„Telia“ kartu su vienu didžiausių Skandinavijos viešbučių tinklu „Nordic Choice“ pradėjo kurti kompiuterinių žaidimų entuziastams pritaikytus viešbučių kambarius. Specialūs numeriai turės ne tik greičiausią internetą, naujausius žaidimus ir įrangą, bet ir triukšmo slopintuvus bei apšvietimą. Tokius kambarius artimiausiu metu planuojama pasiūlyti ir Lietuvoje. 

Vaizdo žaidimai jau seniai nebėra tik hobis – tai ir sportas, ir pramoga, ir darbas. Remiantis naujausia statistika, šeši iš dešimties švedų bent kartą per metus žaidžia vaizdo žaidimus, o reguliariai tai daro daugiau negu milijonas šios šalies gyventojų. Siekdamas patenkinti augančius tikslinės auditorijos bei privačių ir verslo klientų poreikius, Stokholme esantis „Quality Hotel Globe“ viešbutis su „Telia“ įrengė penkis numerius, kuriuose integruotos reikliausiems žaidėjams reikalingos technologijos.

„Žaidimų industrija tapo neatskiriama technologijų ekosistemos dalimi, tad jos entuziastų sparčiai daugėja ne tik visame pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Čia taip pat ketiname pasiūlyti „Telia Gaming Center“ paslaugą, kuri apima visą žaidimams reikalingą įrangą ir licencijas, be kurių neįsivaizduojamas joks modernus žaidimų centras“, – sako „Telia Lietuvos“ verslo klientų vadovas Daniel Karpovič.

Jis prognozuoja, kad ateityje dėl didėjančio keliaujančių žaidėjų skaičiaus kokybiška žaidimų patirtis viešbučiuose ilgainiui taps tokiu pačiu savaime suprantamu dalyku, kaip sporto salė ar televizorius.

„Telia Gaming Center“ paslaugas viešbutis gauna iš vienų „Telia“ rankų, tad lankytojai gali nuolat mėgautis geriausia žaidimų patirtimi. Ją kambaryje kuria naujos kartos ypač spartus šviesolaidinis internetas, garsą sugeriančios užuolaidos ir triukšmo slopintuvai bei specialus pritemdymo funkciją turintis apšvietimas.

Žaidėjams skirtuose kambariuose bus aukščiausius reikalavimus atitinkanti įranga - kompiuteriai, ekranai ir ausinės. Šių ypatingų kambarių svečiai taip pat galės rinktis iš daugybės populiariausių žaidimų, kuriuos jie pasieks tiesiog prisijungdami prie savo paskyros.

„Quality Hotel Globe“ pristatyta koncepcija netrukus debiutuos ir kituose „Nordic Choice“ viešbučiuose. Antrasis eilėje – Pietų Švedijoje, Jonšiopingo mieste, įsikūręs „Quality Hotel Match“, kuriame taip atsiras penki žaidėjams skirti kambariai. Jų pavyzdžiu kiek vėliau paseks ir Norvegijoje esantys „Quality Hotel Expo“ bei „Quality Hotel Bodö“ viešbučiai.

Norite išmokyti savo vaikus finansinio raštingumo? „Citadele“ banko ekspertai siūlo pasitelkti į pagalbą įvairias programėles ir žaidimus, kuriais naudodamiesi vaikai virtualiame pasaulyje išmoks elgtis su pinigais, kurs verslą, investuos. Juk dar vaikystėje suformuoti asmeninių finansų planavimo įgūdžiai, – kaip užsidirbti pinigų, ką reiškia taupymas, investavimas, verslas, – jūsų atžaloms padės išvengti keblių situacijų ateityje ir leis būti saugesniems bei užtikrintiems.

„AdVenture Capitalist“ moko žengti pirmuosius žingsnius versle ir užsidirbti daugiau

Galvodami ir svajodami apie būsimą profesiją vaikai nebijo rinktis atsakingų ir svarbių pareigų, kurias įsivaizduoja gerokai paprasčiau, nei  yra iš tiesų. Viena tokių – verslininkas, turintis savo įmonę.

Su programėle „AdVenture Capitalist“ vaikai pažingsniui gali mokytis, kaip tapti verslininku, ką tai reiškia, kokias pareigas ir užduotis jam tenka atlikti, norint uždirbti daugiau, o galbūt ir tapti milijonieriumi. Žaidėjas atlieka įvairias užduotis, kurios leidžia jam kilti karjeros laiptais ir tapti tarptautinio koncerno generaliniu direktoriumi, pradėjus nuo limonado pardavėjo.

Šiame žaidime jis supras, ką reiškia vadovauti įmonei, samdyti darbuotojus, automatizuoti verslo procesus, didinti įmonės pelną, pritraukti investicijų. Kad žaidimas būtų dar įdomesnis, siūlomos įvairios įtraukiančios misijos, kurias įvykdžius renkami taškai, uždirbami virtualūs pinigai ir siekiama įmonę paversti pramonės lydere. Standartinė programėlės versija nemokama, programėlė turi papildomų mokamų funkcijų.

„Toshl Finance“: galimybė vienoje vietoje matyti visas savo mokėjimo korteles, banko sąskaitas ir grynuosius pinigus

Kas yra finansinis raštingumas ir kokia jo nauda? Paaugliams tai suprasti gali padėti programėlė „Toshl Finance“, kurioje patrauklia forma pateikta informacija apie realias naudotojo pajamas ir išlaidas – ją galima susieti su naudotojo banko sąskaita. Šioje programėlėje galite pridėti visas turimas banko sąskaitas, kaupti informaciją apie išlaidas daugiau nei 200 skirtingų valiutų, įskaitant 30 kriptovaliutų. Taip pat galima pridėti kiekvieno pirkimo aprašymus, informaciją apie banko sąskaitą, mokėjimo vietą, įkelti nuotraukų, pavyzdžiui, pirkinių čekių.

Informacija paaugliams pateikiama patraukliai – grafikais, kuriuose pavaizduojami pinigų srautai ir išlaidos, rodomas pinigų likutis ir pan. Programėlėje taip pat yra interaktyvus žemėlapis, kuris aiškiai rodo visas vietas, kur ir ką naudotojas pirko. Taip pat galima sudaryti skirtingus biudžetus bet kuriam laikotarpiui, nustatyti jų limitus ir gauti pranešimus apie limitų viršijimą. Analizuodami išlaidas paaugliai supras, kur jos yra didžiausios.

„Toshl Finance“ siūlo du prenumeratos planus – nemokamą planą dviem banko sąskaitoms ir dviem biudžetams bei mokamą planą, kuris leis pridėti neribotą skaičių banko sąskaitų, susikurti skirtingus biudžetus ir turėti papildomų funkcijų – naudotojas gali pasirinkti jas pridėti už papildomą mokestį.

„Bankaroo“: virtualus bankas vaikams

Jaunesniems vaikams išmokti finansinio raštingumo gali padėti programėlė „Bankaroo“. Ją 2011 m. sukūrė tuomet 11-metis Dani, norėdamas padėti vaikams žengti pirmuosius žingsnius tvarkant pinigus ir protingai juos leidžiant. Tai – savotiškas virtualus bankas, leidžiantis vaikams saugoti ir tvarkyti savo pinigus, kuriuos jie uždirbo atlikdami namų darbus, gavę dovanų ir pan.

„Bankaroo“ programėlėje esantys žaidimo elementai, papildyti paprastu ir patraukliu dizainu, padeda tėvams mokyti vaikus suprasti pinigų vertę. Tėvai taip pat gali stebėti vaikų turimas „Bankaroo“ sąskaitas ir matyti, kaip jų vaikai taupo, kokius išsikelia finansinius tikslus, ir padėti juos pasiekti, sukurdami galimybes užsidirbti.

Tėvai turi galimybę sekti, kur jų vaikai investuoja savo pinigus. Investuodami mažieji finansininkai taip pat gali užsidirbti palūkanų. „Bankaroo“ turi nemokamą ir mokamą versijas. Įsigijęs „Bankaroo Plus“ (vienkartinis pirkimas programėlėje), mažasis vartotojas gali susikurti įvairių rūšių taupomąsias sąskaitas ir pervesti pinigus broliui ar sesei, taip pat tarp savo sąskaitų.

„Kiddie Kredit“: atlikite užduotį ir gaukite virtualių pinigų

Kalbant apie finansinį raštingumą, svarbu vaikus nuo mažens mokyti, kad pinigai nekrinta iš dangaus ir juos reikia uždirbti. „Kiddie Kredit“ programėlė smagiai ir patraukliai moko atlikti pavestas užduotis ir gauti atlygį už įvykdytas užduotis.

Naudodamiesi „Kiddie Kredit“ vaikai gali atlikti tėvų skirtas užduotis ir už darbą gauti bambukinių dolerių. Vėliau, sukaupus tam tikrą pinigų sumą, juos galima iškeisti į norimus virtualius prizus. Taip vaikai mokosi taupyti pinigus ir siekti trumpalaikių bei ilgalaikių finansinių tikslų. Tėvams skirta papildoma programėlė leidžia lengvai pridėti naujų užduočių ir nustatyti atitinkamą atlygį jas įvykdžius. Tėvai taip pat gali stebėti vaikų pažangą atliekant užduotis ir gauti pranešimus realiuoju laiku apie jų atlikimą.

Visas programėles galite parsisiųsti iš „App Store“ ir „Google Play“. Programėlės yra anglų kalba bei turi plačiausią funkcionalumą finansinio raštingumo atžvilgiu. Jauniausiems vaikams rekomenduojame pažintį su finansais pradėti nuo programėlių-žaidimų, o jau patyrusiems naudotojams paaugliams siūlome pereiti prie biudžeto planavimo su realiais pinigais.

Visuomenėje dažnai susiduriame su nuomone, kad kompiuterinius žaidimus žaidžiantis jaunimas tuščiai švaisto laiką ir potencialą. Naujai atsirandančios profesijos kaip esporto atstovas ar tiesioginių transliacijų vedėjas įrodo, kad šis hobis gali tapti ir darbu. Iš kompiuterinių žaidimų gyvenantis Karolis Jankauskas, dar žinomas slapyvardžiu LTU Republic, atskleidžia, kaip jam pavyko mylimą veiklą paversti pragyvenimo šaltiniu. 

Hobis virto darbu

Paklaustas, kaip įvardija savo profesiją, K. Jankauskas nusijuokė: „Jeigu oficialiai – tiesioginių transliacijų vedėjas, tačiau jaunoji karta geriau supras sąvoką streameris“.

Žaidimai į K. Jankausko gyvenimą atėjo anksti, kai jam buvo vos penkeri metai. Sudominti vaiką kompiuteriniais žaidimais nebuvo sunku, kadangi tuo metu tai buvo perversmas – visiškai naujas pasaulis ekrane. Tada jis negalėjo pagalvoti, kad vieną dieną galės išeiti iš darbo ir visiškai pragyventi iš žaidimų.

K. Jankauskas aktyviai veikia platformoje „Twitch“, kur žaidžia kompiuterinius žaidimus ir tiesiogiai transliuoja savo bendruomenei. Kelias nebuvo lengvas – nuo pirmosios transliacijos vaikinas skaičiuoja jau aštuonerius metus, tačiau lūžis įvyko prieš keletą metų.

„Pirmieji transliacijų metai neatnešė jokios finansinės naudos – buvau jaunas, kaip ir mano auditorija, tačiau dariau viską su dideliu malonumu. Žmonės, kurie man dabar skiria paramą tuo metu dar neuždirbo pinigų ir neturėjo galimybės „dėkoti“ už turinį. Užaugau kartu su savo auditorija. Kai pajutau, kad didėja ne tik susidomėjimas, bet ir pajamos, išėjau iš nuolatinio darbo ir skyriau tam visą savo energiją“, – pasakoja jis.

Technika – itin svarbi

Tiesioginių transliacijų vedėjas sako, kad nors jo darbas iš pirmo žvilgsnio atrodo lengvabūdiškas, jis reikalauja daug laiko, pasiruošimo ir planavimo. Norint pasiekti itin gerus rezultatus, reikalinga ir kokybiška technika.

„Specialūs žaidimams skirti kompiuteriai ir monitoriai atsirado ne be reikalo. Jeigu pagalvotumėte apie savo pirmąjį kompiuterį, tikriausiai prisimintumėte jo ūžimą ir strigimą, kai „nepaveždavo“ įvairių programų. Nors dabar technika yra daug galingesnė, rinktis vis tiek reikia atsakingai, kad niekas netrukdytų įsijausti į žaidimą bei nesugadintų transliacijos“, – pasakoja vaizdo transliacijų vedėjas.

Karolis sako, kad stengiasi žengti koja kojon su technologijomis, todėl dabar ant jo darbo stalo galima rasti naują „Samsung Odyssey NEO G7“ monitorių, specialiai pritaikytą žaidimams.

„Samsung Electronics Baltics“ atstovas Remigijus Budrys akcentuoja, kad elektronikos prekių gamintojai atsižvelgia į besikeičiantį pasaulį ir naujas profesijas, kurios reikalauja aukščiausios kokybės technikos, pritaikytos būtent kompiuteriniams žaidimams.

„Šių profesijų atstovų darbo vieta dažniausiai būna stalas jų pačių namuose, todėl svarbu susikurti išskirtinę atmosferą. Pirmą kartą „Samsung“ būtent žaidimams skirtą monitorių pristatė 2016 m., o šiemet rinką pasiekė net keli „Odyssey“ serijos monitoriai. Naujausi monitoriai išsiskiria ne tik lenkto ekrano technologija, bet ir QLED, kuris sukuria ryškesnius šešėlius bei atspalvius, taip žaidimų įspūdžiai tampa itin tikroviškais. Nauja technologija padeda išvengti vėluojančio vaizdo ir užtikrina gyvą žaidimo eigą su neįtikėtinai sklandžiu veiksmu“, – sako R. Budrys.

Didelis dėmesys auditorijai

Pasak K. Jankausko, be nuolatinio technologinio tobulėjimo svarbus ir kitas – auditorijos stebėjimas bei laiko planavimas. Tiesioginių transliacijų vedėjas turi pažinti savo auditoriją ir prisitaikyti prie jai tinkamiausio laiko.

„Svarbu suprasti, kad šis darbas yra toks pats rimtas kaip ir visi kiti. Neužtenka vien įjungti kamerą ir tyliai žaisti žaidimus, reikia užmegzti ryšį ir atsižvelgti į sekėjų poreikius. Gyvos transliacijos metu reikia kalbėti, reaguoti į žmonių komentarus bei sukurti įdomius epizodus net ir paprastose situacijose. Darydami tokias transliacijas žmonės laukia kol kažkas įvyks, nors iš tiesų įvykius turi sukurti pats“, – sako jis. 

Pasak K. Jankausko, žaidimai gali vienyti ir suburti žmones bendriems tikslams: „Prasidėjus karui Ukrainoje, „Twich“ platformoje surinkome 15 tūkst. eurų paramą. Didžiuojuosi savo sekėjais, tačiau tai nebuvo netikėtumas. Kiekvienas transliuotojas karjeros metu aplink save buria auditoriją, kuri atspindi bendrus interesus ir vertybes“.

Pasak pirmaujančios žaidimų analizės paslaugų teikėjos „Newzoo“, 2021 m. vaizdo žaidimus visame pasaulyje žaidė apie 3 mlrd. žmonių. Sparčiai plečiasi ir žaidimų technologijos – 2020 m. pabaiga žaidėjams buvo be galo reikšminga, kadangi prekyboje pasirodė 2 svarbiausios devintosios kartos konsolės – „PlayStation 5“ ir „Xbox Series X/S“. Nors pirmus metus vartotojai dar laukė būtent šiai technologijai sukurtų žaidimų, dabar katalogas nemenkai užsipildė, o žaidėjai pagaliau atranda šios konsolių kartos pranašumus.

Anot A. Lukošiaus, „Tele2“ inovacijų biuro eksperto, naujoji konsolių karta yra didžiulis technologinis šuolis, ne tik suteikiantis žaidimų sistemoms galios, bet ir pagerinantis grafines savybes bei išplečiantis atmintį.

Su kiekviena karta – arčiau tobulumo

Jeigu asmeniniai kompiuteriai gali būti tobulinami po atskirą detalę, tai žaidimų konsolė sukuriama kaip visuma. Taip slenkant ciklui, kuris paprastai trunka maždaug 7-8 metus, gamintojai reguliariai pristato įvairius konsolių patobulinimus. 2013 m. buvo išleistos „PlayStation 4“ ir „Xbox One“ konsolės, kurios konkuravo nuo pat pradžių. Šį konkuravimą sudrumstė trečiasis ryškus rinkos žaidėjas – „Nintendo Switch“, kuris pasirodė dar 2017 m.

Žaidimai. Konsolių gamintojai stengiasi turėti kuo daugiau žaidimų, kurie skirti tik jų produktui, taip siekiama neapsisprendusius žaidėjus palenkti savo pusėn. Skirtingos kompanijos netgi pasirenka savas strategijas. „PlayStation“ gali girtis geresniais „pasakojimo“ tipo žaidimais, „Xbox“ geriau sekasi su šaudymo žaidimais, o „Nintendo“ orientuojasi į visai šeimai tinkančius žaidimus bei nuotykių žanrą. Dėl beveik 4 dešimtmečius siekiančios „Nintendo“ istorijos žaidimų rinkoje, šiam gamintojui priklauso gana gerai pasaulyje žinomi žaidimai, kaip „Mario“, „Pokemonai“ ir „Mario Kart“. Tačiau jiems nenusileidžia „PlayStation“ ir „Xbox“ su „Marvel‘s Spider Man Miles Morales“, „Sable“ bei „Forza Horizon“.

Srautinė transliacija. Vienas ryškiausių konsolių evoliucijos bruožų, ypač gerai pastebimas devintojoje kartoje – skaitmeninimas. Labai ilgai žaidimus pirkdavome fiziniu pavidalu, nors toks būdas turi tam tikrų privalumų, tačiau jis vis labiau nyksta. Labai svarbi ir kita paslauga – žaidimų srautinė transliacija (angl. „streaming“), kai žaidėjai perka ne tuos pačius žaidimus, o prisijungimus prie jų bazės. „PlayStation Plus“ siūlo daug naujų ir senų žaidimų, skirtų ankstesnėms konsolės versijoms. „Nintendo Switch Online“ kataloge galite rasti tiek pačius seniausius retro žaidimus, tiek sukurtus legendinėms „Sega Genesis“ bei „Nintendo 64“ sistemoms. Galiausiai, „Xbox“ turi „Game Pass“ platformą, kuri tapo revoliucija žaidimų pasaulyje – už gana nedidelį mokestį gaunate galimybę rinktis iš nuolat atnaujinamo geriausių žaidimų katalogo.

Pramoginės funkcijos. Konsolių gamintojai stengiasi, kad įrenginiai taptų tikrais pramogų centrais, siūlančiais gerokai daugiau nei vien žaidimai. Kiekviena sistema siūlo vaizdo įrašų žiūrėjimo, muzikos klausymo bei naršymo internete funkciją. „Playstation 5“ turi naują „Home“ mygtuką, kuris leidžia lengvai peršokti iš žaidimo režimo į „Media“ ir atgal. Labai panašiai veikia ir „Xbox“ – su juo galite žiūrėti filmus ir naršyti po vaizdo turinio platformas. „Nintendo“ šiuo aspektu yra pats paprasčiausias – jis turi kelias srautinės transliacijos programėlės, bet savo funkcionalumu neprilygsta kitoms konsolėms.

Valdymo pulteliai. Kiekvienoje žaidimų kartoje įvykstančius pokyčius akivaizdžiai galima pastebėti svarbiausiame konsolės elemente – pultelyje. „PlayStation 5“ jutiklis išsiskiria vibracijomis – jis geba tai daryti reaguodamas į tai, ką matote ir patiriate ekrane. Tą patį daro ir kai kurie mygtukai – jie reaguoja į jūsų veikėjo veiksmus. „Xbox“ pultelis žinomas dėl savo ergonomiškumo ir patogumo. Devintojoje kartoje viskas dar šiek tiek patobulinta, tad konsolės valdymas ypač intuityvus ir paprastas. „Nintendo Switch“ naudoja visai kitokią taktiką – konsolė turi 2 režimus. Sujungus visus elementus, platforma tampa mobilia, o pultelis yra viso prietaiso dalimi. Sistemą prijungus prie televizoriaus, gaunami 2 pulteliai, kuriais galima dalintis ir žaisti su draugais.

Andrea Zampedri. „Nordcurrent“ žaidimų kūrėjas, žaidimo „Happy Clinics“ prodiuseris.

Kompiuteriniai žaidimai padeda atsipalaiduoti ir studentui, ir ilgamečiui darbuotojui. Tik vieni įtraukia taip, jog prarandama elementari laiko nuovoka. Kiti, užmirštami įveikus vos keletą lygių. Sėkmingo žaidimo elementai slypi taisyklėse, kurias žinant, galima bandyti įgyvendinti savo žaidimo idėją.

Kodėl vieni žaidimai smagesni už kitus

Iš pažiūros, žaisti galime ir su šachmatais, ir su medinėmis kaladėlėmis. Tik skirtumas tarp šių žaidimų yra, jog vienas turi taisykles ir siektinus rezultatus, o kitas yra tiesiog žaislas. Taisyklės yra būtina sąlyga kuriant žaidimą, jos nusako ir padeda užrašyti žaidimo mechaniką, eigą. Pastaroji diktuoja vartotojui veiksmus, kurie ateityje padeda pasiekti tikslus. Tokiu atveju, žaidimas tampa smagus.

Laikoma, kad smagumas (angl. fun) yra tokia psichologinė reakcija, kurią sukelia noras mokytis. Per lengvos užduotys ilgainiui tampa nuoboduliu, per sunkios – sukelia nerimą ar frustraciją. Pakankamai sudėtingi, tačiau įveikiami iššūkiai skatina norą mokytis toliau, padaro procesą smagiu.

Vengrų mokslininkas  Mihaly Csikszentmihalyi dar 1970 m. sukūrė Flow teoriją apie gebėjimą išsilaikyti tarp nuobodulio ir nerimo. Nors ją galima pritaikyti daugelyje gyvenimiškų situacijų, žaidimų kūrimo kontekste ji sutinkama kuriant žaidimo progreso sistemas, lygius, priešų ar kovų dizainą. Įsitraukimas, Flow teorijoje vadinamas buvimu zonoje, įvyksta tuomet, kai žaidėjui suteikiamas iššūkis (priešų skaičius, atakos greitis ir kt.) atitinka jo turimus įgūdžius (strategiją, reakcijos laiką ir pan.).

Kaip sukurti sėkmingą žaidimą?  

Matyt, daugelis žaidimo dizainerių man pritartų, jog gero žaidimo sėkmę įspėti sudėtinga, kaip ir suprasti ar išmatuoti nuobodulio-frustracijos ribas. Tačiau yra viena taisyklė padedanti įvertinti, ar žaidėjas gerai leidžia laiką. Tik besimokantis ir tobulėjantis vartotojas yra įsitraukęs į žaidimą ir motyvuotas jį tęsti. Kūrimo procese reikia nuolatos užduoti sau klausimus dėl mokymosi.

Ar vartotojui suteikiamas pakankamas kiekis informacijos progresuoti ir ar tos informacijos kiekis nėra varginančiai didelis. 

Žinoma, svarbios ir kitos taisyklės bei sėkmingo žaidimo kūrimo tendencijos. Dar tik pradedant rekomenduočiau išsigryninti visą žaidimo koncepciją. Galvojant apie pradinę idėją itin svarbu atliepti šiuolaikinio žmogaus pomėgių tendencijas bei kultūrines aktualijas. Kita dedamoji yra sklandus veikimas bei patrauklus dizainas. Savaime suprantama, jog neveikiančio žaidimo žaisti net neįmanoma. Bet kokie nesklandumai žaidime gali nulemti nemalonią vartotojo patirtį, kuri lems konkurentų pasirinkimą. Geras dizainas padeda „susirinkti“ gerus atsiliepimus, įvertinimus bei rekomendacijas.

Planuojant žaidimo viešinimą, itin svarbų aspektą lemia tikslinės grupės parinkimas, rinkodara bei išleidimo laikas. Tikslinės grupės supratimas palengvins ir kūrimo procesą. Taip bus galima orientuotis į skirtingas žaidimo rūšis, žaidėjų kultūrą ar pomėgius.

Žaidėjai yra reikli auditorija – jiems visuomet reikės žaidimų atnaujinimų ar funkcijų gerinimo. Net ir žinant visas taisykles, reikia nepamiršti, jog žaidimų kūrimas – tarsi plaukiojimas laivu, kuris dar tik statomas. Tai neatskiriama sėkmės dalis.

Mūsų kuriami produktai, žaidimai, vartojami visame pasaulyje. Tad konkurencinis laukas – milžiniškas. „Nordcurrent“ studija yra lyderiaujanti žaidimų kūrėja ir leidėja Lietuvoje, tad ir mes savo sukurtų žaidimų kokybę lyginame su tarptautinėmis bendrovėmis ir savimi pačiais. Tai padeda nuolat ieškoti būdų, kaip nustebinti savo auditoriją ir užtikrinti, kad žaidimai būtų smagūs.

Stereotipai rinkoje kliudo pradėti 

Garantuoju, jog daugelis žaidėjų yra svarstę sukurti savo žaidimą, tačiau drįsta tik nedidelė dalis. Visuomenėje per dažnai nuvertinamas smagumo faktorius, kuris taip glaudžiai siejamas su žaidimais. Lietuvoje, Italijoje ir bendrai visame pasaulyje žaidimai vis dar asocijuojami su vaikiškumu. Ne išimtis ir žaidimo kūrėjo profesija.

Pasaulyje žaidimų industrija yra auganti bene sparčiausiai, tačiau kuo šalis mažesnė, tuo sunkiau suvokti šio augimo reikšmingumą. Mažai tikėtina, jog į vaikų išsilavinimą investuojantys tėvai sutiks finansuoti žaidimų kūrėjo profesijos pasirinkimą.

Manau, žaidimų kūrimas nėra priimamas kaip profesija, lygiai taip pat, kaip anksčiau buvo galvojama apie menininkus. Visuomenėje buvo tikima, jog tapytojas galų gale atsidurs po tiltu prašydamas poros eurų duonai. Tad pradėti kurti reikia drąsos, o tęsiant – užsispyrimo.

Aš pats, baigęs studijas Italijoje, atvykau į Lietuvą prieš kiek daugiau nei metus ir nežinojau ko tikėtis. Žaidimų rinkos Italijoje ir Lietuvoje yra labai panašios, net studijų kiekiu. Italijoje, kaip ir čia, galima rasti kelias didesnes žaidimų kūrimo studijas ir daugybę mažesnių žaidėjų. Įsidarbinti „Nordcurrent“ nusprendžiau dėl čia kuriamų žaidimų įvairovės ir įmonės tarptautiškumo. Neslėpsiu, jog prieš atvykstant čionai buvau girdėjęs kalbų apie Lietuvą ir kitas Šiaurės Europos šalis. Visgi, didelio kultūrinio skirtumo net nepastebėjau.