Login to your account

Username *
Password *


Lietuvoje veikianti pasaulinė IT bendrovė „Accenture“ pirmą kartą mūsų šalyje pristatė tyrimą „Technology Vision 2022“, kurį šiemet apibendrina posakiu „Susitikime metavisatoje“. Pasak tyrėjų, nauja skaitmeninės transformacijos banga jau prasidėjusi – per ateinantį dešimtmetį įmonių ir žmonių laukia dideli pokyčiai beveik kiekvienoje aplinkoje, prie kurios esame įpratę.

Pristatymų žemėlapyje – ir Lietuva

„Per pastaruosius dvejus pandemijos metus įmonės aktyviai diegė naujus skaitmeninius sprendimus, o žmonės dirbo, bendravo ir leido laiką virtuliai tiek daug, kiek anksčiau niekada nesitikėjo“, – sako Kristaps Banga, „Accenture“ inovacijų ir plėtros vadovas Baltijos šalyse.

Skaitmenizacija įsigalėja, įmonės pereina prie debesų technologijų, diegia ir tobulina pardavimą internetu, gerina vartotojų patirtį šioje srityje. Tuo tarpu valstybės aktyviai rengia bandomuosius skaitmeninių valiutų projektus, o dirbtinio intelekto, papildytosios realybės, blokų grandinės technologijų, daiktų interneto bei 5G paklausa toliau auga.

„Technologijos vystosi ir siūlo vis naujų galimybių, todėl svarbu žinoti, kokiais laikais gyvename, ir kaip technologijos mokslinę fantastiką paverčia tikrove“, – pastebi K. Banga.

Technologijų tendencijų tyrimą „Accenture“ atlieka ir pristato kasmet daugelyje šalių, o šiemet pirmąkart jis pristatytas ir Lietuvoje, nes praėjusiais metais įmonė Vilniuje atidarė savo padalinį. Šių metų tyrime dalyvavo 4650 vadovų iš 35 pasaulio šalių, o išsakytas įžvalgas apibendrino „Accenture“ specialistai, kuriantys technologinius sprendimus TOP 500 didžiausioms pasaulio bendrovėms.

Šių metų „Technology Vision 2022“ tyrime išskirtos keturios aktualiausios technologijų tendencijos, kurios artimiausiu metu keis pasaulį: tai skaitmeninė patirtis, programuojama aplinka, duomenų kilmė ir autentiškumas bei kvantinė kompiuterija.

Skaitmeninė patirtis

Metavisata, jungianti virtualų pasaulį su tikruoju ir leidžianti žmonėms virtualiai susitikti per savo skaitmeninius dvynius ar avatarus, yra viena iš skaitmeninės transformacijos bangų, kuri lems, kaip mes naudosimės internetu ateityje. Metavisata leidžia iš naujo įsivaizduoti, kaip duomenys formuoja mūsų skaitmeninę patirtį, o įmonėms metamas iššūkis permąstyti savo buvimą internete ir kurti naujus bendravimo ir sąveikos būdus su klientais, partneriais ir darbuotojais.

Skaitmeninės ekonomikos vaidmuo pasaulyje auga, auga kriptovaliutų vartotojų skaičius, kuris pernai viršijo 300 mln. Pristatomos įvairios skaitmeninės piniginės, tokios kaip „Metamask“, „Trust Wallet“, kuri ne tik sukuria naujas mokėjimo galimybes, bet ir lėšų dalijimosi bei pervedimo būdus. „Nike“ sukūrė „Nikeland“, kad lankytojai galėtų žaisti žaidimus skaitmeniniuose salonuose ir tuo pačiu išbandyti „Nike“ gaminius.

Skaitmeninė patirtis galima ir fiziniame pasaulyje naudojant įvairius jutiklius. Pavyzdžių galima pamatyti ne tik pramogų ir prekybos srityje, bet ir kur kas plačiau. Pavyzdžiui, „Bayer’s Crop Science“, bendradarbiaudama su „BlockApps“, sukūrė „TraceHarvest“ žemės ūkio blokų grandinės platformą, leidžiančią sekti gamybą nuo sėklos pasėjimo iki galutinio produkto pristatymo.

BMW aktyviai naudoja savo skaitmeninius dvynius, sukurtus iš 31 gamyklos. Skaitmeniniai fabrikai pagal realaus laiko duomenis atkuria 3D aplinką, kuri yra gyvas veidrodis viskam – nuo įrenginių iki dirbančių žmonių. Skaitmeninė aplinka naudojama įvairioms funkcijoms, pavyzdžiui, apmokyti robotams, kaip orientuotis gamykloje, suburti dizainerius iš viso pasaulio eksperimentuoti su naujų modelių kūrimu ar individualiems simuliaciniams mokymams.

Kita vertus, nuotolinis darbas įrodo, kad virtuali aplinka šiandien daug svarbesnė nei kada nors anksčiau. Kai kurie skaitmeniniai sprendimai šiandien gali atrodyti kaip futuristiniai ar nišiniai, tačiau tai yra signalas įmonėms jau dabar apie tai galvoti ir pradėti kurti savo ateities strategijas. Didesnis dėmesys skaitmeninei aplinkai taip pat kels ir reikalingų skaitmeninių įgūdžių klausimą, kam reikia ruoštis.

Programuojama aplinka

Technologijos tampa neatsiejama žmonių gyvenimo dalimi ne tik skaitmeninėje, bet ir fizinėje aplinkoje. Šią plėtrą skatina belaidis duomenų perdavimas, 5G ryšys, debesų kompiuterijos, papildytosios realybės, vizualizacijų, balso atpažinimo sprendimai, daiktų interneto, išmaniųjų įrenginių ir jutiklių plėtra.

Šiandien ne tik telefoną galima atrakinti su veido ar balso atpažinimo funkcija, bet ir šią technologiją pritaikyti plačiau, pavyzdžiui, laboratorijose, ligoninėse ar tyrimų centruose.

Skaitmeninės ir virtualios aplinkos sinergiją sustiprins 5G ryšio plėtra, jis užtikrins galingą ir itin greitą duomenų perdavimą, kuris galės būti naudojamas nuotoliniam įvairių įrenginių valdymui, savaeigių automobilių bandymams. Ateityje pasaulis internete bus pasiekiamas tiek, kiek anksčiau niekada nebuvo.

Tai bus aplinka, prijungta prie skaitmeninių sistemų, kuri reaguos į žmogaus poreikius ir norus be ekrano. Didelis potencialas matomas skaitmeninių dvynių srityje, plėtojant papildytąją ir virtualią realybę, kuri atveria žmogui naujus būdus pamatyti ir pajusti aplinką.

Šiandien papildytosios realybės sprendimai yra naudingi siekiant išlaikyti auditoriją ir pritraukti naujų klientų. Jau yra keletas veikiančių pavyzdžių drabužių, papuošalų ir kosmetikos industrijose, kur papildytosios realybės sprendimai suteikia individualią ir novatorišką apsipirkimo patirtį per nuotolį – galimybę peržiūrėti, pasimatuoti ir gauti papildomos informacijos apie gaminius, jų sudėtį, poveikį aplinkai ir žmonėms.

Duomenys – kilmė ir autentiškumas

Augant informacijos kiekiui, svarbu atskirti, kas yra tikra, o kas – ne, nes daugėja ir dezinformacijos. Kai matai prezidento vaizdo įrašą, svarbu žinoti, kad jis tikras. Kita vertus, užsakant maistą, nėra taip svarbu, ar užsakymą priima įmonės darbuotojas, ar virtualusis asistentas.

Dirbtinio intelekto plėtra tęsiasi, ir šiandien dirbtinio intelekto sprendimai gali būti mokomi ne tik istoriniais duomenimis, bet ir sukurtų ar dirbtinai modifikuotų duomenų pagalba. Dažniausiai tai daroma tada, kai tikrų duomenų nėra, jų negalima naudoti arba jie gali būti netikslūs ar labai brangūs. Pavyzdžiui, savaeigių automobilių mokymuose geriau ir saugiau naudoti generuojamus duomenis ir aplinką, kad automobilio vairavimo gebėjimai būtų tikrinami skaitmeninėje aplinkoje, o ne kelyje.

Prognozės rodo, kad ateityje dauguma dirbtinio intelekto modelių duomenų bus sintetiniai. Nors iš pradžių tokių duomenų naudojimas gali sukelti nepasitikėjimą, jų naudojimas duoda naudos tais atvejais, kai negalima panaudoti tikrų duomenų, pavyzdžiui, atsiradus naujai ligai, kai nėra informacijos apie ligos istoriją, eigą ir raidą.

Deja, dirbtinio intelekto plėtra gali pasinaudoti ir kibernetiniai nusikaltėliai, nes atsiranda daugiau galimybių kurti ir siųsti tokios kokybės netikrus elektroninius laiškus bei trumpąsias žinutes, kad juos gavusieji gali patikėti, jog juos siuntė kolega ar vadovas. Ateityje įmonės vis dažniau naudos paskirstytųjų duomenų technologiją, kad patikrintų duomenų ir įvykusių operacijų tikslumą, taip pat tai padės išsiaiškinti, kada konkretus sandoris įvyko.

Skaičiavimo galia

Šiuo metu kvantinė kompiuterija yra viena iš eksperimentinių technologijų, kurioje vyksta įvairios studijos ir bandomieji projektai. Įmonės investuoja į kvantinių algoritmų tyrimus, pirmuosius pilotinius projektus, bendradarbiaudamos su tyrimų centrais ir mokslininkais gilinasi į kvantinių algoritmų pritaikymą įvairiose srityse.

Kvantinė informatika atvers naujas skaičiavimo galimybes, kurios duos radikalų postūmį kelioms IT kryptims. Kvantinė kompiuterija leis tobulinti, automatizuoti ir padidinti didžiųjų duomenų apdorojimo efektyvumą. Dirbtinio intelekto srityje tikimasi pažangos, nes kvantiniai kompiuteriai galės geriau apmokyti dirbtinio intelekto algoritmus. Kvantiniai ir didelio našumo kompiuteriai leis įmonėms rasti sprendimus problemoms, kurias sunku išspręsti dabartiniais metodais ir esamų kompiuterių galia.

Kvantinė kompiuterija gali būti naudinga daugelyje sektorių, pavyzdžiui, tiriant naujus vaistus ir produktus, tobulinant gamybos procesus. 2021 metais „Tesla“ pristatė superkompiuterį „Dojo“, kad dirbtinis intelektas, naudodamas didelius kiekius surenkamų duomenų apie transporto priemones, padėtų kurti savaeigių automobilių taikomąsias programas.

Ekspertai tikisi, kad kvantiniai kompiuteriai taip pat padarys skaitmeninę aplinką saugesnę, nes bus galima taikyti sudėtingesnius duomenų šifravimo būdus. Ir tai sritis, kur verslo ir mokslininkų bendradarbiavimas yra būtinas kuriant naujus produktus ir paslaugas ateičiai, kurie bus naudingi visai visuomenei.

Sparčiai auganti informacinių technologijų (IT) kompanija „Accenture“ per šią žiemą Lietuvoje ir Latvijoje planuoja apmokyti 220 būsimų specialistų, kurie nori pradėti karjerą IT srityje. Po mokymų įmonė siūlo apmokamą praktiką ir galimybę įsidarbinti perspektyvioje tarptautinėje kompanijoje.

Matydama augančias rinkos perspektyvas, „Accenture“ daug dėmesio skiria edukacijai ir IT specialistų rengimui Baltijos šalyse. Šią žiemą kompanija siūlo net 12 skirtingų mokymo programų. Jos apima ne tik tradiciškai paklausias sritis, kaip „Java“, „.NET“, automatizuotas testavimas, duomenų vizualizavimas ar robotika, bet ir naują „SAP“ kursą, skirtą programavimo kalbai „ABAP“ mokytis. Kita „SAP“ mokymo programa suteiks žinių apie verslo įrankius, duomenų perkėlimą.

Šią žiemą taip pat vyks keletas debesų technologijų mokymų, kuriuose bus galima susipažinti su debesų kompiuterijos infrastruktūros sprendimais, automatizavimo ir integravimo įrankiais.

„Šie „Bootcamp“ mokymai yra mūsų įdarbinimo programos dalis. Išklausę kursus dalyviai gauna sertifikatą, o tie, kurie pasirodė sėkmingiausiai, – mokamą praktiką mūsų įmonėje. Ankstesni rezultatai rodo, kad didžioji dalis stažuotojų po praktikos tampa mūsų įmonės darbuotojais. Šią žiemą Lietuvoje ir Latvijoje tokiu būdu planuojame apmokyti 220 būsimų specialistų, kurie galės pradėti karjerą IT srityje“, – sako Maksims. Jegorovs.

Mokymuose įgyjama bazinių žinių ir įgūdžių IT karjeros pradžiai, jie vyksta panašiai kaip kasdienis darbas su projektais. Suteikiama tiek praktinių, tiek teorinių žinių bei išmokstama dirbti komandoje. Visi mokymai yra nemokami ir trunka kelias savaites, priklausomai nuo pasirinktos mokymo srities. Jie vyks nuotoliniu būdu vadovaujant patyrusiems lektoriams ir mentoriams.

Prieš pradėdami mokytis dalyviai turi išlaikyti techninį atrankos testą. Jam reikalingos bazinės žinios pasirinktoje mokymo srityje. Taip pat vertinama stojančiųjų motyvacija, anglų kalbos žinios ir gebėjimas analitiškai mąstyti. Visi kursai vyksta anglų kalba. Daugiau informacijos apie kursus ir dalyvio paraišką galima rasti „Accenture Bootcamp“ svetainėje.

Apie įmonę

„Accenture“ yra viena pirmaujančių IT bendrovių Baltijos šalyse ir pasaulyje. Įmonė teikia tarptautines valdymo konsultacijas, technologijų ir užsakomąsias paslaugas. Praėjusiais metais Baltijos šalyse pasiekė 91,29 mln. eurų apyvartą ir uždirbo 3,96 mln. eurų pelno. „Accenture“ filialą Latvijoje atidarė 2002 m., o nuo 2021 m. įmonė turi biurą ir Lietuvoje.

„2021 m. išplėtėme veiklą Baltijos šalyse ir atidarėme naują technologijų centrą Vilniuje. Jame pagrindinis dėmesys skiriamas įvairių tarpindustrinių technologijų kūrimui visose pirmaujančiose technologijų platformose. Taip pat plėtojame individualios inžinerijos, infrastruktūros ir debesijos paslaugas, kurias teikiame klientams visame pasaulyje“,– sako M. Jegorovs, „Accenture“ vadovas Baltijos šalyse.

Šįmet atsisveikinsime su taksofonais – jie prisijungs prie daugybės kitų technologijų ir įrenginių, kuriuos pakeitė patogesni ir pažangesni sprendimai. Tiesa, kai kurių daiktų dar galima rasti ne vieno lietuvio namuose. Į prisiminimų, o jaunimui – tiesiog istorijos, kelionę kviečia „Telia“ įrangos vadovas Aurimas Karnejevas.

„Pasaulyje pirmasis taksofonas pristatytas prieš daugiau nei 130 metų, o dar prieš du dešimtmečius tai buvo viena populiariausių skambinimo priemonių Lietuvoje. Visgi įsigalėjus mobiliajam ryšiui taksofonai buvo nustumti į užmarštį. Beje, taksofonai gyvavo išties ilgai – yra technologijų, kurios išnyko vos per kelis dešimtmečius ar dar greičiau“, – pastebi A. Karnejevas.

„Telia“ šiuo metu Lietuvoje aptarnauja 99 taksofonus, tai daryti bendrovę įpareigoja teisės aktai. Visgi pernai gruodį įsigaliojus Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimams, taksofonai Lietuvoje nebėra laikomi universaliąja paslauga. Ryšių reguliavimo tarnybai artimiausiu metu parengus ir priėmus atitinkamus poįstatyminius dokumentus, „Telia“ galės galutinai atsisakyti taksofonų.

Išjungti ir išmontuoti taksofonus bendrovė planuoja iki vasaros vidurio. Įrangos ir būdelių būklę įvertinus specialistams, dalį jų planuojama perleisti suinteresuotoms mokslo, technikos institucijoms ar muziejams, kiti bus parduoti labdaringame aukcione arba priduoti perdirbimui.

Karnejevas kviečia prisiminti kitas technologijas ir įrenginius, su kuriais dar ne taip seniai atsisveikinome:

1. Pranešimų gavikliai. Prieš septynis dešimtmečius sukurti pranešimų gavikliai pirmiausia buvo skirti medikams, nors vėliau trumpam išpopuliarėjo ir tarp kitų profesijų atstovų. Laidinio telefono eroje toks įrenginys buvo išties naudingas: jis pypteldavo sulaukus pranešimo, o radus artimiausią telefoną (ar tą patį taksofoną) ir paskambinus į pranešimų centrą operatorė padiktuodavo paliktą pranešimą. Vėliau atsirado pažangesnių pranešimų gaviklių, į kuriuos buvo galima atsiųsti ir tekstines žinutes, tačiau mobilieji telefonai ir SMS tokių įrenginių poreikį panaikino. Tiesa, kai kuriose JAV ir Didžiosios Britanijos ligoninėse vadinamųjų „peidžerių“ vis dar galima rasti.

2. „Floppy“ diskeliai. Magnetinės laikmenos dešimtmečius buvo nepakeičiamas būdas saugoti ir perkelti duomenis. Iš pradžių tam naudotos kasetės, vėliau jas pakeitė plonyčiai diskeliai. Labiausiai paplitęs „Floppy“ formatas talpino anuomet įspūdingą kiekį duomenų, apie 1,4 megabaito. Į juos sutilpdavo įvairiausi failai, dokumentai ir net žaidimai. Visgi amžių sandūroje eksponentiškai augantis duomenų poreikis privertė ieškoti talpesnių ir patikimesnių formatų, „Floppy“ išstūmė kompaktiniai diskai. Tiesa, magnetiniai diskeliai neliko visiškai užmiršti – būtent jų atvaizdas tapo standartine „Išsaugoti“ funkcijos ikona, naudojama daugelyje programų.

3. Vaizdo ir garso kasetės bei grotuvai. Magnetinės laikmenos ilgą laiką naudotos platinant filmus ir muziką, o kai kurių žmonių namuose ir šiandien būtų galima rasti kasetinį grotuvą ar VHS vaizdo įrašų leistuvą bei vieną-kitą senovinį filmą ar vestuvių įrašą. Šios technologijos likimas panašus, kaip ir „Floppy“ diskelių – atpigus kompaktiniams diskams ir jų įrašymo įrangai, paprasčiausiai neliko poreikio naudoti laikmenas, kurios užima daug vietos, o duomenis galima sugadinti paprasčiausiu šaldytuvo magnetu.

4. MP3 grotuvai. Kai „Apple“ 2001-aisiais pristatė grotuvą „iPod“, jis buvo laikomas technologijų pažangos viršūne, o muzikos entuziastai džiūgavo pagaliau turėdami galimybę tiesiog kišenėje nešiotis šimtus mėgstamiausių įrašų. Rinką užplūdo ir kitų gamintojų MP3 grotuvai, tačiau daugiau nei dešimtmetį vykusias varžytines nutraukė... išmanieji telefonai ir mobilusis internetas. Tokios paslaugos, kaip „Spotify“, „Apple Music“, „YouTube Music“ ir kitos leidžia visada su savimi turėti ir bet kada klausytis nebe šimtų ar tūkstančių, o dešimčių milijonų įvairiausių įrašų. Ir nors parduotuvėse dar galima rasti tokių grotuvų, jų paklausa liko nykstamai maža.

5. Juostiniai fotoaparatai. Kai XIX amžiaus pabaigoje „Kodak“ pristatė nebrangų, masiniams vartotojams skirtą fotoaparatą, prasidėjo nauja fotografijos era. Truko ji ištisą amžių, tačiau prasidėjus naujam tūkstantmečiui ėmė populiarėti ir pigti skaitmeniniai fotoaparatai, kuriems nereikėjo pirkti juostelių, jas ryškinti ir spausdinti nuotraukas. Galiausiai mėgėjiška fotografija persikėlė telefonus ir nebrangiems juostiniams fotoaparatams paprasčiausiai neliko vietos po saule. Virsmo riboženkliu tapo tos pačios „Kodak“, nesugebėjusios reaguoti į pokyčius rinkoje, bankrotas 2013-aisiais.

6. „Dial-up“ internetas. Įžengę į ketvirtą dešimtį ir vyresni skaitytojai, ko gero, dar pamena „čiulbančius“ modemus, kurie interneto aušroje leido jungtis prie žiniatinklio per laidinę telefono liniją. Interneto sparta geriausiu atveju siekė 56 Kb/s, taigi laukimas dažnai užimdavo daugiau laiko nei realus naršymas. O kur dar ryšio nutrūkimai namiškiams pakėlus telefono ragelį... Šį nepatikimą, nestabilų ryšį pakeitė DSL technologija, kurią Lietuvoje tuometinis „Lietuvos telekomas“ (dabar – „Telia“) pristatė 2001-aisiais. Šiandien „Telia“ tinkle įdiegta „Super VDSL“ technologija leidžia varinėmis linijomis pasiekti net iki 250 Mb/s spartą.

7. Jau netrukus: 3G ryšys. 3G ryšys Lietuvoje vis dar veikia, tačiau šios 2006-aisiais mūsų šalyje pristatytos technologijos dar šiais metais „Telia“ ketina atsisakyti. Kaip paaiškina A. Karnejevas, 3G ryšys atskleidė žmonių apetitą mobiliajam internetui, bet nesugebėjo jo patenkinti – tuo pasirūpino pažangesnė 4G technologija, kuri jau yra prieinama iki 100 proc. Lietuvos teritorijos. „Tiek 2G, tiek 3G technologijos neefektyviai naudoja radijo dažnius, kurie yra brangiausias ir svarbiausias mūsų rinkos išteklius. Kadangi 2G ryšys tebėra aktyviai naudojamas, pirmiausia išjungiame 3G, o jai dedikuotus dažnius perleisime 4G ryšiui, kuriuo žmonės realiai naudojasi, taip dar labiau pagerindami jo spartą bei kokybę“, – sako „Telia“ ekspertas. 3G technologijos pamažu atsisako ir kiti Europos bei pasaulio mobiliojo ryšio operatoriai.

„Blockchain“ technologija yra labiausiai žinoma dėl jos rolės kriptovaliutų rinkoje. Tai yra technologija ant kurios pastatytos tokios kriptovaliutos, kaip Bitcoin. Laikui bėgant ši technologija buvo pradėta naudoti ir kitoms paskirtims, pvz. kaip technologinis įvairių verslų ar platformų pagrindas. Dalis technologijos panaudojimų buvo paremti nepamatuotu entuziazmu, kuris visada seka naujų technologijų atsiradimą (užtenka prisiminti vadinamąjį dot-com burbulą). Bet dalis verslo modelių gali labai natūraliai panaudoti „blockchain“ technologiją bei jos dėka pagerinti verslo efektyvumą. Viena tokių verslo sričių: tarpusavio skolinimo platformos.

 

Praktiškai visi verslo modeliai, kurie yra paremti platformos principu, gali sėkmingai pritaikyti šią technologiją bei pagerinti verslo veikimo modelį. Tarpusavio skolinimo platformos nėra išimtis bei pakankamai gerai iliustruoja galimą šios technologijos pritaikymo principą. Lietuvoje nė viena tokių platformų nenaudoja šios technologijos, todėl visos paskolos iš žmonių Lietuvoje yra suteikiamos senuoju tarpininkavimo modeliu. Susipažinti su lietuviškomis paskolų platformomis iš komercinės pusės galite čia, o detalesni atsakymai apie verslo modelį – čia.

 

Tradicinis technologinis tarpusavio skolinimo platformų pagrindas yra paprastas ir neparemtas išskirtine technologija. Tai dažniausiai yra standartine programavimo kalba suprogramuotas puslapis, kuris veikia kaip tarpininko platforma, kurioje susitinka dvi suinteresuotas pusės: šiuo atveju paskolos davėjas ir paskolos gavėjas. Platformai veikiant kaip patikimam juridiniam vienetui, abi pusės pasiekia susitarimą, o platforma užtikrina saugų sandorio pasirašymą ir pinigų perlaidą. Supaprastinus, taip šiandien yra duodamos ir gaunamos paskolos iš žmonių.

 

Nepaisant to, kad Lietuvos bankas, pačios platformos ir kitos institucijos užtikrina šių platformų saugumą ir Lietuvoje nėra buvę situacijos, kur jis būtų pažeistas, tai nekeičia fakto, kad pažeidžiamumo tikimybė išlieka, nes pati platforma yra realus objektas (pvz. interneto svetainė). „Blockchain“ technologija iš esmės padeda išspręsti šią problemą. Kadangi pati technologija sąlygoja transakcijų vykimą ne vienoje platformoje, bet per išskaidytą informacinį tinklą, tai garantuoja maksimalų įmanomą saugumą, nes yra praktiškai neįmanoma įsiterpti tarp transakcijos dalyvių ir kaip nors įtakoti ar paveikti skolinimo veiksmą. Pinigų ir informacijos perlaida yra paremta maksimaliai decentralizuota sistema (kurios dėl to nebegalima vadinti platforma), kas garantuoja privatumą, patikimumą ir saugumą, t. y. pagrindinius dalykus, kurie yra svarbiausi skolinantis iš kitų žmonių per tarpusavio skolinimosi platformas.

 

Kol kas Lietuvoje šis verslo modelis yra paremtas tradicine technologija, tačiau yra tik laiko klausimas kada ši technologija bus pradėta naudoti duodant ir gaunant paskolas iš žmonių. Kita vertus, jei tradicine technologija paremtos platformos ir toliau galės užtikrinti saugų ir be incidentų vykstantį skolinimą, o nauji konkurentai neskatins technologinių adaptacijų, „blockchain“ technologijos pritaikymo šioje sfero gali reikėti ir palaukti.

 

 

 

užsakymo numeris: 2021082301

Belaidės ausinės šiuo metu yra vienas patogiausių ir geriausių būdų klausytis muzikos ar kalbėtis telefonu. Taip pat, kaip rodo „Technavio“ duomenys, belaidžių ausinių populiarumas ir toliau sėkmingai didės: skaičiuojama, kad 2020-2024 metų laikotarpiu tokių ausinių rinka augs 8,23 mlrd. JAV dolerių. Kita vertus, belaidės ausinės vis dar pakankamai nauja technologija ir tinkama jų priežiūra tebėra apipinta mitais ar netiksliomis rekomendacijomis. Taigi, kaip tinkamai prižiūrėti bei rūpintis savo belaidėmis ausinėmis, jei norime, kad jos tarnautų mums ilgai ir laimingai?

„Belaidės ausinės, kaip ir bet kuri kita technologija, turi savo priežiūros rekomendacijas, kurių svarbu paisyti. Didžiausios bėdos prasideda tada, kai vartotojai, įsigiję, pavyzdžiui, ausines, ko nors nežinodami pabando rasti sprendimą spėjimo būdu. O neteisingas naudojimas arba priežiūra net ir labai gerą daiktą gali sugadinti, tad pažindinantis su naujomis belaidėmis ausinėmis geriau vadovautis oficialiomis rekomendacijomis ir neeksperimentuoti“, – sako „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė ir dalinasi 4 patarimais, kaip tinkamai prižiūrėti savo belaides ausines.

1. Ausinių įkrovikliui – padidintas dėmesys

Kaip teigia U. Eidžiūnaitė, kai kurie vartotojai mėgsta numoti ranka į ausinių įkroviklį ir saugo tik pačias ausines, o tai – gana didelė klaida.

„Jūsų ausinių įkroviklis – svarbiausias belaidžių ausinių komponentas, nes be jo negalėsite tinkamai apsaugoti ar krauti pačių ausinių. Todėl atidžiai rūpinkitės paties įkroviklio apsauga, o ypač – kad į jo vidų nepatektų drėgmė, smėlis ar purvas, nes taip galite pažeisti kontaktus ir ausinės nebesikraus tinkamai. Kitas svarbus pastebėjimas – kitų gamintojų įkrovikliai. Visas belaides ausines reikėtų įprasti krauti tik su jų gamintojo originaliu įkrovikliu ir jį saugoti. Naudojant kitų gamintojų ar neaiškios kilmės įkroviklius ausinių krovimui galite pakenkti jų baterijai ar net veikimui“, – sako ji.

2. Ausinių valymas – svarbus ritualas

„Ausines, kaip ir bet kurį kitą įrenginį, reikėtų periodiškai valyti. Bėda ta, kad vartotojai šito taip pat kartais nesureikšmina ir bando valyti ausines, pavyzdžiui, su spiritu ar dulkeles ausinių viduje bando medžioti su adata ar kitu smailu bei aštriu daiktu. Taip daryti nereikėtų, nes tokia priežiūra gali atsisukti kitu galu ir tik dar labiau pakenksite savo ausinėms. Norintiems tinkamai prižiūrėti belaides ausines pagal visas taisykles galima įsigyti specialius belaidžių ausinių priežiūros rinkinius, bet galima ir pasitelkti alternatyvą namų sąlygomis. Pavyzdžiui, norint išvalyti nešvarumus įvairiose ausinių ertmėse, geriausia naudoti ausų krapštukus su minkštais vatos galiukais, o norint išvalyti ausinių korpusą – ne kišti jas tiesiogiai po vandeniu, bet išvalyti su drėgna servetėle“, – pataria U. Eidžiūnaitė.

3. Per dažnas ausinių krovimas gali tapti meškos paslauga

Pasak U. Eidžiūnaitės, nežinodami, kaip dažnai reikia krauti belaides ausines, kartais jas krauna gerokai per dažnai ar net per ilgai.

„Belaidžių ausinių krovimas – vienas didžiausių mitų, su kuriuo šiandien tenka susidurti. Anksčiau tokie mitai sklandė apie išmaniųjų telefonų krovimą, bet dabar juos pakeitė tokie patys mitai apie belaides ausines. Dažnai manoma, kad jas galima krauti dažnai, pilnai neiškrovus, o taip pat nieko blogo ir palikti ausines krovimuisi per naktį. Abiem šiais atvejais tokio krovimo pasekmės gali būti žalingos ausinėms, nes nukenčia jų baterijos veikimas ir ilgainiui jas gali tekti krauti itin dažnai. Koks sprendimas? Labiau pasitikėti gamintojų rekomendacijomis bei gerai įsiskaityti, kiek jūsų ausinės gali veikti įkrautos. Pavyzdžiui, naujos ausinės „Huawei FreeBuds 4“, naudojant visiškai įkrautą įkroviklį, gali groti muziką net 22 valandas, o 15 minučių įkrovimo užtenka tam, kad galėtume klausytis muzikos 2,5 valandas. Tai reiškia, kad vadovaujantis šiais gamintojo duomenimis ir nekraunant ausinių per dažnai, jų baterija tarnaus ilgiau“, – teigia ekspertė.

4. Per didelio karščio arba šalčio grėsmė

„Dar viena pasitaikanti ausinių priežiūros klaida – tai, kad kartais pamirštame, jog ausinėms taip pat būdingos tos grėsmės, nuo kurių saugome ir kitus įrenginius. Pavyzdžiui, jau daugelis žino, kad išmaniojo telefono negalima laikyti itin karštą dieną priešais tiesioginius saulės spindulius ar naudotis prie itin žemos minusinės temperatūros. Lygiai tas pats galioja ir kalbant apie ausines. Nors su pačiomis ausinėmis galime sportuoti ar vaikščioti tiek karštą, tiek šaltą dieną, jų įkroviklio geriau nelaikyti dideliame karštyje arba dideliame šaltyje. Žinoma, jam gali nieko ir nenutikti, bet esant itin aukštoms ar itin žemoms temperatūroms geriau nerizikuoti“, – apibendrina U. Eidžiūnaitė.

Norėdami gauti reguliarias „Huawei Consumer BG“ naujienas, sekite mus:

Facebook: https://www.facebook.com/huaweimobile/

Twitter: https://twitter.com/HuaweiMobile

Instagram: https://www.instagram.com/huaweimobile/

YouTube: https://www.youtube.com/user/HuaweiDeviceCo

LinkedIn: https://www.linkedin.com/company/10617746/

Puslapis 1 iš 3