Login to your account

Username *
Password *

 

„LG Electronics“ (LG) skelbia priimanti paraiškas savo pirmajam apdovanojimui „Life’s Good Award“, kurio bendras 1 mln. JAV dolerių prizas bus skirtas laimėjusių projektų įgyvendinimui. Šiuo apdovanojimu siekiama rasti ir paskatinti novatoriškus sprendimus, atitinkančius LG tikslą – kurti geresnį gyvenimą. Paraiškas galima teikti iki spalio 10 d. Jas teikti kviečiami ir Lietuvos inovacijų kūrėjai.  

Plėtodama tvaraus pasaulio, kuriame gyvenimas yra geras tiek mūsų planetai, tiek visiems jos gyventojams, viziją, LG toliau aktyviai ieško aplinką tausojančių sprendimų bei idėjų. Visų jų tikslas – vystyti į vartotoją orientuotus gaminius ir paslaugas, kuriančias visiems prieinamas, vertingas bei naujas patogaus naudojimo patirtis. 

Apdovanojimas „Life’s Good Award“ – tai dar vienas svarbus žingsnis į priekį LG tvarumo kelionėje, padėsiantis skleisti LG gero gyvenimo (angl. „Life’s Good“) žinutę visame pasaulyje. Šiuo metu bendrovė ne tik pati vykdo tvarią veiklą, bet ir kviečia bendraminčius žmones bei jų grupes išsakyti savo unikalias idėjas ir taip padėti kurti geresnį gyvenimą visiems. 

„Life’s Good Award“ konkurso dalyvių prašoma pateikti savo originalius ir rinkoje paklausius sprendimus, susijusius su inovacijomis, skirtomis planetai ir žmonėms. Planetai teikiamos inovacijos turėtų padėti gerinti aplinkos gerovę, o žmonėms – palengvinti kasdienį gyvenimą, teikiant pirmenybę gyventojų saugumui ir patogumui. 

Paraiškas galima pateikti apdovanojimo „Life’s Good Award“ tinklalapyje, kuriame konkurso dalyviai taip pat ras išsamią informaciją ir paraiškų teikimo sąlygas. 

„Life’s Good Award“ apdovanojimas tobulai atspindi mūsų inovacijų filosofiją ir įsitikinimą, kad kelias geresnės ateities link gali būti nutiestas tik bendromis mūsų visų pastangomis“, – pažymi „LG Electronics“ generalinis direktorius Williamas Cho. „Nekantraujame susipažinti su konkurso dalyvių novatoriškomis idėjomis visuomenės ir aplinkos gerovės labui bei remti ir skatinti jų įgyvendinimą.“ 

Be LG vadovybės, konkurso vertintojų komisiją, dar vadinamą „Gero gyvenimo komisija“, sudaro žymūs aplinkosaugos ir socialinių mokslų sričių akademikai. Vertinimo komisijoje bus „Financial Times“ geriausios 2020 m. verslo knygos apdovanojimą ir „Financial Times“ apdovanojimą už meistriškumą tvarių finansų švietimo srityje laimėjęs Londono verslo mokyklos profesorius Alex’as Edmanasas, 2021 m. „Axiom“ verslo knygų apdovanojimų aukso medalį verslo etikos kategorijoje laimėjęs Kembridžo universiteto Verslo mokyklos profesorius Christopheris Marquisas, Hanjango universiteto Verslo mokyklos profesorius ir jo Kolektyvinio poveikio centro direktorius Hyunas S. Shinas ir kt. 

„Taikyti savo sukauptas žinias realių pasaulio problemų sprendimui – kiekvieno akademiko tikslas“, – teigia prof. Ch. Marquisas. „LG mums suteikia puikią platformą tai padaryti. „Life’s Good Award“ LG ištekliai panaudojami perspektyvių novatorių, verslininkų, akademikų ir verslo srities profesionalų sutelkimui, todėl šis apdovanojimas – puikus pavyzdys, kaip bendrovės gali realiai prisidėti prie gyvenimo gerinimo“. 

Siekdama užtikrinti, kad visos apdovanojimo „Life’s Good Award“ konkurso paraiškos būtų įvertintos pagal aktualius rodiklius, LG suvienijo jėgas su verslo socialinį poveikį matuojančia ir sertifikuojančia ne pelno siekiančia organizacija „B Lab Korea“. 

Pirmajame atrankos etape kruopščiai įvertintos ir daugiausia balų surinkusios paraiškos pateks į antrąjį etapą, kuriame bus vertinamos iš LG vadovų ir pirmaujančių aukštojo mokslo institucijų žymių akademikų sudarytos vertinimo komisijos. Trys konkurso finalininkai bus paskelbti technologijų parodos „CES 2023“ metu ir sausio mėn. turės progą vertinimo komisijai pristatyti galutinį savo idėjos variantą. Pirmosios vietos laimėtojui atitiks 700 tūkst. JAV dolerių (didysis prizas), antrosios (sidabro medalio) – 200 tūkst. JAV dolerių, o trečiosios (bronzos medalio) – 100 tūkst. JAV dolerių. 

Daugiau informacijos novatoriai gali ieškoti „Life’s Good Award“ tinklalapyje. Visas naujienas apie LG pirmąjį inovacijų konkursą galima rasti „LG Newsroom“

Kaip, po daugiau nei 20 metų, atrodytų Lietuvos „sėkmes istorija“ švietimo srityje? Pasak Vyriausybės strateginės analizės centro vyr. politikos analitikės Sigitos Trainauskienės, negrįžtamo švietimo proveržio atveju „visi abiturientai turėtų lygias galimybes įstoti į Oksfordą, Lietuva taptų vienu iš geriausių pavyzdžių švietimo srityje, šalies universitetai patektų į geriausių pasaulio universitetų šimtuką, o mokytojo profesija pagaliau taptų prestižine“.

Kauno technologijos universiteto (KTU) multifunkciniame centre su integruota biblioteka vykusioje valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ diskusijoje „Švietimas, mokslas ir technologijos: kaip sukursime ateičiai pasirengusią kūrėjų visuomenę?“ ekspertai nagrinėjo ateities scenarijus, susijusius su šalies švietimo, mokslo ir technologijų perspektyvomis.

Tęstinumo poreikis

Kovo mėnesį Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) ir partnerių surengtose ateities scenarijų rengimo dirbtuvėse įvairių sričių specialistai, mokslo, verslo, kultūros, visuomenės atstovai apibrėžė keturias pagrindines galimas Lietuvos ateities vizijas: autokratija ir švietimo proveržis, demokratija ir švietimo proveržis, autokratija ir švietimo stagnacija bei demokratija ir švietimo stagnacija.

Gegužės 30 d. vykusioje diskusijoje, į kiekvieną jų švietimo ekspertai gilinosi ieškodami atsakymų į klausimus apie ateities Lietuvos švietimo ir mokslo sistemą, inovacijų prieinamumą bei planuojamą šalies vaidmenį naujųjų technologijų amžiuje.

Diskusijos metu išskirti keturi klausimai: kokie švietimo srities pokyčiai pastebimi pasaulio mastu, kokia yra Lietuviška švietimo vizija, kaip ją įgyvendinti bei kokia būtų ateitis, jei liktume ten, kur esame? Ekspertų vertinimu, švietimo sistemos tobulinimui kelia užkerta įsisenėjusios viešosios politikos problemos.

Diskusijoje dalyvavęs Gyvybės mokslų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Linas Mažutis, kaip didžiausią problemą įžvelgia tęstinumo nebūvimą.

„Kad ir kaip bebūtų – mokslas atsiremia į finansavimą. Lietuvoje mokslas yra finansuojamas kas keturis metus, pagal politines partijas. Dėl to, tam tikrais metais mokslininkai gauna pinigų vykdyti mokslinius tyrimus, tuomet keturis metus tyrimai nevyksta, o atėjus naujai partijai, vėl teikiamas didžiulis finansavimas konkrečiai mokslo šakai. Ši tendencija kenkia tolimesniam mokslo vystymuisi, todėl, siekiant įgyvendinti tam tikrą strategiją, svarbus tęstinumo užtikrinimas“, – pasakoja L. Mažutis.

Vieno iš „EdTech Lithuania“ įkūrėjų, Vlado Lašo požiūriu, svarbu išlaikyti jaunų žmonių žingeidumą, smalsumą, norą mokytis, ir paskatinti juos drąsiai siekti savo svajonių. „Mes to ne tik neišsaugom, bet dažnai slopinam, ne tik savyje, bet ir jaunuose žmonėse. Mes turime išugdyti žmones, kurie mokosi visą laiką, kuriems įdomūs įtraukiantys iššūkiai ir dalykai, kuriuos vėliau jie padaro geriau nei mes“.

Anot eksperto, tokių savybių ugdymas yra tiesiogiai susijęs su mokytojų gebėjimu sudominti moksleivius bei suspėti su šiandieniniai iššūkiais.

„Labai svarbu, jog tie programuotojai, kurie programuoja mūsų ateitį, turėtų pagalbą, įvertinimą ir tinkamą atlyginimą. Programuotojų, kurie programuoja mūsų telefonus ir kompiuterius, atlyginimai padvigubėjo, tačiau mokytojų, kurie programuoja mūsų ateitį, ne. Galbūt todėl programuotojų šiandien nestinga“, – teigia V. Lašas.

VDU licėjaus „Sokratus“ mentorius Miša Jakobas taip pat akcentavo mokytojo gebėjimo perteikti žinias svarbą bei talentų ugdymo problemas. Pasak M. Jakobo, mokykloje vedamos pamokos turėtų siekti aukštesnio nei vidutinio lygio, o dėstymo būdas privalo atsižvelgti į talentų ugdymui reikiamus aspektus.

„Mes privalome mokėti strateguoti ir išmokyti vaikus kalbėti apie strategiją. Tam reikalingi atsidavę ir protingi vaikai. Pasaulyje tuo keliu jau yra einama, yra ieškomi proto bokštai, tik juos reikia surasti“, – sako M. Jakobas.

Technologijos – kertinis aspektas

KTU Studijų departamento direktorė Kristina Ukvalbergienė, kalbėdama apie iššūkius, su kuriais susiduria aukštasis mokslas, išskyrė naujų ir sudėtingesnių kompetencijų, persikvalifikavimo poreikį, lengvai pasiekiamas mokymosi alternatyvas bei mokymosi paradigmos pokytį. Atsižvelgdama į šiuos iššūkius, K. Ukvalbergienė suformavo aukštojo mokslo viziją, kuri universitetą apibūdina kaip bendruomenės ir tapatybės kūrėją.

„Aukštojo mokslo vizija 2050 metams galėtų būti pagrįsta bendradarbiavimu ir bendro kūrimo principu, kuriame būtų įtraukiamos visos suinteresuotos šalys. Ši vizija spręstų aktualias visuomenės problemas ir ugdytų ateičiai atsparius visuomenės narius“, – teigia K. Ukvalbergienė.

KTU Studijų departamento direktorė K. Ukvalbergienė universitetus įsivaizduoja kaip stiprius „pokyčių agentus“, kurie palaiko ir inicijuoja pasikeitimus, puoselėja vertybes. Pasak jos, siekiant įgyvendinti šią viziją, svarbu užtikrinti investicijas į fundamentaliuosius tyrimus, naujųjų žinių kūrimą.

„Mes turime kalbėti apie lanksčius mokymosi kelius, studijų individualizavimą, kurį turėtume užtikrinti per tam tikrą adaptyvųjį, įtraukiantį mokymąsi. Čia didelį vaidmenį vaidins technologijos, į kurias reikia investuoti, ir tai neturėtų būti paliekama universiteto, aukštojo mokslo institucijų atsakomybei, kadangi tai lems viso aukštojo mokslo situaciją ateityje“, – teigia KTU Studijų departamento direktorė.

K. Ukvalbergienė pasidalino ir naujais mokėjimo už studijas modeliais, kurie galėtų veikti prenumeratos principu. „Viso gyvenimo prenumerata, kuri užtikrina tam tikrą krepšelį visam gyvenimui bei asmeniui leidžia, pajutus poreikį, rinktis ir formalųjį, ir neformalųjį mokslą ar persikvalifikuoti“.

Reikalingas startuolio mąstymas

Privataus mokslinių tyrimų instituto „Visionary Analytics“ direktorė Agnė Paliokaitė, Lietuvos ateities vizijos neįsivaizduoja be „startuolio“ mąstymo ir rinkas kuriančios inovacijų politikos.

„Nuolatinės kaitos situacija, kurioje atsiranda bei vėl išnyksta naujos galimybės, prognozuojama ir ateityje. Siekiant pasinaudoti tomis galimybėmis rinkoje, reikalingas „startuolio“ mąstymas, kuris pasižymi įžūlumu ir tikėjimu savimi. Jis yra reikalingas norint pritraukti kapitalą į pasirinktas strategines nišas, kaip bio-ekonomika, gyvybės mokslai. Šis kapitalas gali būti tiek išorinis, tiek vidinis, su tęstiniu finansavimu“, – teigia A. Paliokaitė.

Ekspertė taip pat išskyrė tokias kompetencijas, kaip greitis, lankstumas, eksperimentavimo kultūra, su kuria „niekaip nesuderinama biurokratija“.

„Biurokratija nepadės pasinaudoti rinkoje netikėtai atsivėrusiais segmentais bei juos užimti, nepadės sukurti laisvo verslo, o „užbiurokratintas“ mokytojas nesukurs laisvos asmenybės. Mokslas, kuris yra išmokęs atsiskaityti už kiekybę nesukurs išradimų. Todėl, jeigu mes norime atlaisvinti resursus kūrybai, mano nuomone, turime šalinti biurokratiją“, – sako A. Paliokaitė.

„Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis akcentavo, jog užsienio investuotojai Lietuvoje ieško talentų, kurie dirba žiniomis kuriamoje ekonomikoje ir įdarbina žinias gerovės ir pridėtinės vertės kūrimui. Pasak jo, nepaisant aplinkos veiksnių, svarbu suplanuoti šalies viziją, kuri atlieptų šių talentų poreikius.

„Nors mes nežinome, kas bus 2050 metais, esame tikri jog tai bus nauji įgūdžiai, kurių šiandien neturime, transformuojantys modeliai, tiek ekonomikos, tiek švietimo sektoriuje, naujųjų technologijų amžius bei globali paklausa ir sąveika. Nepriklausomai nuo srities, ar tai kapitalas, ar darbdaviai, ar mokslas, izoliuotai nedirbsime“, – sako E. Čivilis.

20 metų vizija

Šešių diskusijų ciklas, vyksiantis didžiuosiuose Lietuvos miestuose, yra viena iš ruošiamos Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ dalių. Teminių diskusijų metu politikos, ekonomikos, švietimo srities atstovai ir kiti specialistai nagrinės temas, svarbias valstybės raidai: saugumas, visuomenė, švietimas (mokslas, technologijos), ekonomika, klimato kaita ir valstybės valdymas.

Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“ – dokumentas, numatantis 20 metų progreso viziją bei įgyvendinimui reikalingus planus, sėkmės rodiklius, vystymosi sritis. Jis rengiamas naudojant inovatyvų ateities įžvalgų (ang. foresight) metodą. Šio projekto tikslai apima šalies socialinę, ekonominę ir aplinkos pažangą, kurios scenarijai bus pateikti Seimui iki 2023 metų kovo 10 d.

Strategiją rengia Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Seimo Ateities komitetu, Vyriausybės strateginės analizės centru (STRATA) ir partneriais – kitomis šalies aukštosiomis mokyklomis.


Lietuvoje veikianti pasaulinė IT bendrovė „Accenture“ pirmą kartą mūsų šalyje pristatė tyrimą „Technology Vision 2022“, kurį šiemet apibendrina posakiu „Susitikime metavisatoje“. Pasak tyrėjų, nauja skaitmeninės transformacijos banga jau prasidėjusi – per ateinantį dešimtmetį įmonių ir žmonių laukia dideli pokyčiai beveik kiekvienoje aplinkoje, prie kurios esame įpratę.

Pristatymų žemėlapyje – ir Lietuva

„Per pastaruosius dvejus pandemijos metus įmonės aktyviai diegė naujus skaitmeninius sprendimus, o žmonės dirbo, bendravo ir leido laiką virtuliai tiek daug, kiek anksčiau niekada nesitikėjo“, – sako Kristaps Banga, „Accenture“ inovacijų ir plėtros vadovas Baltijos šalyse.

Skaitmenizacija įsigalėja, įmonės pereina prie debesų technologijų, diegia ir tobulina pardavimą internetu, gerina vartotojų patirtį šioje srityje. Tuo tarpu valstybės aktyviai rengia bandomuosius skaitmeninių valiutų projektus, o dirbtinio intelekto, papildytosios realybės, blokų grandinės technologijų, daiktų interneto bei 5G paklausa toliau auga.

„Technologijos vystosi ir siūlo vis naujų galimybių, todėl svarbu žinoti, kokiais laikais gyvename, ir kaip technologijos mokslinę fantastiką paverčia tikrove“, – pastebi K. Banga.

Technologijų tendencijų tyrimą „Accenture“ atlieka ir pristato kasmet daugelyje šalių, o šiemet pirmąkart jis pristatytas ir Lietuvoje, nes praėjusiais metais įmonė Vilniuje atidarė savo padalinį. Šių metų tyrime dalyvavo 4650 vadovų iš 35 pasaulio šalių, o išsakytas įžvalgas apibendrino „Accenture“ specialistai, kuriantys technologinius sprendimus TOP 500 didžiausioms pasaulio bendrovėms.

Šių metų „Technology Vision 2022“ tyrime išskirtos keturios aktualiausios technologijų tendencijos, kurios artimiausiu metu keis pasaulį: tai skaitmeninė patirtis, programuojama aplinka, duomenų kilmė ir autentiškumas bei kvantinė kompiuterija.

Skaitmeninė patirtis

Metavisata, jungianti virtualų pasaulį su tikruoju ir leidžianti žmonėms virtualiai susitikti per savo skaitmeninius dvynius ar avatarus, yra viena iš skaitmeninės transformacijos bangų, kuri lems, kaip mes naudosimės internetu ateityje. Metavisata leidžia iš naujo įsivaizduoti, kaip duomenys formuoja mūsų skaitmeninę patirtį, o įmonėms metamas iššūkis permąstyti savo buvimą internete ir kurti naujus bendravimo ir sąveikos būdus su klientais, partneriais ir darbuotojais.

Skaitmeninės ekonomikos vaidmuo pasaulyje auga, auga kriptovaliutų vartotojų skaičius, kuris pernai viršijo 300 mln. Pristatomos įvairios skaitmeninės piniginės, tokios kaip „Metamask“, „Trust Wallet“, kuri ne tik sukuria naujas mokėjimo galimybes, bet ir lėšų dalijimosi bei pervedimo būdus. „Nike“ sukūrė „Nikeland“, kad lankytojai galėtų žaisti žaidimus skaitmeniniuose salonuose ir tuo pačiu išbandyti „Nike“ gaminius.

Skaitmeninė patirtis galima ir fiziniame pasaulyje naudojant įvairius jutiklius. Pavyzdžių galima pamatyti ne tik pramogų ir prekybos srityje, bet ir kur kas plačiau. Pavyzdžiui, „Bayer’s Crop Science“, bendradarbiaudama su „BlockApps“, sukūrė „TraceHarvest“ žemės ūkio blokų grandinės platformą, leidžiančią sekti gamybą nuo sėklos pasėjimo iki galutinio produkto pristatymo.

BMW aktyviai naudoja savo skaitmeninius dvynius, sukurtus iš 31 gamyklos. Skaitmeniniai fabrikai pagal realaus laiko duomenis atkuria 3D aplinką, kuri yra gyvas veidrodis viskam – nuo įrenginių iki dirbančių žmonių. Skaitmeninė aplinka naudojama įvairioms funkcijoms, pavyzdžiui, apmokyti robotams, kaip orientuotis gamykloje, suburti dizainerius iš viso pasaulio eksperimentuoti su naujų modelių kūrimu ar individualiems simuliaciniams mokymams.

Kita vertus, nuotolinis darbas įrodo, kad virtuali aplinka šiandien daug svarbesnė nei kada nors anksčiau. Kai kurie skaitmeniniai sprendimai šiandien gali atrodyti kaip futuristiniai ar nišiniai, tačiau tai yra signalas įmonėms jau dabar apie tai galvoti ir pradėti kurti savo ateities strategijas. Didesnis dėmesys skaitmeninei aplinkai taip pat kels ir reikalingų skaitmeninių įgūdžių klausimą, kam reikia ruoštis.

Programuojama aplinka

Technologijos tampa neatsiejama žmonių gyvenimo dalimi ne tik skaitmeninėje, bet ir fizinėje aplinkoje. Šią plėtrą skatina belaidis duomenų perdavimas, 5G ryšys, debesų kompiuterijos, papildytosios realybės, vizualizacijų, balso atpažinimo sprendimai, daiktų interneto, išmaniųjų įrenginių ir jutiklių plėtra.

Šiandien ne tik telefoną galima atrakinti su veido ar balso atpažinimo funkcija, bet ir šią technologiją pritaikyti plačiau, pavyzdžiui, laboratorijose, ligoninėse ar tyrimų centruose.

Skaitmeninės ir virtualios aplinkos sinergiją sustiprins 5G ryšio plėtra, jis užtikrins galingą ir itin greitą duomenų perdavimą, kuris galės būti naudojamas nuotoliniam įvairių įrenginių valdymui, savaeigių automobilių bandymams. Ateityje pasaulis internete bus pasiekiamas tiek, kiek anksčiau niekada nebuvo.

Tai bus aplinka, prijungta prie skaitmeninių sistemų, kuri reaguos į žmogaus poreikius ir norus be ekrano. Didelis potencialas matomas skaitmeninių dvynių srityje, plėtojant papildytąją ir virtualią realybę, kuri atveria žmogui naujus būdus pamatyti ir pajusti aplinką.

Šiandien papildytosios realybės sprendimai yra naudingi siekiant išlaikyti auditoriją ir pritraukti naujų klientų. Jau yra keletas veikiančių pavyzdžių drabužių, papuošalų ir kosmetikos industrijose, kur papildytosios realybės sprendimai suteikia individualią ir novatorišką apsipirkimo patirtį per nuotolį – galimybę peržiūrėti, pasimatuoti ir gauti papildomos informacijos apie gaminius, jų sudėtį, poveikį aplinkai ir žmonėms.

Duomenys – kilmė ir autentiškumas

Augant informacijos kiekiui, svarbu atskirti, kas yra tikra, o kas – ne, nes daugėja ir dezinformacijos. Kai matai prezidento vaizdo įrašą, svarbu žinoti, kad jis tikras. Kita vertus, užsakant maistą, nėra taip svarbu, ar užsakymą priima įmonės darbuotojas, ar virtualusis asistentas.

Dirbtinio intelekto plėtra tęsiasi, ir šiandien dirbtinio intelekto sprendimai gali būti mokomi ne tik istoriniais duomenimis, bet ir sukurtų ar dirbtinai modifikuotų duomenų pagalba. Dažniausiai tai daroma tada, kai tikrų duomenų nėra, jų negalima naudoti arba jie gali būti netikslūs ar labai brangūs. Pavyzdžiui, savaeigių automobilių mokymuose geriau ir saugiau naudoti generuojamus duomenis ir aplinką, kad automobilio vairavimo gebėjimai būtų tikrinami skaitmeninėje aplinkoje, o ne kelyje.

Prognozės rodo, kad ateityje dauguma dirbtinio intelekto modelių duomenų bus sintetiniai. Nors iš pradžių tokių duomenų naudojimas gali sukelti nepasitikėjimą, jų naudojimas duoda naudos tais atvejais, kai negalima panaudoti tikrų duomenų, pavyzdžiui, atsiradus naujai ligai, kai nėra informacijos apie ligos istoriją, eigą ir raidą.

Deja, dirbtinio intelekto plėtra gali pasinaudoti ir kibernetiniai nusikaltėliai, nes atsiranda daugiau galimybių kurti ir siųsti tokios kokybės netikrus elektroninius laiškus bei trumpąsias žinutes, kad juos gavusieji gali patikėti, jog juos siuntė kolega ar vadovas. Ateityje įmonės vis dažniau naudos paskirstytųjų duomenų technologiją, kad patikrintų duomenų ir įvykusių operacijų tikslumą, taip pat tai padės išsiaiškinti, kada konkretus sandoris įvyko.

Skaičiavimo galia

Šiuo metu kvantinė kompiuterija yra viena iš eksperimentinių technologijų, kurioje vyksta įvairios studijos ir bandomieji projektai. Įmonės investuoja į kvantinių algoritmų tyrimus, pirmuosius pilotinius projektus, bendradarbiaudamos su tyrimų centrais ir mokslininkais gilinasi į kvantinių algoritmų pritaikymą įvairiose srityse.

Kvantinė informatika atvers naujas skaičiavimo galimybes, kurios duos radikalų postūmį kelioms IT kryptims. Kvantinė kompiuterija leis tobulinti, automatizuoti ir padidinti didžiųjų duomenų apdorojimo efektyvumą. Dirbtinio intelekto srityje tikimasi pažangos, nes kvantiniai kompiuteriai galės geriau apmokyti dirbtinio intelekto algoritmus. Kvantiniai ir didelio našumo kompiuteriai leis įmonėms rasti sprendimus problemoms, kurias sunku išspręsti dabartiniais metodais ir esamų kompiuterių galia.

Kvantinė kompiuterija gali būti naudinga daugelyje sektorių, pavyzdžiui, tiriant naujus vaistus ir produktus, tobulinant gamybos procesus. 2021 metais „Tesla“ pristatė superkompiuterį „Dojo“, kad dirbtinis intelektas, naudodamas didelius kiekius surenkamų duomenų apie transporto priemones, padėtų kurti savaeigių automobilių taikomąsias programas.

Ekspertai tikisi, kad kvantiniai kompiuteriai taip pat padarys skaitmeninę aplinką saugesnę, nes bus galima taikyti sudėtingesnius duomenų šifravimo būdus. Ir tai sritis, kur verslo ir mokslininkų bendradarbiavimas yra būtinas kuriant naujus produktus ir paslaugas ateičiai, kurie bus naudingi visai visuomenei.

Sparčiai auganti informacinių technologijų (IT) kompanija „Accenture“ per šią žiemą Lietuvoje ir Latvijoje planuoja apmokyti 220 būsimų specialistų, kurie nori pradėti karjerą IT srityje. Po mokymų įmonė siūlo apmokamą praktiką ir galimybę įsidarbinti perspektyvioje tarptautinėje kompanijoje.

Matydama augančias rinkos perspektyvas, „Accenture“ daug dėmesio skiria edukacijai ir IT specialistų rengimui Baltijos šalyse. Šią žiemą kompanija siūlo net 12 skirtingų mokymo programų. Jos apima ne tik tradiciškai paklausias sritis, kaip „Java“, „.NET“, automatizuotas testavimas, duomenų vizualizavimas ar robotika, bet ir naują „SAP“ kursą, skirtą programavimo kalbai „ABAP“ mokytis. Kita „SAP“ mokymo programa suteiks žinių apie verslo įrankius, duomenų perkėlimą.

Šią žiemą taip pat vyks keletas debesų technologijų mokymų, kuriuose bus galima susipažinti su debesų kompiuterijos infrastruktūros sprendimais, automatizavimo ir integravimo įrankiais.

„Šie „Bootcamp“ mokymai yra mūsų įdarbinimo programos dalis. Išklausę kursus dalyviai gauna sertifikatą, o tie, kurie pasirodė sėkmingiausiai, – mokamą praktiką mūsų įmonėje. Ankstesni rezultatai rodo, kad didžioji dalis stažuotojų po praktikos tampa mūsų įmonės darbuotojais. Šią žiemą Lietuvoje ir Latvijoje tokiu būdu planuojame apmokyti 220 būsimų specialistų, kurie galės pradėti karjerą IT srityje“, – sako Maksims. Jegorovs.

Mokymuose įgyjama bazinių žinių ir įgūdžių IT karjeros pradžiai, jie vyksta panašiai kaip kasdienis darbas su projektais. Suteikiama tiek praktinių, tiek teorinių žinių bei išmokstama dirbti komandoje. Visi mokymai yra nemokami ir trunka kelias savaites, priklausomai nuo pasirinktos mokymo srities. Jie vyks nuotoliniu būdu vadovaujant patyrusiems lektoriams ir mentoriams.

Prieš pradėdami mokytis dalyviai turi išlaikyti techninį atrankos testą. Jam reikalingos bazinės žinios pasirinktoje mokymo srityje. Taip pat vertinama stojančiųjų motyvacija, anglų kalbos žinios ir gebėjimas analitiškai mąstyti. Visi kursai vyksta anglų kalba. Daugiau informacijos apie kursus ir dalyvio paraišką galima rasti „Accenture Bootcamp“ svetainėje.

Apie įmonę

„Accenture“ yra viena pirmaujančių IT bendrovių Baltijos šalyse ir pasaulyje. Įmonė teikia tarptautines valdymo konsultacijas, technologijų ir užsakomąsias paslaugas. Praėjusiais metais Baltijos šalyse pasiekė 91,29 mln. eurų apyvartą ir uždirbo 3,96 mln. eurų pelno. „Accenture“ filialą Latvijoje atidarė 2002 m., o nuo 2021 m. įmonė turi biurą ir Lietuvoje.

„2021 m. išplėtėme veiklą Baltijos šalyse ir atidarėme naują technologijų centrą Vilniuje. Jame pagrindinis dėmesys skiriamas įvairių tarpindustrinių technologijų kūrimui visose pirmaujančiose technologijų platformose. Taip pat plėtojame individualios inžinerijos, infrastruktūros ir debesijos paslaugas, kurias teikiame klientams visame pasaulyje“,– sako M. Jegorovs, „Accenture“ vadovas Baltijos šalyse.

Šįmet atsisveikinsime su taksofonais – jie prisijungs prie daugybės kitų technologijų ir įrenginių, kuriuos pakeitė patogesni ir pažangesni sprendimai. Tiesa, kai kurių daiktų dar galima rasti ne vieno lietuvio namuose. Į prisiminimų, o jaunimui – tiesiog istorijos, kelionę kviečia „Telia“ įrangos vadovas Aurimas Karnejevas.

„Pasaulyje pirmasis taksofonas pristatytas prieš daugiau nei 130 metų, o dar prieš du dešimtmečius tai buvo viena populiariausių skambinimo priemonių Lietuvoje. Visgi įsigalėjus mobiliajam ryšiui taksofonai buvo nustumti į užmarštį. Beje, taksofonai gyvavo išties ilgai – yra technologijų, kurios išnyko vos per kelis dešimtmečius ar dar greičiau“, – pastebi A. Karnejevas.

„Telia“ šiuo metu Lietuvoje aptarnauja 99 taksofonus, tai daryti bendrovę įpareigoja teisės aktai. Visgi pernai gruodį įsigaliojus Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimams, taksofonai Lietuvoje nebėra laikomi universaliąja paslauga. Ryšių reguliavimo tarnybai artimiausiu metu parengus ir priėmus atitinkamus poįstatyminius dokumentus, „Telia“ galės galutinai atsisakyti taksofonų.

Išjungti ir išmontuoti taksofonus bendrovė planuoja iki vasaros vidurio. Įrangos ir būdelių būklę įvertinus specialistams, dalį jų planuojama perleisti suinteresuotoms mokslo, technikos institucijoms ar muziejams, kiti bus parduoti labdaringame aukcione arba priduoti perdirbimui.

Karnejevas kviečia prisiminti kitas technologijas ir įrenginius, su kuriais dar ne taip seniai atsisveikinome:

1. Pranešimų gavikliai. Prieš septynis dešimtmečius sukurti pranešimų gavikliai pirmiausia buvo skirti medikams, nors vėliau trumpam išpopuliarėjo ir tarp kitų profesijų atstovų. Laidinio telefono eroje toks įrenginys buvo išties naudingas: jis pypteldavo sulaukus pranešimo, o radus artimiausią telefoną (ar tą patį taksofoną) ir paskambinus į pranešimų centrą operatorė padiktuodavo paliktą pranešimą. Vėliau atsirado pažangesnių pranešimų gaviklių, į kuriuos buvo galima atsiųsti ir tekstines žinutes, tačiau mobilieji telefonai ir SMS tokių įrenginių poreikį panaikino. Tiesa, kai kuriose JAV ir Didžiosios Britanijos ligoninėse vadinamųjų „peidžerių“ vis dar galima rasti.

2. „Floppy“ diskeliai. Magnetinės laikmenos dešimtmečius buvo nepakeičiamas būdas saugoti ir perkelti duomenis. Iš pradžių tam naudotos kasetės, vėliau jas pakeitė plonyčiai diskeliai. Labiausiai paplitęs „Floppy“ formatas talpino anuomet įspūdingą kiekį duomenų, apie 1,4 megabaito. Į juos sutilpdavo įvairiausi failai, dokumentai ir net žaidimai. Visgi amžių sandūroje eksponentiškai augantis duomenų poreikis privertė ieškoti talpesnių ir patikimesnių formatų, „Floppy“ išstūmė kompaktiniai diskai. Tiesa, magnetiniai diskeliai neliko visiškai užmiršti – būtent jų atvaizdas tapo standartine „Išsaugoti“ funkcijos ikona, naudojama daugelyje programų.

3. Vaizdo ir garso kasetės bei grotuvai. Magnetinės laikmenos ilgą laiką naudotos platinant filmus ir muziką, o kai kurių žmonių namuose ir šiandien būtų galima rasti kasetinį grotuvą ar VHS vaizdo įrašų leistuvą bei vieną-kitą senovinį filmą ar vestuvių įrašą. Šios technologijos likimas panašus, kaip ir „Floppy“ diskelių – atpigus kompaktiniams diskams ir jų įrašymo įrangai, paprasčiausiai neliko poreikio naudoti laikmenas, kurios užima daug vietos, o duomenis galima sugadinti paprasčiausiu šaldytuvo magnetu.

4. MP3 grotuvai. Kai „Apple“ 2001-aisiais pristatė grotuvą „iPod“, jis buvo laikomas technologijų pažangos viršūne, o muzikos entuziastai džiūgavo pagaliau turėdami galimybę tiesiog kišenėje nešiotis šimtus mėgstamiausių įrašų. Rinką užplūdo ir kitų gamintojų MP3 grotuvai, tačiau daugiau nei dešimtmetį vykusias varžytines nutraukė... išmanieji telefonai ir mobilusis internetas. Tokios paslaugos, kaip „Spotify“, „Apple Music“, „YouTube Music“ ir kitos leidžia visada su savimi turėti ir bet kada klausytis nebe šimtų ar tūkstančių, o dešimčių milijonų įvairiausių įrašų. Ir nors parduotuvėse dar galima rasti tokių grotuvų, jų paklausa liko nykstamai maža.

5. Juostiniai fotoaparatai. Kai XIX amžiaus pabaigoje „Kodak“ pristatė nebrangų, masiniams vartotojams skirtą fotoaparatą, prasidėjo nauja fotografijos era. Truko ji ištisą amžių, tačiau prasidėjus naujam tūkstantmečiui ėmė populiarėti ir pigti skaitmeniniai fotoaparatai, kuriems nereikėjo pirkti juostelių, jas ryškinti ir spausdinti nuotraukas. Galiausiai mėgėjiška fotografija persikėlė telefonus ir nebrangiems juostiniams fotoaparatams paprasčiausiai neliko vietos po saule. Virsmo riboženkliu tapo tos pačios „Kodak“, nesugebėjusios reaguoti į pokyčius rinkoje, bankrotas 2013-aisiais.

6. „Dial-up“ internetas. Įžengę į ketvirtą dešimtį ir vyresni skaitytojai, ko gero, dar pamena „čiulbančius“ modemus, kurie interneto aušroje leido jungtis prie žiniatinklio per laidinę telefono liniją. Interneto sparta geriausiu atveju siekė 56 Kb/s, taigi laukimas dažnai užimdavo daugiau laiko nei realus naršymas. O kur dar ryšio nutrūkimai namiškiams pakėlus telefono ragelį... Šį nepatikimą, nestabilų ryšį pakeitė DSL technologija, kurią Lietuvoje tuometinis „Lietuvos telekomas“ (dabar – „Telia“) pristatė 2001-aisiais. Šiandien „Telia“ tinkle įdiegta „Super VDSL“ technologija leidžia varinėmis linijomis pasiekti net iki 250 Mb/s spartą.

7. Jau netrukus: 3G ryšys. 3G ryšys Lietuvoje vis dar veikia, tačiau šios 2006-aisiais mūsų šalyje pristatytos technologijos dar šiais metais „Telia“ ketina atsisakyti. Kaip paaiškina A. Karnejevas, 3G ryšys atskleidė žmonių apetitą mobiliajam internetui, bet nesugebėjo jo patenkinti – tuo pasirūpino pažangesnė 4G technologija, kuri jau yra prieinama iki 100 proc. Lietuvos teritorijos. „Tiek 2G, tiek 3G technologijos neefektyviai naudoja radijo dažnius, kurie yra brangiausias ir svarbiausias mūsų rinkos išteklius. Kadangi 2G ryšys tebėra aktyviai naudojamas, pirmiausia išjungiame 3G, o jai dedikuotus dažnius perleisime 4G ryšiui, kuriuo žmonės realiai naudojasi, taip dar labiau pagerindami jo spartą bei kokybę“, – sako „Telia“ ekspertas. 3G technologijos pamažu atsisako ir kiti Europos bei pasaulio mobiliojo ryšio operatoriai.

Puslapis 1 iš 3