Login to your account

Username *
Password *

Parodoje „CES 2023“ kompanija „L’Oréal“ pristatė dviejų technologijų, kurios išplečia prieigą prie grožio produktų, prototipus: HAPTA, pirmąjį rankinį, kompiuterizuotą ir itin tikslų makiažo įrenginį, padedantį patenkinti smulkiosios motorikos sutrikimų turinčių žmonių grožio poreikius; bei „L’Oréal Brow Magic“, pirmą namų vartojimui skirtą elektroninį antakių makiažo aplikatorių, per kelias sekundes suteikiantį naudotojo veidui individualiai tinkančius antakius.

„L’Oréal“ grožio ateitis yra įtrauki. Ir šioje ateityje prieigą prie grožio produktų išplės technologijos, – sakė Nicolas Hieronimus, „L’Oréal Groupe“ generalinis direktorius. – Šįmet parodoje CES mūsų pristatomos dvi technologijos vartotojams atspindi tikrąją mūsų kompanijos paskirtį: kurtį grožį, kuris keičia pasaulį.“

Pristatome HAPTA – judesių išlyginamąjį įrenginį

Apie 50 milijonų žmonių visame pasaulyje turi ribotus smulkiosios motorikos įgūdžius. Dėl to jiems sunku atlikti kai kuriuos veiksmus, įskaitant makiažą. „L’Oréal“ mokslininkų ir inžinierių vystomas rankinis, itin tikslus išmanusis makiažo aplikatorius HAPTA skirtas ribotą judrumą rankose ir plaštakose turintiems žmonėms ir suteikia jiems galimybę patiems namuose stabiliai pasidažyti lūpas. HAPTA bus įdiegta „Verily“ sukurta technologija, skirta stabilizuoti ir išlyginti stalo įrankius, padeda smulkiosios motorikos sutrikimų turintiems žmonėms patiems savarankiškai ir užtikrintai pavalgyti.

HAPTA paslaptis – integruotų išmaniųjų judesio valdiklių ir pritaikomų priedų derinys, kuris išplečia naudotojo judesių amplitudę, padeda lengviau naudoti sudėtingai atidaromas pakuotes ir makiažo priemones bei preciziškai jas pritaikyti,kad žmonės jaustųsi pasitikintys savimi, nepriklausomi ir galėtų mėgautis grožio saviraiškos galia.„Mūsų inovacijų ir grožio technologijų strategijos pagrindas yra įtrauktis, – sakė Barbara Lavernos, „L’Oréal“ generalinio direktoriaus pavaduotoja tyrimams, inovacijoms ir technologijoms. – Esame įsipareigoję ir aistringai siekiame diegti naujas technologijas, skatinančias grožio paslaugas, kurios išplečia ir atliepia kiekvieno žmogaus norus, lūkesčius bei neišpildytus poreikius.“

HAPTA turi magnetinį laikiklį, kuris leidžia jį lengvai ir ergonomiškai naudoti 360 laipsnių pasukimo ir 180 laipsnių sulenkimo kampu. Naudotojas paspaudimu gali intuityviai nustatyti pageidaujamą padėtį tam naudojimui ir užfiksuoti pasirinktus nustatymus ateičiai. HAPTA turi integruotą akumuliatorių, kurį pilnai įkrovus (tai trunka 3 val.) įrenginį galima nepertraukiamai naudoti vieną valandą, t.y. daugiau nei 10 dažymosi ciklų.

Šiais metais „L'Oréal“ prekės ženklas „Lancôme“ atliks pilotinius HAPTA bandymus, pirmiausia su lūpų dažais, o ateityje – ir su kitomis makiažo priemonėmis.

„Lancôme“ jau daugelį metų siekia kiekvienai moteriai pasiūlyti jos poreikiams pritaikytus grožio sprendimus. Grožio technologijos suteikė mums galimybę šią misiją vykdyti dar veiksmingiau, nes jos iš esmės pakeitė grožio produktų ir paslaugų kūrimo būdus ir leido juos labiau individualizuoti, – sakė Françoise Lehmann, „Lancôme“ pasaulinio prekės ženklo prezidentė. – Su HAPTA žengiame dar vieną žingsnį į priekį, padarydami grožį labiau prieinamą kiekvienam – juk visi turėtų turėti vienodas galimybes.“

Antakių magija su „L’Oréal Brow Magic“

Įprastai norimai antakių išvaizdai sukurti prireikia kelių produktų, laiko ir žinių, o tiksliems rezultatatams pasiekti reikia brangios profesionalų paslaugos, pavyzdžiui, mikropigmentacijos. Su „L'Oréal Brow Magic“ žmonės gali namuose susikurti asmeninį antakių įvaizdį pagal savo natūralią antakių liniją ir veido bruožus.

Profesionaliai atrodančių rezultatų namuose pasiekti leidžiantį antakių aplikatorių „L'Oréal“ sukūrė bendradarbiaudama su technologijų bendrove, atspausdintų nenuolatinių tatuiruočių pradininke „Prinker“. Pirmasis rankinis, lengvas, elektroninis antakių makiažo įrenginys „L'Oréal Brow Magic“ naudoja 2 400 šerelių ir pasiekia iki 1 200 taškų colyje (dpi) spausdinimo raišką, o tikslią antakių formą suteikia vos per kelias sekundes.

Naudodamas „L'Oréal Modiface AR“ technologiją, „L'Oréal Brow Magic“ nuskaito naudotojo veidą ir pateikia mikropigmentacijos, šešėliavimo ar tušavimo rekomendacijas.

„L'Oréal“ grožio technologijų programos stiprybės dalis yra partnerystės, – sakė Guive Balooch, „L'Oréal“ pasaulinio mokslinių tyrimų ir inovacijų technologijų inkubatoriaus vadovas. – Dažnai pastebime puikią technologiją, kuri taikoma kitoje srityje. Derindami „L'Oréal“ grožio paveldą su šiomis pažangiomis technologijomis, galime sukurti visiškai naujus grožio gestus – taip perkurdami originalią technologiją ir tradicinę grožio patirtį.“

Kaip naudotis įrenginiu:

  • Atidarykite „L'Oréal Brow Magic“ programėlę ir nuskaitykite veidą naudodami „Modiface“ antakių skaitytuvą
  • Pasirinkite norimą formą, storį ir efektą
  • Antakius padenkite „L'Oréal Brow Magic“ bazę
  • Spausdintuvu vienu, šluojamuoju judesiu perbraukite per antakius
  • Užtepkite viršutinį sluoksnį, kad išvaizda būtų išryškinta.

„L'Oréal Brow Magic“ sukurtą antakių išvaizdą galima lengvai nuvalyti įprastu makiažo valikliu. Tikimasi, kad prekyboje įrenginys pasirodys 2023 m.

2022-ieji Lietuvai buvo gana įsimintini technologinių pasiekimų prasme. Tapome 5G mobiliojo ryšio šalimi, lietuvių „NanoAvionics“ palydovas pirmasis kosmose pasidarė 4K raiškos asmenukę, o „SoliTek“ sukurta išmani saulės baterija „Nova“ su dirbtiniu intelektu pati galės pirkti ir parduoti elektrą geriausia kaina. Stulbinančių pasiekimų netrūko ir visame pasaulyje – Arnoldas Lukošius, „Tele2“ Inovacijų biuro ekspertas, apžvelgia ryškiausias 2022-aisiais metais pristatytas mokslines ir technologines naujoves.

Kosmosas tapo mažiau tamsus ir grėsmingas. Milijoną kilometrų nuo Žemės nutolusią orbitą, 2022 m. sausio pabaigoje pasiekė bene įspūdingiausias į kosmosą pakilęs mokslinis instrumentas – Jameso Webbo teleskopas. Jį 17 metų kartu kūrė NASA, Europos bei Kanados kosminės agentūros, šis projektas atsiėjo net 10 mlrd. JAV dolerių. Teleskopas orbitoje išskleidė teniso aikštelės dydžio apsauginį ekraną, tai leido atlikti spalvotas nuotraukas ir praplėsti žmonijos suvokimą apie visatą. 2022 m. pirmą kartą istorijoje pakeista ir kosminio kūno skrydžio trajektorija – 500 kg sveriantis kosminis laivas 22 530 km/h greičiu rėžėsi į 160 metrų skersmens asteroidą „Dimorphos“. Tad nuo šių metų galime gyventi ramiau – jei koks asteroidas grasins Žemei, NASA jau pasirengusi „nuspirti“ jį tolyn.

Gyvenimas bus ilgesnis ir kokybiškesnis. Apie žmogaus genomo sekvenavimą (sekos nuskaitymą) kalbama tiek metų, tačiau tik 2022 m. pavyko nuskenuoti likusius 8 proc. genomo DNR sekos. Jau dabar genetiniai tyrimai leidžia nuspėti galimas paveldimas ligas ar parodo gresiantį vėžį, o gautas visas genomo žemėlapis leis tiksliai nustatyti, kokios genų kombinacijos nulemia retas ir paplitusias ligas. Šie metai buvo itin reikšmingi ir organų spausdinimui 3D technologija – birželį dvidešimtmetė pacientė iš Meksikos pirmoji pasaulyje gavo ausies implantą, kuris buvo sukurtas 3D spausdintuvu, panaudojant gyvas jos ląsteles. Medicinos pasaulį sudrebino ir tai, kad šiemet 3 paralyžiuoti žmonės vėl atsistojo ant kojų. Visiškai kūno nevaldantiems pacientams į stuburą buvo implantuoti elektrodai, kurie siunčia elektros impulsus tam tikriems stuburo smegenų regionams, taip aktyvuodami liemens bei kojų raumenis.

Skaitmeninis pasaulis dar labiau įtraukia. Dirbtinis intelektas (DI) kurti meną pradėjo jau seniai, tačiau 2022-ieji buvo itin derlingi tokio meno apraiškomis. „OpenAI“ sukurtas dirbtinio intelekto valdomas „dailininkas“ „DALL-E“ gali nutapyti bet kokį paveikslą, aprašius žodžiais tai, ką nori paveiksle matyti ir kokiu stiliumi turi būti atliktas darbas. Jei domina ne dailė, o rašymas – ta pati „OpenAI“ siūlo „ChatGPT“ – jis gali atsakinėti į klausimus, kurti straipsnius bei apybraižas. DI ne tik moka kurti rišlų ir „žmogišką“ tekstą, bet gali save cenzūruoti, supranta, kai užduodami neįmanomi klausimai. 2022 m. buvo įspūdingi ir „metavisatai“, kuriame kiekvienas galės lankytis, bendrauti, susikurti namus ar rengti koncertus. „Meta“, besirengdama žengti į „metavisatą“, pristatė „Quest Pro“ – virtualios realybės šalmą ir papildytos realybės akinius bei kompiuterį viename. Šis įrenginys seka jūsų veido išraiškas, tad bendraujant virtualioje realybėje, jas matys ir pašnekovas.

Gyvensime ir mirsime žalesni. Rugsėjį elektra varomas lėktuvas „Alice“ atliko pirmąjį savo skrydį – nors truko tik 8 minutes, tačiau tapo pirmuoju žingsniu link netaršios aviacijos. O Ispanijoje pradėta statyti didžiausia ekologiška vandenilio gamykla „HyDeal Espana“. Taip jau yra, kad žmogus prie taršos prisideda dar ir miręs – kartu su kūnu po žeme užkasama daugybė nuodingų chemikalų ir metalų, o kremuojant – teršiamas oras ir didinamas šiltnamio efektas. Olandų kompanija „Loop Biotech“ šiais metais pasiūlė pirmąjį pasaulyje „gyvą“ karstą „The Cocoon“ – per 7 dienas užaugintas iš grybienos, kuri išdžiovinama. Užpiltas drėgnu gruntu jis greitai suyra, o per 45 dienas jis virsta gyvais grybais, kurie pagreitina kūno irimą, įsisavina ir perdirba žmogaus organizme buvusias taršias medžiagas ir taip maitina supančius augalus.

Technologijos tampa nuolatiniais gyvenimo palydovais. 2022 m. „iPhone 14“ ir „iPhone 14 Pro“ modeliai gavo visiškai naują funkciją – atsitikus nelaimei, vietoje, kur nėra jokio ryšio, pasiųsti žinutę pagalbos tarnyboms per orbitoje skriejančius palydovus. Nors „Emergency SOS“ paslauga kol kas veikia tik JAV ir Kanadoje, tai galimybė padaryti kažką, kas iki tol buvo išvis neįmanoma. Dar vieną ilgai lauktą inovaciją pristatė švedų kompanija „Exeger“ – ji sukūrė lankstų ir atsparų saulės elementą „Powerfoyle“, kurį galima lankstyti, keisti jo išvaizdą ir spalvą. Jau dabar galima įsigyti saulės įkraunamas ausines, save įsikraunančią šuns GPS apykaklę ar net dviračio šalmą. Šiemet beveik nepastebimai išmanieji laikrodžiai virto diagnostikos ir pagalbos įrenginiu ne tik sveikuoliams, bet ir sergantiems. Dabar populiariausi „Apple“ ir „Samsung“ laikrodžiai ne tik skaičiuoja pulsą ir žingsnius, bet gali sekti kraujo prisotinimą deguonimi, miego kokybę, kūno temperatūrą, pranešti apie širdies ritmo sutrikimą, daryti elektrokardiogramą, kai kurie net matuoja kraujo spaudimą. Ir nors kol kas tai nėra idealiai tikslu, tai nepakeičia mediko, tačiau surinkta informacija tikrai padės gydytojui geriau suprasti ligonio būklę.

 

„LG Electronics“ (LG) skelbia priimanti paraiškas savo pirmajam apdovanojimui „Life’s Good Award“, kurio bendras 1 mln. JAV dolerių prizas bus skirtas laimėjusių projektų įgyvendinimui. Šiuo apdovanojimu siekiama rasti ir paskatinti novatoriškus sprendimus, atitinkančius LG tikslą – kurti geresnį gyvenimą. Paraiškas galima teikti iki spalio 10 d. Jas teikti kviečiami ir Lietuvos inovacijų kūrėjai.  

Plėtodama tvaraus pasaulio, kuriame gyvenimas yra geras tiek mūsų planetai, tiek visiems jos gyventojams, viziją, LG toliau aktyviai ieško aplinką tausojančių sprendimų bei idėjų. Visų jų tikslas – vystyti į vartotoją orientuotus gaminius ir paslaugas, kuriančias visiems prieinamas, vertingas bei naujas patogaus naudojimo patirtis. 

Apdovanojimas „Life’s Good Award“ – tai dar vienas svarbus žingsnis į priekį LG tvarumo kelionėje, padėsiantis skleisti LG gero gyvenimo (angl. „Life’s Good“) žinutę visame pasaulyje. Šiuo metu bendrovė ne tik pati vykdo tvarią veiklą, bet ir kviečia bendraminčius žmones bei jų grupes išsakyti savo unikalias idėjas ir taip padėti kurti geresnį gyvenimą visiems. 

„Life’s Good Award“ konkurso dalyvių prašoma pateikti savo originalius ir rinkoje paklausius sprendimus, susijusius su inovacijomis, skirtomis planetai ir žmonėms. Planetai teikiamos inovacijos turėtų padėti gerinti aplinkos gerovę, o žmonėms – palengvinti kasdienį gyvenimą, teikiant pirmenybę gyventojų saugumui ir patogumui. 

Paraiškas galima pateikti apdovanojimo „Life’s Good Award“ tinklalapyje, kuriame konkurso dalyviai taip pat ras išsamią informaciją ir paraiškų teikimo sąlygas. 

„Life’s Good Award“ apdovanojimas tobulai atspindi mūsų inovacijų filosofiją ir įsitikinimą, kad kelias geresnės ateities link gali būti nutiestas tik bendromis mūsų visų pastangomis“, – pažymi „LG Electronics“ generalinis direktorius Williamas Cho. „Nekantraujame susipažinti su konkurso dalyvių novatoriškomis idėjomis visuomenės ir aplinkos gerovės labui bei remti ir skatinti jų įgyvendinimą.“ 

Be LG vadovybės, konkurso vertintojų komisiją, dar vadinamą „Gero gyvenimo komisija“, sudaro žymūs aplinkosaugos ir socialinių mokslų sričių akademikai. Vertinimo komisijoje bus „Financial Times“ geriausios 2020 m. verslo knygos apdovanojimą ir „Financial Times“ apdovanojimą už meistriškumą tvarių finansų švietimo srityje laimėjęs Londono verslo mokyklos profesorius Alex’as Edmanasas, 2021 m. „Axiom“ verslo knygų apdovanojimų aukso medalį verslo etikos kategorijoje laimėjęs Kembridžo universiteto Verslo mokyklos profesorius Christopheris Marquisas, Hanjango universiteto Verslo mokyklos profesorius ir jo Kolektyvinio poveikio centro direktorius Hyunas S. Shinas ir kt. 

„Taikyti savo sukauptas žinias realių pasaulio problemų sprendimui – kiekvieno akademiko tikslas“, – teigia prof. Ch. Marquisas. „LG mums suteikia puikią platformą tai padaryti. „Life’s Good Award“ LG ištekliai panaudojami perspektyvių novatorių, verslininkų, akademikų ir verslo srities profesionalų sutelkimui, todėl šis apdovanojimas – puikus pavyzdys, kaip bendrovės gali realiai prisidėti prie gyvenimo gerinimo“. 

Siekdama užtikrinti, kad visos apdovanojimo „Life’s Good Award“ konkurso paraiškos būtų įvertintos pagal aktualius rodiklius, LG suvienijo jėgas su verslo socialinį poveikį matuojančia ir sertifikuojančia ne pelno siekiančia organizacija „B Lab Korea“. 

Pirmajame atrankos etape kruopščiai įvertintos ir daugiausia balų surinkusios paraiškos pateks į antrąjį etapą, kuriame bus vertinamos iš LG vadovų ir pirmaujančių aukštojo mokslo institucijų žymių akademikų sudarytos vertinimo komisijos. Trys konkurso finalininkai bus paskelbti technologijų parodos „CES 2023“ metu ir sausio mėn. turės progą vertinimo komisijai pristatyti galutinį savo idėjos variantą. Pirmosios vietos laimėtojui atitiks 700 tūkst. JAV dolerių (didysis prizas), antrosios (sidabro medalio) – 200 tūkst. JAV dolerių, o trečiosios (bronzos medalio) – 100 tūkst. JAV dolerių. 

Daugiau informacijos novatoriai gali ieškoti „Life’s Good Award“ tinklalapyje. Visas naujienas apie LG pirmąjį inovacijų konkursą galima rasti „LG Newsroom“

Kaip, po daugiau nei 20 metų, atrodytų Lietuvos „sėkmes istorija“ švietimo srityje? Pasak Vyriausybės strateginės analizės centro vyr. politikos analitikės Sigitos Trainauskienės, negrįžtamo švietimo proveržio atveju „visi abiturientai turėtų lygias galimybes įstoti į Oksfordą, Lietuva taptų vienu iš geriausių pavyzdžių švietimo srityje, šalies universitetai patektų į geriausių pasaulio universitetų šimtuką, o mokytojo profesija pagaliau taptų prestižine“.

Kauno technologijos universiteto (KTU) multifunkciniame centre su integruota biblioteka vykusioje valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ diskusijoje „Švietimas, mokslas ir technologijos: kaip sukursime ateičiai pasirengusią kūrėjų visuomenę?“ ekspertai nagrinėjo ateities scenarijus, susijusius su šalies švietimo, mokslo ir technologijų perspektyvomis.

Tęstinumo poreikis

Kovo mėnesį Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) ir partnerių surengtose ateities scenarijų rengimo dirbtuvėse įvairių sričių specialistai, mokslo, verslo, kultūros, visuomenės atstovai apibrėžė keturias pagrindines galimas Lietuvos ateities vizijas: autokratija ir švietimo proveržis, demokratija ir švietimo proveržis, autokratija ir švietimo stagnacija bei demokratija ir švietimo stagnacija.

Gegužės 30 d. vykusioje diskusijoje, į kiekvieną jų švietimo ekspertai gilinosi ieškodami atsakymų į klausimus apie ateities Lietuvos švietimo ir mokslo sistemą, inovacijų prieinamumą bei planuojamą šalies vaidmenį naujųjų technologijų amžiuje.

Diskusijos metu išskirti keturi klausimai: kokie švietimo srities pokyčiai pastebimi pasaulio mastu, kokia yra Lietuviška švietimo vizija, kaip ją įgyvendinti bei kokia būtų ateitis, jei liktume ten, kur esame? Ekspertų vertinimu, švietimo sistemos tobulinimui kelia užkerta įsisenėjusios viešosios politikos problemos.

Diskusijoje dalyvavęs Gyvybės mokslų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Linas Mažutis, kaip didžiausią problemą įžvelgia tęstinumo nebūvimą.

„Kad ir kaip bebūtų – mokslas atsiremia į finansavimą. Lietuvoje mokslas yra finansuojamas kas keturis metus, pagal politines partijas. Dėl to, tam tikrais metais mokslininkai gauna pinigų vykdyti mokslinius tyrimus, tuomet keturis metus tyrimai nevyksta, o atėjus naujai partijai, vėl teikiamas didžiulis finansavimas konkrečiai mokslo šakai. Ši tendencija kenkia tolimesniam mokslo vystymuisi, todėl, siekiant įgyvendinti tam tikrą strategiją, svarbus tęstinumo užtikrinimas“, – pasakoja L. Mažutis.

Vieno iš „EdTech Lithuania“ įkūrėjų, Vlado Lašo požiūriu, svarbu išlaikyti jaunų žmonių žingeidumą, smalsumą, norą mokytis, ir paskatinti juos drąsiai siekti savo svajonių. „Mes to ne tik neišsaugom, bet dažnai slopinam, ne tik savyje, bet ir jaunuose žmonėse. Mes turime išugdyti žmones, kurie mokosi visą laiką, kuriems įdomūs įtraukiantys iššūkiai ir dalykai, kuriuos vėliau jie padaro geriau nei mes“.

Anot eksperto, tokių savybių ugdymas yra tiesiogiai susijęs su mokytojų gebėjimu sudominti moksleivius bei suspėti su šiandieniniai iššūkiais.

„Labai svarbu, jog tie programuotojai, kurie programuoja mūsų ateitį, turėtų pagalbą, įvertinimą ir tinkamą atlyginimą. Programuotojų, kurie programuoja mūsų telefonus ir kompiuterius, atlyginimai padvigubėjo, tačiau mokytojų, kurie programuoja mūsų ateitį, ne. Galbūt todėl programuotojų šiandien nestinga“, – teigia V. Lašas.

VDU licėjaus „Sokratus“ mentorius Miša Jakobas taip pat akcentavo mokytojo gebėjimo perteikti žinias svarbą bei talentų ugdymo problemas. Pasak M. Jakobo, mokykloje vedamos pamokos turėtų siekti aukštesnio nei vidutinio lygio, o dėstymo būdas privalo atsižvelgti į talentų ugdymui reikiamus aspektus.

„Mes privalome mokėti strateguoti ir išmokyti vaikus kalbėti apie strategiją. Tam reikalingi atsidavę ir protingi vaikai. Pasaulyje tuo keliu jau yra einama, yra ieškomi proto bokštai, tik juos reikia surasti“, – sako M. Jakobas.

Technologijos – kertinis aspektas

KTU Studijų departamento direktorė Kristina Ukvalbergienė, kalbėdama apie iššūkius, su kuriais susiduria aukštasis mokslas, išskyrė naujų ir sudėtingesnių kompetencijų, persikvalifikavimo poreikį, lengvai pasiekiamas mokymosi alternatyvas bei mokymosi paradigmos pokytį. Atsižvelgdama į šiuos iššūkius, K. Ukvalbergienė suformavo aukštojo mokslo viziją, kuri universitetą apibūdina kaip bendruomenės ir tapatybės kūrėją.

„Aukštojo mokslo vizija 2050 metams galėtų būti pagrįsta bendradarbiavimu ir bendro kūrimo principu, kuriame būtų įtraukiamos visos suinteresuotos šalys. Ši vizija spręstų aktualias visuomenės problemas ir ugdytų ateičiai atsparius visuomenės narius“, – teigia K. Ukvalbergienė.

KTU Studijų departamento direktorė K. Ukvalbergienė universitetus įsivaizduoja kaip stiprius „pokyčių agentus“, kurie palaiko ir inicijuoja pasikeitimus, puoselėja vertybes. Pasak jos, siekiant įgyvendinti šią viziją, svarbu užtikrinti investicijas į fundamentaliuosius tyrimus, naujųjų žinių kūrimą.

„Mes turime kalbėti apie lanksčius mokymosi kelius, studijų individualizavimą, kurį turėtume užtikrinti per tam tikrą adaptyvųjį, įtraukiantį mokymąsi. Čia didelį vaidmenį vaidins technologijos, į kurias reikia investuoti, ir tai neturėtų būti paliekama universiteto, aukštojo mokslo institucijų atsakomybei, kadangi tai lems viso aukštojo mokslo situaciją ateityje“, – teigia KTU Studijų departamento direktorė.

K. Ukvalbergienė pasidalino ir naujais mokėjimo už studijas modeliais, kurie galėtų veikti prenumeratos principu. „Viso gyvenimo prenumerata, kuri užtikrina tam tikrą krepšelį visam gyvenimui bei asmeniui leidžia, pajutus poreikį, rinktis ir formalųjį, ir neformalųjį mokslą ar persikvalifikuoti“.

Reikalingas startuolio mąstymas

Privataus mokslinių tyrimų instituto „Visionary Analytics“ direktorė Agnė Paliokaitė, Lietuvos ateities vizijos neįsivaizduoja be „startuolio“ mąstymo ir rinkas kuriančios inovacijų politikos.

„Nuolatinės kaitos situacija, kurioje atsiranda bei vėl išnyksta naujos galimybės, prognozuojama ir ateityje. Siekiant pasinaudoti tomis galimybėmis rinkoje, reikalingas „startuolio“ mąstymas, kuris pasižymi įžūlumu ir tikėjimu savimi. Jis yra reikalingas norint pritraukti kapitalą į pasirinktas strategines nišas, kaip bio-ekonomika, gyvybės mokslai. Šis kapitalas gali būti tiek išorinis, tiek vidinis, su tęstiniu finansavimu“, – teigia A. Paliokaitė.

Ekspertė taip pat išskyrė tokias kompetencijas, kaip greitis, lankstumas, eksperimentavimo kultūra, su kuria „niekaip nesuderinama biurokratija“.

„Biurokratija nepadės pasinaudoti rinkoje netikėtai atsivėrusiais segmentais bei juos užimti, nepadės sukurti laisvo verslo, o „užbiurokratintas“ mokytojas nesukurs laisvos asmenybės. Mokslas, kuris yra išmokęs atsiskaityti už kiekybę nesukurs išradimų. Todėl, jeigu mes norime atlaisvinti resursus kūrybai, mano nuomone, turime šalinti biurokratiją“, – sako A. Paliokaitė.

„Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis akcentavo, jog užsienio investuotojai Lietuvoje ieško talentų, kurie dirba žiniomis kuriamoje ekonomikoje ir įdarbina žinias gerovės ir pridėtinės vertės kūrimui. Pasak jo, nepaisant aplinkos veiksnių, svarbu suplanuoti šalies viziją, kuri atlieptų šių talentų poreikius.

„Nors mes nežinome, kas bus 2050 metais, esame tikri jog tai bus nauji įgūdžiai, kurių šiandien neturime, transformuojantys modeliai, tiek ekonomikos, tiek švietimo sektoriuje, naujųjų technologijų amžius bei globali paklausa ir sąveika. Nepriklausomai nuo srities, ar tai kapitalas, ar darbdaviai, ar mokslas, izoliuotai nedirbsime“, – sako E. Čivilis.

20 metų vizija

Šešių diskusijų ciklas, vyksiantis didžiuosiuose Lietuvos miestuose, yra viena iš ruošiamos Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ dalių. Teminių diskusijų metu politikos, ekonomikos, švietimo srities atstovai ir kiti specialistai nagrinės temas, svarbias valstybės raidai: saugumas, visuomenė, švietimas (mokslas, technologijos), ekonomika, klimato kaita ir valstybės valdymas.

Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“ – dokumentas, numatantis 20 metų progreso viziją bei įgyvendinimui reikalingus planus, sėkmės rodiklius, vystymosi sritis. Jis rengiamas naudojant inovatyvų ateities įžvalgų (ang. foresight) metodą. Šio projekto tikslai apima šalies socialinę, ekonominę ir aplinkos pažangą, kurios scenarijai bus pateikti Seimui iki 2023 metų kovo 10 d.

Strategiją rengia Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Seimo Ateities komitetu, Vyriausybės strateginės analizės centru (STRATA) ir partneriais – kitomis šalies aukštosiomis mokyklomis.


Lietuvoje veikianti pasaulinė IT bendrovė „Accenture“ pirmą kartą mūsų šalyje pristatė tyrimą „Technology Vision 2022“, kurį šiemet apibendrina posakiu „Susitikime metavisatoje“. Pasak tyrėjų, nauja skaitmeninės transformacijos banga jau prasidėjusi – per ateinantį dešimtmetį įmonių ir žmonių laukia dideli pokyčiai beveik kiekvienoje aplinkoje, prie kurios esame įpratę.

Pristatymų žemėlapyje – ir Lietuva

„Per pastaruosius dvejus pandemijos metus įmonės aktyviai diegė naujus skaitmeninius sprendimus, o žmonės dirbo, bendravo ir leido laiką virtuliai tiek daug, kiek anksčiau niekada nesitikėjo“, – sako Kristaps Banga, „Accenture“ inovacijų ir plėtros vadovas Baltijos šalyse.

Skaitmenizacija įsigalėja, įmonės pereina prie debesų technologijų, diegia ir tobulina pardavimą internetu, gerina vartotojų patirtį šioje srityje. Tuo tarpu valstybės aktyviai rengia bandomuosius skaitmeninių valiutų projektus, o dirbtinio intelekto, papildytosios realybės, blokų grandinės technologijų, daiktų interneto bei 5G paklausa toliau auga.

„Technologijos vystosi ir siūlo vis naujų galimybių, todėl svarbu žinoti, kokiais laikais gyvename, ir kaip technologijos mokslinę fantastiką paverčia tikrove“, – pastebi K. Banga.

Technologijų tendencijų tyrimą „Accenture“ atlieka ir pristato kasmet daugelyje šalių, o šiemet pirmąkart jis pristatytas ir Lietuvoje, nes praėjusiais metais įmonė Vilniuje atidarė savo padalinį. Šių metų tyrime dalyvavo 4650 vadovų iš 35 pasaulio šalių, o išsakytas įžvalgas apibendrino „Accenture“ specialistai, kuriantys technologinius sprendimus TOP 500 didžiausioms pasaulio bendrovėms.

Šių metų „Technology Vision 2022“ tyrime išskirtos keturios aktualiausios technologijų tendencijos, kurios artimiausiu metu keis pasaulį: tai skaitmeninė patirtis, programuojama aplinka, duomenų kilmė ir autentiškumas bei kvantinė kompiuterija.

Skaitmeninė patirtis

Metavisata, jungianti virtualų pasaulį su tikruoju ir leidžianti žmonėms virtualiai susitikti per savo skaitmeninius dvynius ar avatarus, yra viena iš skaitmeninės transformacijos bangų, kuri lems, kaip mes naudosimės internetu ateityje. Metavisata leidžia iš naujo įsivaizduoti, kaip duomenys formuoja mūsų skaitmeninę patirtį, o įmonėms metamas iššūkis permąstyti savo buvimą internete ir kurti naujus bendravimo ir sąveikos būdus su klientais, partneriais ir darbuotojais.

Skaitmeninės ekonomikos vaidmuo pasaulyje auga, auga kriptovaliutų vartotojų skaičius, kuris pernai viršijo 300 mln. Pristatomos įvairios skaitmeninės piniginės, tokios kaip „Metamask“, „Trust Wallet“, kuri ne tik sukuria naujas mokėjimo galimybes, bet ir lėšų dalijimosi bei pervedimo būdus. „Nike“ sukūrė „Nikeland“, kad lankytojai galėtų žaisti žaidimus skaitmeniniuose salonuose ir tuo pačiu išbandyti „Nike“ gaminius.

Skaitmeninė patirtis galima ir fiziniame pasaulyje naudojant įvairius jutiklius. Pavyzdžių galima pamatyti ne tik pramogų ir prekybos srityje, bet ir kur kas plačiau. Pavyzdžiui, „Bayer’s Crop Science“, bendradarbiaudama su „BlockApps“, sukūrė „TraceHarvest“ žemės ūkio blokų grandinės platformą, leidžiančią sekti gamybą nuo sėklos pasėjimo iki galutinio produkto pristatymo.

BMW aktyviai naudoja savo skaitmeninius dvynius, sukurtus iš 31 gamyklos. Skaitmeniniai fabrikai pagal realaus laiko duomenis atkuria 3D aplinką, kuri yra gyvas veidrodis viskam – nuo įrenginių iki dirbančių žmonių. Skaitmeninė aplinka naudojama įvairioms funkcijoms, pavyzdžiui, apmokyti robotams, kaip orientuotis gamykloje, suburti dizainerius iš viso pasaulio eksperimentuoti su naujų modelių kūrimu ar individualiems simuliaciniams mokymams.

Kita vertus, nuotolinis darbas įrodo, kad virtuali aplinka šiandien daug svarbesnė nei kada nors anksčiau. Kai kurie skaitmeniniai sprendimai šiandien gali atrodyti kaip futuristiniai ar nišiniai, tačiau tai yra signalas įmonėms jau dabar apie tai galvoti ir pradėti kurti savo ateities strategijas. Didesnis dėmesys skaitmeninei aplinkai taip pat kels ir reikalingų skaitmeninių įgūdžių klausimą, kam reikia ruoštis.

Programuojama aplinka

Technologijos tampa neatsiejama žmonių gyvenimo dalimi ne tik skaitmeninėje, bet ir fizinėje aplinkoje. Šią plėtrą skatina belaidis duomenų perdavimas, 5G ryšys, debesų kompiuterijos, papildytosios realybės, vizualizacijų, balso atpažinimo sprendimai, daiktų interneto, išmaniųjų įrenginių ir jutiklių plėtra.

Šiandien ne tik telefoną galima atrakinti su veido ar balso atpažinimo funkcija, bet ir šią technologiją pritaikyti plačiau, pavyzdžiui, laboratorijose, ligoninėse ar tyrimų centruose.

Skaitmeninės ir virtualios aplinkos sinergiją sustiprins 5G ryšio plėtra, jis užtikrins galingą ir itin greitą duomenų perdavimą, kuris galės būti naudojamas nuotoliniam įvairių įrenginių valdymui, savaeigių automobilių bandymams. Ateityje pasaulis internete bus pasiekiamas tiek, kiek anksčiau niekada nebuvo.

Tai bus aplinka, prijungta prie skaitmeninių sistemų, kuri reaguos į žmogaus poreikius ir norus be ekrano. Didelis potencialas matomas skaitmeninių dvynių srityje, plėtojant papildytąją ir virtualią realybę, kuri atveria žmogui naujus būdus pamatyti ir pajusti aplinką.

Šiandien papildytosios realybės sprendimai yra naudingi siekiant išlaikyti auditoriją ir pritraukti naujų klientų. Jau yra keletas veikiančių pavyzdžių drabužių, papuošalų ir kosmetikos industrijose, kur papildytosios realybės sprendimai suteikia individualią ir novatorišką apsipirkimo patirtį per nuotolį – galimybę peržiūrėti, pasimatuoti ir gauti papildomos informacijos apie gaminius, jų sudėtį, poveikį aplinkai ir žmonėms.

Duomenys – kilmė ir autentiškumas

Augant informacijos kiekiui, svarbu atskirti, kas yra tikra, o kas – ne, nes daugėja ir dezinformacijos. Kai matai prezidento vaizdo įrašą, svarbu žinoti, kad jis tikras. Kita vertus, užsakant maistą, nėra taip svarbu, ar užsakymą priima įmonės darbuotojas, ar virtualusis asistentas.

Dirbtinio intelekto plėtra tęsiasi, ir šiandien dirbtinio intelekto sprendimai gali būti mokomi ne tik istoriniais duomenimis, bet ir sukurtų ar dirbtinai modifikuotų duomenų pagalba. Dažniausiai tai daroma tada, kai tikrų duomenų nėra, jų negalima naudoti arba jie gali būti netikslūs ar labai brangūs. Pavyzdžiui, savaeigių automobilių mokymuose geriau ir saugiau naudoti generuojamus duomenis ir aplinką, kad automobilio vairavimo gebėjimai būtų tikrinami skaitmeninėje aplinkoje, o ne kelyje.

Prognozės rodo, kad ateityje dauguma dirbtinio intelekto modelių duomenų bus sintetiniai. Nors iš pradžių tokių duomenų naudojimas gali sukelti nepasitikėjimą, jų naudojimas duoda naudos tais atvejais, kai negalima panaudoti tikrų duomenų, pavyzdžiui, atsiradus naujai ligai, kai nėra informacijos apie ligos istoriją, eigą ir raidą.

Deja, dirbtinio intelekto plėtra gali pasinaudoti ir kibernetiniai nusikaltėliai, nes atsiranda daugiau galimybių kurti ir siųsti tokios kokybės netikrus elektroninius laiškus bei trumpąsias žinutes, kad juos gavusieji gali patikėti, jog juos siuntė kolega ar vadovas. Ateityje įmonės vis dažniau naudos paskirstytųjų duomenų technologiją, kad patikrintų duomenų ir įvykusių operacijų tikslumą, taip pat tai padės išsiaiškinti, kada konkretus sandoris įvyko.

Skaičiavimo galia

Šiuo metu kvantinė kompiuterija yra viena iš eksperimentinių technologijų, kurioje vyksta įvairios studijos ir bandomieji projektai. Įmonės investuoja į kvantinių algoritmų tyrimus, pirmuosius pilotinius projektus, bendradarbiaudamos su tyrimų centrais ir mokslininkais gilinasi į kvantinių algoritmų pritaikymą įvairiose srityse.

Kvantinė informatika atvers naujas skaičiavimo galimybes, kurios duos radikalų postūmį kelioms IT kryptims. Kvantinė kompiuterija leis tobulinti, automatizuoti ir padidinti didžiųjų duomenų apdorojimo efektyvumą. Dirbtinio intelekto srityje tikimasi pažangos, nes kvantiniai kompiuteriai galės geriau apmokyti dirbtinio intelekto algoritmus. Kvantiniai ir didelio našumo kompiuteriai leis įmonėms rasti sprendimus problemoms, kurias sunku išspręsti dabartiniais metodais ir esamų kompiuterių galia.

Kvantinė kompiuterija gali būti naudinga daugelyje sektorių, pavyzdžiui, tiriant naujus vaistus ir produktus, tobulinant gamybos procesus. 2021 metais „Tesla“ pristatė superkompiuterį „Dojo“, kad dirbtinis intelektas, naudodamas didelius kiekius surenkamų duomenų apie transporto priemones, padėtų kurti savaeigių automobilių taikomąsias programas.

Ekspertai tikisi, kad kvantiniai kompiuteriai taip pat padarys skaitmeninę aplinką saugesnę, nes bus galima taikyti sudėtingesnius duomenų šifravimo būdus. Ir tai sritis, kur verslo ir mokslininkų bendradarbiavimas yra būtinas kuriant naujus produktus ir paslaugas ateičiai, kurie bus naudingi visai visuomenei.

Puslapis 1 iš 3