Palyginus naujausius „Eurostat“ duomenis, matoma, kad Lietuvoje dirbtiniu intelektu (DI) naudojasi tik kas trečias gyventojas, nors Lietuva ir turi vieną greičiausių interntetų pasaulyje. „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė Julija Markeliūnė pastebi, kad problema atsiranda todėl, kad žmonės nėra labai nusiteikę jomis naudotis. 

„Technologinė atskirtis šiandien nebėra ryšio kokybės klausimas, tai labiau susiję su žmonių drąsa išbandyti naujoves. Kol jaunimas technologijas naudoja intuityviai, vyresnės kartos atstovai dažnai jaučiasi palikti nuošalyje. Dalis lietuvių mano, kad DI yra kažkas per daug sudėtingo ar gal net pavojingo. Mūsų kaip ekspertų užduotis dabar ir yra išsklaidyti šias baimes“, – teigia J. Markeliūnė.

Kodėl lietuvius dar gąsdina technologijos?

Remiantis 2025 m. gruodžio mėn. „Eurostat“ paskelbta ataskaita, generatyvinio DI, pavyzdžiui, „ChatGPT“, „Gemini“ ir kitų, naudojimas tarp ES gyventojų siekia 32,7 proc. O Lietuva yra artima šiam Europos vidurkiui – 36,9 proc. visuomenės naudojasi DI įrankiais. Lietuviai rikiuojasi šalia ispanų (37,9 proc.) ir prancūzų (37,5 proc.), smarkiai atsilieka nuo estų (47 proc.) ir nuo ES lyderių norvegų (56,3 proc.).

Duomenys atskleidžia, kad DI europiečiai dažniau naudoja privačiame gyvenime nei profesinėje veikloje. Asmeniniam naudojimui DI pasitelkia apie ketvirtadalį arba 25 proc. visų gyventojų, o mokymosi ar darbo reikmėms šias priemones naudojo gerokai mažiau žmonių.

„Skaičiai rodo prarają tarp valstybių. Jaunimas DI įrankius prisijaukino akimirksniu, tačiau tikrasis visuomenės potencialas atsiskleis tik tada, kai šias technologijas kaip asistentą matys kiekvienas. Kai suprantame, jog DI dirba mums, padeda greičiau suformuoti mintis, atlikti technines užduotis, atsako į sudėtingus klausimus, tada baimė natūraliai užleidžia vietą smalsumui“, – paaiškina „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė.

DI naudojimas yra ne tik mados reikalas, bet ir realus būdas didinti savo efektyvumą. Pavyzdžiui, Masačusetso technologijos instituto (MIT) atlikti tyrimai rodo, kad pasitelkę generatyvinį DI, darbuotojai užduotis, kur reikia rašyti arba analizuoti informaciją, atlieka vidutiniškai 37 proc. greičiau, o jų darbo kokybė pagerėja net 40 proc. Be to, DI padeda sumažinti kognityvinį krūvį atliekant rutininius, pasikartojančius darbus, todėl žmogus gali daugiau laiko skirti kūrybiškumui, strateginiam mąstymui ar tiesiog kokybiškam poilsiui.

Nuo baimės iki smalsumo – vienas žingsnis

Būtent todėl vis svarbesnės tampa iniciatyvos, kurios ne tik kalba apie technologijas, bet ir padeda žmonėms jas suprasti bei išbandyti praktiškai. Viena jų – kasmet visoje Europoje minima Saugesnio interneto diena. Ryšių reguliavimo tarnyba šia proga jau tradiciškai kviečia pasinerti į „Skaitmeninę bangą“ – nemokamą renginį, kuris įtraukia, nustebina ir priverčia pažvelgti į technologijas naujomis akimis.

„Siekiame paskatinti visus tapti sąmoningais, saugiais ir atsakingais skaitmeninio pasaulio dalyviais. Kiekvienas žmogus Lietuvoje gali suprasti, kad skaitmeninis raštingumas nėra tik įgūdis, tai – gyvenimo kokybė. Norime, kad šis renginys taptų kasmetine tradicija, kuri sujungtų įvairias amžiaus grupes, didintų supratimą apie technologijų naudą, pavojus ir atsakomybę“, – sako Jūratė Šovienė, Ryšių reguliavimo tarnybos pirmininkė

Anot J. Šovienės, renginyje laukiami visi: pradinukai, vyresnių klasių mokiniai, mokytojai ir tėvai, suaugusieji bei garbaus amžiaus žmonės.

Renginio metu, vasario 10 d., gyvai Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje sužinosite, kaip atpažinti melagienas, internetinius sukčius, trolius ir botus, kaip saugiai veikti skaitmeninėje erdvėje, valdyti dronus, kūrybiškai naudoti DI ir nepasimesti sparčiai besikeičiančiame technologijų pasaulyje.

Neturintys galimybės atvykti gyvai galės stebėti tiesioginę transliaciją portaluose Delfi (saugu.delfi.lt), 15min, LRT, per „Balticum TV“, Ryšių reguliavimo tarnybos ir partnerių socialiniuose tinkluose bei Lietuvos savivaldybių viešosiose bibliotekose.

Atšalę orai iššūkių kelia ne tik žmonėms, gyvūnams, bet ir išmaniesiems telefonams. Daugiau laiko praleidę šaltyje išmanieji telefonai gali savaime netikėtai išsijungti, ir kai kuriais atvėjais taip atsitinka ne dėl išsikrovusios baterijos. Kaip elgtis, pataria Modestas Ropė - „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklų direktorius. 

„Didžioji dalis išmaniųjų įrenginių veikia su ličio jonų baterijomis, kurios itin jautriai reaguoja į temperatūros svyravimus. Kai išorės temperatūra nukrenta žemiau nulio, baterijoje sulėtėja cheminės reakcijos, todėl energija tampa sunkiau pasiekiama. Telefonas gali staiga parodyti nulį procentų ar netikėtai išsijungti. Tai laikinas efektas – sušilus baterijai, įrenginys dažnai „atsigauna“, – pasakoja Modestas Ropė, „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklų direktorius.

Vis dėlto jis pabrėžia, kad pasikartojantis telefono ilgesnis palikimas šaltyje gali vėliau sukelti techninių problemų: „Kiekvienas toks „užšalimas“ baterijai yra stresas. Ilgainiui tai spartina jos dėvėjimąsi ir trumpina bendrą veikimo laiką. Jei įmanoma, žiemą telefono nereikėtų ilgiau palikti nei lauke, nei šaltame automobilyje.“

Esant minusinei temperatūrai, telefonai taip pat gali lėčiau reaguoti į prisilietimus, trumpam strigti, o jutikliai – rodyti netikslius duomenis.

„Šaltyje prasčiau veikia ne tik baterija, bet ir ekranas bei įvairūs sensoriai – akselerometrai, žingsniamačiai, judesio davikliai. Todėl gali atrodyti, kad telefonas „kvailioja“: stringa vaizdas, netiksliai skaičiuojami žingsniai ar lėčiau reaguoja lietimai. Tai rodo, kad visa elektronika veikia už savo komforto ribų“, – pastebi vienas skaitmeninių paslaugų bendrovės vadovų M. Ropė.

Grįžus iš lauko – neskubėti krauti

Technologijų ekspertas įspėja, kad didžiausia klaida daroma tada, kai iš šalčio parneštas telefonas skubiai jungiamas prie įkroviklio.

„Jei įrenginys yra ledinis, pirmiausia leiskite jam sušilti iki kambario temperatūros. Šaltoje baterijoje įkrovimas vyksta neefektyviai ir gali ją dar labiau eikvoti. Be to, dėl staigaus temperatūrų skirtumo telefono viduje gali susidaryti kondensatas – drėgmės lašeliai, kurie gali sukelti ir trumpą sujungimą. Todėl geriausia trumpam telefoną išjungti, leisti jam bent 20–30 minučių sušilti ir tik tada krauti“, – pataria skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ naujos kartos tinklų direktorius.

Pasak jo, einat į lauką žiemą geriausia telefoną laikyti arčiau kūno – vidinėje striukės ar kelnių kišenėje, kur įrenginys gautų daugiau šilumos. Papildomą izoliaciją šalčiui gali suteikti ir storesni apsauginiai dėklai.

„Kad nereikėtų telefono maigyti šaltyje, verta aktyvuoti funkcijas, kurios leis jį kuo mažiau traukti iš kišenės. Pavyzdžiui, „Samsung“ telefonuose galima nustatyti, kad į skambučius būtų atsiliepiama paspaudus garsumo didinimo mygtuką, o pokalbį baigti šoniniu mygtuku. Taip pat verta naudoti belaides ausines, balso komandas ar kitas nuotolinio valdymo galimybes“, – sako „Bitės” naujos kartos tinklų direktorius M. Ropė.

Prireikus naudotis telefonu šaltyje, kad nešaltų rankos, dalyje modelių galima įjungti vadinamąjį „pirštinių“ režimą, kuris padidina ekrano jautrumą lietimui.

„Free Clip 2“ - naujos „Huawei“ belaidės ausinės, kurios išsiskiria garso kokybe ir dizainu. Ausinės pritaikytos kasdieniniam naudojimui, todėl yra sukurtos taip, kad būtų lengvos ir patogios.

Naujas požiūris į belaides ausines

Šiandien ausinės vis dažniau tampa nuolatiniu kasdieniu palydovu – jas naudojame dirbdami, judėdami mieste, keliaudami ar sportuodami. Todėl kuriant „FreeClip 2“ didžiausias dėmesys buvo skirtas ne tik garso kokybei, bet ir tam, kad ausines būtų patogu nešioti visą dieną, be spaudimo ar diskomforto. Atviro tipo klausymo sprendimas reiškia, kad ausinės neuždaro ausies kanalo – vartotojas gali klausytis muzikos ar pokalbių ir kartu girdėti aplinkos garsus, išlikdamas sąmoningas ir aktyvus.
„Matome aiškią tendenciją – žmonės nori ausinių, kurios natūraliai įsilietų į jų kasdienybę. „FreeClip 2“ buvo sukurtos galvojant apie tai, kad ausinės gali būti ne tik technologinis įrenginys, bet ir aksesuaras, kurį patogu nešioti visą dieną. Atviro tipo sprendimas leidžia išlikti ryšyje su aplinka, o lengvas dizainas – tiesiog pamiršti, kad nešioji ausines“, – sako „Huawei“ produktų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė.
Papildomą patogumą suteikia ir tai, kad ausinės neturi atskiros kairės ar dešinės pusės – jas galima dėvėti bet kurioje ausyje, o garsas automatiškai prisitaiko.

Dizainas, orientuotas į patogumą ir estetiką

„FreeClip 2“ išsiskiria lengva konstrukcija – kiekviena ausinė sveria 5,1 gramo, todėl ilgai nešiojant jos beveik nejuntamos. Ergonomiškas dizainas pritaikytas skirtingoms ausų formoms, o naudojamos medžiagos parinktos taip, kad ausinės būtų malonios dėvėti visą dieną. Vizualiai „FreeClip 2“ labiau primena stiliaus detalę nei sportines ar įprastas ausines, todėl jas lengva priderinti prie skirtingų įvaizdžių.
Kalbant apie garsą, „FreeClip 2“ sujungia atvirą klausymą su aiškiu, subalansuotu skambesiu. Dvigubos diafragmos garso sistema užtikrina gerą garso detalumą tiek klausantis muzikos, tiek kalbant telefonu, o dirbtiniu intelektu paremtos technologijos padeda prisitaikyti prie aplinkos triukšmo. Ausinėse integruota kelių mikrofonų sistema pagerina balso aiškumą skambučių metu net ir judriose vietose, pavyzdžiui, mieste ar viešajame transporte.
Ausinės pritaikytos aktyviam kasdieniam naudojimui – jos turi IP67 atsparumo dulkėms ir vandeniui sertifikatą, todėl tinka naudoti sportuojant ar esant permainingoms oro sąlygoms. Ilgas baterijos veikimo laikas leidžia ausines naudoti visą dieną be papildomo įkrovimo, o su įkrovimo dėklu – iki 38 valandų, prisitaikant prie intensyvaus gyvenimo tempo.
,,Huawei FreeClip2 “ Baltijos šalyse prekyboje pasirodė vasario 2 dieną, kaina – nuo 199 EUR.

Norėdami gauti reguliarias „Huawei Consumer BG“ naujienas, sekite mus:

Facebook: https://www.facebook.com/HuaweimobileLT 

Instagram: https://www.instagram.com/huaweimobilelt/ 

YouTube: https://www.youtube.com/@huaweimobilelithuania4572 

Praėjusią savaitę AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) kartu su Singapūro technologijų kompanija „Embedded LLM“, Lietuvos kibernetinio saugumo įmone CBRX ir JAV kompanija „Neural.ai“ pasirašė ketinimų protokolą dėl bendros dirbtinio intelekto (DI) platformos sukūrimo Lietuvoje.

Projekto tikslas – sukurti naują šiuolaikišką nepriklausomą DI platformą, atliepiančią Europos Sąjungos strateginį siekį didinti autonomiją informacinių išteklių vadybos srityje, kuria galėtų naudotis valstybės institucijos bei verslo organizacijos.

„Ar susimąstome, kad naudojantis įvairiomis dirbtinio intelekto sistemomis mūsų asmens duomenys iškeliauja už Europos Sąjungos ribų? Todėl itin svarbu stiprinti europinę DI infrastruktūrą, kuri užtikrintų kiekvieno iš mūsų duomenų saugumą. Tai ypač aktualu susisiekimo sektoriuje, kur dirbtinis intelektas jau praktiškai padeda kasdieniuose sprendimuose – šviesoforai reaguoja į realius eismo srautus, o greitis automagistralėse reguliuojamas pagal oro sąlygas. Tačiau tuo neapsiribojame – DI sprendimus diegiame ir kitose srityse, o Telecentro kuriama platforma yra puikus šios DI sprendimų plėtros sektoriuje pavyzdys“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Pasak Telecentro Veiklos vystymo departamento direktoriaus Arno Zuikio, naujosios DI platformos paskirtis – užtikrinti atitiktį Lietuvos bei Europos teisiniams reikalavimams duomenų saugos srityje. „Iš esmės šiuo projektu bus pradėta diegti visiškai nauja nepriklausoma DI infrastruktūra, atitinkanti Europos interesą kurti suverenią duomenų valdymo ir saugojimo architektūrą“, – teigia A. Zuikis.

Telecentras šiame projekte ketina teikti įrangos prieglobos paslaugą, o taip pat ieškos galimybių panaudoti platformos resursus DI paslaugų, reikalingų savo klientams, kūrimui.

Tai jau antras DI projektas, kuriam Telecentras teiks infrastruktūros paslaugą. 2025 m. spalį bendrovė tapo konsorciumo, kuris įgyvendins nacionalinio DI vystymo centro „LitAI“ projektą, nariu. Telecentras užtikrins „LitAI“ techninę infrastruktūrą – įrengs vadinamąją DI gamyklą.

„Įsitraukimas į europinius ir nacionalinius DI vystymo projektus yra logiška Telecentro pastangų plėtoti valstybės duomenų centrus tąsa. Džiugu, kad valstybė ir IT verslas mato ir vertina Telecentro įdirbį ir sukurtą infrastruktūrą, kurią galima efektyviai panaudoti DI įrangos talpinimui“, – teigia Telecentro vadovas Remigijus Šeris.

Virtuali gamyklos kopija, kuri dar prieš pradedant statybas gali apskaičiuoti gamybos laiką ir numatyti gedimus, šiandien jau yra realybė. Tačiau kas būtų, jei skaitmeninį dvynį turėtų ir žmogus – „virtualų save“, kuris galėtų reaguoti, mokytis, rašyti ir net kalbėti jūsų vardu? Kur baigiasi paprasta elgsenos imitacija ir prasideda sąmoningumą turintis „virtualus aš“, gebantis ne tik mėgdžioti, bet ir manipuliuoti?

Dirbtinio intelekto kompetencijų centro tvariam gyvenimui ir darbui „SustAInLivWork“ mokslininkas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto profesorius dr. Vidas Raudonis aiškina, kad skaitmeninis dvynys – tai matematinis realaus objekto pavidalas, kuris lygiai taip pat kaip žmogus gali jausti, reaguoti ir net „sugesti“.

Skaitmeninis dvynys virtualioje erdvėje atkartoja objekte vykstančius biologinius, mechaninius ir termodinaminius pokyčius. Jis yra kuriamas naudojant matematines ir fizikines lygtis, o sudėtingesnėse sistemose – papildomai taikant dirbtinio intelekto metodus. Pasak V. Raudonio, nesudėtingam mechaniniam objektui aprašyti reikia santykinai mažai matematinių diferencialinių lygčių.

„Vis dėlto, jeigu norėtume susikurti skaitmeninį dvynį ir naudoti jį kaip savo „avatarą“ virtualioje aplinkoje, vien tik matematinių lygčių nepakaktų“, – sako „SustAInLivWork“ mokslininkas.

Tarp jau egzistuojančių – pastatų, transporto ar energetikos sistemų kopijos

Skaitmeninio dvynio technologija jau kuris laikas naudojama pramonėje: nuo gamyklų, gamybos linijų ir įrenginių planavimo bei optimizavimo iki sudėtingų sistemų būklės stebėsenos ir priežiūros. Transporto sektoriuje, pasitelkiant skaitmeninius dvynius, kuriami transporto sistemų virtualūs modeliai, pastatų statyboje bei jų eksploatacijoje ši technologija padeda valdyti pastato inžinerines sistemas – šildymą, vėdinimą ir energijos sąnaudas, o energetikoje ji taikoma elektrinių, tinklų ir atskirų įrenginių būklei stebėti bei priežiūrai numatyti.

„Jau dabar virtualioje gamykloje, pasitelkus automatizuotus skaitmeninius staklių dvynius, galima sukurti skaitmeninę batų kopiją. Tuomet galima apskaičiuoti gamybos trukmę, įvertinti, kiek laiko ji veiktų be gedimų, ir virtualioje aplinkoje apmokyti naujus darbuotojus. Visa tai įmanoma pasiekti dar neišliejus betono realios gamyklos statybai“, – sako V. Raudonis.

Nepaisant to, kad virtualios įrenginių kopijos jau egzistuoja, reikia labai daug paplušėti norint sukurti skaitmeninį žmogaus dvynį. Profesorius pasakoja, kad kuriant tikrą skaitmenį dvynį, šis turėtų atspindėti žmoguje esančius biologinius, fiziologinius, neurologinius ir psichologinius procesus bei sąmonės apraiškas. Todėl šiuo metu galimas tik dalinis žmogaus procesų modeliavimas, pavyzdžiui, įmanoma sukurti žmogaus kraujotakos sistemos skaitmeninį dvynį.

„Įdomu tai, kad jei šie dvyniai būtų kuriami remiantis tikru žmogumi, jie turėtų perimti ne tik fiziologinius bei biologiniu procesus, bet ir žmogaus charakterio bei būdo savybes, įskaitant silpnybes. Viena jų – tinginystė“, – pastebi V. Raudonis.

Dirbtiniu intelektu grįstas „virtualusis aš“ – tik imitacija?

Per pastaruosius 20–30 metų žmonių santykis su technologijomis smarkiai pasikeitė. Anksčiau kompiuterinės sistemos rodė vaizdą, skleidė garsą ir tiesiog vykdė naudotojo komandas, tačiau šiandien jos geba stebėti naudotojus, kaupti duomenis ir gali analizuoti surinktą informaciją.

„Pagal tai šios sistemos gali nustatyti, kokia jūsų nuotaika, kiek kartų ir kaip intensyviai spaudžiate mygtukus bei kokios muzikos dažniausiai klausotės. Visi šie duomenys virsta į kažką, kas primena personalizuotą asistentą“, – sako V. Raudonis.

Anot „SustAInLivWork“ eksperto, tai matyti ir kasdieniuose pavyzdžiuose: „Google“ paieškoje automatiškai užbaigiamas paieškos žodis, elektroninės prekybos svetainės pirmame puslapyje pateikiamos prekės, kurias vartotojas ketina pirkti, o ekrano šoninėje juostoje rodomos reklamos, susijusios su jo planuojamų atostogų kryptimi.

Dirbtinio intelekto kalbos modeliai jau dabar gali vietoje žmogaus rašyti laiškus, kurie imituoja jo asmeninį rašymo stilių bei toną. Skaitmeninėje erdvėje šie kalbos modeliai gali surinkti visą egzistuojančią informaciją apie vartotoją, perskaityti knygas, kurias jis skaito, ar išanalizuoti jo „Facebook“ profilį, kad galėtų generuoti atsakymus pagal jo rašomus komentarus. Vis dėlto, anot profesorius, tai nėra žmogaus sąmonės kopija: „Tai nėra jūsų paties skaitmeninis dvynys, tai yra algoritmas, kuris, remiantis tikimybių teorija, gali pakankamai tiksliai atkartoti jūsų paties elgseną.“

Žmogaus skaitmeninis dvynys pavojingiems scenarijams tikrinti

Pagrindinis iššūkis kuriant skaitmeninį žmogaus dvynį – rizika, kad technologija bus naudojama manipuliacijai. Pasak „SustAInLivWork“ mokslininko, pasitelkiant skaitmeninius dvynius galima sukurti netikrą, pritaikytą konkrečiai auditorijai, įtaigią informaciją, kuri gali paveikti pavienio asmens ar asmenų grupės nuomonę bei elgseną. Pavyzdžiui, prisidengiant netikra tapatybe, galima apgauti kitus ir gauti finansinės naudos: „Žmonės, kuriantys tokią informaciją, siekia skaldyti visuomenę, dirbtinai kurstyti įtampą tarp skirtingų jos grupių arba tiesiog neteisėtai pasipelnyti.“

Tačiau jei skaitmeninio žmogaus dvynio idėja būtų įgyvendinta suvaldžius šias rizikas, žmogaus „antrasis aš“ prisidėtų prie žmonijos pažangos – leistų kurti prognozes ir tikrinti įvairius žmogui pavojingus scenarijus. Pavyzdžiui, kas nutiktų, jei žmogus leistųsi keliauti į Marsą, kaip audinius paveiktų ilgalaikė radiacija ar kiek laiko žmogus galėtų išbūti be socialinio kontakto.

„Toks skaitmeninis dvynys, apsiginklavęs šiuolaikiniu kalbos modeliu, galėtų jus pavaduoti socialinėje erdvėje. Bet ar jūs norėtumėte matyti, kaip „patinka“ paspaudimus socialiniuose tinkluose susirenka jūsų paties kopiją?“ – juokaudamas klausia V. Raudonis.

Tiesa, taip galėtų išsipildyti ne vieno mokslinės fantastikos filmo scenarijus: skaitmeniniai dvyniai, „supratę“, kad gali funkcionuoti be realaus pasaulio dvynio, nustotų veikti kaip žmogaus galimybių plėtinys ir taptų individualiomis asmenybėmis. Vis dėlto, anot profesoriaus, iki tokio lūžio esame dar toli.

„Mes daug ko nežinome. Mums reikia atsakyti į klausimus: kas yra sąmonė, kodėl ląstelėse esančios mitochondrijos nustoja gaminti adenozino trifosfatą (ATP), kaip mūsų emocijas veikia graži muzika ir, apskritai, kas yra ta graži muzika? Mes daug apie save nežinome, todėl šiai dienai virtualioje aplinkoje mes galime pakeisti tik savo aprangą ir šukuoseną. O tai – dar labai toli nuo skaitmeninio žmogaus dvynio“, – teigia profesorius.

Projektas „SustAInLivWork“ bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis pagal programos „Europos Horizontas“ projektą Nr. 101059903 ir 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų (projekto Nr. 10-042-P-0001) lėšomis.