Šį pirmadienį prasidėjusioje „WWDC 2023“ konferencijoje „Apple“ pristatė tai, apie ką visas technologijų pasaulis pašnibždomis kalbėjo jau kurį laiką – „Apple Vision Pro“ papildytos realybės akinius. Naujasis įrenginys valdomas akimis ir gestais, tarp realaus ir virtualiojo pasaulių leidžia nardyti vos vienu mygtuku ir prireikus gali pakeisti netgi kompiuterį. Tačiau „Apple“ ne vienintelė siekianti pergalės dar neištyrinėtoje rinkoje – keliomis dienos anksčiau naujus virtualios realybės akinius suskubo pristatyti ir „Facebook“ valdanti „Meta“.

Generatyvinis dirbtinis intelektas (AI) ir kitos sparčiai besivystančios technologijos suartina fizinį ir skaitmeninį pasaulius. Šis procesas jau prasidėjęs – skaitmeniniai dvyniai naudojami  gamyboje ir infrastruktūroje, robotika – medicinoje, generatyvinis dirbtinis intelektas kuria produktų dizainą.  Pasaulinis „Accenture Technology Vision 2023“ tyrimas rodo, kad ir toliau tobulėjant šioms naujovėms bei jų technologinėms galimybėms, ateityje patirsime visišką mus supančios fizinės aplinkos transformaciją.

„Gyvename įdomiu laiku, kai generatyvinis dirbtinis intelektas gali keturis kartus padidinti bet kurio intelektualinį darbą dirbančio darbuotojo produktyvumą. Dirbtinis intelektas papildys arba automatizuos daugelį profesijų, visiškai jas pakeis, ir šis pokytis vyksta labai greitai. Turime išmokti juo naudotis“, – sako Maksims Jegorovs, „Accenture“ vadovas Baltijos šalyse.

Kelias į šią – anksčiau neįsivaizduojamą – ateitį bus sudėtingas ir kol kas nėra vienos konkrečios technologijos, į kurią būtų būtina investuoti. Kvantinė kompiuterija, dirbtinis intelektas ir papildytoji realybė neabejotinai vaidins didelį vaidmenį, tačiau svarbiau bus sukurti inovacijų strategiją, kuri palaikytų skaitmeninės ir fizinės veiklos jungimąsi.  

Kuriant strategiją „Accenture“ pataria vadovautis keturiomis naujausiomis technologijų tendencijomis: pirmoji – skaitmeninė tapatybė, leidžianti lengvai peržengti skaitmeninio ir fizinio pasaulio ribas; antroji – duomenų skaidrumas, didinantis pasitikėjimą ir leidžiantis analizuoti bei gauti įžvalgų, kurių reikia, norint atskleisti ir išspręsti plačiai visuomenėje paplitusias problemas; trečioji – generatyvinis dirbtinis intelektas, suteikiantis mums galių tai padaryti; ir ketvirtoji – mūsų galimybių ribas sparčiai plečia vienas prie kito artėjantys fiziniai mokslai ir informacinės technologijos.

Skaitmeninė tapatybė

Skaitmeninė tapatybė yra kito technologinio proveržio katalizatorius. Saugi ir patikima skaitmeninė tapatybė leis žmonėms lengvai autentifikuoti save bet kurioje skaitmeninėje ar fizinėje aplinkoje, griežčiau kontroliuoti saugomus ir bendrinamus duomenis bei sumažins susirūpinimą dėl saugumo, privatumo ir žmogiškųjų veiksnių, pvz., nesaugių slaptažodžių naudojimo. 

„Viena pirmųjų skaitmeninės tapatybės taikytojų yra Estija. Šioje šalyje 98% gyventojų yra užsiregistravę elektroninėje tapatybės sistemoje (e-ID), kuri naudojama viešosioms paslaugoms teikti ir gauti, tokioms kaip rinkimai, sveikatos draudimas, mokesčiai. „Apple“ išplėtė savo „Wallet“ programėlę, kuria JAV galima ne tik atsiskaityti, bet ir saugoti bei naudoti valstybės išduotas asmens tapatybės korteles, pavyzdžiui, vairuotojo pažymėjimą“, – pasakoja Kristaps Banga, Accenture“ inovacijų vadovas Baltijos šalyse ir kosmoso technologijų verslo bendradarbiavimo plėtros vadovas Europoje.

Technologijų įmonė „b.well“ bendradarbiauja su „Mastercard“, kad sukurtų naują tapatybės platformą sveikatos priežiūros sistemoms, kurioje el. laiškai ir slaptažodžiai pakeičiami biometriniais duomenimis. Inovacijos tapatybės srityje paliečia ne tik žmones, bet ir daiktus, o tai reiškia bet kokį turtą – nuo jūrinio konteinerio iki meno kūrinio ar vertybinių popierių. Pavyzdžiui, „Unilever“ ir SAP naudoja blokų grandinės (blockchain) technologiją, kad sukurtų žetonus palmių aliejaus partijoms žymėti. Jie leidžia sekti tiekimo grandinę ir nustatyti, kuriame ūkyje buvo išgautas aliejus.

Duomenų skaidrumas

Nuo informacijos apie produktų kilmę iki duomenų apie gamybos įtaką klimatui ar darbuotojų atlyginimus – nuo neskaidrios informacinės aplinkos perėjome į tokią, kurioje informacijos skaidrumas tampa norma. Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad du trečdaliai vartotojų nori pakeisti savo mėgstamą bakalėjos prekių ženklą į kitą, kuriame pateikiama daugiau informacijos apie produktą. Kitas tyrimas rodo, kad 60% žmonių, pirkdami drabužius, nori daugiau informacijos apie tai, kaip jie buvo pagaminti. Ir ši tendencija neapsiriboja vartotojais, nes verslo partneriai ir reguliavimo institucijos taip pat reikalauja informacijos. 

„Duomenų skaidrumas gali duoti didelės naudos įmonėms ir pramonės šakoms, skatinti augimą, optimizavimą ir efektyvumą. Jis gali pagerinti klientų aptarnavimo patirtį ir prisidėti kuriant patikimą reputaciją, nes skatina tokias vertybes kaip sąžiningumas ir tvarumas“, – teigia K. Banga. 

Skaidrumui įtakos turi ir jutiklių technologijų pažanga, leidžianti surinkti naujo tipo duomenis ir pagerinti duomenų apie mūsų fizinį pasaulį tikslumą. Pavyzdžiui, Švedijoje mokslininkai sukūrė nebrangų nanojutiklį, galintį per kelias minutes aptikti pesticidus vaisiuose. Skaidrumo tendencija ir ją palaikančios technologijos skatina įmones galvoti apie jų gebėjimą ir įgūdžius rinkti, valdyti ir naudoti duomenis.

Generatyvinis dirbtinis intelektas

Spartus „ChatGPT“ programos populiarumas atkreipė pasaulio dėmesį į generatyvinio dirbtinio intelekto galimybes. 98% apklaustų verslo lyderių sutinka, kad dirbtinio intelekto modeliai atliks svarbų vaidmenį jų organizacijos strategijoje per ateinančius trejus ar penkerius metus. 

„Dirbtinio intelekto sukurtas turinys yra didelių pokyčių pradžia – iš anksto apmokyti AI baziniai modeliai, galintys prisitaikyti ir atlikti įvairiausias užduotis be papildomo mokymo, leis sukurti naujus dirbtinio intelekto panaudojimo būdus. AI jau prižiūri klientų aptarnavimo robotus, kuria gaminių dizainą ir automatizuoja programavimą“, – vardija K. Banga.

Praėjusiais metais pasaulis fiksavo rekordines investicijas į generatyvinio AI plėtrą. Vien startuoliai sudarė 110 sandorių ir pritraukė 2,6 milijardo JAV dolerių, o augimas yra itin greitas. Šiuo metu baziniai dirbtinio intelekto modeliai daugiausia veikia su natūralia kalba ir vaizdais, tačiau netrukus prie duomenų tipų prisijungs vaizdo ir 3D erdviniai duomenys, kurie vaidins lemiamą vaidmenį plečiant metavisatą. 

Bazinis kompiuterinio regėjimo AI modelis galės atlikti su stebėjimu susijusias užduotis fiziniame pasaulyje, pavyzdžiui, saugumo ir sveikatos priežiūros srityse. Bazinio modelio kūrėjai siūlo prieigą kiekvienam, veikdami platformų principu. Todėl įmonės nebegali susitelkti vien ties savo AI modelių kūrimu, bet turėtų vertinti tai, ką galima sukurti naudojant šiuos modelius.

Mokslo technologijų revoliucija

COVID-19 pandemija sukėlė pasaulinį spaudimą, paspartindama naujoves. mNRA tipo vakcinos buvo sukurtos precedento neturinčiu greičiu daugiausia dėl kompiuterinės imunologijos pažangos, taip pat virtualių komunikacijos ir bendradarbiavimo technologijų. Šie pasiekimai parodė, kad grįžtamasis ryšys tarp mokslo ir technologijų gali būti daug greitesnis, nei matėme anksčiau. 

„Pasaulis susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais medicinoje, tiekimo grandinėse ir klimato kaitos srityse, todėl mums reikia geresnių ir greitesnių mokslo ir technologijų sprendimų. Nauja technologinė pažanga skaičiavimo, raketų ir palydovų bei biotechnologijų srityse patobulins medžiagų mokslą ir energetiką, Žemės ir kosmoso tyrinėjimus bei sintetinę biologiją, o tai savo ruožtu pakeis technologijas“, – įsitikinęs K. Banga. 

Pavyzdžiui, įdiegus kvantinį skaičiavimą, chemikai galės atlikti sudėtingesnius ir tikslesnius molekulinius modeliavimus nei bet kada anksčiau, o tai palengvins naujų medžiagų ir energijos sprendimų kūrimą. „Hyundai“ jau bendradarbiauja su kvantinių skaičiavimų įmone „IonQ“, kad analizuotų ir modeliuotų baterijų medžiagas. 

Taip pat pradeda rastis naujos pritaikymo sritys, tokios kaip sintetinė biologija. Maisto technologijų įmonė „Upside Food“ gamina sintetinę vištieną ir jautieną. Ir tai yra ne tik inovatyvūs, bet ir aplinką labiau tausojantys produktai. 

„Accenture Technology Vision 2023“ tyrime dalyvavo 4777 vadovai iš 34 šalių.

Apie kokį žmogų pagalvojate, kai išgirstate įmonės „SpaceX“ pavadinimą? Tikriausiai pirmiausiai į galvą šauna Elonas Muskas, bet ar žinojote, kad šios bendrovės vykdančioji direktorė iš tiesų yra moteris? Didžiosios technologijų įmonės, tokios, kaip „Amazon“, „Apple“, „Google“, „Microsoft“, skiria didelį dėmesį lyčių lygybei, tad moterų lyderystė šiame sektoriuje vis didėja. Kovo 8-osios proga „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas Arnoldas Lukošius kviečia susipažinti su moterimis, kurios šiuo metu laikomos technologijų srities lyderėmis.

Šios įkvepiančios moterys ne tik pačios pasiekė karjeros aukštumų, bet ir buria bendruomenes, steigia organizacijas tam, kad įgalintų mergaites tobulėti technologijų srityje. 

Gwynne Shotwell – kosmoso bendrovės „SpaceX“ vykdančioji direktorė. G. Shotwell susidomėjimas kosmosu atvėrė jai karjeros kelią „SpaceX“ dar 2002 metais. Šiuo metu ji vadovauja Elono Musko įkurtos kosmoso bendrovės veiklai ir rūpinasi jos klestėjimu.

Kate Maxwell – „Microsoft“ technologijų vadovė. Kasdieniame darbe K. Maxwell teikia rekomendacijas visiems įmonės technologiniams sprendimams, bendradarbiauja su klientais ir inžinieriais, yra atsakinga už „Microsoft“ lyderystės strategiją. Be to, K. Maxwell finansuoja technologijų sritimi besidominčių mergaičių studijas ir skatina jas siekti karjeros šiame sektoriuje. 

Lorraine Twohill – „Google“ rinkodaros vadovė. Per visą savo 20 metų karjerą „Google“ L. Twohill pakeitė daugybę pozicijų įmonės viduje. Prieš pradėdama dabartines pareigas, L. Twohill buvo atsakinga už įmonės rinkodaros veiklą Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje. Dabar jos rankose vieno didžiausių technologinių gigantų, „Google“, pasaulinis įvaizdis. Pati Lorraine tikina, kad jos svarbiausia kasdiene užduotimi yra įtrauktis – ji siekia, kad prekių ženklas būtų artimas visiems, nepriklausomai nuo rasės ar religinių įsitikinimų. 

Natasha Sayce-Zelem – „Amazon Prime Video“ inžinerijos vadovė. Stringantis vaizdo įrašas, pikseliais nusėtas vaizdas – visi šie dalykai kelia tikrą susierzinimą. Tuo, kad „Amazon Prime Video“ techninių nesklandumų būtų kuo mažiau, rūpinasi Natasha. Kasdien ji, kartu su komanda, tobulina inžinerinius procesus, kad visi žiūrovai galėtų mėgautis pačia geriausia vaizdo kokybe. N. Sayce-Zelem taip pat yra įmonės „Empowering Women with Tech“ įkūrėja. Šią įmonę ji įkūrė siekdama pritraukti daugiau moterų rinktis karjerą technologijų srityje. 

Dr. Lauren Goodwin – „NASA“ IT vadovė. Dr. Lauren Goodwin savo daktaro laipsnį apsigynė tyrinėdama dirbtinio intelekto galimybes. Profesinėje srityje jos pasiekimai taip pat įspūdingi – ji vadovauja „NASA“ sistemų inžinerijos ir IT skyriui. Dr. Lauren viena pirmųjų pradėjo taikyti automatizuotą duomenų rinkimą, kuris palengvina duomenų analizę.

Cynthia Stoddard – „Adobe“ viceprezidentė, IT vadovė. C. Stoddard yra didelę patirtį IT srityje sukaupusi ekspertė. Per 25 karjeros metus, ji yra vadovavusi tokių bendrovių, kaip „Netapp“, „Safeway“, „APL Limited“, plėtrai. Dabar C. Stoddard dirba visame pasaulyje itin gerai žinomoje įmonėje „Adobe“, kurioje rūpinasi bendrovės IT klausimais.

Jameeka Green Aaron – „Okta“ kibernetinio saugumo vadovė. J. Green Aaron yra kibernetinio saugumo ekspertė, šiame sektoriuje dirbanti apie 20 metų. Be to, ji remia kitas moteris, siekiančias karjeros technologijų srityje, todėl aktyviai įsitraukia į įvairių organizacijų veiklas ir yra laikoma pokyčių technologijų sektoriuje iniciatore. 

Reshma Saujani –„Girls Who Code“ įmonės įkūrėja. R. Saujani yra pelno nesiekiančios organizacijos įkūrėja ir generalinė direktorė, siekianti panaikinti lyčių nelygybę technologijų pasaulyje ir pakeisti stereotipišką programuotojų įvaizdį. 

Kiekviena naujų technologijų paroda atskleidžia dalelę ateities pasaulio ir visuomenei pristato ne tik naudingų, bet ir juoką keliančių atradimų. Nors dalis įrenginių, kurie anksčiau atrodydavo beprasmiai, dabar tapę neatsiejama kasdienybės dalimi, kai kurie iš jų taip ir liko tinkami nebent į kvailysčių muziejų. Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, apžvelgia keisčiausias technologines naujoves ir kodėl jos iš viso atsirado? 

Daktaro Kelloggo stebuklai. Legendinį sveikatingumo guru daktarą Johną Harvey‘jų Kelloggą dabar primena nebent dribsnių pakelis, tačiau jis sukūrė ne tik tai. Nors dalis jo išradimų atrodo beprotiški, bet Kellogo įsteigtoje sanatorijoje jais naudotis vykdavo visa JAV šviesuomenė. Nuo elektra varomos perkusijos mašinos, kuri greitais smūgiais į pilvą turėjo padėti atsikratyti riebalų iki vibruojančios kėdės, kuri valgio metu kratė pacientą, kad šiam susuktų vidurius. Sanatorijoje procedūros buvo atliekamos ir su elektrine sėdmenų minkymo mašina, elektros šviesos voniomis bei automatine klizma. Vis dėlto kelios inovacijos yra naudojamos iki šių dienų, kaip vibruojantis diržas ar raumenis elektros srove stimuliuojantis aparatas. 

Kai sprendi problemą, kurios nėra. Jeigu naujovės padeda išspręsti aktualią problemą, jos tampa kasdienybe, o sprendžiančios neegzistuojančią problemą ar siūlančios netikusį būdą – tampa kuriozais. Pavyzdžiui, 1910 m. problema tapo tamsa kino teatruose – sklido kalbos, kad žmonės bijo būti tamsoje, o darbuotojams sunku juos aptarnauti. Spręsti šią „problemą“ buvo bandoma „dienos šviesos kinu“, tačiau technologijos stūmėjai užmiršo, kad naujovė turi veikti. Viskas baigėsi tuo, kad moterys ir vaikai tiesiog nustojo bijoti tamsių kino salių. Kartais atrodo, kad naujovė nesprendžia jokios realios problemos, nes ji pasirodė ne laiku, pavyzdžiui, 1998 m. numarintas „Apple“ skaitmeninis asistentas „The Newton MessagePad“, kadangi tuomet žmonėms nereikėjo nešiojamo priedelio su rašikliu. Tačiau patobulėjus technologijoms, atsiradus naujiems poreikiams, jis grįžo – dabar populiarus kaip niekada, tik vadinasi „iPad“.

Plaukų lazeriai. Tyrimai rodo, kad mažo galingumo raudono spektro lazerio šviesa skatina plaukų augimą. Tik ne visiems iš to yra naudos, tad juoką kelia ne lazerinės kepurės, o pažadas: pirk ir atgausi ševeliūrą. Dabartinis „Dr. Finger Volume Booster ver.2.0“ jau atrodo rimtas diagnostinis bei gydomasis galvos odos ir plaukų priežiūros prietaisas. Prieš puldamas „gydyti“, šis įrenginys nustato, ką ir kaip daryti. Dirbtinis intelektas (DI) nustato diagnozę, programėlė pasiūlo tinkamiausią individualų sprendimą ir tik tada prietaisas atlieka LED terapiją, elektroporaciją ar masažą. Tad kol kažkas juokėsi, technologija vystėsi ir galiausiai atsiranda tai, kas išties padeda suprasti ir spręsti problemą. 

DI kovoja su nemiga. Ši amžina problema neturi universalaus technologinio sprendimo, tad jų atsiranda labai daug. Kai kurie įrenginiai migdo švelnia šviesa, ramiais garsais, pulsuojančiu kvėpavimo ritmu, tiksėjimu ar visais būdais vienu metu. Šiais metais CES parodoje išsiskyręs, „Frenz Brainband“, migdo, prisitaikydamas prie individualių poreikių – užsidedi lankelį ant galvos, jis analizuoja pulsą ir smegenų bangas, perduoda duomenis į programėlę, o DI parenka tinkamiausius terapinius garsus. Užmigus garsai nutyla, bet įrenginys toliau renka duomenis ir analizuoja miego kokybę. 

Ko išmokė radijo kepurė ir skaitymo mašina? 1949 m. viena Bruklino parduotuvė reklamavo „Žmogaus iš Marso radijo kepurę“ – šalmą su antenomis ir į ragus panašiomis lempomis, tačiau proveržis neįvyko. Problemos išsisprendė, kai lempas radijo imtuvuose pakeitė tranzistoriai, praktiškai visus radijo imtuvus pavertę nešiojamais, tik į kepures vis tiek jų nebekišo. Kepurė-radijas – pavyzdys, koks išeina anekdotas, kai skubi pristatyti aktualų daiktą anksčiau, nei atsiranda jam būtina technologija. O kasetiniai bei CD ausinukai, „iPod“ bei „mp3“ grotuvai ar „Bluetooth“ ausinės – kokiais rimtais dalykais gali tas anekdotas virsti technologijai vystantis.

Panašiai paskubėjo ir išradėjas Bradleyjus Fiske, 1922 m. su skaitymo mašina, kuri turėjo išvaduoti pasaulį nuo spaudos, tačiau šio stebuklo taip ir neišvydome. B. Fiske pasiūlė spausdinti knygas miniatiūriniu šriftu ant mažyčių popieriaus lapelių ir skaityti įtvirtinus specialiame įtaise su didinamuoju stiklu. Deja, žmonės taip ir nepanoro kankintis žiūrėdami į raides pro lęšiuką. Praėjus keliems dešimtmečiams B. Fiske įrenginio funkcijas perėmė mikrofilmai – taupant vietą bibliotekose, daugybė leidinių buvo perkelta į foto juosteles, kurias skaitytojai galėjo peržiūrėti specialiuose įrenginiuose. O dabar visi naudojamės rankose laikomais skaitymo įrenginiais. 

Spalvingi spalvotos ateities pažadai. Prieš metus BMW pristatė pirmąjį pasaulyje kėbulo spalvą iš juodos į baltą keisti galintį automobilį „iX Flow“, o šiais metais jį dar patobulino. Koncepcinio elektromobilio „i Vision Dee“ korpusas persidažo 32 spalvomis. Taip pat ir naujas LG šaldytuvas „MoodUp“ ne tik gali keisti savo durelių spalvą, bet ir paversti jas permatomomis, prietaisas netgi turi įmontuotą „Bluetooth“ garsiakalbių sistemą. Durelių spalva įspės, jog per ilgai laikote šaldytuvą atidarytą, o priėjus naktį – įsižiebs sukurdamos ramų apšvietimą. Pagaliau turėsime galimybę savo valia keisti ne virtualaus, o realiai mus supančio pasaulio spalvas. Daugybė dabar įprastų ir net būtinų dalykų daugelį juokino, gąsdino ar glumino, kai tik buvo sukurti. Tad juokdamiesi iš keistenybių ir keistuolių neužmirškime, kad kitame kontekste, kitu laiku, pasikeitus aplinkybėmis, niekam nereikalingi daiktai gali virsti itin svarbiais.