Login to your account

Username *
Password *

Internetas ir 15 įdomių faktų apie jį

Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

Internetas kasdien yra aplink kiekvieną iš mūsų. Ir tai labai akivaizdžiai parodo, kokią didelę galią jis šiandien turi. Kadangi internetas yra visur (mūsų išmaniuosiuose telefonuose, mikrobangų krosnelėse ir net gatvių žibintuose), jis padeda gyvuoti mūsų moderniam pasauliui.

Tačiau visas „interneto bumas“ yra susijęs ir su tam tikromis neigiamybėmis. Mes galvojame, kad internetą turėsime visuomet. Taip yra todėl, kad prie jo mes esame pripratę. Tačiau gyvenimas rodo, kad neretai tuomet, kai priprantame prie gero, neilgai trukus tai prarandame. Ir tik tuomet suprantame, ką iš tikrųjų turėjome ir kodėl turėjome tai labai branginti. Kaip bebūtų, jei šiandien interneto ryšį prarandame bent trisdešimčiai minutę, mums ima atrodyti, kad žemė slysta iš po kojų ir prasidėjo tikra apokalipsė..

Kita vertus, visa tai nėra jau toks siaubingas dalykas. Mes esame žmonės, o tai reiškia, kad esame linkę priprasti prie to, kas mums teikia komfortą ir palengvina mūsų kasdienį gyvenimą. Todėl, kai turime galimybę kasdien naudotis internetu, kodėl gi turėtume to atsisakyti? Juolab, kad internetas tikrąja to žodžio prasme labai reikšmingai pakeitė daugelio iš mūsų gyvenimą.

Taigi, netuščiažodžiaujant, verta pateikti keletą labai įdomių faktų apie visų mūsų labai mylimą internetą.

1. Srautas

Vidutiniškai 3.2 milijardai žmonių naudojasi internetu. Iš jų 1.7 milijardai yra iš Azijos šalių.

Taip pat įdomi detalė galėtų būti pasakyta ir apie „Facebook“ socialinį tinklą. „Facebook“ teigia, kad jie turi apytiksliai 2 milijardus aktyvių vartotojų kiekvieną mėnesį. Tai reiškia, kad du trečdaliai interneto vartotojų taip pat naudojasi ir „Facebook“ socialiniu tinklu, o tai paverčia jį pačiu populiariausiu soc. tinklu šiuolaikiniame virtualiame pasaulyje. Ir taipogi tai Mark Zuckerberg paverčia vienu iš pačių galingiausių žmonių pasaulyje. Kaip bebūtų, jis valdo patį didžiausią komunikacijos tinklą žmonijos istorijoje.

2. Kibernetiniai įsilaužimai

UAB Potissimus direktorius Tadas Ukrinas atkreipia dėmesį į mažai kam žinomą faktą, kad kiekvieną dieną yra įsilaužiama į apytiksliai 30 000 internetinių tinklalapių. Nors didžioji dauguma tokių kibernetinių išpuolių yra įgyvendinami kaip pokštas, kai kurie įsilaužimai būna labai rimti ir didžiulio masto – sukeliantys rimtų problemų, pvz., pavagiant vartotojų duomenis, kreditinių kortelių numerius ir kt.

Taigi, jei jums reikia papildomo priminimo: būkite tikri, kad jūsų antivirusinė programa jūsų kompiuteryje yra atnaujinta ir visuomet efektyviai veikianti. Ir nors patyręs kibernetinis įsilaužėlis tikriausiai atrastų būna, kaip įsilaužti į jūsų kompiuterį, papildoma apsauga niekuomet nėra prastas sprendimas.

Kita vertus, kai kurie žmonės stengdamiesi apsisaugoti nuo kibernetinių nusikaltėlių, naudoja „fiktyvios informacijos“ strategiją, kuomet jų kredito reitingas būna prastas, o banko sąskaitoje nėra jokių lėšų. Tokiais atvejais tikėtina, kad kibernetiniai nusikaltėliai tokio vartotojo tapatybę aplenks dideliu lankstu. O galbūt netgi įvyks stebuklas ir jie jausdamiesi blogai dėl tokios prastos vartotojo finansinės padėties, nuspręs jo sąskaitą papildyti!

3. Žmonijos išminties saugykla

Iki šiol internetas neabejotinai yra pati didžiausia žmonijos išminties saugykla (ir šiuo atveju ne tik gerąja to žodžio prasme), kokią tik pasaulis kada nors yra matęs – ir ji nuolatos plečiasi. Pavyzdžiui, Wikipedia (artimiausias jai atitikmuo – moderni Aleksandrijos biblioteka) portale kiekvieną minutę yra atliekama apytiksliai 600 turinio redagavimų (paskelbimų).

4. Greitas interneto ryšys Evereste

Jei jūsų namuose reguliariai dingsta interneto ryšys, o tuomet, kai jis vėl atsiranda jūs ir toliau susiduriate su prastu jo veikimu ir lėtu greičiu, galime pateikti jums dar vieną priežastį, kodėl turėtumėte būti pikti savo interneto tiekėjo atžvilgiu: tikrąja to žodžio prasme Evereste veikia labai greitas interneto ryšys!

Internetas Evereste veikia tam, kad alpinistai galėtų nuolatos gauti informaciją apie besikeičiančias oro sąlygas. Žinoma, tokias šiuolaikines technologines galimybes jie pasitelkia ne tik tam – jie taip pat naudojasi socialiniais tinklais, bendrauja su namiškiais, draugais, kolegomis ir gerbėjais bei skelbia savo nuotraukas internete – tiesiai iš Everesto.

5. Vaiduokliai internete

Didžioji dauguma interneto srauto nėra sukuriama žmonių.

Daugiausia tai yra botai – tokie, kokius naudoja Google ar kitos paieškos sistemos. Be to, taip pat yra ir daugybė kenkėjiškų programų. Būtent todėl internetiniai tinklalapiai bene visuomet prie kontaktinių anketų turi papildomas vietas, kurias reikia pažymėti norint įrodyti, kad vartotojas yra tikras žmogus, o ne robotas. Tačiau, kas nutiks tuomet, kai robotai išmoks tai apeiti?

6. Ne .Yu, o .Me

Kai Montenegro tapo nepriklauso nuo buvusios Jugoslavijos, jų internetinio domeno pabaiga iš .yu tapo .me.

7. Kas?

15% suaugusiųjų Amerikoje nesinaudoja internetu.

Tai yra labai netikėtinas skaičius ir įspūdingas faktas. Ir tiesą sakant, jis yra pakankamai liūdinantis – ir tikrai ne todėl, kad kiltų grėsmė, jog neilgai trukus internetu niekas nebesinaudos. Anaiptol. Kyla reali grėsmė vartotojams, kurie nėra pratę naudotis internetu ir visą tai, kas yra vadinama šiuolaikinėmis skaitmeninėmis priemonėmis, stengiasi pastumti į šalį bei nuo viso to kaip įmanoma labiau atsiriboti. Galiausiai tokie žmonės bus palikti užnugaryje. O tai reiškia, kad jiems gali būti gerokai sudėtingiau surasti darbą ir išlikti šiuolaikinėmis technologijomis paremtame pasaulyje.

Kadangi nuolatinė technologinė pažanga yra labai sparti ir neišvengiama, vartotojų adaptacija tampa vis svarbesnė. Juk natūralu, kad žmonėms, kuriems vis dar yra sudėtinga priprasti naudotis internetu ar kompiuteriu, bėgant laikui taip pat taps daug sudėtingiau atrasti bendrą kalbą su aplinkiniais žmonėmis ir taps ypač sunku prisitaikyti prie modernėjančio pasaulio.

8. Keistenybės

Galima pateikti dar vieną įdomų faktą, kuris yra susijęs su technologinių žinių trūkumu. Remiantis vieno atlikto tyrimo duomenimis, 1 iš 10 amerikiečių galvoja, kad HTML (programavimo kalba, kuri naudojama tinklalapių kūrimui) yra lytiniu keliu plintanti liga.

Tokiu atveju tereikia tik įsivaizduoti, ką tie žmonės galvoja apie tokius terminus kaip „tapo virusinis“ arba „virusinis marketingas“.

9. Poreikis sukuria pasiūlą

Pirmoji internetinė kamera buvo sukurta 1991 m. Kembridžo universitete. Kaip manote, kad buvo tokio išradimo pagrindinė priežastis? Kompiuterių laboratorijos nariai norėjo kur kas lengviau suprasti, kiek kavinuke yra kavos. Taip, akivaizdu, kad tai skamba labai keistai.

Kamera buvo nukreipta į kavinuką, todėl kiekvienas, esantis tinkle, galėjo stebėti vaizdą ir žinoti, kada kavinukas tapdavo pilnas. Trumpiau tariant, jie nenorėjo veltui keltis nuo savo kėdžių ir reguliariai eiti patikrinti kavinuko (akivaizdu, kad tinginystės dėka galim atrasti labai daug populiariomis tampančių naujovių). Taigi, internetinė kamera, kurią šiandien naudoja bene kiekvienas kompiuterio vartotojas, buvo išrasta kelių programuotojų ir kompiuterių entuziastų, kurie tiesiog tingėjo pasikelti nuo savo kėdės. Be to, tai akivaizdžiai parodo, kad mes gyvename tikrų tikriausioje „ateityje“.

10. Interneto „troliai“

Jei skaitydami įvairius komentarus pačiuose įvairiausiuose internetiniuose tinklalapiuose jūs imate abejoti mūsų žmonijos ateitimi ir kaskart juos skaitydami jaučiatės labai nejaukiai, turime jums keletą gerų naujienų. Pasirodo, kad interneto „troliai“, kurie internetinį gyvenimą paverčia vienu dideliu nusivylimu, iš tikrųjų nesudaro didelės interneto vartotojų dalies.

Psichologai tyrė interneto „trolius“ ir išsiaiškino, kad jie yra „narcisistiški, psichopatinių ir sadistinių polinkių turintys žmonės“. Ir nors jie mėgsta labai „garsiai reikštis“, jų internete yra mažuma. Trumpiau tariant, nustatyta, kad tokio tipo žmonių per žmonijos istorija buvo visuomet ir įprastai jų skaičius nekito. Todėl tai rodo, kad žmonija netapo „blogesnė“ ir nereikėtų baimintis dėl jos ateities. Tuo tarpu, jei jums atrodo, kad internete yra vien tik „troliai“, turite suprasti kitą svarbų aspektą – įprastai žmonės, kurie yra išmintingi, ir tam tikromis temomis neturi ką naudingo pasakyti, tiesiog nekomentuoja. Tačiau „troliams“ tai daryti yra vienas malonumas, todėl kartais yra sukuriama iliuzija, jog pastarųjų yra kur kas daugiau.

11. Lėčiausias internetas

Filipinuose yra pats lėčiausias internetas visame pietryčių Azijos regione. Vidutinis atsisiuntimo greitis yra 3.54 Mbps. Ir nors tai iš pirmo žvilgsnio gali nuskambėti kaip pakankamai normalus greitis, nepamirškite, kad Pietų Korėjoje vidutinis atsisiuntimo greitis yra 26 Mbps 0 beveik 4 kartus daugiau nei vidutinis greitis pasaulyje, kuris yra apytiksliai 7 Mbps.

Ekspertai prognozuoja, kad per penkerius metus jų vidutinis interneto greitis galėtų būti labai tikslus indikatorius, nusakantis jų BVP. Ir tai tik dar kartą patvirtina, kokią didelę įtaką internetas šiandien turi mūsų gyvenimui bei uždarbiui.

12. Noras reguliuoti

Ketverius metus Patrick Rock buvo Britanijos ministro pirmininko patarėjas politiniais klausimais. Tačiau daugybę metų Rock buvo gerokai žinomesnis dėl vieno dalyko – jo vaidmens sprendžiant „pornografijos filtro“ klausimą, kuris cenzūruotų internetinį turinį Britanijoje. Tokios iniciatyvos tapo labai nepopuliariomis ir viskas tapo dar blogiau, kai Rock 2014 m. atsistatydino iš savo posto labai nemaloniomis aplinkybėmis.

Klausiate, kas lėmė jo atsistatydinimą? Tiesioginės įtakos turėjo tai, kad jis buvo suimtas jam pateikus kaltinimus dėl vaikų pornografijos. Ir jūs supratote visiškai teisingai – žmogus, kuris bandė Britanijoje reguliuoti internete esančią pornografinę medžiagą, pats buvo seksualinis nusikaltėlis!

13. Mobilumas

Kinijoje daugiau žmonių naudojasi internetu savo mobiliuosiuose įrenginiuose nei tai daro savo kompiuteriuose. Ir tiesą sakant, ši „mada“ jau kurį laiką sklinda po visą pasaulį. Žvelgiant pasauliniu mastu, daugiau nei pusė interneto srauto šiandien atkeliauja iš mobiliųjų telefonų vartotojų.

Visa tai turi prasmės, tiesa? Juk jau seniai praeityje tie laikai, kai internetinio puslapio užsikrovimo tekdavo laukti 40 sekundžių. Dabar išmanieji telefonai yra labai patogūs, lengvi, greiti ir funkcionalūs. Jie turi daugiau kompiuterinės galios nei technologijos, naudotos Apollo 11. Todėl visiškai suprantama, kodėl vartotojai šiandien iš savo rankų nėra linkę paleisti išmaniųjų telefonų ir reguliariai jais naudojasi internetu.

14. El. laiškai

Apytiksliai 204 mln. el. laiškų yra išsiunčiami kiekvieną minutę, o daugiau nei 70% iš jų yra priskiriami „brukalui“. Nors šie skaičiai yra stulbinantys, tai parodo, kad iki šiol „brukalo“ tipo el. laiškai vis dar veikia – ir ypač tie, kurie yra nukreipti į vartotojus, siekiant juos apgauti, pasisavinant jų pinigus.

15. Tektų palaukti

Skaičiuojama, kad apytiksliai 200 milijardų el. laiškų ir 3 milijardai Google paieškų turėtų palaukti, jei internetas nebeveiktų vos vieną dieną.

Tačiau tai dar nėra blogiausia! Tokiu atveju pabandykite įsivaizduoti, ką žmonės darytų savo laisvalaikio metu. Tikėtina, kad tai būtų pati nuobodžiausia diena žmonijos istorijoje.

Rate this item
(1 Vote)
cpu.lt

Cpu.lt naujienas galima perpublikuoti tik gavus raštišką administracijos sutikimą. Nebijokit, paprašykit, mes draugiški :) Jei vis dėl to nuspręsite "biški pavogti", būsim priversti imtis teisinių priemonių.

Ar solidarumo mokestį mokės ir kriptoturto rinkos dalyviai?

ES reguliavimas „ChatGPT“ ir visam dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?

Siekiama visiškai uždrausti „TikTok“ programėlę: kaip tai palies Lietuvos naudotojus?

Populiarėjančios sveikatingumo technologijos: ekspertas atskleidžia, kokią naudą jos suteikia siekiant užsibrėžtų tikslų

RRT: Lietuvoje mobilus internetas spartėja, tačiau pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus

Informaciniam raštingumui ugdyti – „Google” remiamas interaktyvus kompiuterinis žaidimas

Išgirskite pirmieji: dirbtinis intelektas pirmą kartą uždainavo lietuviškai

„Samsung“ pristatė naujus populiariosios „Galaxy A“ serijos telefonus: ryškesnė naktinė fotografija ir flagmanų lygio duomenų sauga

Kovodama su kibernetinėmis atakomis „Bitė“ investuoja 5 mln. eurų į tinklų apsaugą

Ir grėsmė, ir galimybė: ko dar nežinome apie dirbtinį intelektą?

Tylioji epidemija: nerimą keliantys fizinio pasyvumo rodikliai užplūdo Europą

Finansų ministerija: išsamesnis kripto rinkos reguliavimas didins sektoriaus skaidrumą

Pasirodžiusį „iPhone“ sistemos atnaujinimą gavo ne visi: atsakė, kam verta susirūpinti dėl įrenginio saugumo

„Sony” išleidžia didelės talpos bei spartos atminties korteles CEB-G480T/CEB-G240T

„Google“ DI asistentas atsinaujino: ką gali „Gemini“ ir kuo jis pranašesnis už „ChatGPT“?

Pristatytas „Nothing“ telefono dizainas