Login to your account

Username *
Password *

Pastaraisiais metais Lietuvoje ir kitose moderniose valstybėse įsitvirtino ne viena pažangi ryšio technologija. Be išmanių sprendimų vis sunkiau įsivaizduojami ne tik atskirų žmonių, bet ir šiuolaikinių visuomenių gyvenimai. Kokios penkios interneto technologijos jau šiandien keičia pasaulį?

„Internetas su savo naujovėmis yra ne tik sparčiai tobulėjanti, bet ir viena įtakingiausių sričių. Neretai tik kaip atrodys miestai, namai, medicina, žemės ūkis, pramogos, laisvalaikis. Internetas daro milžinišką įtaką praktiškai visiems sektoriams ir sunku įsivaizduoti kitą įrankį, nuo kurio taip stipriai priklausytų ateitis“, – sako „Bitė Lietuva“ technologijų vadovas Gintas Butėnas.

5G ryšys lems naujus išradimus

Šiemet mūsų šalyje turėtų startuoti komercinis naujosios kartos 5G ryšys, tūkstantį kartų greitesnis už šiuo metu moderniausią technologiją 4G. Dėl šios naujovės tikimasi palengvinti sunkius žmonių darbus, pavyzdžiui, optimaliausiu laiku laistyti užsėtus plotus, šienauti žolę ten, kur ji maistingiausia, netgi su specialiais 5G ryšio antkakliais stebėti gyvulių sveikatą ir žinoti, ką jie valgo, kaip miega.

„Vienas svarbiausių 5G parametrų yra ryšio delsa. Tai laikas, kai signalas keliauja iš įrenginio iki bazinės stoties ir atgal. Dėl keliasdešimt kartų mažesnės 5G delsos turėtų įvykti proveržis medicinos srityje, pavyzdžiui diagnozuojant ligas ar atliekant chirurgines operacijas nuotoliniu būdu. Į gatves išriedės save vairuojantys autonominiai automobiliai, kurie neturės vairo, stabdžių ir akseleratoriaus pedalų. 5G smarkiai padidins esamų įrenginių potencialą ir netgi leis atsirasti naujiems išradimams, kurie dar nesugalvoti“, – įsitikinęs G. Butėnas.

Miestų gerovei – išmanūs sprendimai

Šiandien Lietuvoje veikia dvi visiškai naujos ir pažangios daiktų interneto technologijos – NB-IoT (angl. „Narrowband Internet of Things“) ir LTE CAT-M (angl. „Long Term Evolution“). Jos skirtos išmaniojo miesto sprendimams ir jau perduoda duomenis iš išmaniųjų vandens ir elektros skaitiklių. Jų šviesi ateitis regima įvairiuose sektoriuose, pavyzdžiui, stebint dirvožemio drėgmę, sekant krovininius vilkikus ar parkuojant automobilius.

„Siaurajuostis daiktų internetas veikia tokiose vietose, kuriose įprastai neveikia mobilusis ryšys, pavyzdžiui, giliai po žeme. Anksčiau trys „Vilniaus vandenų“ darbuotojų brigados fiziškai leisdavosi į šulinius ir rankiniu būdu surinkdavo skaitiklių duomenis. Šiandien daiktų internetas tokį matavimą, kuris kelia pavojų darbuotojų sveikatai, paverčia istorija. Šis ryšys atsiras ir šiukšlių konteineriuose, apie kurių užsipildymą kaipmat praneš tvarkytojams, todėl nebeliks perpildytų konteinerių“, – tvirtina „Bitės“ technologijų vadovas.

Vienas numeris laikrodžiui ir telefonui

Pasaulyje populiarėjanti eSIM technologija yra virtuali SIM kortelė, integruojama į įrenginį, pavyzdžiui, išmanųjį „Samsung Galaxy“ laikrodį. Nors nereikia įdėti jos patiems, tačiau eSIM veikia kaip įprasta SIM kortelė ir leidžia naudotis visomis mobiliojo ryšio operatoriaus paslaugomis – skambinti, siųsti SMS žinutes, naršyti internete. Laikrodis su eSIM atlieka visas telefono funkcijas, o vienas didžiausių technologijos privalumų – tiek laikrodis, tiek mobilusis veikia pagal vieną telefono numerį.

„Su tokiu laikrodžiu galima atsiliepti ar skambinti net, jei telefonas visiškai išsikrovęs. Kartais užsiimant mėgstamomis veiklomis, pavyzdžiui, bėgiojant, žvejojant ar vedžiojant šunį, norime palikti mobilųjį namuose dėl nepatogumo nešiotis. Išmanusis laikrodis su eSIM leidžia būti pasiekiamiems net ir tokiais atvejais“, – pastebi technologijų ekspertas.

Įprasti įrenginiai bus tik ekranai

Vartotojai vis labiau pripranta prie debesijos sprendimų ir savo duomenis patiki debesyje esančioms duomenų bazėms. Debesų naudojimas išaugs atsiradus 5G ryšiui, nes didžioji dalis įrenginio procesoriaus atsakomybės atiteks virtualiai platformai. G. Butėnas aiškina, kad tuomet telefonai ir planšetės atliks tik ekranų funkciją. Žaidimų mylėtojams ar dirbantiems su sudėtingomis programomis svarbesniu taps ne galingas kompiuteris, o stiprus ryšys.

„Kol kas dauguma vaizdo žaidimų perkami laikmenoje arba atsisiunčiami į kompiuterį, tad žaidimo našumas ir kokybė priklauso vien nuo įrenginio. Netolimoje ateityje kursis vis daugiau naujų debesijos platformų žaisti žaidimams. Jos transliuos žaidimų vaizdą panašiai kaip vaizdo įrašų platforma  „Go3 | BITĖ“, tačiau dėl vartotojo įvesties bus galima per sekundės dalį kontroliuoti veiksmą. Taip bus transliuojami vis nauji kadrai, o žmonių akys tos sekundės dalies nė nepastebės“, – pažymi G. Butėnas.

Srautų valdymui – išmanioji skambučių sistema

Jei ne išmanioji kontaktų centro sistema, skirta bendrauti su klientais telefonu, el. paštu ar tiesioginiu susirašinėjimu, kažin ar Lietuvoje būtų atšauktas karantinas. Pandemijos metu efektyvi technologija tapo vienu įrankių, padedančių valdyti krizę. Startavus masinei vakcinacijai, karštąja linija 1808 buvo aptarnaujama daugiau nei po 40 tūkst. skambučių per dieną.

„Ryšio ir IT paslaugos verslui (angl. ICT) leidžia priimti itin didelį skambučių srautą, o specialistai gali dirbti saugiai – nuotoliniu būdu. Darbuotojai mato visą komunikacijos istoriją su skambinančiu žmogumi. Be to, išmanioji sistema leidžia į klientų ar gyventojų rūpimus klausimus atsakyti „robotui“, tad nemaža dalis skambinančiųjų sulaukia atsakymų nė nesujungti su specialistais“, – paaiškina G. Butėnas.

Technologijų milžinė „Nokia“ švenčia įspūdingą 156-ąjį gimtadienį. Suomijos bendrovė įkurta dar tada, kai žmonės dar nesapnavo mobiliųjų telefonų, tačiau būtent dėl šių įrenginių „Nokia“ išgarsėjo 21-ojo amžiaus pradžioje. Visgi vėliau technologijų lyderė  pardavė teises gaminti telefonus „Microsoft“. Į kokių produktų gamybą sėkmingai persiorientavo „Nokia“, pranešime žiniasklaidai pasakoja „Bitės Profai“.

„Šiandien bendrovė sėkmingai plėtoja penktos kartos ryšio – 5G – infrastruktūrą. Suomiai jau ne vienerius metus gamina ryšio antenas ir bazines stotis, o šiuo metu naudojasi auksine galimybe įsitvirtinti JAV, kur mobiliojo ryšio operatoriams draudžiama naudoti nepatikima laikomą įrangą iš trečiųjų šalių. Pastaruoju metu daugėja ir išmaniųjų telefonų su „Nokia“ vardu, tačiau juos gamina jau visai kita bendrovė, tiesiog turinti teisę naudoti šį vardą“, – paaiškina „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.

Nuo tualetinio popieriaus iki karinės įrangos

Vieno garsiausių prekės ženklų istorija prasideda 1865-aisiais, kai šalia nedidelio Suomijos miestelio Nokia įkurtas celiuliozę ir tualetinį popierių gaminęs fabrikas. Gamyklą nuspręsta pavadinti miestelio vardu, o XX a. pradžioje ji pradėjo gaminti dar ir kabelius, padangas, guminę avalynę, chemikalus, respiratorius, dujokaukes ir karinę įrangą Suomijos gynybos pajėgoms.

„Kiek vėliau „Nokia“ padalinta į keturis padalinius: miškininkystės, kabelių, gumos, o svarbiausia – elektronikos, užtikrinusios bendrovei šviesią ateitį. Ji investavo į ryšio tinklų ir radijo pramonę, kūrė kondensatorius, telefono jungiklius ir mobiliuosius radijus. Pamažu buvo žengiama ir mobiliųjų telefonų gamybos link“, – pasakoja išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Pirmasis suomių mobilusis „Nokia 1011“ buvo sukurtas 1992-aisiais. Dar po šešerių metų „Nokia“ pardavė šimtamilijoninį telefoną ir aplenkusi tuo metu pirmavusią „Motorola“ bendrovę tapo perkamiausiu mobiliųjų telefonų prekės ženklu pasaulyje.

„Nokia 3310“ sulaikė kulką

Nors dauguma tūkstantmečio kartos (gimę 1981-1996 m.) atstovų Lietuvoje užaugo su kultiniu „Nokia 3310“ telefonu, juos gali nustebinti faktas, jog už šį modelį dar populiaresnis buvo „Nokia 1100“. Tai buvo pigiausias bendrovės telefonas, sukurtas besivysčiusių šalių gyventojams, kuriems nereikėjo išskirtinių funkcijų. „Nokia 1100“ pardavimų rekordo nesumušė nė vienas šiuolaikinis išmanusis, o daugiausia nupirktų mobiliųjų dešimtuke iki šiol puikuojasi net aštuoni „Nokia“ modeliai.

„Kita vertus, ne tik Suomijos, bet ir kitų šalių kultūros dalimi ir tikra legenda laikomas būtent „Nokia 3310“. Stilingas mobilusis garsėja savo išskirtiniu tvirtumu. Pavyzdžiui, šis telefonas yra sulaikęs kulką ir išgelbėjęs JAV karininko gyvybę Afganistane. Kulka įstrigo mobiliajame ir nė nepalietė krūtinės, o amerikietis iki šiol naudojasi, tiesa, jau kitu „Nokia 3310“ modeliu, – pasakoja M. Vrubliauskas.

„Bitės Profas“ priduria, kad šis ir kiti „Nokia“ modeliai sukėlė tikrą proveržį žaidimų industrijoje. Gyvatėlės žaidimas „Snake“, kurio iki šiol niekam taip ir nepavyko įveikti, įtraukė milijonus žmonių visame pasaulyje. Anuomet jis leido suprasti, kad telefonai tikrai gali tapti ateities vaizdo žaidimų platforma.

„Nokia“ mobilieji išgyveno šlovę iki 2011 m. – užėmė apie 40 proc. rinkos, kai tuo tarpu dabartiniai telefonų lyderiai „Samsung“ ir „Apple“ niekada nebuvo pasiekę 35 proc. Dar 2011-aisiais beveik 70 proc. lietuvių naudojosi įvairiais „Nokia“ modeliais, rodo statistikos bendrovės „Statcounter“ duomenys.

Statys mobiliojo ryšio tinklą mėnulyje

Vis dėlto 2013-aisiais „Nokia“ priėmė emociškai sunkų, tačiau racionaliai pagrįstą sprendimą. Tam, kad išvengtų finansinės griūties, pardavė savo telefonų padalinį „Microsoft“ kompanijai už 5,4 mlrd. eurų (prilygsta beveik pusei Lietuvos biudžeto pajamų 2020 m.). Nuo tada suomiai persiorientavo į tinklo įrangos gamybą mobiliojo ryšio operatoriams.

„Šiuo metu „Nokia“ yra ketvirtas didžiausias 5G ryšio įrangos gamintojas. Ji kiek atsilieka nuo Azijos konkurenčių, tačiau suomių įranga pasitiki daugiau kaip 150 valstybių“, – sako išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Praėjusiais metais „Nokia“ sudarė įspūdingą 450 mln. JAV dolerių sutartį su Taivano mobiliojo ryšio operatoriumi dėl 5G plėtojimo šioje šalyje, o spalį sukirto rankomis su „NASA“ ir įsipareigojo pastatyti astronautams 4G mobiliojo ryšio tinklą mėnulyje.

Jei „Nokia“ taip užsiėmusi tinklo įrangos gamyba, kas tuomet kuria „Nokia“ išmaniuosius telefonus su „Android“ operacine sistema? Juos ne itin sėkmingai gaminusi „Microsoft“ dar 2016 m. pardavė teises į „Nokia“ vardą kitai Suomijos įmonei „HMD Global“, kurią įkūrė buvę „Nokia“ darbuotojai. Tikroji „Nokia“ jau neprisideda prie šių telefonų gamybos.

Naujas požiūris į kibernetinį ir nacionalinį saugumą

Informacijos apsauga – sudėtinga ir įvairialypė. Nors dauguma žmonių įsivaizduoja, kad viskas priklauso tik nuo technologinių sprendimų, tai tik vienas iš daugybės aspektų. Čia pat slepiasi įvairūs technologijų kibernetinį saugumą reglamentuojantys teisės aktai, nuostatai, patentai ir įvairūs kiti aspektai, kurie ir kelia daugiausia iššūkių. 

„Mūsų tikslas yra pasiūlyti naują požiūrį į kibernetinį saugumą ir skaitmeninį valstybės suverenitetą. Dėl šios priežasties laikomės visų nacionalinių teisės aktų ir itin atsakingai žiūrime į teisinį saugumo aspektą. Tikime, jog būtent taip elgtis privalo kiekvienas 5G infrastruktūros tiekėjas“, – teigia Mika Lauhde.

„Huawei“ 5G įranga suteikia galimybę valstybėms naudoti savo pačių sukurtus informacijos šifravo algoritmus, kurių iššifravimo raktai nebus prieinami „Huawei“, pašaliniams ar kitų šalių vyriausybėms. Informaciją iššifruoti galės tik vietiniai mobiliojo ryšio operatoriai, kai jie tai padaryti bus įpareigojami teisiškai. Kitaip tariant, „Huawei“ neturi prieigos prie duomenų, kurie keliauja per jos gaminamą įrangą, o centrinė kompanijos strategija – palaikyti kiekvienos valstybės nacionalinį informacijos suverenitetą.

5G – saugiausia ryšio technologija

Septynias telekomunikacijų standartus kuriančias organizacijas vienijantis konsorciumas 3GPP išanalizavo 5G saugumo grėsmes ir rizikas 17-oje skirtingų sričių: saugumo architektūroje, autentifikavime, saugumo konteksto ir raktų valdymo, radijo tinklo prieigos (RAN) saugume, NG-UE saugume, autorizacijoje, prenumeratos privatume, „Tinklo pjaustymo“ architektūroje, perdavimo saugume, tinklo domeno saugume, saugumo matomume ir konfigūravime, įgaliojimų suteikime, sąveikoje ir migracijoje, mažųjų duomenų, transliavimo (daugiaadresio perdavimo) saugume, valdymo saugume ir kriptografiniuose algoritmuose. 

Tai leido padaryti išvadą, kad nors penktos kartos tinklas patiria įvairių saugumo iššūkių dėl naujų paslaugų, architektūrų, technologijų bei aukštesnių vartotojų privatumo ir apsaugos reikalavimų, 5G yra pats saugiausias telekomunikacijų standartas, kokį tik gali pasiūlyti industrija.

Paminėtina, kad 5G tinklo pagrindinė įranga, skaičiavimo resursai, paskyros, slaptažodžiai, registracijų žurnalai, konfigūracijos ir apmokestinamų duomenų įrašai yra tvarkomi mobiliojo ryšio operatorių, o ne įrangos gamintojų. „Kadangi programišiai atakuoja tinklus, norėdami pavogti vartotojo asmeninius duomenis, sutrikdyti tinklo prieinamumą ar sumažinti jo pajėgumą, įrangos tiekėjai turėtų bendradarbiauti su operatoriais, siekdami apsunkinti šių neteisėtų veiklų vykdymą, įgyvendinant 3GPP numatytas specifikacijas. Pavyzdžiui, Paketinių duomenų konvergencijos protokolas (PDCP) gali būti panaudotas oro sąsajai ir užšifruotų IPsec paketų perdavimui, kas garantuotų vartotojo duomenų konfidencialumą ir nepažeidžiamumą.“ – pasakoja „Huawei Technologies“ viceprezidentas kibernetiniam saugumui. 

Standartų svarba kibernetiniame saugume

„Huawei“ yra tvirta visame pasaulyje pripažįstamų ir suderintų kibernetinio saugumo standartų šalininkė. Pasak Mika Lauhde, kompanija mano, jog pasitikėjimas turi būti paremtas faktais, kurie gali būti patikrinti remiantis bendrais standartais. Šios pramonės šakos praktika rodo, jog pats efektyviausias būdas spręsti saugumo problemas yra sertifikavimas. Šis procesas užtikrina, kad visi standartus interpretuoja vienodai, bei garantuoja tai, jog skirtingų gamintojų įranga gali sklandžiai veikti kartu.

Šioje srityje „Huawei“ jau yra nuveikusi nemažai. Jos moksliniai tyrimai ir plėtra bei tiekimo grandinės valdymas yra gavę kelis Tarptautinės standartų organizacijos (ISO) sertifikatus, užtikrinančius tvarumą ir apsaugą nuo terorizmo grėsmių. Bendrovė taip pat aktyviai kviečia nepriklausomas trečiųjų šalių laboratorijas sertifikuoti „Huawei“ produktus – 2019 metų balandį kompanija jau buvo sulaukusi 242 skirtingų sertifikatų. 

Visame pasaulyje plinta įvairiausi mitai apie 5G: neva dėl jo mobilieji duomenys taps brangesni, spinduliuotė žalinga sveikatai, aplinkai ir net bitėms. Tyrimai rodo, kad tiek Europoje, tiek Lietuvoje apstu tuo tikinčių žmonių. Anot specialistų, tai lemia žinių stoka – žmonės linkę nepasitikėti ar net bijoti to, ko gerai nesupranta.

Trimis mitais tiki kas penktas

Visais laikais buvo žmonių, kurie bijojo ar net priešinosi naujovėms. Taip yra ir dabar – akivaizdu, kad su 5G artėja milžiniški pokyčiai, kurie palies daugelį, ir dalį žmonių tai baugina. Europos telekomunikacijų tinklo operatorių asociacija (ETNO) nusprendė išsiaiškinti, kiek tokių žmonių yra Europoje, o „Telia“ analogišką reprezentatyvią apklausą atliko Lietuvoje.

Daugiausiai, net po 19 procentų, lietuvių tiki trimis mitais: kad 5G yra žalingas aplinkai (gamtai), kad 5G spinduliuotė kenkia sveikatai ir kad 5G neužtikrins privatumo. Panašios tendencijos ir visoje Europoje.

Kaip paaiškina „Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius, 5G ryšiui naudojamos tos pačios radijo bangos, kaip ir kitų, dešimtmečius naudojamų, technologijų – 2G, 3G ir 4G. Jos patenka į nejonizuojančių kategoriją – tokio tipo radijo bangos neturi pakankamai energijos, kad galėtų pažeisti ląsteles.

„Visoms mobiliojo ryšio technologijoms taikomi tokie pat griežti saugumo reikalavimai ir normos, kurių „Telia“ atsakingai laikosi. Kalbant apie aplinką, 5G kaip tik yra gerokai taupesnė ir efektyvesnė nei ankstesnių kartų technologijos. Be to, tiek mūsų 5G, tiek ankstesnių kartų mobilieji tinklai naudoja 100 proc. atsinaujinančią energiją“, – sako A. Šemeškevičius.

Jis priduria, kad technologine prasme 5G yra saugesnis ir protingesnis tinklas, taigi 5G ryšiu siunčiami duomenys kaip tik yra labiau apsaugoti.

5G kaltina net dėl COVID-19

Dar 17 proc. lietuvių tiki, esą įdiegus 5G technologiją pabrangs mobilieji duomenys. Pasak „Telia“ eksperto, mobilieji duomenys pastarąjį dešimtmetį tik pigo, tačiau dėl augančio vartojimo dažnas to neįvertino. Tokia pati tendencija tęsis ir išplitus 5G ryšiui.

„Anksčiau vaizdo įrašų raiška ir kokybė buvo keliskart prastesnė, be to, dabar savo telefone galime žiūrėti ne tik „YouTube“ klipus, bet ir išmaniąją televiziją, patys rengti tiesiogines transliacijas, skambinti su vaizdu. Taigi jei prieš dešimtmetį retas mobiliuoju telefonu išnaršydavo daugiau nei 1 GB duomenų, šiandien jau visų „Telia“ klientų vidurkis siekia 20 GB per mėnesį“, – pastebi A. Šemeškevičius. Vidutiniai „Telia“ klientų per mėnesį sunaudojamų mobiliųjų duomenų kiekiai skelbiami paskutinėje Ryšių reguliavimo tarnybos ataskaitoje.

Beje, yra ir egzotiškesnių mitų. Antai kas dešimtas (12 proc.) lietuvis tiki, kad 5G spinduliuotė kenkia bitėms, o visoje Europoje tokių yra net 16 procentų.

Dar 13 procentų lietuvių mano, kad 5G yra susijęs su COVID-19, tuo tarpu Europoje šiuo mitu tiki perpus mažiau (6 proc.) apklaustųjų. Beje, Europos Sąjungos kovos su dezinformacija ekspertai šį mitą išskyrė kaip vieną dažniausiai kartojamų melagienų.

Kita vertus, 65 proc. lietuvių ir net 75 proc. europiečių supranta, kad 5G ir COVID-19 sąsajos yra laužtos iš piršto. Palyginimui, visais kitais mitais netikinčiųjų dalis svyruoja tarp 10–30 procentų, o daugiau nei pusė respondentų tiesiog neturi nuomonės.

Baugina nežinojimas

Mitų ir sąmokslo teorijų apie 5G paplitimui įtakos gali turėti žmogaus psichologija, sako „Asmens sveikatos klinikos“ gydytojas psichiatras, psichoterapeutas Edgaras Čiūras. Anot jo, populiacijoje visada yra tam tikra nedidelė dalis žmonių, kurie tiki moksliškai nepagrįstais dalykais.

„Tam įtakos gali turėti keletas veiksnių, tokių kaip temperamentas, patirtys vaikystėje ir panašūs. Kai kurie jaučiasi nesaugūs ir daug kur gali įžvelgti pavojus, jiems sunku pasitikėti kitais, tokie žmonės lengviau patikės bauginančiomis žinutėmis, net netikrindami jų šaltinio ir patikimumo. Taigi kai būna nutikimų, kuriuos sunku paaiškinti mokslu, tada žmogus nori daugiau aiškumo, apibrėžtumo, ieško greitų atsakymų ir išauga tikimybė patikėti klaidingomis naujienomis, kurias sukurti užtrunka mažiau laiko, nei atlikti mokslinius tyrimus. Kitais atvejais tai lemia mąstymo būdas, kai žmogus tam tikrus dalykus išfiltruoja, pasirenka kuo tikėti ir nemato pilno vaizdo. Arba susieja sutapimus, išveda tarp jų ryšį, kuriuo įtiki ir išjungia kritinį mąstymą, racionalų požiūrį – šiuo atveju tai būtų COVID-19 ir 5G sąsajos“, – sako E. Čiūras.

Dar yra žmonių, kurie jaučia bendrystę su kitais – pavyzdžiui, kai kuriais atvejais vieniši žmonės per įvairias sąmokslo teorijas, mitus randa siejančius dalykus, dingstį bendrauti.

Pasak E. Čiūro, natūralu, kad nauji, nepažįstami ir gerai nesuprantami dalykai žmonėms kelia nerimą, todėl jie vertinami atsargiai. „Baimės jausmas nėra blogas, jis skirtas žmogui apsisaugoti. Klausimas, kada to yra per daug. Kai žmonės pradeda naudoti folijos kepurėles ar vaikščioti aplink ligonines ir jas filmuoti – čia jau kraštutiniai dalykai, neracionalūs. Dažniausiai tokias žmonių reakcijas sukelia baimė, nesaugumo jausmas, noras kontroliuoti situaciją“, – sako psichiatras.

Pagrindinis kovos su melagienomis ir mitais įrankis – visuomenės švietimas. Kuo daugiau patikimos, specialistų parengtos, patikrintos, faktais įrodytos informacijos yra prieinama ir kuo platesnė jos sklaida, tuo greičiau mitai ir sąmokslo teorijos žūsta. Kita vertus, ir patys žmonės turi domėtis, kritiškai vertinti informacijos šaltinius, jų patikimumą bei neskubėti dalintis abejotina informacija socialiniuose tinkluose.

Nauja ryšio technologijos karta – 5G ryšys – ne tik kelia diskusijų apie šios technologijos galimybes ir trūkumus, tačiau paskatino ir neregėtas lenktynes tarp šalių. Šiandien praktiškai visos valstybės konkuruoja dėl to, kurios gyventojai galės greičiau naudotis itin sparčia interneto technologija. Vis tik Lietuvą 5G lenktynėse keleriais metais jau lenkia ne tik didžiosios valstybės, bet ir kaimyninė Latvija. Kas nutiko?

„Kol Lietuvoje dar tik ruošiamasi 5G ryšio startui, Latvijoje penktos kartos bevielio ryšio tinklai jau veikia dar nuo 2019 m. vasaros. Tiesa, dar ne visoje Latvijos teritorijoje, bet 5G ryšys komerciniais įrenginiais – veikia. Lietuvai naujos ryšio technologijos startą stabdo elektroninių ryšių išteklių trūkumas, kurį Latvija sėkmingai išsprendė dar pernai“, – aiškina Gintas Butėnas, „Bitė Lietuva“ technologijų vadovas.

Trukdo dažnių trūkumas

5G yra penktos kartos bevielio ryšio technologija, kuri leis didelius duomenų srautus perduoti gerokai greičiau ir lengviau nei iki šiol – galime tikėtis iki 100 kartų didesnio greičio nei šiandien naudojamame 4G tinkle. Ji taip pat paskatins daiktų interneto plėtrą ir platesnes jo panaudojimo galimybes bei leis prie tinklo prisijungti didesniam skaičiui vartotojų.

Vis tik tam, kad galėtume Lietuvoje išnaudoti visą šį 5G potencialą, pirmiausia reikia turėti daugiau dažnių, o jų šalyje labai trūksta. Radijo dažniai 3,5 GHz juostoje reikalingi būtent 5G ryšio tinklams diegti.

„Dažnių aukciono laukiame jau seniai. Tokią situaciją iš dalies lėmė tai, kad naujai technologijai reikalingas radijo dažnių 3,5 GHz juostas iki šiol naudoja Rusija ir Baltarusija. Šią problemą įgyvendinus aukcioną tikimasi išspręsti šių metų pabaigoje ir 2021-aisiais jau suteikti pirmiesiems vartotojams galimybes prisijungti prie 5G tinklo“, – pasakoja „Bitės“  technologijų vadovas.

Eksperto teigimu, Latvijoje analogiška dažnių problema jau išspręsta dar 2019 metais.

Dažnių dalybos pradėtos prieš 2 metus

Lietuva mobiliojo ryšio sparta kaimyninę Latviją lenkia net 33 proc., rodo interneto greičio matavimo lyderės „Ookla“ duomenys. Taip pat mobiliuoju ryšiu esame padengę daugiau šalies teritorijos ir turime gerokai konkurencingesnę telekomunikacijų rinką.

Jeigu šalis prieš kelerius metus ir būtų išsprendusi dažnių problemą, šiandien greičiausiai būtume lygiaverčiai ar net geresni rinkos žaidėjai už kaimyninę  Latviją.

Latvijoje pirmieji dažnių aukcionai pradėti prieš dvejus metus, o praėjusias metais „Bitė Latvija“ jau atidarė porą 5G ryšio stočių Rygoje. Naująją technologiją kaimyninėje šalyje padėjo diegti ir Lietuvos inžinieriai.

„Kol kas neturėdami galimybės statyti 5G ryšio tinklo stočių Lietuvoje, mūsų inžinieriai patirties sėmėsi labai artimoje rinkoje. Todėl ateityje diegdami naująją technologiją savo šalyje, specialistai jau turės praktinės patirties ir procesas bus daug greitesnis bei sklandesnis“, – paaiškina G. Butėnas.

Įrenginių stygius

Vis tik 5G pritaikomumas priklauso ir nuo to, kiek vartotojų iš tiesų turi naujos technologijos kartą palaikančius įrenginius. Nors techninės galimybės 5G veikimui jau egzistuoja, bet jei paslauga Lietuvoje taptų prieinama šiandien, ja galėtų pasinaudoti nedaugelis.

„Šiandien 5G ryšį palaikančių telefonų – nedaug, todėl kai jis bus imtas taikyti Lietuvoje, naująja technologija masiškai žmonės naudotis nepradės – gali neturėti tam reikiamo įrenginio. Tiesa, rinka nestovi vietoje ir naująjį ryšį palaikančių mobiliųjų telefonų gaminama vis daugiau. Savo modelius jau pristatė tokie gamintojai kaip „Samsung“, „Huawei“, „OnePlus“, taip pat šią technologiją palaiko ir praeitą savaitę pristatytas naujasis „iPhone” modelis”, – sako „Bitės“ technologijų vadovas.

Vis tik, kad 5G ryšys veiktų, tik palaikančio įrenginio neužtenka. Būtina atlikti ir sertifikavimo procedūrą, kuri paprastai užtrunka iki pusės metų ir ilgiau. Čia taip pat gerokai atsiliekame nuo kaimynų – Latvijoje sertifikavimo procesai jau pajudėję. Lietuvoje procesas dar neprasidėjęs, nes išmaniųjų telefonų gamintojai nepradeda procedūrų šalyje, kur 5G ryšio tinklas dar neveikia.

Lenktynėse nusileidžiame ne visiems

Lietuva, lyginant su Baltijos šalimis, atsilieka tik nuo Latvijos – su Estija esame labai panašioje situacijoje. 5G svarbių radijo dažnių (3,5 GHz) aukcionas tiek Lietuvoje, tiek Estijoje turėtų įvykti šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje.

„Svarbu paminėti, kad Lietuva pagal šalies padengimą mobiliuoju ryšiu, visuomet buvo viena pasaulinių lyderių ir tikėtina, jog šią poziciją vertinant 5G integraciją išlaikysime. Vis tik gana mažas gyventojų tankis bei sąlyginai mažas sunkiosios pramonės įmonių skaičius leidžia spėti, kad Lietuva itin sparčiu ryšiu bus padengta jau iki 2023 metų“, – teigia G. Butėnas.

Anot jo, žvelgiant globaliai, Europa bendrose 5G varžybose atsilieka praktiškai nuo viso pasaulio, mat su panašiomis dažnių problemomis susiduria daugelio Europos šalių operatoriai. Vis tik Europos sąjunga į 5G tinklo vystymą planuoja investuoti apie 3 mlrd. eurų, nes puikiai supranta, kad pralaimėjus technologines lenktynes su Azijos ir Amerikos žemynų šalimis, išlaikyti ekonominę gerovę, prie kurios europiečiai taip įpratę, bus labai sudėtinga.

Paspartins ekonomikos augimą

Naujos kartos mobiliojo 5G ryšio technologija iki 2030 m. prie pasaulio BVP pridės daugiau nei 6,7 trilijonus eurų (o tai beveik 60 proc. daugiau nei JAV metinis biudžetas), rodo telekomunikacijų kompanijos „Nokia“ atlikto tyrimo duomenys. Tyrimas parodė, kad koronavirusas paspartino vidutinės trukmės ir ilgalaikes investicijas į 5G ryšio plėtrą. Naująją technologiją vystančios bendrovės buvo vienintelės, kurios pandemijos metu net 10 proc. padidino savo produktyvumą.

Pasak „Nokios“, per artimiausius penkerius metus net 72 proc. didžiųjų pasaulio įmonių, veikiančių Australijoje, Vokietijoje, Suomijoje ir kitose investuos į 5G plėtrą. Nors daugelis jų jau turi pasiruošę 5G ryšio strategiją, vos 15 proc. šiuo metu vysto technologiją, kai 29 proc. per artimiausius trejus metus išvis neplanuoja jokių investicijų.

Pagrindinės tyrimo metu paaiškėjusios priežastys: ekosistemos prieinamumas (ypač nuo miesto centro nutolusiose vietovėse) (28 proc.), žinių apie 5G ryšio naudą (17 proc.) ar lėšų trūkumas (22 proc.). Kitiems verslams 5G ryšio technologijos diegimas nėra pagrindinis prioritetas (15 proc.), kiti – baiminasi dėl saugumo (34 proc.).

Puslapis 1 iš 4