Login to your account

Username *
Password *

Create an account

Fields marked with an asterisk (*) are required.
Name *
Username *
Password *
Verify password *
Email *
Verify email *
Captcha *
Reload Captcha

Telekomunikacijų bendrovės „Bitė“ ir „Tele2“ pasirašė susitarimą, kuriuo numatoma sukurti bendrą radijo prieigos tinklą (angl. radio access network arba RAN) Lietuvoje ir Latvijoje. Partnerystė leis paspartinti 5G tinklo diegimą bei optimizuoti abiejų bendrovių infrastruktūros priežiūrą. Bendras tinklas neturės jokios įtakos bendrovių konkurencijai siūlant prekes ir paslaugas – „Tele2“ ir „Bitė“, kaip ir iki šiol, veiks kaip visiškai savarankiškos įmonės. Dalijimasis infrastruktūra yra įprasta praktika pasaulyje ir ES – kai kuriose šalyse tai vyksta jau 18 metų.

Partnerystė bus įgyvendinama steigiant bendrą įmonę. Pastaroji pradės diegti 5G tinklą bei valdys bendrovių anksčiau sukurtą RAN tinklo (šį tinklą sudaro bazinės stotys ir antenos) infrastruktūrą. Pagrindinius tinklus (angl. core network), kuriuos sudaro komutacinės stotys ir kita kritinė įranga, įmonės ir toliau valdys atskirai.

Susitarimą pasirašiusios bendrovės tikisi, kad 5G tinklą įdiegti bendromis jėgomis pavyks kur kas greičiau nei projektą plėtojant pavieniui. Tokiu būdu tikimasi prisidėti prie spartesnės skaitmeninės ekonomikos plėtros Lietuvoje ir Latvijoje.

„Bitė“ ir  „Tele2“ planuoja bendrą tinklą sukurti palaipsniui 2021–2023 metais ir šį procesą užbaigti iki 2023 metų pabaigos. Iki 2021 metų vyks planavimo ir pasirengimo darbai.  

„Bendradarbiavimas neapsiribos efektyvesne tinklo priežiūra ir plėtra – jis skirtas realizuoti mūsų ilgo laikotarpio ambicijas. Mes norime, kad Lietuvos gyventojai džiaugtųsi greitu ir kokybišku ryšiu. Dalijimasis tinklu yra populiarus būdas pagreitinti 5G ir kitų modernių technologijų plėtojimą, daryti tai efektyviau ir didesnėmis apimtimis. O tikrieji laimėtojai bus klientai, kuriems atiteks prieiga prie didžiausio mobiliojo ryšio tinklo“, – sakė „Tele2“ generalinis direktorius Petras Masiulis.

Susitarimą paskatino teigiama patirtis, kurią sukaupė kitų šalių operatoriai, įgyvendinę panašius projektus. Aktyvus dalijimasis tinklu nieko nebestebina – pasaulyje esama maždaug 100 panašių projektų, vien Europoje jų priskaičiuojama 40. Pavyzdžiui, „Tele2“ ir „Telenor“ dalijasi tinklu Švedijoje, „Orange“ ir „T-Mobile“ Lenkijoje, DNA ir „Telia“ Suomijoje, SFR ir „Bouyuges Telecom“ Prancūzijoje, „Vodafone“ ir „Nova“ Islandijoje.

„Svarbiausias partnerystės tikslas – paspartinti 5G tinklo pagrindu veikiančių „Bitės“ paslaugų kūrimą, galimybes klientams greičiau pasiūlyti mobiliosios televizijos, spartesnio interneto bei daiktų interneto sprendimus. Bendras tinklas užtikrins geresnę paslaugų kokybę, platesnę aprėptį ir didesnę talpą nei atskiri tinklai. Bendradarbiavimas taip pat leis efektyviau išnaudoti resursus ir labiau tausoti aplinką“, - pažymėjo „Bitė Lietuva“ vykdomasis direktorius Pranas Kuisys.

Telekomunikacijų bendrovės skaičiuoja reikšmingus efektyvumo pokyčius dalijantis tinklo infrastruktūra. Pavyzdžiui, bendrame tinkle sukuriamas 30-60 proc. didesnis duomenų srauto pralaidumas, partnerystė taip pat teigiamai veikia aplinką, nes mažėja išteklių vartojimas – vien elektros energijos suvartojama apie 20 proc. mažiau.

„Bitė“ ir „Tele2“ valdys po 50 procentų bendros Lietuvoje ir Latvijoje veiksiančios įmonės akcijų.

JAV pasigirdę kaltinimai dėl neva nesaugios „Huawei“ 5G ryšio įrangos nėra tikslūs – tą patvirtino didžiosios Europos valstybės Italija, Prancūzija bei Vokietija. Jų vyriausybių atstovai praėjusią savaitę užtikrino, jog visa šiuo metu rinkai tiekiama 5G įranga yra saugi ir jokioms įmonėms nebus taikomi konkurencijos ribojimai.

Įrodymų apie „backdoor“ nėra

Ketinimai apriboti kai kurių 5G ryšio įrangos tiekėjų veiklą pasigirdo pasklidus gandams apie neva nesaugią įrangą, kurioje paliktos informaciją trečiosioms šalims nutekinančios vadinamosios galinės durys (angl. „backdoor“). Daugiausia gandų buvo nukreipta į didžiausią telekomunikacijos įrangos tiekėją visame pasaulyje – „Huawei“.

Atlikus daugybę tiek ryšio operatorių, tiek vyriausybių inicijuotų nepriklausomų tyrimų nustatyta, jog šiuo metu naudojama 5G įranga yra visiškai saugi ir neperduoda jokios informacijos trečiosioms šalims.

Prancūzijos Senatas praėjusį trečiadienį atmetė paskutinę minutę pateiktus pasiūlymus sugriežtinti telekomunikacijų įrangos tiekėjų patikras. Jeigu analogiški pasiūlymai būtų priimti, jie, teigiama, apsunkintų mobiliojo ryšio operatorių kaip „Orange“ ar „O2“ derybas su potencialiais 5G ryšio įrangos tiekėjais. Operatoriai, norėdami įsigyti ir naudoti kai kurių gamintojų įrangą, būtų turėję gauti oficialų vyriausybės patvirtinimą.

Panašios kalbos sklandė ir Italijoje, tačiau šios šalies pramonės ministras jas paneigė. Anot jo, Italija neketina riboti jokių bendrovių galimybių tiekti 5G ryšio įrangą.

„Nacionalinis saugumas yra prioritetas ir tik jeigu atsirastų bet kokių kritiškai svarbių klausimų – kurių šiuo metu nėra – ministerija spręstų, ar reikia imtis tolimesnių veiksmų“, – šaltinį Italijos vyriausybėje praėjusį ketvirtadienį citavo šios šalies dienraštis „La Stampa“.

Gandai apie galimą kai kurių 5G įrangos tiekėjų ignoravimą sklandė ir Vokietijoje. Šios šalies leidinys „Handesblatt“ patvirtino, kad praėjusį trečiadienį susitikę vyriausybės atstovai bei kanclerė Angela Merkel nutarė dėti pastangas stiprinant ryšio saugumą, tačiau nesiimti jokių konkurencijos ribojimo veiksmų.

Prioritetas – saugumas

Pasauliui stovint ant ketvirtosios pramonės revoliucijos slenksčio, svarbiausia jos dalis – 5G interneto ryšys – jau testuojamas įvairiose šalyse, pamažu atsiranda tokią spartą mobiliesiems ir kitiems įrenginiams perduoti galinčios stotelės. Infrastruktūra šioje srityje žengia greičiau nei vartotojai, mat 5G ryšio spartą palaikančių telefonų ar planšečių parduotuvėse dar nėra.

5G ryšys jungtų ne tik žmones, jų išmaniuosius telefonus ar kompiuterius, bet ir kur kas didesnius prietaisus – automobilius, gamyklas, eismo valdymo sistemas ir daug kitų. Todėl vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria šios industrijos plėtotojai – saugumas.

Europoje šiai sričiai skiriamas ypač didelis dėmesys – telekomunikacijų operatoriams renkantis specifinę įrangą dalyvauja ir šalių vyriausybės, kurių tikslas yra užtikrinti, jog ryšio įrangos tiekėjai būtų maksimaliai patikimi, o patys įrenginiai neturėtų vadinamųjų galinių durų (angl. „backdoor“). Tokiu trumpiniu vadinamas programinės įrangos kodas, perduodantis galimai jautrią informaciją trečiosioms šalims.

Įvairios Europos organizacijos yra atlikusios detalius tyrimus ieškant tyčinių „backdoor“ spragų kone visiems potencialiems ryšio įrangos tiekėjams. Ypač didelis dėmesys skiriamas tiems tiekėjams, kurių įranga operatoriai naudojasi jau dabar. Pavyzdžiui, „Huawei“ 5G ryšio stoteles ir kitą įrangą naudoja ne tik operatoriai iš anksčiau minėtų trijų valstybių, bet ir Lietuvos.

Po daugybės nuodugnių patikrinimų buvo konstatuota, jog dabartinė naudojama 5G įranga yra visiškai saugi. „Huawei“, kaip didžiausias tokios įrangos tiekėjas, savo lėšomis įrengė nepriklausomas kibernetinio saugumo tyrimų laboratorijas Jungtinėje Karalystėje bei Vokietijoje. Analogišką laboratoriją planuojama įrengti ir Lenkijoje.

Telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ ir „Telenor“ pasirašė susitarimą dėl bendro 5G ryšio tinklo Švedijoje plėtros ir patvirtino antrojo 2019-ųjų pusmečio darbų detales. Be to, įmonės pranešė, kad jos jau užtikrino dažnį 700 MHz spektre, kuris garantuos prieigą prie 5G tinklo iki numatytų 2020-ųjų.