Login to your account

Username *
Password *

Tai pirmoji bendrovės investicija Baltijos regione. Sėkmingam sandoriui įvykti padėjo advokatų kontoros „TGS Baltic“ ir „COBALT“, atitinkamai atstovavusios parduodančią ir perkančią šalis. Žengiant į Lietuvos rinką, „Hawk Infinity“ konsultavo „Norne Securities“.

„Šis sandoris – reikšmingas sėkmingos mūsų įmonės veiklos pripažinimas, be to, galimybė pasinaudoti „Hawk Infinity“ sukaupta patirtimi ir žiniomis. Taip pat tai užtikrins tolesnį ambicingą „RoboLabs“ augimą ir teikiamų paslaugų plėtrą“, – sakė „RoboLabs“ generalinė direktorė Gintarė Katinaitė.

„RoboLabs“ yra ypač įdomi įmonė. Iškart pajutome, kad mąstymu ir požiūriu į įmonių kūrimą su įkūrėjais esame panašūs. Šis sandoris – tai per ilgus atsidavimo metus sukurta vertė, taip pat kartu su vadovų komanda realizuotas potencialas ir atvertos Baltijos regione slypinčios galimybės“, – sakė „Hawk Infinity“ partneris Evenas Fuglestadas.

Prieš 8 metus Daivaro Anužio ir Deivydo Tumo įkurta „RoboLabs“ teikia modernias apskaitos, dokumentų apdorojimo ir verslo analizės paslaugas daugiau nei 1300 įmonių Lietuvoje. 2019 m. „RoboLabs“ pritraukė 200 000 eurų investiciją iš verslo akseleratoriaus „70ventures“.

2023 m. „RoboLabs“ sėkmingai pradėjo naują buhalterių-partnerių projektą, suteikiantį laisvai samdomiems profesionaliems buhalteriams galimybę dirbti su ROBO sistema nesirūpinant klientų pritraukimu.

Pranešimą paskelbė: Simona Survilaitė, UAB "coagency"
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2024-06-17 14:08
ITT, Verslas, ekonomika, finansai
Norvegijos investicijų bendrovė „Hawk Infinity“ įsigijo dirbtiniu intelektu paremtą finansinės apskaitos programinės įrangos startuolį „RoboLabs“.

Finansinių technologijų pažanga pasaulyje padarė didžiulį postūmį teikiant klientams inovatyvias ir patogias paslaugas. Finansų valdymas mobiliąja programėle jau nieko nebestebina. Mažai ką stebina ir kriptovaliutos bei blokų grandinės (angl. blockchain). Apie jas kone kiekvienas esame bent truputį girdėję, tačiau ekspertai pažymi – dar toli gražu ne visos jų galimybės išnaudotos. Neatmetama, kad ateityje Lietuva ne tik naudosis, bet ir turės savo kriptovaliutą.

Kripto ekspertas, „EXZi“ pinigų plovimo prevencijos vadovas Nedas Sipovičius akcentuoja, kad Lietuva turi didžiulį technologinį potencialą ir jį sėkmingai naudoja. Tai prisideda prie užsienio investicijų augimo didinant Lietuvos BVP. Remiantis naujausiais „Invest Lithuania“ duomenimis, šalyje yra arti 300 finansinių technologijų kompanijų, tarp kurių yra gerai žinomų pasaulinių vardų, o tai prisideda prie paslaugų plėtros. Dėl to Lietuva yra viena lyderiaujančių šalių šioje srityje Europos Sąjungoje. Norėdami išlikti vieni lyderių, turime neatsilikti nuo technologijų naujovių.

Naujas reguliavimas išjudins rinką

Didėjantis inovatyvių finansinių paslaugų teikėjų poreikis reikalauja didžiulių pastangų teikiant galutiniam klientui pridėtinę vertę. Finansinių paslaugų teikėjai privalo užtikrinti nuolatinį inovacijų vystymą, išpildant didėjančius lūkesčius. Pastarieji bus taikomi ir kriptoturto bendrovėms po MiCa (angl. Markets in Crypto Assets Regulation) įsigaliojimo. Šis reglamentas dėl ES kriptovaliutų rinkos buvo priimtas 2023 m., o pereinamasis laikotarpis Lietuvoje numatytas iki 2025 birželio.

Paprasčiau tariant, kripto bendrovės bus laikomos finansinėmis institucijomis. Tai reiškia, kad naujasis reglamentas gali dar labiau išjudinti kripto rinką. Kadangi kripto bendrovės turės veikti pagal reglamentą, tai gali tapti papildomu patikimumo garantu ir naujomis galimybėmis verslui.

„Daugėjant reguliavimo priemonių, įmonės priverstos imtis verslo sprendimų, kurie iš esmės optimizuoja procesus užtikrindami duomenų saugumą. Blokų grandinių technologija atveria naujas galimybes, tokias kaip sandorių skaidrumas, sumažintos operacinės išlaidos ir aukštesnis duomenų saugumo lygis. Reikia suprasti, kad ši technologija, nors dažniausiai naudojama finansinėms operacijoms kriptovaliutomis vykdyti, panaudojimo būdų yra ir daugiau, kaip antai tiekimo grandinių valdymas, duomenų saugojimas, su nuosavybe susijusių operacijų vykdymas“, – pažymi N. Sipovičius.

Jam pritaria ir „MELD Finance“ vadovas Gediminas Kiveris, kuris sako, kad ateinantys metai gali pametėti dar nematytų kripto ir blokų grandinių panaudojimo galimybių. Tai, esą būtų galima pamatyti ir Lietuvoje.

„Ateinantys metai atneš daugiau teisinių precedentų, kurie palengvins pritaikomumą globalioje rinkoje. Jau dabar Jungtiniai Arabų Emyratai nori įteisinti skaitmenizuotą nekilnojamąjį turtą, t. y. blokų grandinėje išsaugotą informaciją apie nekilnojamą turtą. Blokų grandinę su tam tikromis išlygomis galima naudoti taip pat kaip globalų elektroninį parašą. Tokius tokenizuotus kontraktus lengva skaidyti, perleisti, ar parduoti kitiems asmenims“, – galimybes įvardija G. Kiveris.

Nauda jaunam ir patyrusiam verslui

Ekspertai pažymi, kad kripto įmonės jau dabar aktyviai ruošiasi laukiantiems pokyčiams. Į plėtrą investuojamos didelės pinigų sumos, rengiami mokymai, samdomi nauji darbuotojai, o tai sukuria ir papildomą patrauklaus darbo pasiūlą šalyje.

„Blokų grandinės technologija aktuali tiek startuoliams, tiek didelėms įmonėms. Reikia pažymėti, kad startuoliai dėl savo lankstumo gali greičiau integruoti technologinius sprendimus, eksperimentuoti. Tai suteikia reikšmingą pranašumą tiek efektyvumo rodikliuose, tiek įgyvendinant inovacijas. Tuo metu didelės įmonės technologiniu keliu juda santūriau. Visgi, blokų grandinių technologija joms gali leisti pasiekti reikšmingą progresą saugumo, skaidrumo ir tarptautinės veiklos efektyvumo srityse. Technologija suteikia galimybę centralizuoti duomenų valdymą, mažinti suklastojimo riziką ir taip kurti patikimus ir automatizuotus verslo procesus“, – blokų grandinės universalumą paryškina N. Sipovičius.

Žvelgdamas į ateities verslą, G. Kiveris pabrėžia, kad vienais pagrindinių verslo įrankių bus dirbtinis intelektas ir blokų grandinės. Visgi, jis pažymi, kad verslai dirbtinį intelektą jau po truputį perpranta ir sugeba jį pritaikyti įvairiems sektoriams – nuo aptarnavimo iki gamybos. Išnaudoti blokų grandinių potencialą gali prireikti daugiau laiko, tačiau tai pagelbės veikti ne tik šalies viduje, bet ir pasauliniu mastu.

„Europa turės savo skaitmeninį eurą, momentiniai tarptautiniai atsiskaitymai įvairiomis kriptovaliutomis bus kasdienybė. Investuosime į tradicinį turtą skaitmeniniu būdu pigiau ir paprasčiau, pavyzdžiui kelių mygtukų paspaudimu galėsime nusipirkti dalį infrastruktūros objekto arba dalį buto Niujorke ar Dubajuje“, – prognozuoja G. Kiveris.

Ar Lietuva turės savo kriptovaliutą?

Skaičiuojama, kad pasaulyje yra apie 10 tūkst. įvairių kriptovaliutų. Be abejo, žinomiausia kriptovaliuta „Bitcoin“, kurios vertė paskutiniu metu pakilo į rekordines aukštumas. Visgi, kriptovaliutos kuriamos įvairiais tikslais, technologijomis ir funkcionalumu, todėl jų skaičius nėra stabilus. Visgi, ekspertai mano, kad ateityje Lietuva ne tik gali turėti, bet ir turės savo kriptovaliutą.

„Lietuvai to reikėtų ir tai įvyks, tačiau pirmieji žingsniai galėtų būti įgyvendinant blogų grandinių technologiją ne kriptovaliutų išleidimo tikslais. Kam Lietuvai to reikėtų? Taip būtų sukurta technologinė struktūra, kuri užtikrintų operacijų skaidrumą, greitį, tarptautinį bendradarbiavimą bei saugumą“, – naudą pažymi „EXZi“ pinigų plovimo prevencijos vadovas  N. Sipovičius.

„MELD Finance“ vadovas G. Kiveris priduria, kad Lietuva galėtų būti viena iš pirmųjų pasaulyje, kurios vertybinių popierių būtų galima įsigyti blokų grandinėje. Esą tai palengvintų galimybę valstybei pasiskolinti, atpigintų administravimo ir palūkanų kaštus.

Tiek „EXZi“, tiek „MELD Finance“ vadovai pažymi, kad kiekviena įmonė turėtų individualiai įsivertinti blokų grandinės panaudojimo galimybes. Dėl to pataria pasikonsultuoti su ekspertais, kurie ne tik supažindintų su galimybėmis, bet ir pasiūlytų konkrečius produktus sklandesniam verslo vystymui.

2023 metais „Vinted“, pirmaujanti Europos internetinė naudotų mados prekių tarpusavio prekybos platforma, toliau augino pajamas, pasiekė pelną ir įgalino daugiau žmonių nei bet kada prekiauti naudotais daiktais.

2023 metais „Vinted Limited“[1], kuri apima visas tiesiogiai ir netiesiogiai patronuojamas įmones, gavo 596,3 mln. eurų pajamų, t. y. 61 proc. daugiau nei 2022 metais (370,2 mln. eurų), jos EBITDA siekė 76,6 mln. eurų, o grynasis pelnas – 17,8 mln. eurų, palyginti su 20,4 mln. eurų[2] grynuoju nuostoliu 2022 metais.

Augimo ir pelningumo metai, investuojant į ilgalaikes galimybes

Nepaisant neramios makroekonominės aplinkos, 2023 metais „Vinted“ augo sparčiau nei planavo.

Grupės pagrindą sudaranti „Vinted“ prekybos platforma augimą užsitikrino keliose skirtingose srityse: toliau didino rinkos dalį esamose rinkose; įžengė į Daniją, Suomiją ir Rumuniją; ir tęsė plėtrą į prabangios mados segmentą per prekių patikrinimo paslaugą. Tuo pačiu Grupė paspartino pristatymo paslaugų plėtrą su „Vinted Go“ ir žengė pirmuosius žingsnius, leisiančius pasiūlyti daugiau vertės mokėjimo paslaugose.

Visa tai padeda „Vinted“ pagerinti savo bendruomenės narių patirtį ir sparčiau įgyvendinti savo misiją – paversti naudotus daiktus pirmuoju pasirinkimu visame pasaulyje. 

Žengia į prabangos segmentą

2022 metais sėkmingai įsigijus naudotų dizainerių kurtų daiktų platformą „Rebelle“, „Vinted“ subūrė abiejų bendrovių komandas ir pradėjo teikti daiktų verifikavimo paslaugą, suteikiančią galimybę „Vinted“ nariams ramiau prekiauti dizainerių ir prabangos segmento daiktais. Ši paslauga šiuo metu prieinama devyniose „Vinted“ rinkose ir toliau plėsis, atsižvelgiant į pirminius rezultatus, įskaitant daugiau prekės ženklų ir kategorijų.

„Vinted Go“ pristatymo paslaugų plėtra

2022 metais pradėjusi veikti bendrovė „Vinted Go“, plėtojanti su siuntimu susijusias paslaugas, pernai rodė vis geresnius rezultatus. „Vinted Go“ pagrindiniuose Prancūzijos miestuose jau įrengė apie 1500 siuntų paštomatų ir PUDO (siuntų atsiėmimo ir išsiuntimo, angl. pick-up, drop-off) punktų, ir jau pristatė milijonus siuntų „Vinted“ nariams. Pavyzdžiui, vien 2023 metų gruodžio mėnesį buvo pristatyta daugiau nei 400 tūkst. siuntų.

Praėjusių metų antrąjį pusmetį „Vinted Go“ įsigijo Nyderlandų siuntų pristatymo įmonę „Homerr“. Išaugęs veiklos mastas ir galimybė pasidalinti žiniomis leis abiem organizacijom pagilinti patirtį C2C (klientas-klientui) srityje. Atsižvelgiant į stiprius 2023 metų rezultatus, „Vinted“ ir toliau investuos į „Vinted Go“ 2024 metais, ypač Prancūzijos, Belgijos ir Nyderlandų rinkose.

Plėtra į mokėjimų rinką

Lietuvos bankas suteikė „Vinted“ elektroninių pinigų institucijos licenciją, kas leis bendrovei vystyti naujas paslaugas ir pasiūlyti geresnę patirtį savo nariams.

„Naudotos mados prekės – sąlyginai nauja rinka, užimanti itin mažą dalį visame mados segmente. Tačiau mūsų 2023 metų rezultatai ne tik įrodė, kad galime užtikrinti stiprų augimą, bet ir tai, kad esame rinkos su dideliu potencialu priešakyje. Ne mažiau svarbu ir tai, kad naudotų mados prekių tarpusavio prekybos populiarinimas yra veiksmingas būdas mažinti mados industrijos daromą žalą ir mūsų misijos – paversti naudotus daiktus pirmu pasirinkimu – pagrindas“, – sako Thomas Plantenga, „Vinted Group“ generalinis direktorius.

„Jau daugelį metų investuojame kapitalą su didele investicine grąža, nuolat atsižvelgdami į savo investicijų finansinį tvarumą, todėl džiaugiuosi, kad galime pranešti, jog esame pelningi ir 2023 metais fiksavome teigiamą EBITDA. Tai puikus mūsų komandos atsidavimo ir sunkaus darbo įrodymas, kad „Vinted“ taptų sėkminga mūsų nariams. Tuo pačiu tai tvirtas pamatas tolimesnei plėtrai – horizonte matome daugybę galimybių“, – teigia „Vinted Group“ vadovas.

2023 metų IV ketvirtį „Vinted“ užsitikrino 50 mln. eurų atnaujinamąjį kreditą iš „BNP Paribas“ ir „ING BANK“. Pastarasis suteiktas galimoms būsimoms investicijoms ar plėtros galimybėms, įskaitant susijungimus ir įsigijimus.   

„2023 metais mūsų prekybos platforma rodė stiprius veiklos rezultatus, su „Vinted Go“ paspartinome pristatymo paslaugų plėtrą ir žengėme žingsnius į mokėjimų dalį mūsų vertės grandinėje. 2024 metais toliau vykdysime šią misiją, įgyvendindami įvairius augimo vektorius, įskaitant geografinę plėtrą ir kategorijų vystymą, – sako T. Plantenga, – matome daug galimybių ateityje, todėl ir toliau derinsime pelningumą su investavimo galimybėmis, kad sparčiau artėtume prie savo misijos.“

2023 metais „Vinted“ vidutinis mėnesinis darbuotojų skaičius išaugo trečdaliu (33 proc.) iki 1743 darbuotojų, dauguma jų dirbo Lietuvoje. Šiuo metu visoje grupėje dirba daugiau nei 2 000 žmonių.

[1] Skaičiai pagrįsti bendrovės „Vinted Limited“ („Vinted Group“) metiniu pranešimu ir finansine ataskaita, kuri apima visų tiesioginių ir netiesioginių patronuojamųjų įmonių, įskaitant UAB „Vinted“ grupę – pagrindinės „Vinted“ prekybos platformos operatorės – konsoliduotus rezultatus.

[2] Apskaitos pastabos: Atliekant auditą apskaitos metodai buvo peržiūrėti pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus. Peržiūrėjus investicinio portfelio nerealizuoto pelno (nuostolio) apskaitos principus, buvo patikslintas 2022 m. nuostolis.

Tobulėjančioms technologijoms sparčiai transformuojant verslus, vietoje nesėdi ir kibernetiniai piktavaliai. Laikui bėgant, kibernetinės grėsmės vis labiau vystosi, todėl sukčiams darosi paprasčiau pergudrauti saugumo sistemas ir žmones. „Fintech“ sektoriaus kibernetinio saugumo ekspertai pastebi, kad pastaruoju metu populiarėja ir gana naujos, socialinės inžinerijos atakos, kurioms pasitelkiamas dirbtinis intelektas.

Dažniausiai pasikartojanti problema – žmogiškos klaidos

Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, 95 proc. kibernetinių atakų kyla dėl žmogiškųjų klaidų. Asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovė Greta Ranonytė pataria, kad vartotojams niekada nereiktų atidaryti jokių trumpąja (SMS) žinute gautų nuorodų. Pasak jos, finansines paslaugas teikiančios įstaigos žinute nepateiks informacijos, kuri nebūtų prieinama interneto banke ar „fintech“ įmonės programėlėje sukurtoje kliento paskyroje. Visuomet rekomenduojama prie savo paskyros jungtis įprastu būdu, suvedant interneto adresą, ne per pateikiamas nuorodas.

Dažniausiai pasikartojanti situacija, kai vartotojai spaudžia nuorodas, kurios nuveda juos į netikras svetaines. Netikrose svetainėse vartotojai suveda savo prisijungimo duomenis, o dar blogiau – savo kortelės duomenis. Šiuos duomenis nesunkiai perima piktavaliai. Vėliau, turėdami visus reikalingus duomenis, piktavaliai vartotojo vardu atlieka mokėjimus. Jeigu vis dėlto taip nutiktų, vartotojai turėtų nieko nelaukdami kreiptis į savo finansų įstaigą, nes kai kuriais atvejais šios įstaigos dar turi galimybę sustabdyti ar grąžinti ginčytinus mokėjimus.

Tačiau ir vedant nuorodą rankiniu būdu reikia nepamiršti, kad piktavaliai gali imituoti bankų tinklapius. Kai tam tikra svetaine naudojamės rečiau, vertėtų atkreipti dėmesį į svetainės vizualizaciją, taip pat, ar įtarimų nesukelia svetainės adresas ir adreso galūnės. Paieškos sistemoje reklamos funkcijas gali nusipirkti ir piktavaliai, todėl nebūtinai pirma išmetama svetainė (paprastai su prierašu „remiama“) yra tikroji svetainė.

Dar vienas paprastas ir kiekvienam technologijų vartotojui naudingas saugumo patarimas – prisijungimo slaptažodžiai. Naudoti tą patį slaptažodį visiems prisijungimams yra rizikingas sprendimas. Piktavaliui sužinojus slaptažodį, jis gali mėginti pasinaudoti visomis įmanomomis vartotojo paskyromis. Todėl ekspertai pataria naudoti ne vieną slaptažodį ir juos susikurti vadovaujantis saugumo reikalavimais. Norintiems dar labiau apsaugoti savo duomenis, ekspertai pataria naudoti dviejų faktorių autentifikavimą. Tokiu būdu prie savo paskyrų būtų prisijungiama dviem vienas nuo kito nepriklausančiais etapais. Pavyzdžiui, ne tik įvedant slaptažodį, bet ir papildomai patvirtinant savo tapatybę kita forma, bene dažniausiai –  suvedant į savo telefoną gautą saugos kodą.

Vartotojams taip pat svarbu peržiūrėti savo socialinius tinklus – nesidalinti pertekline, asmenine informacija. Šiais laikais nusikaltėliams yra prieinami įvairaus dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi įrankiai, kurie labai greitai gali išanalizuoti itin didelius duomenų kiekius. Dalindamiesi pertekline informacija socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui – kur duotuoju momentu esu, su kuo esu, ką planuoju veikti – galime patys piktavaliams atiduoti savo duomenis.

Papildomai reikėtų nepamiršti, kad „Wi-Fi“ tinklai taip pat gali tapti silpnąja vieta. Prisijungus prie viešojo interneto – prekybos centruose, oro uoste – vartotojams rekomenduojama nesijungti prie savo internetinės bankininkystės ar kitų privačių paskyrų, nesuvedinėti slaptažodžių. Tam geriau naudoti mobiliuosius duomenis. Tai pat rekomenduojama neviešinti savo „Wi-Fi“ tinklo. Kartu reiktų nepamiršti pasirūpinti ir fiziniu savo technikos saugumu – nepalikti įrenginių be priežiūros, žinoti, kas be jūsų naudojasi įrenginiu.

Galiausiai, visuomet reikia būti atsargiems suvedant savo duomenis viešojoje erdvėje. Ranka pridengti savo suvedamą PIN kodą kortelių terminaluose, taip pat viešajame transporte, prieš vedant asmeninius duomenis, apsidairyti aplinkui, ar nėra smalsių akių.

Piktavaliai naudojasi dirbtiniu intelektu

Kibernetiniai išpuoliai gali apimti įvairias formas, įskaitant duomenų vagystes, išpirkos reikalaujančias programas, įvairias sukčiavimo rūšis ir kitas gudrybes. Be šių, per daugelį metų išdirbtų sukčiavimo formų, populiarėja ir socialinės inžinerijos atakos. „Pasitelkus dirbtinį intelektą, socialinė inžinerija tampa vis realistiškesnė ir įtikinamesnė, o sėkmingai įvykus šiai atakai, stipriai išauga tikimybė patirti finansinius ar reputacinius nuostolius. Kita grėsmė – tiekimo grandinės ir automatizuotos atakos, siekiant išnaudoti viešai žinomus, ar dar nežinomus pažeidžiamumus su tikslu pavogti, užšifruoti informaciją ar kitaip paveikti įmonę“, – pasakoja bendrovės „Nexpay“ informacijos saugos vadovas Antanas Kedys.

A. Kedys ragina papildomą dėmesį skirti nuolatiniams darbuotojų mokymams bei budrumo patikrinimams. Pasak eksperto, technologiniai sprendimai nuolat tobulėja, todėl ir darbuotojai turi būti nuolat edukuojami.

Kovai prieš dirbtinį intelektą – dirbtinis intelektas

Poreikį kelti kibernetinio sąmoningumo lygį pažymi ir „Paystrax“ saugumo ir rizikų vadovas Rokas Muraška. Jis taip pat akcentuoja, kad svarbu investuoti į programinės įrangos atnaujinimą bei reguliarų atsarginių kopijų kūrimą. Tačiau, pasak R. Muraškos, kone kiekviena įmonė, kuri savo veikloje naudoja technologijas – gali būti kibernetinių piktavalių taikinyje.

„Dažniausiai piktavaliai taikosi į tas įmones, kurios vienu veiksmu padėtų pasiekti kuo didesnį rezultatą, pavyzdžiui, didelį klientų duomenų kiekį ar pan. Turbūt daugelis pastebėjo, kad jei sukčiai bando kažkuo apsimesti, tai dažniausiai būna prekių pristatymo, automobilių nuomos, ar kitos bendrovės, kurių klientų ratas platus ir įvairus“, – pastebi R. Muraška.

Jis pritaria, kad šiuo metu, kaip vieni grėsmingiausių išpuolių yra tie, kurie atliekami pasitelkus dirbtinį intelektą. Tačiau ekspertas mato potencialą, kad prieš dirbtinį intelektą ateityje galėtų kovoti tas pats dirbtinis intelektas – jau šiuo metu yra analizuojamos galimybės ir poreikiai naudoti dirbtinį intelektą didinant kibernetinio saugumo atsparumą. Pasak R. Muraškos – dirbtinis intelektas kibernetiniame saugume yra netolima ateitis.

Jaunos įmonės po piktavalių didinamuoju stiklu

Bendrovės „Genome“ vadovas Daumantas Barauskas pažymi, kad nepaisant greitos inovacijų ir skaitmeninimo pažangos, įmonės turi nuolat stebėti ir vertinti visas rizikas, o šis procesas yra nuolatinis ir nesibaigiantis. Taip yra todėl, kad greitai augančios ir populiarėjančios įmonės gali užlipti ant saugumo grėblio ir pradžioje didesnį dėmesį skirti plėtrai, o ne saugumui. „Įmonei ką tik pradėjus veikti, deja, reikės atlikti daugybę pirmųjų žingsnių. Šiame etape lengva padaryti kelias dideles klaidas. Pirmoji klaida, tai teikti pirmenybę verslo plėtrai, nepaisant kibernetinio saugumo politikos. Antra – skubotas veikimas ir dėl šios priežasties daromos klaidos, kadangi susiduriama su dideliu kiekiu saugumo sprendimų ir taisyklių, kurias reikia įgyvendinti.

Norint to išvengti, įmonė turėtų įkurti informacijos apsaugos skyrių arba samdyti patikimus šios srities išorinius partnerius“, – pataria D. Barauskas.

Investicija į saugumą

„Nexpay“ informacijos saugos vadovas A. Kedys pažymi, kad kibernetinis saugumas turi patekti tarp svarbiausių sričių, į ką investuoja įmonė.

„Tai turi būti strateginė įmonės investicijų dalis. Jei atsiranda poreikis diegti kažkokį saugumo sprendimą, kuris stipriai sumažintų kokią nors saugumo riziką – nereikėtų to ignoruoti“, – pataria ekspertas.

Tuo metu „Genome“ vadovas D. Barauskas ragina nepamiršti, kuo labiau įmonė auga (didėja apyvarta, klientų skaičius, duomenų kiekis), tuo daugiau biudžeto derėtų skirti kibernetiniam saugumui. Ekspertas mano, kad kibernetinio saugumo sprendimai turėtų sudaryti apie 15-20 proc. viso IT biudžeto.

Ketvirtuose iš eilės įvykusiuose „Lithuanian Fintech Awards“ apdovanojimuose pagerbti šio sektoriaus atstovai ir jų pasiekimai. Savo sėkmės istorijas pristačiusios bendrovės varžėsi septyniose kategorijose. Pagrindinėje – „Metų „fintech“ įmonė“ – triumfavo šiuolaikines mokėjimų paslaugas teikianti „Paystrax“, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Anot apdovanojimus organizuojančio finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centro „Rockit“ vadovės Linos Žemaitytės-Kirkman, šis kasmet vykstantis renginys leidžia įvertinti, kaip sparčiai bręsta ir tobulėja Lietuvos „fintech“ sektorius.

„Šalies „fintech“ bendruomenė tvirtai auga jau ne vienerius metus – artėjame prie 300 bendrovių ribos. Plečiasi ir industrijos teikiamų paslaugų sfera – įmones suskirstėme jau į 10 skirtingų kategorijų. Todėl kasmet darosi vis sunkiau atrinkti geriausius iš geriausių, o tai tik įrodo, kaip sparčiai tobulėja ir tvirtėja Lietuvos „fintech“ ekosistema“, – sako L. Žemaitytė-Kirkman.

2024 m. apdovanojimų komisiją iš viso sudarė net 18 narių, tarp kurių – atstovai iš „Fintech Futures“, Lietuvos ir Estijos „Swedbank“ padalinių, Latvijos ir Estijos „fintech“ asociacijų vadovai. Prie komisijos taip pat prisijungė tarptautinės žiniasklaidos atstovai, Lietuvos „fintech“ rinkos ekspertai iš Finansų ministerijos, Lietuvos banko ir tarptautinio akseleratoriaus „Plug&Play“.

Metų bendrove tapo šiuolaikines mokėjimų paslaugas teikianti „Paystrax“, įvertinta už reikšmingą indėlį skolinimo ir investavimo rinkose bei pagalbą augantiems verslams.

Metų „fintech“ inovatoriais paskelbti „Super How?“ – bendrovė šioje kategorijoje apdovanojimą pelnė jau antrą kartą istorijoje. Pasak „Super How?“ bendraįkūrėjo ir vadovo Andriaus Bartmino, jų tikslas – kurti vertę per novatoriškus sprendimus, ir tai mato visa „fintech“ ekosistema.

„Praėjusiais metais pristatėme dar pakankamai mažai siūlomą inovacijų kūrimo paslaugą, nes siekiame, kad net ir didelėms ar valstybinėms įmonėms inovuoti taptų paprasčiau. Mūsų šalis neturi ypatingų gamtos išteklių, tačiau tikrai gali pasigirti kūrybiškais ir talentingais žmonėmis, o inovacijos bei technologijų sritis iš tiesų yra Lietuvos stiprybė“ – teigia A. Bartminas.

Metų „fintech“ įgalintojo kategorijoje, kurioje galėjo dalyvauti kibernetinio saugumo, „insurtech“, „regtech“, analitikos, didžiųjų duomenų, tapatybės, finansinės programinės įrangos ir susijusių sričių bendrovės, laimėtoju paskelbtas automatizuotus pinigų plovimo prevencijos sprendimus teikiantis startuolis „Amlyze“.

Metų „fintech“ poveikiu paskelbta sutelktinio finansavimo platforma „Heavy Finance“, o Metų „fintech“ plėtros istorijos apdovanojimas atiteko finansavimo platformai „smeGo“. Tuo metu daugiausiai publikos balsų po metų pertraukos vėl surinko elektroninių mokėjimų bendrovė „Paysera“.

Be įmonių, „Lithuanian Fintech Awards“ komisija įvertino ir vieną asmenybę, kuri praėjusiais metais labiausiai prisidėjo prie Lietuvos finansinių technologijų sektoriaus plėtros ir bendruomenės stiprėjimo. Metų „fintech“ lydere paskelbta Gintarė Bačiulienė, „Investuok Lietuvoje“ Technologijų sektoriaus komandos vadovė. Pasak jos, tamprūs ekosistemos ryšiai yra vienas iš Lietuvos „fintech“ išskirtinumų ir sėkmės raktų.

„Džiaugiuosi, kad pastangos ir įdirbis atstovaujant Lietuvą tarptautiniuose renginiuose ir leidiniuose, pritraukiant užsienio investuotojus, išleidžiant kasmetinę Lietuvos „fintech“ sektoriaus apžvalgą buvo pastebėti bei įvertinti. Šis apdovanojimas yra ne tik mano, bet visų „Investuok Lietuvoje“ kolegų ir Lietuvos „fintech” ekosistemos bendražygių įvertinimas. Todėl ypatingai džiaugiuosi, kad kryptingas bendras darbas auginant sektorių ar didinant jo žinomumą pasaulyje atsispindi ne tik įvertinimuose, bet ir rezultatuose“, – tikina G. Bačiulienė.

Be daugybės įvertinimų ir apdovanojimų, jau ketvirtus metus iš eilės įvykusiuose „Lithuanian Fintech Awards“ apdovanojimuose pristatytas ir vienintelis toks – Lietuvos „fintech“ žemėlapis. Jame į 10 skirtingų kategorijų – mokėjimų, skaitmeninės bankininkystės, taupymo ir investavimo, skolinimo ir kt. – suskirstytos visos 277 šalies „fintech“ bendrovės.

Puslapis 1 iš 10