Login to your account

Username *
Password *

Pagiriamųjų žodžių Lietuvai kaip FinTech valstybei netrūksta nei Baltijos ar Skandinavijos šalyse, nei plačiau pasaulyje. Ir Lietuva šioje srityje neabejotinai padarė daug svarbių darbų. Žvelgiant plačiau, tai turės ne tik tiesioginės įtakos šalies finansų sektoriaus vystymuisi ir konkurencingumui, bet ir, pavyzdžiui, žmonių pasitikėjimui technologijomis ir jų norui naudotis skaitmeninėmis naujovėmis mokėjimų srityje. 

Atsiranda branda ir užtikrintumas

Naujausi duomenys rodo, kad FinTech rinka Lietuvoje toliau sparčiai auga. Štai „The Fintech Landscape in Lithuania” apžvalgoje konstatuojama, kad praėjusių metų pabaigoje šalyje buvo 13 proc. daugiau bendrovių, kurios kartu pasiekė įspūdingų rezultatų: 50 proc. augino savo komandas, didino apyvartas, pritraukė rekordines investicijas. Be to, visi jie neslepia ambicingų planų dėl ateities ir tikisi dar įspūdingesnių skaičių.

Lietuvoje jau kuris laikas pasigirsta kalbų apie būtinybę ne tik kiekybiškai, bet ir kokybiškai augintį FinTech sektorių, tačiau kaip kitaip, jei ne branda, galime pavadinti tai, ką matėme praėjusiais metais? Žinoma, reikia pabrėžti, kad 2021 m. finansinių technologijų sektorius stipriai ūgtelėjo visame pasaulyje. Ir kaip ir daugelyje sričių: pirmieji sėkmingai startavę turi daug pranašumų.

 Kova dėl išlikimo

Tačiau niekur nedingsta ir kita tiesa, kad ateities priklauso stipriesiems. Todėl, jei artimiausias metais, apžvelgdami vietinįFinTech sektorių nebematysime tokio augimo, o kažkada galbūt fiksuosime ir mažesnį įmonių skaičių, nereikėtų išsigąsti. Panašūs procesai paprastai vyksta daugelyje sričių – išlieka stipriausieji, gebantys prisitaikyti, individualizuoti paslaugas, o mažesnieji susijungia ir vienija jėgas. Be to, dėl to yra priversti keistis net, rodos, ir nepajudinami konkurentai, kuriais šioje srityje yra tradiciniai bankai. 

Išties, Lietuvos FinTech rinka jau kelerius metus yra itin įdomi naujokams. Čia vis dar išduodama išskirtinai daug licencijų ir pagal jų skaičių Lietuva vertinama kaip didžiausia finansinių technologijų bendruomenė Europos Sąjungoje. Kartu girdžiu, kad šalyje vis garsiau kalbama apie tai, kad reikia ieškoti būdų, kaip visas šias Lietuvoje licencijas gavusias kompanijas paskatinti apčiuopiamiau veikti vietinėje rinkoje.

Visuomenės pasitikėjimas technologijomis

Ir čia reikia pripažinti, kad tai didžia dalimi priklauso ne tik nuo įmonių, bet ir nuo pačios visuomenės bei žmonių. Pavyzdžiui, ar esame labiau linkę naudotis kortelėmis ar grynaisiais? Ar pasitikime mokėjimais, kuriems naudojami biometriniai duomenys? Ar noriai kasdienybėje prisipratiname tokias technologijas kaip NFC (angl. Near Field Communication), kai atsiskaitymui pasitelkiami išmanieji telefonai ir prietaisai?  

Sutikite, kad kad šios naujovės bus palankiau priimamos ir turės daugiau potencialo tokiose visuomenėse kaip Estija ir Lietuva, kur žmonės didžiąją dalį paslaugų jau yra įpratę ir moka gauti elektroniniu būdu. Mažiau entuziazmo matysime, pavyzdžiui, Vokietijoje, kuri vis dar yra grynųjų pinigų šalis. 

Finansinės įtraukties didinimas yra aktualus daugeliui valstybių. Tai yra ilgas, daugialypis procesas, prie kurio prisidėti turėtų ir verslas, ir institucijos. Bendros visų pastangos gali ne tik paskatinti žmones naudotis inovatyviais finansiniais produktais, bet ir tokiu būdu užtikrinti ir didinti šių paslaugų prieinamumą visoms visuomenės grupėms.

Informacinių sistemų pasiūla

Taip pat svarbūs veiksniai šioje situacijoje yra ir tokie dalykai kaip konkurencija bankiniame sektoriuje, kiek finansinio turto, paskolų yra šalies finansų rinkoje. Ne mažesnę įtaką finansinių paslaugų plėtrai arba įvairovei turi ir tai, kiek rinkoje yra jau paruoštų ir pritaikytų prie vietinių įstatymų informacinių technologijų (IT) sistemų, skirtų finansines paslaugas teikiančioms kompanijoms. 

Patiems kurti IT sistemas nuo pradžių ir kartu būti priešakyje užtrunka ir ne visada pasiteisina tokioje sparčiai besikeičiančioje ir didelėje konkurencinėje kovoje. Juolab, kad vis dažniau nieko bendro su finansinėmis paslaugomis neturinčios įmonės pačios pradeda rūpintis tokių paslaugų savo vartotojams teikimu.

Kitaip tariant, palaipsniui beveik kiekviena įmonė tampa FinTech įmone. Infrastruktūros, kad tai nutiktų, jau pakankamai. Turėdama stiprų FinTechsektorių šalyje, Lietuvos visuomenė tam bus gerai pasiruošusi.

 

Komentaro autorė – „TietoEVRY“ programinės įrangos „EasyFS“ vadovė Hipp Gustavson

 

 

„iDenfy”, nuotolinės tapatybės patvirtinimo ir sukčiavimo prevencijos technologijas vystantis lietuvių startuolis pasirašė bendradarbiavimo sutartį su neseniai Lietuvoje veiklą pradėjusia, Fintech sektoriaus atstove „Nikulipe”. Bendrovės „iDenfy” automatinis tapatybės patvirtinimas finansų paslaugas teikiančiai bendrovei padės apsaugoti klientų duomenis nuo internetinių sukčių. 

Tobulėjant informacinėms technologijoms, didėja jomis besinaudojančių skaičius, įskaitant internetinius sukčius. Pastarieji virtualią erdvę išnaudoja kaip patogią priemonę nusikalstamai veiklai vykdyti. Internetiniai sukčiai remiasi tradiciniais sukčiavimo principais, siekiant pasisavinti asmeninę informaciją, pavyzdžiui, slaptažodžius, mokėjimo kortelių duomenis ar banko sąskaitos rekvizitus.

Pasak Frank Breuss, „Nikulipe” generalinio direktoriaus, tokios vartotoją identifikuojančių duomenų vagystės turi skaudžias pasekmes, todėl svarbu naudotis kibernetinį saugumą stiprinančias priemones. Viena iš jų, tai skaitmeninės tapatybės patvirtinimo paslauga, kurią „Nikulipe” nuo šiol teiks startuolis „iDenfy”. 

„Nikulipe”, kurdama ir apjungdama vietinius mokėjimo būdus, sparčiai auga ir stiprina savo poziciją pasauliniame kontekste tarp pažangiausių Fintech bendrovių, siūlančių  prieigą mokėjimo paslaugų teikėjams bei šiomis paslaugomis besinaudojančiomis pasaulinėms elektroninės prekybos įmonėms. Sparčiai auganti paklausa bendrovę paspartino susitelkti į mokėjimų rinkos susiskaidymo mažinimą vis labiau. Įmonė ką tik pristatė rinkai naują mokėjimo būdą „banklinq“, skirtą Baltijos šalių regionui.

Lietuviškas startuolis „iDenfy”, siekdamas padėti organizacijoms apsaugoti savo klientų duomenis ir užkirsti kelią kibernetiniams nusikaltimams, yra atsakingas už tapatybės patikrinimo bei sukčiavimo prevencijos paslaugas. Įmonės inovatyvus technologinis sprendimas geba automatiškai atpažinti ir nuskenuoti daugiau nei 2 700 rūšių tapatybę patvirtinančių dokumentų, tokiu būdu užtikrinant, kad platformoje besiregistruojantys klientai yra tikri. Klientams tereikia nufotografuoti savo tapatybę liudijantį dokumentą, kaip pasas ar tapatybės kortelė bei pateikti asmenukės fotografiją. 

„iDenfy“ įmonės vadovo, Domanto Čiuldės teigimu, profesionalūs sukčiai tampa vis kūrybiškesni ir atranda vis naujesnių būdų kaip įsilaužti į įmonių apsaugos sistemas, siekiant panaudoti netikras tapatybes tolimesniems nusikaltimams vykdyti, todėl įmonėms svarbu įdiegti saugų ir greitą tapatybės patvirtinimo procesą. „iDenfy“ paslaugos automatizuojamos su dirbtinio intelekto pagalba, tačiau startuolis turi dokumentų patvirtinimo tikrinimo specialistų komandą, kuri garantuoja, jog klientų pateikiami duomenys nėra suklastoti. 

F. Breuss sako: „Mes esame įsitikinę, kad aukščiausi tapatybės patvirtinimo paslaugos standartai garantuoja teigiamą klientų patirtį. Didžiuojamės galėdami pranešti apie savo partnerystę su „iDenfy“, kuri padės mūsų klientams tapatybę patvirtinti saugiai ir be jokio vargo”.

„Džiaugiamės galėdami dirbti kartu ir dalytis savo žiniomis apie saugų tapatybės patvirtinimą. Mūsų partneriai efektyviai ir tiksliai kontroliuoja nuolat didėjančias elektroninių mokėjimų apimtis, o mes džiaugiamės galėdami prisidėti saugumo srityje”, — priduria D. Čiuldė. 

Estijos startuolis „Montonio Finance“, veikiantis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bei siūlantis „viskas viename“ tipo e. komercijos atsiskaitymo sprendimus, pritraukė 11 mln. Eur finansavimą. Bendrovė taip pat paskelbė apie savo plėtrą į Lenkiją bei planus šiais metais žengti į daugiau naujų rinkų. Besiruošdama šiam augimui, įmonė siekia išplėsti savo komandą visoje Europoje.

Pagrindinis platformos, kuri siūlo verslui mokėjimų priėmimo paslaugas ir užtikrina sklandų procesą nuo siuntimo iki pristatymo el. parduotuvėms, „A serijos“ finansuotojas – „Index Ventures“. Šiame etape taip pat dalyvavo ir ankstesni investuotojai: „Lithuanian Practica Capital“, „Practica“, „Tera Ventures“, „ffVC“ ir „Superangel“. Prie augančio startuolio sėkmės anksčiau prisidėjo „Wise“, „Pipedrive“ ir „Bolt“ vadovai, tarp kurių – „Bolt“ generalinis direktorius Markus Villig ir buvęs „Adyen“ vykdomasis direktorius Myles Dawson, dabar prisijungiantis prie „Montonio“ valdybos.

„Montonio“ platforma per vieną integruotą savitarnos sistemą leidžia prekybininkams sklandžiai priimti banko mokėjimus ir tvarkyti įvairias el. prekybos paslaugas, nuo finansavimo iki pristatymo ir pinigų grąžinimo valdymo. Ši platforma sprendžia dažną e. komercijos verslo problemą, kai įmonės priverstos naudotis keliomis sistemomis ir dėl to patirti didesnes sąnaudas arba pasikliauti sprendimais, kurie nėra pritaikyti jų rinkai.

„Smulkūs ir vidutinio dydžio prekybininkai paprastai gauna standartinius pasiūlymus iš tradicinių mokėjimų bei logistikos paslaugų tiekėjų. Dažnu atveju jie negali priimti dalies mokėjimų, yra apmokestinami priemokomis už mažas sumas ir turi derinti daugybę skirtingų sprendimų. Tai reiškia, kad verslas patiria didesnes išlaidas ir negali užtikrinti aukščiausios kokybės klientų aptarnavimo. Mes norime tai pakeisti“, – sako „Montonio“ generalinis direktorius ir vienas iš bendrasteigėjų Markus Lember.

„Montonio“ yra viena iš bendrovių, pasirinkusių savo mokėjimų įstaigą įkurti Lietuvoje. Domas Dieliautas, Lietuvos padalinio vadovas, vertina čia sudarytas sąlygas finansinių technologijų startuoliams vystyti: „Lietuva turi gerai išvystytą infrastruktūrą su daugybe organizacijų, verslo centrų, inkubatorių ir pasižymi į ateitį orientuotu požiūriu. Mums labai svarbu, kad turime čia savo biurą ir juridinį vienetą, nes tai – didžiausia Baltijos šalių rinka ir viena pirmaujančių valstybių pasaulyje pagal sąlygas „fintech“ startuoliams augti.“

Pritrauktas investicijas įmonė planuoja panaudoti ir savo pajėgumams Vilniuje plėsti. Jau šiuo metu aktyviai ieškoma programinės įrangos kūrėjų, pardavimų, pinigų plovimo prevencijos, atitikties ir kitų sričių specialistų, kurie galėtų netrukus prisijungti prie komandos.

Kaip savo stiprybę bendrovė išskiria tai, kad naudodamiesi jų platforma, verslai gali atsisakyti keleto tiekėjų, kad galėtų priimti tiesioginius pavedimus, „pirk dabar, mokėk vėliau“ ir kitas mokėjimų formas. Platformos specifika leidžia lengvai pritaikyti ją konkretiems vietiniams poreikiams pasitelkiant platų paslaugų spektrą – nuo siuntimo iki prekių bei pinigų grąžinimo.

„Montonio“ sprendžia tikrai svarbų, bet nepakankamai aptarnaujamą elektroninės prekybos infrastruktūros aspektą – viską, kas vyksta po apmokėjimo. Organiškas šio verslo augimas rodo tikrą jų produkto paklausą ir poreikį“, – sako Julia Andre, viena iš „Index Ventures“ partnerių. Kartu su Jan Hammer jie prisijungia prie startuolio valdybos.

Buvęs „Adyen“ generalinis direktorius Myles Dawson, prisijungiantis kaip investuotojas ir valdybos narys teigia, kad investuotojams patraukli „Montonio“ vizija pateikti visapusišką el. prekybos sprendimą nuo mokėjimo momento, kurioje pabrėžiamas perėjimas nuo individualių mokėjimo produktų prie naujos kartos el. prekybos platformų, prekybininkams teikiančių daugiau vertės ir pagerinančių klientų patirtį.

„Montonio“ Baltijos šalyse jau turi daugiau kaip 3000 klientų – e.komercijos prekybininkų, kurie naudojasi įvairiais jų sprendimais. Tarp platformos klientų Lietuvoje – tokie prekės ženklai kaip „Gera dovana“ ir „Forum Cinemas“. Pernai „Rockit“ organizuojamuose Lietuvos „fintech“ startuolių apdovanojimuose bendrovė pateko į trumpuosius sąrašus dviejose nominacijose.

Apskaitos ir valdymo sistemas svetingumo sektoriuje diegianti ir prižiūrinti UAB „UCS Baltic“ pasirašė sutartį su Nyderlandų bendrove „unTill Software Development Group“ BV dėl jų sukurtos programinės įrangos „unTill“ atstovavimo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Kavinėms, restoranams, barams, kepyklėlėms ir kitoms maitinimo įstaigoms skirta programa „unTill“ jau išversta į lietuvių kalbą bei integruotas fiskalinis sprendimas pagal Lietuvos apskaitos įstatymų reikalavimus. 

Ši programa Lietuvos rinkai pasiūlyta kaip vakarietiška alternatyva Rusijoje sukurtoms apskaitos ir verslo valdymo programoms, kurios iki šiol dominuoja tarp Lietuvoje veikiančių kavinių, barų, restoranų ir kitų svetingumo verslų. 

„Per kiek daugiau nei mėnesį pritaikėme naująją programą Lietuvai – tai rekordiškai trumpas laiko tarpas tokios didelės sistemos adaptavimui. Dėkoju partneriams ir mūsų komandai, kad jie dirbo negailėdami jėgų ir neskaičiuodami valandų tam, kad programa būtų kuo greičiau paruošta diegimui“, – sako Darius Simanavičius, „UCS Baltic“ direktorius.

„Džiaugiamės užmegzta partneryste ir plėtra Baltijos šalyse. Tikimės čia tapti svarbiais svetingumo sektoriaus verslo valdymo programų rinkos dalyviais. Šią sistemą kuriame jau daugiau nei 20 metų, įsiklausome į rinkos poreikius ir pagal tai nuolat tobuliname programą. Nuo šiol esame pasirengę įsigilinti ir į tai, kas bus aktualu ir Lietuvos verslams”, – sako Peter Schepers „unTill Software Development Group“ įkūrėjas ir pardavimų direktorius.

Svetingumo verslų valdymui skirta programa „unTill“ sukurta Nyderlanduose. Be šios šalies ji taip pat sertifikuota ir naudojama Vokietijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Naujojoje Zelandijoje ir kitose šalyse. Prisijungus Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, ši programinė įranga bus prieinama   beveik dvidešimtyje rinkų.

Programa „unTill“ platinama tik per oficialius distributorius. Ją naudoja tokie tinklai kaip „Vapiano“ restoranai, „Maritime“, „Fletcher“ viešbučiai ir daugelis kitų žinomų prekių ženklų.    

„UCS Baltic“ diegia bei prižiūri specializuotas kompiuterines apskaitos ir valdymo sistemas maitinimo, apgyvendinimo, sveikatingumo ir pramogų sektoriaus įmonėms. Bendrovė Lietuvoje atstovauja daugiau nei 10 programų, tarp kurių: „Ericsoft“, „Simple Booking“, „Lybra“, „Vertical booking“, kurios skirtos apgyvendinimo įstaigoms. Laisvalaikio bei sporto veiklų valdymui bei apskaitai diegiama programa „Gymgest“, o maitinimo įstaigoms nuo šiol bus siūloma „unTill“. 

„UCS Baltic“ aptarnauja vidutiniškai 2000 svetingumo sektoriaus įmonių programinę įrangą Baltijos šalyse. 2021 m. bendrovės pardavimai Lietuvoje sudarė 2,6 mln. eurų ir buvo vidutiniškai 30% didesni nei ankstesniais metais (2 mln. eurų 2020 m.). Įmonėje dirba daugiau nei 50 darbuotojų, programų aptarnavimas vykdomas visą parą visomis savaitės dienomis. 100% „UCS Baltic“ akcijų priklauso Europos Sąjungos fiziniam ir jurdiniam asmenims.    Antrinė „UCS Baltic“ įmonė SIA „UCS“ veikia Latvijoje, ji aptarnauja Latvijos ir Estijos rinkas, įmonėje dirba vidutiniškai 30 darbuotojų. SIA „UCS“ pardavimai 2021 m. siekė 1,7 mln. eurų.

Estų startuolis „Income“ siūlo alternatyvią investavimo platformą, leidžiančią investuoti į paskolas, kurias išduoda atrinktos skolinimo bendrovės visame pasaulyje. Naudodamasis sutelktinio finansavimo platforma (angl. crowfunding) platforma „Seedrs“, startuolis siekia pritraukti 1,3 mln. Eur, kuriuos investuos į plėtrą ir tolimesnį produkto vystymą.

„Seedrs“ yra viena iš pasaulyje pirmaujančių akcinio kapitalo finansavimo platformų. Galimybė būtent čia pritraukti investuotojų dėmesį mums yra svarbus pripažinimas. „Seedrs“ platformos dėka turime prieigą prie daugybės investuotojų ir galimybę atkreipti dėmesį į mus“, – teigia  „Income“ generalinis direktorius Kimmo Rytkönen.

Jau pritraukė 700 tūkst. eurų

Taline įkurtas startuolis „Income“ leidžia investuoti į paskolas (pavyzdžiui, vartojimo, paskolas smulkiajam verslui, automobilių lizingui), kurias išduoda atrinktos skolinimo bendrovės visame pasaulyje. Investuotojai tiesiog mobiliojoje programėlėje renkasi, kur investuoti savo pinigus. Platforma skirta tiek suinteresuotiems žmonėms, kurie nori investuoti, tiek verslams.

„Income“ jau susilaukė dėmesio iš tarptautinių investuotojų ir surinko 700 tūkst. eurų. Sutelktinio finansavimo dėka tikimasi pasiekti dar didesnį tikslą – 1,3 mln. eurų. Gautas pajamas įmonė planuoja panaudoti komandos plėtrai, savo mobiliosios programėlės tobulinimui, taip pat sukurti geresnę vartotojo patirtį platformoje, t.y. įtraukti daugiau paskolas siūlančių bendrovių. Startuolio planuose ir spartus finansinių technologijų partnerių tinklo visame pasaulyje plėtojimas. Didelis potencialas matomas sparčiai augančiose ekonomikose Lotynų Amerikoje bei Pietryčių Azijoje, kuriose kredito galimybių pasiūla iki šiol buvo menka.

Saugumas ir skaidruma

Estų Kimmo Rytköneno ir Mikk Läänemets įkurtas startuolis daugiausiai dėmesio skiria investicijų saugumui ir skaidrumui. Būtent šios sritys buvo pačios problematiškiausios iki šiol veikusiose investicijų platformose. Dėl nuodugnaus paskolų tiekėjų patikrinimo, griežtos stebėsenos ir pažangios technologijos sandoriai sudaryti „Income“ platformoje yra saugūs.

Vos per pirmus metus bendrovės paslaugomis pradėjo naudotis 1000 registruotų vartotojų.

„Šis pasiekimas mums svarbus ir patvirtina produkto paklausą rinkoje. Pasitelkę pritrauktas investicijas, netrukus į platformą įtrauksime naujų skolintojų, per ateinančius metus papildysime ir antrinę rinką. Tai užtikrins mūsų investuotojų turto likvidumą ir galimybę bet kuriuo metu pasitraukti iš investicijų”, – sako K. Rytkönen.

„Income“ siūlo investuoti į turtą, užtikrintą paskolų iniciatorių sąraše esančiu paskolų portfeliu. Bendrovė siūlo apsaugojimo rezervą (angl. cashflow buffer), kad apsaugotų investuotojus, jei pasiteisintų nustatytos rizikos.

„Alternatyvios investicijų galimybės yra aktualios ne tik dėl saugumo, bet ir dėl dabartinių rinkos sąlygų, kai akcijų rinkos dažnai pasiekia nenuspėjamas aukštumas, kriptovaliutų kursai yra labai nepastovūs, infliacija auga, o bankai siūlo nulines palūkanas. Svarbu kurti naujas investavimo galimybes, nes pinigų vertė mažėja. Alternatyvus turtas, pavyzdžiui, paskolos, gali būti išeitis“ – sako K. Rytkönen.

Puslapis 1 iš 4