Login to your account

Username *
Password *

Ką tik pasibaigusį vasaros sezoną stebėtą kelionių bumą atspindi ne tik perpildyti oro uostai, bet ir visus rekordus mušantis Lietuvos gyventojų duomenų vartojimas. „Telia“ duomenimis, keliaujantys klientai šią vasarą tarptinklinio ryšio paslaugomis pasinaudojo net 125 šalyse, o mobiliuoju internetu naudojosi 98 proc. aktyviau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Per tris vasaros mėnesius užsienyje taip pat buvo persiųsta beveik 1 petabaitas (960 terabaitų) duomenų ir beveik dukart viršytos praėjusių metų to paties laikotarpio apimtys.

Pirmauja lietuvių atostogų kryptys

Aktyviausiai mobiliaisiais duomenimis lietuviai naudojosi Latvijoje ir Lenkijoje. Į populiariausių šalių sąrašą jau kelis metus iš eilės patenka ir Vokietija, kurioje atlikta daugiausiai balso skambučių.

„Praėjusios vasaros duomenys iliustruoja tikrą turizmo sektoriaus atsigavimą ir grįžimą prie priešpandeminių keliavimo įpročių. Šiemet kelionių nebesunkino įvairūs apribojimai, tad lietuviai drąsiai rinkosi praleisti atostogas svetur – tai rodo ir beveik dvigubai išaugęs duomenų suvartojimas“, – teigia „ Telia“ privačių klientų vadovė Elina Dapkevičienė.

Tarptinklinio ryšio paslaugomis gyventojai vasarą naudojosi ir lietuvių ypač pamėgtoje Turkijoje, Didžiojoje Britanijoje. Visgi, E. Dapkevičienė pastebi, kad nepaisant palankių bendrovės taikomų sąlygų, duomenų suvartojimas čia kol kas yra ženkliai mažesnis nei Europos Sąjungos šalyse.

Be to, teigiamą įtaką duomenų vartojimui daro ir VoLTE technologija, kuri leidžia naršyti ir skambinti vienu metu. Šiuo metu VoLTE „Telia“ klientai gali naudotis ne tik Lietuvoje,  bet ir Latvijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Estijoje, Švedijoje, Danijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jau šiemet VoLTE veiks ir visoje Europoje, Šiaurės Amerikoje bei kitose valstybėse.

Skambučius keičia socialiniai tinklai 

E. Dapkevičienė pastebi, kad tarptinklinio ryšio paslauga besinaudojančių abonentų skaičius nuosekliai auga, o šį augimą dar labiau paskatino atsitraukusi pandemija – 2022 m. vasarą abonentų skaičius vidutiniškai išaugo 68 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

„Stebėdami kasmet augantį mobiliųjų duomenų sunaudojimą, taip pat fiksuojame ir mažėjantį balso skambučių populiarumą. Tai leidžia daryti prielaidą, kad vartotojų įpročiai intensyviai keičiasi, o bendravimui svečiose šalyse jie kur kas dažniau renkasi žinutes ar vaizdo skambučius socialiniuose tinkluose bei kitas galimybes, kurių išties gausu“, – įžvalgomis dalijasi E. Dapkevičienė.

Prie šią vasarą ženkliai išaugusio duomenų suvartojimo prisidėjo ir „Telia“ kvietimas Valstybės dieną nemokamai naudotis tarptinklinio ryšio duomenimis bei giedoti Lietuvos himną iš bet kurios pasaulio vietos. Intensyviausiai šia galimybe lietuviai naudojosi Lenkijoje, Vokietijoje, Latvijoje, o duomenų vartojimas šiuo laikotarpiu išaugo 17 proc.

Išmanųjį telefoną kasdien į rankas paimame šimtus kartų – bendraujame socialiniuose tinkluose, skaitome naujienas, žiūrime vaizdo įrašus ir net nepastebime, kaip greitai išnaudojame visus mobiliuosius duomenis. Tam, kad nesusidurtumėte su jų stygiumi, verta pasinaudoti eksperto patarimais, kurie padės jų sutaupyti.

Anot Arnoldo Lukošiaus, „Tele2 Inovacijų biuro“ eksperto, daugiausia duomenų telefone sunaudoja itin populiarios programėlės, tokios kaip „Facebook“, „Instagram“, „Netflix“, „Snapchat“, „Spotify“, „Twitter“ ir „YouTube“, o to priežastis paprasta – čia itin daug vaizdinio turinio.

Visgi, eksperto nuomone, nebūtina šių programėlių trinti – pasinaudoję keliais patarimais ir prisijaukinę naujus įpročius galėsite ženkliai sumažinti mobiliųjų duomenų sunaudojimą.

Kaip sutaupyti mobiliųjų duomenų?

Atnaujinimus įdiekite tik prisijungę prie „Wi-Fi“. Atnaujinimų metu yra parsisiunčiami itin dideli duomenų kiekiai, todėl būkite atidūs ir leiskite telefonui diegti atnaujinimus tik įsitikinę, kad įrenginys yra prijungtas prie „Wi-Fi“ tinklo. Telefono nustatymuose pravartu aktyvuoti funkciją, kuri automatiškai leis atnaujinti sistemą tik tuomet, kai įrenginys bus prijungtas prie „Wi-Fi“.

Lygiai taip pat reikėtų įsivertinti ir kitų didelių failų atsisiuntimo būtinybę – jei esate neprisijungę prie „Wi-Fi“, tokie atsisiuntimai gali atriekti nemažą jūsų turimų mobiliųjų duomenų dalį.

Apribokite foninius duomenis. Šie duomenys mobiliajame telefone naudojami net tada, kai nenaudojate tam tikros programėlės – jie skirti sinchronizavimui ir duomenų mainams tarp mobiliojo telefono ir serverio. Dėl šių duomenų gaunate mobiliųjų programėlių, pavyzdžiui, „Facebook“ pranešimus, net tada, kai esate uždarę aplikaciją. Telefono nustatymuose pasirinkite, kurių įdiegtų programėlių pranešimų gauti nenorite – tai leis išnaudoti mažiau mobiliųjų duomenų.

Įvertinkite duomenų sinchronizavimo būtinumą. Sinchronizuojant duomenis su įvairiomis debesijomis, pavyzdžiui, „Google Drive“, „Dropbox“ ar „iCloud“, naudojami jūsų mobilieji duomenys. Todėl rekomenduojama telefone nustatyti leidimą sinchronizuoti duomenis tik tuomet, kai įrenginys prijungtas prie „Wi-Fi“.

Nepamirškite duomenų taupymo režimo. Sutaupyti mobiliųjų duomenų gali padėti ir specialus duomenų taupymo režimas jūsų įrenginyje – ši funkcija apriboja duomenų naudojimą.

Android“ naudotojai duomenų taupymo režimą įjungti gali nustatymuose pasirinkę „Ryšiai“, tuomet bakstelėję „Duomenų naudojimas“ ir paspaudę „Duomenų taupymas“.

Naudojantys „Apple“ įrenginius šį režimą gali aktyvuoti telefono nustatymuose bakstelėję „Mobile Data“ (liet. „Mobilusis ryšys“), pasirinkę „Mobile Data Options“ (liet. „Mobiliojo ryšio parinktys“) ir aktyvavę parinktį „Low Data Mode“ (liet. „Duomenų taupymo režimas“).

Mobiliuosius duomenis gali taupyti ir pačios programėlės. Šiuo metu mobiliųjų programėlių kūrėjai yra įdiegę funkcijas, kurios padės reguliuoti sunaudojamų mobiliųjų duomenų kiekį. Pavyzdžiui, „Google“ teigimu, aktyvavus „Lite“ režimą „Chrome“ naršyklėje, duomenų naudojimą galima sumažinti iki 60 proc. Tuo tarpu „Facebook“ leidžia nustatymuose išjungti automatinį vaizdo įrašų rodymą – aktyvavus šią funkciją ir naršant naujienų sraute, vaizdo įrašai nebus paleidžiami automatiškai.

Dar visai neseniai buvo sunku įsivaizduoti, kad mobilusis ryšys gali veikti kur nors kitur, nei mobiliajame telefone, tačiau šiandien jau nebestebina jo pritaikymas savavaldžiuose automobiliuose, robotuose ir medicinoje. Kad atitiktų nuolat augančius skaitmeninės visuomenės poreikius mobilusis tinklas niekada nesustoja evoliucionuoti. Visgi kol Lietuvoje skaičiuojame dienas iki platesnio masto 5G paleidimo, pasaulyje jau pamažu pradedama ruoštis 6G atėjimui.

Remiantis analitikų skaičiavimais, 2030 metais prie interneto bus prijungta daugiau nei 500 milijardų įrenginių. Tai net 60 kartų lenkia pasaulio gyventojų skaičių, o šių prietaisų atliekamos užduotys bus kur kas sudėtingesnės ir užims dar svarbesnę dalį mūsų kasdienybėje. 

„Natūralu, jog šiuo metu plėtojamas 5G, nepaisant didelio savo pajėgumo, nebesugebės patenkinti tokių aukštų talpos ir spartos reikalavimų, todėl jau dabar būtina pradėti dėti pirmuosius pamatus jį pakeisiančiam šeštos kartos ryšiui. 6G atvers duris išmaniesiems miestams, holografinei komunikacijai ir daugeliui kitų futuristinių panaudojimo scenarijų. Su šia mobiliojo tinklo karta internetas taps toks pat visur pasiekiamas, gausus ir nepastebimas, kaip oras, kuriuo kvėpuojame“, – teigia „Telia“ radijo prieigos tinklo vadovas Ramūnas Mikalauskas.

6G jau nėra tokia tolima ateitis

Pasak R. Mikalausko, jei žvelgtume į 5G, 4G ir ankstesnių mobiliųjų tinklų vystymąsi, galėtume daryti apibendrintą išvadą, kad naujos kartos bevielio ryšio technologijos pristatomos apytiksliai kas 10 metų. Tad remiantis šiomis tendencijomis, 6G komercinio naudojimo stadiją turėtų pasiekti jau apie 2030 metus. Per likusį laikotarpį šios srities ekspertai ir politikos formuotojai turi susitarti dėl tikslinių paslaugų, panaudojimo scenarijų, techninių reikalavimų bei atlikti būtinus technologijų tyrimus. 

Prieš pradėdamas vardyti šeštos mobiliojo tinklo kartos skirtumus, pašnekovas pažymi, jog diegiant 5G buvo pasiekta didelė pažanga ir įgyvendinta nemažai ryžtingų tikslų. Tai pirmasis mobilusis ryšys, visiškai paremtas debesija, atviras ir siūlantis jo programavimo galimybes bei įgalinęs daiktų interneto (IoT) vystymąsi. Tačiau mokslo ir technologijų pasiekimai kartu su ambicingomis ateities vizijomis leis 5G pasiektas ribas išplėsti dar labiau.

„Jau praėjusiais metais „Samsung“ tyrėjai savo laboratorijoje, naudodami 6G, sugebėjo pasiekti 12 Gb/s spartą 30 m atstumu nuo antenos. Turint galvoje, jog tokius rezultatus pavyko pademonstruoti šiai technologijai žengiant pirmuosius žingsnius, mokslininkai skaičiuoja, jog po komercinio paleidimo metu 6G gebės pasiūlyti net 1 terabito per sekundę greitį (Tb/s). Tai beveik tūkstantį kartų daugiau, nei 1 Gb/s sparta, kuri yra viena didžiausių, šiuo metu prieinamų daugeliui šviesolaidinio ir mobiliojo interneto vartotojų“, – įspūdingą 6G pajėgumą atskleidžia R. Mikalauskas.

Sparta nebėra svarbiausias prioritetas

„Telia“ radijo prieigos tinklo vadovas akcentuoja, kad kitaip, nei 5G ir ankstesnės kartos mobiliojo ryšio technologijos, kurios buvo nukreiptos į tinklo našumo didinimą, siekiant didesnio pralaidumo, mažesnės delsos ir didesnio patikimumo, 6G labiau matomas, kaip platforma, įgalinanti kompiuterijos, dirbtinio intelekto (DI), jutiklių, virtualizacijos ir kitų inovacijų diegimą.

„6G technologija vystoma taip, kad aukštos kokybės mobilusis ryšys galėtų veikti ne tik didžiųjų miestų centruose, bet ir vandenyne, džiunglėse ar net kosmose. Kūrėjai iš esmės siekia, kad internetas veiktų kiekviename Žemės kampelyje ir juo naudotis galėtume apie jį net nesusimąstydami, kaip nesusimąstome apie orą, kuriuo kvėpuojame“, – aiškina ekspertas.

Anot jo, tarp 6G tikslų yra ir kur kas didesnio tvarumo siekimas. Mokslininkai intensyviai ieško galimybių padidinti jo veikimo spektro išnaudojamumą bei sumažinti anglies emisijas. Tai apima mažesnį brangiųjų išteklių naudojimą tinklo įrangos gamyboje ir informacijos perdavimo efektyvumo didinimą. 5G, lyginant su 4G, energijos sąnaudas vieno bito duomenų perdavimui sumažino apie 50 kartų, o 6G turėtų lemti tai, kad eilinio vaizdo skambučio metu būtų sunaudota tiek nedaug elektros, jog mobilieji tinklai galėtų funkcionuoti naudodami vien tik žaliąją energiją.

 Fizinio ir skaitmeninio pasaulių susiliejimas

R. Mikalausko teigimu, pagrindinis būdas, kaip paprasti vartotojai galės įvertinti 6G teikiamą naudą, yra fizinio ir virtualaus pasaulių susiliejimo suteikiamų galimybių išnaudojimas. Vienas geriausių to pavyzdžių – holografinės visuomenės vizija, kurioje didelio našumo ir visur veikiantis internetas leidžia fiziškai būnant vienoje aplinkoje nusikelti į kitą.

 „Pavyzdžiui, vakarieniaudami restorane, sėdintį prie jūsų staliuko galėsite matyti už tūkstančių kilometrų esančio draugo ar artimojo trijų dimensijų atvaizdą, kuris su jumis kalbės ir bendraus lyg fiziškai būdamas su jumis. Tai taip pat bus pritaikoma ir profesiniame pasaulyje, kai dalyvaudami darbo pokalbyje tokiu būdu per vieną dieną galėsite apsilankyti trijuose skirtinguose žemynuose esančių kompanijų biuruose ar per kelias minutes į savo namus taip išsikviesti techniką, kuris parodys, kaip išspręsti kokio nors buitinio prietaiso gedimą“, – vizijomis dalinasi R. Mikalauskas.

Specialistas taip pat mano, jog 6G atvers duris ne tik išmaniesiems miestams, kuriuose prie interneto prijungta viskas pradedant išmaniomis šiukšliadėžėmis ir baigiant į oro užterštumą bei avarijas reaguojančiais šviesoforais, bet ir visuotinei robotizacijai. Mūsų namuose galimai atsiras robotų pagalbininkų, dar vadinamų „kobotais“, kurie laistys augalus, ryte į lovą atneš kavos puodelį, o dienos metu saugos namus nuo įsibrovėlių. Tuo metu įmonėms robotai padės visiškai automatizuoti gamybos procesus, kuriant autonomines gamyklas, kuriose nedirba nė vienas žmogus.

„Su 6G mobilusis ryšys pasieks tą stadiją, kai vartotojams neberūpės, per kiek sekundžių jis leis atsisiųsti „Netflix“ serialo sezoną ar kokia raiška vykdyti vaizdo skambutį. Šeštos kartos tinklas kokybišką internetą pavers savaime suprantamu ir visur randamu dalyku, kuris paskatins tektoninius lūžius ne tik mūsų profesiniame gyvenime, bet ir bendravime, judėjime ar net buityje“, – apibendrina  „Telia“ radijo prieigos tinklo vadovas R. Mikalauskas.

 

Lėktuvo režimo įjungimas išmaniuosiuose įrenginiuose prieš kiekvieną skrydį keliautojams yra įprasta, bet toli gražu ne pati maloniausia procedūra. Kadangi ilgos valandos lėktuvo salone atrodo kaip idealus laikas pažiūrėti „Netflix“ ar atsakyti į susikaupusius elektroninius laiškus, daugeliui kyla klausimas, kodėl iki šiol skrydžio metu negalime visavertiškai naudotis internetu. Ekspertų teigimu, tai lemia vis dar ribotos dabartinių ryšio technologijų galimybės ir su jų diegimu susijusios sąnaudos.

Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos atlikto tyrimo duomenimis, 2035 metais lėktuvuose veikiančio Wi-Fi ryšio rinka bus verta 130 milijardų JAV dolerių.

„Nepaisant didelio šios rinkos potencialo, per skrydį teikiamo interneto kokybė vis dar neatitinka lūkesčių, o alternatyvos jam vartotojai dar turės gerokai palūkėti“, – teigia „Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia.

Dvi skirtingos technologijos, bet rezultatai nedžiugina

Pasak A. Strolios, Wi-Fi internetas lėktuvuose užtikrinamas dviem pakankamai skirtingais būdais. Pirmasis jų – „Oras-žemė“ (ATG) sistema, kuri, atmetus sudėtingą pavadinimą, veikia genėtinai paprastai. Lėktuvo apačioje esančios antenos jungiasi prie tų pačių mobiliojo ryšio bokštų, kaip ir mūsų išmanieji telefonai. Deja, šios antenos sukurtos priimti tik pačią lėčiausią, bet užtat geriausiai prieinamą ryšio juostą, todėl interneto greitis lėktuve dažnai neviršija 10 Mb/s ir yra vargiai pakankamas net ir tokiam elementariam dalykui kaip el. pašto tikrinimas.

„Tačiau ATG sistema turi dar rimtesnį trūkumą – ji nėra prieinama negyvenamose vietovėse, tokiose, kaip kalnai ar vandenynai, kuriuos praskristi tenka palyginti dažnai. Šią problemą išsprendžia kitas prisijungimo prie interneto būdas – naudojant aukštai skriejančius palydovus. Palydovinis internetas suteikia beveik 10 kartų didesnę spartą, nei ATG sistemos, bet dėl ypač didelio atstumo tarp palydovų ir lėktuvo ši ryšio rūšis pasižymi didele delsa. Tai reiškia, kad telefone paspaudus internetinę nuorodą reikės ilgokai palaukti, kol internetinis puslapis bus pradėtas krauti. Visgi ateityje vėlinimo problemą turėtų išspręsti vis plačiau tam pradedami naudoti žemosios orbitos palydovai, kurie sumažins ryšio bangoms nukeliauti tenkantį atstumą “, – aiškina ekspertas.

Norėdamos pasiūlyti geriausią interneto veikimo patirtį savo keleiviams, ilgus transatlantinius ir transžemyninius skrydžius vykdančios aviakompanijos dažniausiai renkasi savo lėktuvus aprūpinti abiem minėtomis technologijomis. Deja, neretai net ir to nepakanka, kad skrydžio metu prisijungus prie Wi-Fi būtų galima be erzinančių strigimų žiūrėti „YouTube“ ar geresnės kokybės filmą. Lėktuvo internetas vis dar išlieka tinkamu tik naršymui ar kitoms spartaus bei patikimo ryšio nereikalaujančioms užduotims.

Lietuviai pasinaudoti kol kas negali

Nors vienokį ar kitokį Wi-Fi lėktuvo salone siūlo nemaža dalis oro linijų, iš Lietuvos skrendantys keliautojai šia galimybe dažniausiai negali pasinaudoti. A. Strolios teigimu, tam yra keletas paprastų argumentų. Visų pirma, iš mūsų šalies vykdomi tiesioginiai skrydžiai dažnai trunka tik keletą valandų, todėl keliautojai greičiausiai nejaučia tokio didelio poreikio neatitrūkti nuo išorinio pasaulio ir vargu ar būtų linkę įsigyti šią paslaugą.

Antra kliūtis – kadangi mūsų šalyje populiariausios mažų kainų oro linijos, galimybė pasinaudoti Wi-Fi ryšiu dažnu atveju galėtų sudaryti trečdalį ar net pusę skrydžio bilieto kainos, kas atbaidytų absoliučią daugumą skrendančiųjų. „Aprūpinti lėktuvą palydovinio ar ATG interneto sistemomis kainuoja labai nepigiai. Didelę kainą nulemia ne tik brangi įranga, bet ir tai, kad lėktuvas mažiausiai keletą dienų priverstas stovėti angare, taip oro linijas priversdamas patirti nuostolių ir rūpesčių dėl skrydžių organizavimo“, – pasakoja „Telia“ tinklo vadovas.

Be to, lėktuvų interneto įranga, lygiai taip pat, kaip mūsų telefonuose veikiantis mobilusis ryšys, sparčiai tobulėja, todėl oro bendrovės baiminasi investuoti į nuo konkurentų greitai atsilikti galinčias bei dėl to didele neatsipirkimo rizika pasižyminčias technologijas.

Kodėl negalime naudotis mobiliaisiais duomenimis?

Plačiau panagrinėjus lėktuvuose veikiančio Wi-Fi subtilybes, daugeliui gali kilti klausimas – kodėl skrydžio metu tiesiog negalime naudoti telefono mobiliųjų duomenų ir prie interneto turime jungtis per specialią lėktuvo anteną? A. Strolia teigia, jog tai lemia dvi objektyvios priežastys – saugumas ir technologinės kliūtys.

Pirmiausia, absoliuti dauguma oro linijų prieš pakilimą reikalauja, kad keleiviai elektronikos įrenginiuose įjungtų skrydžio režimą, kadangi bandymas prisijungti prie mobiliojo ryšio teoriškai gali trikdyti orlaivio navigacijos ir komunikacijos sistemų veikimą. Nors daug skraidantieji greičiausiai bent kartą buvo pamiršę šį veiksmą atlikti ir vis tiek sėkmingai pasiekė kelionės tikslą, o šiuolaikinių lėktuvų sistemos nuo įvairių trukdžių apsaugotos ypač gerai, pilotai yra pastebėję, kad skrydžio režimo neįjungiančių keleivių įrenginiai trukdo komunikacijai kabinoje ir, sukeldami triukšmus, blaško pilotų dėmesį.

„Tačiau net jeigu piktybiškai nevykdytumėte lėktuvo įgulos nurodymų ir vis tiek bandytumėte savo telefone pasinaudoti mobiliuoju internetu, jums tai pasisektų nebent pakilimo ar nusileidimo metu. Pernai karšto oro balionu atliktas „Telia“ eksperimentas įrodė, jog mobilusis ryšys dar gali veikti didesniame, nei 1 km aukštyje, tačiau jo kokybė smarkiai suprastėja. Tad nenuostabu, jog vidutiniškai 10 km aukštyje skrendančiame laineryje mobilusis internetas išvis neveikia“, – patirtimi dalijasi ekspertas.

„Telia“ tinklo vadovo teigimu, tai paaiškinti galima tuo, jog mobiliojo ryšio bangos nukreiptos į žemę, todėl jų sugavimui tokiame dideliame aukštyje telefono antenos pajėgumo nebepakanka ir reikia specialių lėktuvuose diegiamų ATG sistemų. Deja, tai taip pat reiškia, jog skrydžio metu vienintelis būdas pasinaudoti internetu dar ilgai bus lėktuvo Wi-Fi paslauga, kurios tobulinimui pastaraisiais metais skiriamos vis didesnės investicijos leidžia tikėtis, kad ateityje internetu danguje galėsime naudotis nedaug prasčiau nei būdami ant žemės.

Nesvarbu, ar tai būtų darbinis vaizdo skambutis kompiuteryje ar atpalaiduojanti filmo peržiūra išmaniajame televizoriuje – belaidis internetas šiandien tapo būtinu mūsų darbo ir laisvalaikio komponentu. Tačiau ekspertai atskleidžia, jog namuose veikiantis „Wi-Fi“ turi kur kas daugiau potencialo, nei įsivaizduojame, ir gali reikšmingai palengvinti mūsų kasdienybę.

„Remiantis „Deloitte“ tyrimo duomenimis, vos per dvejus pastaruosius metus vidutiniame namų ūkyje prie interneto prijungtų prietaisų skaičius padvigubėjo ir šiuo metu siekia net 25. Tai liudija, kad „Wi-Fi“ vaidina vis didesnį vaidmenį mūsų buityje ir leidžia pasiūlyti vis kūrybingesnių panaudojimo scenarijų.

Šiandien jis gali padėti ne tik pašerti augintinį ar palaistyti žolę, bet netgi apsaugoti nuo kepsnių perkepimo“, – teigia „Telia“ paslaugų architektas Antanas Vindašius.

Saugūs namai ir laimingi augintiniai

Paradoksalu, kad automobiliui atrakinti naudojame sudėtingas mikroschemas, o išmaniajam – tokias pažangias technologijas, kaip piršto antspaudas ar veido nuskaitymas, tačiau namų saugumą patikime jau ne vieną amžių menančiam metaliniam raktui.

Tai sukelia rimtų nepatogumų, kai jį pamirštame pasiimti su savimi ar pametame, o taip pat gali tapti rimta saugumo grėsme, kai raktą esame priversti patikėti svetimiems žmonėms. Pasak A. Vindašiaus, tai galime išspręsti savo namų duris aprūpinę išmaniąja spyna.

„August“ ir kitų gamintojų produktai nesunkiai montuojami ant jau egzistuojančio atrakinimo mechanizmo ir leidžia į namus patekti naudojant tik išmanųjį telefoną. Priėjus prie durų, specialioje programėlėje pakanka suvesti kodą ar nuskaityti savo veidą.

Na, o kadangi išmani spyna nuolat prijungta prie „Wi-Fi“ ryšio, tai galima atlikti netgi būnant už šimtų ar tūkstančių kilometrų. Patogu, jei norite įleisti bėgančio čiaupo sutvarkyti atėjusį santechniką ar pasisvečiuoti atvykusius giminaičius. Pastariesiems taip pat galima suteikti laikiną, tik tam tikrą laikotarpį, veikiantį skaitmeninį raktą“, – pasakoja specialistas.

Kita problema, su kuria susiduria nemaža dalis žmonių – namuose palikti augintiniai. Sumanius išvykti savaitgaliui, užtikrinti optimalią jų mitybą tampa tikru iššūkiu. Jį išspręsti galima įsigijus išmanią „Wi-Fi“ šėryklą ir ją pripildžius maistu bei vandeniu.

Išmaniojo telefono programėlėje galima reguliuoti, kokiais intervalais ir koks maisto kiekis įkris į gyvūno dubenėlį, taip apsaugant jį nuo badavimo ir persivalgymo. Be to, kai kurie iš šių produktų netgi turi kameras ir garsiakalbius, tad savo augintinį galite matyti ir pakalbinti būdami bet kuriame pasaulio kampelyje.

„Vis dėlto prieš išmaniesiems daiktams patikint savo namų saugumą ar augintinio gerovę, labai svarbu pasirūpinti patikimu „Wi-Fi“ ryšiu. Namuose atsiradę nauji, greta kompiuterių, telefonų ir tuzino kitų savo interneto greitaveikos „dalies“ reikalaujantys prietaisai gali tapti iššūkiu senesnės kartos maršrutizatoriui ar mobiliajam internetui.

Tad šiuo atveju geriausiai tinka šviesolaidinis internetas su jam pritaikytu maršrutizatoriumi, kuris užtikrina tinkamą spartą ir veikimo patikimumą net ir esant didžiausiai tinklo apkrovai“, – aiškina A. Vindašius.

Jis taip pat pažymi, kad patikint vis daugiau gyvenimo sričių prie „Wi-Fi“ prijungtiems prietaisams, ypač svarbu pasirūpinti jų saugumu. Visi „Telia“ parduodami įrenginiai yra iš anksto paruošti saugiam ryšiui, taip pat papildomai apsaugoti nuo vartotojo klaidų, kai yra parenkami silpni saugumo standartai ar slaptažodžiai.

Nepriekaištinga augalų žaluma ir tobuli kepsniai

Pasak specialisto, išmaniųjų sprendimų kūrėjai pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiria ne tik namų vidui, bet ir jų aplinkai. Klasikinis to pavyzdys – vejos pjovimo robotai. Dauguma naujesnių jų modelių geba prisijungti prie bevielio interneto, tad jų darbą galima valdyti išmaniuoju telefonu, nustatant žolės aukštį, pjovimo intervalus ir zonas. Tai ypač patogu, turint didelius vejos plotus ar nuo gyvenamosios vietos nutolusią sodybą.

Pievutę prižiūrėti padeda ir išmanios laistymo sistemos, kurios per pastaruosius metus tapo kur kas paprastesnės ir pigesnės. „Orbit“ ir kiti gamintojai jau siūlo nesudėtingus „Wi-Fi“ ryšiu valdomus laistymo valdiklius, kurie vienu galu sukami prie lauke esančio čiaupo, o kitu – prie laistymo žarnos, vedančios iki laistymo purkštukų.

Taip vejos laistymą galima aktyvuoti ir bet kada sustabdyti, esant darbe, kelionėje, ar tiesiog nustačius tam tikrą tvarkaraštį. Šį įrenginį papildo ir specialūs greta augalų į dirvožemį įkasami jutikliai, matuojantys žemės drėgmę bei galintys šia informacija per „Wi-Fi“ pasidalinti su laistymo sistema ir taip automatiškai ją aktyvuoti.

Visgi, bevielis internetas lauke gali pasitarnauti ne tik dirbant, bet ir nusprendus atsipalaiduoti. Į sodybą pasikvietus svečių ir nusprendus kartu su jais išsikepti kepsnių, dažnai to nedarančiam žmogui tai gali būti pakankamai sunki užduotis. Tačiau ją palengvinti gali tiesiai į maistą įbedami išmanūs termometrai.

Kepimo metu jie nuolat matuoja temperatūrą, tad gali tiksliai nustatyti, kada kepsnys būna iškepęs, ir „Wi-Fi“ ryšiu apie tai jus informuoti pranešimu išmaniajame telefone, kol pramogaujate. Specialios programėlės netgi leidžia pasirinkti skirtingus mėsos, žuvies ar daržovių tipus, todėl visada galėsite mėgautis idealiai iškepusiu maistu.

„Norint užtikrinti minėtų lauko prietaisų veikimą, didžiausiu iššūkiu tampa „Wi-Fi“ signalo stiprumas. Standartinio maršrutizatoriaus veikimo nuotolis siekia maždaug 50 metrų, bet jį reikšmingai riboja pastato sienų ar netgi kaimynų „Wi-Fi“ tinklų kuriami trukdžiai. Šią problemą veiksmingai spręsti padeda „Telia“ parduodami „AirTies“ „Wi-Fi“ stiprintuvai, panaikinantys aklas zonas pastato viduje ir padidinantys ryšio veikimo atstumą išorėje“, – pataria A. Vindašius.

Jis taip pat priduria, jog atokiose sodybose ar sodo nameliuose ne visada yra galimybių įrengti šviesolaidinio ar netgi plačiajuosčio interneto, o dažnai tam net nėra didelio poreikio. Tokiu atveju specialistas rekomenduoja nešiojamus mobiliojo interneto maršrutizatorius, kuriuos galima pasistatyti lauke, o jų pajėgumų visiškai užtenka tokiems prietaisams, kaip maisto termometrai ar laistymo sistemos.

Be to, esant poreikiui, juos bet kada galima pasiimti su savimi, pavyzdžiui, važiuojant prie jūros.

Puslapis 1 iš 4