DI nuovargis 2026-aisiais: kodėl aklas pasitikėjimas algoritmais gali jus nuvesti į neegzistuojantį kanjoną?

Per pastaruosius metus DI įrankių atsiranda vis daugiau ir dėl šios priežasties žmonės susidūrė su DI nuovargiu. Todėl kyla klausimas ar dar džiaugiames kiekvienu nauju įrankiu, ar jau nuo jų esame pavargę.

2026 m. balandžio mėn. „Talker Research“ atliktas tyrimas atskleidė įdomią dvilypę situaciją: nors net 69 proc. žmonių vienaip ar kitaip naudoja DI įrankius, net 54 proc. apklaustųjų teigia, kad jie tiesiog „pavargo klausytis“ apie šią technologiją. Darbe žmonės susiduria su vadinamąja „DI siena“ – juos vargina organizacinis spaudimas diegti naujoves, technologinis sudėtingumas ir nerimas dėl ateities.

Panašią tendenciją matome ir versle. Remiantis MIT ir „Natixis“ analize, didžioji dalis (apie 95 proc.) įmonių, bandančių integruoti DI į savo procesus, vis dar nesugeba iš to sukurti apčiuopiamos ilgalaikės vertės. Mes perėjome iš aklo entuziazmo fazės į blaivaus realybės vertinimo etapą.

Kai DI suplanuoja atostogas neegzistuojančioje vietoje

Puikus pavyzdys, kai per didelis pasitikėjimas DI gali atsisukti prieš mus, yra kasdienės užduotys, pavyzdžiui, kelionių planavimas. BBC straipsnyje labai taikliai aprašomi pavojai, slypintys generatyviniuose DI patarimuose.

Štai reali situacija: Peru kalnuose kelionių vadovas netyčia nugirdo dviejų turistų pokalbį – jie ruošėsi žygiui į „Šventąjį Humantay kanjoną“. Skamba įspūdingai, tiesa? Problema ta, kad tokia vieta apskritai neegzistuoja – ją tiesiog sugalvojo DI. Kitas pavyzdys – turistų pora Japonijoje, kuri pasikliovė „ChatGPT“ sudarytu maršrutu, teigusiu, kad keltuvas nuo kalno veikia iki pusės šešių vakaro. Pora liko įstrigusi kalno viršūnėje, nes DI pateikė neteisingą stoties uždarymo laiką.

Apklausos rodo, kad apie 33 proc. žmonių, planavusių keliones su DI, gavo rekomendacijų su visiškai išgalvota arba neteisinga informacija (vadinamosiomis haliucinacijomis). Algoritmai puikiai apdoroja tekstą, tačiau neturi realaus pasaulio nuovokos.

„Anthropic“ tyrimai ir lūkesčių praraja

Kodėl taip nutinka? 2026 m. kovo mėn. DI bendrovė „Anthropic“ paskelbė išsamų tyrimą apie DI poveikį darbo rinkai, kuris atskleidžia tikrąją situaciją. Mokslininkai nubraižė grafiką, rodantį prarają tarp teorinių DI galimybių ir realaus jo pritaikymo.

Pavyzdžiui, IT ir matematikos srityse DI teoriškai gali atlikti iki 94 proc. užduočių, tačiau realus jo panaudojimas siekia vos 33 proc. Teisės srityje teorinės galimybės siekia beveik 90 proc., bet realiai pritaikoma tik apie 20 proc. Kodėl šis atotrūkis toks didelis? Todėl, kad patikimumas nespėja žengti koja kojon su galimybėmis. Modelių atsakymai vis dar stokoja nuoseklumo. Kai kuriame kodą, analizuojame teisinius dokumentus ar net planuojame žygį į kalnus, mums reikia 100 proc. tikslumo. Šiuo metu DI dažnai gali pasiūlyti tik 80–90 proc. tikslumą, o likusi dalis gali virsti katastrofiška klaida.

Žmogiškumo premija

Vienas įdomiausių 2026 m. pastebėjimų – visuomenė pradėjo atpažinti DI braižą ir jį atmesti. Rinkodaros analizės rodo, kad vartotojų įsitraukimas į socialinių tinklų turinį, kuris, jų manymu, yra sugeneruotas DI, sumažėja 20–35 proc.

Žmonės pradėjo vertinti vadinamąją „mikčiojimo premiją“ (angl. Stutter Premium) – natūralų, šiek tiek netobulą, autentišką žmogaus sukurtą turinį. Mums labiau patinka vaizdo įrašas su natūraliomis pauzėmis ar tekstas, turintis žmogaus mąstymo unikalumą, nei preciziškai nušlifuotas, bet sintetinis DI produktas. Mes nebenorime kalbėtis su robotais – mes norime, kad jie padėtų mums atrasti daugiau laiko pabūti žmonėmis.

Ateities tendencija – ne pakeitimas, o partnerystė

Ką visa tai reiškia studentams, mokslininkams ir kiekvienam iš mūsų? Ar DI amžius baigiasi? Tikrai ne. Baigiasi tik aklo, nerealaus entuziazmo fazė.

Dar vienas 2026 m. vasarį „Anthropic“ paskelbtas tyrimas parodė aiškią tendenciją: efektyviausi ir geriausi DI naudotojai yra tie, kurie technologiją naudoja kaip „minčių partnerį“ (angl. thought partner), o ne visiškai deleguoja jai darbą. Išmintingas mokslininkas (ar keliautojas) DI naudos kaip įrankį greitam duomenų apdorojimui, bet visada pats patikrins faktus.

DI nuovargis yra sveikas reiškinys. Tai ženklas, kad mes, kaip vartotojai, bręstame. Nustojame aklai tikėti „stebuklinga lazdele“ ir pradedame suprasti tikrąją, nors ir ribotą, technologijos vertę. Mokslininko, studento ar tiesiog smalsaus keliautojo karjera DI amžiuje priklausys ne nuo to, kaip greitai sugebėsite sugeneruoti tekstą, o nuo to, kaip kritiškai gebėsite įvertinti gautą informaciją – kad neatsidurtume neegzistuojančiame kanjone.

Turėti tą patį slaptažodį skirtingoms paskyroms yra labai patogu. Tačiau užtenka vieno duomenų nutekėjimo, kad nusikaltėliai turėtų prieigą prie svarbiausių paskyrų. 

Ekspertų teigimu, viena sparčiausiai plintančių grėsmių šiandien yra vadinamosios kredencialų brukimo (angl. credential stuffing) atakos. Jų metu nusikaltėliai naudoja anksčiau nutekintus prisijungimo duomenis ir automatiškai tikrina, kur dar jie tinka.

„Jei žmogus tą patį slaptažodį naudoja keliose vietose, užpuolikams nebereikia jo spėlioti ar laužti. Jie tiesiog paima jau nutekėjusius duomenis ir sistemingai išbando juos kitose platformose. Tai viena paprasčiausių, bet labai veiksmingų atakų“, – sako „Baltimax“ vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET specialistas Lukas Apynis.

Rizikingas patogumas

Nors apie stiprių slaptažodžių svarbą kalbama nuolat, daugelis vartotojų iki šiol renkasi paprastumą. Vieną slaptažodį lengviau prisiminti, nereikia jo kurti iš naujo kiekvienai paskyrai.

Vis dėlto, pasak eksperto, toks patogumas per daug pavojingas.

„Žmonės dažnai galvoja: manęs tai nepalies. Tačiau kibernetiniai nusikaltėliai nesitaiko į konkrečius asmenis – jie taikosi į mases. Jei jūsų duomenys kažkada buvo nutekėję, galite tapti taikiniu net po kelių metų“, – perspėja L. Apynis.

Pasak specialisto, žmonės dažnai mano, kad jei buvo nulaužta mažiau svarbi paskyra, pavyzdžiui, sena internetinė parduotuvė ar forumas, kurio vartotojas gal ir šiaip jau nebenaudoja, didelės žalos nebus. Tačiau realybė kitokia.

„Dalis vartotojų net nesusimąsto, kas vyksta po duomenų nutekėjimo – pavogti prisijungimo duomenys dažnai atsiduria vadinamajame tamsiajame internete (angl. Dark Web). Jame yra parduodami ar dalijami kitiems nusikaltėliams, todėl tas pats slaptažodis gali būti naudojamas ne vieno, o daugelio piktavalių net ir praėjus ilgam laikui. Jei tas pats slaptažodis naudojamas el. paštui, socialiniams tinklams ar bankinėms sistemoms, vienas senas nutekėjimas gali tapti raktu į svarbiausias paskyras“, – aiškina L. Apynis.

Dažniausiai tokios atakos vykdomos automatizuotai – specialūs robotai per trumpą laiką išbando tūkstančius prisijungimų skirtingose sistemose. Kad liktų nepastebėti, jie gali keisti IP adresus ir imituoti tikrų vartotojų elgesį, todėl tokias atakas susekti ir sustabdyti laiku gali būti sudėtinga.

Kokių ženklų nereikėtų ignoruoti?

Ekspertas sako, kad apie bandymus perimti paskyras dažnai signalizuoja keli požymiai:

• gaunate pranešimus apie nesėkmingus prisijungimus;
• atkeliauja slaptažodžio keitimo laiškai, kurių neprašėte;
• gaunate prisijungimo kodus ar dviejų veiksnių autentifikacijos patvirtinimus be priežasties;
• paskyrose pastebite pakeistus nustatymus;
• iš paskyros siunčiami jums nežinomi laiškai ar žinutės.

„Jei gaunate netikėtą prisijungimo kodą ar pranešimą apie bandymą jungtis, tai gali reikšti, kad kažkas jau turi jūsų slaptažodį“, – sako L. Apynis.

5 patarimai, kaip apsaugoti paskyras

Norint sumažinti riziką, IT žinovas rekomenduoja keisti įpročius ir imtis kelių paprastų veiksmų.

1. Naudokite skirtingus slaptažodžius kiekvienai paskyrai. Tas pats slaptažodis keliose vietose yra didžiausia rizika.
2. Pasitelkite slaptažodžių tvarkyklę. Ji padeda generuoti stiprius ir unikalius slaptažodžius bei jų nereikia atsiminti.
3. Įjunkite dviejų veiksnių autentifikavimą (2FA). Net jei slaptažodis nutekėtų, prisijungti be papildomo patvirtinimo būtų daug sunkiau.
4. Reguliariai tikrinkite, ar jūsų duomenys nebuvo nutekinti. Tam galima naudoti specialias viešas duomenų tikrinimo platformas.
5. Nedelskite keisti slaptažodžių. Jei sužinojote apie nutekėjimą, veikti reikia iš karto.

Rizika aktuali ir Lietuvoje

Pasak L. Apynio, Lietuvos vartotojai nėra išimtis tokioms atakoms – fizinė vieta ar kalba nuo jų neapsaugo.

„Jei naudojatės tarptautinėmis platformomis, socialiniais tinklais, el. prekyba ar el. paštu, esate toje pačioje rizikos zonoje kaip ir visi kiti. Kibernetiniai nusikaltėliai neskirsto aukų pagal šalį“, – pažymi ekspertas.

Specialistas pabrėžia, kad kredencialų brukimo atakos nėra sudėtingos technologine prasme – jos sėkmingos todėl, kad išnaudoja žmonių įpročius.

„Didžiausia klaida manyti, kad stiprus slaptažodis visada reiškia saugumą. Jei tą patį stiprų slaptažodį naudojate penkiose vietose, rizika išlieka labai didelė. Šiandien svarbiausia ne tik slaptažodžio stiprumas, bet ir jo unikalumas“, – apibendrina L. Apynis.

Po 22 metų „Gmail“ pristato ilgai lauką funkciją - bus galima pakeisti „Gmail“ pašto adresą neprarandant sukauptų laiškų ir duomenų. 

Tokios galimybės laukta seniai, nes dažnas turi dar paauglystėje susikurtą el. pašto adresą, kuris neatrodo labai profesionaliai. Be to, pasikeitus pavardei ar kitoms aplinkybėms, tekdavo arba likti su senu el. pašto adresu, arba kurti naują paskyrą.

„El. paštą naudojame ne tik visoms „Google“ paslaugoms – el. paštui, duomenų saugyklai, kalendoriui ar kita, bet ir jungiantis prie programėlių, el. parduotuvių, socialinių tinklų, lojalumo programų ir daugybės kitų kasdien naudojamų paslaugų. „Google“ duomenimis, šiandien „Gmail“ naudojasi apie 3 mlrd. žmonių. Todėl bet koks pokytis šioje platformoje yra aktualus daugybei žmonių visame pasaulyje“, – sako Karolis Špiliauskas, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų sprendimų ekspertas.

Pirmiausia atkeliauja į JAV

Galimybė pasikeisti „Gmail“ pašto adresą nuo pernai jau palaipsniui diegiama Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tereikia patikrinti „Google“ paskyros nustatymų skiltį „Asmeninė informacija“.

K. Špiliausko aiškinimu, pirmiausia reikėtų atsidaryti pagrindinį „Gmail“ langą, kuriame rodomi laiškai, ir viršutiniame dešiniajame kampe spustelėti paskyros nuotrauką arba raidę.

Tuomet pasirinkti „Tvarkyti Google paskyrą“ („Manage your Google Account“), eiti į skiltį „Asmeninė informacija“ („Personal info“), tada – į „El. paštas“ („Email“) ir paspausti ant laukelio „Google paskyros el. paštas“ („Google Account email“).

„Jei ten matote ryškiai mėlyną mygtuką „Pasikeisti paskyros el. paštą“ („Change Google Account email“), vadinasi, funkcija jūsų paskyroje jau veikia ir adresą galite keisti. Jei šios parinkties nėra, tikėtina, kad ši funkcija jūsų paskyros dar nepasiekė, todėl teks šiek tiek palaukti“, – nurodo skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ išmaniųjų sprendimų ekspertas.

Ką svarbu žinoti prieš keičiant vartotojo vardą?

Pakeitus „Gmail“ adresą, „Google“ paskyroje saugomi duomenys niekur nedings.

„Kaip ir anksčiau galėsite pasiekti gautus ir siųstus laiškus, nuotraukas, kontaktus, žinutes bei „Google Drive“ saugomus failus. Naujasis adresas taip pat veiks jungiantis prie kitų „Google“ paslaugų, pavyzdžiui, „Maps“ ar „YouTube“, – teigia K. Špiliauskas.

Vis dėlto, anot jo, tam tikrų nesklandumų gali pasitaikyti. Pakeitus „Gmail“ adresą, senasis naudotojo vardas lieka kaip alternatyvus adresas, kad laiškai, siunčiami ankstesniu adresu, ir toliau pasiektų jūsų paskyrą.
„Dalis su paskyra susietų svetainių, programėlių ar paslaugų kurį laiką dar gali naudoti senąjį adresą, tad norint jį pakeisti kaip prisijungimo vardą tą teks padaryti rankiniu būdu. Taip pat keisti el. pašto adresą bus galima tik kas 12 mėnesių ir tik 3 kartus per gyvenimą“, – nurodo „Bitė Lietuva“ atstovas.

Galimybė pasikeisti seną „Gmail“ adresą taip pat prieinama tik asmenines paskyras turintiems žmonėms – verslo, švietimo įstaigų ar kitų organizacijų domenai tokios galimybės neturi.

Kada ši funkcija pradės veikti visiems žmonėms Lietuvoje, dar nėra žinoma. Įprastai visos „Google“ naujovės pirmiausia pasiekia JAV vartotojus, o Europą ir kitas rinkas – kiek vėliau.

Socialiniuose tinkluose esantys botai yra ne visada pastebimi, tačiau vis dažniau pajuntami. Nors Europos Sąjunga turi įrankių, kurie padeda kovoti su dezinformacija, tačiau tai ne visada padeda. „Telia“ DI teisės ekspertas prof. Paulius Pakutinskas teigia, kad kovą apsunkina pilkoji zona tarp tai kas yra teisėta ir kas yra teisinga.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pabrėžia, kad pats technologijos egzistavimas nepažeidžia taisyklių – viską lemia jos panaudojimas. Tarnyba nereguliuoja pačių botų kaip technologijos – reguliuoja jų naudojimą ir vertina jų poveikį. Automatizuotos paskyros savaime nėra draudžiamos, tačiau jos tampa reguliavimo objektu, kai per jas platinamas neteisėtas turinys, iškraipomas viešasis diskursas, vykdomi sukčiavimo veiksmai ar kyla grėsmės demokratiniams procesams.

Prof. Pauliaus Pakutinsko teigimu, yra daug naudingų botų, jų buvimu džiaugiamės arba nepastebime, tačiau botus galima pasitelkti ir blogiems tikslams. Lietuva turi vidinių ir išorinių veikėjų, kurie nori internetinę erdvę išnaudoti savo piktavališkiems tikslams. Tam jie pasitelkia įvairias priemones, įskaitant ir botus, taip keldami grėsmę visuomenei. Todėl žalingi botai ir jų taikymas turi būti reguliuojami, o su pačiais botais – griežtai kovojama.

Šiandien kovą turėtų palengvinti Europos Sąjungos Skaitmeninių paslaugų aktas (angl. Digital Services Act), kuris įpareigoja platformas veikti aktyviai. Dėl šio akto platformos idealiu atveju turėtų ne šiaip sureaguoti į vieną ar kitą kartą padarytus pažeidimus, o nuolat vertinti grėsmes ir užkirsti kelią dezinformacijai dar prieš jai išplintant.

„DI paremti žalingi botai sparčiai tobulėja – jie vis tiksliau imituoja realius vartotojus, maskuojasi ir apeina kontrolės mechanizmus. Todėl platformoms tenkančios prievolės yra tikrai stipri priemonė, bet vien platformų pastangų nepakanka – grėsmes reikia nuolat stebėti, tirti ir stabdyti. Net paprasti vartotojai gali pranešti apie įtartinas veiklas, o kompetentingos institucijos tiria tokius pranešimus. Aišku, visada savo ramybei galima sumažinti tokį poveikį paprasčiausiai mažiau naudojantis socialiniais tinklais, tačiau ar esame tam pasiruošę? Kuo mažiau įsitraukiame, tuo mažiau erdvės paliekame manipuliacijoms“, – teigia prof. P. Pakutinskas.

Platformas gąsdina tik baudos?

Naujausi 2025–2026 m. atvejai rodo, kad nors socialinių tinklų platformoms gresiančios baudos skamba įspūdingai, realiose situacijose jos suveikia pernelyg lėtai ir dažniausiai pavirsta bylinėjimosi procesais.

Pirmąjį reikšmingą precedentą pagal Skaitmeninių paslaugų aktą – 120 mln. eurų baudą platformai „X“ – Europos institucijos skyrė tik po to, kai beveik dvejus metus tyrė, kaip ši platforma klaidino vartotojus „blue check“ dizaino sprendimais, slėpė informaciją apie reklamas ir aktyviai blokavo prieigą tyrėjams.

Tuo pat metu kitos platformos pajuto dar didesnes, tačiau labiau išskaidytas sankcijas: vien per 2025 m. Europos Sąjunga technologijų gigantėms išdalino baudų už maždaug 3,77 mlrd. eurų. Iš jų didžiausią smūgį gavo „Google“ (beveik 3 mlrd. eurų), o „Meta“ sulaukė papildomos 200 mln. eurų sankcijos ir per kelerius pastaruosius metus jau spėjo sukaupti baudų už daugiau nei 2 mlrd. eurų.

„Net kai reguliuotojai gali nubausti įmones milžiniškomis baudomis iki 6 proc. metinės pasaulinės apyvartos, procesai dažnai stringa dėl sudėtingų procedūrų ir milžiniškų kompanijų gebėjimo gintis. Pavyzdžiui, nors institucijos užfiksuoja, kaip „TikTok“ ar „Meta“ pažeidžia taisykles, sprendimų priėmimas užtrunka labai ilgai. Platformos samdo geriausius teisininkus, nes sumos tikrai labai didelės, ir randa originalių būdų, kaip susimažinti ar išvengti šių baudų. Net ir pačios didžiausios baudos, nors popieriuje atrodo didžiulės, iš tikro kanda iš lėto, veikia fragmentiškai ir greičiau tarnauja kaip derybinis svertas, o ne mechanizmas, kuris galėtų greitai paveikti technologijų galiūnes“, – teigia prof. Paulius Pakutinskas.

Slidi riba tarp to, kas neteisėta, ir to, kas kenkia

Europos mechanizmai, anot RRT, leidžia priversti platformas šalinti tik tą turinį, kuris griežtai pažeidžia įstatymus, bet jos visiškai neprivalo trinti to, kas tiesiog kenkia, nuodija viešąją erdvę ar skaldo visuomenę. Platformos šia teisine spraga puikiai naudojasi ir dažnai atsisako veikti.

Europos Komisija yra nurodžiusi, kad valstybės narės negali kurti paralelinių ar dubliuojančių nacionalinių kovos mechanizmų, kurie padėtų šalinti botus, ypač tais atvejais, kai kalbama apie dideles tarptautines platformas. Todėl Lietuva gali veikti tik pasitelkiant bendrus visoje ES taikomus įrankius.

Pirkėjų atsiliepimai nuo seno yra vienas patikimiausių informacijos šaltinių, tačiau didėjant dirbtinio intelekto įtakai svarbu į juos žvelgti kritiškai.

Pasaulyje, kuriame dirbtinis intelektas (DI) daro internete randamą turinį vis mažiau patikimu, vartotojai vis dažniau kreipiasi į kitų žmonių atsiliepimus kaip į realaus pasaulio patvirtinimą. Kol daugelis naudoja šią technologiją apsipirkdami, ypač ieškodami informacijos apie produktus, neretas išreiškia nuogąstavimus, kad, pavyzdžiui, DI sukurtos rekomendacijos gali būti pernelyg tendencingos ir neatspindinčios tikrovės.

„Vartotojai bando orientuotis skaitmeniniame pasaulyje, kuriuo jie ne visiškai pasitiki, su tuo, kuo pasitiki labiausiai – vartotojų atsiliepimais, bet ir jie taip pat gali nuvilti. Tai tarsi užburtas ratas, kuriame žmonės yra labai skeptiški DI atžvilgiu, tačiau vis tiek yra priklausomi nuo turinio, kuriuo DI gali lengvai manipuliuoti. Kaip rodo įvairūs tarptautiniai tyrimai, tai padaryti – pakankamai nesunku“, – teigia rinkodaros ekspertas, „Omnisend“ viceprezidentas plėtrai Evaldas Mockus.

Netikrų atsiliepimų – tik daugėja

Naujausias „Omnisend“ tyrimas atskleidžia tendenciją: kol netikro turinio – vaizdo klastočių (angl. deepfakes), klaidinančių DI vaizdų, netikrų naujienų puslapių – internete daugėja, žmonių pasitikėjimas vartotojų atsiliepimais internete auga. Tuo metu kito tyrimo, kurį atliko „Capital One Shopping“, rezultatai rodo, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose beveik kas trečias (30 proc.) atsiliepimas yra arba netikras, arba klaidinantis. Be to, net 82 proc. vartotojų su netikrais atsiliepimais susiduria bent kartą per metus.

Kaip teigia E. Mockus, vartotojai noriai pasikliauja atsiliepimais internete, kad galėtų įsitikinti, jog prekės yra tikros – ypač augant DI įtakai. Remdamasis konsultacijų bendrovės KPMG duomenimis ekspertas teigia, jog net trys ketvirtadaliai (73 proc.) Lietuvos gyventojų nėra užtikrinti dėl turinio internete patikimumo, nes jis galėjo būti sukurtas pasitelkus DI.

„DI amžiuje žmonės natūraliai kreipiasi į kitus žmones, ieškodami užtikrinimo priimant svarbius sprendimus. Kai viską – nuo produktų aprašymų iki nuotraukų – galima sukurti akimirksniu, žmonių atsiliepimai gali atrodyti realistiškesni nei bet kas, ką sako prekės ženklas. Tačiau tai, kas atrodo tikroviška, nereiškia, kad tai automatiškai yra tiesa: vidutiniškai kas trečias atsiliepimas gali būti sukurtas ne žmogaus. Todėl svarbu būti ypač atsargiems ir vadovautis sveiku protu – net ir tada, kai turinys atrodo žmogiškas“, – tvirtina E. Mockus.

Prekybininkams pataria, kaip padėti pirkėjams

Paklaustas, kaip prekybininkai ir prekių ženklai gali padėti žmonėms susigaudyti DI amžiuje, rinkodaros ekspertas pabrėžia: tai, kaip pateikiami pirkėjų atsiliepimai, yra ne mažiau svarbu nei jų turėjimas. Anot jo, šiandien kur kas svarbiau yra tai, kiek pasitikima atsiliepimais.

„Pirkėjai ieško paprastų požymių, rodančių, kad atsiliepimai yra tikri: patvirtinti pirkimai, išsamūs atsiliepimai ir skaidrumas dėl to, kaip jie renkami. Prekių ženklai, kurie investuoja į šiuos pasitikėjimo rodiklius, yra tie, kurie išsiskirs iš kitų ženklų“, – pabrėžia „Omnisend“ atstovas.

Paklaustas, kaip prekybininkams reikėtų išskirti savo prekės ženklą, E. Mockus pirmiausia pataria pateikti svarbiausią informaciją, nepasikliaujant vien tik jos kiekiu. „Išryškinkite privalumus, trūkumus ir naudingiausius atsiliepimus struktūrizuotu ir tokiu formatu, kurį būtų lengva suprasti tiek pirkėjams, tiek DI įrankiams. Mažesnis išsamių, konkrečių ir netgi nevienareikšmių atsiliepimų rinkinys sukuria daugiau patikimumo nei šimtai penkių žvaigždučių įvertinimų apie nieką.“

Jis taip pat pataria išskirti tai, kas pabrėžtų vartotojų atsiliepimų patikimumą. Eksperto teigimu, verta teikti pirmenybę patvirtintiems pirkimams, laiko žymoms, atsiliepimų autoriaus istorijai ir išsamioms detalėms: nuotraukoms, kontekstui, naudojimo pavyzdžiams.

„Naudokite standartines praktikas, pavyzdžiui, „patvirtinto pirkėjo“ ženklus, informaciją apie moderavimą ir sukčiavimo aptikimo įrankius, kad parodytumėte atsiliepimų autentiškumą. Jei įmanoma, naudokite nepriklausomą patvirtinimą. Trečiųjų šalių atsiliepimų platformos ar išoriniai patvirtinimo įrankiai gali suteikti papildomą patikimumo lygį ir sumažinti suvokiamą šališkumą“, – pataria „Omnisend“ viceprezidentas plėtrai E. Mockus.