Kriptovaliutų industrija tiek Europoje, tiek JAV jau kurį laiką susiduria su sunkumais siekdama įtikinti reguliuojančias institucijas tokios investicijos legitimumu ir saugumu, kita vertus, prekyba kriptovaliutomis išlieka aktyvi. Per  pastarąjį pusmetį nuskambėjusios istorijos – kriptovaliutų keityklos FTX griūtis, steiblkoino  „Terra LUNA“ žlugimas, kriptovaliutoms draugiškų JAV bankų „Silvergate“, „Silicon Valley Bank“ ir „Signature“ griūtis ar prekybos platformos „EminiFX“ sukčiavimo skandalas – skatina institucijas greičiau imtis griežtesnio kriptovaliutų rinkos reguliavimo ir joje vykdomų sandorių skaidrumo užtikrinimo. Žingsnis šia kryptimi turėtų svarbų poveikį kriptovaliutų rinkai ir galėtų padėti apsaugoti investuotojus.

Apginti nukentėjusių investuotojų interesus nėra paprasta

Vienos didžiausių kriptovaliutų keityklų FTX griūtis, pirminiu vertinimu, galėjo atnešti apie 8 mlrd. JAV dolerių nuostolių investuotojams. Kitas smūgis kriptosektoriaus reputacijai – valiutos „Terra LUNA“ žlugimas – investuotojams pridarė nuostolių, kurie gali viršyti 300 mlrd. JAV dolerių. Po  „Terra LUNA“ griūties pasipylė vieši neprofesionalių investuotojų pasisakymai apie tai, kaip visos jų gyvenimo santaupos dingo per kelias valandas.

Dar šių metų kovo mėnesį per vieną savaitę JAV žlugo net trys kriptovaliutoms ir kriptosektoriui draugiški bankai – „Silvergate“, „Silicon Valley Bank“ (SVB) ir „Signature“. SVB atveju buvo areštuota maždaug 175 mlrd. JAV dolerių vertės klientų indėlių, o JAV reguliatoriai suskubo imtis veiksmų ir garantavo už šiuos indėlius. Šie bankai  ne tik teikė bankines paslaugas, bet suteikė virtualioms valiutoms reikalingą infrastruktūrą.

Tai tik keli garsiausiai nuskambėję pavyzdžiai, tačiau atvejų, kai nukenčia investuotojai yra gerokai daugiau. Praktiškai kiekvienu atveju atsakingų asmenų – kryptovaliutų platformų steigėjų – atžvilgiu pradedami tyrimai dėl galimo sukčiavimo ar turto pasisavinimo. Visgi absoliučia dauguma atvejų tiriami steigėjai būna registruoti tokiose lengvatinio apmokestinimo zonose kaip Bermudai, Bahamų  ar Kaimanų salos, todėl vykdyti teisinius procesus paprastai yra sudėtinga.

Su tokia situacija esame susidūrę ir Baltijos šalyse. „Receivership Estate of EminiFX“ tuo metu atstovaujamas administratoriaus, kreipėsi į teisininkus dėl per kriptovaliutos prekybos platformą „EminiFX“ platformą vykdyto sukčiavimo. Platformą valdanti įmonė buvo registruota Lietuvoje. Tai iš esmės buvo klasikinis „Ponzi“ schemos variantas, kai investuotojams atrodė, kad iš savo investicijų jie nemažai uždirba, tačiau iš tiesų visa grąža buvo netikra.

Bendradarbiaudami su kolegomis, dirbančiais prie JAV vykstančio baudžiamojo proceso, padėjome investuotojams susigrąžinti bitkoino valiutos, kurios bendra vertė siekė apie 85 mln. dolerių. Deja, sėkmės atvejai nėra tokie dažni.

Reglamentavimas atneš daugiau saugumo

Be abejo, sukčiavimo atvejų gali pasitaikyti bet kurioje investavimo srityje: prekiaujant akcijomis, obligacijomis, investuojant į fondus, naudojantis sutelktinio finansavimo platformomis ar kitais investavimo instrumentais. Kriptovaliutos nėra išimtis. Visgi kriptovaliutų išskirtinumas ir problema yra reguliavimo trūkumas. Šiuo metu daugumoje valstybių, įskaitant ir Lietuvoje, kriptovaliutos yra apibrėžtos tik pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tikslais. Teisine prasme nėra apibrėžtos net pagrindinės sąvokos ir taisyklės: pavyzdžiui, kas apskritai civilinės teisės prasme yra kriptovaliuta, koks teisinis režimas šioms valiutoms taikomas, kaip nustatoma jų vertė. Kadangi ji nuolat svyruoja, laiko faktorius tampa itin svarbus apskaičiuojant investuotojų patirtus nuostolius. Taip pat trūksta aiškumo, kas turėtų atsakyti už galimai neteisėtus veiksmus.

Nesant reguliavimo, vienintelis įrankis, leidžiantis užtikrinti kriptovaliutomis pasitikėjusių investuotojų apsaugą yra tyrimai, kuriuos atlieka kompetentingos institucijos įvairiose užsienio jurisdikcijose (dažnai lengvatinio apmokestinimo zonose). Tačiau, kaip parodė FTX atvejis, tokie tyrimai dažnai nekelia didelio pasitikėjimo.

Reaguodama į tokius atvejus Europos Taryba ir Europos Parlamentas po truputį imasi veiksmų. Panašu, kad ryškėja pirmieji bandymai įsikišti į kriptovaliutų rinką ir užtikrinti joje vykdomų sandorių skaidrumą. Jau šią savaitę Europos Parlamentas balsuos dėl būsimo  reglamento dėl kriptovaliutų rinkų (angl. Markets in Crypto Assets Regulation), kuris, kaip spėjama, turėtų įsigalioti 2024 m. Šiuo teisės aktu siekiama numatyti vienodus reikalavimus EU veikiantiems dalyviams, nustatyti tam tikrus skaidrumo, informacijos atskleidimo (angl. disclosure) reikalavimus kriptovaliutų prekybą vykdančioms platformoms, keitykloms, piniginėms, konsultavimo įmonėms ir portfelio valdytojams. Tai gali turėti itin reikšmingą globalų poveikį visai kriptovaliutų rinkai bei finansiniam stabilumui ir padėti apsaugoti investuotojus.

Web3, decentralizuotų finansų, kripto ir metavisatos srityse veikiantį verslą vienijanti organizacija „Crypto Economy Organisation“ (CEO) išsirinko naują valdybą ir apsibrėžė naujus tikslus sparčiai kintančioje kripto ekonomikos plėtros ir reguliavimo aplinkoje.

Konstatuodama, kad Lietuva  išlieka patraukli šio verslo steigimuisi šalis, organizacija ketina siekti tvaraus kripto ekonomikos rinkos augimo ir bendradarbiauti su priežiūros institucijomis, kuriant racionalią ir progresą skatinančią teisinę bazę.   

Registrų centro duomenimis, šių metų kovo 1 dieną Lietuvoje veikė 272 naujausius Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nustatytus minimalaus 125 000 EUR įstatinio kapitalo reikalavimus atitinkantys virtualaus turto paslaugų teikėjai. 

„Tai įspūdingas skaičius, rodantis, kad Lietuva yra ne tik fintech, bet ir Web3 šalis, turinti pažangią platformą tarptautinio verslo startui ir augimui. Daugeliu atvejų fintech ir kripto yra gretimos arba susiliejančios industrijos, šiuo metu išgyvenančios tą pačią pasirinkimo problemą: o kur toliau? Norėtųsi, kad Lietuva išliktų viena iš pirmaujančių Europos šalių, turinčių aiškų ir prognozuojamą reguliavimą bei suprantančių industrijos ypatumus ir išskirtinumą.  CEO telkia ir kviečia prie asociacijos jungtis naujus industrijos dalyvius dialogui ir bendradarbiavimui, kuriant palankią ir skaidrią verslo aplinką“, - pažymėjo CEO prezidentas Vytautas Kašėta. 

Pasak jo, jau šį pavasarį ES turėtų būti priimtas kripto turto rinkų reglamentas MiCA (Markets in Crypto Assets Regulation), kuris šalyse-narėse realiai pradėtų veikti 2024-2025 metais.  

„Tai labai svarbus taisyklių paketas, kurio diegimas ir veikimas  nebūtų įmanomas be civilizuoto dialogo su rinkos dalyviais. Toks dialogas itin aktualus Lietuvoje, kuri nuveikė daugiau nei daugelis kitų Europos Sąjungos šalių, pritraukdama kripto ir Web3 ekonomikos verslą. Nesinorėtų, kad sukauptas potencialas būtų iššvaistytas. Gera žinia, kad diskusija jau vyksta – praėjusių metų pabaigoje surengtame „Web3: Impact The Future Summit“ mums pavyko prie apskritojo stalo suburti daugelį suinteresuotų institucijų ir rinkos dalyvių pokalbiui apie bendradarbiavimo formas, turinį bei sektoriaus plėtros perspektyvas“, - pridūrė V. Kašėta.

„Kai kuriose pasaulio valstybėse kyla įvairių iniciatyvų riboti kriptoturto paslaugų teikėjų veiklą, atriboti nuo bankinio sektoriaus ar net apskritai uždrausti tokią veiklą. Lietuva išsiskiria kaip pažangi ir teisės aktų reikalavimų besilaikantiems virtualaus turto paslaugų teikėjams palanki šalis, kuri šį sektorių vertina kaip fintech sektoriaus tąsą. Tai priežastys, skatinančios pasaulinio lygio verslus kurtis mūsų šalyje. Kartu tai yra paskata Lietuvai išlikti nuosekliai tobulinant reguliavimą ir jo įgyvendinimo praktiką. Juolab kad ES išsikėlė ambiciją tapti pirmaujančiu žemynu skaitmeniniam verslui ir inovacijoms, o rizikas, būdingas virtualaus turto sektoriui, valdyti ne draudimais, o aiškiu, prognozuojamu ir visose valstybėse narėse suvienodintu reguliavimu. ES požiūris skiriasi nuo JAV požiūrio, kuri pasirinko draudimų ir ribojimų kelią. Dėl to pastaruoju metu pastebimas su Web3 industrija susijusio milijardais skaičiuojamo kapitalo bėgimas iš šios šalies. Priėmus teisingus sprendimus, dalis šių investicijų galėtų įsilieti į ES ir Lietuvos ekonomikas. Manau, kad šioje srityje CEO asociacija gali atlikti reikšmingą vaidmenį būdama tarpininke tarp Lietuvoje veikiančių Web3 sektoriaus dalyvių ir viešojo sektoriaus atstovų“, - pažymėjo CEO viceprezidentas Gediminas Laucius.

Naujai išrinktos CEO valdybos pirmininku ir prezidentu perrinktas inovacijų įmonės „SUPER HOW?“  vienas iš įkūrėjų Vytautas Kašėta. Viceprezidentu išrinktas integruotų profesinių paslaugų grupės „Lewben“ partneris Gediminas Laucius, viceprezidente taip pat išrinkta Ieva Trinkūnaitė, atstovaujanti įmonę „Foxpay“. Naujais valdybos nariais tapo advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris Mindaugas Civilka ir Mindaugas Navickas, atstovaujantis „iSun Lithuania“. Į valdybą perrinkti Linas Būtėnas iš Vilniaus universiteto, CEO viceprezidentas Andrius Bartminas, atstovaujantis įmonei „SUPER HOW?“,  Evaldas Bružė iš Lietuvos kibernetinių nusikaltimų kompetencijų ir tyrimų centro bei Dmitrij Radin, atstovaujantis bendrovei „BlockBank“.

Vienos didžiausių ir įtakingiausių kriptovaliutų prekybos bendrovių FTX bankrotas sukrėtė visą kriptovaliutų rinką, o kai kurie ekspertai net pradėjo prognozuoti šios verslo krypties griūtį.

Blokų grandinės technologija, kuria paremtos kriptovaliutos, pirmą kartą aprašyta dar 1982-aisiais David Chaum doktorantūros disertacijoje. Pati valiuta egzistuoja nuo 1997-ųjų, kuomet buvo sukurta pirmoji jos versija – „B-Money“. Dar vėliau buvo „Bit Gold“, kitos valiutos.

Bitkoinas – žinomiausia ir kriptovaliutos etalonu bei pradininke laikoma valiuta – sukurtas tik 2008 metais. Tačiau šią valiutą galime laikyti virtualios finansų rinkos pradininke, nes būtent ji privertė patikėti šio instrumento ateitimi ir pritraukė į rinką milijonus investuotojų.

Šiandien, nepaisant FTX griūties ir staigaus visos rinkos nuosmukio po jos, bendra kriptovaliutų rinkos kapitalizacija pasaulyje vertinama daugiau nei 1 trilijonu JAV dolerių, o tai tikrai milžiniški pinigai.

Kriptovaliuta šiandien – visuotinai pripažintas instrumentas, prekybą virtualiais pinigais jau vykdo ir tradiciniai bankai, pasaulyje ja galima atsiskaityti už prekes ir paslaugas.

Ar gali visiškai žlugti tokia sena ir didelė struktūra? Nemanau. Net ir katastrofinis vieno didžiausių JAV bankų „Lehman Brothers“ bankrotas nesužlugdė pasaulinės bankų sistemos ar investicinių fondų.

Ilguoju periodu ši krizė padės kriptovaliutų rinktai tapti stabilesne, nes atsiras daugiau reguliavimo instrumentų, o žmonės vis dažniau pasitikės ne kriptovaliutoms skirtomis prekybos vietomis, bet tradicinėmis finansų bendrovėmis, kurios į savo paslaugų ir investicijų paketus įtraukia kriptovaliutas.

Tačiau tai nereiškia, jog niekas nesikeičia. Kelios išmoktos pamokos:

1. Įvertinkite riziką

Kriptovaliutų kursas kol kas itin siūbuojantis ir jei tikitės daug išlošti trumpuoju periodu – rizika bus labai aukšta.

Bitkoino kursas nuo 2021 m. lapkričio, kai buvo pasiekta rekordinė 68 tūkst. JAV dolerių riba, iki 2022 m. lapkričio 17 d. nukrito daugiau nei tris kartus – iki 17 tūkst. JAV dolerių.

Tai vis tiek gerokai daugiau už 1 JAV dolerį – toks buvo pirmasis šios kriptovaliutos kursas tik jai pasirodžius, tad ilguoju periodu greičiausiai išlošite.

2. Diversifikuokite investicijas

Nelaikykite visų kiaušinių vienoje pintinėje – matyt, seniausias investuotojo patarimas. Jį galėčiau papildyti tik tiek, kad pasistenkite turėti ne tik kiaušinių.

Investuokite į skirtingus produktus skirtingose vietose. Tai auksinė investavimo taisyklė, galiojusi dar iki kriptovaliutų atsiradimo ir visiškai pasiteisinusi. Griūva ne tik palyginti naujos, bet ir laiko patikrintos sistemos.

3. Ieškokite saugių laikymo vietų

Kriptovaliutas laikykite keliose nesusijusiose vietose – prekybos tinklų šiuo metu yra tikrai ne vienas. Dalį kriptovaliutų, kurias įsigijote ilgesniam laikymui, apskritai galima išvesti iš tinklo į labiau tradicines finansų bendroves, kaip, pavyzdžiui, „Fidelity“.

„Šaltasis“ saugojimas tampa populiarus ir kol kas vienintelis šio metodo minusas – turtas tampa mažiau likvidus ir juo negalima prekiauti greitai. Bet kai kurioms investicijoms ir nereikia greičio.

4. Darykite atsargines sandorių įrašų kopijas

Nesvarbu, kur laikote skaitmeninę valiutą, specialistai siūlo periodiškai atsisiųsti ir išsisaugoti savo sandorių istoriją. Tai padės ne tik „jausti pulsą“, bet ir pareikšti pretenzijas, jei kuri nors birža užsidarys.

5. Įvertinkite ne tik investicines rizikas

Investuojant į kriptovaliutas, labai svarbu nepamiršti kitų su šia finansine priemone susijusių rizikų. Visų pirma, labai gerai įvertinkite gautų pinigų kilmę. Tai svarbu kalbant apie visas valiutas, tačiau virtualūs pinigai vis dar išlieka padidintos rizikos zonoje.

Dar vienas labai svarbus momentas – apskaita. Skaitmeninių pinigų apskaitą reguliuojančių teisės aktų daugėja, valiutos kurso pokyčiai – dideli, tad labai svarbu tinkamai įvertinti mokėtinus mokesčius bei valiutos kurso pokyčio apskaitą.

Jei nesekate visų su tuo susijusių naujienų – būtinai pasitarkite su profesionaliais konsultantais, kurie padės išvengti brangiai galinčių kainuoti klaidų. 

Finansų apskaitos ir teisinių paslaugų bendrovės „MesoGroup“ vadovas Simonas Tamulionis

Šiuolaikinis verslas glaudžiai susijęs su skaitmeninėmis technologijomis bei inovacijomis. Jungtinėse Valstijose bei Europoje vis drąsiau kelią skinasi ir blockchain (blokų grandinė) technologija grįsti sprendimai. Šiemet mūsų šalyje įsteigta organizacija „Lithuanian Blockchain Association“ (Lietuvos blokų grandinės asociacija) sieks padėti verslui diegiant šias technologijas bei švies visuomenę su tuo susijusiais klausimais.

Decentralizuoti finansai, kriptovaliutos, bitkoinas ar NFT Lietuvoje dar daug kam skamba kaip nesuprantami terminai. Plačiajai visuomenei šie pavadinimai neretai asocijuojasi su nedora nusikaltėlių veikla, siekiant išvilioti žmonių pinigus arba nuslėpti mokesčius. Įtariai į naujoves žiūri ir kai kurios mūsų valstybės institucijos. Tačiau pažangiausiose pasaulio valstybėse – pradedant JAV ar Japonija, baigiant Europos šalimis, blokų grandinės (kitaip - decentralizuotos finansinių operacijų saugojimo sistemos) technologijos ir jų produktai tapo neatsiejama ekonomikos bei paprastų piliečių gyvenimo dalimi. Jų pagrindu kuriamos ne tik skaitmeninės valiutos, bet ir atliekami finansiniai atsiskaitymai, verslo sandoriai bei jų teisinis patvirtinimas, saugomi medicininiai, juridiniai dokumentai ir t.t.

Suprasdama šių inovacijų svarbą mūsų šalies vyriausybė blockchain projektus įtraukė į Europos Sąjungos paramos fondų programą. Jos pagrindu netrukus bus pradėta teikti ES parama blokų grandinės projektus vystančioms įmonėms.

Šiemet veiklą pradėjusi „Lithuanian Blockchain Association“ (LBCA), vienijanti su blokų grandine susijusius juridinius asmenis, glaudžiai bendradarbiauja su atsakingomis valstybės institucijomis. Asociacija parengė partnerystės paketą mūsų šalies įmonėms bei vadinamiesiems start’upams. Jis apims pagalbą rengiant projektus ES ir kitų fondų paramai gauti. Asociacija padės ne tik sprendžiant techninius klausimus, bet ir tvarkant teisinius bei kitus aspektus.

Asociacijos valdybos nariai kontaktuoja su mūsų šalyje veikiančiais bankais bei finansinėmis institucijomis, atlieka oficialius užklausimus ir sprendžia kylančius neaiškumus dėl blokchain srityje dirbančių įmonių veiklos ar pavienių asmenų kripto sandorių.

Pasak LBCA valdybos nario Dainiaus Bartusevičiaus, sparčiai besiplečianti asociacija laukia ne tik naujų narių, bet ir specialistų, turinčių patirties su blokų grandine susijusiuose projektuose.

Viena svarbiausių asociacijos veiklos krypčių - švietėjiška veikla. Šiuo tikslu valstybinėms ir verslo įmonėms organizuojami mokymai, susiję su blokų grandine ir jos taikymu organizacijos veikloje. Jau yra pasiektas susitarimas su teisėsaugos institucijomis dėl seminarų policijos pareigūnams, tiriantiems galimus nusižengimus kriptovaliutų srityje. Taip pat dar šį mėnesį Vilniuje bus surengtas praktinis seminaras plačiajai visuomenei. Jame paskaitas skaitys bei mokymus ves tarptautinių konferencijų Kanadoje, Indijoje bei technologijų ir inovacijų festivalio „Login“ Vilniuje pranešėjas Glebas Divovas bei daugelis kitų patyrusių specialistų.

LBCA informacija