„Binance“, didžiausia pasaulyje kriptovaliutų birža pagal prekybos apimtis ir vartotojų skaičių, perkopė 300 mln. registruotų vartotojų ribą. Pastaruosius 18 mėnesių prie „Binance“ kasdien vidutiniškai prisijungė po 180 tūkst. žmonių – tai rodo tiek platformos pasaulinį pasiekiamumą, tiek sparčią kriptovaliutų rinkos plėtrą.

„Binance“ augimas pastaraisiais metais nuolat spartėjo. Pritraukti pirmuosius 100 milijonų vartotojų prireikė beveik penkerių metų, antram 100 milijonų – šiek tiek daugiau nei dvejų metų, o naujausiems 100 milijonų vartotojų pakako vos 1,5 metų.

„Binance“ šiandien turi beveik tiek pat registruotų vartotojų, kiek pasaulyje yra „Netflix“ prenumeratorių. Jei biržą būtų galima laikyti šalimi, „Binance“ bendruomenė pagal gyventojų skaičių užimtų ketvirtą vietą pasaulyje, nusileisdama tik Kinijai, Indijai ir Jungtinėms Valstijoms.

Šis pasiekimas – daugiau nei vien skaičiai. Jis atspindi esminį milijonų žmonių požiūrio į kriptovaliutas pokytį. Tai, kas prasidėjo kaip nišinė technologija, dabar stabiliai įsitvirtina pasaulinėje finansų arenoje.

„Su „Binance“ esu nuo pat pirmos dienos ir didžiuojuosi platforma, kurią mes visi kartu sukūrėme. Tačiau mūsų darbas tuo nesibaigia. Mūsų vizija drąsi – pasiekti 1 milijardą vartotojų ir augti toliau. Mes toliau diegsime naujoves ir plėsime prieigą užtikrindami, kad finansinė laisvė per kriptovaliutas būtų prieinama kiekvienam ir visur. Tai kelionė, kurioje esame kartu, ir aš nekantrauju, ką ateitis mums atneš“, – sako „Binance“ bendraįkūrėja ir viena vadovių Yi He.

Platformai augant, „Binance“ ir toliau prioritetą skiria vartotojų apsaugai ir skaidrumui. Šiandien „Binance“ viešai paskelbta turto apsaugos ataskaita („Proof of Reserves“) rodo, kad klientų lėšos siekia daugiau nei 170 mlrd. JAV dolerių. Tai suteikia aiškų ir patikimą įrodymą, kad vartotojų pinigai yra visiškai užtikrinti – tai principas, kuris išlieka kertiniu ilgalaikio pasitikėjimo kūrimui.

Šis pasitikėjimas atsispindi ir „Binance“ lapkritį atliktame „Global User Pulse“ tyrime, kuriame dalyvavo beveik 100 tūkst. vartotojų iš 48 rinkų. Jie pagrindinėmis priežastimis rinktis „Binance“ nurodė saugumą, prekės ženklo reputaciją ir turto apsaugą.

„Žvelgdami į ateitį matome didžiulį potencialą tolesniam augimui ir inovacijų diegimui. Kriptovaliutų pramonė sparčiai keičiasi, o „Binance“ siekia būti priešakyje. Norime vartotojams siūlyti platų produktų spektrą – tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems prekybininkams. Išlaikome dėmesį pasitikėjimo, skaidrumo ir saugumo stiprinimui, nes tai yra pagrindas kitam kriptovaliutų įsisavinimo etapui“, – sako vienas „Binance“ vadovų Richardas Tengas.

Didėjant pasauliniam reguliavimui ir mažėjant technologiniams barjerams pusė visų „Binance“ vartotojų dabar save identifikuoja kaip ilgalaikius kriptovaliutų turėtojus. Tai rodo, kad pasitikėjimas ilgalaike kriptovaliutų verte nuolat auga. Šis pasitikėjimas „Binance“ skatina išlaikyti dėmesį skaidrumui, saugumui ir į vartotojus orientuotoms inovacijoms, kad kiti šimtai milijonų vartotojų į kriptovaliutų ekonomiką žengtų su pasitikėjimu.

Pranešimą paskelbė: Goda Diečkutė, UAB Headline Agency

„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.

„Binance“, didžiausia pasaulyje kriptovaliutų birža pagal prekybos apimtis ir vartotojų skaičių, pasiekė reikšmingą reguliacinę pergalę: Abu Dabio tarptautinio finansų centro (ADGM) Finansinių paslaugų reguliavimo institucija (FSRA) oficialiai patvirtino „Binance“ globalios platformos „Binance.com“ veiklą pagal visapusišką reguliacinę sistemą.

Šis išsamus reguliacinis patvirtinimas apima „Binance“ globalią platformą „Binance.com“ per tris atskiras ADGM teritorijoje veikiančias reguliuojamas įmones. Kiekviena iš jų – birža, atsiskaitymų centras ir brokerių-prekybininkų paslaugų įmonė – turi atskiras reguliavimo teises vykdyti konkrečią finansinių paslaugų veiklą pagal ADGM tarptautiniu mastu pripažintą, aukso standartą atitinkančią reguliacinę sistemą.

„Nest Services Limited“ (netrukus bus pervadinta į „Nest Exchange Limited“) gavo patvirtinimą kaip pripažinta investicijų birža (RIE) ir gali valdyti daugiašalę prekybos platformą. Ji atsakinga už visas biržos prekybos veiklas, įskaitant spot ir išvestinių finansinių instrumentų sandorius.

„Nest Clearing and Custody Limited“ tapo pripažinta atsiskaitymo įstaiga (RCH) ir gavo papildomų leidimų teikti globos bei centrinių depozitoriumų (CSD) paslaugas. Įmonė rūpinsis sandorių atsiskaitymais, vykdymu ir skaitmeninių aktyvų saugiu saugojimu, užtikrindama patikimą veiklos stabilumą ir turto apsaugą.

„BCI Limited“ (netrukus bus pervadinta į „Nest Trading Limited“) patvirtinta kaip brokerių-prekybininkų įmonė, galinti prekiauti investicijomis, organizuoti sandorius, valdyti turtą, teikti globos ir pinigų paslaugas. Ji teiks „Binance“ ne biržos paslaugas, įskaitant OTC prekybą, konvertavimo paslaugas ir kitas tiesiogines prekybos operacijas.

„Per gerbiamą ADGM sistemą pasiektas reguliacinis statusas atspindi mūsų gilų įsipareigojimą laikytis taisyklių, užtikrinti skaidrumą ir vartotojų apsaugą. ADGM yra viena iš labiausiai gerbiamų finansų reguliavimo institucijų pasaulyje, o turėdami FSRA licenciją pagal jų „auksinį standartą“ rodome, kad „Binance“ atitinka aukščiausius tarptautinius standartus atitikties, valdymo, rizikų valdymo ir vartotojų apsaugos srityse. Ši licencija suteikia reguliacinį aiškumą ir teisėtumą, leidžiantį „Binance“ vykdyti savo pasaulinę veiklą pagal ADGM. Nors mūsų globalios operacijos išlieka paskirstytos, pasitelkiant talentus ir inovacijas visame pasaulyje ši reguliacinė bazė suteikia mūsų vartotojams ramybę žinant, kad „Binance“ veikia pagal pasaulyje pripažintą aukso standartą atitinkančią sistemą. Esame dėkingi FSRA už novatorišką požiūrį, kuris saugo vartotojus ir skatina inovacijas“, – sako Richardas Tengas, „Binance“ vadovas.

„Džiaugiamės galėdami pasveikinti „Binance“, svarbų pasaulinį skaitmeninių aktyvų ir finansinių inovacijų žaidėją, ADGM. Jų buvimas pabrėžia Abu Dabio, kaip pirmaujančio tarptautinio inovacijų, tvaraus augimo ir finansų ateities centro, statusą. Tikimės, kad jie pasinaudos pažangia ADGM reguliacine sistema ir dinamiška ekosistema, prisidėdami prie inovatyvesnės, įtraukesnės ir ateičiai pasiruošusios pasaulinės finansų sektoriaus evoliucijos“, – teigia Ahmedas Jasimas Al Zaabi, ADGM pirmininkas.

Turėdama daugiau nei 300 milijonų registruotų vartotojų visame pasaulyje ir daugiau nei 125 trilijonų JAV dolerių bendras prekybos apimtis, „Binance“ daro didelį poveikį skaitmeninių aktyvų ekosistemos raidai kuriant saugią, skaidrią ir taisykles visiškai atitinkančią infrastruktūrą. Veikimas pagal tvirtą ADGM finansinių paslaugų sistemą užtikrina, kad visi „Binance“ vartotojai platformai žengiant į kitą institucinio ir privataus sektoriaus naudojimo etapą galėtų naudotis aukščiausiais priežiūros ir vartotojų apsaugos standartais.

Lietuvos bankas primena – pereinamasis laikotarpis, per kurį kriptoturto paslaugų teikėjai privalo gauti licenciją, mūsų šalyje baigiasi šių metų gruodžio 31 d. Po to licencijos neturinčios įmonės nebegalės teikti su kriptoturtu susijusių paslaugų. Pokyčiams turi pasirengti ir teikėjai, ir šių paslaugų naudotojai.

„Mūsų vertinimu, įmonės, kurios atsakingai rengėsi licencijavimui, prašymus mums jau yra pateikusios. Šiuo metu vertiname keletą prašymų ir siekiame, kad sprendimai dėl jų būtų priimti iki pereinamojo laikotarpio pabaigos. Tenka pripažinti, kad didžioji dalis pareiškėjų kreipėsi į mus būdami nepakankamai pasirengę licencijavimui ir būsimai veiklai. Ypač paskutinėmis savaitėmis pateikiamos naujos paraiškos neatitinka net minimalių reikalavimų. Tai kelia klausimų ir abejonių dėl tokių pareiškėjų kompetencijos bei požiūrio“, – sako Arūnas Raišutis, Lietuvos banko Teisės ir licencijavimo departamento direktorius.

Nuo šių metų pradžios Lietuvos banke gauta beveik 50 įmonių prašymų dėl kriptoturto paslaugų teikėjo licencijos išdavimo, kai kurios įmonės kreipėsi kelis kartus po to, kai paraiška buvo atmesta. Šiuo metu nagrinėjama daugiau nei 10 paraiškų, kol kas kriptoturto paslaugų teikėjo licencija išduota tik vienai įmonei.

Į VĮ Registrų centro sąrašus įrašyti virtualiųjų valiutų keityklos ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai, neplanuojantys tęsti veiklos, turėtų nedelsti ir aktyviai informuoti klientus apie numatomą veiklos nutraukimą. Klientams turi būti pateiktas veiklos užbaigimo terminas, išsamios lėšų ir kriptoturto pervedimo instrukcijos. Ši informacija turi būti skelbiama šių operatorių interneto svetainėse, socialinių tinklų paskyrose, siunčiama žinomais klientų kontaktais.

Licencijų nesiekiantys operatoriai turi imtis visų veiksmų, kad jų klientams priklausantis turtas būtų grąžintas iki to laiko, kai jie neteks teisės teikti su kriptoturtu susijusių paslaugų. Operatoriai turėtų nedelsdami perduoti saugoti klientų turtą jų nurodytiems kriptoturto ir (arba) piniginių lėšų saugotojams arba pervesti klientams priklausantį kriptoturtą į nurodytas saviprieglobes pinigines (angl. self-hosted wallet). Lietuvos bankas turi teisę blokuoti nelegaliai (neturint reikiamo veiklos leidimo) finansines paslaugas teikiančių įmonių interneto svetaines, kartu įtraukdamas šias įmones ir jų administruojamas interneto svetaines į viešai skelbiamą nelegalių subjektų sąrašą.

Savo ruožtu investuotojai, kurie naudojasi operatorių paslaugomis, jau dabar turėtų pasidomėti, ar jiems paslaugas teikianti įmonė siekia gauti kriptoturto paslaugų teikėjo licenciją ir kokiame etape šis procesas yra. Investuotojai gali pasirinkti, kur saugoti savo kriptoturtą, tačiau svarbu, kad tą darytų reikiamą veiklos leidimą turintis kriptoturto paslaugų teikėjas. Lietuvos bankas rekomenduoja investuotojams nedelsti ir pervesti jiems priklausantį kriptoturtą į prižiūrimą bendrovę, turinčią licenciją teikti kriptoturto paslaugas.

Lietuvos bankas kartu su Europos finansų rinkos priežiūros institucijomis yra įspėjęs vartotojus apie su kriptoturtu susijusią riziką ir primena, kad, priklausomai nuo kriptoturto rūšies ir paslaugų teikėjo, vartotojai gali susidurti su didesne rizika, o jų teisių apsauga gali būti ribota arba jos apskritai gali nebūti.

Pastaruoju metu technologijų ir finansų pasaulyje vis dažniau minima daugeliui dar menkai pažįstama sąvoka Web3. Skirtingai nei dabartinis visų naudojamas Web2 tinklas, kurio pagrindą sudaro didžiosios technologijų platformos ir jų valdoma duomenų infrastruktūra, Web3 siekia patiems vartotojams internete suteikti daugiau kontrolės ir nuosavybės teisių. Investicijos į Web3 projektus ir infrastruktūrą pastaruoju metu sparčiai auga, o šios srities inovacijos vis dažniau peržengia kriptovaliutų pasaulio ribas.

Technologijos esmė – veikti be tarpininkų, pasitelkiant blokų grandinės (angl. blockchain) technologiją. Web3 atveria visiškai naują finansų sektoriaus erą, kurioje tarpininkų poreikis mažėja, o galimybių – daugėja. Tradiciniai bankai ar finansinės institucijos Web3 eroje nebėra būtini, nes decentralizuotos finansų platformos (DeFi) leidžia žmonėms skolintis, investuoti ar vykdyti sandorius tiesiogiai, be tarpininkų. Visi sandoriai įrašomi blokų grandinėje – jie tampa skaidrūs, saugūs ir nekintami.

„Šiandien kriptovaliutų pasaulyje tai viena karščiausių temų. Tai, kas dar prieš kelerius metus atrodė lyg mokslinė fantastika, šiandien tampa realybe ir pritaikoma praktiškai. Sektorius pamažu juda iš eksperimentavimo į brandos etapą. Web3 technologijos vystosi žaibiškai – netolimoje ateityje jos vis dažniau bus taikomos mūsų kasdienybėje“, – sako Jonas Juengeris, didžiausios šalies kriptovaliutų bendrovės „Bifinity“ vadovas.

Kriptovaliutos ir kitos skaitmeninės turto formos suteikia galimybę lengviau dalyvauti tarptautinėse finansų rinkose, atveria prieigą prie naujų investicinių produktų ir skatina inovacijas.

„Paprastai tariant, Web3 kuria labiau prieinamą, demokratišką ir skaidrų finansų pasaulį, kuriame kiekvienas vartotojas gali tapti savo finansų valdytoju be jokių tarpininkų“, – priduria J. Juengeris.

Palies ne vieną verslo sektorių

Bendrovės vadovo teigimu, Web3 daugiausia galimybių suteiks finansų sektoriui, kūrybinėms industrijoms, nuo patikimų tiekimo grandinių priklausančioms bendrovėms, taip pat duomenų valdymo, tapatybės nustatymo iššūkių turinčioms įmonėms.

Pavyzdžiui, finansų pasaulyje ši technologija suteikia galimybę skolintis, investuoti ar atsiskaityti tiesiogiai, be bankų įsikišimo. Sandoriai įrašomi į blokų grandinę, todėl jie tampa skaidrūs, greiti ir pigesni.

Didelę įtaką Web3 turi ir verslo santykiams – išmaniosios sutartys leidžia automatiškai įvykdyti susitarimus be notaro ar tarpininko, o tiekimo grandinėse galima sekti kiekvieną žingsnį nuo gamybos iki kliento.

Kūrybos pasaulyje menininkai ir autoriai gali tiesiogiai parduoti savo darbus skaitmeniniu formatu, paversdami juos unikaliu žetonu (NFT). Tai leidžia kūrėjams gauti atlygį be tarpininkų – galerijų, leidėjų ar prekybos platformų.

Svarbus pokytis vyksta ir duomenų valdymo srityje – žmonės gali patys kontroliuoti savo skaitmeninę tapatybę ir nuspręsti, su kuo dalintis informacija, užuot pasikliovę didžiosiomis technologijų įmonėmis. Net kasdienės paslaugos, pavyzdžiui, bilietų pirkimas, draudimo sutarčių pasirašymas ar nekilnojamojo turto sandoriai, ateityje galės būti atliekamos tiesiogiai, greitai ir be papildomų mokesčių.

Web3 siekia sukurti internetą, kuris priklauso žmonėms – vietoje tarpininkų vartotojai patys valdo bet kokią savo nuosavybę.

Erdvės tobulėti vis dar nemažai

Nors Web3 technologijos žada skaidresnį, decentralizuotą internetą, šiandien šis sektorius vis dar turi nemažai erdvės tobulėti.

Dauguma decentralizuotų tinklų vis dar negali prilygti tradiciniams Web2 sprendimams greičiu ir patogumu vartotojams. Tai stabdo platesnį technologijos pritaikymą kasdienėms paslaugoms.

Kitas reikšmingas iššūkis – reguliacinis neapibrėžtumas. Įvairiose šalyse vis dar diskutuojama, kaip traktuoti kriptovaliutas, tokenus ar decentralizuotas organizacijas (DAO). Dėl to verslams vis dar sunku aiškiai suprasti, ar verta investuoti ir plėtoti Web3 projektus.

Vartotojų pasitikėjimas – dar viena jautri sritis. Po kelių didelio masto kriptovaliutų rinkos sukrėtimų, nepatikimų biržų bankrotų ar „kilimų traukimo“ (angl. rug pull) atvejų visuomenė atsargiau žvelgia į decentralizuotas technologijas. Tad vis dar svarbu įrodyti, kad Web3 tinklas gali būti ne tik inovatyvus, bet ir saugus bei atsakingas.

Galiausiai, išlieka ir ekologiniai klausimai – kai kurios blokų grandinės platformos sunaudoja daug energijos atlikdamos sandorius ir taip prisideda prie klimato kaitos problemų.