Cpu.lt naujienas galima perpublikuoti tik gavus raštišką administracijos sutikimą. Nebijokit, paprašykit, mes draugiški :) Jei vis dėl to nuspręsite "biški pavogti", būsim priversti imtis teisinių priemonių.
+(370) 684-97070
info(eta)cpu.lt
Kriptovaliutų pasaulis dėl savo naujumo ir paslaptingumo vis dar apipintas įvairiausiais mitais. Daugelis tikriausiai yra girdėję, kad kriptovaliutos neturi realios vertės, yra skirtos tik spekuliacijoms ar siekiui greitai praturtėti. Tačiau tai – tik mitai, kuriuos dažniausiai skleidžia žmonės, kriptovaliutų niekada neturėję, jomis nesidomėję ir turintys mažai žinių.
Vis dėlto jei prieš kelerius metus apie tai, kaip veikia blokų grandinė (angl. blockchain) ir skaitmeninis turtas, suprantančių dar buvo vos vienas kitas, šiandien matau visai kitą situaciją – jas išbando vis daugiau žmonių, vis daugiau jas laiko normalia ilgalaike ir stabilia investicine priemone.
Skirtingais duomenimis, kriptovaliutas pasaulyje šiandien naudoja 500–800 mln. gyventojų. Jos ypač svarbios tampa šalyse, kurios neturi tiesioginio priėjimo prie pasaulinės finansų sistemos, diversifikacijos siekiantiems investuotojams, taip pat tiems, kurie ieško greitesnių, skaidresnių ir mažesnius transakcijų mokesčius užtikrinančių atsiskaitymo sprendimų.
„Kriptovaliutos skirtos tik spekuliantams“, „kriptovaliutos nėra reali atsiskaitymo priemonė“, „kriptovaliutos neturi jokios realios vertės“, „kriptovaliutos yra nelegalios“, „kriptovaliutas naudoja tik nusikaltėliai“, „norint naudotis kriptovaliutomis reikia būti IT genijumi“ ir t.t. – deja, tokių frazių vis dar galima išgirsti.
Suprantu, kad kriptovaliutų sektorius vis dar susiduria su saugumo iššūkiais, nemenkais kainų svyravimais, tačiau daugelis įsisenėjusių mitų apie šias skaitmenines valiutas yra klaidingi. Manau, kad didinant finansinį raštingumą juos labai svarbu paneigti.
Kriptovaliutos – tik spekuliantams?
„Binance“ keliose Europos Sąjungos šalyse, tarp kurių buvo ir Lietuva, šiemet atliko kriptovaliutų naudotojų tyrimą, kuris paneigė mitą, esą kriptovaliutas renkasi tik greito praturtėjimo siekiantys žmonės – vis daugiau naudotojų jas vertina kaip ilgalaikę finansinę priemonę.
Duomenys rodo, kad net 40 proc. vartotojų jas įsigyja kaip ilgalaikę investiciją, 20 proc. renkasi taupymui ir tik 15 proc. aktyviai užsiima trumpalaike prekyba.
Kriptovaliutų vartotojai mini ne tik galimybę gauti didelę investicinę grąžą, bet ir fundamentalias vertybes: decentralizaciją bei finansinę nepriklausomybę, apsaugą nuo infliacijos, taip pat saugumą ir privatumą. Tad požiūris į šią turto klasę yra brandus, joje įžvelgiamos ilgalaikės perspektyvos.
Be to, 43 proc. kriptovaliutų naudotojų Lietuvoje taip pat investuoja ar prekiauja ir kitomis turto klasėmis. Beveik pusės (45 proc.) jų investiciniuose portfeliuose kriptovaliutos sudaro mažiau nei 10 proc. viso turto. Galime daryti išvadą, kad kriptovaliutas išbando patirties investavimo pasaulyje jau turintys žmonės, kurie puikiai supranta, kaip investavimas veikia, kokias rizikas reikia įvertinti.
Kitaip nei dažnai manoma, kriptovaliutos nėra tik Z kartos fenomenas. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, kriptovaliutomis aktyviau domisi brandūs, gyvenime jau įsitvirtinę naudotojai.
Apskritai visame pasaulyje pastebima aiški tendencija kriptovaliutas įtraukti į investicinius portfelius – jas naudojant ne tik trumpalaikei prekybai, bet ir kaupimui ateičiai bei turto apsaugai nuo infliacijos. Dėl šių savybių bitkoinas dažnai vadinamas „skaitmeniniu auksu“, o investuotojai jį vertina kaip priemonę diversifikuoti portfelį ir užtikrinti ilgalaikį finansinį stabilumą.
Kriptovaliutos – ne atsiskaitymo priemonė?
Kriptovaliutos vis dažniau naudojamos ne tik investicijoms, bet ir realiems atsiskaitymams. Visame pasaulyje sparčiai daugėja pardavėjų ir paslaugų teikėjų, priimančių skaitmeninę valiutą. Verslas investuoja ne veltui – vis daugiau žmonių kriptovaliutas naudoja kasdienėms finansinėms operacijoms.
Tarp žinomų prekės ženklų, priimančių kriptovaliutas, yra „PayPal“, „Microsoft“, „Starbucks“, „McDonald's“, „Tesla“, „Ferrari“, „Uber Eats“, „Whole Foods“, „Adidas“, „H&M“ ir daugybė kitų.
Vis daugiau mažesnių prekybos vietų ir elektroninės prekybos platformų priima skaitmeninę valiutą kaip mokėjimo priemonę. „Deloitte“ duomenys rodo, kad daugiau nei 6 tūkst. įmonių visame pasaulyje jau priima bitkoiną ir šis skaičius kasmet labai smarkiai išauga.
Šie pokyčiai liudija, kad kriptovaliutos palaipsniui tampa įprasta atsiskaitymo alternatyva, suteikiančia greitį, skaidrumą, mažesnius mokesčius, ypač tarptautiniuose mokėjimuose.
Kriptovaliutos neturi realios vertės?
Dažnai vis dar išgirsime ir mitą, kad kriptovaliutos – tik spekuliacijos įrankis, neturintis jokios „tikros“ vertės, kaip kad tradiciniai pinigai, nekilnojamasis turtas ar menas.
Kriptovaliutos šiuo požiūriu atrodo kitokios, nes jos neegzistuoja kaip fizinis daiktas, jų vertė nėra tiesiogiai susieta su prekių ar paslaugų kiekiu – ją nustato rinka.
Vis dėlto ir vyriausybių išleisti pinigai, nesvarbu, ar tai būtų doleris, ar euras, savo vertę grindžia pasitikėjimu – vyriausybėmis, institucijomis ir ekonomika. Kriptovaliutos remiasi panašiu principu. Jų vertė kyla ne iš fizinio turto, o iš jų naudotojų pasitikėjimo, naudingumo ir technologinio saugumo, praktinio panaudojimo galimybių – nuo investavimo ir kaupimo ateičiai iki tarptautinių atsiskaitymų be tarpininkų. Dėl šių elementų kriptovaliutų tinklas yra vertinga sistema.
Be to, kriptovaliutų vertę taip pat kuria, pavyzdžiui, bitkoino atveju, griežtai ribojamas valiutos vienetų skaičiaus – jų išleidžiama ne daugiau nei iš pradžių nustatyta (ne daugiau nei 21 mln. vnt.).
Kitaip nei tradiciniai aktyvai, kriptovaliutos yra decentralizuotos ir nepriklausomos, todėl suteikia naują dimensiją turto sampratai – vertė čia labiau susijusi ne su fiziniu pagrindu, bet su funkcionalumu, prieinamumu ir naudojimo mastu.