Pastarasis mėnuo kriptovaliutų rinkai buvo ypač sėkmingas – daugelio jų vertė augo, o kainų šuoliai stebino net ir patyrusius investuotojus. Bitkoinas (BTC) gegužę pasiekė naują visų laikų rekordą pabrangdamas iki 99 136 eurų (112 000 JAV dolerių). Ir nors mėnesio pabaigoje BTC kaina kiek nukrito, pagrindinė kriptovaliuta fiksavo solidų 10,5 proc. mėnesinį vertės prieaugį.

„Kainų augimą paskatino keli svarbūs veiksniai: švelnėjanti prekybinė įtampa tarp JAV ir Kinijos, nuosekliai augančios biržoje prekiaujamų fondų (ETF) įplaukos bei aktyvus didžiųjų investuotojų – vadinamųjų „banginių“ – dėmesys“, – sako Jonas Juengeris, didžiausios Lietuvos kriptovaliutų bendrovės „Bifinity“ vadovas.

Dar įspūdingiau gegužę pasirodė eteris (ETH). Mėnesį ši kriptovaliuta pradėjo nuo 1 586 eurų vertės, o mėnesio viduryje jau viršijo 2 500 eurų ribą. Gegužės pabaigoje ETH kaina stabilizavosi ties 2 238 eurais, o tai reiškė stulbinamą 41,1 proc. augimą.

Prie eterio kainos šuolio prisidėjo kelios svarbios naujienos: tinklo kūrėjas Vitalikas Buterinas pristatė naujus sprendimus, padėsiančius greičiau ir pigiau vykdyti sandorius, augo institucinių investuotojų susidomėjimas decentralizuotomis finansų platformomis (DeFi), o investuotojai ėmė tikėtis, kad eterio ETF bus patvirtinti jau netolimoje ateityje.

„Ethereum“ tinklas taip pat gyvuoja – kasdien sukuriama apie 90 tūkst. naujų adresų, o tai rodo, kad susidomėjimas juo vis dar auga.

„Ripple“ (XRP) kaina bangavo smarkiau. Mėnesį kriptovaliuta pradėjo kainuodama 1,94 euro, vėliau brango virš 2 eurų ribos, trumpam pasiekė net 2,34 euro, bet mėnesį baigė kainuodama 1,93 euro.

Nors XRP pasirodymas šįkart buvo kuklesnis nei kitų pagrindinių kriptovaliutų, ji vis tiek patraukė institucinių investuotojų dėmesį. Rinkoje netrūko kalbų apie galimus ETF patvirtinimus, aiškesnes taisykles, tad investuotojai išliko nuosaikiai pozityvūs.

„Solana“ (SOL) gegužę pradėjo nuo 130 eurų vertės, vėliau brango iki 164 eurų, o mėnesio pabaigoje stabilizavosi ties 139 eurais – tad brango 6,9 proc. Prie kainos šuolio prisidėjo stiprūs tinklo rodikliai – piko metu „Solana“ apdorodavo daugiau nei 400 tūkst. transakcijų per sekundę. Rinkoje sklandžiusios kalbos apie galimą ETF patvirtinimą (prognozės rodė net 76 proc. tikimybę) taip pat prisidėjo prie augimo. Be to, vis aktyvesnė DeFi ir NFT veikla „Solana“ tinkle dar labiau stiprino teigiamas nuotaikas.

Gegužė buvo įvykių kupinas mėnuo, smarkiai paveikęs visą kriptovaliutų sektorių. Viena svarbiausių naujienų – bankrutavusi kriptobirža FTX pradėjo grąžinti lėšas nukentėjusiems klientams ir paskirstė apie 5 mlrd. JAV dolerių vertės stabilios vertės kriptovaliutų (angl. stablecoins). Tai rinkai suteikė papildomo likvidumo ir palaikė teigiamas nuotaikas.

Politinėje arenoje taip pat netrūko svarbių žinių – Pakistanas paskelbė apie strateginių kriptovaliutų rezervų kūrimą, o JAV ir Kinija susitarė dėl 90 dienų tarifų didinimo pertraukos.

Didelis išliko institucinių investuotojų susidomėjimas – „MicroStrategy“ ir toliau aktyviai pirko bitkoiną, per gegužę įsigijusi dar apie 14 tūkst. BTC.

Visa kriptovaliutų rinkos kapitalizacija per mėnesį šoktelėjo iki 2,86 trln. eurų – tai net 23,8 proc. daugiau nei balandžio pabaigoje, kai bendra vertė siekė 2,31 trln. eurų. Bitkoino dominavimas rinkoje išliko stabilus – 63,7 proc. visos kriptovaliutų rinkos vertės.

Pranešimą paskelbė: Matas Miknevičius, UAB Headline Agency

„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.

Jei anksčiau investuotojų turto paskirstymas dažniausiai apsiribodavo klasikiniu ketvertu – akcijomis, obligacijomis, grynaisiais pinigais ir nekilnojamuoju turtu, tai šiandien atsiveria vis daugiau galimybių į investicinį portfelį įtraukti ir naujesnių, dinamiškesnių turto klasių. Viena ryškiausių – kriptovaliutos, kurios per pastarąjį dešimtmetį iš nišinės investicijos tapo dažnai pasirenkamu investicinio portfelio komponentu.

Pastarieji rinkos svyravimai parodė, kad kriptovaliutos gali pasižymėti dideliu atsparumu tradicinių finansų rinkų sukrėtimams – skaitmeninių valiutų kainos sparčiai grįžo į augimo trajektoriją.

„Kriptovaliutos jau seniai nebėra vien tik technologijų entuziastų žaidimo laukas – jos tampa vis aktualesnės ir platesnei investuotojų grupei. Įtraukus jas į investicinį portfelį galima pasiekti didesnę diversifikaciją, o tai ypač svarbu šiandien, kai pasaulinės rinkos patiria daug neapibrėžtumo. Pastarųjų metų rinkų dinamika parodė, kad kriptovaliutos gali tapti saugia alternatyva tradicinėms investicijoms“, – sako Jonas Juengeris, „Bifinity“ vadovas.

Iki šiol kriptovaliutos dažniausiai buvo siejamos su galimybe uždirbti didesnę grąžą, tačiau vis dažniau jos vertinamos ir kaip priemonė apsisaugoti nuo tradicinių rinkų nepastovumo.

Investicinio portfelio konstravimas

Norint suformuoti atsparų ir subalansuotą investicinį portfelį, labai svarbu tinkamai išdalyti kapitalą tarp skirtingų turto klasių, tokių kaip akcijos, obligacijos, nekilnojamasis turtas, investiciniai fondai, įvairios kriptovaliutos. Tai vadinama turto paskirstymu.

Tačiau vien to nepakanka – kiekvienoje iš šių klasių reikėtų dar ir išskaidyti investicijas tarp skirtingų objektų ar sektorių, kad būtų pasiektas kuo didesnis stabilumas. Toks metodas vadinamas diversifikavimu.

Šių dviejų strategijų pagrindinis tikslas – sumažinti galimą riziką ir tuo pat metu maksimaliai padidinti tikėtiną grąžą. Kad tai veiktų, investuotojui svarbu įsivertinti savo rizikos toleranciją, numatyti investavimo laikotarpį ir atsižvelgti į platesnę ekonominę aplinką. Paprasčiau tariant, viskas remiasi į seną gerą taisyklę – visų kiaušinių nedera laikyti viename krepšyje.

Efektyviausias būdas išvengti didesnių svyravimų ir netekčių – turėti tokį portfelį, kuriame būtų skirtingos turto klasės, o jų viduje – tarpusavyje mažai susijusios investicijos.

Patyrę investuotojai dažnai teigia, kad būtent turto paskirstymas, o ne pavieniai investicijų pasirinkimai, gali turėti didžiausią įtaką ilgalaikei portfelio sėkmei.

Amžinas klausimas – kiek ir į ką investuoti?

Amžinas klausimas ir nuolatinė diskusijų tema investuotojų bendruomenėje – kokią dalį portfelyje turėtų sudaryti skirtingos investicijos.

Norint išlaikyti investicinio portfelio pusiausvyrą ir valdyti riziką, kapitalas turėtų būti paskirstytas tarp kelių pagrindinių turto klasių. Pavyzdžiui, 35 proc. galima skirti akcijoms, 25 proc. – obligacijoms, 20 proc. – nekilnojamajam turtui, 15 proc. – likvidžioms lėšoms, o 5 proc. – kriptovaliutoms.

Vieni investuotojai laikosi konservatyvios nuomonės, kad kriptovaliutoms verta skirti vos kelis procentus, kiti – kad ši inovatyvi turto klasė gali užimti reikšmingesnę portfelio dalį, tačiau galiausiai tai priklauso nuo daugybės veiksnių, vienos universalios formulės nėra – kiekvienas investuotojas pasirenka skirtingas proporcijas pagal savo poreikius.

Be rizikos tolerancijos ir tikėtinos grąžos svarbu įvertinti ir tai, kaip greitai gali prireikti pinigų, kokios jų išsigryninimo galimybės bei kokiais gyvenimo etapais planuojama pasinaudoti sukauptu kapitalu.

Investicijas į kriptovaliutas taip pat patariama diversifikuoti

Nusprendus investicinį krepšelį papildyti kriptovaliutomis reikės apsispręsti, kokius skaitmeninius aktyvus pasirinkti. Vieni investuotojai renkasi laikyti populiariausias kriptovaliutas – bitkoiną ar eterį, kiti mėgsta išbandyti alternatyvius skaitmeninius aktyvus, stabilios vertės kriptovaliutas (angl. stablecoins).

Portfelio subalansavimas – nesudėtingas procesas, galintis atnešti apčiuopiamą finansinę naudą. Procesas iš esmės yra panašus į tradicinio investicinio portfelio valdymą. Atsižvelgiant į investuotojo rizikos toleranciją ir investavimo strategiją, tai padeda paprastai ir efektyviai sumažinti bendrą riziką.

Jei investuojama į įmonių akcijas, tai greičiausiai iš karto į kelių. Tas pats ir su kriptovaliutomis – tereikia paskirstyti investicijas tarp skirtingų kriptovaliutų.

Vienas pavyzdžių galėtų būti toks: 70 proc. investuojama į bitkoiną kaip labiausiai įsitvirtinusią kriptovaliutą, 15 proc. skiriama didelės kapitalizacijos projektams, pavyzdžiui, eteriui, 10 proc. – vidutinės kapitalizacijos kriptovaliutoms, o likę 5 proc. – mažos kapitalizacijos, aukštesnės rizikos, bet potencialiai didesnį pelną galinčioms atnešti investicijoms.

Plačiai sutariama, kad turint įvairių kriptovaliutų bei reguliariai koreguojant jų proporcijas, galima reikšmingai sumažinti investicijų riziką.

Kriptovaliutos po sumaišties pasaulinėje finansų rinkoje ant kojų atsistojo greičiau nei tradicinės akcijų rinkos, o bendras nuotaikų fonas sektoriuje pamažu tampa atsargiai optimistiškas.

Balandžio mėnuo kriptovaliutų rinkoje išsiskyrė skirtingomis tendencijomis: bitkoinas (BTC) tęsė savo augimo trajektoriją, tuo tarpu eteris po nuosmukio nors ir atsigavo, jo kaina į mėnesio pradžios lygį negrįžo. Mažesnės kapitalizacijos kriptovaliutos taip pat rodė skirtingus rezultatus: „Ripple“ (XRP) sustiprino savo pozicijas gana stabiliu augimu, o BNB patyrė nedidelį nuosmukį.

Bitkoinas balandį pademonstravo gana įspūdingą augimą – jo kaina pakilo nuo 76 184 eurų iki 83 386 eurų, tad padidėjo 9,5 proc. Šis augimas dar kartą patvirtino bitkoino dominavimą kriptovaliutų rinkoje.

„Institucinių investuotojų susidomėjimas ir jų reikšmingos investicijos į bitkoiną rodo, kad ši kriptovaliuta vis labiau įtvirtina savo vaidmenį kaip patikima vertės saugykla“, – sako Jonas Juengeris, didžiausios Lietuvos kriptovaliutų bendrovės „Bifinity“ vadovas.

Bitkoinas ir toliau atidžiai stebimas – investuotojų viltys vėl nukreiptos į simbolinę 100 tūkst. JAV dolerių kainos ribą.

Tuo metu eteris (ETH), antroji pagal rinkos dydį kriptovaliuta, susidūrė su iššūkiais – jo vertė per balandį sumažėjo 5,5 proc., nuo 1 684 eurų iki 1 592 eurų. Nors valiuta jau atsigavo nuo metų pradžioje fiksuoto žemiausio taško, maždaug 1 400 eurų vertės, lyginant su bitkoinu ji vis dar demonstruoja prastokus rezultatus.

Šiuo metu vis dar laukiama JAV vertybinių popierių ir biržos komisijos (SEC) sprendimo dėl eterio biržoje prekiaujamų fondų (ETF) leidimo su „stakingo“ funkcija, kuri leidžia laikyti tam tikrą kiekį kriptovaliutos blokų grandinėje, kad būtų palaikomas tinklo veikimas, ir už tai gauti palūkanas.

Viena didžiausių pasaulio skaitmeninio turto valdymo bendrovių ir viena iš didžiausių ETF valdytojų „Grayscale“ pažymi, kad tokia galimybė jau būtų sugeneravusi per 60 mln. JAV dolerių papildomų pajamų.

Be to, artimiausiomis dienomis „Ethereum“ ekosistemoje numatytas atnaujinimas „Pectra“ – reikšminga naujovė, kuri padidins „Ethereum“ tinklo efektyvumą, sumažins operacijų sąnaudas ir leis kurti lankstesnes, modernesnes decentralizuotas programas.

Kalbant apie kitas kriptovaliutas, XRP balandį pademonstravo stabilumą – šios kriptovaliutos kaina pakilo 5,7 proc., nuo 1,93 eurų iki 2,04 eurų. Po praėjusių metų svarbių teismų laimėjimų, susijusių su reguliavimu, XRP sustiprino savo pozicijas tarpvalstybinių atsiskaitymų srityje. Keletas stambių finansų institucijų jau integruoja šią technologiją į savo veiklą.

Be to, balandį SEC patvirtino kelis XRP ateities sandorių ETF – JAV biržose jau prekiaujama arba netrukus bus pradėta prekiauti keturiais šios kriptovaliutos fondais.

Pranešimą paskelbė: Matas Miknevičius, UAB Headline Agency

„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.

Šį pavasarį JAV prezidentui Donaldui Trumpui pasirašius vykdomąjį įsakymą, kuriuo šalyje įsteigtas strateginis bitkoinų rezervas, finansų rinkos ekspertai šį žingsnį pavadino istoriniu ir įvertino kaip stiprų pasitikėjimo kriptovaliutomis ženklą. Kai kurie analitikai svarsto, kad rezervas gali tapti svarbiu įrankiu JAV ekonomikos stabilumui ir konkurencingumui stiprinti. JAV – ne vienintelė šalis pasaulyje, bitkoinui skyrusi tokio masto pripažinimą.

Strateginis bitkoinų rezervas – tai bitkoinų atsargos, kurias valstybės ar verslo kompanijos kaupia kaip dalį savo finansinės strategijos. Toks rezervas gali būti formuojamas įvairiais tikslais, tačiau dažniausiai jis laikomas siekiant apsisaugoti nuo infliacijos, diversifikuoti investicijų portfelį ar išsaugoti jo vertę. Kadangi bitkoino pasiūla yra ribota ir nekinta, priešingai nei tradicinių valiutų, jis laikomas patikimesne ilgalaikės vertės saugojimo priemone.

Šis JAV prezidento žingsnis paskatino investuotojus, politikus, verslininkus visame pasaulyje dar labiau įsigilinti į kriptovaliutas kaip turto vertės išsaugojimo priemonę.

„Bitkoinas šiandien vis dažniau vadinamas „skaitmeniniu auksu“. Kaip centriniuose bankuose saugomas auksas ar užsienio valiutos, taip ir bitkoinas daugelio laikomas vertingu ištekliumi, kurį verta laikyti ateičiai. Augant skaitmeninių valiutų populiarumui, daugėjant panaudojimo galimybių strateginiai bitkoino ir kitų kriptovaliutų rezervai tampa įprasta tema finansų politikos formavimo srityse“, – sako Jonas Juengeris, bendrovės „Bifinity“ vadovas.

Ir valstybės, ir verslo korporacijos

Idėja laikyti bitkoiną kaip strateginį rezervą sparčiai įgauna pagreitį. Vis daugiau centrinių bankų ir vyriausybių tiria galimybes integruoti bitkoiną į savo finansines sistemas. Taip pat vis daugiau įmonių pradeda investuoti į šią kriptovaliutą, matydamos ją kaip ilgalaikį vertingą išteklių. Augant bitkoino pripažinimui, vis daugiau institucijų ir vyriausybių gali pradėti vertinti jį kaip svarbią savo finansinės strategijos dalį.

Prieš ketverius metus Salvadoras tapo pirmąja šalimi, pripažinusia bitkoiną teisėta mokėjimo priemone. Nuo to laiko šalies vyriausybė kaupia šią kriptovaliutą kaip dalį savo nacionalinio rezervo. Šiuo metu Salvadoras turi per 6 tūkst. bitkoinų, kurių vertė viršija 500 mln. JAV dolerių.

Butanas taip pat pastaraisiais metais tyliai, bet kryptingai investuoja į kriptovaliutas, daugiausia į bitkoiną. Tiesa, greta bitkoino ir eterio Butanas į savo strategines atsargas įtraukė ir BNB kriptovaliutą. Tai gali tapti lūžio tašku, žyminčiu naują erą, kai kriptovaliutos tampa svarbia priemone stiprinant nacionalinį ekonominį atsparumą. Pasitelkdama savo gausius hidroenergetikos išteklius šalis vysto kriptovaliutų kasybą kaip būdą stiprinti ekonomiką ir diversifikuoti valstybės pajamas.

Norvegijos valstybinis turto fondas 2024 metais taip pat labai smarkiai padidino savo investicijas į bitkoiną. Nuo praėjusių metų pabaigos fondas netiesiogiai valdo 3,8 tūkst. Bitkoinų.

Galiausiai, didelės korporacijos taip pat pradeda matyti bitkoiną kaip vertingą įmonių iždo dalį – pavyzdžiui, „MicroStrategy“ ar „Tesla“ į bitkoiną investuoja šimtus milijonų dolerių, laikydamos jį efektyvia alternatyva gryniesiems pinigams.

Apsaugai nuo infliacijos, diversifikacijai, vertės auginimui

Skirtingai nei tradicinės valiutos, kurios laikui bėgant linkusios prarasti perkamąją galią, bitkoinas turi fiksuotą pasiūlą – niekada nebus sukurta daugiau nei 21 milijonas vienetų bitkoinų, todėl jis vertinamas kaip patikima vertės saugojimo priemonė.

Be to, bitkoinų įtraukimas į rezervus padeda diversifikuoti turtą: šalia grynųjų, aukso ar obligacijų jis veikia kaip papildoma priemonė rizikai mažinti. Kai kurios valstybės, ypač susiduriančios su ekonominiu nestabilumu ar turinčios silpną nacionalinę valiutą, naudoja bitkoiną kaip savotišką saugumo garantą – decentralizuota jo prigimtis apsaugo nuo politinio ar finansinio spaudimo.

Nors bitkoinas kaip ir bet kuris kitas investicinis turtas yra susijęs su tam tikra rizika, pavyzdžiui, kainų svyravimais, vis daugiau valstybių ir investuotojų jį pripažįsta kaip vertingą ir ilgalaikį finansinį turtą.

Kovas kriptovaliutų rinkoje buvo dinamiškas: bitkoinas per jam tradiciškai silpną mėnesį išlaikė stabilumą, eteris patyrė reikšmingesnį nuosmukį.

Svarbiausias kovo mėnesio įvykis kriptovaliutų rinkoje buvo JAV prezidento Donaldo Trumpo kovo 6 d. pasirašytas dekretas, kuriuo numatyta sukurti JAV strateginį kriptovaliutų rezervą. Pagal šį dekretą į rezervą bus įtrauktos kelios kriptovaliutos: bitkoinas, eteris, „Ripple“, „Solana“ ir „Cardano“. Naujiena sukėlė staigų šių kriptovaliutų kainų šuolį, tačiau euforija greitai išblėso ir vos per kelias dienas kainos sugrįžo į mėnesio pradžios lygį.

Bitkoinas (BTC) mėnesį pradėjo kainuodamas 81 217 Eur ir užbaigė paskutinėmis kovo dienomis kainai trumpam kritus iki 76 160 Eur, taip patirdamas 6,2 proc. mėnesinį nuosmukį. Vis tik žinia apie kriptovaliutų rezervą trumpam buvo pakėlusi jo kainą ir virš 91 000 Eur ribos, tačiau vėliau ji sugrįžo į ankstesnį lygį.

„Nepaisant šio mėnesinio sumažėjimo, bitkoino kaina parodė atsparumą rinkos svyravimams. Ankstesnės analizės rodo, kad kovas istoriškai yra sudėtingesnis mėnuo bitkoinui, todėl palyginti nedidelis svyravimas gali būti laikomas teigiamu ženklu“, – sako Jonas Juengeris, UAB „Bifinity“ generalinis direktorius.

Eteriui (ETH) kovas buvo sudėtingesnis laikotarpis. Mėnesio pradžioje ši kriptovaliuta kainavo 2147 Eur, o mėnesio pabaigoje – 1687 Eur, tad per gana trumpą laiką patyrė net 21,4 proc. mėnesinį nuosmukį. Per tris mėnesius nuo metų pradžios eterio vertė sumažėjo jau 47 proc.

Vis dėlto tikimybė, kad eterio kaina ateityje augs, laikoma pakankamai didele. Taip turėtų nutikti, jei JAV Vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC) patvirtins biržoje prekiaujamų fondų (ETF) paraiškas, leidžiančias fondams „stakinti“ eterį, t. y. laikyti tam tikrą kiekį kriptovaliutos blokų grandinėje, kad būtų palaikomas tinklo veikimas, ir už tai gauti palūkanas. Šiuo metu ši galimybė prieinama tik tiems, kurie turi bent 32 eterius, o ETF fondams tai iš viso draudžiama.

Didžiausia pasaulyje skaitmeninio turto valdytoja „BlackRock“, kuri taip pat administruoja ir didžiausią eterio ETF, pareiškė, kad, jei ši galimybė bus patvirtinta, ji žymiai padidins savo turimas eterio atsargas. Neabejojama, kad tai lemtų eterio kainos augimą.

Trečioje vietoje šiuo metu esanti „Ripple“ (XRP) kovo mėnesį pradėjo su 2,07 Eur ir baigė su 1,93 Eur kaina – tad taip pat patyrė 6,7 proc. kainos kritimą. Tiesa, likus kelioms dienoms iki mėnesio pabaigos jo vertė dar fiksavo prieaugį.

„Ripple“ bendruomenėje sklando gandai, kad šiemet galima tikėtis ir jos ETF tiek JAV, tiek kitose svarbiose akcijų biržose. Prognozių platformoje „Polymarket“ tikimybė, kad tai įvyks 2025 m., vertinama daugiau nei 80 proc.

Bendra rinkos nuotaika išlieka nevienareikšmė – optimistai tiki, kad tai tik korekcija ir bulių rinka netrukus atsinaujins, tačiau yra ir tokių, kurie prognozuoja tolesnį nuosmukį.

Pranešimą paskelbė: Matas Miknevičius, UAB Headline Agency
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.