„Google“ ir „GSI1“ pristatė naują funkciją leidžiančią nuskenuoti ant vaistų pakuotės esantį 2D kodą ir gauti visą informaciją apie vaistus. Nuskaitytas kodas vartotojui suteiktų visą reikiamą informaciją apie vaistus. 

Vaistų pakuotėms ženklinti naudojamas 2D kodas tampa prieinamas vartotojams

Specialus „GS1 DataMatrix“ kvadratinis kodas jau daugelį metų spausdinamas ant vaistų pakuočių tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje. Iki šiol tokie kodai buvo naudojami vaistų tiekimo grandinėje – vaistinėse, ligoninėse ir didmenos sandėliuose – vaistų identifikavimui ir jų atsekamumui, o galutiniams vartotojams nebuvo tinkamas naudoti.

Naujas technologinis sprendimas nuo šiol suteikia galimybę ant vaistų pakuotės esantį kodą nuskaityti tiesiog išmaniuoju telefonu. Ši nuskaitymo funkcija jau veikia daugelyje naujesnių „Android“ įrenginių per telefono kamerą, pasitelkiant „Google Lens“. Galimybė kodą nuskenuoti tiesiogiai „iOS“ įrenginių kamera numatoma ateityje. Kol kas „iOS“ operacinės sistemos naudotojai gali pasinaudoti šia funkcija per specializuotą „Google“ programėlę.

Nuskaičius kodą, telefone atidaromas patikimas informacijos apie konkretų vaistą šaltinis, kuriame pateikiama vaistų gamintojo ar kito patikimo duomenų teikėjo parengta informacija. Taip pacientai, jų artimieji ir sveikatos priežiūros specialistai gali greitai pasiekti informaciją apie vaistus internete, įskaitant ir skaitmenines vaisto vartojimo instrukcijas.

Svarbus žingsnis patikimos vaistų informacijos link

Šis technologinis sprendimas žymi reikšmingą pokytį, kaip vaistų informacija gali būti pateikiama skaitmeninėje sveikatos sektoriaus aplinkoje.

Pasak „GS1“ standartų organizacijos prezidento ir generalinio direktoriaus Renaud de Barbuat, šis „Google“ ir „GS1“ bendradarbiavimas yra svarbus žingsnis, leidžiantis patikimą vaistų informaciją, esančią ant pakuotės ar jos viduje, perkelti į skaitmeninę erdvę ir taip padaryti ją lengviau pasiekiamą.

„Suteikdami galimybę oficialius vaistų duomenis pasiekti telefonu, didiname sveikatos sektoriaus skaidrumą ir padedame pacientams bei sveikatos priežiūros specialistams priimti tinkamiausius sprendimus“, – teigia jis.

Greta pacientų saugos gerinimo ir galimybės lengviau pasiekti informaciją apie vaistus, ši iniciatyva prisideda ir prie tvarumo tikslų. Skaitmeninė prieiga prie elektroninių vaistų instrukcijų ilgainiui gali sumažinti spausdintų lapelių vaistų pakuotėse poreikį, popieriaus naudojimą ir poveikį aplinkai.

Itin svarbus vaistų gamintojų vaidmuo

Nors vaistų pakuočių kodų nuskaitymo galimybė jau veikia, tai, kokią informaciją vartotojai matys, priklausys nuo vaistų gamintojų pasirengimo. Tam, kad nuskaičius kodą būtų pateikiami aktualūs duomenys, gamintojai turi susieti savo produktų kodus su patikimais jų duomenimis internete.

Šiuo metu „GS1“ bendradarbiauja su keliais tarptautiniais partneriais, įgyvendinant šią galimybę praktikoje, ir kviečia vaistų bei medicinos prietaisų gamintojus teikti reikalingą produktų informaciją skaitmeniniu formatu, kad ji būtų pasiekiama pacientams visame pasaulyje.

„Samsung“ pranešė apie svarbiu atnaujinimus. Telefonuose bus integruoti du dirbtinio intelekto asistentai, kurie veiks tame pačiame įrenginyje. Šie atnaujinimai vartotojams leis lengviau ir greičiau atlikti kasdienes užduotis. 

Naujausi bendrovės duomenys rodo svarbius pokyčius žmonių įpročiuose, nes dirbtinis intelektas (DI) vis labiau tampa neatsiejama kasdienybės dalimi. Beveik 8 iš 10 vartotojų visame pasaulyje dabar naudojasi daugiau nei dviem asistentais, kuriuos jie pasirenka pagal tai, kokias užduotis reikia atlikti. „Samsung“ reaguoja į šį pokytį ir padeda vartotojams sklandžiai suderinti visas reikiamas paslaugas.

Naujas asistentas „Perplexity“ – jau pačiame telefone

Šiuo metu dauguma skirtingų DI įrankių veikia tik kaip atskiros platformos ir sunkiai sąveikauja tarpusavyje, todėl vartotojai turi atsisiųsti daug skirtingų programėlių ir nuolat naviguoti tarp jų. Pačiame įrenginyje veikianti „Galaxy AI“ integruoja skirtingus išmaniuosius pagalbininkus į įrenginio sistemą ir taip padeda sukurti sklandžią bei vientisą ekosistemą.

Būtent dėl to nuo šiol nebereikia nuolat pereiti tarp skirtingų langų, nes pati sistema supranta, kas vyksta ekrane. Tokia integracija leidžia sklandžiai naudoti išorinius dirbtinio intelekto sprendimus, tokius kaip „Gemini“ ar „Perplexity“. Pastarasis DI įrankis yra pokalbių paieškos asistentas, kuris greitai suranda informaciją internete, ją apibendrina ir pateikia konkrečiais šaltiniais paremtus atsakymus.

„Perplexity“ bus pasiekiamas naujuose „Samsung“ flagmanuose, o jo pagalbą bus galima iškviesti balsu ištarus frazę „Hey Plex“ arba nuspaudus šoninį mygtuką. Šis įrankis padės sklandžiau atlikti įvairias užduotis: asistentas bus integruotas į kalendoriaus, laikrodžio, užrašų bei priminimų programėles ir galeriją, kurioje veikia nuotraukų pagalbos funkcija. DI įrankis taip pat veiks kai kuriose trečiųjų šalių programėlėse.

Lietuviams šis pokytis bus itin naudingas

2025 m. gruodžio – 2026 m. sausio mėnesiais „Samsung“ užsakymu atlikta Baltijos šalių vartotojų elgsenos apklausa rodo, kad Lietuvos gyventojai naudojasi DI įrankių pagalba telefonuose dažniau nei latviai ar estai (64 proc., 61 proc. ir 42 proc. atitinkamai). Beveik kas trečias lietuvis (31 proc.) mano, kad išmanūs pagalbininkai yra ypač vertingi ir naudingi kasdieniame gyvenime.

Todėl „Samsung Electronics Baltics“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė akcentuoja vientisos išmanios ekosistemos svarbą: „Mes kuriame atvirą ir įtraukią dirbtinio intelekto ekosistemą, kuria bus dar lengviau naudotis ir patogiai atlikti sudėtingas užduotis. „Galaxy AI“ yra tarsi įrenginio funkcijų dirigentas, kuris sujungia skirtingų platformų paslaugas į vieną natūraliai veikiančią ekosistemą.“

Naujieji metai daugeliui prasideda ne tik pažadais, bet ir noru susitvarkyti – tiek galvoje, tiek namuose. Tvarka namuose dažnai tampa simboline naujo etapo pradžia: atsikratome nereikalingų daiktų, atgaiviname erdves ir sukuriame aplinką, kurioje lengviau kvėpuoti.

Didžiausia netvarka – spintose

D. Britanijoje atlikta apklausa atskleidė, kas tampa didžiausia daugelio namų netvarkos priežastimi. Net 54 procentai britų prisipažino, kad namuose laiko rūbų, kurių niekada nedėvi. Kiti dažniausiai besikaupiantys namų erdvės „vagišiai“ – knygos, nereikalingi popieriai, namų dekoracijos ar nenaudojama smulki buitinė technika. Ekspertai pataria pradėti būtent nuo jų, o viską, kas nenaudojama – atiduoti ar parduoti internetu.

Susikaupusią tekstilę, galanterijos gaminius , minkštus žaislus , kurie jau nėra tinkami perleisti kitiems, sandariai supakavus į maišelius galima palikti tekstilės rūšiavimo konteineriuose, o kai kurios parduotuvės suteikia nuolaidą kitam apsipirkimui, atnešus nebenaudojamos tekstilės.

Tvarkant rečiau naudojamus stalčius ar spinteles neretai paaiškėja, kad namuose laikome ir senų, jau nebenaudojamų išmaniųjų įrenginių. Mobiliuosius telefonus ar kitus įrenginius, kurių jums nebereikia, galite perleisti šeimos nariams ar parduoti.

Sugedusius, sudaužytus įrenginius svarbu mesti tik į elektronikai skirtus konteinerius. Tačiau tuos, kurie dar veikia, galima pristatyti ir į mobiliojo ryšio operatoriaus saloną. Pavyzdžiui, „Tele2” salonuose toks įrenginys gali būti iškeistas į nuolaidą naujam. Kuo geresnės būklės senas įrenginys – tuo didesnė nuolaida naujam.

„Visi siekiame ir sutaupyti, ir elgtis atsakingai aplinkos atžvilgiu. Pasirinkę keitimą, klientai gali būti ramūs, kad jų senasis telefonas bus atsakingai perdirbtas arba gaus antrą gyvenimą“, – teigia „Tele2“ įrangos pardavimų vadovė Laura Saulėnaitė-Laukienė.

Laikymo sprendimai – be papildomų pirkinių

Tvarkantis dažnai atrodo, kad reikia naujų dėžių ar organizatorių, tačiau dažniausiai viskas jau yra namuose. Batų dėžės, telefonų pakuotės, stiklainiai ar skardinės puikiai tinka smulkiems daiktams. Nebūtina pirkti etikečių – užtenka paprastų lipdukų ar net ranka užrašytų lapelių.

Vakuuminiai maišai – vienas iš nedaugelio dalykų, kurių nepasigaminsi pats, tačiau jie padeda sutaupyti daug vietos, ypač laikant sezoninius drabužius.

Pirkite apgalvotai – neskubėkite su didesniais pirkiniais

Jei reikia įsigyti brangesnį daiktą, pavyzdžiui, dulkių siurblį ar aukšto slėgio plovyklą, verta palyginti kainas skirtingose parduotuvėse ir neskubėti. Dažnai akcijos kartojasi, o kainų skirtumai būna reikšmingi. Kilimų valymo aparatai ar kiti specializuoti įrenginiai dažnai neatsiperka, jei juos naudojate retai. Tokiais atvejais verta pasidomėti nuoma arba paklausti draugų, kaimynų. Net jei atsilyginsite simboliškai, vis tiek sutaupysite.

Natūralu nereiškia – visiškai nepavojinga

Nors dažnai sakoma, kad naminės valymo priemonės neturi „chemijos“, svarbu suprasti: jos veikia būtent todėl, kad turi aktyvių cheminių savybių. Pavyzdžiui, mikrobangų krosnelę ar orkaitę galima valyti citrina. Į dubenį su vandeniu įspauskite citrinos sulčių arba įmeskite žieveles, pakaitinkite, o paskui leiskite atvėsti – garai suminkštins nešvarumus. Tačiau citrinos rūgštis gali pažeisti metalinius paviršius, todėl ją naudokite atsargiai.

Tas pats galioja ir actui. Nors jis dažnai siūlomas kaip „stebuklinga“ priemonė, jis gali pakenkti guminiams tarpams, akmens ar granito paviršiams, veidrodžiams ar kai kuriems buitiniams prietaisams. Jei abejojate – geriau pasidomėkite iš anksto, nei rizikuokite brangiu remontu.

Išmanųjį telefoną dauguma mūsų tikriname vos tik atsiradus progai – laukdami eilėje, trumpam sustoję gatvėje ar net be jokios aiškios priežasties. Tyrimai rodo, kad telefonus tikriname beveik 100 kartų per dieną. Todėl išmanieji telefonai sparčiai tampa viena dažniausiai naudojamų technologijų žmonijos istorijoje ir neišvengiamai formuoja mūsų kasdienybę.

Technologijų bendrovės „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė atkreipia dėmesį, kad būtent dėl šios tendencijos įvairių įrenginių, ypač išmaniųjų telefonų, ekranų kokybė šiandien tampa ne vien techniniu, bet ir elgseną formuojančiu veiksniu.

Pasak jos, siekiama kurti greitesnius, aiškesnius ir jautresnius ekranus, kurie padėtų vartotojams efektyviau atlikti užduotis ir neskatintų ilgesnio nei būtina buvimo prie ekrano, nes tai gali nulemti įvairius trumpalaikius ar ilgalaikius nervų sistemos sutrikimus.

Šiandien išmaniuosiuose telefonuose taip pat prieinami technologiniai sprendimai, leidžiantys sąmoningiau valdyti naudojimąsi įrenginiais ir mažinti galimą neigiamą poveikį sveikatai.

„Pavyzdžiui, ekrano funkcijos, skirtos akių komfortui, padeda sumažinti mėlynosios šviesos poveikį – tam gali būti pasitelkiamas nakties režimas (angl. Night Mode) ar akių apsaugos funkcija (angl. Eye Comfort Shield). O prie ekrano praleidžiamo laiko kiekį padeda kontroliuoti naudojimosi programėlėmis limitai, kuriuos kiekvienas varototojas gali nusistatyti pagal savo poreikius“, – teigia E. Tamelytė.

Nuolatinis „scrollinimas“ skatina priklausomybę

Psichikos sveikatos specialistai ir neurologai pastebi, kad nuolatinis naršymas telefone aktyvina dopamino atlygio sistemą – tą pačią, kuri susijusi su azartiniais lošimais ar kitomis priklausomybėmis. Kiekvienas pranešimas, „patinka“ paspaudimas ar naujas vaizdas suteikia trumpą malonumo impulsą, palaipsniui treniruojant smegenis tikėtis nuolatinės stimuliacijos.

Su Pasaulio sveikatos organizacija bendradarbiaujantys specialistai perspėja, kad elgesio priklausomybės gali būti ne mažiau trikdančios nei cheminės priklausomybės.

„Vis dažniau pastebime, jog dalis žmonių telefonais naudojasi ne todėl, kad tai teiktų malonumą ar naudą, bet todėl, kad jų nebuvimas sukelia nerimą. Tai ženklas, kad išmaniųjų telefonų naudojimas, paskatintas sąmoningo pasirinkimo, virsta nevalingu nervų sistemos įpročiu“, – prideda „Samsung“ komunikacijos vadovė.

Akių gydytojai, miego specialistai ir psichiatrai vis dažniau susiduria su problemomis, kurios prieš dešimtmetį dar nebuvo tokios paplitusios. Tarp jų – miego sutrikimai dėl vėlyvo ekranų naudojimo, padidėjęs nerimas, nuolatinis vidinis nerimastingumas, dėmesio koncentracijos sunkumai bei vadinamasis fantominės vibracijos sindromas, kai žmogui atrodo, jog telefonas vibruoja, nors jokio pranešimo nėra.

Siekia ne riboti, o efektyvinti naudojimą
Tiesa, specialistai nekviečia atsisakyti telefonų. Jų žinutė kur kas tikslesnė: svarbu neleisti technologijoms perimti nervų sistemos kontrolės. Būtent čia vaidmenį atlieka konkrečios išmaniųjų funkcijos, pastaruoju metu vis labiau susijusios su dirbtiniu intelektu.

„Kai telefoną tikriname dešimtis ar šimtus kartų per dieną, reikšminga tampa kiekviena sekundė. Tam, kad pavyktų sumažinti ekrano poveikį kasdienėje veikloje, galima pasitelkti balso asistentą – jis leidžia gauti informaciją ar atlikti paprastas užduotis net nepažvelgus į ekraną. Be to, efektyvinti užduočių atlikimą telefonu gali padėti ir įvairios „Galaxy AI“ dirbtinio intelekto funkcijos – nuo žymiai paprastensės paieškos būdų, tokių, kaip pavyzdžiui, „Paieška apibraukiant“ iki patogių straipsnių vertimų, jų santraukų ir daug kitų galimybių – jos sukurtos būtent tam, kad kasdienis naudojimasis telefonu taptų dar sklandesnis, paprastesnis bei greitesnis.“

Kaip pabrėžia E. Tamelytė, technologijų kompanijų tikslas niekada neturėtų būti ilgesnio išmaniųjų telefonų naudojimosi skatinimas. Priešingai – siekis padėti žmonėms greitai atlikti tai, kas būtina, ir grįžti prie gyvenimo už ekrano ribų.

„Mes taip pat netikime, kad sprendimas yra raginti žmones naudotis telefonais mažiau ar jų atsisakyti – ši technologija jau neišvengiamai tapo žmonių kasdienio gyvenimo dalimi. Mūsų tikslas yra maksimaliai mažinti trikdžius naudojantis išmaniaisiais įrenginiais, kad žmonės galėtų aiškiai matyti, greitai veikti, o sklandžiai atlikus užduotis – ramiai padėti telefoną į šalį“, – teigia „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė.

Ji priduria, kad atsakingos technologijos šiandien yra ne tos, kurios nuolat reikalauja žmogaus dėmesio, o tos, kurios padeda jį sutelkti į tai, kas iš tiesų svarbiausia.

Jau žinome, kad šiais metais sulauksime dulkių siurblių robotų, kurie lipa laiptais ir randa pamestus auskarus, išmanios LEGO plytos ir net klaviatūros kompiuteriui, kuri pati ir yra kompiuteris. „O kaip su telefonais? Negi mitas, kad šansų sulaukti kažko netikėto ir naujo čia yra mažiau nei atrasti naujovę mokyklos valgyklos meniu, yra tiesa? Trumpas atsakymas – ne!“ – anonsuoja Arnoldas Lukošius, „Tele2“ inovacijų ekspertas. Komentare jis apžvelgia, kas laukia ir ko galime tikėtis 2026-aisiais telefonų rinkoje.

Klaviatūros sugrįžimas

„CLICKS Communicator“. Ar galėsime 2026-uosius pavadinti telefonų klaviatūrų sugrįžimo metais – parodys ateitis. Tačiau nostalgija „Blackbery“ ir laikams, kai rinkdami tekstą galėjome pajusti kiekvieną paspaudimą, akivaizdi.

Startuolis iš Londono „Clicks“, išgarsėjęs savo klaviatūromis išmaniesiems, kurias galima prijungti kaip priedą, nutarė žengti toliau ir pristatė visą telefoną su klaviatūra. „CLICS Communicator“ siūlomas, kaip antrasis, specialiai susirašinėjimui skirtas, telefonas prie jau turimo, tačiau be problemų veiks ir kaip pagrindinis. Telefone suksis „Android 16“, yra dvi kameros, 4,03 colių AMOLED ekranas, yra net ausinių lizdas. Jei jau nostalgija, tai kodėl ne? Prekyboje jis turėtų pasirodyti vasario 27 d., bet galima rezervuoti ir iš anksto, čia (https://www.clicksphone.com/en/communicator).

„UNIHERTZ TITAN 2 Elite“. „TITAN 2 Elite“ nėra pirmas panašus „Unihertz“ kūrinys – viešojo finansavimo modelį pasirinkę kūrėjai turėjo ne vieną panašų projektą „Kickstarter“, tad šis, stačiakampio užapvalintais kraštais formos telefonas kvadratiniu 4 colių įstrižainės ekranu yra tiesiog naujausias, plonesnis ir kompaktiškesnis, jų kūrinys. Jei ne klaviatūra ir kitokia forma, tai būtų įprastas 5G „Android“ telefonas, su „MediaTek“ procesoriumi, kameromis ir t.t. Praeitas modelis, „Titan 2“, turėjo antrą ekraną nugarėlėje, tris kameras, 5050 mAh bateriją, neturėjo ausinių lizdo ir kainavo 399 JAV dolerius, tad ir dabar galime tikėtis kažko panašaus.

Mažiau telefono – daugiau interneto

„IKKO MindOne Pro“. Šis telefonas būtų kredito kortelės dydžio, tik yra kiek platesnis ir storesnis (nors 8,9 mm tikrai ne taip ir daug). Tuo įstabiau, kiek visko sutilpo į 8,9 cm aukščio ir 7,2 cm pločio išmanųjį. Telefonas turi tik vieną kamera, tačiau tai puiki 50 MP „Sony“, kuri yra atverčiama ir fiksuojama bet kokiu kampu, tad tiks ir asmenukėms, ir panoramoms. Nedidelį „MindOne“ AMOLED ekraną saugo beveik deimanto tvirtumo safyro stiklas. Be to, telefonas leis naudotis internetu iškart jį įjungus, be jokių sutarčių ar planų. Čia įdiegta virtuali vSIM veik daugiau nei 140 šalių veiks, o Pro modelio savininkai daugiau nei 60 pasaulio regionų dirbtinio intelekto paslaugoms – vertimui realiu laiku, asistentui, apibendrinimams ir t.t. – internetu naudotis be jokio mokesčio. Yra ir įprastas nano SIM kortelės lizdas, tad ramu.

Kitas telefono, kurį jau galima užsisakyti už 378 Eurus (https://ikko.com/products/mind-one-phone) privalumas – susitelkimo režimas. Šalia įprastos „Android“ sistemos čia sukasi IKKO AI OS, leidžianti sukurti palankią aplinką susitelkimui ir produktyvumui be pašalinių trukdžių. Tai paverčia jį patogiu įrankiu darbo susitikimams bei studijoms. Ir galiausiai – klaviatūrą (panašu, tai tikrai 2026 m. mada). Už 79 eurus galima įsigyti specialiai šiam telefonui skirtą dėkliuką-klaviatūrą, su papildoma baterija, ausinių lizdu ir klasikinio „BlackBerry“ vartotojo potyriu. Atrodo tikrai gerai, ar ne?

Kitoks ekranas

„TCL NXTPAPER 70 Pro“. Kai TCL kompanija tvirtina, kad tapo naujų ekranų technologijų diegimo lydere – sunku nesutikti. Sukūrė sulenkiamą ekraną netrukus pasirodysiančiam „Motorola“ telefonui „Razr Fold“, išsivyniojantį OLED ekraną koncepciniam „Lenovo“ žaidimų kompiuteriui „Legion Pro Rollable“ ir netgi pristatė telefoną, kurio ekranas iš esmės kitoks, nei visų kitų.

Vasarį prekyboje pasirodysiantis „TCL NXTPAPER 70 Pro“ išsiskiria tuo, kad jo ekranas idealiai imituoja popierių – yra visiškai matinis, spalvos jame atvaizduojamos ne taip agresyviai, net naudojant rašiklį ekrano paviršiaus šiurkštumas puikiai atkartoja tikrą popierių. Negana to, šis ketvirtos kartos NXTPAPER ekranas iš esmės yra trys ekranai viename. Fizinis režimų jungiklis leidžia įjungti vieną iš trijų nustatymų: įprastą „spalvoto popieriaus“, nespalvoto vaizdo „rašalo popieriaus“ ir „Max Ink“, kuris telefoną tiesiog paverčia elektronine knygų skaitykle elektroninio rašalo ekranu.

Telefonų su integruotu antru ar pagrindiniu rašaliniu ekranu jau yra buvę ir jie netapo sensacija, tačiau kol kas neteko matyti telefono, kur abu ekrano tipai yra viename.

„Max Ink“ režime skaityti tekstus ekrane bus galima septynias dienas, o budinčiu režimu telefonas veiks beveik mėnesį. Ir kitaip nei knygų skaityklėje, čia veiks dirbtinio intelekto įrankiai padedantis dirbti su informacija.

Minimalus išmanusis – maksimalus saugumas

MC03. Pagrindinė 2008 m įkurtos šveicarų kompanijos „Punkt“ idėja – siūlyti alternatyvą tiems, ką išvargino šiuolaikinės technologijos. Taigi, suprantama, kodėl siūlo minimalistinį žadintuvą ar kalkuliatorių primenantį telefoną MP02, su daugybe mygtukų. Keisčiau, kad tiems, kas nekenčia išmaniųjų, siūlo išmaniuosius 5G telefonus. Naujausią, prabangesnį MC03 (699 Eurai), jau galima užsisakyti Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Flagmanas skirtas bėgantiems nuo technologijų atrodo įpratai – 120Hz OLED ekranas, kamera, IP68 atsparumas, 5200 mAh baterija. Tik įjungę pamatysime ne programėlių ikonas, grafiką, o nuobodžiausią įmanomą vartotojo sąsają – tekstu surašytas nuorodas į funkcijas ir aplankus.

Mat telefone sukasi unikali operacinė sistema „AphysOS“, kuri sprendžia vienintelę užduotį – užtikrina maksimalų saugumą. Jokio sekimo ar informacijos nutekėjimo. Vartotojas gali pasirinkti naudotis viena iš dviejų zonų – idealiai saugia, kur veikia tik „Punkt“ patvirtintos programos, paštas, VPN ir t.t., arba „Laukinio tinklo“, kur galima naudotis viskuo įprastai. Būtų patrauklus sprendimas, jei ne vienas „bet“ – įsigiję telefoną juo nemokamai galėsite naudotis metus, o po to atsiras 9,99 Eur mėnesio (ar 199 Eur už 5 metus) abonentinis mokestis. Logiška – nieko pasaulyje nėra nemokamo, tad jei paslaugų neapmoka reklama, ar jūsų duomenys, teks apmokėti piniginei. Tik sunku patikėti, kad tai padės privilioti bent kiek didesnį vartotojų skaičių.

Nebeprisidaugialankstydavusiųjų džiaugsmui

„Samsung Galaxy Z TriFold“. Nors mūsuose nematytas, Pietų Korėjoje šis modelis su du kartus sulenkiamu ekranu pasirodė praeitų metų pabaigoje. Europai dar tik žadama 2026 m. naujovė, nors atrodo labiau egzotiška nei prasminga, naudotojui gali būti netgi naudingesnė už įprastą vieną kartą sulenkiamą „Fold“. Juolab, kad sulankstyti jie labai panašūs, turi tokį patį 6,5 colių pailgintą ekraną, tik „TriFold“ juntamai storesnis. Pakanka išlanksčius ekrane paleisti bet kokį vaizdo turinį ir pasidarys aišku, kad antras vyris bei papildomas lenkimas – pasiteisina.

Įprastas „Fold“ juntamai patogesnis už paprastą telefoną naršant internete, tačiau didžioji dalis beveik kvadratinio ekrano nėra išnaudojama žiūrint vaizdo turinį. O štai triskart atlenkę ekraną jau gauname tikrą planšetinį kompiuterį, kuris daug patogesnis vaizdo turinio žiūrėjimui. Aišku, yra abejonių ar daugiau lenkimų nepakenks konstrukcijos tvirtumui, tačiau tai galėsime įvertinti, kai modelis mus pasieks.

Lankstomų ekranų gerbėjai šiais metais nekantriai laukia ir „Apple“ naujovių pristatymų. Po daugybės metų gandų, dabar jau sklinda... labiau įtikinantys gandai apie sulenkiamą „iPhone“ šiais metais. Nors sako, kad gandai pagrįsti nutekinta vidine informacija, kol kas tik tiek ir težinoma, tad prieš šaukdami „Op“ vis tik palauksime griovio.

Robotas kišenėje?

HONOR ROBOT PHONE. Ko nei laukėme, nei prašėme, nei tikėjomės, tai telefono, kuris moka judinti, nukreipti ir valdyti savo „akį“, lyg koks mini „Wall-e“ robotukas iš filmuko. Tačiau HONOR jau praeitais užsiminė apie šį telefoną, Las Vegase vykusioje CES jį pademonstravo, o Barselonoje vyksiančioje MWC žada pristatyti.

Iš esmės, tai telefonas, kurio galinė kamera turi giroskopinį stabilizatorių, vadinamą gimbalą. Jis atsilenkia ir atrodo, lyg mažytė rankytė, kuri gali sukioti kamerą bet kokiu kampu. Idėja įdomi – vaizdo turinio kūrėjai dažnai perka tikrai brangų ir nelabai patogų atskirą gimbalą savo telefonui, o čia viskas viename. Be to, nuo kokio „DJI GIMBAL OSMO“ šis skiriasi tuo, kad valdomas dirbtinio intelekto pats gali sekti objektus ir rinktis kadrus. Kažko daugiau kol kas ir nežinome. Bet telefonas-robotas kišenėje, jau šis tas. Įdomu, kas toliau – telefonas-robotas-dulkių siurblys, kuris gavęs žinutę pats atbėga pas savininką? Kodėl gi ne.