Cpu.lt naujienas galima perpublikuoti tik gavus raštišką administracijos sutikimą. Nebijokit, paprašykit, mes draugiški :) Jei vis dėl to nuspręsite "biški pavogti", būsim priversti imtis teisinių priemonių.
+(370) 684-97070
info(eta)cpu.lt
Viena sėkmingiausių Nyderlandų informacinių technologijų bendrovių „Macaw“ Lietuvoje ir toliau vykdo aktyvią plėtrą. Planuojama, kad per ateinančius 2022-uosius metus Lietuvos padalinyje darbuotojų skaičius padvigubės, o iki 2025-ųjų jų bus daugiau kaip 200.
Prie šio ambicingo tikslo prisideda ir prieš pusmetį prie komandos prisijungusi personalo specialistė Jurgita Žukauskaitė, kuri kiekvieną dieną bendrauja su esamais ir būsimais „Macaw“ specialistais.
„Gavusi pasiūlymą prisijungti prie „Macaw“, svarsčiau, ar ši įmonė tikrai man. Ne paslaptis, kad atrankų specialistai šiais laikais gauna daug pasiūlymų. Kad „Macaw“ iš tiesų man tinka, supratau atsakiusi į sau svarbų klausimą, kas man iš tiesų labiausiai rūpi darbe? O atsakymas paprastas – būsimi kolegos ir darbo aplinka. Investuoti žinias ir laiką į jų gerovę – mano kasdienos prasmė, ir ne tik darbe. „Macaw“ šių galimybių netrūksta – nesame didelė korporacija, taigi bendraujame itin artimai. Yra galimybė prieiti prie žmogaus ir paklausti, kaip jam iš tiesų sekasi. Pradėjusi dirbti, įsitikinau, kad tai ambicinga ir auganti įmonė, išsiskirianti labai gera ir glaudžia kultūra ir galimybėmis tobulėti. Manau, mūsų išskirtinumas yra tai, kad žmones į komandą atsirenkame ne tik pagal jau turimus įgūdžius, bet ir pagal jų ambiciją ir norą augti. Džiaugiuosi, kad įmonė tiki žmonėmis ir suteikia jiems galimybę siekti užsibrėžtų tikslų“, – sako J. Žukauskaitė.
Jurgita gimė ir užaugo Kaune, Vilniaus universitete studijavo psichologiją, o savo karjerą pradėjo nuo praktikos bendrovės „Ernst & Young“ padalinyje Vilniuje, vėliau beveik dvejus metus dirbo bendrovėje „Strategic Staffing Solutions“ ir telekomunikacijų įmonėje „Telia“.
„Dar būdama mokykloje supratau, kad noriu dirbti su žmonėmis. Jau studijuodama psichologiją suvokiau, kokia tai plati sritis. Visada domino ir organizacijos, technologijos, todėl pradžioje nusprendžiau išmėginti jėgas personalo atrankų srityje. Darbas tikrai įdomus, nes kiekvieną dieną susipažįsti ir bendrauji su įvairiais žmonėmis. Žinoma, kasdieniame darbe labai padeda ir žinios, įgytos studijuojant psichologiją. Esu tikra, kad žmonės labiau prisimena ne tai, kas buvo kalbėta, bet tai, kaip jie jaučiasi su tavimi pokalbyje. Manau, atrankų specialistai turi gerai suprasti žmones, išklausyti ir išgirsti tikrus jų norus ir poreikius. Interviu aš visada vadinu diskusija, per kurią geriau suprantame vienas kitą: tiek aš kandidatą ir kas jam svarbu, tiek jis per mane geriau pažįsta įmonę ir supranta, ar mums iš tiesų pakeliui. Tai svarbu, nes ne tik įmonė ieško darbuotojo, bet ir pats darbuotojas renkasi savo kelią, todėl atvirumas ir supratimas yra labai svarbu“, – sako J. Žukauskaitė.
Prisijungti prie „Macaw“ Jurgitą motyvavo ir galimybės tobulėti bei svariai prisidėti prie įmonės tikslų – plėstis ir kurti patrauklią darbo aplinką kiekvienam darbuotojui – įgyvendinimo.
„Prieš kurį laiką supratau, kad į atrankos procesą noriu žvelgti plačiau, todėl pradėjau domėtis darbdavio įvaizdžio kūrimo (employeer branding) strategijomis ir darbuotojų įsitraukimu bei gerove. „Macaw“ yra puiki vieta tiek matyti visus šiuos procesus, tiek ir būti svarbia jų dalimi. Be to, man itin svarbi erdvė augti, galimybė siūlyti savo sprendimus ir iniciatyvas, išgirsti darbuotojų poreikius. Vertinu ir darbą su palaikančiais kolegomis: kad ir kokių idėjų jau buvo gimę, nesu gavusi neigiamo atsakymo – tik pagalbą, padrąsinimą ir įsitraukimą. Todėl džiaugiuosi prisijungusi prie komandos“, – sako J. Žukauskaitė.
Penkerius metus iš eilės „Macaw“ Nyderlanduose ir Vokietijoje gauna prestižinį „Great Place to Work“ įvertinimą, kuris patvirtina, kad bendrovės kultūra ir darbo aplinka – viena geriausių visoje Europoje. Jurgita pasakoja, kad kiekvienas prisijungęs prie „Macaw“ tai gali pajusti gana greitai.
„Macaw“ yra bendrovė, kurios kultūra ir požiūris į darbuotoją yra išskirtiniai. Nuo pat pirmų savaičių pajutau, kodėl ši įmonė taip vertinama specialistų užsienyje. Taip yra ne tik dėl puikių darbo sąlygų – tai labiau susiję su nuoširdžiu bendravimu ir požiūriu į kiekvieną darbuotoją“, – sako J. Žukauskaitė.
Paklausta, kas jai labiausiai patinka „Macaw“, Jurgita atsako, kad čia yra daug daugiau laisvės ir lankstumo, kurie motyvuoja.
„Visu šiuo COVID-19 pandemijos laikotarpiu labai pasikeitė darbo principai ir kultūra. Manau, kad „Macaw“ puikiai prie to prisitaikė. Vienas svarbiausių dalykų, kuris man ypač patinka, – laisvė. Turiu galvoje vietą ir laiką, kada gali dirbti. Tai gali būti namai, biuras, kitas miestas ar net kita šalis. Tokie dalykai mane, kaip ir daugelį kolegų, motyvuoja. Tai parodo pagarbą ir pasitikėjimą mumis kaip asmenybėmis, nuoširdų rūpestį mūsų psichologine gerove“, – sako Jurgita.
Kiekvieną dieną su būsimais „Macaw“ darbuotojais bendraujanti Jurgita sako, kad vienas svarbiausių dalykų, kuris Nyderlandų bendrovę išskiria iš kitų, – naujausios technologijos ir itin patyrę kolegos.
„Jeigu reikėtų išskirti pagrindinį dalyką, kodėl specialistai renkasi „Macaw“, pasirinkčiau technologinį įmonės pranašumą. Esame „Microsoft“ ir „Sitecore“ partneriai, todėl mūsų specialistai yra vieni pirmųjų, kurie savo darbe išbando naujausius produktus ir technologijas. Esame technologijų priekyje, ir tai teikia pranašumą rinkoje. Taip pat darbuotojai vertina galimybę mokytis, lankstumą renkantis projektus, su kuriais jiems įdomiau dirbti“, – sako J. Žukauskaitė.
„Norime, kad Lietuva taptų atvira susisiekimo inovacijų laboratorija. Pasinaudodami tokių šalių kaip JK patirtimi, sieksime naujos kartos ryšio technologijų pritaikymo įvairiose srityse, tarp jų, žinoma, ir susisiekimo. Lietuvoje jau turime novatoriškų įmonių, plėtojančių autonominį susisiekimą, elektrinių transporto priemonių ar įkrovimo stotelių gamybą, o panaudojus smėlio dėžę, Lietuva turės dar daugiau galimybių įsitvirtinti Europos mobilumo žemėlapyje kaip inovatyvi šalis“, – sako susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.
JK jau įdiegtos kai kurios programos „5G bandomieji projektai“ metu kurtos inovacijos. Viena jų – 5G technologija pagrįstos išmaniosios sankryžos, kuriose srautai valdomi taip, kad mažėtų oro tarša, spūstys ir laikas praleidžiamas stovint prie šviesoforų.
Taip pat pritaikius 5G technologiją viešajame transporte, naudojant jutiklius, renkama informacija apie viešojo transporto keleivių srautus, realią eismo situaciją, transporto priemonės eksploatacines savybes ir panašiai. Panaudojus šiuos duomenis galima efektyviau valdyti keleivių srautus, eismą, mažinti spūstis ir taip kasdienes keliones paversti saugesnėmis, patogesnėmis ir geriau pritaikytomis vairuotojų bei keleivių poreikiams.
JK kolegų įgytą 5G technologijos taikymo patirtį būtų galima pritaikyti Lietuvoje kuriant smėlio dėžės iniciatyvą.
Susisiekimo ministerijos planuojama smėlio dėžės iniciatyva – teisinė, reguliacinė ir finansinė aplinka, kurioje realiomis sąlygomis išbandomos ir praktiškai pritaikomos 5G ryšiu paremtos susisiekimo inovacijos įvairiuose sektoriuose. Tęstinumui užtikrinti bus sukurtas finansinės pagalbos mechanizmas, šiam projektui iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano bus skirta 24,5 mln. eurų.
Pažangiausi Vilniaus universiteto (VU) pirmakursiai, pasirinkę informacinių technologijų ir inžinerijos krypties studijas, buvo paskatinti 3000 eurų vertės stipendijomis. Jas 24 geriausiems Matematikos ir informatikos, Fizikos, Kauno fakultetų ir Šiaulių akademijos studentams įteikė „Teltonika Telematics“ vadovas Antanas Šegžda ir VšĮ „Teltonika High-Tech Hill“ vadovas Julius Purlys. Bendra specialių įmonės įsteigtų stipendijų suma VU studentams siekia 72 000 eurų per metus.
VU studijų prorektorius dr. Valdas Jaskūnas įsitikinęs, kad inovatyvaus verslo dėmesys ir suteikiamos profesinės perspektyvos prideda studentams pasitikėjimo siekti ambicingų tikslų.
„Universiteto ir verslo partnerystė leidžia studentams pajusti mokslo ir verslo bendradarbiavimo vertę ir patiems prisidėti prie šiuolaikinės visuomenės iššūkių sprendimo paieškų. Tikiu, kad „Teltonikos“ iniciatyva stipendijomis motyvuoti talentingus jaunuolius skatins rinktis šiuolaikinių technologijų studijas, kurių poreikis ir poveikis mūsų visų gyvenimui ateityje tik didės“, – sako VU prorektorius.
„Teltonika Telematics“ vadovas A. Šegžda mato didelę bendradarbiavimo su VU vertę siekiant sukurti geresnę ir patrauklesnę studijų aplinką gabiausiems būsimiems aukštųjų technologijų specialistams.
„Jau daugelį metų „Teltonika“ vadovaujasi aiškia vizija – sudaryti geriausias sąlygas kūrybingiems, siekiantiems žinių talentams mokytis ir padėti jiems žengti aukštųjų technologijų keliu. VU, kaip didžiausia šalyje aukštojo mokslo institucija, kasmet pritraukianti didelį skaičių pažangiausių abiturientų, yra itin tinkamas verslo ir mokslo bendradarbiavimą skatinančių projektų partneris, o įsteigtos stipendijos – ne tik vienas iš bendradarbiavimo aspektų, bet ir motyvacija studentams siekti tolimesnių tikslų pasirinktoje mokslo srityje“, – sako UAB „Teltonika Telematics“ generalinis direktorius.
Įsteigtomis skatinamosiomis stipendijomis „Teltonika“ siekia motyvuoti jaunuosius talentus, besidominčius inžinerijos sritimi. Jiems paskirtos stipendijos išmokamos per 10 pirmųjų studijų mėnesių. Kas mėnesį vienam studentui skiriama po 300 eurų.
Šių metų pavasarį VU ir UAB „Teltonika IoT Group“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria siekia mokslo ir verslo bendradarbiavimo plėtojimo ir VU vykdomų studijų kokybės gerinimo aukštųjų technologijų srityse. Bendradarbiavimas numatytas ir mokslo srityje – Fizikos fakultete planuojama įkurti bendrą VU ir „Teltonikos“ mokslinių tyrimų laboratoriją.
Bendradarbiavimo veiklomis skatinama plėtoti tokias sritis kaip daiktų internetas, dirbtinis intelektas, debesų kompiuterija, robotika, įterptinės sistemos, mobilios ekosistemos, telematika, tinklo įranga, telemedicina, telekomunikacija ir elektronika.
Siekiant užtikrinti objektyvumą ir teisingumą visuomenėje, istoriškai susiklostė taip, kad savo pasitikėjimą ir tam tikrus su juo susijusius įgaliojimus perleidome tam tikroms centrinėms institucijoms. Registrų centrui patikime tvarkyti informaciją apie nekilnojamo turto savininkus, notarams – tvirtinti sandorius, bankams – vykdyti mūsų finansines operacijas. Deja, nepaisant patikėtos atsakomybės, net ir šioms autoritetingoms institucijoms ne visada pavyksta tinkamai įvykdyti pareigas. Aprašytas ne vienas atvejis, kai netyčia įveliama klaida registruojant nuosavybę, sudaromos fiktyvios sutartys ar iššvaistomos metų metus kauptos žmonių santaupos.
„Siekiant išvengti šių nemalonių klaidų ir sukčiavimo, buvo sukurta blokų grandinės technologija. Tai lyg milžiniška vertingos informacijos duomenų bazė, kuri patalpinta ne viename serveryje, o daugybėje skirtingų kompiuterių, sudarančių tinklą. Visi jos įrašai yra lyg blokai, sujungti į vieną grandinę, kurios kopija saugoma kiekviename tinklo kompiuteryje. Bandant šioje bazėje išsaugoti naują informaciją – bloką – jos teisėtumą patikrina visi minėti kompiuteriai, o mėginant pakeisti išsaugoto bloko duomenis, pasikeičia visa grandinė, akimirksniu prarasdama savo teisėtumą“, – blokų grandinės veikimo principą aiškina Mindaugas Plukys, „Huawei Technologies“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Lietuvoje.
Norint suklastoti informaciją, reikėtų modifikuoti kiekviename tinklo kompiuteryje esančią blokų grandinę, kas yra praktiškai neįmanoma. Dėl šios priežasties blokų grandinės technologija visuomenėje galėtų sukurti naują skaidrumo ir pasitikėjimo lygį, eliminuodama didžiąją dalį dabartinių rizikų.
Nepaisant to, kad blokų grandinės pritaikymas praktikoje vis dar gali skambėti kaip utopija, pasak Mindaugo Plukio, tai jau vyksta ir šiomis dienomis: „Tokie sprendimai kaip „Huawei Cloud Government Big Data Solution 3.0“ padeda vyriausybėms įvairiose šalyse sukurti blokų grandine paremtą platformą, leidžiančią gyventojų duomenims daug saugiau ir greičiau cirkuliuoti tarp įvairių institucijų. Tai lemia, jog tokios užduotys, kaip nekilnojamojo turto savininko keitimas ar neįgalumo išmokos paskyrimas, užtrunka kelis kartus trumpiau, kadangi automatiškai eliminuojamos sukčiavimo ir kitos grėsmės bei ilgai trunkantys jų prevencijos procesai.“
Tačiau tai ne vienintelis blokų grandinės pritaikymo scenarijus – ši technologija galėtų padėti išvengti sukčiavimo ir kitose žmonių pasitikėjimo reikalaujančiose srityse. Pavyzdžiui, pritaikius blokų grandinę maisto pramonėje, pirkdami ekologišką prekę parduotuvėje vartotojai galėtų būti tikri, jog šis produktas tikrai užaugintas ar paruoštas natūraliu būdu, kadangi jį gaminančiai įmonei atlikus neleistiną veiksmą ar bandant sukčiauti, akimirksniu būtų atimta teisė gaminį klasifikuoti kaip ekologišką. Tai taip pat apsaugotų žmones nuo elektronikos, dizainerių drabužių ar kitų garsių prekių ženklų produktų klastočių, nes blokų grandinė leistų atsekti jų gamintojus, tiekėjus ir iki patekimo ant parduotuvės lentynos įvykusius jų įsigijimo sandorius.
Kita perspektyvi panaudojimo sritis – elektros tiekimas. Verslui ir netgi paprastiems vartotojams rūpinantis, kad jų veikla paliktų kuo mažesnį ekologinį pėdsaką planetoje, smarkiai kyla žaliosios energijos poreikis. Blokų grandinės technologija padėtų užtikrinti, kad jų įsigyjama elektra iš tiesų būtų pagaminta tik naudojant atsinaujinančius elektros šaltinius, tad įvairios aplinkos apsaugos organizacijos galėtų šioms bendrovėms išduoti ekologiškos energijos naudojimą patvirtinančius sertifikatus.
„Nors blokų grandinės sprendimų diegimas dar tik įsibėgėja, šiomis dienomis jau niekas nebeklausia, ar ji apskritai yra reikalinga. Šios technologijos suteikiamos saugumo garantijos, pasitikėjimas, procesų optimizavimas ir kiti privalumai skatina ieškoti vis daugiau praktinių jos pritaikymo sričių. Beveik neabejojama, kad ateityje blokų grandine bus paremti ne tik įvairūs sertifikavimo ir biurokratiniai procesai, bet ir tokios paslaugos, kaip paskolos suteikimas, draudimas, ar netgi skaitmeninės valstybių valiutos.“ – apibendrina „Huawei Technologies“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Lietuvoje.
Pasaulinė podkastų ir garso knygų platforma „Podimo“ bus plėtojama Lietuvoje – vienas didžiausių Danijos start
uolių kuria technologijų plėtros padalinį Vilniuje. Žinomo Danijos investuotojo Morten Strunge prieš dvejus metus įkurta „Podimo“ šiemet lapkritį pritraukė beveik 70 mln. EUR, o nuo veiklos pradžios – jau per 100 mln. EUR investicijų platformos technologijų ir turinio plėtrai. Planuojama, kad biure Vilniuje dirbs gausi aukščiausio lygio IT ir platformos dizaino kūrėjų komanda, kuri plėtos platformos technologinius, turinio pritaikymo ir dizaino sprendimus visame pasaulyje.
Šiuo metu „Podimo“ garso įrašų prenumeratos paslauga teikiama Danijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Norvegijoje ir visoje Lotynų Amerikoje. Bendrovė turi biurus Kopenhagoje, Berlyne, Barselonoje, Madride, Londone, Amsterdame, Meksike, Osle ir Vilniuje, kuriame biuras įkurtas 2019 metais. Šiuo metu „Podimo“ grupėje dirba per 100 darbuotojų.
„Podimo“ platforma ne tik skelbia įvairių pasaulio autorių kūrinius, tačiau ir pati jau sukūrė apie 950 pavadinimų originalų turinį, panašų į „Netflix“ bei jau sudarė partnerystės susitarimus su didžiausiais Europos turinio gamintojais ir autoriais, įskaitant „iHeartMedia“, „Sony Music Entertainment“ kompanija „Somethin' Else“ ir „Amazon Music“ priklausančią „Wondery“, pirmaujančią Vokietijos garso įrašų platformą FYEO ir Norvegijos kriminalinių bestselerių rašytoją Jo Nesbo.
„Turėdami tvirtą finansinį pagrindą ir tarptautinių investuotojų pasitikėjimą, galime sparčiau investuoti į aukščiausios kokybės originalų ir išskirtinį garso turinį, pritraukti daugiau naudotojų ir mokėti didesnes išmokas kūrėjams, o savo patirtį pritaikyti naujoms rinkoms plėsti. Esame pasirengę didinti visos įmonės pajėgumus, spartinti investicijas į nuosavą gamybą, produktų inovacijas ir tolesnę geografinę plėtrą. Vilniuje per metus subūrėme technologinių sprendimų komandos branduolį ir esame labai patenkinti vietos specialistų kompetencija bei darbo etika. Matome didelį potencialą čia toliau plėsti komandą sparčiai „Podimo“ platformos plėtrai“, - sako „Podimo“ vadovas Morten Strunge.
Pasak „Podimo Lithuania“ vadovo Tomo Šereikio, Lietuvoje „Podimo“ taps puikiu pasirinkimu aukštos kompetencijos profesionalams. „Esame pasirengę kurti pasaulinio lygio platformą Lietuvoje, sieksime pritraukti aukštos kvalifikacijos savarankiškus IT sistemų kūrimo ir interneto sprendimų profesionalus, norinčius realizuoti savo kūrybinius gebėjimus korporatyvinių taisyklių nesuvaržytoje komandoje“, - sako T. Šereikis.
Pasak „Podimo“ produkto vadovės Gabrielės Sinkevičiūtės, jau dabar lietuvių komanda yra sukūrusi didelę dalį „Podimo“ dizaino sprendimų. „Lietuvių kūrėjų profesionalumas buvo viena iš priežasčių, kodėl produktas bus kuriamas ir plėtojamas būtent Lietuvoje“, - sako G. Sinkevičiūtė.
Vis dėlto paties produkto, skirto Lietuvos rinkai, dar teks palaukti. „Šiuo metu esame susitelkę į plėtrą didesnėse Europos rinkose. Pagrindinis mūsų uždavinys dabar – sukurti ekosistemą, kuri būtų patogi ir lengvai suprantama ir klausytojams, ir turinio kūrėjams, kurių pajamos tiesiogiai priklausys nuo klausytojų pasirinkimų“, - sako G. Sinkevičiūtė.
„Podimo“ platforma tiesiogiai remia kūrėjus –„Podimo“ narystės mokesčiai kiekvieną mėnesį padalijami tiesiogiai kūrėjams, taip ne tik atlyginant turinio kūrėjams, bet ir skatinant tiesioginį ryšį su gerbėjais. „Mūsų modelis reiškia, kad dalijamės pajamomis su visais kūrėjais. Taigi, jei naudotojas klausosi turinio, kūrėjas gauna dalį mūsų generuojamų pajamų“, - sako M. Strunge. Jis sako, kad tai padės kūrėjams daugiau investuoti į būsimo turinio kūrimą.
„Podimo duomenimis, 93 proc. podkastų ir trumpų garso įrašų klausytojų pirmenybę teikia gimtajai kalbai, todėl „Podimo“ verčia tarptautinį turinį į vietinių rinkų gimtąsias kalbas ir padeda sulaukti didelio atgarsio naujose rinkose.
Pasak, „Podimo“ vadovo, tikimasi, kad per ateinančius 5-6 metus podkastų ir garso įrašų rinka išaugs daugiau nei 50 milijardų JAV dolerių. „Tai didžiulė galimybė, o mes, strategiškai orientuodamiesi į turinį vietinių rinkų gimtąja kalba, jaučiamės gerai pasirengę užimti didelę šios rinkos dalį. Beveik 6 mln. gyventojų turinčios Danijos rinkoje „Podimo“ jau turi 100 tūkst. platformos abonentų. Mums buvo svarbu parodyti, kad tai ne nišinis dalykas, o iš tikrųjų masinės rinkos dalykas, kažkas, ką tokioje rinkoje kaip pavyzdžiui, Vokietijos, prenumeruotų ne tūkstančiai, o milijonai žmonių“ - sako M. Strunge.