Šiuo metu nėra karštesnės technologijos už dirbtinį intelektą (DI). Ir viena iš sričių, kurioje žmonės labiausiai tikisi perspektyvų, yra medicina. Nė diena nepraeina be pranešimo apie DI programinę įrangą, kuri gali geriau nei radiologai skaityti medicininius vaizdus, geriau nei gydytojai nustatyti diagnozę pagal simptomų aprašymą arba atidžiai išnagrinėti ligoninių tvarkaraščius ir sutrumpinti laukimo laiką.

Vienas žymiausių Lietuvos mokslininkų, prof. Arminas Ragauskas taip pat neslepia, kad DI iš tiesų turės milžinišką įtaką vienai svarbiausių mūsų sričių – medicinai: „Kodėl? Jau nuo 16-17 amžiaus, Renė Dekarto laikų, buvo sprendžiamas klausimas, kaip pažinti tokias sudėtingas sistemas, kurių sudėtingumas yra didesnis negu mūsų pažinimo instrumento – smegenų. Sudėtingesnis dalykas už smegenis yra tik mūsų organizmas. Negalime pažinti sudėtingesnės sistemos naudodami mažesnio sudėtingumo instrumentą.“

Tiesa, jis atkreipia dėmesį, kad DI itin lengva dirbti su tekstu, nes yra determinuotas ir fiksuotas. Jau dabar 90 proc. akcijų biržų bei finansų įmonių naudoja šią technologiją, tačiau medicinos srityje ilgai prireiks gydytojų rankų bei žinių. 

„Kalbant apie medicinos startuolius, tenka priminti, kad vadybos klasikas Peteris Druckeris yra sakęs: „Jeigu tu būsi pirmas, visas naujos rinkos nišos pelnas yra tavo, kol nišoje neatsiras konkurentai.“ Jeigu DI plėtros sukurtas galimybių pokytis tau iškėlė klausimus: kaip ir iš ko uždirbti pinigus, bet tu prisitaikei prie pokyčio – patirsi nulinę verslo riziką. Svarbiausia inovacijų kūrėjams – stebėti aplinką savo verslo srityje. Kai tu pamatai pokytį, užduok teisingus klausimus, kaip pasinaudoti tuo pokyčiu bei jo teikiamomis verslo galimybėmis, ir sugeneruok reikiamus atsakymus“, – apie sėkmingus inovacijų kūrėjus sako prof. A. Ragauskas.

Netolima ateitis

Vieno sėkmingiausio medicinos startuolio, EVOLUT 4.0 pre-akceleravimo programos alumno, „Ligence“ – DI paremtas programinis įrankis automatizuojantis didžiąją dalį širdies ultragarsinio tyrimo, kuris padeda gydytojams greičiau atlikti vaizdų analizę, įvertinti daugiau širdies parametrų per tą patį laiką – operacijų vadovas Justinas Balčiūnas neslepia, kad pagrindiniai iššūkiai, kurie juos supa – užauginti DI technologijas puikiai valdančių darbuotojų kartą.

„Nacionaliniu bei Europos mastu efektyviai spręsti sveikatos duomenų prieigos, pakartotinio šių duomenų panaudojimo iššūkius – lengvinti duomenų prieinamumą startuoliams bei mokslininkams, užtikrinti saugumą. Nes sveikatos duomenys – dirbtinio intelekto technologijos kuras“, – sako J. Balčiūnas.

Inovacijų kūrėjo teigimu, DI sprendimai medicinoje nėra tik tolima ateitis, daugybė DI įrankių jau  naudojami klinikinėje praktikoje siekiant, kad būtų priimami efektyvesni sveikatos sprendimai, lengvinamas gydytojų darbas, gerinama pacientų patirtis. 

Taupo gydytojų laiką

„Tech-Park Kaunas“ vadovo Pauliaus Nezabitausko teigimu, medicinos srityje DI gali sumažinti medikų darbo krūvį net iki keturių kartų. Tačiau didžiausias privalumas – klinikinių duomenų analizė, jų sekimas ir greitesnis bei patikimesnis diagnozės nustatymas. Tuo pačiu ir preciziškesni bei labiau personalizuoti gydymo sprendimai.

„Diagnostinė informacija bus žymiai išsamesnė ir reikiamai apdorota priimant sprendimus dėl paciento gydymo. Šiuo metu medikai didžiąją laiko dalį praleidžia renkant ir analizuojant duomenis. DI sprendiniai jau šiandien gali rinkti bei analizuoti duomenis apie pacientą. Tiesa, verta paminėti, kad DI negali priimti galutinių sprendimų dėl diagnozės, tai turi padaryti pats gydytojas“, – prof. A. Ragauskui antrino „Tech-Park Kaunas“ vadovas

Tech-Park Kaunas kviečia visus medicinos ir sveikatos priežiūros startuolius iki balandžio 17 dienos dalyvauti „Medaccelerator.lt“ programoje. Tai – unikalus medicinos akceleratorius, kuris vienija tarptautinius ir Lietuvos mentorius. Nuo balandžio 17 d. prasidės įžanginė mokymų savaitė, po kurios atrinkti startuoliai keliaus į kitą programos etapą, kuris truks iki pat šių metų pabaigos. Sėkmingiausiai programoje pasirodę vyks į „YES!Delft“ akceleratorių Nyderlanduose, kur pristatys savo produktus ar idėjas vietiniams investuotojams.

Sensacija visame pasaulyje tapęs ir Lietuvoje išpopuliarėjęs dirbtiniu intelektu pagrįstas pokalbių robotas „ChatGPT“ kasdien padeda daugybei žmonių. Nors robotas gali bendrauti įvairiomis temomis ir supranta net lietuviškai, visgi, jo atsakymai ne visuomet tikslūs. Kaip pateikti užklausas, norint išgauti kuo naudingesnius atsakymus? 

„ChatGPT“ pokalbių robotas gali padėti greitai rasti informaciją, sugalvoti idėjas, parašyti tekstus, sukurti poemą ir pan. Programos teikiamais privalumais jau naudojasi ne vienos profesijos atstovas, tačiau verta žinoti, kad pokalbių robotui pateikus itin tikslias užklausas, programa gali net sudaryti tik jums subalansuotą savaitės patiekalų planą ar sukurti tekstą, remdamasis konkretaus rašytojo stiliumi“, – pranešime žiniasklaidai sako „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.

Akcentuokite auditoriją

Jei pokalbių roboto paprašysite paaiškinti, kas yra operacinė sistema, jis lengvai tai padarys. Tačiau, jei norite gauti itin tikslų ir jums tinkamą rezultatą, M. Vrubliauskas rekomenduoja užklausoje nurodyti, kokiai auditorijai bus skirtas tekstas.  

„Pavyzdžiui, jums reikia paprastai paaiškinti, kas yra operacinė sistema ir kaip ji veikia. Jei pokalbių roboto paprašysite tiesiog paaiškinti ir nedetalizuosite, kam jis bus skirtas, programos atsakymas bus sudėtingesnis, labiau suprantamas suaugusiam žmogui“, – aiškina išmaniųjų įrenginių ekspertas. 

 „Tačiau, jei užklausoje paminėsite, kokio amžiaus kategorijai bus skirtas tekstas, programa atsakymą pateiks paprastesniais žodžiais, pasitelkdama vaikui suprantamus pavyzdžius ir akcentuos tas detales, kurios padėtų vaikui suprasti.  Štai galime matyti, vaikui skirtame atsakyme, pokalbių robotas operacinę sistemą prilygina žmogaus smegenims, sąvoką apibūdina per vaikams gerai žinomas kompiuterio dalis – pelę, ekraną, klaviatūrą“, – aiškina „Bitės Profas“.

Nurodykite kuo daugiau detalių

Norint gauti kuo tikslesnį atsakymą, „Bitės Profas“ rekomenduoja užklausoje pateikti kuo daugiau detalių, kurios gali būti svarbios, siekiant suteikti kuo tikslesnę informaciją. Taip „ChatGPT“ galės atsakyti tiksliau ir pateikti jums tinkamiausią atsakymą.

„Jei ieškote idėjų, kur nueiti mieste, pokalbių robotui nurodykite savo pomėgius, žmonių amžių ar skaičių, kurie bus su jumis. Detalizavę užklausą, būsite užtikrinti, kad gausite kuo efektyvesnį ir tikslesnį rezultatą“, – tvirtina M. Vrubliauskas.

Pasak išmaniųjų įrenginių eksperto, nurodžius tikslias detales, pokalbių robotą galima pasitelkti ir planuojant kasdienius darbus buityje. Pavyzdžiui, tiksliai nurodžius detales, programa gali net sudaryti savaitės patiekalų sąrašą pagal jūsų pageidaujamą biudžetą ar kalorijų skaičių.  

Paprašykite atsakyti žinomo žmogaus stiliumi

Jei netinka monotoniškas ir dalykiškas pokalbių roboto tonas, jį lengvai galite pakeisti į šiek tiek įdomesnį. Pavyzdžiui, paprašę atsakymą pateikti žinomo žmogaus stiliumi ir emocija.  

„Jei užklausoje pokalbių robotui nurodysite atsakymą pateikti kaip, pavyzdžiui, Elonui Muskui, programa sugeneruos aprašymą, kuris atitiktų nurodyto žmogaus stilių, nuomonę ir emociją. Todėl atsakymo stilius bus organiškesnis ir labiau primins tikro žmogaus tekstą“, – teigia M. Vrubliauskas.

Pasak „Bitės Profo“, tinkamai pateikus užklausą, pokalbių robotą galima pasitelkti ir kur kas kūrybiškesniems atsakymams gauti. Nurodžius norimą autorių ir temą, programa gali sukurti net poemą, kuri primintų pasirinkto autoriaus stilių. Žinoma, galutiniai rezultatai neprilygsta autorių talentui, tačiau tai dar vienas būdas kūrybiškiau panaudoti gautą informaciją.

Naujiesiems merams ir savivaldybių taryboms jau ruošiantis pirmiesiems posėdžiams, miestuose laukiama žadėto permainų vėjo. Tikimasi, kad daugelį rinkiminių programų puošę miestų vystymo tikslai leis išspręsti opiausias gyventojų problemas bei padės jų erdvėms evoliucionuoti kartu su besikeičiančiu gyvenimo ritmu. Visgi ekspertai ragina nepamiršti ir svarbiausio kiekvieno ateities miesto komponento – modernių technologijų. 

„Absoliuti dauguma naujai išrinktų politikų žadėjo vystyti vienokius ar kitokius infrastruktūrinius projektus, tvarkyti šaligatvius bei vykdyti įvairias viešųjų paslaugų reformas, tačiau palyginus mažai dėmesio skyrė daiktų internetui (IoT), dirbtiniam intelektui (DI) ir savavaldžiam transportui.

Už šių technologijų slepiasi greitesnis susisiekimas, mažesni kamščiai ir net švaresnė aplinka, todėl ateityje jos didele dalimi nulems miestiečių gyvenimo kokybę ir miesto konkurencingumą. Ir svarbiausia, jog tai nėra skyrius iš futurizmo žurnalo – sąlygas mūsų patogumui įdarbinti DI ir į gatves išleisti pirmuosius autobusus be vairuotojų turime jau dabar“, – teigia „Telia“ IoT padalinio vadovas Remigijus Brasius.

Keleivius veš kompiuteris

Pasak pašnekovo, anksčiau tik fantastiniuose filmuose matyti ir ilgai tik griežtai apribotose uždarose trasose bandyti savavaldžiai autobusai jau seniai peržengė įdomaus eksperimento stadiją bei yra tik per žingsnį nuo pirmųjų keleivių įlaipinimo stotelėse. Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, jie iki 2025 m. išvažiuos į Ženevos, Oslo ir Kronacho gatves. Vis dėlto dar anksčiau jų laukiama Škotijoje.

Jau gegužės 15 d. Edinburge pradės kursuoti penki kompiuterių ir įvairių jutiklių valdomi autobusai, kurie 23 km ilgio maršrutu kiekvieną savaitę perveš maždaug 10 tūkstančių keleivių. Nors kol kas jų darbą prižiūrės reaguoti pasiruošęs vairuotojas ir keleiviams padedantis autobuso kapitonas, šis pirmasis pasaulyje taip toli pažengęs projektas greičiausiai paspartins panašius procesus ir kitose šalyse.

„Savavaldžių autobusų kūrėjai įsitikinę, kad šios vairuotojo neturinčios viešojo transporto priemonės keleiviams leis mėgautis greitesnėmis, patikimesnėmis bei daug saugesnėmis kelionėmis, kadangi jos padarys galą žmogiškoms klaidoms. Tokiu būdu didinti viešojo transporto patrauklumą įmanoma jau su šiandieninėmis technologijomis, todėl savivaldybėms tereikia imtis iniciatyvos juos pritraukti į mūsų gatves.

Tai padaryti galima palengvinus biurokratines kliūtis ir sukūrus palankią teisinę bazę tokio tipo autobusų bandymams bei eksploatacijai“, – pasakoja R. Brasius.

Technologijų eksperto teigimu, Lietuva savavaldžio transporto vystymui palanki ir dėl gerai išplėtotos 5G infrastruktūros. Itin didele sparta ir maža delsa pasižymintis „Telia“ 5G tinklas, kuris bus reikalingas įvairių autonominių autobusų valdymo sprendimų priėmimui, jau vasarą padengs 99 proc. šalies teritorijos, todėl „išlaipinti“ vairuotojus iš autobusų bus galima net mažesniuose šalies miesteliuose.

„Vaistai“ nuo kamščių ir parkavimo vietų trūkumo

Rinkiminės kampanijos metu didžioji dalis kandidatų į didžiųjų miestų merus pasisakė už kovą su eismo spūstimis, pasitelkiant inžinerinius sprendimus ar esamo gatvių tinklo pertvarką. Kita vertus, prie to prisidėti galima ne tik tai ar žmones iš automobilių persodinant į greitai savavaldžiu tapsiantį viešąjį transportą, bet ir panaudojant DI ar IoT sprendimus.

Pavyzdžiui, didelės apimties miesto eismo kamerų vaizdo medžiagą išanalizavus didžiųjų duomenų algoritmais būtų galima nustatyti dėsningumus, kokiu metu ir kokiose gatvėse vyksta spūstys, o kurios ištuštėja. Tokia informacija padėtų iš esmės pertvarkyti šviesoforų veikimo algoritmus, pailginant žalio šviesoforo signalo degimo laiką labiausiai apkrautose gatvėse.

Be to, DI algoritmai visa tai galėtų atlikti realiu laiku, reaguodami nuolat besikeičiančią eismo situaciją – įvykus avarijai vienoje gatvėje, aplinkinėse sankryžose eismas automatiškai būtų sureguliuojamas taip, kad aplinkinėse sankryžose susidarytų kaip įmanoma mažesnės spūstys.

„Prie pastarųjų mažinimo galėtų prisidėti ir išmani parkavimo sistema. Neseniai Lietuvoje pradėjusi veikti LPWA šeimos NB-IoT duomenų perdavimo technologiją leidžia stovėjimo vietų užimtumo jutiklius montuoti net požeminėse aikštelėse ar po grindiniu. Jie realiu laiku leistų matyti užimtas vietas bei programėlėje rezervuoti laisvas.

Taip nebereikėtų gaišti laiko ir apkrauti gatvių visą amžinybę sukant ratus ir ieškant, kur pasistatyti automobilį“, – naujųjų ryšio technologijų galimybes vardina „Telia“ atstovas.

Šiukšliadėžių skaitmenizacija

Dar viena problema, su kuria susiduria miestai – didėjantis šiukšlių kiekis. Nepaisant to, kad ją bandoma spręsti rūšiavimu ir perdirbimu, atliekų srautai miestuose tik auga. Tai ypač pastebima miegamuosiuose rajonuose nuolat matant perpildytus konteinerius.

„Oslas ir kiti Europos miestai su šiuo iššūkiu kovoja privačiose ir viešose šiukšliadėžėse įmontuodami nedidelius ultragarsinius jutiklius. Naudodami energetiškai efektyvią NB-IoT ar kitą LPWA šeimos ryšio technologiją, jie be išorinio elektros šaltinio gali keletą metų nuolat perduoti informaciją apie konteinerių pripildymo lygį ir tokiu būdu padėti DI algoritmui parinkti optimaliausią šiukšlių išvežimo grafiką.

Taip išvengiama šiukšliadėžių perpildymo ir taupomi jų ištuštinimo kaštai. Atliekų kiekio informacija taip pat pasiekiama ir miesto gyventojams, kas prisideda prie jų sąmoningumo didinimo ir mažesnio vartojimo skatinimo“, – dar vieną praktišką technologijų panaudojimo pavyzdį pateikia R. Brasius.

„Telia“ IoT padalinio vadovo teigimu norint įdiegti visas šias inovacijas dar reikia laiko, visgi nemažai daiktų interneto sprendimų jau yra aktyviai naudojama.

Tiek verslai, tiek valstybinės organizacijos yra įsidiegusios transporto stebėjimo sistemas, kurios nustato itin tikslų maršrutą, formuoja kelionių ataskaitas, vertina transporto priemonės eksploatavimą bei primena apie reikalingą techninį aptarnavimą. Be to jau galima naudoti ir automatizuotas kuro ataskaitas, kurios yra tiesiogiai susietos su degalinių mokėjimų sistema ir taip ne tik sutaupo nemažai laiko įmonės buhalterijai, bet ir padeda dirbti tvariau.

JAV svarstant šalyje visiškai uždrausti „TikTok“, socialinis tinklas patyrė dar vieną smūgį reputacijai. Praėjusią savaitę Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos institucija platformai skyrė 12,7 mln. svarų sterlingų baudą už leidimą ja naudotis mažamečiams, pažeidžiant pačios sukurtas taisykles.

Ekspertų teigimu, šios sankcijos yra visiškai pagrįstos ir turėtų suveikti kaip dar vienas signalas tėvams aktyviau domėtis, ką internete veikia jų atžalos.

Britų nevyriausybinė organizacija „Kovos su skaitmenine neapykanta centras“ (CCDH), atlikusi tyrimą su trylikamečiais iš JK, JAV, Kanados ir Australijos, nustatė, kad praėjus vos dviem su puse minutės nuo „TikTok“ paskyros susikūrimo jaunuoliams pradedami rodyti savęs žalojimą propaguojantys vaizdo klipai, o po aštuonių minučių – valgymo sutrikimus skatinantis turinys.

„TikTok“ daugeliui mūsų kasdien praskaidrina dieną nuotaikingais pokštais bei kitu įtraukiančiu turiniu, tačiau vaikams šis socialinis tinklas yra ypač pavojingas. Ne vienas tyrimas įrodė, kad platformos algoritmas išnaudoja vaikų pažeidžiamumą, formuodamas klaidingas nuostatas apie save ir aplinką.

„TikTok“ taip pat slapta renka privačius mažamečių duomenis, vėliau juos panaudodamas dar kenksmingesnio turinio pateikimui. Tačiau didžiausia problema, kad dėl tyčinio saugiklių nebuvimo visa atsakomybė už jaunuolio saugumą tenka patiems tėvams“, – perspėja „Telia“ tvarumo projektų vadovė Indrė Bimbirytė-Yun.

Tikslas – priklausomybė

Pasak pašnekovės, didžiausias „TikTok“ pavojus kyla iš to, jog vaikai dar neturi tvirtų vertybinių nuostatų, o brendimo metu jiems kyla daug klausimų apie besikeičiantį kūną ir minčių apie egzistenciją. Tai juos padaro itin jautrius turiniui, kuris skatina iškreiptą požiūrį į save, savo psichinę sveikatą bei padėtį visuomenėje kitų žmonių atžvilgiu.

„Trumpuosius vaizdo įrašus parenkantis algoritmas atpažįsta vaiko pažeidžiamumą ir užuot ėmęsis veiksmų nuo jo apsaugoti, jį pradeda laikyti potencialiu būdu sukelti priklausomybę.

Siekdama maksimaliai padidinti mažųjų programėlėje praleidžiamo laiko kiekį ir taip daugiau užsidribti iš jiems rodomos reklamos, platforma pradeda rodyti prieštaringus vaizdelius, kurie žadina jau galimai egzistuojančias baimes ir kompleksus. Pavyzdžiui, skatina bręstančius paauglius laikytis ekstremalių dietų“, – aiškina I. Bimbirytė-Yun.

„Telia“ atstovė dalinasi ir tai iliustruojančiais pavyzdžiais. Eksperimentą įvykdžiusi CCDH aptiko, kad „TikTok“ profilio vardą iš „Sarah“ pakeitus į „Sarah, mesk svorį“ socialinis tinklas jame talpinamą turinį kitiems vartotojams pradeda rodyti net dvylika kartų dažniau. Kitas tyrimas nustatė, jog keturiolikmečių vaikinų sraute kur kas dažniau bus atvaizduojami moterų diskriminacija ir agresija jų atžvilgiu pagarsėjusio Endriu Teito vaizdo įrašai.

Kita nevyriausybinė organizacija „Cosnumer Reports“ nustatė, kad „TikTok“ renka privačią informaciją net tada, kai programėlė nenaudojama. Aplikacija seka, kokiuose internetiniuose puslapiuose lankosi vaikas, kokius žodžius renka klaviatūra, jo buvimo vietą bei kontaktų duomenis, kas vėliau panaudojama dar tikslesniam jo pažeidžiamumų išnaudojimui ar netgi reklamuojant su tuo susijusius produktus, pavyzdžiui, skirtus svorio metimui.

Kaip apsaugoti vaikus?

Ekspertės nuomone, nepaisant taisyklėse esančio trylikos metų amžiaus apribojimo, platforma iki šiol tyčia nesistengė užkirsti kelio neteisėtam jaunuolių patekimui į platformą. Institucijų paskirtos baudos ir kylantis visuotinis nepasitenkinimas galimai paskatins „TikTok“ sugalvoti tam tikrą tėvų sutikimo patikros mechanizmą, tačiau didelė tikimybė, jog jame taip pat bus palikta neteisėtą prieigą įgalinančių spragų.

„Akivaizdu, kad tai tėvams nepaliekama kitos išeities, kaip tik savo vaiko saugumą perimti į savo rankas. Nusprendus, kad vaikas yra pakankamai subrendęs naudoti šį socialinį tinklą, reikėtų pradėti nuo tėvams skirtų nustatymų.

Programėlės privatumo parinkčių skiltyje esanti „Family Pairing“ funkcija leidžia suporuoti vaiko ir vieno iš tėvų profilius bei vėliau kontroliuoti, koks turinys jiems gali būti rodomas, kas jiems gali siųsti žinutes ir nustatyti „TikTok“ naudojimosi laiko limitą per dieną“, – pataria I. Bimbirytė-Yun.

Tiesa, labai svarbu įvertinti, kad vaikai yra labai išmanūs ir gali vieną dieną iš naujo atsisiųsti „TikTok“ aplikaciją bei susikurti naują paskyrą su kitu telefono numeriu ar tiesiog prisijungti su panašių apribojimų neturinčia savo draugų paskyra.

Kur kas saugesnis variantas būtų vaiko telefone sukurti pagrindinę paskyrą naudojant „Google Family Link“ ir „Family Sharing“, kur tėvai gali įjungti bendrą turinio filtravimą. „Apple“ įrenginių vartotojams reikėtų pasinaudoti vaiko telefone esančiais „Screen Time“ nustatymais, aktyvuoti „Content & Privacy Restrictions“ funkciją ir jos parinktyse nustatyti, kokį turinį ir programėles blokuoti. „Android“ įrenginių savininkai tai gali atlikti „Google Family Link“ programėlėje įjungę „SafeSearch“ funkcionalumą.

Visgi „Telia“ tvarumo projektų vadovės manymu, vaikui nuo pat pirmų žingsnių skaitmeniniame pasaulyje reikėtų aiškinti, kad visas turinys internete turi būti vertinamas kritiškai, jį patikrinant bent keliuose šaltiniuose ir taip atskiriant melagienas nuo faktų. Taip pat svarbu ugdyti suvokimą, kas yra netinkamas turinys ir mokyti, kad jį aptikus reikėtų pasikalbėti su tėvais arba pačiam imtis jo blokavimo.

Pastarosiomis savaitėmis dirbtinis intelektas (DI) yra bene populiariausia technologijų pasaulio aktualija. Dėmesys yra pelnytas, nes ši technologija iš pagrindų keičia mūsų gyvenimą: dėl galimybės apdoroti didžiulius duomenų kiekius, mokytis iš dėsningumų bei daryti prognozes dirbtinis intelektas revoliucionizuoja laisvalaikį, darbą ir tarpusavio bendravimą. Gyvenant pokyčių laikotarpiu, verta įsivertinti, kaip DI veikia išmaniųjų telefonų industriją bei kokios perspektyvos laukia visų technologijų vartotojų. 

Fotografija be dirbtinio intelekto – neįsivaizduojama

Šiandien DI išnaudojamas optimizuojant išmaniųjų telefonų fotografijos galimybes, kuriant akiai patrauklesnius vaizdus.

„Dirbtinis intelektas yra kertinis sprendimas, leidžiantis užtikrinti aukščiausios kokybės nuotraukas fotografuojant išmaniaisiais telefonais. DI algoritmai nustato fiksuojamą objektą bei automatiškai pritaiko reikiamą filtrą, apšvietimą ir kitus nuotraukos parametrus. 

Pavyzdžiui, fotografuojant portretinę nuotrauką ši technologija automatiškai pašalina raudonų akių efektą, nuskaidrina veido odą. Nuotraukų galerijose išsaugomos fotografijos taip pat rūšiuojamos dirbtinio intelekto: vaizdai suskirstomi pagal draugų vardus ar veidą tam, kad būtų lengviau naršyti tarp turimų nuotraukų“, – teigia Urtė Eidžiūnaitė, „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje. 

Atlieka saugos funkciją

Vienas iš svarbiausių dirbtinio intelekto panaudojimo būdų – tai išmaniojo įrenginio apsaugos užtikrinimas, naudojant veido atpažinimo technologiją.  

„Su veido atpažinimo technologija vartotojai gauna prieigą prie išmaniojo telefono greitai bei patogiai, o naujausi technologiniai laimėjimai garantuoja šio sprendimo saugumą. Veido atpažinimui naudojami dirbtinio intelekto algoritmai, kurie leidžia atskirti žmogaus veidą.

Algoritmas atpažįsta žmogaus akis, antakius, nosį ir burną bei šiuos duomenis sulygina su jau turimais vaizdais. Nors šis procesas reikalauja daugybės duomenų įvertinimo, DI tai atlieka žaibiškai, tad kiekvienas vartotojas gali džiaugtis visomis išmaniojo telefono funkcijomis vos pažvelgęs į įrenginio ekraną“, – pažymi U. Eidžiūnaitė.

Patikimas pagalbininkas kasdienybėje

Daugelis išmaniųjų telefonų turi įdiegtus virtualiuosius asistentus, kurių teikiamos galimybės sparčiai tobulėja. 

„Nors šiandien nuo virtualiųjų asistentų mus gali sulaikyti kalbos barjeras bei netobula garso fiksavimo technologija, laikui bėgant virtualūs asistentai taps vis svarbesne mūsų sąsajos su išmaniuoju įrenginiu dalimi. Dirbtinio intelekto valdomi virtualūs asistentai leis atlikti kelias užduotis vienu metu: rašyti trumpąsias žinutes, kurti priminimus ar naršyti internete tuo pat metu atliekant kitas veiklas. Svarbiausia, kad DI su kiekviena užklausa mokosi, todėl gali pateikti vis taiklesnes rekomendacijas, remiantis įrenginio naudojimosi istorija“, – sako U. Eidžiūnaitė.

Kas laukia ateityje?

Nors dirbtinio intelekto technologijos vaisiais galime mėgautis jau šiandien, artimiausiu metu išmaniųjų telefonų vartotojų lauks ir daugiau šio sprendimo pritaikymo būdų.

„Išmanieji telefonai netrukus turėtų tapti pagrindiniu namų automatizavimo įrenginiu. Sujungus išmanųjį telefoną su kitais elektroniniais namų prietaisais, pavyzdžiui, termostatu, namų pramogų ar apšvietimo sistemomis, DI algoritmai galėtų automatiškai reguliuoti vartotojų pageidavimus dėl šviesos lygio, temperatūros ar kitų nustatymo koregavimo.

Be to, šios technologijos valdomas sveikatos stebėjimas gali iš esmės pakeisti mūsų sveikatos priežiūrą. Dirbtinis intelektas artimiausiu metu turėtų ne tik pasiūlyti kokybiškus sveikatos patarimus, įvertinus vartotojų širdies ritmo, kraujospūdžio ar kvėpavimo dažnio duomenis, bet ir paskirti reikiamą gydymą“, – apibendrina U. Eidžiūnaitė.