Šią savaitę internetą drebina vaizdas, kuriame Popiežius Pranciškus dėvi stilingą baltą pūkinę striukę. Daugelis internautų nustebo sužinoję, kad šio vaizdo autorystė priklauso sparčiai tobulėjančiam dirbtiniam intelektui. Kaip atpažinti dirbtinio intelekto įrankių sugeneruotus vaizdus?

„Dirbtinis intelektas (DI) geba sukurti itin tikroviškas, kokybiškas iliustracijas. Itin sparčiai tobulėjant dirbtinio interneto technologijoms, DI sugeneruotus vaizdus atskirti nuo realių nuotraukų ar menininkų darbų tampa vis sunkiau, todėl vis dažniau apsigauname. Visgi yra kelios gudrybės, padėsiančios atskirti sugeneruotus vaizdus nuo realių. Tai aktualus siekiant užkirsti kelią melagingų naujienų plitimui“, – pranešime žiniasklaidai sako „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas. 

Dirbtinis intelektas nesupranta fizikos dėsnių

Nors internete plačiai aptarinėjamas vaizdas, kuriame Popiežius Pranciškus dėvi stilingą pūkinę striukę, iš pirmo žvilgsnio atrodo itin realistiškai, vis tik geriau įsižiūrėjus, galima pamatyti kelias realybės neatitinkančias detales. 

„Pirmąjį broką nuotraukoje galima pastebėti pažiūrėjus į Popiežiaus Pranciškaus veidą – atrodo, kad jo akies vokas susilieja su akiniais ir pereina į šešėlį, esantį ant veido. Žiūrint į nuotraukos viduryje esantį kryžių, galima matyti tik vieną grandinėlės dalį, kita – kažkur dingusi. Taip pat Katalikų bažnyčios vadovo pirštai apglėbia orą, o ne kavos puodelį, kurį jis nešasi. Tiesa, rankoje esantis puodelis, taip pat matomas neryškiai“, – vardija „Bitės Profas“.

Anot išmaniųjų įrenginių eksperto, DI programos geba gerai kopijuoti ir sujungti elementus, tačiau jos vis dar nesupranta fizikos dėsnių – nesuvokia, kodėl kryžius neturėtų pakibti ore arba, kad akiniai ir už jų esantis šešėlis nėra tas pats objektas, nors ir siejasi.

Atkreipkite dėmesį į smulkias detales

Norint išvengti situacijų, kai DI sugeneruotas vaizdas palaikomas tikra nuotrauka, verta žinoti, į kokias detales atkreipti dėmesį. Tiesa, netolimoje ateityje padėti atpažinti DI sugeneruotą nuotrauką padės ir išmanūs įrankiai. Visgi šiuo metu prieinami įrankiai vis dar nuvilia patikimumu ir tikslumu. 

„Visų pirma, reikėtų įvertinti bendrą nuotraukos vaizdą – dirbtinai sugeneruotoje nuotraukoje objektai gali atrodyti lyg nupiešti, matomas fonas neryškus ir labiau primenantis kokią nors tekstūrą. Netikrą nuotrauką taip pat gali išduoti joje pavaizduoto žmogaus veido asimetrija – skirtingo dydžio akys, dantys ne burnos centre, trūkstamos objektų dalys, o maži objektai, pavyzdžiui, akiniai, susilieję su oda“, – aiškina M. Vrubliauskas. 

Pasak „Bitės Profo“, ar sugeneruotas vaizdas bus tikroviškas, priklauso nuo aprašymo sudėtingumo. Kuo daugiau detalių pateiksite programai, tuo didesnė tikimybė, kad norimame vaizde bus daugiau neatitikimų ir nerealistiškų objektų. 

Dirbtinis intelektas (DI) pastaraisiais mėnesiais pasaulyje tapo viena iš karštųjų temų, aptariamų tiek žiniasklaidoje, tiek ir visuomenėje. Kilusio sujudimo kaltininkas – pokalbių robotas (angl. chatbot) „Chat GPT“, priminęs seną žmonių baimę – netekti darbo dėl mašinų. Vis dėlto žmogiškųjų išteklių specialistai ir technologijų žinovai sako, kad DI yra ne priešas, o pagalbininkas, tik reikia mokėti jį pasitelkti.

„ChatGPT“ pasauline sensacija tapo per kelis mėnesius. Dar praėjusį lapkritį apie jį žinojo tik technologijų entuziastai, o jau šių metų vasarį į jo interneto svetainę suplūdo dešimtys milijonų žmonių, norinčių įsitikinti sistemos veikimu ar tiesiog pažaisti su iki šiol nematytu įrankiu, kurio generuojami sklandūs atsakymai į įvairiausius klausimus kėlė susižavėjimą, nuostabą, o kai kam ir pagarbią baimę.

Galimai gresiančią DI sukeltą revoliuciją darbo rinkoje dar intensyviau imta aptarinėti tada, kai „Chat GPT“ sėkmingai įveikė JAV medicinos licencijai gauti būtiną egzaminą, laikomą vienu sudėtingiausių Amerikoje.

Nespėjus išsisklaidyti „Chat GPT“ magijai, „OpenAI“ bendrovė, sukūrusi pokalbių robotą, paskelbė apie naują jo versiją, pavadintą GPT-4. Pastaroji, teigiama, turi dar daugiau gebėjimų ir jau sėkmingai išlaikė teisės žinių egzaminą (angl. The Uniform Bar Exam).

Artėjant didžiausiai Lietuvoje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodai „Karjera & Studijos 2023“, kuri LITEXPO vyks kovo 30–31 dienomis, ekspertai pakomentavo, ką mano apie darbuotojams kylančius iššūkius ir atsiveriančias galimybes, susijusias su DI.

Mato ne grėsmę, o galimybes

Ne kartą į geriausių Lietuvos darbdavių reitingų pirmąsias pozicijas patekusios bendrovės „Telia“ skaitmeninimo ir analitikos vadovės Dianos Gold manymu, dirbtinis intelektas daro labai pozityvią įtaką darbo rinkai ir karjeros perspektyvoms.

„Robotizacija ir automatizacija padeda pagreitinti, o kartais visai išvengti rutininių darbų, kurie veikloje dažniausiai užima daug laiko ir šiems darbams labai sudėtinga pritraukti bei išlaikyti talentus. Taip pat dirbtinio intelekto įrankiai pagreitina sprendimų priėmimą, nes su jais galima apdoroti ir struktūrizuoti didelius duomenų kiekius“, – sakė D. Gold.

Anot jos, DI taip pat sukuria naujų darbo galimybių. Pavyzdžiui, analitikams ir duomenų mokslininkams, kurių paklausa per kelerius pastaruosius metus pastebimai padidėjo.

„Atsiradus dirbtinio intelekto įrankiams, esame įgalinti dirbti produktyviau ir sumaniau, atsiranda naujų galimybių tobulėti. Darbas tampa prasmingesnis ir dar labiau motyvuoja“, – įžvalgomis dalijosi „Telia“ atstovė.

DI atnešamo pokyčio nesibaimina ir kita geriausių darbdavių reitinge lyderiaujanti bendrovė „Ignitis“. Šios įmonių grupės Žmonių ir kultūros vadovė Renata Augustaitienė tvirtina, kad apie technologijų vystymąsi galima pasakyti vien gera.

„Kol grupė vykdo plėtrą, net nėra kalbos apie žmogiškųjų resursų mažinimą dėl DI perimamų užduočių, bet apie efektyvumą kalbėti galime. Suefektyvinę procesus, galėsime vykdyti plėtrą sparčiau, tačiau su turimais resursais atsiras nauja kokybė, nauji produktai, dar geresni procesai, o kartu ir geresnė patirtis“, – vardijo R. Augustaitienė.

Savo ruožtu technologijų entuziastas, žurnalistas ir radijo laidos „Du bitai“ bendraautoris Lukas Keraitis taip pat pabrėžia DI atnešamas galimybes.

„Daugeliu atvejų DI įrankiai ateina kaip pagalba savo darbą dirbantiems profesionalams, ir tik išimtiniais atvejais grasina visiškai perimti užduotis iš žmonių. Dabar DI jau vis geriau atlieka nesudėtingas kūrybines užduotis – animuoja vaizdą, sukuria garso takelį ar iliustraciją. Pavyzdžiui, jau gana greitai rengdami prezentaciją iliustracijos neieškosime internete, o tiesiog pasakysime DI, kokį vaizdą norime matyti, ir jis jį sugeneruos. Jau netrukus DI galės sukurti ir prezentacijos skaidres. Jam tereikės peržvelgti kolegų susirašinėjimą el. paštu“, – pasakojo L. Keraitis.

„Telia“ skaitmeninimo ir analitikos vadovė D. Gold sako, kad DI iš tiesų padeda automatizuoti daug įvairių užduočių, tokių kaip duomenų suvedimas, vertimas ir kt. Vis dėlto jis visiškai nepakeis daugumos darbo pozicijų ir tikrai bus labiau kaip padėjėjas, leidžiantis užduotis atlikti greičiau ir kokybiškiau.

„Žmonės galės susitelkti į darbus, kuriems atlikti reikia kūrybiško požiūrio, kritinio mąstymo ir sprendimų priėmimo. Be to, jie turės prižiūrėti DI atliekamus darbus, ypač ten, kur reikės vertybinio įvertinimo. Galbūt kai kurių pozicijų, ypač reikalaujančių rankų darbo, skaičius ir sumažės, nes būsime produktyvesni, bet į DI įrankius verčiau reikia žiūrėti kaip į pagalbininkus, o ne konkurentus“, – sakė D. Gold.

Kas didina atsparumą DI 

Pasak „Ignitis“ atstovės R. Augustaitienės, nepaisant DI plėtros, dirbančių žmonių vis tiek reikės. Ypač gebančių valdyti DI, formuluoti jam skiriamas užduotis bei matyti galimybes. „Juk, norėdami gauti tinkamą atsakymą, turime užduoti teisingą klausimą“, – teigė „Ignitis“ Žmonių ir kultūros vadovė.

Panašiai į situaciją žvelgia ir D. Gold. Jos teigimu, protingų ir darbščių žmonių reikės visada, nepriklausomai nuo turimų technologinių įrankių. Tiesa, konkurencinėje kovoje laimės tie, kas bus pasiruošę mokytis, keistis ir prisitaikyti.

„Technologijos visuomet kito ir kis dideliu greičiu. Juk atsiradus konvejeriams irgi buvo daug diskusijų dėl žmonijos ateities ir baimių, kad žmonės nebeturės ką dirbti. Bet žmonės prisitaikė prie naujos realybės ir rado kuo užsiimti, padarė didžiulį progresą“, – priminė „Telia“ atstovė.

Pasak D. Gold, jeigu šiandien jai reikėtų rinktis profesiją ar karjeros kryptį, ji labiausiai svarstytų tas, kurios reikalauja kritinio mąstymo, kūrybiškumo, sudėtingų sprendimų priėmimo ir aukšto emocinio intelekto.

Kalbėdamas apie karjeros atsparumą DI poveikiui, L. Keraitis tvirtino, kad jau po 3–5 metų dalį kūrybos paliksime DI, o patys būsime tarsi redaktoriai, kurie turės užtikrinti kokybę ir tikslumą. Tai reikalaus naujų įgūdžių ir nuolatinio tobulėjimo.

„Didžiausią konkurenciją žmogaus gebėjimams ir galimybėms kelia ne DI, o žmonių tamsumas, abejingumas naujovėms, išankstinės nuostatos, nenoras ar tingulys keistis. Mokytis visą gyvenimą nebėra klišė. Tai – išlikimo darbo rinkoje sąlyga“, – akcentavo L. Keraitis.

Ką apie žmogaus galimybes mano DI?

Išklausę ekspertų nuomonių, turime galimybę sužinoti ir paties DI įžvalgas. Skamba siurrealiai, tačiau „Chat GPT“ paklaustas, kokią įtaką darbo rinkai DI padarys per ateinantį penkmetį, pokalbių robotas akimirksniu lietuviškai išdėstė:

„DI plėtra tikrai turės įtakos darbo rinkai ir darbo vietų skaičiui. Kai kurie darbo vietų tipai, ypač tie, kurie yra daug kartojantys arba remiasi mažai kvalifikuotais darbuotojais, gali būti pakeisti arba panaikinti dėl efektyvesnių DI sistemų.

Tačiau yra ir kitų darbo vietų tipų, kurių reikės ir ateityje. Pavyzdžiui, bus reikalingi specialistai, kurie supranta ir gali dirbti su dirbtinio intelekto sistemomis, kurti ir programuoti jas. Be to, kai kurios darbo vietos, kuriose reikia žmogaus kūrybiškumo, empatijos ir emocinio intelekto, bus sunkiai pakeičiamos dirbtinio intelekto.

Galutinis atsakymas priklausys nuo konkrečių dirbtinio intelekto taikymo ir to, kaip rinka ir darbo vietų tipai prisitaikys prie šių pokyčių. Svarbu nepamiršti, kad naujos technologijos taip pat gali sukurti naujų darbo vietų ir galimybių, kurių anksčiau nebuvo.“

Paprašius „Chat GPT“ patikslinti, kurias profesijas labiausiai ir greičiausiai paveiks DI plėtra, sistema nurodė 4 kategorijas.

„Dirbtinio intelekto tobulėjimas gali turėti įtakos daugeliui profesijų ir verslo sričių. Tačiau yra keletas profesijų, kurios yra ypač pažeidžiamos ir gali patirti greitą nukrypimą dėl automatizacijos ir dirbtinio intelekto tobulėjimo. Šias profesijas apima transporto ir logistikos specialistai; bankininkystė ir finansų sektorius; klientų aptarnavimo specialistai; teisininkai, ypač tie, kurie atlieka paprastas teisines procedūras, pvz., sudaro standartinius sutarčių šablonus“, – įvardijo „Chat GPT“.

Jis taip pat įvardijo ir DI plėtrai atspariausias profesijas. Anot sistemos, yra keletas sričių, kuriose žmonės turi didelį pranašumą ir kuriose darbo vietų mažinimo rizika yra žema. Tai  – kūrybinės profesijos, švietimo ir mokymo sritys, socialinės profesijos, tokios kaip socialinis darbuotojas, psichologas ir kt., įvairių sričių specialistai, pavyzdžiui, inžinieriai, chemikai, biologai ir kt.

„Žinoma, visoms šioms profesijoms galėtų padėti dirbtinis intelektas, bet vis dar daug klausimų lieka dėl to, kaip jis gali pakeisti ir pertvarkyti šias sritis bei darbo vietas“, – rašė „Chat GPT“.

Daugiau sužinoti apie šiuolaikines karjeros galimybes ir jos planavimą, pasitarti su geriausiais Lietuvoje darbdaviais bei karjeros konsultantais bus galima jau kovo 30–31 dienomis LITEXPO vyksiančioje parodoje „Karjera & Studijos“.

Didieji technologijų gigantai nuolat konkuruoja diegdami ir ieškodami įrankių, gerinančių vartotojų patirtį internete. Ypatingas dėmesys skiriamas dirbtinio intelekto įrankiams bene pagrindiniame interneto naudojimo elemente: paieškoje.

Du technologijų gigantai – „Google“ ir „Microsoft“ – pradeda lenktynes ir abu pristato savo DI intelektu papildytus paieškos variklius. Tad kuo jie ypatingi?

Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, pristato du dirbtinio intelekto (DI) robotus, kurie, kaip teigia jų kūrėjai, reikšmingai pakeis tiek verslo, tiek privačių vartotojų paieškos būdą.

„Bard“: vietoje klausimų – pokalbis 

Vasario pradžioje „Google“ paskelbė apie planus įtraukti naujausią DI pokalbių robotą LaMDA (kalbos modelis, skirtas dialogo programoms) prie turimos paieškos sistemos. Pokalbių robotas pavadintas „Bard“. „Google“ siūlomas sprendimas gali atsakyti į įvairias užklausas ir, naudojantis informacija internete, pateikti išsamius atsakymus. 

Kaip skelbia „Google“, pagrindinis šio DI pokalbių roboto privalumas – galimybė išvengti naršymo atskiruose internetiniuose puslapiuose. „Bard“ pagalba, užuot įvedę paieškos rezultato raktinius žodžius, galite iš tikrųjų užmegzti pokalbį su robotu bei gauti išsamius atsakymus į klausimus. 

Pavyzdžiui, jis ne vien gali atsakyti į klausimą, kada gimė garsenybė, bet ir atsakyti, kokiu instrumentu lengviausia išmokti groti. Tai galima padaryti todėl, kad „Bard“ renka duomenis iš savo kalbos modelio (kuris veikia kaip smegenys) ir žiniatinklio. Tai leidžia surinkti ne vien objektyvius faktus, bet ir apdoroti informaciją iš tinklaraščių, straipsnių, skaityti ir suprasti žmonių nuomones, kurias vėliau galima panaudoti atsakant į užklausas.

„Bing“: suformuokite užduotį ir darbas bus padarytas už jus

Kita technologijų gigantė „Microsoft“ greitai sureagavo į „Google“ DI pokalbių robotą, paskelbdama, kad į savo paieškos technologiją „Bing“ integruos DI pokalbių robotą „ChatGPT“. 

Įdiegdama „ChatGPT“, „Bing“ siekia pakeisti informacijos paieškos būdą ją suasmeninant. Tai reiškia, kad pateikiami atsakymai turėtų tapti natūralesni vartotojams, kurie ieško išsamios informacijos konkrečia tema.

„Pavyzdžiui, „Bing“ gali surasti receptų, pateikti kelionių patarimų ir pasiūlyti baldų, tinkančių namams. Vienoje demonstracijoje šio DI pokalbių roboto buvo paprašyta sukurti maršrutą 5 dienų kelionei į Meksiką. Atsakydamas į šią užklausą „Bing“ aprašė preliminarų maršrutą, išskirstydamas veiklas kiekvienai atostogų dienai, kartu pateikdamas vartotojui nuorodas į informacijos šaltinius“, – pasakoja A. Lukošius.

Beje, „ChatGPT“ robotas jau buvo įtrauktas į „Microsoft Teams“ programinę įrangą, tačiau kūrėjai teigia, kad šia programa apsiriboti nežadama. Tikėtina, kad jau netrukus jis „Word“ programoje pats rašys tekstus, „Outlook“ – kurs el. laiškus, o „PowerPoint“ padės paruošti skaidres prezentacijoms.

Ateities naršymas 

Eksperto teigimu, nors dalis esamų ir potencialių vartotojų abejoja DI pokalbių robotų pateikiamos informacijos pagrįstumu, gebėjimu atsakyti į sudėtingesnius klausimus bei kelia klausimų dėl saugumo užtikrinimo, šios technologijos gali iš esmės transformuoti paieškos funkciją.

„DI pagrįsti paieškos įrankiai yra mūsų ateitis. Šie sprendimai turės įtakos tam, kaip mes sąveikaujame su išmaniaisiais įrenginiais, vis daugiau pereinant nuo techninio naudojimo iki ištisų pokalbių su jais. DI integracijos į naršymo procesus leis gauti nebe pavienius faktus, bet informatyvius ir suasmenintus duomenis“, – teigia A. Lukošius. 

Rytoj minėsime 33-iąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metines. Vienu pagrindinių diskusijų objektu šiemet virto dirbtiniu intelektu paremtos teksto ir vaizdų generavimo programos. Kaip jos šia proga sveikintų Lietuvą?  

„Dirbtinio intelekto teksto ir vaizdų generavimo įrankiai leidžia eksperimentuoti ir sukurti kūrybišką ir vaizdingą sveikinimą per mažiau nei minutę. Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai, lietuvių kalba parašytą trijų posmų eilėraštį ir spalvingą vaizdų galeriją, skiriame lietuviams visame pasaulyje“, – pranešime žiniasklaidai sako „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.

„ChatGPT“ sukurtas eiliuotas sveikinimas Lietuvai

Sparčiai išpopuliarėjusi programa „ChatGPT“ vos per kelias sekundes sukuria sklandų, išsamų, jei pageidaujama – rimuotą, tekstą, kurį sunku atskirti nuo to, kurį rašė žmogus.  

„Programa „ChatGPT“, veikianti pokalbių su informacijos ieškančiu žmogumi principu, pasitelkiama ne tik atsakymams į įvairius klausimus, bet ir kalbos vertimui, teksto apibendrinimui, idėjų generavimui, rimavimui ir kt.  Įvertinkite, kaip šiai programai sekėsi sukurti eiliuotą sveikinimą lietuvių kalba“, – sako M. Vrubliauskas.

Laisvės šviesa kovo 11-ąją  
šviečia visą tautos kelią,  
pripažindama mūsų drąsą,  
nes per sunkumus mes išliksime stiprūs.

Šventėms skirti šie akordai,  
karūna vilties ir pasitikėjimo,  
mūsų tautai – nuoširdūs sveikinimai,  
kad išliktume vieningi ir laimingi.

Tad švęskime šią ypatingą dieną,  
prisiminkime tuos, kurie kovoję už mūsų laisvę,  
linkime Lietuvai klestėjimo ir vilties,
kartu džiaugdamiesi laisvės šviesa!

Vasario pabaigoje Frankfurte technologijų kampanija „Samsung Electronics“ surengė pirmąjį „European Samsung Summit“ susitikimą, kuriame pristatė naujausią garso, televizijos ir išmaniųjų buitinių prietaisų produktų asortimentą. Susitikime gamintojas supažindino su naujausiais įrenginiais, kurie gali būti susieti tarpusavyje, taip užtikrinant patogesnį ir kokybiškesnį jų naudojimą, ir pranešė apie prietaisus su integruoti dirbtiniu intelektu, padėsiančius kasdieniuose darbuose mažinti energijos suvartojimą.

Tyrimai rodo, kad vidutiniškai vienas namų ūkis Europoje turi 8-10 išmaniųjų įrenginių, todėl „Samsung“ tenkindama šiuolaikinio pasaulio poreikius, pristatė naujoves, užtikrinančias, kad visų prietaisų naudojimas būtų patogesnis ir efektyvesnis, juos susiejant ir valdant vienoje programėlėje.

„Mes stengiamės diegti naujoves, kurios naudotojams padėtų kasdienius darbus atlikti patogiau bei sutaupytų energijos išteklius. Kuriame gaminius visiems poreikiams – nuo naujausių technologijų išmaniųjų televizorių, iki dirbtinį intelektą naudojančių skalbimo mašinų, parenkančių reikiamą vandens ir skalbimo priemonių kiekį ir taip tausojančių ne tik energiją, bet ir aplinką“, – sako „Samsung Electronics Baltics“ vadovas Lietuvoje Simonas Skupas.

Gamintojo laisvalaikio ekosistema užtikrina geriausia patirtį

Susitikime pristatyti „Samsung“ įrenginiai ir jų funkcijos, kurios, tikima, dar labiau prisidės prie gaminių, skirtų laisvalaikiui, ekosistemos gerinimo. Pavyzdžiui, naujausiuose išmaniuosiuose televizoriuose integruotas atnaujintas daiktų interneto (IoT)  koncentratorius, teigiama, užtikrina dar geresnį ryšį ir suderinamumą su kitais gamintojo įrenginiais. Dėl šio atnaujinimo nereikės pirkti papildomų prietaisų kaip komunikatoriaus daugeliui turimų gaminių.

Gamintojo naujausi televizoriai sukurti taip, kad užtikrintų geriausią patirtį naudotojams. Integruotos „Dolby Atmos“ ir „Samsung Object Tracking Sound“ funkcijos leidžia žiūrimo turinio garsus nukreipti į turimus garsiakalbius ir taip užtikrinti geriausią atmosferinį garsą. Mėgautis itin kokybišku garsu galima ne tik naudojant papildomus įrenginius, bet ir naujausias garso funkcijas. Pavyzdžiui, išmaniųjų įrenginių asortimentą, kaip pristatyta susitikime, bus galima suporuoti su „Samsung Soundbar“ garso sistema, tokiu būdu gaminiui suteikiant galimybę palaikyti „Q Symphony“ režimą, kuris sukurs kinematografišką garso takelį.

Be šių įrenginių, renginyje pristatyti gaminiai, skirti kompiuterinių žaidimų mėgėjams – „Odysseu Neo G7“, „Odyssey Ark“ ir naujausias žaidimų televizorius 77 colių QD-OLED, kurie bus lengvai susiejami su žaidėjų pamėgta „Samsung Gaming Hub“ platforma.

Buitiniai prietaisai, padedantys sutaupyti

Renginyje pranešta ne tik apie laisvalaikio įrenginius, bet ir išmanius buitinės technikos prietaisus, kurie naudotojams, teigiama, padeda sutaupyti ir energijos sąnaudas. Susiejus gaminius su „SmartThings Energy“ mobiliaja programėle, automatiškai nustatomas prijungtų įrenginių suvartojamos energijos kiekis, o pasirinkus dirbtinio intelekto režimą, galima stebėti energijos vartojimą ir taip sumažinti sąskaitas už energijos išteklius.

„SmartThings Energy“ gali sumažinti ne tik susietų įrenginių energijos suvartojimą – iki 15 proc. šaldytuvuose ir iki 70 proc. skalbimo mašinose, bet ir poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, skalbyklėje pasirinkus „Less Microfibre“ ciklą, sumažinamas mikropluošto išsiskyrimas taip apsaugant vandenynus nuo taršos.

Taip pat pristatyta atnaujinta ir išplėsta „Bespoke“ linija, kurioje energijos taupymas derinamas su dirbtiniu intelektu, stabiliu ryšiu ir individualiu dizainu. Pavyzdžiui, septintos serijos „Bespoke“ orkaičių asortimentas, susietas su „SmartThings“ programėle, suteikia naudotojams galimybę stebėti gaminamą maistą per įrenginyje įmontuotą kamerą. Be orkaitės, buvos pristatytas „Bespoke Jet“ dulkius siurblys, turintis „All-in-One Clean Station“ funkciją, pats ištuštinantis dulkių surinkimo talpą ir įkraunantis bateriją, taip kartu reguliuodamas ir energijos sunaudojimą.