Jei buvote tvirtai įsitikinę, kad kompiuteriai niekada nepakeis žmonių, jūsų pozicija galėjo susvyruoti šiuo metu internetą drebinant „ChatGPT“ pokalbių robotui. Praėjusių metų pabaigoje prasirodęs įrankis jau sėkmingai rašo rašinėlius už mokinius, kuria kompiuterines programas ir muziką bei per kelias sekundes išpildo praktiškai bet kokį prašymą.

Tačiau ekspertai ramina – mokytojams, mokslininkams ir kitiems specialistams daug siaubo įvaręs dirbtinio intelekto (DI) šedevras dar kol kas atleidimo lapelio jums neįteiks.

„Nors jau eilę metų kalbama apie didžiulį DI potencialą, „ChatGPT“ tam tikra prasme pagavo pasaulį nepasiruošusį. Mažai kas tikėjosi, jog taip greitai sulauksime tokio galingo sprendimo, kuris, baiminantis sukčiavimo, būtų staiga pradėtas drausti mokymosi įstaigose, leistų išvengti galvos laužymo rašant kalėdinį sveikinimą ar net pajėgtų išspręsti programuotojų galvosūkius.

Nepaisant to, kad pirminę visuomenės euforiją pamažu temdo išryškėję sistemos trūkumai. Visgi analitikai prognozuoja, jog panašūs sprendimai ateityje netgi galėtų pakeisti „Google“ paieškos sistemą“, – teigia „Telia“ išmaniųjų įrenginių vadovas Simonas Tilindis.

Viršijo lūkesčius

Pasak S. Tilindžio, „ChatGPT“ yra naujausias ekscentriškojo amerikiečių verslininko Elono Musko įkurtos „OpenAI“ kompanijos produktas, naudojantis kol kas pažangiausią „GPT-3“ DI kalbos modelį. Paprastai kalbant, „ChatGPT“ yra lyg virtualus liokajus, su kuriuo galite vesti pokalbį, gauti atsakymus į klausimus ir prašyti atlikti pačias įvairiausias užduotis.

Įdomu tai, jog panašiai, kaip ir žmogaus atveju, kiekvienas šio roboto užklausos rezultatas yra unikalus ir nesikartoja, o „ChatGPT“ netgi geba įsiminti prieš tai buvusį pokalbį bei į tai reaguoti vykdydamas tolesnius vartotojo prašymus. Visa tai buvo pasiekta robotui apdorojus kalnus realių žmonių tekstų ir pokalbių bei jį apmokius rasti dėsningumus tarp besisiejančių žodžių ir sakinių.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, jog „GPT-3“ kalbos modelis dienos šviesą išvydo dar 2020 m. Visgi kone iškart išskirtinę jo naudojimo licenciją įsigijo „Microsoft“, tad įspūdingos šio kalbos modelio galimybės visuomenei atsivėrė tik 2022 m. lapkričio pabaigoje, debiutavus „ChatGPT“. Kadangi apsilankius chat.openai.com ir susikūrus paskyrą, šį naudingą įrankį tapo galima išbandyti visiškai nemokamai, susidomėjimas viršijo net ir pačių kūrėjų lūkesčius.

Vos per penkias dienas „ChatGPT“ pasinaudojo milijonas vartotojų, o šiuo metu svetainė dažnai netgi būna nepasiekiama, nes lankytojų skaičius viršija turimus pajėgumus. Matydami tai, „OpenAI“ vadovai prasitarė, jog sistema nemokama bus tik laikinai – ateityje jos neišvengiamai laukia apmokestinimas, bent jau kompensuosiantis milžinišką skaičiavimo resursų poreikį.

„Pirmieji „ChatGPT“ potencialą įžvelgė besimokantieji. Ši sistema per keletą sekundžių gali sukurpti sklandų rašinėlį apie žiemos atostogas, parašyti straipsnį apie chemines reakcijas ir net kompetentingai palyginti dviejų mokslininkų teorijas. „ChatGPT“ nepasimes ir tada, kai robotui pateiksite tekstinį matematikos uždavinį bei paprašysite jį paaiškinti. Ir visam tam netgi nebūtina mokėti anglų kalbą – įrankis su jumis kuo puikiausiai gali susikalbėti lietuviškai“, – nuostabą keliančias įrankio galimybes vardina pašnekovas.

Įkandin mokinių ir studentų į „ChatGPT“ netrukus sugužėjo ir daugybė apsukrių asmenų. Jie internete pradėjo dalintis schemomis, kaip įdarbinus šį pokalbių robotą prasimanyti pinigų iš produktų aprašymų kūrimo, garso takelių komponavimo ir nesudėtingų programų kodo rašymo.

Plagijavimo grėsmė ir abejonės dėl patikimumo                

Į suolus po Naujųjų grįžusiems mokiniams švenčiant rašto darbų rašymo pabaigą, į tai suskubo sureaguoti švietimo įstaigos. Niujorko valstybinių mokyklų vadovybė prieš keletą dienų priėmė sprendimą „ChatGPT“ blokuoti įstaigų vidiniuose tinkluose, tai motyvuodama tuo, jog roboto greitai pateikiami atsakymai kenkia kritinio mąstymo ir problemų sprendimo gebėjimų formavimui.

„Įpilti žibalo į laužą nusprendė ir pats E. Muskas. „Twitter“ tinkle pasidalinęs šia naujiena, „OpenAI“ įkūrėjas paskelbė namų darbų eros pabaigą. Tačiau euforiją šiek tiek sumažino išsamesni sistemos bandymai ir apžvalgininkų pastebėjimai. Nors iš pirmo žvilgsnio „ChatGPT“ parašytas rašinėlis ar esė atrodo sklandūs ir atitinkantys temą, atidžiau paskaičius, jų turinys kartais atrodo banalus, neprasmingas ir nevisiškai tikslus.

Galų gale, juk kiekvienas programos pateiktas žodis tėra itin pažangiais algoritmais paremtų skaičiavimų išraiška, tad ir pasitelkus specialius tam skirtus tikrinimo įrankius ganėtinai nesudėtingai galima aptikti plagijavimą naudojant „ChatGPT“, – teigia „Telia“ atstovas.

Vis dėlto didžiausia šio revoliucinio įrankio problema – informacijos patikimumas. Ganėtinai dažnai pokalbių robotas pateikia klaidingus duomenis ir nenurodo jų šaltinio, tad kol kas savarankiškai nepatikrinus „ChatGPT“ patikėtos užduoties, galima nudegti per įvairius egzaminus ar sulaukti kritikos, skelbiant šią informaciją viešai.

Eilėje pakeisti „Google“

Nors „OpenAI“ vadovas Semas Altmanas perspėja, kad „ChatGPT“ kol kas negalima aklai pasikliauti bei kad sistema neretai tik sukuria klaidinantį DI didybės įspūdį, analitikams tai  netrukdo prognozuoti, jog panašūs įrankiai ilgainiui pakeis dabartinius paieškos variklius. Tokią pokalbių robotų ateitį piešia ir realūs pavyzdžiai – dar gerokai prieš „ChatGPT“ pasirodymą „GPT-3“ kalbos modelį testavusi „Microsoft“ neseniai paskelbė „ChatGPT“ panaudosianti „Bing“ paieškoje.

„Kam ieškoti internetinėse svetainėse, kur pigiausia apsidrausti savo automobilį ar kaip sukurti įrašo socialiniuose tinkluose antraštę, jei šiuos darbus atlikti už mus galima paprašyti pokalbių roboto? Tad „ChatGPT“ ir kiti panašūs produktai atrodo kaip dar vienas natūralus paieškos sistemų evoliucijos laiptelis.

Klausimas, tik kada šie įrankiai pasieks pakankamą vykdomų užduočių tikslumą ir kaip greitai perlipsime psichologinius barjerus, kad galėtume jais pasitikėti taip, kaip šiuo metu pasitikime aukščiausiai reitinguojamais paieškos šaltiniais. Bent jau šiuo metu „ChatGPT“ gali atlikti tik patariamąją ar mechaninį darbą mažinančią funkciją, o ne visapusiškai pakeisti kurios nors srities specialistą“, – reziumuoja išmaniųjų įrenginių vadovas.

Šiuolaikiniame skaitmeniniame pasaulyje paveikslą galima nutapyti net nepaėmus į rankas teptuko – dirbtinis intelektas (DI) dabar suteikia galimybę kiekvienam vartotojui savo telefone kurti meno kūrinius vos keliais paspaudimais. Programėlės su DI technologija sukuria skaitmeninius vaizdus iš vos kelių žodžių, jūsų įkeltos nuotraukos ar net vaizdo įrašo.

„Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, Arnoldas Lukošius dalinasi nemokamomis DI programėlėmis, kuriomis galėsite kurti bet kokio pobūdžio vaizdus nuo iliustracijų iki animacinių filmukų.

Paveikslai vos iš kelių sakinių

„starryai – Create Art with AI“. Aplikacijoje veikiančios DI technologijos paverčia tekstą meno kūriniais. Pradėsite įvesdami norimą frazę, pridėdami jaustukų ar net norimų vaizdų, kuriais remsis technologija. Turėsite pasirinkti vieną iš 2 DI variklių („Altair“ ir „Orion“) bei vieną iš 16 meno stilių. Čia galima nustatyti ir dar detalesnius parametrus, kad skaitmenį vaizdą galėtumėte atsispausdinti ir įsirėminti namie. Pagal jūsų nurodymus programa vos per kelias minutes sukurs vaizdą. Kai paveikslas bus paruoštas, į išmanųjį gausite pranešimą, kad galite jį peržiūrėti. Nemokamai čia sukursite 5 paveikslus, jeigu norėsite programa naudotis toliau, reikės įsigyti mokamą jos versiją.

„Dream by Wombo“. Programėlė leidžia vartotojams kurti neribotą kiekį įvairių stilių meno kūrinių iš jūsų parašyto teksto. Susikūrę paskyrą parašykite sakinį ir pasirinkite vieną iš stilių, pavyzdžiui, fantastinis, šventinis ar mistinis. Aplikacijoje galite pridėti net bazinį paveikslėlį, kurį DI naudos kaip nuorodą. Bet kuriuo proceso metu galėsite patobulinti užduotį ar formulavimą, kad gautumėte reikiamą rezultatą. Įrankis leidžia naudotojams išsaugoti savo meno kūrinius ir dalytis jais su draugais bei šeimos nariais.

Animacijos ir paveikslai iš nuotraukų

„Lensa – AI Art Image Generator“ („Lensa AI: photo & video editor“ „iPhone“ naudotojams). Išmanus įrankis leidžia ne tik koreguoti nuotraukas, bet ir jas paversti meno kūriniais, neužimant papildomo laiko ar vietos įrenginyje. Įkėlus 10 pasirinktų jūsų nuotraukų, DI technologija veikianti aplikacijoje per trumpą laiką jas pavers spalvinga animacija. Programėlė pateiks apie 200 skirtingų jūsų „magiško avataro“ vaizdų, kuriuos galėsite išsaugoti bei naudoti kaip profilio nuotrauką socialiniuose tinkluose.
„DeepArtEffects AI Photo Editor“. Aplikacija veikia su vienu pažangiausiu dirbtiniu intelektu ir leidžia vartotojams kurti meno kūrinius, naudojant savo nuotraukas arba išsaugotus vaizdus. Įkėlus nufotografuotą vaizdą ar asmenukę, per kelias minutes vaizdai bus paversti į garsiuosius dailės paveikslus. Čia galima rinktis iš daugiau nei 100 meno stilių, daugybės efektų ir technikų – vos keliais paspaudimais nuspręsite į ką pavirs jūsų nuotrauka – pieštuku pieštu eskizu arba tapytu paveikslu.
Vaizdo įrašų koregavimas

„FaceMagic: Ai face swap videos“. „Deepfake“ (liet. „vaizdo ir turinio klastotė“) technologija daugeliui žinoma kaip vienas iš kibernetinių sukčių įrankių, tačiau ji gali būti naudojama ir geriems tikslams, pavyzdžiui, kurti menui. Aplikacijoje veikiantys įrankiai leidžia vaizdo įrašuose, nuotraukose ar „GIF“ paveikslėliuose uždėti savo atvaizdą. Dėl aplikacijos technologijų jūsų veidas perdarytuose vaizdo įrašuose atrodys itin tikroviškai – čia stebėsite save su tikromis veido emocijomis ir judesiais. Vos per kelias sekundes virsite garsaus filmo herojumi ar paveiksle vaizduojamu žmogumi. Programėlėje sukurtais vaizdais itin lengva pasidalinti socialiniuose tinkluose.

„PicSo – Turn Videos into Anime“. Animacinių paveikslėlių ir vaizdo įrašų kūrimui skirtas įrankis siūlo vartotojams daugybę unikalių stilių bei funkcijų. Čia veikiantis DI sukurs vaizdą iš jūsų parašyto teksto ar įkeltos nuotraukos bei vaizdo įrašo. Vos keliais paspaudimais galėsite iš savo asmenukės ar nuotraukų su augintiniais sukurti animacinių personažų filmuką. Turėsite visus įrankius keisti gautą vaizdą pagal norimą stilių ar efektus.

Degalų brangimas prisidėjo prie daugelio prekių kainų augimo, nes jų logistikos kaštai neišvengiamai įtraukiami į prekės savikainą. Dirbtinis intelektas galėtų ne tik atpiginti kai kurias infliacijos paveiktas prekes ar paslaugas, bet ir sumažinti transporto keliamą taršą miestuose – tuo yra įsitikinęs Lietuvoje veikiančios dirbtinio intelekto taikyme besispecializuojančios informacinių technologijų įmonės UAB „Acrux cyber service direktorius Jokūbas Drazdas.

Išaugusius logistikos kaštus jaučia ir verslas, ir plačioji visuomenė

Jokūbas Drazdas pastebi, kad kovoje su kylančiomis kainomis kartais pravartu į viską pasižiūrėti kūrybingiau ir pasitelkti naująsias technologijas, kurios gali tapti itin efektyviu įrankiu, padedančiu spręsti įvairias problemas.

„Išaugusias kuro kainas gyventojai skausmingiausiai pajuto per padidėjusias maisto produktų kainas. Net jei iki tol maisto produkto kaina santykinai buvo nedidelė, logistikos dedamoji šiandien yra didelė, o tai automatiškai stipriai išaugino maisto produktų savikainą. Įmonės dėl išaugusių kuro kainų taip pat patyrė smūgį, nes kuro kaštai sumažino pelną. Visgi, verslas supranta, kad tam, kad jis išgyventų konkurencinę kovą, negali nuolat kelti kainų, nes infliacijos metu žmonių perkamoji galia mažėja, jie atsisako kai kurių prekių ar paslaugų. Tokia situacija daugelį įmonių paskatino optimizuoti savo logistiką“, – sako Jokūbas Drazdas.

Taip nutiko ir vienam UAB „Acrux cyber service“ klientui, kurį kylančios degalų kainos ir reikalavimai dėl anglies dvideginio emisijos paskatino darbo procesų automatizavimui pasitelkti dirbtinį intelektą.

Dirbtinis intelektas kardinaliai pakeitė chaotišką įmonės logistiką

Pasak Jokūbo Drazdo, analizuodami kliento logistiką, dirbtinio intelekto sprendimus kurianti įmonė, pastebėjo, kad užsakovo logistikoje yra begalė absurdiškų situaciją, kurios prisideda prie kuro sąnaudų didėjimo.

„Pasitaikydavo tokių absurdiškų situacijų, kaip 9 kurjerių tą pačią dieną vykimas į tą patį pastatą pristatyti skirtingas siuntas. Pastebėjome, kad kai kurie kurjeriai baigdavo maršrutus per porą valandų, aplankydami tik 2-3 vietas, o tuo tarpu kitų vežėjų darbo pamaina užsitęsdavo ir jie dirbdavo viršvalandžius. Sunkvežimių vairuotojai dažnai įstrigdavo eismo spūstyse, dėl to dar labiau padidėdavo degalų sąnaudos ir, žinoma, aplinkos tarša“, – teigia Jokūbas Drazdas.

Dirbtinis intelektas pirmiausia optimizavo kurjerių kelionių maršrutus, kurie tapo mažiau persidengiantys. Tai leido 10-15 proc. sumažinti maršrutų ilgį, o su juo ir degalų sąnaudas bei pristatymo laiką.

Taip pat dirbtinis intelektas išsprendė ir kurjerių apkrovos netolygumus. Maršrutai sudaromi, atsižvelgiant į kurjerių skaičių ir adresų pasiskirstymą. Nauji adresai automatiškai dirbtinio intelekto pagalba priskiriami kurjeriui, kuris yra arčiausiai reikiamo adreso.

Nauda pasijuto iš karto

„Įmonėje įdiegus dirbtiniu intelektu pagrįstą logistikos planavimo sistemą, sutrumpėjo krovinių pristatymo laikas, sumažėjo emisijos kiekis, degalų sąnaudos. Iš viso sutaupyta 30 proc. išlaidų, skiriamų logistikai. Bendras kurjerių nuvažiuotas kelias sutrumpėjo daugiau nei du kartus – nuo buvusių 2200 km iki 900 km. Darbuotojai nebedirba viršvalandžių. Vidutinė darbo diena dėl optimizuotų maršrutų sutrupėjo iki mažiau nei 7 valandų“, – rezultatais dalinasi Jokūbas Drazdas.

Dirbtinis intelektas gali padėti kurti tvaresnę logistiką

Pasak dirbtinio intelekto sprendimus kuriančios įmonės vadovo, šis pavyzdys atskleidžia, kaip dirbtinis intelektas gali pasitarnauti ne tik verslui, bet ir visuomenės gerovei.

„Ne tik verslas, įdiegęs dirbtiniu intelektu paremtas sistemas, gauna naudą. Naudos susilaukia ir paslaugos ar produkto vartotojas, kuris dėl sumažėjusių logistikos kaštų gali įsigyti paslaugą ar prekę pigiau, o optimizuoti logistikos maršrutai sumažina oro taršą. Kasmet Lietuvoje kietosios dalelės sukelia beveik 3000 priešlaikinių mirčių, todėl tvari logistika turėtų būti verslo ir viešojo sektoriaus prioritetas“, – sako Jokūbas Drazdas.

Jokūbas Drazdas mano, kad ne tik verslas, bet ir valstybinis sektorius turėtų į savo procesus žiūrėti kūrybingiau ir nebijoti ieškoti sprendimų, susijusių su inovacijomis, kurios gali ženkliai prisidėti prie jų veiklos optimizavimo.

„Kelių erelis“ arba „kelių gaidelis“ – už šių vaizdingų ir jau kone bendrinėmis tapusių sąvokų dažnai slepiasi ne tik neatsakingi vairuotojai, bet ir dideli finansiniai nuostoliai, suluošinta sveikata ar net mirties paliesti žmonių likimai. Nors ekspertai sutinka, jog rizikingas elgesys eisme yra kompleksinė problema, neseniai pristatytos naujos technologijos teikia vilties, kad artimiausiais metais šios „paukščių“ rūšys bus įrašytos į Raudonąją knygą.

Remiantis Lietuvos kelių policijos tarnybos suvestine, eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, skaičius nuo 2020 m. iki 2021 m. praktiškai nesumažėjo ir toliau laikosi ties 3000 riba. Nors šiokia tokia paguoda galime laikyti mažėjantį mirčių per eismo įvykius skaičių milijonui gyventojų, Lietuva pagal šį rodiklį nuo Europos Sąjungos vidurkio vis dar atsilieka beveik 15 proc.

„Kad ir kaip liūdintų eismo įvykių statistika bei ją nuolat į dugną tempiančios „kelių gaidelių“ populiacijos dydis, turime pripažinti, kad šios problemos sprendimui Lietuvoje buvo skiriama nemažai dėmesio. Aktyvi socialinė reklama, į gatves išriedantis vis gausesnis nežymėtų policijos automobilių parkas, modernūs greičio matuokliai bei dažnai vykdomi policijos reidai davė teigiamų vaisių, bet akivaizdu, jog to vis dar nepakanka.

Visgi trūkstamą žingsnį galėtų padėti žengti išmanios ir visuomenę į „kelių erelių“ gaudymą įtraukiančios programėlės ir dirbtinis intelektas (DI), ne prasčiau, nei policininko akis, aptinkantis eismo taisyklių pažeidimus“, – teigia „Telia“ vaizdo stebėjimo sprendimų vadovas Saulius Kalašnikovas.

Radaras – kiekvieno telefone

Pasak S. Kalašnikovo, Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių išlieka greičio viršijimas. Su tuo bandoma kovoti keliuose įrengiant vidutinio greičio matuoklius, statant visuomenėje daug diskusijų sukėlusius „trikojus“ ar periodiškai greitį matuojant rankiniais greičio matuokliais. Tačiau ilgainiui šių priemonių efektyvumas mažėja, nes vairuotojai įsimena stacionarių radarų vietas ir vis labiau įpranta apie policijos reidus pranešti tam skirtose socialinių tinklų grupėse bei populiarioje „Waze“ programėlėje.

Tai suprasdami garsiose Silicio slėnio kompanijose dirbę DI mokslininkai suvienijo jėgas su geriausiais Jungtinės Karalystės universitetais ir sukūrė „Speedcam Anywhere“ programėlę, kuri įgalina pėsčiuosius ir dviratininkus registruoti greičio viršijimo epizodus. Tam nereikia jokios papildomos įrangos – užtenka nukreipti telefono kamerą į galimai greitį viršijantį automobilį ir telefono aplikacija pati nustatys jo viršijimo faktą.

„Speedcam Anywhere“ vartotojui reikia atverti vos išgirdus ar pamačius greitį viršijantį automobilį. Programėlė nuskaito jo valstybinį numerį, pagal jį iš transporto priemonių registro nustato automobilio modelį bei atstumą tarp ašių. Jis palyginamas su filmuota medžiaga ir pagal tai apskaičiuojamas važiavimo greitis. Vartotojui suteikiami du pasirinkimai – išsaugoti filmuotą medžiagą arba pagal ją sugeneruoti pranešimą policijai“, – aplikacijos veikimo principą aiškina pašnekovas.

Kita vertus, motyvuodamos abejotinu matavimo tikslumu, šią programėlę kol kas atmetė tiek „Google Play Store“, tiek „App Store“ parduotuvės, o „Speedcam Anywhere“ kritikai kelia visuomenėje jautrią teoriją apie taip neva kuriamą visuotino sekimo sistemą. Tačiau akivaizdu, jog iki galo išsprendus patikimumo klausimus potencialiu radaru tapti galintis kiekvieno praeivio telefonas per labai trumpą laiką galėtų nuo greičio viršijimo atgrasyti daugumą „kelių erelių“.

Budri dirbtinio intelekto akis

Kita pastarųjų metų tendencija, kelianti didelį pavojų eismo saugumui – telefono laikymas rankose vairavimo metu. Vairuotojai šiais laikais ne tik kalba jį pridėję prie ausies, bet ir neatsispiria pagundai atrašyti į žinutes ar apimti nuobodulio – netgi praslinkti savo socialinių tinklų naujienų srautą. Tai sukontroliuoti pakankamai sudėtinga, kadangi šio pažeidimo negali užfiksuoti koks nors radaras – tam vis dar būtinos policininko akys, kurioms dažnai tenka ir daug kitų užduočių.

„Jungtinės Karalystės Varvikšyro grafystės policija šiemet išbandė furgoną, kuris gali savarankiškai fiksuoti mobiliuosius telefonus prie vairo naudojančius, o taip pat saugos diržo neseginčius asmenis. Tai atlieka kelios jame įrengtos DI paremtos kameros, galinčios atpažinti ir automatiškai užregistruoti pravažiuojančių vairuotojų daromus pažeidimus ir taip neleisti nuo atsakomybės išsisukti nė vienam pažeidėjui“, – atskleidžia „Telia“ vaizdo stebėjimo sprendimų vadovas.

Dirbtinį intelektą bandoma panaudoti ir vairavimo apsvaigus prevencijai. Mokslininko Sang-Won Bae sukurta „AWARE“ programėlė išmaniajam telefonui atidžiai analizuoja net 76 parametrus, kad nustatytų, ar vairuotojas yra pajėgus vairuoti automobilį. Aplikacijos algoritmas atkreipia dėmesį į tokius duomenis, kaip automobilio vieta, vairuotojo eisena, teksto rinkimo klaviatūra ypatumai ir net neseniai socialiniuose tinkluose paskelbtas turinys. Nors „AWARE“ ir negali uždrausti išgėrusiam asmeniui sėsti prie vairo, jos pranešimas apie pernelyg didelį apsvaigimą kartais gali būti lemtingas ir apsaugoti visuomenę nuo dar vieno nelaimingo eismo įvykio.

Ekspertas taip pat pastebi, jog DI algoritmai apskritai tėra programinė įranga, ją taip pat įmanoma pritaikyti ir stacionarioms eismo stebėjimo kameroms. Tai ne tik padidintų svarbią pamoką gavusių pažeidėjų skaičių, bet ir ilgainiui pradėtų ugdyti bausmės neišvengiamumo jausmą, kuris ko gero efektyviausiai prisidėtų prie neatsakingų vairuotojų perauklėjimo.

Deja, bet būtent leistino greičio viršijimas arba saugaus greičio nepasirinkimas išlieka pagrindine eismo įvykių priežastimi kai žūsta arba yra sužalojami žmonės. Tad labai svarbu yra keliuose elgtis atsakingai ir saugoti vieniems kitus.

Dar praėjusio amžiaus viduryje pradėta tyrinėti dirbtinio intelekto (DI) technologija šiuo metu išgyvena aukso amžių. Pastaraisiais metais įvykęs proveržis šioje srityje leido kompiuteriui ir jo programoms atlikti tas užduotis, kurios iki šiol reikalavo žmogaus mąstymo – dėl tol smarkiai išsiplėtė DI pritaikymo galimybės. Jau kurį laiką šią technologiją sėkmingai naudoja socialiniai tinklai, pramonės atstovai, medikai ir kitų sričių profesionalai, todėl vis garsiau kalbama ir apie DI pritaikymą švietime. Savo mintimis apie tai, ar kompiuteris bei išmanūs algoritmai netolimoje ateityje iš auditorijų ir klasių galės išstumti pedagogus, sutiko pasidalinti „VILNIUS TECH“ Elektronikos fakulteto Elektroninių sistemų katedros profesorius Artūras Serackis.

DI pritaikymą įvertintų tiek mokytojai, tiek besimokantieji

Nors paklaustas apie DI pritaikymą švietime profesorius galėtų įvardinti daugybę scenarijų, pati perspektyviausia sritis, jo nuomone, yra didesnis mokymo proceso individualizavimas: Anot specialisto, DI gebėtų parinkti kiekvienam mokiniui geriausiai tinkančias savarankiško mokymosi užduotis, panašiai kaip kompiuteriniuose žaidimuose parenkami panašaus pajėgumo priešininkai. „Taip besimokantysis būtų labiau įtraukiamas į mokymosi procesą, nuolat jaustų tobulėti skatinantį iššūkį, taip pat periodiškai ir „laimėtų“ tinkamai išsprendęs jam priskirtą galvosūkį, kas dar labiau padidintų motyvaciją savarankiškai mokytis“, – technologijos privalumus vardija A. Serackis.

Kita sritis, kur DI galėtų būti nepamainomas švietimo sistemoje – sinchroninis vertimas. Tai leistų gyvai klausytis mokytojų ar dėstytojų, kurie yra atradę trumpiausią kelią iki jų dėstomo dalyko supratimo, iš visų pasaulio valstybių, be vertėjo įsikišimo, kas smarkiai padidintų mokymosi proceso efektyvumą. Be to, dirbtinis intelektas padėtų pedagogams lengviau surasti klaidas studentų praktiniuose darbuose ir galėtų automatiškai atsakyti į studentams kylančius techninius klausimus apie užduočių atlikimą.

Vis dėlto A. Serackis įžvelgia ir keletą kliūčių, kurios galėtų iškilti bandant DI pritaikyti visoje švietimo sistemoje. Dirbtinio intelekto algoritmams šiuo metu reikalingi aiškūs kiekybiniai vertinimo kriterijai, kurie sunkiai įsivaizduojami socialiniuose ir humanitariniuose moksluose, kur keli mokytojai ar dėstytojai tą patį darbą gali įvertinti skirtingu pažymiu. Už šias studijų kryptis atsakingi asmenys, norėdami išnaudoti DI teikiamus privalumus, būtų priversti sukurti vieningą ir kompiuteriui suprantamą vertinimo sistemą arba laukti, kol DI ištobulės tiek, kad užduotis galės vertinti kūrybiškai.

Mokymo procesą pakeis, bet pedagogo profesijos nepanaikins

„VILNIUS TECH“ Elektronikos fakulteto Elektroninių sistemų katedros profesorius svarsto, jog įvairūs dirbtiniu intelektu paremti asistentai savarankiško ar nuotolinio mokymosi metu besimokantiesiems galėtų pasitarnauti mažindami vienybės jausmą, leisdami pajusti, kad jie nėra palikti vieni dorotis su sunkiomis užduotimis. Vis dėlto ekspertas skeptiškai žiūri į DI galimybes panaikinti pedagogo profesiją.

Serackis atskleidžia, jog universitete vienas studijų dalykas gali apimti daugybę paskaitų temų ciklų, todėl labai svarbu iš kiekvieno jų atrinkti tiek informacijos, kiek jos galėtų įsisavinti kiekvienas kurso dalyvis. Atlikti šį svarbų darbą dažniausiai padeda ilgametė dėstytojo patirtis, kurios perkėlimas į dirbtinio intelekto sistemą gali užtrukti daugybę metų. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad dėstytojas kasmet tobulėja, o DI tai savarankiškai padaryti gali būti sunkiau, jei išvis įmanoma.

Būtent čia profesorius ir mato dirbtinio intelekto bei dėstytojo misijų skirtį. Jo manymu, DI puikiai pasitarnautų atliekant įvairius mechaninius ir administracinius darbus, tokius kaip studento klaidų paiešką, individualių užduočių parinkimą bei vertinimą. Tuo metu pedagogai, kurie bus pasiruošę nuolat tobulėti, keisti savo vaidmenį švietimo procese ir ieškoti vis išradingesnių mokymo metodų, tikrai neturėtų bijoti konkurencijos iš DI sistemų, nes jos paprasčiausiai nesugebės atkartoti gyvo kontakto metu kūrybingai perteikiamos informacijos paveikumo.

Pasinaudodamas proga, ​​Lietuvos studentus, norinčius pasisemti daugiau žinių apie DI pritaikymą švietime ir kitose srityse, A. Serackis pakvietė dalyvauti tarptautinės technologijų kompanijos „Huawei“ organizuojamoje inovatyvioje tarptautinėje mokymosi programoje „Seeds for the Future“, kurioje praėjusiais metais jam taip pat teko skaityti paskaitą. Jos organizatoriai siekia didinti susidomėjimą informacinių ir komunikacijos technologijų (IKT) sektoriumi, plėsti šios srities studentų akiratį apie naujausius technologinius pasiekimus ir pabrėžti nuolat augantį skaitmeninės bendruomenės bei IKT profesionalų vaidmenį. Registracija į „Seeds for the Future“ vyksta svetainėje www.s4fbaltics.com ir tęsis iki rugsėjo 1 dienos.