Login to your account

Username *
Password *

Technologijų pažangos metraščiuose būna momentų, panašių į beprotišką aukso karštinę, kai turtus susikrauna tie, kurie supranta naujų priemonių svarbą, rašo „Freedom Finance Europe“.

Šiandien, kai pasaulį apima dirbtinio intelekto revoliucija, egzistuoja šiuolaikinis kastuvų pardavimo atitikmuo, o „Nvidia“ (NVDA) yra pagrindinė šios trokštamos technologijos tiekėja. Neseniai paskelbus ketvirčio ataskaitą, jos akcijų vertė stulbinamai išaugo - daugiau nei 24 %, o jos rinkos kapitalizacija padidėjo stulbinančiais 184 mlrd. dolerių.

Šis vienos dienos prekybos pasiekimas yra vienas reikšmingiausių finansų rinkų istorijoje, primenantis istorinius aukso karštinės laimėjimus. Vadovybė tikisi gauti 10,8-11,2 mlrd. JAV dolerių pajamų, tuo tarpu konsensusas - 7,2 mlrd. dolerių, t. y. daugiau kaip 50 % skirtumas tarp pačios bendrovės rekomendacijų ir bendrų rinkos lūkesčių.

Neeiliniai „Nvidia“ finansiniai rezultatai buvo pasiekti duomenų centrų segmente, kuris yra pagrindinis dirbtinio intelekto revoliucijos naudos gavėjas. Įmonė siekia padidinti pajamas šioje srityje antrąjį šių metų pusmetį, nes turi daug užsakymų, apimančių kelis ketvirčius. Tokia didelė paklausa reikalauja didinti „Nvidia“ pajėgumus, vyksta diskusijos su rangovais, įskaitant TSMC, kad būtų patenkintas augantis rinkos poreikis.

Įžvalgusis „Nvidia“ generalinis direktorius Jensenas Huangas prognozuoja ateitį, kai duomenų centrai bus spartinami, o atskiri lustų tipai, tokie kaip GPU, CPU ir DPU, bus skirti konkrečioms užduotims atlikti, taip užtikrinant neprilygstamą efektyvumą. Šis strateginis siekis ne tik pabrėžia dirbtinio intelekto technologijų populiarumo pagrįstumą, bet ir sustiprina jį didelėmis investicijomis.

Nors „Nvidia“ pasiekimai ryškūs, dirbtinio intelekto revoliucija toli gražu neapsiriboja tik viena įmone, o potencialią naudą gali suteikti tik atrinktoms įmonėms.

Šiame sąraše svarbią vietą užima „Adobe“ (ADBE), aktyviai integruojanti dirbtinio intelekto įrankius į savo produktų rinkinį, ypač dizaino ir grafikos srityse. Bendrovė „Advanced Micro Devices“ (AMD), pagrindinė lustų gamybos pramonės dalyvė, dirbtinio intelekto srityje tiesiogiai konkuruoja su „Nvidia“.

Pasaulinė milžinė „Amazon“ (AMZN) naudoja dirbtinį intelektą visose savo verslo operacijose ir daro pažangą kurdama specialius lustus, skirtus dirbtinio intelekto taikomosioms programoms palaikyti.

„Broadcom“ (AVGO) gali pasigirti įvairia produktų linija, kuri patenkina didėjančią dirbtinio intelekto sprendimų paklausą duomenų centruose. „Alteryx“ (AYX) sumaniai integruoja dirbtinį intelektą į savo programinės įrangos produktus ir platformas, suteikdama įmonių klientams galimybę greitai generuoti, apdoroti ir analizuoti didžiulius duomenų kiekius ir priimti pagrįstus sprendimus.

Kinijos interneto milžinė „Baidu“ (BIDU) įdiegė savo dirbtinio intelekto modelį, panašų į „ChatGPT“, ir sklandžiai integravo jį į savo plačią paieškos sistemą - didžiausią šalyje. Pasaulinė CRM sistemų lyderė „Salesforce“ (CRM) naudoja dirbtinį intelektą produktyvumui didinti ir savo klientams siūlo patentuotus dirbtinio intelekto sprendimus.

Šios atrinktos įmonės tik atskleidžia galimus dirbtinio intelekto revoliucijos naudos gavėjus. Kadangi dirbtinis intelektas toliau vystosi ir keičia pramonės šakas, investavimo galimybių kraštovaizdis dar labiau plėsis. Įžvalgūs ir strategiškai mąstantys investuotojai gali atsidurti šios permainų bangos priešakyje.

Nustatydami bendroves, turinčias tvirtas dirbtinio intelekto strategijas, konkurencingą padėtį rinkoje ir į ateitį orientuotą požiūrį, investuotojai gali orientuotis šiame sparčiai augančiame sektoriuje ir potencialiai gauti didelę naudą.

Vykstant dirbtinio intelekto revoliucijai, mūsų laukia tolesnė pažanga ir stulbinančios inovacijos, kurios pakeis ištisas pramonės šakas.

Šiuo metu investuotojams, sugebantiems suvokti didžiulį dirbtinio intelekto potencialą ir išnaudoti jo transformuojančią galią, atsiveria džiuginanti perspektyva. Suderindami investicinius portfelius su įmonėmis, vadovaujančiomis dirbtinio intelekto revoliucijai, įžvalgūs investuotojai gali pakilti ant permainų bangos, atverti precedento neturinčias investavimo galimybes ir ateinančiais metais gauti didelę grąžą.

Nieko nebenustebins sparčiai tobulėjantis dirbtinis intelektas, kuris pats rašo tekstus ar analizuoja įvairius duomenis. ChatGPT pokalbių robotui sukėlus tikrą technologinį sprogimą, vis dažniau pasigirsta svarstymų, kad technologijos jau greitu metu atims dalį darbo vietų. Nors dirbtinis intelektas puikiai pakeičia tam tikras užduotis ar profesijas, per mažai kalbama kaip tai gali padėti išsaugoti darbo vietą. 
 
Kai kurie darbuotojai baiminasi, kad dirbtinis intelektas pakeis žmonių darbą, tačiau situacija realybėje - kur kas įvairesnė. Dirbtinis intelektas gali tapti vertingu pagalbininku darbo aplinkoje, leidžiantis išplėsti žmonių kompetencijas ir galimybes bei tuo pačiu išlaikyti didesnį efektyvumą ir konkurencingumą. 

„Kitaip tariant, dirbtinis intelektas automatizuoja pasikartojančias ir monotoniškas užduotis, palengvindamas darbą. Tai reiškia, kad vienam darbuotojui sumažėja rankinio darbo, todėl tas pats darbuotojas turi daugiau laiko kitų užduočių atlikimui”, - sako twoday departamento vadovas Vilius Žukauskas.  
 
Palengvina informacijos apdorojimą 
 
Šiaurės Europoje ir Lietuvoje veikianti IT įmonė twoday pristato visiškai naują dirbtinio intelekto paslaugą, pavadinimu AI Agent, kuri sumažina rankinio darbo krūvį ir palengvina informacijos apdorojimą skirtingose srityse – nuo viešojo sektoriaus iki. mažmeninės prekybos. 

„Įsivaizduokite situaciją: turite 100 atsakymo eilėje laukiančių klientų. Ką tokiu atveju darysite? Jums į pagalbą atskuba superintelektas, kuris žaibišku greičiu apdorojęs visus jūsų pateiktus duomenis, gali atsakyti į bet kokį personalo ar kliento klausimą. 24 valandas per parą, kiekvieną dieną, visus metus”, - teigia V. Žukauskas. 
 
Atsakymai – tik iš pateiktų duomenų šaltinių 
 
Dirbtinio intelekto paslauga paremta GPT kalbos modeliu, bet skirtingai nei ChatGPT, AI Agent sugeneruoja atsakymą remiantis tik jūsų pateiktais duomenimis, o ne visuotinai prieinama informacija internete.  

„Pastaruosius metus kūrėme AI Agent, o kai įdiegėme GPT kalbos modelį, tai radikaliai pakeitė mūsų sprendimą. Ši paslauga jau dabar sužadino didelį susidomėjimą Europos dirbtinio intelekto rinkoje”, - pabrėžia twoday įmonių grupės direktorius Carsten Boje Møller. 
 
Saugi ir patikima informacija 
 
AI Agent užtikrina, kad visa informacija būtų tiksli ir patikima, kartu išlaikant aukščiausią duomenų apsaugos lygį. AI Agent nesidalina jokia informacija, įkelta iš jūsų duomenų šaltinių. Paslauga iš esmės keičia darbo efektyvumą, sutaupo daug laiko, pinigų ir rankinio darbo, automatizuojant pasenusius ir sudėtingus procesus.  

Tai reiškia, kad tokios darbo funkcijos kaip personalo valdymas, finansai ar teisė, drastiškai keičiasi jau dabar. Pavyzdžiui, įkeliate didelės apimties finansinius dokumentus ir užduodate klausimą: kuris įmonės veiklos ketvirtis buvo pelningiausias?  
AI Agent iš karto atpažinęs dokumentą ir žaibiškai apdorojęs informaciją, pateikia greitą ir teisingą atsakymą. 
 
Naudojimui paruošta aplinka 
 
AI Agent turi paruoštą veikimo aplinką, todėl juo naudotis galėsite iš karto – be mėnesius ar metus trunkančių projektų. AI Agent išsiskiria tuo, kad jį lengva integruoti prie bet kurios jau egzistuojančios sistemos (klientų aptarnavimo, bylų valdymo, el. parduotuvių, pagalbos tarnybos ar CRM/ESP).  
 
Paslauga leidžia pasiekti informaciją iš didelių duomenų šaltinių, naudojant integruotą, neriboto dydžio duomenų bazę, kuri supranta vartotojo užklausas ir teikia atitinkamą informaciją.  

Į savo pirkinių krepšelius pirkėjai renkasi dėti išvaizdžius vaisius ir uogas, be jokių įskilimų ar įtrūkimų. Tad maždaug trečdalis ūkininkų užauginto derliaus dėl neišvaizdžios išorės net nepasiekia parduotuvių lentynų – taip švaistomas maistas ir patiriami dideli finansiniai nuostoliai. Tarptautinis 14 partnerių konsorciumas susibūrė kovoti su šia problema – įgyvendinamas 7,5 milijono eurų vertės projektas „CrackSense“ taikys išmaniausias sensorines dirbtinio intelekto technologijas, siekiant didinti citrusinių vaisių, granatų, vynuogių ir vyšnių derlių.­

Universitetai, ūkininkus reprezentuojančios organizacijos ir technologijų inovatoriai net iš septynių šalių, susibūrė spręsti itin aktualią vaisių trūkinėjimo problemą Europoje. Sėkmingai sukurtos inovacijos turės didelės reikšmės žemės ūkiui – pagerinta derliaus kokybė, ekologiškesnė produkcija bei didesnė ekonominė nauda ūkininkams.

Kuriamos naujos technologijos, paremtos dirbtiniu intelektu, sieks sumažinti citrusinių vaisių, granatų, vynuogių ir vyšnių odelių skilimą. Ūkininkai galės realiu laiku stebėti vaisių ir uogų būklę, beto sensoriniai davikliai leis nustatyti optimaliausią vaismedžių priežiūrą – kiek ir kokių trąšų naudoti, kad nebūtų naudojama nei per mažai, nei per daug. Taip bus išvengiama dirvos taršos pesticidais ir užtikrinamas Europos žaliojo kurso įgyvendinimas.

Lietuvoje konsorciumo nariu tapo agri-tech inovatoriai „Art21“, kurie daugiausiai dėmesio skirs  saldžiųjų vyšnių įtrūkimų analizei. Statistika rodo, jog net ketvirtadalis vyšnių mūsų šalyje nepanaudojamos dėl įtrūkusių odelių.

Kaip pastebi „Art21“ įkūrėjas Augustas Alešiūnas, „Vyšnių skilinėjimas yra ne tik estetinė problema – tai daug plačiau. Būtina įsivertinti, kaip dėl to yra švaistomas maistas bei prarandamos ūkininkų pajamos. Akivaizdu, kad apie šią žalą daug kas net nesusimąsto. Džiaugiuosi, kad bendradarbiaudami su partneriais iš Izraelio, Prancūzijos, Vokietijos ir kitų šalių turime galimybę kurti dirbtinio intelekto jutiklinius modelius pilotiniuose regionuose, kurie padės ūkininkams didinti parduodamą derlių, optimizuoti vaismedžių priežiūrą  bei pirkėjams pateikti gražias ir neįtrūkusias vyšnias“.

Moksliniai tyrimai ir eksperimentai įgyvendinami pasitelkiant naujausias ir išmaniausias jutiklines dirbtinio intelekto technologijas. Aplinkos sąlygas įvertinantys duomenys realiuoju laiku bus renkami dronais tiek iš arti, tiek iš toli. Objektyviam vertinimui ir tikslesnėms prognozėms dronu surinkti duomenų rinkiniai bus lyginami su Žemės stebėjimo duomenimis (angl. Earth Observation Data), pavyzdžiui, su Koperniko „Sentinel“ palydovo duomenimis. Išmaniosios technologijos itin suefektyvins ūkininkų veiklą ir padės spręsti kylančias problemas.

Pastarieji metai – dirbtinio intelekto proveržio laikas. Vis daugiau girdime apie įvairias sistemas, galinčias generuoti atsakymus į bet kokius klausimus. Kai kada šie atsakymai taip pribloškia, kad gali nebesuprasti – bendrauji su robotu, ar tikru žmogumi. Technologinė raida – įspūdinga, tačiau dalį visuomenės ji gąsdina. 

Dirbtinis intelektas vertinamas nevienareikšmiškai – atsirado kelios skirtingų nuomonių stovyklos. Vieni tiki, kad DI atims darbus iš žmonių ir ilgainiui sunaikins civilizaciją, o kiti mano, kad technologija pasitarnaus žmonijai ir atneš dar vieną pramonės revoliuciją. 

Rinkoje pasigirsta siūlymų stabdyti šios technologijos tobulinimą tol, kol susivoksime, ką DI geba. Tačiau iš tiesų reikėtų grįžti žingsniu atgal ir pasigilinti į tai, kaip dirbtinis intelektas yra kuriamas. 

DI technologija kuriama remiantis matematiniais principais – viskas prasideda nuo jau iš anksto sugeneruotų duomenų. Jie savaime, nesuteikus konteksto, yra tik skaičių ir raidžių kratinys, tačiau ten gali slypėti rasizmo, seksizmo ir kitokios diskriminacijos apraiškų. 

Viena geriausiai tai iliustruojančių istorijų nutiko dar 2016 metais, kuomet technologijų milžinė „Microsoft“ paleido DI pokalbių robotą „Tay“, kuris mokėsi ir analizavo kitų žmonių žinutes socialiniame tinkle „Twitter“. Praėjus vos 16 valandų nuo šio roboto paleidimo jis jau neigė holokaustą ir pozityviai vertino Hitlerį, todėl iškart buvo išjungtas. 

Nors atrodo, kad nuo 2016-ųjų praėjo daugybė laiko ir technologijai patobulėjus robotai nebeturėtų susidurti su tokiomis problemomis, realybė yra kiek kitokia. Net ir dabar išskirtinio populiarumo sulaukusiame „Chat GPT“ galima atrasti rasizmo apraiškų. Vienas iš pavyzdžių – paprašius roboto įvardinti, kas yra geriausi mokslininkai, jis atsakė, kad tai – baltaodžiai vyrai. Žinoma, dirbtinio intelekto kūrėjai nuolat bando užkirsti kelią tokioms diskriminacijos apraiškoms, tad dabar roboto paklausus tokio paties klausimo, gautumėte atsakymą, kad nedera žmonių vertinti pagal rasę. 

2022 metų pabaigoje Jungtinės Karalystės „Information Commissioner's Office“ pradėjo tyrimą dėl DI algoritmų naudojimo filtruojant gyvenimo aprašymus pagal darbo skelbimus. Šie algoritmai buvo užprogramuoti pagal istorinius duomenis – DI buvo apmokomas remiantis tuo, kokie žmonės įprastai gaudavo darbus numatytose pozicijose. 

Tai reiškia, kad jei diskriminacija egzistuoja realybėje, lygiai toks pat vertinimas gali atsispindėti ir dirbtinio intelekto modelyje – jis gali diskriminuoti pagal lytį, amžių ar tautybę. 

Su tokiais pat iššūkiais susiduria ir bankų sektorius. Jei istoriškai egzistavo rasinė nelygybė suteikiant paskolas, galimai praeities duomenimis besiremiantis DI modelis tai pritaikys ir dabartiniais laikais. Net iš lygties išėmus tam tikrus skiriamuosius parametrus – lytį, amžių ar tautybę – DI geba šias spragas užpildyti. Pavyzdžiui, tautybę apspręsti pagal nurodytą pašto kodą, o amžių – pagal tai, kada buvo baigtos universiteto studijos.

Diskriminacijos apraiškas DI modeliuose galima išspręsti tinkamai analizuojant duomenis – tam reikia žinių, gebėjimo juos teisingai išnarplioti ir išminties. 

Dažnai įmonės, sukūrusios DI modelį, pradeda juo naudotis ir pamiršta, kad jį reikia nuolat prižiūrėti. To nedarant, jis pradeda generuoti visiškai netikslius rezultatus, galimai net ir su diskriminacijos apraiškomis. Kiekvienam iš mūsų reikėtų suprasti tai, kad visi dirbtinio intelekto atsakymai yra sugeneruoti tik iš tų duomenų, kuriuos jam pateikiame. 

Dirbtinio intelekto propaguotojai piešia rytojų, kuriame viską už mus atlieka mašinos, bet net ir tam, kad tai įvyktų, mums pirmiausiai reikia senamadiškai paanalizuoti duomenis – tik tokiu būdu mes suprasime, kur jie mus veda. 

Dirbdami „Tele2“ aklai sprendimų nepriimame – visuomet vadovaujamės duomenimis ir iš jų išgauname kuo daugiau naudingos informacijos. Matome, kad tai veikia ir neįsivaizduojame, kaip sprendimą būtų galima priimti jais nesiremiant. Visada bandome suprasti, kas juose slypi. 

„Tele2“ rinkos dalis siekia net 46,1 proc. Tai reiškia, kad mes generuojame didžiulius duomenų kiekius, o dirbant su jais dažnai kildavo idėjų, kaip tokius duomenis būtų galima panaudoti ne tik mums patiems, bet ir paprastai pristatyti žmonėms. Taip gimė „DATA ATLAS“ didžiųjų duomenų analizė.

„DATA ATLAS“ paslauga suskirstyta į kelias dalis ir susideda iš: „Retail Atlas“, „Location Atlas“ ir „Traffic Atlas“. „Retail Atlas“ operatoriaus analizė padeda geriau pažinti savo klientus ir jų įpročius, „Location Atlas“ – įvertinti ir palyginti skirtingas teritorijas pagal tikslinių auditorijų dydžius. Tuo tarpu „Traffic Atlas“ duomenys padeda nustatyti judėjimo mieste kryptis. 

Visa informacija yra nuasmeninta, apibendrinta ir vertinama tik dideliais klientų bazės segmentais.  

Šie duomenys padeda verslams priimti duomenimis grįstus sprendimus, tačiau tam, kad įžvalgos būtų teisingos, viską turi prižiūrėti žmogus. Tik suteikus dirbtiniam intelektui tinkamus duomenis galime tikėtis, kad jo pateikti atsakymai bus naudingi. 

Kokius duomenis jam pateiksime ir kokį kontekstą jiems suteiksime, priklauso tik nuo mūsų – žmonių. Tad atsakymą, dirbtinis intelektas pranašas ar demonas, rasime tik pažvelgę į veidrodį. Tinkamai išanalizavę praeitį galėsime drąsiai žvelgti į duomenimis grįstą ateitį. 

Jei kada svajojote apie asistentą, kuris už jus atrašytų į elektroninius laiškus ir padėtų rengti biuro dokumentus, „Microsoft“ jūsų svajonę pavertė realybe. Prieš mėnesį pristatytas dirbtinio intelekto (DI) papildinys „Copilot“ vartotojus stebina analizuodamas „Excel“ lenteles, konspektuodamas „Teams“ pokalbius ir net kurdamas ištisas „PowerPoint“ prezentacijas – pakanka paprašyti. Apžvalgininkai jį netgi spėjo pakrikštyti didžiausiu proveržiu technologijų rinkoje nuo pirmojo išmaniojo telefono pristatymo.

Kol kas „Copilot“ dirbtinio intelekto įrankis prieinamas tik nedidelei testuotojų grupei, tačiau jau dabar universaliai sutinkama, kad jis turės milžinišką poveikį visai darbo rinkai. Šiam asistentui pasiekus daugiau, nei milijardą populiariausią biuro programų paketą naudojančių asmenų, kiekvienas iš mūsų galės dirbti kur kas našiau bei turėti daugiau laisvo laiko.

Šis robotas paremtas „GPT-4“ – dar tobulesniu dirbtinio intelekto kalbos modeliu už „ChatGPT“, kuris metų pradžioje už mokinius pradėjo rašyti rašinėlius, spręsti programuotojų galvosūkius ir kurti reklamas socialiniuose tinkluose. Pagrindinė šio asistento užduotis – išlaisvinti vartotoją nuo nuobodžių, pasikartojančių užduočių.

„Copilot“ gali per kelias akimirkas sutvarkyti jūsų elektroninio pašto dėžutę, patarti į ką atkreipti dėmesį per artėjantį susitikimą ir parašyti sudėtingas formules jūsų „Excel“ dokumentams. Visa tai leidžia susikoncentruoti į kiekvienos specialybės esmę bei per tą patį laiką nuveikti daugiau, nei anksčiau“, – atskleidžia „Telia Global Services Lithuania“ IT paslaugų tiekimo specialistas Tomas Niparavičius.

Lyg virtualus sekretorius

Pasak T. Niparavičiaus, „Copilot“ laukelis bus lengvai randamas biuro programų lango šone ir tarnaus, kaip visada jūsų paslaugoms pasiruošęs sekretorius. Su virtualiu asistentu bus galima bendrauti lyg su žmogumi – vartotojui nereikės įsiminti jokių komandų, pakaks savo pageidavimus išdėstyti savais žodžiais.

„Pati įspūdingiausia „Copilot“ ypatybė, jog jo prašyti galima iš esmės bet ko. Atvėrę „PowerPoint“ dokumentą, asistento laukelyje galime tiesiog parašyti „Pakeisk skaidrių antraščių šrifto spalvą į oranžinę“ ir tai bus atlikta per kelias sekundės, daugiau nepajudinant nė piršto. „Copilot“ taip pat sugeba įsiminti, ką jam sakėme prieš tai, todėl norint atlikti susijusias užduotis nebereikia iš naujo pateikti konteksto. Pavyzdžiui, pakeitę šrifto spalvą į oranžinę, laukelyje galime surinkti „Bei padidink šriftą du kartus“ ir asistentas supras, kad vis dar kalbame apie skaidrių antraštes“, – aiškina pašnekovas.

Visgi „Copilot“ yra kur kas daugiau, nei tik jūsų prašymų laukiantis liokajus. Jis tarsi nuolat budi kažkur šalia ir fone savarankiškai atlieka veiksmus, kurie mums galėtų būti naudingi vienu ar kitu atveju. Tarkime, pavėlavus į „Teams“ susitikimą, asistentas gali automatiškai pasiūlyti pateikti trumpą santrauką to, kas buvo kalbama, kol jūsų nebuvo, o gavus elektroninį laišką – akimirksniu sugeneruoti šabloną to, ką į jį būtų galima atsakyti.

Statistikos genijus ir pranešimų dizaineris

Ekspertas pabrėžia, kad „Microsoft“, kurdama „Copilot“, siekė palengvinti ne konkrečių užduočių atlikimą, o visą darbo organizavimą, todėl įrankis gali atlikti net ir labai kompleksiškus veiksmus.

„Pritrūkus idėjų skaidrėms ar tiesiog nesant užtikrintam savo „PowerPoint“ valdymo įgūdžiais, bus galima nesidrovėti ir įrankio paprašyti sukurti visą reikalingos apimties prezentaciją. Dirbtinis intelektas pats surinks turinį, sumaketuos skaidres ir sudės dailias animacijas. Tuo metu prisėdus rašyti teksto „Word“ programoje, iškart pateiks net keletą tinkamų juodraščių skirtingais stiliais ir nuotaikomis. Turėdami omenyje tokias naujojo produkto galimybes, greičiausiai be baimės galėsime jam patikėti atrašyti į rutininius elektroninius laiškus jų net neskaitę ir tik patvirtinę sugeneruotą atsakymą prieš siuntimą“, – įspūdingais „Copilot“ gebėjimais dalinasi T. Niparavičius.

Kita vertus, asistentas vartotojų susižavėjimą turėtų pelnyti ir dėl palyginus mažų, bet labai praktiškų funkcijų. Gavus ilgą elektroninį laišką, „Copilot“ jį galės sutraukti į vienos pastraipos „ekstraktą“, žiūrint į sudėtingą „Excel“ lentelę – padėti susiorientuoti, kaip ją analizuoti, kokias formules naudoti ir viską automatiškai konvertuoti į grafiką, o po „Teams“ konferencijos – pateikti detalius jos užrašus su kiekvieno pašnekovo pasisakymais, išryškintais nesutarimais diskusijoje ir sutartais uždaviniais.

Plačios pritaikymo perspektyvos ir besikeičiantis darbo ritmas

Tarp kitų profesionalų, kurių darbo našumą padidins „Copilot“, taip pat yra programuotojai ir grafikos dizaineriai. „GitHub Copilot“ savais žodžiais duodamas komandas paverčia programos kodu, o „Microsoft Designer Copilot“ – pagal aprašymą kuria logotipus, reklaminius plakatus, kvietimus į renginius bei pagreitina kitų kasdienių grafikos darbų atlikimą.

„Copilot“ pakeis tai, kaip dirbame, atlaisvindamas mus nuo kanceliarinio darbo ir paversdamas mus savotiškais asistento vadybininkais. Netolimoje ateityje „Copilot“ pakaks nurodyti, ką atlikti, ir patvirtinti gautą rezultatą, prieš tai jį tik patikslinus ar patobulinus. Taip galėsime susikoncentruoti į idėjas, o ne priemones joms įgyvendinti, automatizuoti daug laiko užimančias užduotis ir didinti savo profesionalumą, darbe patirdami didesnį pasitenkinimą ir mažesnį nuovargį“, – būsimą įtaką darbui komentuoja „Telia Global Services Lithuania“ atstovas.