Praėjusieji metai nustebino pirmaisiais lengvai prieinamais dirbtinio intelekto įrankiais. Su „Dalle-2“ ar „Stabble Diffusion“ galiu sukurti paveiksliuką, su „Riffusion“ – melodiją, o visą dainą su „Suno AI“. Atsirado net video kuriančios programos, kurių tereikia paprašyti – ir gausi. Ką jau kalbėti apie „ChatGPT“, kuris išgelbėjo ne vieną studentą, paskutinę minutę rašiusį tą nelemtą esė. 

Tarsi internetui iki šiol būtų trūkę tekstų, paveikslėlių ar kitokio turinio – skęstam jame ir be dirbtinio intelekto. Prieš keliolika metų interneto augliu tapo SEO (angl. „search engine optimisation“) tekstai, skirti į savo pusę palenkti algoritmus, tačiau itin įkyrūs nuolatiniu raktažodžių kartojimu. Dirbtinis intelektas; algoritmai; technologijos; „ChatGPT“. Štai ir aš „optimizavau“ visų jūsų dėmesio kaina.

Su dirbtinio intelekto įrankiais nutiko tai, kas ir turėjo nutikti. Visų mūsų laimei ir nelaimei, jie aktyviai naudojami. 

Metų pradžioje vienam mokslinės fantastikos žurnalui teko stabdyti rašytojų paraiškas pateikti savo kūrinius, kadangi redakciją užplūdo dirbtiniu intelektu sukurtos istorijos. Kaip pastebi redaktorius – intriguojančiai blogos. „Amazon“ vasarą pranešė savo knygų platformoje ribojanti vieno autoriaus per dieną galimų publikuoti knygų skaičių iki trijų. Tiek knygų parašyti gebantys autoriai arba geria daug kavos, arba moka gerai promptinti (liet. pateikti tekstines užklausas tekstą rašančiam DI).

Su knygomis „Amazon“ turėjo ir kitų problemų. Pavyzdžiui, itin pagausėjo kelionių briošiūrų ir gidų. Kaip netikėta – gerokai pigesnių, nei jau įsitvirtinusių autorių. Vienas nusivylęs pirkėjas savo atsiliepime sako – nuvilia, atrodo, kad autorius tiesiog permetė akimis „Vikipediją” ir dar kelis straipsnius ir copy-paste sukalė visą knygą. Žavus naivumas.

Ironiška – tas pats „ChatGPT“ ne tik parašys paviršutinišką knygą, bet ir mielai atsakys į klausimą „kokioms platformoms ar leidiniams galiu parduoti dirbtiniu intelektu parašytas knygas?“.

Pralobti, pakenkti ar apgauti norintiems interneto naudotojams generatyvaus intelekto įrankiai yra tarsi raktai nuo buldozerio. Juos noriai ima prie kastuvo pripratusios rankos.

Prieš kelias savaites aktorius Tomas Hanksas, taip pat „YouTube“ įžymybė mr. Beast ir keli kiti žinomi žmonės dalinosi žiniomis, kad ne, ne jie internete reklamuoja dantų pastą ar maino du eurus į naujausią „iPhone“. Nors vaizdo įrašuose atrodo kalbantys į kamerą, jų lūpos juda, visa tai – DI apgaulės. Jau bent prieš penkerius metus buvo pranašauta, kad deepfake ( liet. giluminių klastočių) technologija įgalins sukčius naudotis įžymybių veidais. Suprantu tingius sukčiautojus – deepfake‘ų pats taip ir nesukūriau, tam reikia programavimo žinių. O suanimuoti portretą ir pakeisti kalbančiojo balsą su DI netruks dešimties minučių.

Ir iki šiol „YouTube“ kanale buvo gausu abejotino turinio vaizdo įrašų – iškeptų kaip galima greičiau ir apie tokią naujieną, kurios vaizdo įrašas pritrauktų daugiau dėmesio nei vien straipsnis. Bet atsidaręs tokį video gauni tik pavadinime jau matytą ir robotišku balsu įskaitytą antraštę... Prieš kelerius metus sukurti tokį vaizdo įrašą kelis centus užsidirbti norinčiam spammeriui (liet. brukalų platintojui) bent jau atėmė vieną ar dvi minutes gyvenimo. Dabar – kažin.

JAV Nacionalinė reklamuotojų asociacija ( angl. Association of National Advertisers) yra paskaičiavusi, kad 21 proc. internetinių reklamų parodymų keliauja į vadinamuosius „reklamai skirtus“ tinklalapius. JAV reklamuotojams tokia netikslinga reklama atsieina $13 milijardų dolerių per metus. Kur kas brangesnis į tokius puslapius užsukusių žmonių dėmesys ir laikas.

Autorių teisių pažeidimai, plagiavimas, apsunkęs kokybiško turinio radimas yra šio dirbtinio intelekto įrankių (šiaip jau įspūdingų ir lig valiai naudingų) neigiamos pasekmės. Neramina vadinamasis melagio dividendas – kai aplinkoje gausu netikrumo laimi tas, kuriam naudinga pati abejonė. 

Ir nors „TikTok“ jau skelbiasi žymintis DI sugeneruotą turinį, o Europos Sąjunga tikisi įpareigoti technologijų gigantus tai daryti priimdama Dirbtinio intelekto Aktą, progresas nestoja. Tad belaukiant stebuklingo vaisto nuo stebuklingų įrankių, belieka naudoti labai senamadišką metodą – stipriai primerktą žvilgsnį ir labai žmogišką, tiriantį, suglumusį „hmmm“. Pūkinę striukę dėvintis Popiežius mane jau apgavo. Bet paviršutiniško kelionių gido dar nenusipirkau. Lygiosios – kol kas.

Pasaulyje gerai žinomas kosmetikos prekių ženklas „Maybelline New York“ paskelbė apie bendradarbiavimo su technologijų kompanija „Microsoft“ sėkmę – platformoje „Microsoft Teams“ nuo šiol vaizdo skambučiams galima pasiruošti su virtualiu makiažu.

Nuo šiol „Maybelline“ grožio programa „Microsoft Teams“ vartotojams leidžia greitai ir lengvai pagal savo asmeninį stilių prisitaikyti vieną iš 12 makiažų.

„„Maybelline“ misija – kiekvienam suteikti pasitikėjimo savimi, kad žmogus galėtų išreikšti savo grožį. Ar dirbate bei bendraujate gyvai, ar virtualiai, gera savijauta gali padėti kuo geriau pasirodyti, – įsitikinusi Trisha Ayyagari, „Maybelline New York“ pasaulinio prekių ženklo prezidentė, – būtent todėl puoselėdami partnerystę su „Microsoft Teams“ drauge sukūrėme virtualų makiažą. Dabar net ir labai užimtą dieną galite pasidaryti makiažą vos vienu spustelėjimu. Tikimės, kad šiek tiek palengvinome žmonių gyvenimą.“

Inovacijos kūrėjai savo viziją vadina virtualiu makiažo krepšeliu, kurį sudaro visos būtinos skaitmeninės makiažo priemonės, padedančios sklandžiai įsilieti į vis labiau skaitmenizuotą pasaulį. Pasak kūrėjų, vartotojai ir vartotojos vienu spustelėjimu gali rinktis iš 12 makiažų, kad papildytų savo natūralią išvaizdą ir puikiai jaustųsi be didelių pastangų. 

„Maybelline New York“ yra šios „L'Oreal“ grupei skirtos inovacijos pradininkė. Technologijų sprendimą palaiko „Modiface AI“ dirbtiniu intelektu pagrįsta programa, kuri buvo sukurta bendradarbiaujant su Geenos Davis institutu, siekiant užtikrinti įvairovę ir atstovauti plačiai populiacijai.

Šiuo projektu „Maybelline“ siekia, kad vartotojai turėtų galimybę pasirinkti makiažą, kuris geriausiai atitinka jų virtualių susitikimų aplinką. Be to, jos ir jie gali pritaikyti sau įvairius makiažus, kurių kitu atveju galbūt neturėtų progos išbandyti.

Virtualūs makiažai visame pasaulyje dabar prieinami kaip „Teams“ vaizdo skambučių parinktis licencijuotiems „Teams“ vartotojams.

Labai tikėtina, kad per pastarąją savaitę perskaitėte tekstą, kurį parašė dirbtinis intelektas (DI), ir apie tai net nesusimąstėte. 2022-ųjų pabaigoje pasirodęs „ChatGPT“ inicijavo tikrą rašytinio turinio kūrimo revoliuciją, kuri skatina permąstyti iki šiol egzistavusį santykį su skaitomais tekstais. Laikais, kai DI algoritmas gali sukurti argumentuotą ir įtikinamą straipsnį, el. laišką ar skelbimą iškyla svarbi problema: kaip atskirti, ar tekstą parašė žmogus, ar mašina? Su šiuo iššūkiu tvarkomasi skirtingais būdais, o vienas iš patikimiausių – DI kurto teksto atpažinimo sistemos, pateikiančios procentiškai išreikštą tikimybę, jog tekstas buvo sukurtas ne žmogaus. Nors anglų kalba tokių įrankiu apstu – ką tik pasirodęs sprendimas lietuvių kalba yra pirmas toks šalyje.

Išbandyti „Oxsico AI“ teksto atpažinimo sistemą lietuvių kalba galima – čia. 

„Dirbtinio intelekto perversmo laikais suprasti skaitomo teksto kilmę yra būtina. Tai daugiau nei kritinio mąstymo pratimas – DI priemonės dažnai mini melagingą ar klaidinančią informaciją, kurią būtina iš anksto identifikuoti, siekiant išvengti tolimesnės jos sklaidos. Todėl atpažinti algoritmo kurtą tekstą yra vis svarbesnis įgūdis visiems siekiantiems tapti informuotais turinio vartotojais. Be to, tai itin aktualus iššūkis švietimo įstaigose, kai vis daugiau mokinių ir studentų renkasi nesąžiningą DI įrankių pagalbą, kuriant rašto darbus. Tad džiaugiamės galėdami pasiūlyti savąjį problemos sprendimą nuo šiol nemokamai prieinamą ir lietuvių kalba“, – teigia startuolio „Oxsico“ vadovė Kotryna Tomkevičiūtė.

Naudojimasis „Oxsico AI“ teksto atpažinimo sistema lietuvių kalba yra paprastas ir intuityvus, o rezultatas aiškus. Įvedus norimą patikrinti tekstą ar jo ištrauką, produktas spalviškai pažymi galimai dirbtinio intelekto sukurtą tekstą. Kuo spalva ryškesnė, tuo didesnė tikimybė, kad sakinys yra sugeneruotas DI. Ir atvirkščiai, mažėjant spalvos intensyvumui, traukiasi tikimybė, kad tekstas buvo parašytas algoritmo.

Vertinant gautus rezultatus, svarbu atminti paprastą taisyklę. Jeigu modelis nurodo didesnę nei 50 proc. tikimybę, jog tekstas buvo sukurtas DI – galime manyti, kad tekstą parašė DI. Ir priešingai, jei pateikiama tikimybė siekia mažiau nei 49 proc., rekomenduotina tokį turinį vertinti kaip sukurtą žmogaus. 

Svarbių problemų sprendimas

Kaip priduria „Oxsico“ vadovė, plagijavimo, neteisingo citavimo, o šiandien ir DI kuriamų darbų iššūkiai aukštosiose mokyklose –  ne tik edukacinės, bet ir esminės visuomenės problemos. 

„Praėjęs pavasaris patvirtino išankstinius lūkesčius – studentai ir mokiniai sunkiai atsispiria pagundai palengvinti savo gyvenimą rašant atsiskaitomuosius darbus. Į pagalbą DI algoritmai pasitelkiami skirtingu laipsniu: galvojant rašto darbo temą, ieškant reikiamos literatūros, formuojant argumentus, o aplaidžiausi  renkasi apskritai nerašyti, šį darbą patikint dirbtiniam intelektui. Mažesnės studentų pastangos lems ne tik prastesnį kompetencijų bagažą, bet ir menkesnes karjeros perspektyvas.

Todėl akivaizdu, jog valstybės, kurios išmoks tinkamai panaudoti dirbtinį intelektą, nesumažinant, o padidinant savo gyventojų įgūdžius – pirmaus užtikrinant bendrą visuomenės gerovę“, – mintimis dalijasi Kotryna Tomkevičiūtė.

Įrankio tikslumui užtikrinti – net keli inovatyvūs sprendimai

„Oxsico AI“ nuo rinkoje egzistuojančių DI teksto atpažinimo sistemų skiriasi ne tik dėl lietuvių kalbos palaikymo. Startuolio kuriamo modelio apmokymui yra naudojama morfologinė informacija, kuri ženkliai padidina sprendimo efektyvumą.

Įrankio taiklumui matuoti yra naudojami keli skirtingi rodikliai, įvertinantys teksto kilmės prognozavimo tikslumą. Modelio tikslumas (angl. „precision“) parodo, kiek elementų buvo tiksliai atpažinti iš visų atpažintų elementų. Šiuo metu šis rodiklis siekia net 99,8 proc. – tai reiškia, kad jei sakinys yra pažymėtas kaip sukurtas DI, egzistuoja 99,8 proc. tikimybė, kad modelis pataikė. Tuo tarpu išsamumo (angl. „recall“) rodiklis parodo kiek elementų buvo atpažinti iš visų tų, kuriuos algoritmas turėjo įvertinti. Šiuo metu šio rodiklio reikšmė siekia 93,4 proc. – tad 6,6 proc. atvejų vis dar lieka neidentifikuoti. 

„Galvojant apie DI kurto teksto atpažinimo sistemas, svarbu pažymėti ir galimus tokių sprendimų ribotumus. Reikia turėti omenyje, jog galime kliautis tik tikimybiniu įvertinimu, kuris ne visada atitinka realybę. Todėl modelio veikimą reikėtų vertinti visumoje, atsiribojant nuo epizodinių netikslumų. B

e to, svarbu iš anksto aiškiai apsibrėžti, kas yra traktuojama kaip DI kurtas turinys. Pavyzdžiui, tekstinis turinys gali būti unikalus ir sukurtas žmogaus, tačiau vartotojui pasinaudojus DI pagalba, tvarkant stiliaus klaidas, gramatiką, skyrybą toks tekstas gali būti prilygintas DI kuriamam turiniui. Todėl siekiant išvengti nesusipratimų, būtina nusistatyti aiškias DI naudojimo gaires“, – pastebi Kotryna Tomkevičiūtė. 

Ateityje – dar ambicingesni tikslai

Inovatyvų įrankį sukūrusios bendrovės atstovė teigia, jog teksto atpažinimo sistema lietuvių kalba yra tik pirmasis iš plėtros etapų. 

„Pirmieji mūsų sprendimo naudotojai Lietuvoje yra esami klientai: universitetai, mokyklos, kolegijos. Nuo rugsėjo mėnesio ši priemonė bus prieinama mūsų teksto sutapčių  patikros sistemoje. Tačiau artimiausioje ateityje planuojame šią priemonę pristatyti ir kitomis kalbomis – iki spalio planuojame turėti DI atpažinimą bent 20 kalbų. Nors „Oxsico AI“ bus ir toliau nemokamai prieinamas visiems, tačiau ateityje turėtų pasirodyti „Premium“ versija, kurioje papildomos funkcijos bus prieinamos tik paslaugos prenumeratoriams. Todėl reikia akcentuoti, kad šiandien prieinamas įrankis išlieka beta versija, kurią nuosekliai tobulinsime“, – apibendrina Kotryna Tomkevičiūtė. 

Užsukę į parduotuves ir išsirinkę reikiamas prekes šiandien daugelis pirkėjų nedvejodami patraukia prie savitarnos kasų. Atsiskaityti jose paprastai yra greičiau ir patogiau. Anksčiau nemenka inovacija atrodžiusios savitarnos kasos tapo kasdienybe, tačiau tuo prekybos vietų transformacija ir automatizacija nesibaigia. Išbandomi ir diegiami vis nauji išmanieji mažmeninės prekybos sprendimai, o sklandžius parduotuvių procesus užtikrinti padedantis dirbtinis intelektas ir robotai jau nebėra tik futuristų ir fantastinių filmų scenaristų fantazijos vaisius. Tad kaip parduotuvės atrodys netolimoje ateityje?

Savitarnos kasa – mobiliajame telefone

Mažmeninės prekybos sprendimų bendrovės „StrongPoint“ vadovas Rimantas Mažulis sako, kad prekybininkai aktyviai domisi sprendimais, kurie padidintų parduotuvių veiklos efektyvumą ir padėtų užtikrinti gerą apsipirkimo patirtį pirkėjams. Dėl to paprastomis savitarnos kasomis, kurias šiandien jau turi daugelis Lietuvos parduotuvių, neapsiribojama.

„Vis daugiau parduotuvių įsidiegia savarankiško prekių skenavimo sprendimus – specialaus prietaiso pagalba pirkėjai vaikščiodami prekybos salėje iš karto nusiskenuoja į pirkinių krepšelį dedamas prekes. Išeinant iš parduotuvės belieka už jas atsiskaityti. Kitose parduotuvėse pirkėjai tą patį gali daryti paprasčiausiai savo telefonu, turinčiu lojalumo programėlę“, – sako R. Mažulis.

Naują savitarnos raidos etapą atvers išmanieji vežimėliai

Anot R. Mažulio, ateityje parduotuvėse išvysime ir moderniomis technologijomis aprūpintus išmaniuosius vežimėlius. Jų paskirtis – taip pat paspartinti apsipirkimo procesą ir sumažinti kasininkų darbo krūvį.

„Jau egzistuoja įvairūs išmaniųjų prekių vežimėlių variantai. Juose įmontuota įranga – išmaniosios svarstyklės, vaizdo kameros, jutikliai – leidžia fiksuoti į vežimėlį dedamas prekes ir iš karto formuoti prekių krepšelį, už kurį atsiskaitoma išeinant iš parduotuvės. Tai tarsi savitarnos kasos ant ratų, kuriose prekių skenuoti nereikia nei kasininkui, nei pirkėjui. Tokiame vežimėlyje įmontuotame ekranėlyje pirkėjai galėtų matyti ne tik pirkinių sąrašą, bet ir prekybos salės ir atskirų skyrių planą, specialius pasiūlymus bei kitą aktualią informaciją“, – sako R. Mažulis.

Prireikus, pirkėjų amžių patvirtins dirbtinis intelektas

Vienas iš sprendimų, kuris jau sėkmingai naudojamas Skandinavijos šalyse, taip pat Estijoje, ir kuris jau greitai gali atsirasti mūsų šalies parduotuvėse, yra pagal amžių ribojamų prekių pardavimo savitarnos sprendimai. Dabar pirkėjui norint savitarnos kasose įsigyti prekių su amžiaus ribojimu, jo amžių turi patvirtinti parduotuvės darbuotojas.

„Dirbtiniu intelektu grįsti amžiaus nustatymo sprendimai sumažina poreikį savitarnos kasose nuolat budėti darbuotojui. Šiandien žmogaus amžių tokios sistemos gali nustatyti išties tiksliai, tačiau apsidraudžiant nuo klaidų paprastai nustatoma kiek aukštesnė, nei pagal įstatymą reikalaujama, amžiaus kartelė. Jei, dirbtinio intelekto vertinimu, pirkėjo amžius šios ribos nesiekia ar tai nustatyti yra sudėtinga, tokiu atveju įsitraukia parduotuvės darbuotojas“, – pasakoja R. Mažulis.

Negana to, pasak technologijų eksperto, Lietuvos prekybininkams tampa aktualūs ir automatizuoti tabako gaminių pardavimo sprendimai, nes nuo 2025 m. šalyje įsigalioja draudimas prekybos vietose tokius gaminius eksponuoti. Automatizuotus sprendimus jau testuoja didieji prekybos tinklai Lietuvoje.

Populiarės autonominės parduotuvės

Artimiausiu metu, anot technologijų eksperto, galima tikėtis Lietuvoje pirmuosius žingsnius žengiančių autonominių parduotuvių plėtros. Tokiose parduotuvėse apsieinama be kasininkų, o pirkėjai už prekes atsiskaito savitarnos kasose arba reikiama suma automatiškai nuskaitoma nuo jų sąskaitos.

„Lietuvoje jau veikia kelios autonominės parduotuvės. Jose savarankiškam apsipirkimui užtikrinti naudojamos pažangios technologijos bei dirbtinis intelektas. Pasaulyje su įvairiomis autonominių parduotuvių koncepcijomis eksperimentuojama vis daugiau ir tik laiko klausimas, kuomet parduotuvės be kasininkų taps kasdienybe“, – sako R. Mažulis.

Daugės maistomatų

Dar viena mažmeninės prekybos inovacijų kryptis, anot R. Mažulio, yra maistomatų tinklo plėtra. Prekybininkai Lietuvoje jau taip pat diegia pirmuosius prekių atsiėmimo terminalus, kuriuose galima patogiai ir pirkėjui tinkamiausiu metu atsiimti internetu užsakytus prekes.

„Gyventojai jau įprato naudotis paštomatais, kurie yra tapę kasdienybe ir yra plačiai prieinami. Panašiu principu yra paremti ir maistomatai – tik išskirtinumas žemos temperatūros palaikymas, kas leidžia tokiu būdu atsiimti šviežius maisto produktus, šaldytą produkciją ir pan. O jo naujesnė modifikacija – mobilūs maistomatai gali būti įrengiami tose vietose, kur poreikis apsipirkti išauga tik tam tikru sezonu – pavyzdžiui, pajūrio kurortuose ar tam tikrose žmonių koncentracijos vietose. Keli maistomatai jau veikia ir mūsų pajūrio miestuose. Toks sprendimas suteikia lankstumo tiek prekybininkams, tiek pirkėjams. Be to, naudoti maistomatus yra tvariau nei užsakytus maisto produktus pristatyti kiekvienam pirkėjui atskirai. Dėl to maistomatai yra ypač populiarūs Skandinavijoje“, – sako R. Mažulis.

Parduotuvėse dirbs vis daugiau robotų

Mažulio teigimu, pasaulyje sparčiais žingsniais judama link mažmeninės prekybos robotizacijos. Ateityje robotai ne tik palaikys parduotuvių švarą, bet ir pasirūpins, kad lentynose netrūktų reikiamų prekių.

„Rutininėms užduotims atlikti parduotuvėse vis didesne apimti bus pasitelkiami robotai. Tai leis užtikrinti efektyvesnę parduotuvių veiklą, išvengti žmogiškų klaidų. Proveržis šioje srityje gali įvykti jau greitu metu, nes techniniu požiūriu robotizacijos sprendimai jau yra prieinami, prekybininkams tereikia į juos investuoti. Kai tai padarys didieji mažmeninės prekybos lyderiai, paskui juos paseks ir visa rinka“, – mano R. Mažulis.

®. Mažulio teigimu, mažmeninės prekybos sektorius toliau evoliucionuos ir sieks išnaudoti pažangių technologijų suteikiamas galimybes. Tai leis parduotuvėms veikti efektyviau, o pirkėjams apsipirkti patogiau. Laikas parodys, kurie sprendimai prigis Lietuvos rinkoje.