Empatiją galima įvardinti kaip vieną kertinių žmonių bendravimo elementų – tai gebėjimas suprasti ar net išgyventi kito žmogaus emocijas. Tai, kas gali atrodyti būdinga tik žmonėms ar gyvūnams, jau ėmė mėgdžioti dirbtinis intelektas (DI).

Lukas Keraitis, „Tele2“ Inovacijų ekspertas, sako, kad nors kai kuriais atvejais dirbtinė empatija padaro kompiuterio ir žmogaus bendravimą asmeniškesnį, paviršutiniškai sukurti algoritminiai sprendimai gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

Ar kompiuteris gali „išmokti“ empatijos?

Anot psichologų, empatija yra ir emocinis, ir kognityvinis procesas. Kai kurios dažnai naudojamos dirbtinio intelekto platformos, pavyzdžiui, „ChatGPT“, pasižymi vadinamąja dirbtine empatija. Algoritmai, remdamiesi duomenimis ir prognozavimo modeliavimu, generuoja atsakymus, kad imituotų empatišką bendravimą. Pavyzdžiui, aptikęs neigiamą nuotaiką susirašinėjime su naudotoju, dirbtinio intelekto pokalbių robotas gali atsakyti „Apgailestauju, kad taip jautiesi“.

„Pokalbių robotams jų kūrėjai „įdiegia“ empatiją norėdami sukurti kuo realistiškesnio pokalbio patirtį. Imituodami ją, pokalbių robotai gali pasirodyti mus išties suprantantys, labai dėmesingi, bet reikia nepamiršti, kad tai tik iliuzija. Pokalbių robotai jau kuris laikas naudojami nuotolinei psichologinei pagalbai, nors tokia praktika pastaruoju metu stipriai ginčijama, kai kur norima ją uždrausti“, – sako L. Keraitis.

Jis prisimena ir vieną garsiai nuskambėjusį atvejį, kai pokalbių roboto „empatiški“ patarimai paskatino vieną vyrą įvykdyti nusikaltimą. Jaswantas Singhas Chailas buvo suimtas 2021 m. pabaigoje po to, kai nešinas arbaletu įsibrovė į Vindzoro pilį ir pareiškė norįs nužudyti karalienę. Tyrimo metu paaiškėjo, kad žengti tokį žingsnį jį paskatino DI programos „Replika“, kurioje galima susikurti virtualų draugą, pokalbių robotas. 

„Norėdami įsiteigti, pokalbių robotai linkę pritarti, paskatinti. Tokiu būdu paklausęs „kaip manai, ar man vertėtų nužudyti karalienę?“ gali gauti absurdišką atsakymą – „o taip, tau pavyks!“. Iš kitos pusės, užprogramuoti būti labai politkorektiški ir vengdami aštrių klausimų pokalbių robotai gali tapti neįdomūs ir nenaudingi. Tokių technologijų kūrėjams tenka ieškoti viduriuko arba rizikuoti”, – teigia  L. Keraitis.

Dirbtinę empatiją jau naudoja verslas

Ar dirbtinis intelektas gali „pasiskolinti“ tai, kas iš esmės apibrėžia žmogaus socialinę patirtį? Panašu, kad gali. Ar bent jau bandoma tai padaryti. DI valdomi ir daugybe duomenų paremti kalbos modeliai jau tapo pakankamai protingi, kad nustatytų ir imituotų tokias savybes kaip empatija.

Pavyzdžiui, tokios bendrovės kaip „Cox Communications“ ir „Teleperformance“ naudoja dirbtinį intelektą skambučių centrų veikloje – matuoja, kaip empatiškai jų skambučių agentai bendrauja su klientais ir pagal šiuos duomenis daro veiklos vertinimus.

Technologijų ekspertai teigia, kad tokie nauji dirbtinio intelekto gebėjimai gali pagerinti klientų aptarnavimo specialistų darbą, žmogiškųjų išteklių veiklą organizacijose ir būti naudingi kitose srityse. Vis dėlto, „empatiški“ kompiuteriai kelia ir etinių klausimų: ar mašinoms, kurios savaime negali jausti, turėtų būti leista aiškinti ir vertinti žmogaus emocijas?

„Panašiai kontraversiškos yra ir technologijos, iš veido išraiškų „nuspėjančios“ žmogaus emocijas, jas pateikiančios procentine išraiška. Vienur jos naudojamos vertinant kandidatus į darbą, kitur – žmonių elgesio tyrimų tikslais. Tačiau nemažai mokslininkų abejoja tokios technologijos tikslumu, o ir pačia idėja kokybiškai įvertinti žmogaus emociją pagal veido išraišką“, – sako L. Keraitis.

Gali praversti ir psichologams

Tikimasi, kad dirbtinė empatija gali padėti ir sumažinti didelį psichikos sveikatos specialistų trūkumą. Gydytojai ir terapeutai jau naudoja generatyvinį DI empatiškam susirašinėjimui su pacientais. Štai dirbtinio intelekto platforma „Lyssn.io“, skirta mokyti terapeutams, išbando specializuotą pokalbių roboto modelį, kuris siūlo tekstinius atsakymus pacientams.

„Pokalbių robotų naudojimas su žmonėmis, kurie yra pažeidžiamose psichologinėse būsenose, yra itin sudėtingas ir privalo būti atliekamas su dideli subtilumu, nors ne vienu tyrimu jau parodyta, kad pokalbių robotai gali būti efektyvūs teikiant emocinę pagalbą. Tačiau internete galima rasti ir pigių, paviršutiniškų tokių įrankių kopijų, kurios gali padaryti daugiau žalos negu naudos. Vidurio ieškanti alternatyva – profesionaliam psichologui automatiškai atsakymų variantus generuojančios ir pasiūlančios teksto programos. Tokiu būdu atsakymą perfiltruoja žmogus, bet sutaupoma laiko rašant tekstą, dėliojant mintis“, – pastebi L. Keraitis.

Šių metų pavasarį buvo atliktas tyrimas, kuriame buvo lyginami psichologų ir „ChatGPT“ žmonėms pateikti atsakymai. Tyrime dalyvavo 195 atsitiktinai parinkti pacientų klausimai iš socialinio tinklo „Reddit“ forumo, į kuriuos atsakė į ir licencijuoti sveikatos priežiūros specialistai, ir pokalbių robotas. Paaiškėjo, kad dauguma pacientų pirmenybę teikė „empatiškiems“ dirbtinio intelekto atsakymams, o ne tikrų gydytojų patarimams.

Tam įtakos galėjo turėti tai, kad „ChatGPT“ geba rengti greitus, pokalbio pobūdžio atsakymus, o gydytojai įprastai teikia glaustesnius, praktiškai pritaikomus patarimus. Vis dėlto, tyrėjai pabrėžė, kad tikrų psichikos gydytojų DI kol kas pakeisti negali, bet iš tiesų turi potencialo tapti efektyvia jų darbo palengvinimo priemone.

Lietuvos gyventojai, palyginti su Latvijos ir Estijos, rečiau naudojasi dirbtinio intelekto (DI) technologijomis savo kasdienybėje. Profesinių paslaugų bendrovės EY užsakymu atliktas Baltijos šalių gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad Lietuvoje DI sprendimais, tokiais kaip „ChatGPT“, „Bard“, „Claude“ ar kitais, naudojasi 19 proc. gyventojų.

Latvijoje ir Estijoje tokių žmonių daugiau – atitinkamai po 27 procentus. Be to, DI naudojimo tendencijos iliustruoja gilėjantį skaitmeninių įgūdžių atotrūkį visuomenėje, nes DI gerokai dažniau naudojasi jaunesni gyventojai ir aukštesnes pajamas gaunanti visuomenės dalis.

Pasak Lino Dičpetrio, EY Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovo, visuomenės požiūris į inovacijas ir naudojimasis tam tikrais sprendimais, neretai rodo, kaip bus priimamos naujovės ir įgalinama pažanga valstybėje.

„Šiandien, vis labiau populiarėjant dirbtiniam intelektui (DI), svarbu stebėti, kaip jį pritaiko savo kasdienybėje ne tik verslas, bet ir gyventojai. Bent jau kol kas, remiantis atlikto tyrimo duomenimis, galima daryti prielaidą, jog Lietuvos gyventojai yra gana atsargūs DI atžvilgiu. Norėdami išlikti konkurencinga ir produktyvi tauta, turime šią poziciją keisti, nes DI netrukus taps daugelio ir įvairių procesų pagrindu, panašiai kaip tai įvyko prieš 30 metų, kai išplitus internetui sparčiai vystėsi elektroninė prekyba, arba pastaraisiais metais, kai paslaugų teikėjai sparčiai diegė pokalbių robotus, teikiančius klientams reikiamą informaciją“, – sako L. Dičpetris.

Remiantis tyrimo duomenimis, Lietuvoje DI aktyviausiai naudojasi 18–29 metų amžiaus gyventojai – jų gretose tokių yra 40 procentų. Tačiau tarp vyresniųjų šis rodiklis stipriai krenta žemyn: 30–39 metų amžiaus grupėje DI naudojančių žmonių yra 22  proc., 40–49 metų amžiaus grupėje – 22 proc., o vyresnių nei 60 metų amžiaus grupėje – vos 8 procentai. 

„Tokia tendencija nestebina – natūralu, naujoves greičiausiai priima aktyviausi technologijų naudotojai. Tačiau, palyginę rodiklius su Latvija ir Estija, matome ne visai pozityvius skirtumus – šiose šalyse savo kasdienybėje DI aktyviau pritaiko ir jaunesni, ir vyresni gyventojai. Vadinasi, Lietuva turi svarbių namų darbų – būtina užtikrinti, kad žinios apie DI, jo sukuriamas galimybes ir pritaikomumą pasiektų kuo daugiau visuomenės. Svarbu pabrėžti DI technologijų kuriamą vertę, tam, kad būtų paskata ne joms priešintis, o jas priimti, įgyti reikiamų įgūdžių ir jomis naudotis“, – atkreipia dėmesį L. Dičpetris.

Pavyzdžiui, Latvijoje DI technologijomis naudojasi 58 proc. 18–29 metų amžiaus gyventojų, o kitose amžiaus grupėse šis rodiklis svyruoja nuo 38 iki 11 procentų. Estijoje DI technologijos jau tapo įprastu įrankiu 56 proc. 18–29 metų amžiaus žmonių, o kitose amžiaus grupėse tokių žmonių yra nuo 34 iki 8 procentų. 

Pasak L. Dičpetrio, tyrimas išryškino ir pajamų įtaką – daugiau DI naudotojų yra aukštesnes pajamas gaunančiųjų gretose.

„Tai sustiprina visuomenėje gilėjančios skaitmeninės atskirties riziką. Neabejotinai, ši situacija, jei nebus keičiama, atsilieps ateities darbo rinkos situacijai, ekonomikos atsparumui ir mūsų galimybėms konkuruoti globaliu mastu. Todėl jau dabar būtina imtis veiksmų, kad visi šie rodikliai ateityje gerėtų, ir tam reikia visų viešųjų ir privačių organizacijų bei institucijų pastangų“, – sako  EY Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas.

Aktyvumas naudojantis inovacijomis yra glaudžiai susijęs su žmonių ekonomine padėtimi visose trijose Baltijos šalyse. DI technologijomis naudojasi kas trečias (34 proc.) 1501 ir daugiau eurų per mėnesį gaunantis Lietuvos gyventojas (Latvijoje – 49 proc., Estijoje 32 proc.). Mažesnių pajamų namų ūkiuose šis rodiklis krenta perpus ar net daugiau. Tiesa, Estijoje atotrūkis tarp mažiau ir daugiau pajamų gaunančiųjų, kurie naudojasi DI, yra mažiausias, o Latvijoje – didžiausias. 

EY užsakymu reprezentatyvų visuomenės nuomonės tyrimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Jo metu kiekvienoje šalyje buvo apklausta po mažiausiai 1 tūkst. respondentų. Tyrimas buvo atliktas 2023 m. spalio mėnesį. 

Neseniai Marko Zuckerbergo valdoma „Meta“ paskelbė apie kelis atnaujinimus, susijusius su dirbtinio intelekto (DI) technologijomis. Vienas jų – galimybė realiuoju laiku susirašinėti su tokiomis įžymybėmis, kaip Paris Hilton ar Kendal Jenner. Tiesa, siūloma pasikalbėti ne su tikromis žvaigždėmis, bet jų DI kopijomis, kurioms perteiktos šioms garsioms asmenybėms būdingos bendravimo savybės. Anot ekspertės, DI vis dažniau kopijuoja žinomas žvaigždes – ne tik jų asmenybes, bet ir išvaizdą ar net dainavimo stilių, tačiau tai patinka ne visiems.

Kviečia pasikalbėti su žvaigždėmis

„Dirbtinis intelektas bendrai keičia kasdienį mūsų technologijų naudojimą, o dabar įtraukia ir vis daugiau pramogų bei įžymybių į šią sritį. Atsiradus „TikTok“ ir vystantis vadinamajam metaverslui, dirbtinis intelektas ėmė imituoti realias įžymybes“, – sako Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė.

Naujausias toks pavyzdys – „Meta“ pristatyti atnaujinimai. Nuo šiol „Facebook“ ir „Instagram“ vartotojai gali realiuoju laiku susirašinėti su 14 naujų pokalbių robotų, kurie imituoja tokias žinomas asmenybes, kaip Kendal Jenner, Paris Hilton, Snoop Dog, Tom Brady, Charli D’Amelio, Dwyane Wade ir kiti, o sąrašas dar gali plėstis.

Visi pokalbių robotai turi jiems priskirtą temą, pavyzdžiui, P. Hilton personažas Amber dalinsis patarimais, kaip išpainioti detektyvinę mįslę, T. Brady personažas Bru atsakys į su fiziniu aktyvumu susijusius klausimus, o K. Jenner imituojantis robotas Billie sieks tapti itin atvira ir artima drauge. Kiekvienam personažui sukurtos ir specialios „Facebook“ bei „Instagram“ paskyros.

„Šis naujas žingsnis priartins žmonės prie mylimų įžymybių, nes jos ir pačios yra įsitraukusios į juos atkartojančių DI robotų vystymą. Žinoma, užtruks šiek tiek laiko, kol pokalbių robotai išmoks duoti autentiškus atsakymus, tad kol kas ši funkcija prieinama tik JAV gyventojams, o vėliau, tikėtina, pasirodys ir kitose rinkose“, – teigia J. Antropik.

Apsimeta tikrais atlikėjais

Kol „Meta“ iš savo impersonuojamų įžymybių gavo sutikimą ir net dirba kartu kuriant pokalbių robotų personažus, kitas žvaigždes DI klonavo be jų sutikimo. Tokie atvejai itin paplito „TikTok“ platformoje – čia buvo galima išvysti, kaip nuo realių atlikėjų beveik neatskiriamos DI sugeneruotos žvaigždės atlieka vieni kitų dainas. Pavyzdžiui, Drake atlieka dainininkės Colbie Caillat dainą, o Michael Jackson perdainuoja The Weeknd kūrinį. Tačiau iš tiesų atlikėjai šių dainų neatlieka – visos jos sugeneruotos naudojant dirbtinio intelekto priemones. Sukurti vaizdo įrašai sulaukė dešimčių milijonų peržiūrų.

Atlikėjo Drake gerbėjai platformoje galėjo išvysti ir kitą trumpą vaizdo įrašą su daina, kurią atlieka, atrodytų, pats reperis. Įraše Drake vaikšto, atlieka įvairius judesius – niekuo nesiskiria nuo tikrosios asmenybės. Tačiau iš tiesų visas šis turinys yra sugeneruotas dirbtinio intelekto – pats Drake nei rašė ir įdainavo kūrinį, nei filmavosi jo vaizdo klipe. 

„Tai, kad kai kurie tokių DI kūrinių kūrėjai galėjo pasipelnyti klonuodami garsenybes, papiktino didžiąsias muzikos įrašų kompanijas. Jos siekė pašalinti tokį turinį iš „TikTok“, „Spotify“ ir kitų populiarių platformų, kaltindamos autorių teisių pažeidimais, bet nieko nepešė. Nustatyta, kad originalios dainos, sukurtos naudojant DI balso klonavimo technologiją, nepažeidžia autorių teisių“, – sako J. Antropik.

Kitiems interneto naudotojams ši tendencija ėmė kelti etinių klausimų – vieni svarstė, ar dirbtinio intelekto klonuojamos garsios asmenybės neklaidina jų gerbėjų, kiti diskutavo apie tai, kokią žalą tokie neatsakingi kūriniai gali padaryti įžymybių reputacijai.

Neseniai socialiniuose tinkluose plito nuotrauka, kurioje parduotuvių iškabų apšviestu naktiniu miestu žingsniuoja ilgais juodais paltais ir suknelėmis pasidabinusios damos bei jas lydintis džentelmenas. Atrodytų – graži scena iš filmo ar kadrai su į prabangų renginį besirenkančiais svečiais. Tačiau iš tiesų ši nuotrauka neegzistuoja, o joje užšifruota dirbtinio intelekto (DI) sukurta žinutė „obey“ (liet. „paklusk“). Tokios paslėptos žinutės DI sukurtuose paveikslėliuose vertinamos dvejopai – ir kaip galimybė kūrybiškoms reklamoms, ir kaip priemonė apgauti.

„Dirbtinio intelekto generuojamų vaizdų kokybė jau kurį laiką yra stulbinanti, bet dabar iš naujo stebina DI gebėjimas kurti iliuzinius vaizdus. Internetas linksminasi – juk iki šiol nupiešti iliuziją buvo daug kūrybiškumo ir darbo reikalaujanti užduotis. Dabar galime tai sukurti per pusę minutės“, – sako Lukas Keraitis, „Tele2“ Inovacijų ekspertas ir dalijasi savo sugeneruotais DI kadrais su paslėptomis žinutėmis.

Galimybę suteikė DI įrankiai

Pasak eksperto, šiandien daugelis interneto vartotojų turi paprastą prieigą prie generatyviojo – kurti gebančio – dirbtinio intelekto įrankių. Garsusis „ChatGPT“ jau prigijo kaip pagalbinė priemonė darbui ar mokslams, o tokie įrankiai, kaip „Dalle-2“ leidžia sukurti realistiškus paveiksliukus pagal bet kokią naudotojo užklausą.

Išpopuliarėjus DI paveikslėlių kūrimo platformoms, jos išnaudojamos vis kūrybiškiau. Pavyzdžiui, neseniai interneto naudotojai sugalvojo dirbtiniu intelektu pagyvinti įprastus „QR“ kodus juos apipiešiant įvairiais animaciniais personažais ar gamtos vaizdais. Tam buvo naudojamas vaizdų generavimo įrankis „Stable Diffusion“ bei metodas, vadinamas „ControlNet“. Idėją pasiskolino ir verslas – viena turizmo įmonė savo reklamoje kvietė skenuoti tokį patobulintą kodą ir sužinoti apie kelionę į Santorini salą.

Dabar socialiniuose tinkluose ėmė plisti DI sukurti paveikslėliai, kuriuose užšifruotos paslėptos žinutės, primenančios optinę apgaulę. Įprastai tokiuose paveikslėliuose bandoma paslėpti vieną ar kelis žodžius, kurie iš pirmo žvilgsnio akiai nepastebimi. Tačiau pažiūrėjus į nuotrauką iš toliau ar prisimerkus, žodžiai išryškėja.

„ControlNet“ vadinama technika leidžia generuoti vaizdą, bet tuo pačiu pateikti ir savo paveikslėlį, į kurį DI turi atsižvelgti. Panašų paveikslėlį sukurti gali kiekvienas, tiesa, nemokamai tai daryti leidžiančios programos dažnai būna perkrautos, tad norintiems išbandyti gali reikėti kantrybės“, – pastebi L. Keraitis.

Paslėptos žinutės naudotos ir anksčiau

Nuotraukose ar vaizdo įrašuose užšifruotos žinutės nėra naujiena – su jomis buvo galima susidurti ir anksčiau. Pirmą kartą į šią sąvoką dar penktajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje dėmesį atkreipė tyrėjas Jamesas Vicary.

Jis atliko eksperimentą, kurio metu kino teatruose žiūrovams parodydavo trumpas žinutes su paskatinimu valgyti spragėsius ir gerti „Coca-Cola“. Pats J. Vicary tvirtino, kad jo poelgis paskatino šių užkandžių pardavimus. Tiesa, vėliau jo teiginiai buvo paneigti, tačiau sukėlė didelį susidomėjimą paslėptomis žinutėmis reklamos srityje – ši priemonė imta naudoti kaip vadinamosios partizaninės rinkodaros dalis.

Dabar apie užšifruotas žinutes vėl kalbama būtent dėl dirbtinio intelekto, nes jis gali būti masiškai naudojamas kuriant žinutes, pritaikytas konkrečiam asmeniui ar žmonių grupei.

Kelia abejonių

Vis dėlto, daliai interneto naudotojų ši nauja tendencija kelia nerimą. Kol vieniems paslėptos žinutės DI sukurtuose paveikslėliuose atrodo kaip smagus žaidimas, kiti įžvelgia ir neigiamų aspektų – baiminamasi, kad tokias žinutes galima pasitelkti ir žmonių manipuliacijai siekiant parduoti nereikalingas prekes ar paskatinti neigiamą elgesį.

„Kiekviena panaši technologija iškelia diskusijas. Visgi, reklamoje ir kitose nustebinti besistengiančiose srityse tokias iliuzijas tikrai išvysime. Galbūt ir socialinių tinklų programėlių kūrėjai nuspręs integruoti tokias funkcijas į nuotraukų dalinimąsi. Tuomet tai taptų taip populiaru kaip nuotraukų filtrai ar lipdukai“, – sako L. Keraitis.

Praėjusieji metai nustebino pirmaisiais lengvai prieinamais dirbtinio intelekto įrankiais. Su „Dalle-2“ ar „Stabble Diffusion“ galiu sukurti paveiksliuką, su „Riffusion“ – melodiją, o visą dainą su „Suno AI“. Atsirado net video kuriančios programos, kurių tereikia paprašyti – ir gausi. Ką jau kalbėti apie „ChatGPT“, kuris išgelbėjo ne vieną studentą, paskutinę minutę rašiusį tą nelemtą esė. 

Tarsi internetui iki šiol būtų trūkę tekstų, paveikslėlių ar kitokio turinio – skęstam jame ir be dirbtinio intelekto. Prieš keliolika metų interneto augliu tapo SEO (angl. „search engine optimisation“) tekstai, skirti į savo pusę palenkti algoritmus, tačiau itin įkyrūs nuolatiniu raktažodžių kartojimu. Dirbtinis intelektas; algoritmai; technologijos; „ChatGPT“. Štai ir aš „optimizavau“ visų jūsų dėmesio kaina.

Su dirbtinio intelekto įrankiais nutiko tai, kas ir turėjo nutikti. Visų mūsų laimei ir nelaimei, jie aktyviai naudojami. 

Metų pradžioje vienam mokslinės fantastikos žurnalui teko stabdyti rašytojų paraiškas pateikti savo kūrinius, kadangi redakciją užplūdo dirbtiniu intelektu sukurtos istorijos. Kaip pastebi redaktorius – intriguojančiai blogos. „Amazon“ vasarą pranešė savo knygų platformoje ribojanti vieno autoriaus per dieną galimų publikuoti knygų skaičių iki trijų. Tiek knygų parašyti gebantys autoriai arba geria daug kavos, arba moka gerai promptinti (liet. pateikti tekstines užklausas tekstą rašančiam DI).

Su knygomis „Amazon“ turėjo ir kitų problemų. Pavyzdžiui, itin pagausėjo kelionių briošiūrų ir gidų. Kaip netikėta – gerokai pigesnių, nei jau įsitvirtinusių autorių. Vienas nusivylęs pirkėjas savo atsiliepime sako – nuvilia, atrodo, kad autorius tiesiog permetė akimis „Vikipediją” ir dar kelis straipsnius ir copy-paste sukalė visą knygą. Žavus naivumas.

Ironiška – tas pats „ChatGPT“ ne tik parašys paviršutinišką knygą, bet ir mielai atsakys į klausimą „kokioms platformoms ar leidiniams galiu parduoti dirbtiniu intelektu parašytas knygas?“.

Pralobti, pakenkti ar apgauti norintiems interneto naudotojams generatyvaus intelekto įrankiai yra tarsi raktai nuo buldozerio. Juos noriai ima prie kastuvo pripratusios rankos.

Prieš kelias savaites aktorius Tomas Hanksas, taip pat „YouTube“ įžymybė mr. Beast ir keli kiti žinomi žmonės dalinosi žiniomis, kad ne, ne jie internete reklamuoja dantų pastą ar maino du eurus į naujausią „iPhone“. Nors vaizdo įrašuose atrodo kalbantys į kamerą, jų lūpos juda, visa tai – DI apgaulės. Jau bent prieš penkerius metus buvo pranašauta, kad deepfake ( liet. giluminių klastočių) technologija įgalins sukčius naudotis įžymybių veidais. Suprantu tingius sukčiautojus – deepfake‘ų pats taip ir nesukūriau, tam reikia programavimo žinių. O suanimuoti portretą ir pakeisti kalbančiojo balsą su DI netruks dešimties minučių.

Ir iki šiol „YouTube“ kanale buvo gausu abejotino turinio vaizdo įrašų – iškeptų kaip galima greičiau ir apie tokią naujieną, kurios vaizdo įrašas pritrauktų daugiau dėmesio nei vien straipsnis. Bet atsidaręs tokį video gauni tik pavadinime jau matytą ir robotišku balsu įskaitytą antraštę... Prieš kelerius metus sukurti tokį vaizdo įrašą kelis centus užsidirbti norinčiam spammeriui (liet. brukalų platintojui) bent jau atėmė vieną ar dvi minutes gyvenimo. Dabar – kažin.

JAV Nacionalinė reklamuotojų asociacija ( angl. Association of National Advertisers) yra paskaičiavusi, kad 21 proc. internetinių reklamų parodymų keliauja į vadinamuosius „reklamai skirtus“ tinklalapius. JAV reklamuotojams tokia netikslinga reklama atsieina $13 milijardų dolerių per metus. Kur kas brangesnis į tokius puslapius užsukusių žmonių dėmesys ir laikas.

Autorių teisių pažeidimai, plagiavimas, apsunkęs kokybiško turinio radimas yra šio dirbtinio intelekto įrankių (šiaip jau įspūdingų ir lig valiai naudingų) neigiamos pasekmės. Neramina vadinamasis melagio dividendas – kai aplinkoje gausu netikrumo laimi tas, kuriam naudinga pati abejonė. 

Ir nors „TikTok“ jau skelbiasi žymintis DI sugeneruotą turinį, o Europos Sąjunga tikisi įpareigoti technologijų gigantus tai daryti priimdama Dirbtinio intelekto Aktą, progresas nestoja. Tad belaukiant stebuklingo vaisto nuo stebuklingų įrankių, belieka naudoti labai senamadišką metodą – stipriai primerktą žvilgsnį ir labai žmogišką, tiriantį, suglumusį „hmmm“. Pūkinę striukę dėvintis Popiežius mane jau apgavo. Bet paviršutiniško kelionių gido dar nenusipirkau. Lygiosios – kol kas.