„ChatGPT“ yra generatyvinis DI variklis, kuris gali kurti tekstą ar paveikslėlius taip, lyg tai darytų žmogus. Tą pasiekti padeda itin didelės apimties labai įvairių duomenų kiekiai, kurie buvo panaudoti šio roboto mokymui. Vis dėlto tai, ką su juo galėsime nuveikti, smarkiai priklauso ir nuo to, kaip efektyviai mokame juo naudotis. „ChatGPT“ bus kur kas pajėgesnis, jei šiam asistentui papasakosime daugiau apie save, tiksliau formuluosime užklausas ir nesidrovėsime paprašyti tą patį darbą atlikti iš naujo“, – teigia „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro skaitmenizacijos ekspertė Diana Gold.

Nebijokite eksperimentuoti

Susikūrus paskyrą „OpenAI“ internetiniame puslapyje, nemokama „ChatGPT“ versija galima naudotis beveik be jokių ribojimų, todėl pirmiausia nereikėtų bijoti išbandyti jo galimybių. „ChatGPT“ galima paprašyti sukurti pasakojimą, nesudėtingais terminais paaiškinti juodąsias skyles arba sukurti vestuvių stalo kalbą. Jei idėjų eksperimentams netyčia pritrūktų, kelias jų pasufleruos net ir pats asistentas, vos tik pirmąkart atidarysite jo laukelį.

„Kita vertus, jūsų kūrybingumas neturėtų apsiriboti vien tik pačiomis užklausomis. DI roboto galima paprašyti tekstą generuoti, naudojant vieną ar kitą toną, jį adaptuojant tam tikro amžiaus auditorijai, o gal netgi atsakymą surimuojant. „ChatGPT“ nė kiek negąsdina ir pageidavimai sukurti informacijos lenteles ar tam tikrą programinės įrangos kodą – vienintelis jo gebėjimus ribojantis faktorius yra jūsų pačių fantazija“, – patirtimi dalinasi D. Gold.

Klauskite papildomų klausimų

„ChatGPT“ žmogų primena ne tik generuojamu turiniu, bet ir bendravimo ypatumais. Vieną kartą robotui uždavus tam tikrą klausimą ir gavus atsakymą, turint papildomų pageidavimų, nebereikia iš naujo kartoti užduoties – DI asistentas pats supranta kontekstą. Pavyzdžiui, jei jo sugeneruotas tekstas pasirodė per ilgas, galite tiesiog paprašyti sumažinti apimtį. O jeigu nusprendėte, kad norite pridėti daugiau detalių, asistentas tai taip pat galės įvykdyti be papildomų paaiškinimų.

Papasakokite „ChatGPT“ daugiau apie save

Skirtingų asmenybių skoniai skiriasi ir tai supranta net DI. Jei norite, kad „ChatGPT“ su jumis bendrautų asmeniškiau, naršyklės lango apatiniame kampe paspauskite savo vardą ir pasirinkite punktą „Custom instructions“. Pirmame laukelyje galite įrašyti savo lokaciją, interesus, profesiją ir kitą informaciją, kuri nebūtų pernelyg asmeniška ir privati.

Antrame laukelyje robotą galite užvesti ant kelio, kaip jam geriau atsakinėti į jūsų klausimus, į kokį toną dažniau linkstate – oficialų ar neformalų – ir savo nuomonės neutralumo lygį įvairiais jautriais klausimais.

Suteikite „ChatGPT“ antrą šansą

Kad ir koks pažangus bebūtų „ChatGPT“, jis vis dar neretai pagaunamas nusikalbant arba tekste pilstant iš tuščio į kiaurą. Tačiau, pasak skaitmenizacijos ekspertės, su tuo susidūrus, reikia ne nusivilti ir pulti uždarinėti naršyklės langą, o atsakymo laukelyje spustelėti apskritą rodyklę. Šiuo veiksmu paprašysite roboto dar kartą „pagalvoti“ ir sugeneruoti galimai tinkamesnį rezultatą.

O jei vis dėlto „ChatGPT“ pametėtų dar juokingesnį perliuką arba priešingai – nustebintų jus savo gebėjimais, tuo visada galite pasidalinti su kitais asmenimis. Pokalbio pakraštyje spustelėjus tris taškus, pasirodys „Share“ opcija, kurią spustelėję konkretų susirašinėjimą su asistentu galėsite nusiųsti draugams ar bendradarbiams. Kad šie susirašinėjimai nepasimestų arba nesusipainiotų, suteikiama ir galimybė pakeisti kiekvieno jų pavadinimą.

Nepašykštėkite konteksto ir kalbėkite

„ChatGPT“ yra pakankamai protingas, kad „sriubą“ išvirtų net iš kirvio, bet geriausių rezultatų jis pasieks, jei jam nepagailėsite daugiau „maisto“. Į asistento laukelį įklijavę internete surasto straipsnio ar net viso mokslinio darbo tekstą, galite paprašyti šio turinio paaiškinimų, perrašymo paprastais žodžiais, santraukos ar pritaikymo kitam formatui, tokiam kaip skaidrės. Jei tekstą parašėte savo jėgomis, „ChatGPT“ gali pakomentuoti jo sklandumą ir aiškumą.

„Viena naujesnių „ChatGPT“ funkcijų – galimybė pasikalbėti su asistentu. Išmaniajam telefonui skirtoje programėlėje spustelėjus ausinių ikonėlę, galima pasirinkti roboto balsą ir su juo bendrauti lyg su įprastais „Google Assistant“ ar „Amazon Alexa“ asistentais. „ChatGPT“ supranta ir lietuviškai, ką galima išbandyti paprašius vaikui pasekti pasaką ar paklausus, kiek kalorijų turi tam tikras maisto produktas“, – praktinį naujovės panaudojimą iliustruoja ekspertė.

Tarptautinės audito ir verslo konsultacijų bendrovės „Deloitte“ skaičiavimais, 2024 m. verslui skirtos generatyvinio DI programinės įrangos pardavimai pakils maždaug 10 milijardų eurų. Prie to prisidės „GPT-5“ ir kitų tobulesnių kalbos modelių pristatymas bei gerėjančios jų pritaikymo galimybės.

„Tiesa, priešingai nei pernai, šiemet rožinius DI akinius versle turėtų keisti racionalus požiūris į tikrąją DI pridėtinę vertę ir pirmieji griežtesni reguliavimai, padidinsiantys DI skaidrumą ir saugumą“, – prognozėmis dalinasi „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro dirbtinio intelekto ekspertas dr. Paulius Pakutinskas.

Tobulesni įrankiai dar platesnei auditorijai

Prie rekordus sumušusio ažiotažo DI rinkoje šiemet prisidėjo žaibiškas jo technologijų progresas.  Dar 2022 metų pavasarį debiutavusį „GPT-3.5“ generatyvinį kalbos modelį po mažiau, nei metų, papildė pažangesnis „GPT-4“, akimirksniu tapęs „Microsoft Copilot“ įrankių paketo pagrindu. Nenuostabu, kad kito šuolio rinka laukia su dar didesniu entuziazmu. 

„GPT-5“ daugeliu požiūriu gali būti net svarbesnis atnaujinimas, nei buvo jo pirmtakas. Pažangesnė architektūra, greičiausiai, jam leis kur kas geriau suprasti žodžių ir frazių sąryšius, tad galime tikėtis dar „žmogiškiau“ skambančio sugeneruoto teksto ir netgi ironijos ar sarkazmo prieskonių.

„Maža to, „GPT-5“ taps kur kas draugiškesnis užsienio kalboms nei ankstesnės versijos, kas jį pavers geriau tinkamu vertimams ir išplės jo vartotojų auditoriją už Vakarų pasaulio ribų. Tai galimai pasitarnaus ir mūsų tautiečiams, kuriems geresnis lietuvių kalbos supratimas atvers tokias pačias DI pritaikymo galimybes, kokios šiuo metu prieinamos anglakalbių šalių gyventojams“, – atskleidžia P. Pakutinskas. 

Deja, gruodį žadėtas „GPT-5“ debiutas neįvyko, tad vėlavimu suskubo pasinaudoti įvairūs jo konkurentai. „Google“ verslo klientams pristatė tris savo „Gemini“ kalbos modelio versijas, kurių pažangiausia tapo pirmuoju DI kalbos modeliu, specializuotame DI pajėgumui įvertinti skirtame MMLU teste aplenkusiu žmones 57 skirtingose srityse, tokiose kaip fizika, matematika, teisė ar istorija. Lyg to būtų maža, Prancūzijos DI technologijų startuolis „Mistral“ antrą gruodžio savaitę piratinėje „Torrent“ svetainėje iš niekur nieko visiškai nemokamam naudojimui patalpino „Mixtral 8x7B“ kalbos modelį, įvairiuose testuose lenkiantį tiek „GPT-3.5“, tiek visą „Meta Llama 2“ produktų šeimą.

„Toks didelis ir platus DI sprendimų prieinamumas leis jų pagrindu „konstruoti“ dar įdomesnius produktus ir programinės įrangos rinkoje paskatins konkurenciją, kuri apsaugos nuo būtinybės įmonėms už kiekvieno darbuotojo DI įrankių licencijas kiekvieną mėnesį mokėti šimtus eurų siekiančias sumas“, – prognozuoja specialistas.

Neišvengsime šalto dušo efekto 

„CCS Insight“ tyrėjų manymu, 2024 m. turėtume išvysti ir pirmuosius nusivylimo DI technologijomis ženklus. Dabartinį susižavėjimą „atskies“ supratimas, kad jų taikymui būtini dideli resursai, ir baimė, jog dalis DI sprendimų ateityje paprasčiausiai negalės veikti dėl rengiamo teisinio reguliavimo.

P. Pakutinsko nuomone, šiuo metu DI rinka primena naują prekybos centrą, kuriame visi dairosi į gražiai apšviestas vitrinas. Tačiau realybė tokia, kad daugelis organizacijų nežino, nei ko tiksliai ten ieško, nei kiek lėšų tam gali skirti. Šiemet dalis bendrovių jau bus spėję „pasimatuoti“ įvairius DI sprendimus ir įsitikinę, kad jų naudojimui būtini tiek tvarkingi įmonės valdomi duomenys, tiek nuolat dirbanti specialistų komanda. Tai toli gražu ne visais atvejais dera su nerealistiškais lūkesčiais, padedant DI, smarkiai sumažinti personalo skaičių, reikšmingai optimizuoti veiklos išlaidas ar savo klientams pasiūlyti didelę vertę kuriančių naujovių.

Dalies ekspertų optimizmą taip pat riboja neseniai pasiektas Europos Tarybos ir Europos Parlamento susitarimas dėl pirmojo pasaulyje DI technologijų reglamentavimo. Dirbtinio intelekto aktas pirmiausia nukreiptas į labiausiai pažeidžiamas mūsų gyvenimo sritis ir siekia  užkirsti kelią rasizmu, seksizmu ar kitu žmonių rūšiavimu paremtam sprendimų priėmimui, riboti valstybės galimybes sekti žmones, o darbdaviams – DI naudoti įdarbinimo procese.

„DI aktas  nustatys aukštus skaidrumo standartus, suformuluos kitus labai svarbius principus, siekiant užtikrinti žmogaus teises. Tai padidins vartotojų pasitikėjimą DI, leis suvaldyti rizikas  iki jų atsiradimo, o sugriežtėję reikalavimai neleis šių technologijų naudoti visur, kur pageidaujame“, – DI reguliavimo specifiką įvardina P. Pakutinskas.

JAV bendrovės „OpenAI“ pernai lapkritį išleistas pokalbių robotas „ChatGPT“ per šiuos metus sulaukė stulbinančios sėkmės. Jau sausį jis tapo populiariausia visų laikų parsisiųsta programa, o dabar juo kas savaitę naudojasi  100 mln. aktyvių vartotojų. „ChatGPT“ teikiamus privalumus suskubo išnaudoti ne tik pavieniai vartotojai, bet ir verslas. Šįmet „OpenAI“ pasaulio įmonėms suteikė įrankius, kurie leido pokalbių robotą integruoti ir į atskirų įmonių sistemas.

Sunkiausia buvo sukurti algoritmą

Verslo valdymo sistemas kurianti įmonių grupė   „Labbis“ „ChatGPT“ integraciją užbaigė praėjusią savaitę. Jos IT vadovo Andrejaus Prožogos teigimu, tai yra pirmasis sėkmingas verslo valdymo sistemos (angl. ERP) integracijos su „ChatGPT“ atvejis Lietuvoje.

„Dirbtinis intelektas jau netolimoje ateityje taps neatsiejama kasdieninių verslo procesų dalimi, taigi verslas turėtų nemiegoti ir jau dabar išnaudoti dirbtinio intelekto privalumus. „ChatGPT“ integracija su mūsų sistemomis klientams leidžia pasinaudoti pasaulyje jau išbandytais ir patvirtintais sprendimais, kurie optimizuoja veiklą, taupo tiek žmogiškuosius, tiek finansinius resursus ir didina darbo našumą“, – pasakoja A. Prožoga.

Jis paaiškina, kad visos verslo sistemos veikia tokiu pačiu principu: iš duomenų srauto gaunama informacija, o po to formuojamas galutinis rezultatas, dažnu atveju tai būna ataskaita. Pagrindinis „ChatGPT“ privalumas yra galutinio rezultato išaiškinimas: „Labbio“ atveju tai reiškia, kad klientas galės sužinoti ne tik ataskaitos naudą verslui, bet ir iš kokių pirminių duomenų šaltinių ar informacijos rinkinių buvo sugeneruoti ataskaitoje pateikti skaičiavimai ar kitokie rezultatai. Pasak A. Prožogos, verslui galimybė greitai ir aiškiai sužinoti apie ataskaitų turinį bei kokie duomenys vieni kitiems daro įtaką leidžia priimti tikslesnius sprendimus ir dirbti kur kas efektyviau.

„Savo sistemose esame sudarę galimybę formuoti ne tik automatizuotas ataskaitas, bet ir jas personalizuoti bei savarankiškai eksperimentuoti su duomenimis. Todėl realiu laiku gauti paaiškinimus apie savo atliktus veiksmus ar susikurtas ataskaitas tampa būtinybe“, – teigia „Labbio“ IT vadovas.

Fokusas – saugumas

Pasak jo, komandai iššūkis  buvo ne įdiegti „ChatGPT“ integraciją, o sukurti reikiamą algoritmą, kuris užtikrintų klientų duomenų saugumą.

„Algoritmas sukurtas ne tik turimų ataskaitų, bet kiekvienoje ataskaitoje esančių nustatymų, taip pat – filtrų,  formulių rūšiavimo ir grupavimo variacijų pagrindu. Kitaip tariant, į mūsų kuriamą algoritmą įdiegėme daugybę informacijos – daugiau nei 200.000 skirtingų duomenų pateikimo vartotojui scenarijų ir duomenų pjūvių“, – sako „Labbio“ IT vadovas. 

Jis priduria, kad bendrovės klientų duomenys naudojant šią programą nėra perduodami į „ChatGPT“ serverius. Kadangi su „ChatGPT“ keičiamasi tik algoritmu, visi „Labbio“ klientų duomenys saugiai lieka „Labbio“ sistemoje.

Vysto toliau

„Labbis“ „ChatGPT“ integraciją planuoja užbaigti per artimiausią ketvirtį. Pasak A. Prožogos, nekyla abejonių, kad „OpenAI“ ir toliau tobulins pokalbių robotą ir į jį integruos naujų funkcijų – jau kitąmet planuojama išleisti gerokai pažangesnę, penktąją „ChatGPT“ versiją. Tai taip pat reikš, kad atnaujinimai pasieks ir „Labbio“ verslo valdymo sistemas.

Pašnekovas pažymi, kad „ChatGPT“ integracija „Labbis“ neapsiribos – įmonių grupė jau kuris laikas ieško ir kitų naujų dirbtinio intelekto įdarbinimo būdų. Tai jai padeda daryti sava patyrusių programuotojų komanda, kurios kuriami sprendimai leidžia greičiau integruoti naujoves ir prisitaikyti prie individualių poreikių. Be to, „Labbis“ jau daugelį metų yra „Microsoft“ partneris, todėl nuolatos gauna naujausius įrankius.

„Šiuo metu aktyviai dirbame prie dar vienos dirbtinio intelekto panaudojimo srities – užsakymų automatizavimo. Nors šis projektas dar yra tik eksperimentinėje stadijoje, jis  netolimoje ateityje padės įmonėms didinti vykdomų pirkimų efektyvumą ir mažinti jų sąnaudas. Jau esame paruošę duomenų rinkinius, kurių reikia sukurti tokiam įrankiui, todėl intensyviai dirbame prie šio projekto“, – pažymi A. Prožoga.