Dirbtiniu intelektu (DI) grįstos vertimo technologijos vis intensyviau integruojasi visuomenėje. Įmonės, siekdamos didesnio efektyvumo, renkasi DI technologijomis paremtus vertimo sprendimus, lydinčius į naują inovacijų erą. Ši technologinės integracijos banga ne tik iš esmės keičia teikiamas paslaugas, bet ir skatina švietimo įstaigas sparčiai prisitaikyti prie kintančių rinkos poreikių.

Jūratė Stankuvienė, žiniasklaidos tyrimų bendrovės „Mediaskopas“ vadovė, teigia, jog DI vertimo sprendimai iš esmės pakeitė žiniasklaidos apžvalgų bei įžvalgų anglakalbei auditorijai rengimo procesą. „Su komanda atpažinome šių technologijų galią, intensyviai diegiame ją į „Station“ platformos ekosistemą. Pastarieji keleri metai atnešė perversmų žiniasklaidos naujienų, apžvalgų bei įžvalgų automatiniuose vertimuose“, – teigia J. Stankuvienė.

„DI vertimo sprendimų integravimas ne tik pagreitino vertimo procesą, bet ir padarė jį ekonomiškesnį ir efektyvesnį. Įprastas vertimo užduotis dabar galima automatizuoti, todėl tokiais atvejais sumažėja tradicinių vertimo metodų poreikis“, – aiškina „Mediaskopo“ vadovė.

Neabejotiną mašininio vertimo ir generatyvinio DI technologijų įtaką vertėjo profesijai pripažįsta ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių ir menų mokslų fakulteto profesorė Ramunė Kasperė. Ji pastebi, kad mašininio vertimo rezultatai nėra nepriekaištingi, o tai atveria kelią naujam vaidmeniui vertimo industrijoje – mašininio vertimo redaktoriui, kitaip vadinamam postredaktoriumi.

„Šiems specialistams tenka pagrindinis vaidmuo užtikrinant mašininio vertimo kokybę ir tikslumą“, –  pabrėžia KTU profesorė R. Kasperė. „Postredaktoriai kruopščiai peržiūri vertimus, šalindami logines klaidas, nenuoseklumus ir klaidingus vertimus. Pasitelkdami savo žmogiškąją patirtį, jie puikiai supranta kultūrinius niuansus, idiomatinius posakius ir kontekstą. Todėl prireikus gali pašalinti dviprasmybes ir suteikti aiškumo“, – teigia ji.

„Mediaskopo“ vadovė J. Stankuvienė nušviečia postredaktorių komandos, tarp kurių yra ir persiorientavusių tradicinių vertėjų, sklandžiai pereinančių į šią naująją erą, vaidmenį. „Postredaktoriai tikslina vertimus, koreguoja terminologiją, stilių ir toną, užtikrina faktinį tikslumą ir nuoseklumą, naujienų santraukų vertimų ir klientų poreikių atitiktį“, – nurodo J. Stankuvienė.

Anot jos, šios srities specialistai – paskutinė gynybos linija prieš pateikiant išverstą turinį klientui. „Žmogiškosios patirties ir DI sąveika leidžia atsiskleisti abiejų stiprybėms ir pabrėžia akivaizdų specialistų, įvaldžiusių kalbas ir naujausias technologijas, poreikį“, – priduria „Mediaskopo“ vadovė.

Reaguodamas į besitransformuojantį kalbos specialistų kompetencijų poreikį, KTU aktyviai ruošia specialistus, gerai išmanančius kalbos redagavimo ir DI technologijų subtilybes. Profesorė R. Kasperė antrina „Mediaskopo“ vadovės mintims, pabrėždama, kad universitetas skiria dėmesį vertimo specialistų, turinčių holistinį supratimą apie besikeičiančios industrijos dinamiką, rengimui.

„Kadangi DI vertimo technologijų diegimo procesai rinkoje tik intensyvėja, DI technologijų išmanymas, vertimo ir postredagavimo įgūdžiai turi itin svarbią reikšmę ugdant naująją kalbos specialistų kartą. KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete siūloma magistrantūros studijų programa „Techninės kalbos vertimas ir postredagavimas“ yra kruopščiai parengta taip, kad ugdytų studentų gebėjimus spręsti vertimo ir postredagavimo iššūkius“, – aiškina KTU profesorė.

 „Joje visapusiškai mokoma specializuoto vertimo, DI įrankių, terminologijos valdymo ir bendro vertimo projektų valdymo. Tokiu būdu vertimo specialistams suteikiama universalių įgūdžių, įgalinančių juos tapti dinamiškos ir technologijomis grindžiamos kalbinių paslaugų srities lyderiais“, – priduria R. Kasperė.

„Po masiniais atleidimais ir sumažėjusiomis investicijomis technologijų sektoriuje pasibaigusių 2022-ųjų, į 2023-uosius žengėme ganėtinai slogios nuotaikos. Tačiau šie metai labai greitai įrodė būsiantys visiškai kitokie. „ChatGPT“ atgaivino tikėjimą technologijų galia, o šį entuziazmą dar labiau sustiprino „Apple Vision Pro“ išmaniųjų akinių anonsas ir net kompanijos „Humane“ pristatyta alternatyva išmaniajam telefonui. Vis dėlto šie metai technologijoms buvo sėkmingi ir tvarumo bei 5G plėtros frontuose“, – metus apibendrina „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro skaitmenizavimo ekspertė Diana Gold. 

Generatyvinis DI „sugeneravo“ burbulą 

Šių metų pradžioje išpopuliarėjęs kaip studentų ir mokinių rašto darbus ruošiantis įrankis, „ChatGPT“ rinkoje sukėlė tektoninius lūžius. Nuo balandžio mėnesio, kai paslauga tapo nemokama, praktiškai nebuvo nė dienos, kai viešojoje erdvėje nepasigirstų naujas šio DI asistento panaudojimo būdas ar bauginantys pasvarstymai apie ateityje jam galimai atiteksiančias mūsų darbo vietas.

Nors kartu su milžinišku potencialu į dienos šviesą išlindo įvairūs „ChatGPT“ ribotumai, jis jau šiandien gali atlikti daugybę rutininių darbų. Šis DI asistentas, lyg sekretorius, nesunkiai atrašys į darbinį elektroninį laišką, suplanuos darbotvarkę ir, jei reikės, parengs ataskaitą pagal „Excel“ dokumentą. Jo konkurentą „Bard“ pristačiusi „Google“ rengiasi juo pakeisti įprastą paieškos laukelį, o šiandien viešai prieinamu tapęs „Microsoft Copilot“, davus atitinkamą nurodymą, netgi gali valdyti įvairias mūsų kompiuterio funkcijas. 

„Tačiau greičiausiai visa tai tėra tik pradžia – „ChatGPT“ sukūrusios „OpenAI“ įmonės vienas įkūrėjų ir pranašiškomis prognozėmis pagarsėjęs Elonas Muskas teigia, jog dirbtinis intelektas po mažiau nei trejų metų galės savarankiškai kurti technologijas ir rašyti knygas neprasčiau, nei „Hario Poterio“ autorė J. K. Rowling“, – prideda D. Gold.

Pasirengėme „maišyti“ virtualią realybę su tikrove

Itin karšta tema tapo ir šį birželį anonsuoti „Apple Vision Pro“ akiniai. Pirmasis naujas kompanijos produktas per dešimtmetį žada mus supantį pasaulį papildyti įvairiomis programomis, leisti naudoti jį vietoje kompiuterio ekrano ar žiūrėti filmus, gulint ant sofos. Belaukiant tik kitąmet startuosiančios „Vision Pro“ prekybos, rinkoje atgijo susidomėjimas ir vartotojų dėmesio kiek stokojusiais kitų gamintojų virtualios realybės akiniais, tokiais kaip „Meta Quest“, o metavisatos projektai vėl pradėjo dominti investuotojus.

Pradėjome mąstyti, kas pakeis išmanųjį telefoną

„Technologijų rinkos tyrimų kompanijos „Canalys“ duomenimis, išmaniųjų telefonų pardavimams šių metų spalį pagaliau atsitiesus po dvejus metus fiksuotų žemumų, rinkoje vis dar vyrauja neužtikrintumo nuotaikos. Gamintojai žino, kad nematydami didelio išmaniųjų telefonų progreso, vartotojai įrenginius pradėjo keisti net ne kas dvejus ar trejus, o kas ketverius metus. Dėl šios priežasties pajamų prarasti nenorinčios įmonės intensyviai galvoja apie išmaniojo alternatyvas, tačiau dar neturi galutinės vizijos, todėl nenori rizikuoti“, – komentuoja „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro ekspertė.

Susidariusia situacija nusprendė pasinaudoti ir buvusių „Apple“ darbuotojų įkurtas startuolis „Humane“. Beveik 100 milijonų JAV dolerių siekiančių investicijų sulaukusi įmonė šiemet pristatė prie rūbų segamą „AI Pin“ prietaisą, kuris turėtų būti valdomas balsu, gebėti mus akimirksniu suvesti su „ChatGPT“ bei perimti pagrindines išmaniojo telefono funkcijas. Nepaisant to, kad apžvalgininkų nesužavėjo informacijos pateikimas, projektuojant ją ant delno odos, ir per pristatymą nuskambėję „ChatGPT“ pateikti melagingi faktai, tai yra vienas rimčiausių pasikėsinimų į išmaniojo telefono sostą iki šiol.

Kokybiškas ryšys nesitraukia iš vartotojų prioritetų sąrašo

Nors išmaniųjų telefonų pardavimai ir ekonominė situacija šiuo metu toli gražu nėra džiuginantys, tai visiškai nesutrukdė 5G ir kitų modernių ryšio technologijų plėtrai. Kasmetinio „Ericsson“ tyrimo duomenimis, daugiau nei puse milijardo abonentų šiemet pasipildžiusi pasaulinė 5G šeima viršijo bet kokius analitikų lūkesčius, o kartu su ja augo ir „Wi-Fi 6“ bei daiktų interneto įrenginių naudojamos LPWA technologijų populiarumas.

Modernią tinklo infrastruktūrą pamažu ruošiamasi papildyti ir palydoviniu ryšiu, kurį jau palaiko „iPhone 14“ ir „iPhone 15“ serijų telefonai. Ateityje jis turėtų leisti ne tik išsikviesti pagalbą, bet ir leisti naudotis internetu ten, kur neveikia mobilusis ryšys.

Tvarumas tapo būdu pelnyti simpatijas

Pasak D. Gold, technologijų kompanijų siekis būti draugiškomis aplinkai nėra naujas ir nemaža dalis jų netgi turi išsikėlusios individualius tikslus pasiekti neutralumą klimato atžvilgiu. Vis dėlto jei anksčiau visa informacija apie tai nuguldavo tik korporatyvinėse skaidrėse ar pranešimuose spaudai, šiemet tai tapo būdu į savo pusę palenkti net ir paprastą pirkėją, jo akyse užsidirbant papildomų taškų prieš konkurentų gaminius.

Rugsėjį pristatytas „Apple Watch Series 9“ su „Sport Loop“ dirželiu tapo pirmuoju anglies dioksido išmetimo požiūriu neutraliu „Apple“ gaminiu, o tokiu pačiu titulu gali pasigirti ir kelios „Apple Watch Ultra 2“ bei apyrankių kombinacijos. Tai bendrovė pasiekė gamyboje naudodama išskirtinai daug perdirbtų medžiagų, žaliosios energijos ir investuodama į įvairius išmesto anglies dioksido kompensavimo projektus. „Apple“ šiemet iš savo asortimento taip pat išbraukė vartotojų pamėgtus odinius „iPhone“ dėklus, pakeisdama juos sintetinio „FineWoven“ pluošto alternatyva, taip dar labiau pabrėždama savo ekologinius siekius.

Lietuvos gyventojai, palyginti su Latvijos ir Estijos, rečiau naudojasi dirbtinio intelekto (DI) technologijomis – „ChatGPT“, „Bard“, „Claude“ ar kitus sprendimus kasdienybėje pasitelkia maždaug kas penktas šalies gyventojas (19 proc., Latvijoje ir Estijoje – po 27 proc.).

Vis tik Lietuvoje vyrauja stipriausias įsitikinimas, kad DI technologijos ateityje pagerins gyvenimą. Didelė dalis gyventojų su spartesniu DI diegimu tikisi ryškesnio kokybinio proveržio transporto, pramonės, laisvalaikio, medicinos, finansų sektoriuose.

Tiesa, yra ir tokių sričių, kurioms, visuomenės nuomone, technologiniai sprendimai gali turėti labiau neigiamą negu teigiamą efektą, pavyzdžiui, saviraiškos laisvei.

Tokius duomenis atskleidė profesinių paslaugų bendrovės EY užsakymu šių metų spalį atliktas Baltijos šalių gyventojų nuomonės tyrimas.

Tikimasi kokybinio šuolio paslaugų sektoriuje

Pasak Lino Dičpetrio, EY Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovo, vertindami DI Lietuvos gyventojai yra labai praktiški – aiškiai mato moderniausių technologijų funkcinį potencialą, ypač darbo rinkoje ir tuose sektoriuose, kurių paslaugos yra jiems svarbios – sveikatos apsaugos, transporto, finansų.

Tyrimo duomenimis, bemaž kas antras šalies gyventojas sako, kad su spartesniu DI diegimu pagerės judumo ir transporto galimybės (54 proc.), išaugs pramogų ir laisvalaikio veiklų (48 proc.), sustiprės pramonės sektorius (46 proc.), tobulės medicinos ir sveikatos apsaugos paslaugos (43 proc.), gerės edukacijos, švietimo sritis (40 proc.).

Kiek mažesnė, bet taip pat ženkli gyventojų dalis, mano, kad DI leis dar labiau pagerinti finansinių paslaugų (38 proc.) ir valstybės institucijų teikiamų paslaugų (36 proc.) kokybę.

„Technologijos ir spartesnė skaitmenizacija neatpažįstamai pakeitė jau nemažai sričių – pinigines turime savo telefonuose, siuntas gauname per parą, paslaugas ir prekes galime užsisakyti akimirksniu, o žinios ir naujų įgūdžių kursai pasiekiami bet kur ir bet kada.

Vis tik gyventojai dar tikisi proveržio šiose gyvenimo aspektuose, laukia naujovių ir kitų patobulinimų. Tačiau svarbu, kad visuomenė nepamirštų, kad tam taip pat reikės jų pastangų – technologinio raštingumo ir įpročių keitimo“, – sako L. Dičpetris.

Su DI augs ir produktyvumas

Lietuvos gyventojai įsitikinę, kad DI technologijos turės teigiamos įtakos ir darbo rinkai bei jų pačių produktyvumui. EY tyrimas rodo, kad daugiau nei pusė (57 proc.) Lietuvos gyventojų sutinka, kad DI technologijos lems naujų profesinių įgūdžių poreikį.

Kas trečias (32 proc.) taip pat mano, kad moderniausios technologijos teigiamai paveiks darbo rinką.

„Įvertinus tyrimo rezultatus galima daryti prielaidą, kad žmonės jau kur kas racionaliau vertina dirbtinio intelekto poveikį jų darbo vietai ar bendrai darbo rinkai. Be abejonės, automatizacija kai kurias profesijas keičia kardinaliai arba sumažina tam tikrų darbuotojų poreikį – bet tai pramonėje vyksta nuolatos. Vis tik tokios technologijos kaip dirbtinis intelektas pirmiausia yra įrankis tobulinti darbo aplinką, be to, jų diegimas kuria ir naujas profesijas, naujų specialistų poreikį“, – dėmesį atkreipia L. Dičpetris.

Įdomu tai, kad iš DI gyventojai tikisi ir asmeninės naudos – kas antras apklaustasis (51 proc.) sako, kad šios technologijos padės jiems būti produktyvesniais. Tiesa, žmonės dar nemato, kokią įtaką DI turės jų pačių finansinei gerovei – tik dešimtadalis Lietuvos gyventojų tikisi, kad tai atneš teigiamų pokyčių jų pajamoms, o dauguma – 62 proc. – mano, kad DI visiškai neturės tam įtakos.

Nerimauja dėl neigiamo DI poveikio saviraiškai

EY tyrimas atskleidžia ir visuomenės nuogąstavimus, susijusius su spartesniu technologijų diegimu įvairiose gyvenimo srityse. Net 58 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad DI ateityje turės neigiamo poveikio žmonių kūrybiškumui ir tarpasmeninių ryšių puoselėjimui.

Pasak EY Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovo, matyti, kad žmonės akivaizdžiai baiminasi robotizacijos „kišimosi“ į jų emocinę, socialinę erdvę ir tas sritis, kurios glaudžiai susijusios su tiesioginiu, autentišku žmonių bendravimu.

„Akivaizdu, kad privalome suteikti gyventojams daugiau žinių apie DI sprendimus ir galimybes, nes tinkamai naudojami jie gali sumažinti monotoniškų, pasikartojančių ir mažiau pridėtinės vertės kuriančių veiklų kiekį, kad galėtume skirti daugiau laiko kokybiškesniam tarpusavio bendravimui“, – sako L. Dičpetris.

Be to, pasak eksperto, beveik kas antras apklaustasis išsakė savo nuomonę, kad DI turės nepalankų poveikį saviraiškos laisvei. „Galbūt taip yra todėl, kad respondentai nerimauja dėl DI sprendimų platesnio panaudojimo socialinių tinklų įrašų kontrolei ar asmenų stebėsenai. Toks piliečių nerimas yra svarbus signalas valstybės institucijoms užtikrinti tinkamą DI reguliavimą, etiką ir skaidrumą“, – apibendrina L. Dičpetris.

EY užsakymu reprezentatyvų nuomonės tyrimą apie dirbtinį intelektą ir visuomenės požiūrį  į šias technologijas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Jo metu kiekvienoje šalyje buvo apklausta po mažiausiai 1 tūkst. respondentų. Tyrimas buvo atliktas 2023 m. spalio mėnesį.