Login to your account

Username *
Password *

 

KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Taikomosios matematikos katedros docentė dr. Liepa Bikulčienė vadovauja Lietuvos tyrėjų komandai, dirbančiai tarptautiniame projekte „Gerovė@dirbtinis intelektas“. Jo metu mokslininkai sieks įveiklinti DI, teikiant psichologinę pagalbą moksleiviams.
KTU matematikai su kitais projekto partneriais, vadovaujant Portugalijos Porto politechnikos instituto mokslininkams, ėmė kurti dirbtinio intelekto (DI) įrankį „Toolkit Wellbeing@Artificial Intelligence for Sustainability“, padėsiantį atpažinti mokinių probleminį elgesį ir nerimą bei gebantį parinkti mobilias aplikacijas situacijai valdyti.
Pasak KTU mokslininkės L. Bikulčienės, DI gali puikiai pasitarnauti ne tik analizuojant ar vertinant mokinių atliekamas užduotis, bet ir atpažįstant mokinių elgesio problemas ir iš to kylantį nerimą.
– Kokias matote DI panaudojimo galimybes švietimo sistemoje gilinant žinias mokymo srityje apie nerimą? Juk ne kiekvienam pavyksta sėkmingai su tuo susidoroti net ir pasitelkus psichologų pagalbą, o jūs vykdote projektą, kuriame tokios pagalbos teikimą bandysite užkrauti ant DI pečių. Ar tai realu?
– DI technologijos, kaip ir bet kokios kitos naujosios technologijos, gali puikiai pasitarnauti  sprendžiant švietimo sektoriuje kylančius iššūkius, pavyzdžiui, gilinant žinias konkrečioje mokymosi srityje, taikant inovatyvius mokymo metodus ir spartinant pažangą šioje srityje.
Žinoma, mes visų problemų neišspręsime, bet bent jau galimybių pasiekiamumas tikrai palengvės. Pernai, pirmaisiais projekto metais, buvo atlikta tarptautinė studija apie psichologinę situaciją šalyse partnerėse, apklausti mokytojai, mokyklų vadovai ir psichologai. 
Studijų projekte sukurti mokymai labiau skirti mokytojams ir mokyklų psichologams – jie padeda išmokti atskirti situacijas, kurios yra pavojingos nuo tokių, kurios yra sąlyginai normalus paauglio elgesys. Tada mokymuose supažindinama su nerimo valdymo technikomis, bendravimo ypatumais bei rinkoje esančių mobilių aplikacijų galimybėmis.
Kur šioje vietoje yra DI? Planuojama pagal nerimo žymenis ir testus automatiškai parinkti aplikaciją ar jos dalį, kuri geriausiai tiktų konkrečiam atvejui.
– Planuojate sukurti įrankį, padėsiantį pedagogams rasti atsakymus, kaip mažinti mokyklose nerimą – kas tai per įrankis ir kur slypi jo unikalumas?
– Unikalumas yra automatinis reikiamos technikos pasirinkimas. Kalbant apie pačias technikas – jų yra labai daug ir mes naujo dviračio neišradinėsime, bet planuojame sujungti kelias technikas į vieną sistemą, nes dauguma aplikacijų skirtos atskiroms technikoms.
Šiuolaikiniai paaugliai yra labai priklausomi nuo technologijų, tad įrankis turėtų jiems patikti, mes tai įvertinsime pilotinių tyrimų metu – planuojame sukurti DI valdomus asmeninius mokinių nerimo valdymo asistentus,
Be abejo, virtualus asistentas neatstos realios psichologinės pagalbos, – mes to tikrai nesiekiame, bet jis padės pasirinkti nerimo valdymo technikas. Tai konkreti pagalba tiek pedagogui, tiek mokiniui.  
Labai svarbu, kad mokiniai galėtų išsiaiškinti savo emocijas, bet žvelgdami į apklausų duomenimis, galime teigti, kad paaugliai nenori eiti pas psichologą, kuris yra mokykloje, bijodami bendraamžių patyčių, o programėlė kompiuteryje ar mobiliame įrenginyje, yra labai asmeniška ir kitiems nematoma, todėl manytina, kad mokiniai ja naudosis noriai, nes tai labiau panašu į pokalbį su vyresniu draugu, kuriuo galima pasitikėti.
– Manau sutiksite, kad DI naudojimas švietimo sistemoje vertinant mokinių nerimą, yra labai jautrus klausimas. Ar ir kaip bus užtikrinta, kad būtų laikomasi privatumo ir duomenų saugumo, pagarbos žmogaus orumui ir kitų etikos principų?
– Be jokios abejonės, bet koks DI naudojimas turi būti etiškas. Naudojant jį tokiose jautriose vietose, visų pirma, turi būti gerbiamos ir saugomos žmogaus teisės bei pagrindinės laisvės, užtikrinamas asmens duomenų saugumas.
Tačiau mūsų vykdomo mokslo projekto atveju, virtualus asistentas nereikalaus jautrių asmeninių duomenų, iš kurių būtų galima identifikuoti asmenį. Visi naudojami metodai standartiniai, kaip ir kitose mobiliose aplikacijose, nieko specifinio ar ypatingo šio projekto vykdytojai kurti neplanuoja.
Tad apie mūsų projekte naudojamos DI technikas galiu pasakyti tik tiek – saugu, patikima, novatoriška. Šiame Europos Sajungos pagal ERASMUS+ programą finansuojamame projekte tikimės pasiekti labai konkrečių rezultatų.
Jie apimtų ne tik įrankio sukūrimą, bet ir platų jo naudojimą ne mažiau kaip 10 mokyklų 5 šalyse, kuriose mokosi 500 nerimo problemų turinčių mokinių. Tikimės, kad šis projektas paskatins ne tik partnerių, bet ir kitų universitetų, įmonių ir mokyklų bendradarbiavimą.

Spalio pradžioje vykusioje jau dešimtojoje technologijų bendrovės „Samsung“ programuotojų konferencijoje (SDC) buvo pristatyta naujausia vartotojo sąsajos versija ir dirbtinio intelekto (DI) pritaikymo galimybės buitinėje technikoje. Vienos jų – funkcija, galinti atpažinti produktus šaldytuvo viduje, algoritmas, gebantis nuspręsti, ar namų grindis reikia valyti šlapiu būdu, technologija, kuri pasiūlys rekomendacijas, išjungti nenaudojamus įrenginius.   

DI visiems – ateities vizija

Per SDC konferenciją, „Samsung“ pabrėžė ir toliau siekianti tęsti savo viziją „DI visiems“. Ši strategija siekia įtraukti DI technologijas į įvairius įrenginius, palengvinant kasdienį gyvenimą vartotojams ir užtikrinant duomenų saugumą. Tai reiškia, kad DI bus integruotas į sprendimus, skirtus įvairiems vartotojams: nuo šeimų, kurios nori optimizuoti namų ūkio darbus, iki kūrėjų, tiriančių naujausias technologijas.

„DI visiems“ strategija glaudžiau integruos „Galaxy AI“ dirbtinį intelektą mobiliuosiuose įrenginiuose, padidindama vartotojų produktyvumą, kūrybingumą ir palengvindama bendravimą. Tai leis pritaikyti DI galimybes darbo ir asmeniniuose procesuose bei suteikti įrankius, padedančius efektyviau valdyti ir atlikti užduotis.

„Bespoke AI“ skalbyklės bei kiti buitinės technikos įrenginiai DI naudos energijos taupymui ir valdymo supaprastinimui. Vartotojai galės efektyviau naudoti energiją, sumažinti vandens ir elektros sąskaitas, taip pat prisitaikyti prie jų poreikių ir įpročių.

Tuo metu nauja „Tizen OS“ operacinė sistema išmaniuosius televizorius pavers integruotais namų ekranais, kai „Bixby“ balso asistentas, „SmartThings“ išmaniųjų namų platforma ir „One UI 7“ mobiliųjų įrenginių sąsaja sulauks tarpplatforminių dirbtinio intelekto patobulinimų.

Žvilgsnis į „One UI 7“ ir DI valdoma buitinė technika

Programuotojų konferencijoje buvo atskleista šiek tiek detalių ir apie „One UI 7“. Naujoji vartotojo sąsaja bus dar paprastesnė ir paveikesnė. Nors „One UI 7“ kol kas dar nėra oficialiai pristatyta, bandomoji jos versija kūrėjus turėtų pasiekti iki šių metų pabaigos.

DI iš mobiliųjų įrenginių į namų ruošą perkelia naujoji „Bespoke AI“ buitinės technikos linija. „AI Vision Inside“ funkciją turintis šaldytuvas gali atpažinti net 33 rūšių produktus esančius jo viduje, todėl bet kur ir bet kada galite žinoti, kokio maisto turite ir kokio – trūksta.

„Bespoke Jet Bot Combo“ dulkių siurblys-robotas su „AI Floor Detect“ DI algoritmais geba atpažinti skirtingų tipų grindis bei pagal tai nuspręsti, ar valyti jas šlapiu būdu. Šias galimybes dar labiau praplėčia DI papildytas „Bixby“ asistentas.

Dar išmanesni televizoriai ir saugesni namai

Televizoriams, monitoriams bei buitinės technikos valdymo ekranams skirta „Tizen“ operacinė sistema taip pat sulaukė DI patobulinimų. „Tizen“ DI paslaugos užtikrins išmanesnę, saugesnę ir labiau individualizuotą patirtį – nuo aido ir triukšmo slopinimo, žiūrint televizorių ar skambinant vaizdo skambučiais, iki vartotojų rašymo stiliaus analizės, palengvinant užsirašinėjimą.

Nuo televizorių taip pat neatsiliks kiti išmaniųjų namų įrenginiai. Juos tarpusavyje integruojanti „SmartThings“ platforma netrukus pasipildys DI paremta „Home Insight“ funkcija. Ji realiu laiku analizuoja išmaniųjų namų rodiklius, istoriją, jų naudojimo įpročius bei pateikia įvairias rekomendacijas, tokias kaip nenaudojamų įrenginių išjungimas tam tikru paros laiku ar metų sezonu. Tą nesunkiai atlikti galima naudojant „Galaxy Tab S10“, kuriame įdiegtas „Home Insight Widget“ valdiklis.

Galiausiai konferencijoje bendrovė pabrėžė savo įsipareigojimą ir toliau laikytis griežtų saugumo bei privatumo standartų. Naudodama „Samsung Knox“ saugumo platformą, kompanija investuoja į saugumo valdymo stiprinimą, siekdama užtikrinti, kad dėl naujausių dirbtinio intelekto patirčių niekada nereikėtų aukoti asmens duomenų privatumo.

2025 m. televizorių modelius su „Tizen“ operacine sistema, šaldytuvus su „AI Family Hub“ ir kitus „AI Home“ namų įrenginius taip pat pasieks slaptarakčio (angl. passkey) sprendimas, kuris leis patogiau bei saugiau prisijungti prie išmaniųjų įrenginių per naršyklę ar nuskenavus QR kodą.

Dėl užsienio kalbos barjero 72 proc. Europos keliautojų negali iki galo mėgautis savo atostogomis, nustatė „Samsung“ atliktas tyrimas. „Nepasiklydę vertime“ pavadintos apklausos duomenimis, didelė dalis žmonių kelionėse patiria sunkumų net atlikdami tokius elementarius veiksmus, kaip maisto užsakymas, o negalėjimas susikalbėti juos dažnai dar ir nuveda į vadinamuosius turistų spąstus.

Vis dėlto minėtų nepatogumų daugeliui keliautojų galėtų padėti išvengti mūsų kišenėse esantys išmanieji telefonai. Dėl sparčiai vystomų dirbtinio intelekto (DI) technologijų šiandien jie geba ne tik išversti laukelyje įrašytą tekstą, bet ir padėti susikalbėti su užsieniečiais nemokant nė vieno svetimos kalbos žodžio. Pasitelkiant šiuos modernius sprendimus, atsiranda galimybė praeivių pasiklausti nuorodų iki jų pamėgto restorano ar telefonu užsisakyti vietinių vedamą turą, tarsi naudojantis gyvo vertėjo paslaugomis.

Pusė keliautojų bendravimui naudoja gestus

Tyrimas atskleidžia, jog daugiau, negu trečdalis (35 proc.), europiečių, būdami užsienyje, negali gatvėje paklausti kelio į jiems svarbius objektus. (29 proc.) apklaustųjų taip pat sunkiai sekasi perprasti svetimos šalies papročius, tačiau neabejotinai daugiausiai kliūčių keliautojams kyla maitinimo įstaigose. Pusė tyrime dalyvavusių asmenų prisipažino, kad norėdami užsisakyti maisto naudoja gestus.

Kalbos barjeras turistus dažniausiai nuveda į mažiau autentiškas, pernelyg brangiai įkainotas vietas, kuriose jie ne visada gaus kokybiškų paslaugų. Ketvirtadalis keliautojų prisipažino atidėliojantys keliones į savo svajonių kryptis vien tik dėl to, nuogąstaudami, jog negalės visavertiškai bendrauti su vietos gyventojais.

Slaptų vietų atradimai – didžiausias kelionių džiaugsmas

Daugelis keliautojų, planuodami keliones, svajoja apie vakarienes nedideliuose vietinių pamėgtuose restoranuose ir turizmo industrijos nepaliestas lankytinas vietas. Deja, norint pasiekti šalies perlus, tenka gebėti užmegzti kontaktą su vietiniais žmonėmis, kurie nebūtinai moka anglų ar kitą tarptautinę kalbą.

„Samsung Galaxy“ įrenginiuose esantis „Vertėjas žodžiu“ leidžia nesunkiai užmegzti pokalbius su vietiniais, net ir neturint jų kalbos žinių. Spustelėjus mikrofono piktogramą, tereikia pasakyti norimą frazę – išmanusis ją akimirksniu išvers. Analogiška veiksmų seka vietinis asmuo galės atsakyti į keliautojų užduotus klausimus.

Jei su vietiniais prireiktų susikalbėti telefonu, o ne gyvai, į pagalbą gali ateiti „Tiesioginio vertimo“ funkcionalumas. Jis realiu laiku išverčia pokalbius tiesiai jūsų įrenginyje, todėl kalbėdami telefonu galite jaustis tarsi turėdami asmeninį vertėją. Šis įrankis leidžia lengviau atlikti rezervacijas vietinių pamėgtuose restoranuose arba užsisakyti ekskursijas tiesiai iš tenykščių gidų.

Nuo socialinio tinklo įrašo iki lagamino

Kelionės šiandien tapo neatsiejamos nuo socialinių tinklų, nes daugelis keliautojų būtent čia skelbiamu turiniu susigundo nuvykti į egzotines šalis ir sužinoti apie negirdėtas vietas. Anot apklausos, net (63 proc.) keliautojų pripažino, kad unikalių potyrių ir kelionių perliukų ieško socialinėse medijose, nes „Instagram“, „TikTok“ ir kitos panašios platformos padeda atrasti tai, ko dažnai nėra turistų vadovuose.

Naujesniuose įrenginiuose esanti „Paieškos apibraukiant“ funkcija įgalina vartotojus greitai, be papildomų programėlių surasti visą informaciją apie ekrane matomus objektus. Tai ypač pasitarnauja tada, kai norima sužinoti, kur tiksliai fotografuotas vienas ar kitas peizažas, arba kaip vadinasi nuotraukoje matomas pastatas. Su šiuo įrankiu taip pat labai paprasta sužinoti norimų suvenyrų ar patiekalų pavadinimus – pakanka nukreipti kamerą ir juos apibraukti ekrane.

Norintiems ne tik mėgautis kitų kelionių įspūdžiais, bet ir patiems jais dalintis socialiniuose tinkluose, ypač praverčia „Nuotraukų pagalba“. Ši DI paremta paslauga pašalinti nepageidaujamus objektus bei be mūsų leidimo į kadrą nusprendusius patekti asmenis.

Tyrimo metodika:

  • Tyrimą atliko: „Opinium Research“
  • Imtis: 12 000 suaugusiųjų iš Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Vokietijos ir Lenkijos
  • Tyrimo atlikimo datos: 2024 m. liepos 11–19 d.

Pažinčių programėlių milžinai varžosi kurdami dirbtinio intelekto (DI) įrankius, kurie padėtų nusivylusiems naudotojams sklandžiau pradėti pokalbius ir užmegzti romantiškus santykius. Pasak Justinos Antropik, „Tele2“ socialinių tinklų ir skaitmeninio turinio vadovės, vartotojai tampa vis išrankesni, o pažinčių programėlių pažadai surasti tikrąją meilę pildosi ne visiems.

„Internetinių pažinčių programėlių rinka susiduria su iššūkiais tokiais kaip kintantys vartotojų įpročiai, didėjantis konkurentų skaičius ir žmonių jaučiamas nusivylimas tokio tipo programėlėmis. Vartotojai yra gana išlepinti, visko matę ir vis ieško inovatyvesnių sprendimų, todėl pažinčių programėlėms tampa sudėtingiau išsiskirti iš gausybės panašių konkurenčių“, – mintimis dalijasi J. Antropik.

Pavyzdžiui, „Bumble“ programėlės, vertinamos 830 mln. JAV dolerių, akcijos rugpjūčio mėnesį smuko daugiau nei 25 proc., kai buvo sumažinta jos pajamų prognozė ateityje. Neseniai atliktas prekių ženklo pertvarkymas nepasiteisino ir nepadidino vartotojų skaičiaus.

Didžiausias pažinčių programėlių rinkos žaidėjas „Match Group“, vertinamas 9,6 mlrd. JAV dolerių, taip pat patiria spaudimą iš investuotojų. Pagrindinis produktas „Tinder“ jau septynis ketvirčius iš eilės fiksuoja mokama programėlės versija besinaudojančių abonentų mažėjimą.

DI į kairę ir dešinę pirštu per ekraną brauks už mus?

Reaguodamos į nepalankią pažinčių programėlių finansinę statistiką ir prastas ateities prognozes, įmonės kuria pažangius DI įrankius, kurie gali padėti vartotojams lengviau užmegzti santykius, analizuoti pokalbius ir pateikti asmeniškai pritaikytus santykių patarimus.

J. Antropik sako, kad „Tinder“, per ateinančius 12 mėnesių ketina diegti daugiau DI įrankių. Jie programėlės naudotojus lydės visos naujos pažinties ir santykių, kol jie dar vyksta aplikacijos rėmuose, metu.

„Bendrovė jau pradėjo vystyti ribotą DI profilio kūrimo įrankį, skirtą palengvinti „nuotraukų pasirinkimo naštą“. Ši naujovė nuskaito vartotojo asmenines nuotraukas ir parenka tas, kurias naudojant vartotojas turi didžiausią pasisekimą tarp jį dominančių partnerių. „Bumble“  šiuo metu veikia panašus, bet vis dar ne toks tobulas įrankis. Šios programėlės atstovai teigė, kad taip pat kuria tobulesnę nuotraukų atrinkimo funkciją“, – teigia „Tele2“ atstovė.

Anot socialinių medijų ekspertės, „Hinge" planuoja pristatyti pokalbių robotą, kuris padėtų vartotojams sklandžiau bendrauti. Naudojant DI, robotas generuos atsakymus į žinutes, tarsi suteikdamas vartotojams papildomą palaikymą pokalbyje ir padės „neieškoti žodžio kišenėje".

Be to, sistema analizuos pokalbius ir pateiks vartotojams atsiliepimų apie jų bendravimo stilių bei suderinamumą su kitu žmogumi. Taip žmonės galės greičiau rasti bendrą kalbą ir sutelkti dėmesį į keletą potencialių partnerių, o ne pasimesti jų gausoje.

Pokyčių reikalingumą taip pat pagrindžia šių metų kovo mėnesį tarptautinės rinkos tyrimų agentūros „OnePoll“ atlikta apklausa, kuri parodė, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai pažinčių programėlių naudotojų patyrė perdegimą, o 40 proc. jų dėl išsekimo kaltina pasikartojančius nesėkmingus santykius.

„Programėlės, skirtos pažintims, stengiasi paversti meilės paiešką efektyviu verslu, o ne likimo nulemtu atsitiktinumu. DI padeda šiame procese, tačiau dar nėra pakankamai pažengęs, kad galėtų rasti tobulą partnerį, kaip tai vaizduojama distopiniame seriale „Black Mirror“. Šiuo metu DI įrankiai yra naudingi kuriant profilio aprašymus ar suteikiant pokalbio idėjų, tačiau žmonių autentiškumo ir tikro ryšio kūrimas lieka už jo galimybių ribų“, – sako „Tele2“ socialinių tinklų ir skaitmeninio turinio vadovė.

Įsivaizduokite, kad įeinate į drabužių parduotuvę, o ten jau pakabinti rūbai, kurių jums kaip tik tuo metu reikia. Toks scenarijus internetinėse parduotuvėse nieko nebestebintų. Tad kyla klausimas, ar dirbtinis intelektas (DI) gali „skaityti mintis“ ir taip pagerinti klientų patirtį? Gediminas Jankauskas, „DATA ATLAS“ produkto vadovas ir „Tele2“ didžiųjų duomenų mokslininkas atskleidžia, kaip DI gali analizuoti jūsų elgesį ir padėti verslams kurti geresnę klientų patirtį.

„Nors DI ir neturi telepatinių galių, jis demonstruoja įspūdingą gebėjimą numatyti mūsų norus. Remdamasis didžiuliais duomenų kiekiais, DI tarsi detektyvas atkuria mūsų skaitmeninį pėdsaką ir pateikia itin tikslius pasiūlymus. Vienas iš populiariausių pavyzdžių yra personalizuotos „Netflix" filmų ir serialų rekomendacijos. „Netflix"  stebi, ką mes žiūrime, ir tuomet pasiūlo tokį turinį, kuris patiko žmonėms su panašiais žiūrėjimo įpročiais. Labai panašiai DI veikia ir internetinėse parduotuvėse. Jeigu daug žmonių pirkdami mobilųjį telefoną kartu užsisako jam tinkantį dėkliuką, algoritmas taupys jūsų laiką ir tokį pirkinių derinį siūlys ir jums,“ – sako Tele2“ didžiųjų duomenų mokslininkas.

G. Jankauskas priduria, kad klientų aptarnavimo sferoje jau nemažai įmonių siūlo pirmiausia problemą išspręsti pasinaudojant DI pokalbių roboto pagalba. Tokie robotai puikiai tinka atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus apie darbo laiką, produktų pristatymą ar grąžinimą, taip gyviems konsultantams suteikdami daugiau laiko sudėtingesnėms užduotims atlikti.

Ko iš DI laukti ateityje? 

Anot G. Jankausko, artimiausiu metu DI vaidmuo klientų aptarnavime tik augs. DI galimybės leidžia sistemoms suprasti, interpretuoti ir reaguoti į klientų užklausas taip efektyviai ir patogiai, kaip niekada anksčiau.

Pasak duomenų mokslininko, įmonės, kurios įdiegia DI pagrindu sukurtus sprendimus, gali efektyviau prisitaikyti prie besikeičiančių klientų poreikių. Tai galiausiai padeda didinti klientų pasitenkinimą ir jų lojalumą įmonei.

„Forbes“ atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 600 JAV verslų, naudojančių DI, atskleidė įspūdingus rezultatus. 72 proc. respondentų teigė, kad DI leido žymiai pagreitinti sprendimų priėmimą, taip padidinant operacinį efektyvumą ir gerokai pagerintant klientų aptarnavimo kokybę. DI pagrindu veikiantys pokalbių robotai ir virtualūs asistentai nedelsiant reaguoja į klientų klausimus. Tai lemia geresnį klientų pasitenkinimą ir teigiamą prekių ženklo vertinimą.

„DI įrankiai veikia visą parą, septynias dienas per savaitę, todėl pagalba visada yra po ranka. Nors šiuo metu tam tikri sudėtingesni klausimai vis dar reikalauja žmogaus konsultanto įsikišimo, mūsų tikslas – nuolat plėsti DI galimybes, kad galėtume suteikti klientams dar išsamesnę pagalbą“, – sako „Tele2“ didžiųjų duomenų mokslininkas.

Anot jo, nors šiandien kai kurios įmonės jau turi ir balsu valdomus pokalbių robotus, jų pritaikymas dar nėra plačiai paplitęs. Ateityje šie robotai taps neatsiejama klientų aptarnavimo dalimi, ypač padėdami tiems žmonėms, kurie nėra įpratę naudotis internetu. 

„Be to, DI leis įmonėms pereiti nuo reaktyvaus problemos sprendimo prie proaktyvaus informavimo apie galimus nesklandumus ir siūlyti išankstinius sprendimus. Tai skatins dar labiau pasikliauti įmone, su DI dar greičiau ir tiksliau atliepiančia kliento poreikius“, – sako G. Jankauskas.

Kai robotų klaidos atsieina brangiai

Kai kurie atvejai parodo, kad DI negali visiškai pakeisti žmogaus. Technologijos kartais klysta, o už šias klaidas verslui tenka brangiai susimokėti. DI padeda greitai susisteminti didelius duomenų kiekius, tačiau, kaip teigia G. Jankauskas, tikrasis sprendimų priėmimas versle visada lieka žmogaus rankose.

„DI vis dar nėra tobulas ir kartais sukuria tikrai kuriozinių situacijų. Pavyzdžiui, socialiniame tinkle  „X“, kuris anksčiau vadinosi „Twitter“, vienas vartotojas pasidalino pasakojimu, kaip bendravo su automobilių prekybos įmonės pokalbių robotu. Supratęs, kad jis veikia „ChatGPT“ pagrindu, jis įtikino pokalbių robotą parduoti jam „Chrysler“ automobilį už vieną dolerį. Nors šis incidentas gali atrodyti kaip juokingas nesusipratimas, jis atskleidžia rimtą riziką verslui,“ – sako G. Jankauskas.

Anot G. Jankausko, daug įmonių skuba diegti DI, neįvertindamos galimų grėsmių. Šis skubėjimas gali turėti rimtų pasekmių saugumui, privatumui ir klientų pasitikėjimui.

„Verslui vertėtų kruopščiai įvertinti, ar pasirinkti DI įrankiai atitinka įmonės interesus ir savo funkcijas atlieka teisingai. Tik taip galima užtikrinti, kad DI iš tikrųjų gerintų klientų patirtį, o ne atvirkščiai,“ – sako didžiųjų duomenų mokslininkas.