Ilgai besitęsusi pandemija daugeliui žmonių visame pasaulyje tapo savotišku tramplinu į kompiuterinių žaidimų pasaulį. Praskaidrindama monotoniškai slenkančias karantino dienas, ši įspūdingai išpopuliarėjusi veikla įrodė galinti padėti palaikyti emocinę gerovę bei užpildyti socializacijos trūkumo sukurtą tuštumą. Šios tendencijos sėkmę atnešė ir Lietuvos kūrėjams, kurių žaidimai kompiuteriams, konsolėms ir išmaniesiems telefonams per pastaruosius metus sulaukė milijoninio atsisiuntimų skaičiaus.

Tikriausiai daugelis aktyvias pramogas mėgstančių lietuvių išbandė ne taip ir seniai išgarsėjusį loginio mąstymo žaidimą – pabėgimo kambarį. Nors jis laikomas nauja pramoga, tačiau šio žaidimo ištakos glūdi dar praėjusio amžiaus pabaigoje. Taigi, kaip atsirado taip žaibiškai pasaulyje ir Lietuvoje išgarsėjęs galvosūkių žaidimas?   

Pabėgimo kambario žaidimo kilmė 

1988 m. Johnas Wilsonas sukūrė „Behind Closed Doors“ – tekstinį žaidimą, kuriame žaidėjas yra įstrigęs kambaryje. Tokia žaidimo koncepcija sulaukė didelio susidomėjimo ir per 15 metų vaizdo žaidimai „Escape the Room“ pradėjo plisti sparčiau. Minėtuose žaidimuose, kaip ir dabartiniuose pabėgimų kambariuose, žaidėjai turėjo atskleisti kambaryje užkoduotas paslaptis naudodamiesi tik savo gebėjimais, logika bei komandos draugų pagalba. Tik išsprendus visas užduotis arba išsiaiškinus visas paslaptis, žaidėjai pabėgą iš kambario ir pereina į kitą lygį arba žaidimą laimi.   

Pirmąjį ir artimiausią realiajam pabėgimo kambariui „Escape Game“ vaizdo žaidimą pavadinimu „Crimson Room“ 2004 m. sukūrė japonas Toshimitsu Takagi. Taip buvo sukurtas terminas „Takagim“, kuriuo buvo apibūdinami tokio tipo žaidimai. Šių žaidimų atmosfera dėl grėsmingos muzikos, minimalistinės ir tuščios aplinkos bei kitų veikėjų nebuvimo dažnai sukelia izoliacijos jausmą, įtampą. Žaidėjai turi atsakymų ieškoti virtualiajam kambaryje užvesdami pelės žymeklį ir spustelėdami objektus. Tokių kompiuterinių žaidimų veiksmas paprastai vyksta vienoje erdvėje, o žaidėjų galutinis tikslas yra ištrūkti pro duris. Pabėgimo vaizdo žaidimų populiarumas ilgainiui tapo įkvėpimu realiems žaidėjų nuotykiams tikrame pabėgimo kambaryje. 

Pirmasis realusis pabėgimo kambario žaidimas – Japonijoje  

2007 m. Japonijos bendrovė SCRAP pirmą kartą virtualųjį pabėgimo kambarį perkėlė į realybę. Kompanijos įkūrėjas Japonas Takao Kato 2007 m. sukūrė pirmąjį tikro gyvenimo pabėgimo žaidimą. Vaizdo žaidimų „Escape the room“ populiarumas ir asmeninis T. Kato nuotykių troškimas įkvėpė jį atrasti ką nors naujo, nematyto. Iš pradžių japonai žaidė pabėgimo žaidimus įvairiuose šalies baruose, kavinėse ir klubuose. Tačiau per kelerius metus įvairiausi verslai įkūrė daugiau tokių pabėgimo kambarių visoje Azijoje ir Europoje. Pabėgimo žaidimai JAV pasiekė 2012, o 2014 m. pradėjo sparčiai populiarėti, kai kelios tokių žaidimų kūrėjų įmonės pamažu įsitvirtino tokiuose didmiesčiuose kaip San Franciskas, Sietlas, Sent Luisas, Niujorkas ir Nešvilis. 

Lietuvoje pabėgimo kambariai pradėjo kurtis nuo 2014 m., o 2017 m. buvo pasiektas pats didžiausias šių žaidimų populiarumo pikas. Šiandien veikiančių kambarių visoje šalyje yra virš 30, o kiekvienas jų gali pasiūlyti po 2 – 3 skirtingus kambarių išdėstymus, kuriuose žaidėjai paskirstomi vaidmenimis ir valandai gali tapti detektyvais ar net alchemikais. Tačiau svarbu paminėti, jog pabėgimo kambariai Lietuvoje pastaruoju metu kuriami ne vien tik linksmam laisvalaikiui praleisti, bet ir ugdyti žaidėjų loginio ir kritinio mąstymo įgūdžius bei socialinius ir komandinio bendradarbiavimo gebėjimus.  

Pabėgimo kambariai – puikus mokymo ir kovos su dezinformacija įrankis 

Pabėgimo kambariai, ugdantys daugybę socialinių ir loginio mąstymo gebėjimų, gali būti naudojami kaip jaunimo mokymo ir švietimo forma. „Britų taryba Lietuvoje ir Žinių ekonomikos forumas kartu įgyvendina „People to People“ projektą „Escape disinfo“. Šio projekto metu  mokiniai galės pabėgimo kambaryje stebėti, analizuoti ir veikti pagal tyčia ir netyčia pateiktą klaidinančią informaciją, išmokti ją atskirti. Šiuose originaliuose mokymuose įtraukiamos užduotys, kurios supažindina su naujausiomis technologijomis, vizualine komunikacija, propagandos metodais, žiniasklaidos vaidmeniu visuomenėje“,- teigia Britų tarybos vadovė Ona Marija Vyšniauskaitė, kuri pabrėžia, kad skatinti jaunimo kritinį mąstymą ir ugdyti gebėjimą atpažinti dezinformaciją yra vienas svarbiausių Britų tarybos Lietuvoje tikslų. 

„Mes norėjome, kad „pabėgimo kambarys“ būtų prieinamas kuo didesniam skaičiui mokyklų Lietuvoje, todėl jis nėra fizinė erdvė įsikūrusi Vilniuje, bet vežiojamas užduočių rinkinys, kuris gali atkeliauti į bet kurią Lietuvos mokyklą ir klasę. Mokiniams labai patinka, jie aktyviai įsitraukia, diskutuoja ir spręsdami užduotis susipažįsta su itin aktualiomis temomis. Užduotys nėra lengvos ir pats kambarys skirtas vyresnių klasių mokiniams, bet matydami didžiulį susidomėjimą tikimės ateityje jį pritaikyti ir jaunesniems“,– mintimis dalinasi Žinių ekonomikos forumo vadovas Arminas Varanauskas.  

Britų taryba yra tarptautinė Jungtinės Karalystės švietimo ir kultūrinių ryšių organizacija, Lietuvoje veikianti nuo 1992 metų. Per savo ilgametę veiklą Britų tarybos Vilniaus biuras įgyvendino daug programų ir iniciatyvų, skirtų tobulinti anglų kalbos mokymą, puoselėti bendradarbiavimą kultūros srityje bei plėtoti švietimo ir menų mainus tarp Jungtinės Karalystės ir Lietuvos.  

Ar esate profesionalus žaidėjas, ar jūsų vaizdo žaidimų stalas yra tiesiog atsipalaidavimas po ilgos dienos – vaizdo žaidimams tinkamas ekranas yra būtinybė. LG Electronics ekspertai atskleidžia, į ką atkreipti dėmesį renkantis naują monitorių.

Šią savaitę Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus parkuose apsigyvens vaiduokliai – lietuvių studija „Why Does Games“ surengs pirmąjį naujojo žaidimo „Ghosts“ išbandymą. Žaidimas, kaip ir populiarusis „Pokemon Go“ ar ankstesnis lietuviškas „Monster Buster“, yra žaidžiamas mobiliuoju telefonu vaikštant lauke, tačiau išsiskiria tuo, jog yra tarsi renginys, vykstantis tik tam tikru laiku ir tam tikrose vietose.

Žaidimas papasakos istoriją, kurios centriniu veikėju tampa pats žaidėjas. „Ghosts“ galima apibūdinti kaip vadinamą vaidmenų žaidimą, kuriame herojui tenka keliauti po pasaulį, bendrauti su sutiktais personažais, vykdyti užduotis ir taip po truputį atskleisti žaidimo istoriją. Tik šiuo atveju herojus yra pats žaidėjas, o pasaulis – didžiųjų miestų parkai, pavyzdžiui, „Sereikiškių“ Vilniuje ar „Draugystės“ Kaune (informacija apie visas žaidimo vietas pateikiama jo svetainėje). Atkeliavusius į pasirinktą parką žaidėjus pasitiks virtualios durys, pro kurias į mūsų pasaulį pateko vaiduokliai. Jie čia atsirado vedami vidinio dviejų galingų vaiduoklių konflikto ir tik jį išsprendus šios antgamtinės būtybės galės grįžti namo. Nuo žaidėjo pasirinkimų ir veiksmų priklausys kaip bus išnarpliota istorija ir išspręstas konfliktas. O norint išsiaiškinti visus įmanomus kelius ir išbandyti visas žaidimo galimybes, pasak kūrėjų, prireiks dviejų ar trijų valandų.

„Ghosts“ žaismas susideda iš kelių dalykų: tai pokalbiai su vaiduokliais, užduočių vykdymas, resursų, reikalingų joms įvykdyti rinkimas ir įvairūs minižaidimai“, – pasakoja žaidimo dizaineris ir studijos įkūrėjas Vaidas Okunis. – „Mūsų kūrėjų komanda anksčiau dažnai dalyvaudovo įvairiose orientacinėse varžybose. Po kiek laiko nusprendėme, kad norime pamėginti patys jas organizuoti, tačiau mes norėjome labiau susitelkti į istoriją ir personažus, tad teko iš esmės pakeisti renginio formatą. Mūsų renginiai tai nėra lenktynės, mes norime, kad kiekvienas žaidėjas galėtų žaisti savu tempu ir pats nuspręsti kaip pakreipti vaiduoklių istoriją.“

Pasak Vaido, prie žaidimo studija dirba jau daugiau nei metus, bet pristatyti jį žaidėjams didesniu mastu kliudė pandemijos bangos. Tiesa, kūrėjams pavyko patestuoti žaidimą su nedidelėmis grupelėmis Lietuvoje ir keliose užsienio šalyse kaip Šveicarija ar Naujoji Zelandija. Bet būtent šis pristatymas Lietuvos miestuose taps pirmuoju tikru išbandymu ir atskleis visas „Ghosts“ galimybes. Tikimasi, jog narplioti vaiduoklių istorijos įvairiuose miestuose susirinks daugiau nei 200 žmonių.

Vienas iš tikslų kuriant „Ghosts“ buvo parengti žaidimus taip, kad juos būtų galima saugiai žaisti ir išliekant COVID-19 rizikoms, nes viskas vyksta lauke, galima rinktis įvairius keliavimo po parkus bei užduočių įveikimo maršrutus ir laikytis saugaus atstumo nuo kitų žaidimo dalyvių.

Norintys sudalyvauti šiame renginyje kviečiami registruotis ir įsigyti bilietus žaidimo portale https://whydoesgames.com/. Tuomet dalyviai elektroniniu paštu gaus nuorodas iš kur atsisiųsti programėlę „Android“ arba „Apple“ įrenginiams, tikslią informaciją apie žaidimo vietą bei laiką ir kodą žaidimui aktyvuoti. Vaiduoklių portalai parkuose atsirakins skirtingomis dienomis ir metu įvairiuose miestuose nuo rugpjūčio 19 iki 22 dienos.

Vaizdo žaidimų bendrovė „Sony Interactive Entertainment“ pristatė naujausią populiaraus žaidimo „Ratchet & Clank” versiją – „Rift Apart“. Tai jau šešioliktoji trečiojo asmens šaudyklės versija per devyniolika jos gyvavimo metų. „Rift Apart“ yra „PlayStation 5“ konsolės ekskliuzyvas, o tai reiškia, jog šio išskirtinio žaidimo negalima žaisti per jokią kitą konsolę. 

„Šioje šaudyklėje valdysite pagrindinį veikėją Ratchetą ir jo ištikimą draugą Clanką. Jie yra išgalvoti galaktikos saugotojai, besikaunantys su blogiečiais įvairiose planetose. Abiejų veikėjų pagrindinis tikslas – palaikyti galaktikos tvarką. „Rift Apart“ versijoje atsirado ir nauja veikėja Riveta. Tai apskritai pirmas kartas žaidimo istorijoje, kai pagaliau galima žaisti su pagrindine veikėja moterimi“, – sako „Sony Interactive Entertainment“ atstovas.

Po penkerių metų pertraukos pasirodžiusi naujoji žaidimo versija „Ratchet & Clank: Rift Apart” sukurta taip, kad ją lengvai galėtų žaisti neįgalūs žaidėjai. Žaidimas turi daugiau nei 79 pritaikymo galimybes neįgaliesiems, todėl juo gali mėgautis net ir neregiai ar turintys kitų regėjimo ar motorikos sutrikimų.

Žaidimo garso takelį sukūrė garsus muzikantas Markas Mothersbaughas, DEVO grupės narys, kuris šiemet yra nominuotos Rokenrolo šlovės muziejuje. JAV kompozitorius kūrė muziką ir kitiems žinomiems žaidimams, pavyzdžiui, „Crash Bandicoot“, „The Sims“, filmams – „Thor: Ragnarok“ ir „Tiger King“, televizijos platformai „Netflix“.

„Ratchet & Clank: Rift Apart” visapusiškai naudoja „PlayStation 5“ žaidimų kompiuterio SSD diską, todėl krovimosi laiko beveik nėra. Žaidimas puikiai sąveikauja su „PlayStation 5 DualSense“ pulteliu, o tai sukuria įspūdį, kad žaidimo ginklus laikote savo rankose. Be to, žaidžiant išskirtinę patirtį sukuria 3D erdvinis garsas.

„Ratchet & Clank” žaidimo kūrėja yra Kalifornijos įmonė „Insomniac“, kurią 2019 metais už beveik 195 mln. eurų įsigijo „PlayStation“ žaidimų konsoles gaminanti bendrovė „Sony Interactive Entertainment“. „Ratchet & Clank” laikomas populiariausiu „Insomniac“ sukurtu žaidimu ir apskritai vienu perkamiausių per visą vaizdo žaidimų istoriją.