Plečiant 5G tinklą Lietuvoje, skirtingų operatorių dėmesys kaimo vietovėms nevienodas, rodo naujausia Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) ataskaita. Metų pabaigoje paskelbti RRT skaičiavimai demonstruoja, kad didmiesčių apylinkėse 5G ryšys sparčiai gerėja, tačiau regionai iki šiol susiduria su ženkliomis aprėpties spragomis. Tai leidžia teigti, kad kai kurie mobiliojo ryšio operatoriai pirmenybę teikia pelningesnėms didžiųjų miestų rinkoms, didindami skaitmeninę atokesnių rajonų atskirtį.

„Galime pasidžiaugti, jog nuo 2023 m. penktos kartos tinklas Lietuvoje reikšmingai išsiplėtė tiek aprėptimi, tiek sparta. Nors „Telia“ ir toliau išlieka vienvalde 5G lydere, „Bitė Lietuva“ ir „Tele2“ taip pat didino savo pajėgumus. Deja, pastarųjų bendrovių klientams 5G daugeliu atvejų vis dar yra didmiesčių privilegija. Stipraus ir stabilaus 5G ryšio nebuvimas riboja regionų gyventojų galimybes pasinaudoti pažangiais skaitmeniniais sprendimais ir trukdo kurtis kaimo vietovėse investuoti norinčiam verslui“, – sako „Telia“ radijo tinklo vadovas Ramūnas Mikalauskas

RRT nustatė, kad šiuo metu 5G ryšys jau dengia 94,6 proc. šalies teritorijos ir yra prieinamas net 99,7 proc. Lietuvos namų ūkių. Tiesa, tokią aprėptį šiandien gali pasiūlyti tik „Telia“. „Bitė Lietuva“ 5G gali naudotis 71,9 proc., o „Tele2“ – 64,8 proc. namų ūkių.

Skirtingą įdirbį 5G srityje taip pat liudija valdomos 5G infrastruktūros mastai. 2024 m. lapkričio 8 d. duomenimis, „Bitė“ bei „Tele2“ RRT buvo užregistravusios atitinkamai 696 ir 396 5G bazines stotis, o „Telia“ – 1577 arba beveik pusantro karto daugiau, nei konkurentai kartu sudėjus. Ne ką mažiau iškalbingas ir aktyvių 5G celių skaičiaus skirtumas – „Bitė“ beveik dvigubai lenkia „Tele2“, turėdama 2084 aktyvias 5G celes, kai „Tele2“ jų turi 1073, tačiau šioje srityje užtikrintai pirmauja „Telia“ su 6016 aktyvių celių.

„Nepaisant didelių infrastruktūros skirtumų, visiems operatoriams jau pakanka pajėgumų 5G ryšiu padengti didžiuosius Lietuvos miestus. Tačiau kirtus miesto ribą, vis dar matosi daug nebaigtų konkurentų namų darbų. Kitaip nei „Telia“, „Bitės“ ir „Tele2“ vartotojai, gyvenantys Zarasų, Utenos, Varėnos bei Šalčininkų savivaldybėse, jau antrus metus laukia, kol savo telefonų ekranuose galės išvysti 5G ženklelį. Minėtiems operatoriams galėtų pasiskųsti ir vos pusvalandžiu nuo Kauno nutolusi Jonava, ar iki šiol poilsiautojams 5G tik retomis progomis pasiūlyti galinti Neringa“, – ataskaitos rezultatus komentuoja R. Mikalauskas.

Pateikdama naujausią ataskaitą, RRT taip pat akcentavo interneto kokybės atotrūkį tarp miestų ir kaimų. Remiantis tarnybos duomenimis, pasiekti patenkinamą 30 Mb/s mobiliojo interneto spartą gali tik kiek daugiau nei pusė kaimiškų vietovių gyventojų, o didmiesčiams įprastas 100 Mb/s greitis yra tik vos ketvirtadalio minėtos grupės asmenų „privilegija“. Su tuo būtų galima veiksmingai kovoti, regionuose aktyviai plėtojant 5G infrastruktūrą.

„Telia“ atstovo teigimu, nėra taip, kad „Bitė“ ir „Tele2“ kaip nors vėluotų šalyje vystyti 5G ar atsiliktų nuo savo pačių iškeltų tikslų. Regionų ignoravimą greičiausiai lemia jų pasirinkta 5G tinklo plėtros strategija, kai didžiausi šios ryšio technologijos pajėgumai pirmiausia sukoncentruojami greičiausią investicijų grąžą garantuojančiuose didmiesčiuose. Tuo metu į regionus su 5G ketinama žengti tik po kurio laiko, atpigus infrastruktūrai ir tose vietovėse susidarius kritinei 5G vartotojų masei.

Nors tokia taktika turi finansinę logiką, ji diskriminuoja atokiau nuo miestų gyvenančius asmenis. Šiems žmonėms mobilusis ryšys dažnai net svarbesnis, nei miestiečiams, nes jis padeda gauti telemedicinos paslaugas, organizuoti nuotolinius susitikimus su banko atstovais ar tiesiog leidžia dirbti nuotoliniu būdu, kovojant su dalyje kaimų paplitusia bedarbyste. Be to, spartus internetas šiandien svarbus bet kokiam regione įsikurti norinčiam verslui. Nutolusiose vietovėse ne visada yra techninių galimybių pasiūlyti šviesolaidinį internetą, tad 5G galėtų tapti kokybiška jo alternatyva, o jo nebuvimas – kliūtimi investuoti.

Kalbėdamas apie ateities perspektyvas, R. Mikalauskas pabrėžė, jog net ir stipriu 5G ryšiu padengusi visą Lietuvą, „Telia“ neketina sustoti. Bendrovė rimtai žiūri į RRT pastebėjimus dėl būtinybės mažinti interneto kokybės atskirtį tarp miestų ir kaimų. To ketinama siekti toliau didinant esamos 5G infrastruktūros pajėgumus ir nuolat modernizuojant 4G bazines stotis, kad jos garantuotų optimalią spartą tiems, kieno įrenginiai dar nepalaiko 5G.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) 2023 m. atliko mobiliosios interneto prieigos paslaugų kokybės rodiklių įvertinimo matavimus Lietuvos teritorijoje veikiančiuose operatorių UAB „Bitė Lietuva“, Telia Lietuva, AB, UAB „Tele2“ tinkluose. Matavimai parodė, kad vidutinė duomenų gavimo sparta padidėjo visų operatorių tinkluose – siekė 107-202 Mb/s, priklausomai nuo operatoriaus. 

„Didelę įtaką spartos augimui turėjo 5G technologijos diegimas, ypač miestuose – kai kuriuose iš jų vidutinė gavimo sparta viršija 300 Mb/s“, – sako Vaidotas Radzevičius, RRT elektroninių ryšių reguliavimo grupės vyriausiasis specialistas.

Pasak jo, duomenų siuntimo sparta, palyginti su 2022 m., taip pat paaugo visų operatorių tinkluose ir siekė nuo 19,1 iki 37,8 Mb/s. Tuo metu delsos vertė išliko panaši – 48–57 ms. Delsa rodo kokios reakcijos, greitos ar lėtos, į veiksmus atliekamus vartotojo galinėje įrangoje galima tikėtis iš tarnybinės stoties, kuri teikia turinį ar paslaugą. 

„Žema delsa aktuali realaus laiko veiklai, pavyzdžiui, kai žaidžiami kompiuteriniai žaidimais su kitais žaidėjais realiu laiku, tiesioginių vaizdo ar garso transliacijų metu, nuotolinio valdymo užduotims ir pan. Įprastų tinklalapių užkrovimo laikui delsa neturi didelės įtakos. Duomenų gavimo sparta, tarnybinės stoties (kurioje yra tinklalapis) apkrova, paties tinklalapio struktūra ir turinio elementai turi ženkliai didesnę įtaką per kiek laiko jis užsikraus“, – aiškina RRT atstovas.

Jo teigimu, sparčiai diegiama 5G technologija gali suteikti didesnes spartas ir mažesnes delsas nei iki šiol buvusios technologijos, tačiau viskas priklauso nuo pasirinkto šios technologijos diegimo būdo.

„Šiuo metu Lietuvoje 5G technologija veikia kartu su 4G, t. y. ne savarankiškame režime. Dėl šios priežasties vidutinių delsos verčių sumažėjimo, ką galėtų suteikti 5G, palyginti su praeitu laikotarpiu, nepastebėjome“, – pabrėžia ekspertas. 

Matavimai keliuose ir miestuose

RRT matavimus vykdė keliuose ir miestuose RRT automobiliu važiuojant pasirinktais maršrutais keliais ir miestų gatvėmis, o matavimai geležinkeliuose buvo atliekami keleivinio traukinio vagone važiuojant keleivių pervežimo maršrutais.

„Paslaugų kokybė keleiviniuose geležinkelių maršrutuose pagerėjo, tačiau išlieka tendencija, kad keliaujant geležinkeliais tikėtina gavimo sparta bus mažesnė nei keliaujant automobilių keliais ir miestų gatvėse. Geležinkeliai turi daugiau atkarpų, kur kelias eina miškais ar toliau nuo gyvenviečių, kur yra pastatyta mažiau bazinių stočių“, – dėsto  V. Radzevičius.

 Matavimų metu buvo pastebėta ir atkarpų keliuose, kur ryšio sąlygos ženkliai suprastėja arba mobilios interneto prieigos paslaugos teikimas iš viso nutrūksta, t. y. signalo lygis nukrenta ir jo nebepakanka ryšiui išlaikyti. 

„Dažniausiai taip nutinka tolstant nuo bazinės stoties, o kita bazinė, kuri turėtų perimti ryšio palaikymą, yra tiesiog per toli. Tokią situaciją pakeistų didesnis bazinių stočių skaičius ar sprendimas naudoti toliau sklindančius dažnius“, – sako V. Radzevičius, RRT elektroninių ryšių reguliavimo grupės vyr. specialistas.

Visą mobiliosios interneto prieigos ataskaitą rasite čia: https://www.rrt.lt/d/mobiliosios-interneto-prieigos-paslaugu-kokybes-rodikliu-ivertinimo-ataskaita-2/

Per pastaruosius kelerius metus išaugo naudojimasis įvairiomis nuotolinių vaizdo konferencijų platformomis, o vis populiaresnės tampa ir tiesioginio vaizdo dalijimosi (angl. „streaming“) platformos. Ekspertas tikina, kad naujosios kartos 5G ryšys suteiks dar daugiau galimybių ir pakeis vaizdą, matomą išmaniųjų prietaisų ekranuose: pagerės vaizdo skambučių, konferencijų kokybė, o skirtumą pajaus ir tokių platformų, kaip „TikTok“ bei „Twitch“ naudotojai bei kūrėjai.

Pagerins vaizdo skambučius

Tie, kas jau išbandė naujosios kartos 5G ryšį, žino, kad jis užtikrina gerokai greitesnę ir patogesnę naršymo patirtį, suteikia didesnę duomenų perdavimo spartą ir patikimumą. Vienas iš pagrindinių 5G privalumų yra tai, kad ryšys užtikrina daug didesnį duomenų srauto pralaidumą nei 4G, kuris šiuo metu yra daugumos išmaniųjų įrenginių standartas. Tai gali suteikti naudos tokioms itin dažnai naudojamoms vaizdo konferencijų platformoms, kaip „Zoom“, „Microsoft Teams“, „Google Meets“, taip pat „Messenger“, „WhatsApp“ ir kitoms.

„Duomenų srauto pralaidumas – tai duomenų kiekis, kurį galima perduoti arba priimti per tam tikrą laiką. Didesnis pralaidumas reiškia greitesnį ir sklandesnį vaizdo transliavimą, kuris yra labai svarbus, pavyzdžiui, vaizdo konferencijoms. Naudojantis 5G galima mėgautis didelės raiškos vaizdo įrašais be striginėjimo, pikselizacijos ar iškraipymų. Taip pat galima lengvai ir greitai dalytis dideliais failais, prezentacijomis ir dokumentais“, – sako dr. Evaldas Stankevičius, „Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovas.

Dar vienas 5G privalumas – mažesnis duomenų siuntimo ir gavimo uždelsimas. Anot eksperto, vėlavimas gali turėti įtakos vaizdo konferencijų kokybei ir patikimumui, nes dėl jo gali sutrikti garso ir vaizdo sinchronizacija arba atsirasti ryšio spragų ir pertrūkių. Mažesnis vėlavimas reiškia, kad vaizdo konferencijos vyksta operatyviau ir realiuoju laiku, o tai ypač svarbu tuomet, kai skambučio metu būtinas interaktyvumas ir bendradarbiavimas. 5G ryšys suteikia galimybę sklandžiai ir natūraliai bendrauti, nesijaudinant dėl vėlavimo ar aido.

Pasak dr. E. Stankevičiaus, 5G taip pat išplečia judriojo ryšio tinklo paslaugų aprėptį ir prieinamumą: „5G naudoja įvairių dažnių juostų derinį, įskaitant milimetrines bangas (mmWave), kurios gali užtikrinti itin didelę spartą ir didelį pajėgumą, tačiau jų veikimo spindulys yra ribotas ir jas gali blokuoti kliūtys. Šiam iššūkiui įveikti 5G taip pat naudoja žemesnio nei 6 GHz dažnio dažnių juostas, kurios gali aprėpti didesnius plotus ir prasiskverbti pro pastatus bei sienas. Be to, 5G išsiskiria nedidelėmis bazinėmis stotimis, kurias galima įrengti įvairiose mažiau pasiekiamose vietose ir taip sustiprinti signalą.“

Daugiau galimybių kūrėjams

Visos naujosios kartos ryšio charakteristikos leidžia juo naudojantis kokybišku vaizdu dalintis nuosekliau ir iš daugiau vietų. Vaizdo kokybė pagerės ne tik atliekant vaizdo skambučius, bet ir žiūrint tiesiogines vaizdo transliacijas ar norint tiesioginį vaizdą patiems transliuoti didelei auditorijai. 

Tai itin aktualu tiems, kurie naudojasi tokiomis platformomis, kaip „TikTok“ ar „Twitch“ – vartotojams 5G užtikrins mažesnę transliacijų delsą ir aukštą vaizdo kokybę, o kūrėjams – daugiau galimybių interaktyviam turiniui. Anot eksperto, šių platformų kūrėjams 5G ryšys padės kurti labiau įtraukiantį turinį, nes leis greičiau ir sklandžiau tiesioginio vaizdo dalijimosi metu bendrauti su žiūrovais, perduoti jiems itin didelės raiškos 4K vaizdus.

„Be to, 5G leis dar paprasčiau įtraukti tokias technologijas, kaip papildyta ar virtuali realybė. Tai gali būti itin aktualu jaunajai kartai, kuri ne tik daugiau laiko praleidžia tokiose platformose, bet ir jas paverčia savo darbu. Palanku ir tai, kad 5G ryšys prieinamas ir jaunimo dažniau naudojamose išankstinio mokėjimo kortelėse – pavyzdžiui, jau veikia ir „Pildyk“ tinkle“, – sako dr. E. Stankevičius.

Jis priduria, kad 5G užtikrins ir didesnį tokių platformų saugumą ir privatumą. 5G naudoja pažangius šifravimo ir autentifikavimo metodus, kad apsaugotų duomenis ir naudotojų tapatybę. 5G taip pat leidžia naudoti tinklo skaidymo metodą, gali užtikrinti vaizdo dalijimuisi skirtus ir izoliuotus išteklius, taip užtikrinant optimalų našumą ir saugumą.

Daugiau informacijos:

Asta Buitkutė

„Tele2“ atstovė ryšiams su visuomene

M +370 668 00467

@ Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. 

Populiariausio operatoriaus šalyje „Tele2“ pasiektas 5G greičio rekordas oficialiai įrašytas į Lietuvos rekordų registrą. Iki šiol tokį 5G ryšio greitį mobiliojo ryšio operatorius bandymo metu pasiekė vienintelis.

„Oficialiai užfiksuotas 5G greičio rekordas parodo „Tele2“ tinklo galimybes. Bandome naujausias technologijas, pritaikome inovacijas ir kasdien su visa komanda dirbame tam, kad pigus ir kokybiškas 5G ryšys būtų prieinamas kiekvienam šalies gyventojui“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Baltijos šalims.

Pirmą kartą rekordas buvo užfiksuotas gegužės 12 dieną inovacijų konferencijos „Login“ metu. Tuomet pasiektas 4,45 Gbps 5G interneto greitis. Birželio 12-ąją rekordas buvo pasiektas kartu su rekordų fiksavimo agentūra ir įtrauktas į Lietuvos rekordų registrą – užfiksuotas net 4,22 Gbps greitis.

5G interneto greičio rekordą „Tele2“ tinkle užfiksavo Lietuvos rekordų fiksavimo agentūra „Rekordų akademija“. Matavimo rezultatai protokoluojami vertinant 3 kriterijus – duomenų gavimas (angl. download), duomenų siuntimas (angl. upload), delsa (angl. ping).

Atlikus 3 matavimus ne didesniu nei 5 min. intervalu rekordiniu laikomas geriausias rezultatas.

Matavimams naudotas išmanusis telefonas „Xiaomi MI 12 Pro“ ir „Nokia“ tinklo įranga. Matavimai atlikti naudojant kompanijos „Ookla LLC“ aplikaciją „Speedtest“.

Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ savo tinkle 5G greičio rekordą pasiekė 26 GHz radijo dažnių juostoje (mmWave). Bandymo tikslais jai buvo gautas specialus Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) leidimas.

26 GHz radijo dažnių juosta ateityje bus skirta ir naudojama greičiui bei talpai. Ji bus ypatingai reikšminga didelių renginių, koncertų metu, o taip pat bus naudojama sporto arenose ar didžiųjų miestų centruose, kuomet susirinkus didelei masei žmonių ryšį reikės stiprinti.

Ši dažnių juosta padės tvirtus pamatus ir virtualios bei papildytos realybės paslaugoms, reikalaujančioms didelės greitaveikos.

„Išmėginta dažnių juosta pritaikoma gerinant vartotojų patirtį ar siekiant užtikrinti tinklo greitaveiką. Šis spektras gali būti naudojamas mobiliajam internetui namams, esantiems užmiestyje ar net pramonės automatizavimui“, – sakė Valerij Kovzan, „Tele2“ technikos direktorius.

Operatorius diegdamas 5G tinklą naudoja „Nokia“ įrangą. „Tele2“ 5G plėtros strateginė kryptis šiame etape yra technologiją diegti ten, kur populiacija didžiausia – miestuose, miesteliuose, savivaldybių centruose, nes čia naujos kartos ryšys bus prieinamas didesniam klientų ratui. „Tele2“ 5G tinklas jau dabar yra pasiekiamas 1 mln. vartotojų. Iki metų pabaigos šis skaičius dvigubės. 5G ryšio bokštai jau veikia 42-ose savivaldybėse iš 60-ies.

Nors Lietuvoje 5G ryšys, lyginant su kitomis Europos valstybėmis, pradėtas diegti kiek vėliau, šalyje jau matomi pirmieji šios technologijos privalumai. Pradedant nuo lengvesnės individualių vartotojų kasdienybės iki įmonių modernizavimo. Taigi, kokios 5G monetizavimo galimybės matomos Lietuvoje? Kaip ilgainiui keisis pasaulis ir pramonė įsigalėjus 5G ryšiui? Į šiuos klausimus atsakė Marika Mentula, Suomijos bendrovės „Nokia“ viceprezidentė Šiaurės, Baltijos ir Beneliukso šalims. 

Kokias 5G technologijų monetizavimo galimybes matote Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse?

Galimybių yra labai daug. Šiuo metu Lietuvoje matome tik 5G technologijos įsigalėjimo pradžią. Manau, kad ne tik Lietuva, bet ir visos Baltijos šalys yra veržlios ir inovatyvios. Kadangi esate pakankamai nedidelės šalys – turite galimybę greitai įsidiegti pačias naujausias technologijas. Ir manau, kad šiuo pranašumu jūs pasinaudosite. 

Manau, kad viena iš 5G galimybių Lietuvoje yra fiksuota belaidė interneto prieiga, kuria naudotis galėtų ne tik individualūs vartotojai, bet ir įvairios įmonės, taip prasčiau veikiantį interneto ryšį pakeisdamos 5G ryšiu. 5G ryšys naudingas visur, kur reikalingas mobilumas, darbo efektyvumas, pavyzdžiui, gamyklose. Žinoma, viskas priklauso nuo to, kokio ryšio greičio joms reikia. 5G puikiai pritaikomas tiek B2B, tiek B2C įmonių darbo modeliuose. 

Įmonės turi nebijoti iššūkių. Turite būti atviri, veržlūs, nes tai suteikia lankstumo išbandyti naujus dalykus. Yra daugybė pavyzdžių, kurie rodo, kaip bendrovės visame pasaulyje gauna naudos iš 5G ryšio, todėl nemanau, kad Lietuva ar Baltijos šalys yra išimtis. 

Kokie yra pagrindiniai 5G ryšio privalumai vartotojams?

5G yra kur kas greitesnė ryšio technologija, vartotojams naudinga dėl labai mažos delsos. 5G turi pačių įvairiausių privalumų: naudojantis šio ryšio paslaugomis, patogiau dirbti, žiūrėti serialus ar filmus turinio transliavimo platformose, žaisti žaidimus – daryti viską, kam reikalingas internetas. Visgi, manau, kad netrukus pajusime ir dar daugiau 5G privalumų. Po truputį virtualios realybės technologija taps vis labiau prieinama įprastiems vartotojams. 

Dar viena svarbi dalis – daiktų internetas, kuris generuoja didelį kiekį duomenų. Vienas iš pavyzdžių – autonominiai automobiliai. 5G – labai plačiai susijęs su daiktų internetu ir virtualia realybe – iš pradžių duomenys yra renkami, persiunčiami apdorojimui, o tada grįžta atgal ir suteikia naudą galutiniam vartotojui. Toks įrenginių tarpusavio bendravimas reikalauja didžiulio duomenų srauto – o būtent tai ir siūlo 5G technologija. 

Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ Lietuvoje 5G tinklą diegia kartu su „Nokia“. Įrangos galimybės buvo pademonstruotos siekiant 5G ryšio greičio rekordo „Tele2“ tinkle – matavimo metu užfiksuota net 4,45 Gbps sparta. Matavimas buvo atliktas 26 GHz greičio juostoje, su „Xiaomi“ išmaniu įrenginiu. 

Kaip manote, kaip ilgainiui keisis pasaulis ir pramonė, kai visiškai įsigalės tokios technologijos kaip 5G ir daiktų internetas (IoT)?

Manau, kad technologijų industrijoje bus vis daugiau kalbama apie metavisatą (metaverse) ir ypač apie jo įtaką interneto naudotojams. 

Kaip tai mato „Nokia“ – pirmiausia iš to naudą gaus įvairios įmonės. Per ateinančius kelis metus jos patirs didžiulę skaitmeninę transformaciją, o mobiliojo ryšio operatoriams atiteks pagrindinė užduotis šią transformaciją įgyvendinti. 

Kaip „Nokia“ įsivaizduoja technologijų sektorių 2030 metais?

Manau, kad ateityje atsiras terminas „network of networks“ (tinklų tinklas). Vadinasi bus net keli tinklų sluoksniai, kurie realiuoju laiku, automatiškai prisitaikys prie visų žmonių poreikių: tiek vartotojų, tiek įmonių, tiek pramonės šakų. Galima sakyti, kad ateityje mūsų laukia skaitmeninė fizinė sintezė.

Ar galite įvardinti tikslus, kuriuos „Nokia“ yra užsibrėžusi įgyvendinti iki 2030 metų?

„Nokia“ strategiją sudaro 6 pagrindinės dalys. Jos apima tiek partnerysčių su operatoriais rinkos dalies didinimą, tolimesnę plėtrą verslo segmente, lyderystės įtvirtinimą technologijų srityje diegiant naujus „As-a-Service“ verslo modelius. Taip pat siekiame išnaudoti visas galimybes, padėsiančias uždirbti ne tik iš telefonų, bet ir kitos mūsų intelektinės nuosavybės. Žinoma, likę tikslai yra glaudžiai susiję su tvarumu – nuolat dirbame tam, kad mūsų verslo procesai būtų kuo tvaresni, taip pat kuriame ir technologinius sprendimus, kurie mūsų klientams padėtų dirbti tvariau. Siekiame, kad mūsų partneriai, tokie, kaip „Tele2“ puoselėtų tas pačias vertybes, kaip ir mes.