Login to your account

Username *
Password *

Prieš pat oficialią išankstinę naujųjų „iPhone 14” serijos telefonų prekybos pradžią Lietuvoje, didžiausia pasaulio technologijų bendrovė „Apple“ atskleidė, kurie jos gaminami telefonai veiks su „Telia“ 5G ryšiu. Su naujausia operacine sistema iOS165G veiks automatiškai visuose modeliuose nuo „iPhone 12“ serijos.

Šis ruduo Lietuvoje atneš išties didelių technologinių naujovių. Po įvykusių 5G dažnių aukcionų ir juose sumokėtų milijonų eurų, šalies telekomunikacijų operatoriai iš Ryšių reguliavimo tarnybos nekantriai laukia oficialaus leidimo pradėti teikti 5G paslaugas visoje Lietuvoje.

Tačiau tai nereiškia, kad naujausios kartos ryšį automatiškai palaikys visų gamintojų įrenginiai. Kiekvienas operatorius savo tinklo paslaugų veikimą derina atskirai su kiekvienu iš įrangos gamintojų. Vilniuje nuo sausio veikiančiame komerciniame „Telia“ 5G tinkle dalis „iPhone“ modelių šią technologiją jau palaikė nuo rugpjūčio.   

„Telia" džiaugiasi galėdama pasidalinti „Apple“ naujiena, kad mūsų 5G ryšį palaikys naujieji galingieji „iPhone 14“, „iPhone 13“, „iPhone SE (2022)“ ir „iPhone 12“  serijų telefonai“, – naujiena dalinasi „Telia“ telefonų pardavimo vadovė Rimantė Marcišauskienė. 

Norint paruošti savo telefoną 5G ryšio naudojimui reikia atlikti kelis nesudėtingus žingsnius. Svarbiausia – savo įrenginyje įdiegti naujausius iOS16. Tai galite padaryti išmaniajame telefone pasirinkę „Settings“ > „General“ > „Software Update“ ir telefono nustatymus „Settings“ > „General“ > „About“ bei pasitikrinę operatoriaus nustatymus. Nuo tada 5G “iPhone” įrenginiuose bus visada įjungtas.   

Lietuvoje 5G ryšys veiks 3,5 GHz ir 700 MHz dažniais. 3,5GHz dažnių aprėpties teritorijoje esantys įrenginiai galės pasiekti net iki 2 gigabitų per sekundę (2 Gb/s) spartą. Ten, kur 3,5GHz nepasieks, įrenginiai automatiškai naudos plataus padengimo 5G ryšį 700Mhz dažnių juostoje. Jo sparta bus panaši kaip greito 4G, tačiau jis bus daug talpesnis ir su gerokai mažesniu vėlinimu.

Nuo 2018 metų 5G technologiją pirmoji Lietuvoje testuojanti „Telia“ nuo šių metų sausio 5G paslaugas teikė jau turimoje 2100 MHz dažnių ruožo atkarpoje. Vilniuje su komerciniais dažniais veikia 20 bazinių stočių.

Naujos kartos 5G mobilusis ryšys jau žengia į Lietuvą, tad vartotojams naudinga žinoti, kaip veikia ši technologija. Fizikos mokslų daktaro E. Stankevičiaus teigimu, 5G ryšys nėra revoliucija – iš esmės, tai gerokai patobulinta 4G ryšio versija. Specialistas paprastai aiškina, kaip veiks naujasis ryšys ir kokias naudas tai užtikrins žmonėms bei verslui.

5G veikia radijo bangomis, kaip ir kiti kasdienėje aplinkoje dažnai sutinkami įrenginiai – mobilieji telefonai, televizijos ir radijo stotys, pareigūnų naudojamos racijos, bevieliai maršrutizatoriai ir apsaugos sistemos, palydoviniai tinklai, meteorologiniai ir oro uostuose esantys radarai, radijo navigacijos sistemos, įvairūs nuotolinio valdymo įrenginiai ir daugelis kitų. 5G ryšys ne tik padidins duomenų siuntimo spartą, užtikrins didesnį tinklų pralaidumą ir patikimumą, bet ir gerokai sumažins ryšio delsą. Su 5G žadamas ir daiktų interneto proveržis. 5G bus pritaikomas sveikatos, transporto, energetikos, aplinkosaugos, prekybos, robotikos, industrijos 4.0 ir autonominių automobilių infrastruktūroje“, aiškina dr. Evaldas Stankevičius, „Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovas. 

5G ryšio veikime – nieko mistiško

Ekspertas teigia, kad 5G ryšio veikime nėra nieko mistiško – jis veikia kaip įprastas radijo ryšių tinklas, kuomet du įrenginiai perduoda duomenis vienas kitam. Specialistas sako, kad naujojo ryšio veikimas yra panašus į prieš tai buvusiųjų, nes 5G ryšio diegimui naudojami tie patys dažniai, kuriuose prieš tai ilgą laiką veikė analoginė ar skaitmeninė televizija.

Moksliniai tyrimai rodo, kad visos šiuo metu plačiai naudojamos mobiliojo ryšio technologijos (2G, 3G, 4G, 5G) yra nejonizuojančio poveikio – ryšys nėra pakankamai stiprus, kad galėtų kaip nors paveikti organizmą ar daryti įtaką sveikatai. Tuo tarpu saulės šviesa taip pat yra elektromagnetinės bangos, tačiau jų poveikis žymiai stipresnis nei radijo bangų ir saulės poveikio dažnas žmogus nesureikšmina – ilgiau būnant saulėje paraudonuoja oda. Didžiausią įtaką žmogui gali daryti jonizuojančios bangos – ultravioletiniai, rentgeno ir gama spinduliai – šios bangos nėra naudojamos mobiliojo ryšio tinkluose“, – tikina jis.

Laikomasi visų saugumo reikalavimų

Pasak specialisto, mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“, plėsdamas mobiliojo ryšio tinklą ir diegdamas bazines stotis, laikosi visų saugumo reikalavimų, kurie galioja Lietuvos Respublikoje. Jo teigimu, visiems radijo ryšio įrenginiams galioja Lietuvos Respublikos higienos normos, o Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) kiekvienais metais visoje Lietuvoje atlieka periodinę kontrolę ir matuoja elektromagnetinio lauko (radijo bangų) spinduliavimo lygius.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimų rezultatai rodo, kad radijo bangos neturi neigiamo poveikio sveikatai, kai neviršijama maksimali leidžiama norma. Verta paminėti ir tai, kad montuojamos mobiliojo ryšio antenos beveik nespinduliuoja radijo bangų į apačią. Taigi, stovint po mobiliojo ryšio antena, radijo bangos yra stipriai slopinamos, o radijo bangoms tolstant nuo stoties jos irgi greitai slopsta – taip užtikrinamas saugumas visoje zonoje aplink stotį“, – tikina dr. E. Stankevičius.

Kilę mitai neturi mokslinio pagrindimo

Specialisto nestebina tai, kad sklando daugybė gandų dėl naujos kartos 5G ryšio poveikio, kadangi tai nauja technologija, kuri atneša pokyčių. Jis aiškina, kad sklandančius teiginius paneigė ne tik įvairių šalių mokslininkai, bet ir PSO ekspertai.

Anksčiau sklandė gandai, kad 5G gali trikdyti paukščius, ar kelti įvairius sveikatos sutrikimus žmonėms. Moksliniai tyrimai rodo, kad visos mobiliojo ryšio technologijos yra nejonizuojančiojo poveikio ir nėra pakankamai stiprios, kad galėtų̨ daryti neigiamą įtaką sveikatai, kol neviršijama nustatyta maksimali leidžiama norma. Oficialioje PSO svetainėje skelbiama, kad iki šios dienos yra atlikta daug tyrimų ir joks neigiamas poveikis sveikatai, susijęs su mobiliojo ryšio technologijomis (2G, 3G, 4G, 5G), užfiksuotas nebuvo“, – aiškina jis.

Naudą pajaus visi

Dr. E. Stankevičius tikina, kad 700 MHz dažniai užtikrins platų 5G ryšio technologijos padengimą, o 3500 MHz dažnių spektro blokas leis vartotojams pajausti didesnę greitaveiką, mažesnę delsą ir galimybę perduoti didesnius duomenų kiekius. Pasak jo, verslus pasieks ir papildomos naudos, kaip 5G tinklo dalijimas (angl. „slicing“), kuris skirtas atskiriems poreikiams patenkinti.

Naujos kartos ryšio privalumus pajausime daugelyje sričių: mūsų lauks ne tik autonominiai automobiliai, daiktų internetas, bet ir nuotolinis įrenginių valdymas bei žaidimų industrijos proveržis. 5G paskatins naujų aplikacijų kūrimą mobiliam tinklui, suteiks galimybę apsilankyti pas gydytoją vaizdo konferencijos būdu ar nuotoliniu būdu stebėti sveikatos parametrus. Pokyčius pajausime ir transporto judėjimo reguliavimo, viešojo saugumo, virtualios bei papildytos realybės sektoriuose. Tikimasi, kad 5G plėtra turės teigiamą poveikį pasaulio ekonomikai, pastūmės technologinį proveržį ir atvers plačias galimybes naujiems skaitmeniniams verslo modeliams“, – technologijos naudą akcentuoja jis.

Lietuvoje pasibaigę 5G dažnių aukcionai davė startą didelės apimties technologijos plėtrai ir skatina aktyviai ruoštis naujos kartos mobiliojo ryšio erai. Daugelis jau žino, jog 5G suteiks akimirksninę interneto spartą ir talpą, tačiau kai kurių svarbių penktos kartos tinklo galimybių didelė dalis žmonių dar gerai nežino.  Viena jų – geresnės sveikatos priežiūra, su tuo 5G sieja vos trečdalis Lietuvos gyventojų, rodo „Telia“ užsakymu atlikta apklausa.

„Žmonėms kol kas sunku rasti ryšį tarp naujos kartos mobiliojo ryšio ir medicinos. Vis dėlto, tokių 5G pritaikymo pavyzdžių – apstu. 5G ryšiu aprūpinti greitosios medicinos pagalbos automobiliai gali perduoti didžiulius kiekius duomenų apie ligonio sveikatą jo laukiančioms gydytojų komandoms, nuotoliniu būdu valdomi robotai-chirurgai, visavertės nuotolinės gydytojų konsultacijos, sveikatos būklę stebintys davikliai ir sveikatos priežiūros decentralizavimas jau gretai žmonėms leis gauti visiškai naujos kartos medicinos paslaugas“, – sako „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Simonas Tilindis.

Pandemijos suteikta paspirtis

Pasak S. Tilindžio, itin spartaus ir patikimo interneto ryšio poreikis šiuolaikinėje vis labiau besiskaitmenizuojančioje medicinoje juntamas jau gana ilgai, todėl įvairūs 5G paremti šios srities sprendimai pradėti vystyti šiam ryšiui dar tik žengiant pirmuosius žingsnius. Galbūt nemažai jų vis dar nebūtų peržengę uždarų laboratorijos durų, jei ne pasaulį pastaraisiais metais supurčiusi pandemija, suteikusi progą kūrybingai pritaikyti naujausias technologijas.

„Vienas paprasčiausių ir efektyviausių 5G pritaikymo medicinoje pavyzdžių – įvairiose šalyse dėl itin didelio iškvietimų skaičiaus pradėti testuoti greitosios medicinos pagalbos automobiliai, aprūpinti vaizdą realiu laiku ligoninei transliuojančiomis 4K kameromis ir papildytos realybės akiniais ar išmaniosiomis pirštinėmis. Tokia įranga leidžia ligoninės personalui iš anksto gauti paciento gyvybinių rodiklių duomenis, atlikti vizualią apžiūrą ir tinkamai pasiruošti jo atvykimui. Taip pat esant poreikiui, ligoninės gydytojai balsu arba pateikdami instrukcijas išplėstos realybės akiniuose ar išmaniosiose pirštinėse gali instruktuoti ekipažo paramedikus, kad jie specializuotą pagalbą pradėtų teikti dar prieš pasiekiant gydymo įstaigą“, – pasakoja pašnekovas.

Kita problema, kuriai spręsti taip pat pasitelktas 5G – užsikrėtimo baimė. Kaip įmanoma labiau siekdamos apriboti nebūtiną lankymąsi gydymo įstaigose, dauguma valstybių, įskaitant Lietuvą, COVID-19 protrūkį išnaudojo kaip paspirtį greičiau reglamentuoti nuotolines gydytojo konsultacijas. 5G prisidėjo prie sklandžios telekonferencijos patirties užtikrinimo ypač tose vietovėse, kuriose prieš tai buvęs ryšys iki tol negalėjo garantuoti nieko panašaus.

Ligoninių transformacija

„Telia“ išmaniųjų technologijų ekspertas svarsto, jog priešingai, nei daugelis įsivaizduoja, 5G neturėtų apsiriboti vien įvairių šiandieninių medicininių procesų efektyvumo didinimu ar supaprastinimu. Šis ryšys turėtų inicijuoti tektoninius lūžius ligoninės sampratoje ir ligų diagnostikoje, gydymo įstaigas paversdamas didžiuliais duomenų centrais, kuriuose praktiškai sunku išvysti baltą chalatą dėvintį gydytoją.

„Visų pirma, 5G paskatins visišką gydymo įstaigų skaitmenizaciją ir visų pacientų duomenų perkėlimą į debesijos saugyklas, eliminuojant bet kokius popierinius dokumentus. Penktos kartos tinklo galimybės skirtingoms ligoninėms leis šia informacija saugiai keistis akimirksniu ir be apribojimų, kas pagerins suteikiamų paslaugų kokybę. Be to, tokios didelės apimties duomenų bazės patalpinimas debesijoje leis lengviau šią informaciją apdoroti ir panaudoti dirbtinio intelekto (DI) treniravimui, moksliniams tyrimams bei naujų gydymo praktikų paieškai. Dėl šios priežasties labai tikėtina, kad ateityje gydytojo darbas priartės prie duomenų mokslininko“, – prognozuoja S. Tilindis.

Specialistas taip pat mano, jog ateityje ligoninėse pradėti diegti vidiniai 5G tinklai padės vis daugiau šių įstaigų darbo patikėti DI ir robotams. Daugybė šiuo metu vystomų automatizuotos DI radiologinių vaizdų analizės startuolių leidžia tikėtis, kad po keleto metų rentgeno, kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimo atsakymą gausime ne po kelių dienų, bet iškart – vos pasibaigus tyrimui.

Sveikatos priežiūros decentralizacija

Vis dėlto, pašnekovo nuomone, didžiausia 5G sveikatos apsaugos sistemai suteikiama nauda pasireikš paslaugų prieinamumo gerinimu. Vakarų pasaulio valstybėse šiuo metu stebima tendencija, kad mažesnės ir šalies periferijoje esančios gydymo įstaigos yra uždaromos, paslaugų teikimą centralizuojant didesnėse miestų ligoninėse. Nors taip taupomos sveikatos apsaugos sistemos lėšos, vyresniems ir atokiose vietovėse gyvenantiems asmenims tampa kur kas sunkiau patekti pas specialistą bei gauti net ir elementarias medicinines paslaugas.

„5G padėtų šią problemą spręsti, panaikindamas geografinę atskirtį. Pasitelkdami šį ryšį ir įvairius pacientų dėvimus įrenginius, gydytojai galėtų nuotoliniu būdu konsultuoti ir sekti būklę, žmonėms neiškėlus kojos iš namų. Tuo metu įvairūs kiti 5G sprendimai, automatizuojantys diagnozės nustatymą ir suteikiantys galimybę įvairias medicinines procedūras atlikti nuotoliniu būdu labiau patyrusiems specialistams iš kitų miestų ar net šalių, galėtų padėti išlaikyti dabartines mažąsias ligonines neuždarytas, jose paliekant minimalų darbuotojų skaičių. Visa tai leistų visiems gyventojams džiaugtis vienoda medicinos paslaugų kokybe ir jų prieinamumu, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos“, – apibendrina „Telia“ ekspertas S. Tilindis.

„Telia“ užsakymu KOG instituto atliktu vartotojų nuomonės tyrimu buvo siekiama įvertinti 5G ryšio technologijos žinomumo ir požiūrio į ją skirtumus 2020 ir 2022 m. Tyrimo metu buvo apklausti 1003 18 – 65 m. Lietuvos gyventojai.

Lietuvoje tik vykstant 5G ryšio komerciniams aukcionams, naujausia ryšio technologija pradeda užkariauti pasaulį. Naujausi „Ericsson Mobility Report“ tyrimo duomenys rodo, kad 5G plėtra vyksta daug greičiau, nei tikėtasi, o 2027 metais 5G bus pasiekiamas trims ketvirtadaliams planetos gyventojų. 

„Kalbėdami apie 5G, jį iki šiol įsivaizduojame kaip labai pažangią, bet dar kol kas tolimą ir labai ribotai prieinamą technologiją. Visgi naujausia statistika rodo visai ką kita – 5G jau pasiekiamas ketvirtadalyje pasaulio, o 2027 m. juo naudotis galės didžioji populiacijos dalis. Deja, pasauliniame 5G plėtros kontekste Rytų Europos regionas šiek tiek atsilieka, todėl 5G pikas Lietuvoje prognozuojamas tik po poros metų“, – tyrimą komentuoja „Telia“ Technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius. 

Įspūdingi plėtros tempai

Anot „Ericsson“ tyrėjų, šiuo metu pasaulyje veikia 210 komercinių 5G tinklų, kurių aprėptis jau 2021 m. pabaigoje atvėrė galimybę 25 proc. pasaulio populiacijos pasinaudoti šio ryšio galimybėmis. Palyginimui, tokį patį rezultatą 4G nuo savo starto pasiekė 18 mėnesių vėliau, todėl 5G pelnytai galima vadinti sparčiausiai diegiama mobiliojo ryšio technologija istorijoje. Skaičiuojama, jog 2027 m. ji bus išplėtota tiek, kad 5G bus pasiekiamas 3 iš 4 planetos gyventojų.

„Tokie 5G populiarėjimo tempai yra ganėtinai stebinantys turint galvoje, jog penktos kartos tinklo plėtrai reikalingos kur kas didesnės investicijos, nei 4G. Brangesnė ne tik pati įranga, tačiau dėl našesnių, bet prasčiau kliūtis įveikiančių dažnių, reikalinga įrengti ir reikšmingai daugiau antenų. Kita vertus, 5G vystymuisi pagreičio neabejotinai suteikė per pandemiją išaugusi kokybiško ryšio paklausa bei tai, kad žmonės mobiliaisiais įrenginiais naudojasi kur kas daugiau, nei prieš dešimtmetį“, – aiškina A. Šemeškevičius.

Pastaruosius faktus patvirtina ir „Ericsson“ patiekiama statistika. Nuo pirmojo 2020 m. ketvirčio iki to paties šių metų laikotarpio mobiliųjų įrenginių sugeneruotas duomenų srautas pasauliniame tinkle spėjo padvigubėti. Tuo metu šiųmečius skaičius lyginant su 2015 m., skirtumas dar įspūdingesnis ir siekia net 20 kartų. Taip pat pastebėta, jog pasaulyje smarkiai auga vartotojų sunaudojamas mobiliųjų duomenų kiekis. Skaičiuojama, kad 2022 m. pabaigoje jis vidutiniškai viršys 15 GB per mėnesį.

5G senesnes ryšio kartas stumia į išnykimą

Vakarų Europoje ir kituose regionuose, kur 5G plėtra vyksta itin sparčiai ir šiuo tinklu naudojasi reikšminga gyventojų dalis, mokslininkai pastebėjo ir kitą tendenciją – siekį išjungti senesnių ryšio kartų įrangą. Kadangi 4G vis dar veikia didesnėje teritorijoje ir yra antras pagal modernumą, apie jo panaikinimą dar kol kas nekalbama, tačiau ne vieną dešimtmetį skaičiuojančių 2G ir 3G ateitis darosi vis labiau miglota.

Didžiausias Šveicarijos mobiliojo ryšio tiekėjas pernai buvo vienas pirmųjų pasaulyje 2G oficialiai palydėjęs užtarnauto poilsio, o 2025 m. to paties likimo šioje šalyje turėtų sulaukti ir 3G. Šiomis pėdomis, tik priešinga tvarka, jau pasekė ar ketina pasekti ir dauguma kitų šalių, įskaitant Vokietiją, Čekiją ir Norvegiją.

„Telia“ taip pat neatsilieka nuo šių tendencijų ir pirmoji Lietuvoje 3G technologiją išjungs dar iki šių metų pabaigos. Tai leis padidinti 4G ir 5G tenkantį ryšio spektrą bei taip smarkiai pagerinti jų spartą ir veikimo kokybę. 2G ryšio išjungti dar kol kas neplanuojame, kadangi jį vis dar naudoja daug paprastesnių elektronikos įrenginių, tokių kaip namų ir automobilių apsaugos sistemos, įvairūs jutikliai ar automatiniai vartai. Be to, jo išjungimas nepadėtų reikšmingai pagerinti 5G veikimo“, – atskleidžia ekspertas.

 5G plėtra Lietuvoje vėluoja

Kaip pastebi tyrimo autoriai, Rytų Europoje naujų technologijų įsitvirtinimas bei jų vartotojų skaičiaus augimas vyksta lėčiau, nei Vakaruose, todėl Lietuvoje ir kitose šio regiono šalyse 4G turėtų išlikti dominuojančia ryšio karta bent jau iki 2024 m., kada prognozuojamas didžiausias 5G augimas.

Viena priežasčių, kodėl 5G kontekste atsiliekame nuo kitų šalių, pasak „Ericsson“, yra vartotojų vengimas rinktis brangesnius paslaugų planus, tačiau už ją neabejotinai svarbesnė – užsitęsę dažnių diapazono dalybų procesai. Kadangi Lietuvos kaimynystėje esanti Rusija vieną iš 5G dažnių juostų naudoja karinėms reikmėms, ilgą laiką dėl jos vykusios derybos 5G plėtrą reikšmingai pavėlino.

„2018 m. pradėję testuoti 5G ryšį buvome ne tik pirmieji Lietuvoje, bet ir vieni pirmųjų Europoje, tačiau dėl užsitęsusių biurokratinių procedūrų komerciniais dažniais 5G Vilniuje pradėjome tiekti tik šių metų pradžioje. Tačiau gegužės pabaigoje Lietuvoje prasidėjęs 5G aukcionas, ​​kuriame varžomasi dėl trijų 700 MHz radijo dažnių blokų, kartu su liepą prasidėjusiu 3,5 GHz juostos dažnių aukcionu leidžia daryti prielaidą, kad jau netrukus ši technologija veiks ir didžiojoje Lietuvos dalyje“, – viliasi „Telia“ Technologijų vadovas A. Šemeškevičius. 

Interneto bendrovė „Mezon“ šiandien startuoja su 5G ryšio technologija. Lietuvos centre įsikūręs miestas tapo pirmuoju šalyje, padengtu 5G ryšiu. Klientai Jonavoje jau gali mėgautis itin sparčiu namų internetu ir naujos kartos namų televizija. 

„Labiausiai laukiama technologinė naujovė savo kelią pradeda Jonavoje. Jonava visuomet buvo naujovėms atviras miestas, tad jonaviečiai vieni pirmųjų galės įsitikinti 5G privalumais“, –  sako Pranas Kuisys, „Mezon“ vadovas.

„Įsigydami „Mezon“ verslą žadėjome, jog ateiname aktyviai konkuruoti fiksuoto namų ir biuro interneto rinkoje. Šiame segmente ilgus metus dominuojančią padėtį užima „Telia Lietuva“, turinti net 60 proc. rinkos. Šiandien į visų jonaviečių namus atkeliaujantis „Mezon 5G“ namams tampa stipriausia alternatyva fiksuotam šviesolaidiniam internetui“, – pridūrė P. Kuisys.

Pasak P. Kuisio, „Mezon“ konkuruos su „Telia“, kuri visomis priemonėmis stengiasi savo dominuojančią padėtį apsaugoti. Konkurentė jau daugiau kaip metus teismuose bando nesėkmingai ginčyti „Mezon“ dažnių pardavimą bei naudojimą paslaugoms teikti, nes supranta, kad „Mezon“ atėjimas ženkliai padidins konkurenciją.“

Bene svarbiausias naujosios 5G pranašumas lyginant su ankstesnėmis ryšio technologijų kartomis – greitis.

„Didesnis siuntimo greitis suteiks galimybę dar efektyviau dalintis duomenimis realiuoju laiku. 5G itin svarbus ir televizijos paslaugai, nes užtikrina aukščiausią 4K (Ultra HD) raišką. Todėl 5G klientams Jonavoje siūlysime kartu su naujos kartos televizija „Go3“, – pasakoja P. Kuisys.

P. Kuisys priduria, kad „Mezon 5G“ su fiksuotu namų internetu konkuruos ne tik paslaugos privalumais, bet ir kaina. Vis tik dėl ypač aštrios konkurencijos detalesnių „Mezon” 5G plėtros planų atskleisti nenorėtume.“

5G Jonavoje paleidžiama 2,3 GHz dažnių spektre, kur iki šiol aptarnaujami „Mezon“ 4G klientai.

Puslapis 1 iš 5