Vasario 10 d. minima Pasaulinė Saugesnio interneto diena, kuri kiekvienais metais primena kaip svarbu naudojantis internetu išlikti budriems. Kaip naršyti internete saugiai ir išvengti pavojų, pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis. 

Internetiniai sukčiai greitai prisitaiko prie technologinių pokyčių ir visuomenės įpročių, todėl budrumas internete šiandien yra būtinybė, sako ekspertas. Net ir patyrę interneto vartotojai gali tapti sukčių taikiniu, ypač kai veiksmai atliekami neapgalvotai ir automatiškai.

Veikia per internetines svetaines

Vienas dažniausių sukčiavimo būdų – bandymai išvilioti prisijungimo duomenis ar mokėjimo informaciją per apgaulingas žinutes ir netikras svetaines. Anot eksperto, dažniausiai tokia apgaulė veikia, nes pasitelkiamos ne sudėtingos technologijos, o emocijos, pavyzdžiui, smalsumas, kaltė, gailestis ar tiesiog baimė prarasti pinigus.

„Sukčiai gali apsimesti bankų atstovais, kurjerių tarnybomis, prekybos platformomis ar net valstybinėmis institucijomis ir pateikti nuorodą į internetinį puslapį. Tokiose žinutėse dažnai naudojamas skubos jausmas – raginama nedelsiant paspausti nuorodą, patvirtinti tapatybę, atnaujinti duomenis ar atlikti mokėjimą. Tačiau tikrasis tikslas yra priversti žmogų elgtis neapgalvotai ir atskleisti jautrią informaciją“, – pasakoja M. Kutkaitis.

Jis atkreipia dėmesį, kad tokios apgaulės dažnai suaktyvėja ir išpardavimų laikotarpiais, kai žmonės intensyviau perka internetu.

„Sukčiai sukuria netikras el. parduotuves ir jomis imituoja žinomus prekių ženklus, siūlo neįtikėtinai dideles nuolaidas ar riboto laiko pasiūlymus, kad paskatintų žmogų pirkti nė nesuabejojus. Tokiose svetainėse gali būti prašoma suvesti kortelės duomenis, atlikti mokėjimą iš anksto, o kartais – net pateikti papildomą informaciją, kuri vėliau panaudojama apgavystėms“, – pažymi „Luminor“ banko ekspertas.

Susisiekia ir socialiniuose tinkluose

Socialinių tinklų atveju apgavystės prilygsta vartotojo paskyros duomenų išviliojimui. Įgyvendinę šią užduotį sukčiai lengvai pasieks ir visą kitą reikalingą informaciją – nuo kontaktų, adresų iki banko sąskaitos duomenų.

„Gauti vartotojo asmeninius duomenis ir jo pinigus socialiniuose tinkluose yra įvairiausių būdų. Pavyzdžiui, „Facebook“ tinkle ypač dažnai sutinkami netikri konkursai ir darbo pasiūlymai, reikalaujantys veikti kaip tarpininkams. Taip pat, dažni ir prašymai pervesti iš kitų asmenų gautas sumas. Rečiau sutinkami – draugų atsiųstos smalsumą sukeliančios žinutės su apgaulingais vaizdo įrašais, kuriuos atidarius gavėjo informacija iš karto nuteka trečiosioms šalims“, – teigia M. Kutkaitis.

Jis pratęsia, kad „Facebook“ pasitaiko ir žaidybinės formos klausimynų, skirtų išsiaiškinti daugiau bendro pobūdžio informacijos apie vartotoją, jo pomėgius, interesus, ir vėliau jais manipuliuoti susirašinėjant.

„Socialiniame tinkle „Instagram“, be jau minėtų apgavysčių, nesnaudžia nuomonės formuotojais ar prekių ženklais apsimetantys asmenys, siūlantys bendradarbiauti. Pavyzdžiui, su jumis gali susisiekti neva jūsų profiliu susidomėjusi įmonė ir pasiūlyti bendradarbiauti. Atidžiau panagrinėjus tokius pasiūlymus galite pastebėti, kad su įmone turite susisiekti patys, siunčiant pranešimą į kitą paskyrą – tai savaime jau turėtų kelti abejonių“, – pasakoja ekspertas.

Dar viena itin dažnai socialiniuose tinkluose pasitaikanti apgaulės forma – romantinis sukčiavimas. Šiuo atveju sukčiai užmezga santykį su pažeidžiamu ir vienišu socialinių tinklų naudotoju. Netrukus pokalbis pasisuka apie ateitį, šeimą, svajones.

„Žmogui vis daugiau atsiveriant ryšys stiprėja, auga pasitikėjimas, netrukus nusikaltėliai tuo pasinaudoja – ima prašyti nedidelių paslaugų, o galiausiai ir pinigų. Sukčiai labai dažnai pasitelkia prieštaringą informaciją, pavyzdžiui, teigia užimantys aukštas pareigas, bet paprašo pervesti pinigų sergantiems giminaičiams – taip sukeliamas gailestis ir auka pakliūva į spąstus“, – komentuoja M. Kutkaitis.

Budrumą paverskite įpročiu

Nuo internetinių apgavysčių apsisaugoti galima. Tereikia elgtis atsargiai, domėtis sukčių taikomomis technikomis, nuolat atnaujinti žinias. Ekspertas primena, kad saugus elgesys internete prasideda nuo kasdienių įpročių. Pavyzdžiui, kritiškai vertinti netikėtai gautas žinutes ir niekada nespausti ant nuorodų, kurios atrodo įtartinai.

„Net jei žinutė vizualiai panaši į oficialią, tai dar nereiškia, kad ji tikra. Jeigu gaunate žinutę, kurios turinys sukelia abejonių, geriausias sprendimas – neskubėti ir patikrinti informaciją oficialiuose šaltiniuose. Bankai ir kitos institucijos niekada neprašo prisijungimo kodų, slaptažodžių ar mokėjimo kortelės duomenų nei el. paštu, nei SMS žinutėmis“, – sako ekspertas.

Norėdami sumažinti riziką nukentėti nuo sukčių, naudokite stiprius, kuo įvairesnių simbolių, raidžių ir skaičių slaptažodžius bei, jei įmanoma, dviejų faktorių autentifikaciją. Taip pat atnaujinkite programėles ir savo įrenginių operacines sistemas – atnaujinimai dažnai pataiso saugumo spragas, kuriomis naudojasi kenkėjiškos programos.

„Būtina prisiminti ir tai, kad bet kokia bendradarbiavimą siūlanti organizacija socialiniuose tinkluose niekada nesikreips į vartotoją per trečiuosius asmenis. Tai ji greičiausiai padarys elektroniniu paštu ar kitomis jūsų nurodytomis susisiekimo priemonėmis“, – pataria M. Kutkaitis.

Galiausiai, priduria jis, socialiniai tinklai neprivalo iki smulkmenų žinoti, kas esame. Kuriant naują paskyrą pakanka užpildyti būtiniausius, privalomais pažymėtus laukelius. Asmeninio gyvenimo detales geriau palikti paslaptyje – kraštutiniais atvejais jos gali tapti šantažavimo pagrindu.

„Svarbiausia, kad gavę bet kokį pasiūlymą ar prašymą veikti skubiai, pirma sustotumėte, leistumėte emocijoms nurimti ir pagalvotumėte, ar imtis kažkokių veiksmų apskritai reikia. Sukčiai skubos jausmą dažnai kuria sąmoningai, kad žmogus neturėtų laiko pasitarti su artimaisiais ar specialistais ir sprendimą priimtų impulsyviai. Tačiau net ir kelių minučių pauzė gali padėti aiškiau pamatyti situaciją, pastebėti neatitikimus ar suprasti, kad spaudimas veikti tėra sukurtas dirbtinai“, – akcentuoja ekspertas.

Jei vis dėlto netyčia pateikėte duomenis įtartiname puslapyje ar atlikote kitus veiksmus, kurie kelia abejonių, nedelsiant susisiekite su savo banku, pakeiskite svarbius slaptažodžius, užblokuokite kortelę ir praneškite apie įvykį policijai.

KTU profesorius Rytis Maskeliūnas ir startuolis „Matomai AI“ bendradarbiaudami sukūrė naują technologiją, kuri gali greitai nuskenuoti miestą. Ji leidžia pamatyti miesto raidą, pastatų būklę, nelegalius objektus ir kitus įvairius pastatus. 

Pasak Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) profesoriaus Ryčio Maskeliūno, idėja gimė iš praktinio poreikio spręsti urbanistinius ir geoinformacinius uždavinius, kuriuose tradiciniai metodai pasirodė nepakankami.

„Nors LiDAR technologija suteikia didelio tikslumo erdvinius duomenis, geometriškai orientuoti metodai, tokie kaip RANSAC arba DBSCAN, nepajėgūs patikimai atpažinti smulkių, netaisyklingos formos arba užstojamų objektų, tokių kaip suoliukai, stulpai ar ženklai. Tuo tarpu giliojo mokymosi modeliams dažnai nepavyksta atskirti retų arba mažų objektų“, –pasakoja KTU profesorius.

Taip tyrėjams atsirado mintis sukurti hibridinį metodą, kuris derintų abiejų technologijų stipriąsias puses: gilųjį mokymąsi – semantinei konteksto analizei, o geometrinius algoritmus – tiksliai formų išskyrimui ir patikrinimui. Technologija papildyta ir spalvinių vaizdų, palydovinių nuotraukų integracija – tai leido dar labiau padidinti galutinio rezultato kokybę.

„Ši mūsų miestų elementų skenavimo sistema – inovacija, mat skanuojant miestus įprastu būdu su dronu arba nuo žemės, gaunamas milžiniškas taškų debesis (angl. point cloud). Didžiausia problema po to – tame debesyje surasti atskirus objektus ir juos sužymėti. Tuo tarpu mūsų algoritmai tai padaro automatizuotai“, –sako prof. R. Maskeliūnas.

Technologijos poreikis

„Šiandien juntamas sparčiai didėjantis poreikis automatiškai, tiksliai ir realiu laiku stebėti bei valdyti kompleksinę urbanistinę infrastruktūrą. Labiausiai to trūksta vietose, kur tradiciniai stebėjimo metodai (rankinė apžiūra, nuotraukos, net žemo raiškos GIS duomenys) pasiekia savo ribas: smulkių, dažnai užstatytų ar užtemdytų objektų (laiptai, stulpai, kelio ženklai, šiukšlinės, stotelės) inventorizavimas, būklės vertinimas ir erdvinis valdymas“, – apie technologijos pritaikomumą pasakoja įmonės „Matomai AI“ mokslininkas, KTU alumnas dr. Julius Gelšvartas.

Jo teigimu, technologijos siūlomas automatinis aptikimas leidžia pamatyti net tokias problemas kaip pavojingas pastato nusidėvėjimas, nelegali statyba, greitai kintanti infrastruktūra – laikini reklamos stendai, nelegalūs kioskai.

Netiesiogiai technologija gali būti pritaikyta spręsti problemoms, kurios apsunkina planavimą ir didina ilgalaikes infrastruktūros priežiūros išlaidas.

„Automatizuotas, tikslius 3D duomenis pateikiantis atpažinimas leidžia ne tik greičiau identifikuoti problemas, bet ir proaktyviai modeliuoti miestų raidą, tokiu būdu užtikrinant saugesnę, efektyvesnę ir tvarkingesnę gyvenamąją aplinką“, – akcentuoja įmonės atstovas.

Jau šiandien akivaizdu, kad sukurta sistema bus pritaikyta ir kitose srityse. Energetikos sektoriuje tokia sistema galėtų būti naudojama automatinei elektros tinklų (kabelių, pylimų, transformatorinių) stebėsenai, identifikuojant vegetacijos paaugą prie linijų, korozijos požymius ar struktūrinius pažeidimus, taip pat planuojant vėjo jėgainių parkų priežiūrą ar saulės elektrinių optimalų išdėstymą.

Geležinkelių infrastruktūros kontekste technologija gali padėti automatiškai kaupti ir analizuoti bėgių tinklo duomenis, identifikuoti kliūtis važiuojamojoje dalyje, stebėti tiltų ir perėjų būklę bei atpažinti sugedusius ar pasenusius signalizacijos įrenginius, didinant saugumą ir sumažinant rankinės patikros poreikį.

Duomenis rinko ir važinėjant dviračiu

KTU komandos ir KTU „Santakos“ slėnyje įsikūrusio startuolio sukurti algoritmai analizuoja pirminius LiDAR taškų debesis ir palaipsniui, žingsnis po žingsnio, paverčia juos atpažįstamais atskirais objektais – pvz., pastatais, medžiais, suolais, stulpais ar šiukšliadėžėmis.

Pirmiausia suderinami ir sujungiami skirtingi duomenų šaltiniai: LiDAR geometriniai matavimai su bet kokiais turimais vaizdais tai vietovei (pvz., iš palydovų ar ortofotografijų). Tai daroma tam, kad būtų galima gauti kuo išsamesnį ir informatyvesnį miesto vaizdą.

„Tada šį sujungtą taškų debesį padalijame į didelius regionus ir klasifikuojame pagrindines kategorijas (pvz., žemę, pastatus, augmeniją) naudodami gilųjį mokymą. Po to, žinant, kur tikėtina rasti smulkesnius objektus, tikslingose zonose atliekame detalesnę analizę, naudodami specializuotus vaizdo atpažinimo modelius objektams aptikti ir išskirti. Galiausiai, aptiktus objektus patikriname ir pataisome pagal jų geometrines savybes (pvz., ieškome suolo formų arba vertikalių apšvietimo stulpų) ir, jei reikia, grupuojame į prasmingas aukštesnio lygio kategorijas (pvz., „pramogų infrastruktūra“)“, – pasakoja KTU mokslininkas.

Stiprioji šios technologijos pusė – duomenys iš skirtingų šaltinių gali būti apjungiami, taip gaunant dar tikslesnius rezultatus. Mokslininkai su partneriais juos gauna iš nepilotuojamų orlaivių, antžeminiais skeneriais ar net važinėjant dviračiais.

Mėnesių darbas – per kelias valandas

„Šis metodas, apdorojantis milijardus LiDAR taškų, leidžia automatiškai segmentuoti ir klasifikuoti tūkstančius miesto objektų (nuo pastatų iki šiukšliadėžių) per kelias valandas, ką rankiniu būdu atlikti užtruktų mėnesių mėnesius. Miestų savivaldybėms tai potencialiai reiškia ne tik tiesiogines išlaidas sumažinant geodezinius darbus ir žymėjimo paslaugų pirkimus, bet ir netiesiogines naudas: spartesnį sprendimų priėmimą, tikslesnį miesto infrastruktūros inventorizavimą“, – akcentuoja profesorius.

Mokslininkų ir partnerių sprendimas leidžia automatiškai, greitai ir tiksliai sukurti visapusiškus viešosios erdvės ir infrastruktūros objektų registrus.

Tai pagerina ir leidžia tiksliau planuoti ir vystyti miestus, objektyviai vertinti esamą aprūpinimą, identifikuoti trūkstamus elementus ir modeliuoti naujų objektų įdiegimo poveikį. Metodas gali būti pritaikytas ir pakeitimų aptikimui (pvz., nesankcionuotų objektų atsiradimas arba nuolatinių objektų pašalinimas). Tokia pokyčių sekimo sistema yra itin vertinga ir paveldosauginėse veiklose. Sistema taip pat padeda savivaldybėms planuoti bei stebėti miesto žaliąsias erdves.

„Be abejo gerėtų ir skaitmeninimas, nes gerėtų geoinformacinės sistemos ir „protingojo miesto“ sprendimai. Gauti detalių objektų duomenys, integruoti su GIS ir kitomis miesto duomenų bazėmis, sudarytų vientisą skaitmeninį miesto atvaizdą. Tai būtų esminis pamatas pažangesnėms aplikacijoms: nuo autonominių transporto priemonių navigacijos iki teritorijų panaudojimo analizės ir darnaus vystymosi rodiklių skaičiavimo“, – sutaria abu tyrėjai.

Ateity stebės realiu laiku

„Kuriant sistemą, visai tyrėjų komandai įdomiausia buvo stebėti ir apžiūrinėti paminklus Kauno mieste. Turime labai daug meniškų ir istorinių paminklų, puošiančių miesto viešąsias erdves. Taip pat buvo įdomu iš arti stebėti į UNESCO paveldą įrašytus Kauno tarpukario architektūros pastatus“, – pasakoja abu mokslininkai.

„Matomai AI“ jau šiandien bendrauja su keletu Lietuvos bei užsienio miestų.

„Matome, kad lengviausia sekasi bendradarbiauti su miestais, kurie turi noro ir nebijo diegti inovatyvius sprendimus. Ateityje planuojame sistemos funkcionalumą plėsti bei patobulinus algoritmus, sistemą pritaikyti miesto stebėjimui realiu laiku. Tai leistų matyti miesto infrastruktūros pokyčius bei sparčiai reaguoti į iškylančias problemas“, – sako dr. J. Gelšvartas.

Palyginus naujausius „Eurostat“ duomenis, matoma, kad Lietuvoje dirbtiniu intelektu (DI) naudojasi tik kas trečias gyventojas, nors Lietuva ir turi vieną greičiausių interntetų pasaulyje. „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė Julija Markeliūnė pastebi, kad problema atsiranda todėl, kad žmonės nėra labai nusiteikę jomis naudotis. 

„Technologinė atskirtis šiandien nebėra ryšio kokybės klausimas, tai labiau susiję su žmonių drąsa išbandyti naujoves. Kol jaunimas technologijas naudoja intuityviai, vyresnės kartos atstovai dažnai jaučiasi palikti nuošalyje. Dalis lietuvių mano, kad DI yra kažkas per daug sudėtingo ar gal net pavojingo. Mūsų kaip ekspertų užduotis dabar ir yra išsklaidyti šias baimes“, – teigia J. Markeliūnė.

Kodėl lietuvius dar gąsdina technologijos?

Remiantis 2025 m. gruodžio mėn. „Eurostat“ paskelbta ataskaita, generatyvinio DI, pavyzdžiui, „ChatGPT“, „Gemini“ ir kitų, naudojimas tarp ES gyventojų siekia 32,7 proc. O Lietuva yra artima šiam Europos vidurkiui – 36,9 proc. visuomenės naudojasi DI įrankiais. Lietuviai rikiuojasi šalia ispanų (37,9 proc.) ir prancūzų (37,5 proc.), smarkiai atsilieka nuo estų (47 proc.) ir nuo ES lyderių norvegų (56,3 proc.).

Duomenys atskleidžia, kad DI europiečiai dažniau naudoja privačiame gyvenime nei profesinėje veikloje. Asmeniniam naudojimui DI pasitelkia apie ketvirtadalį arba 25 proc. visų gyventojų, o mokymosi ar darbo reikmėms šias priemones naudojo gerokai mažiau žmonių.

„Skaičiai rodo prarają tarp valstybių. Jaunimas DI įrankius prisijaukino akimirksniu, tačiau tikrasis visuomenės potencialas atsiskleis tik tada, kai šias technologijas kaip asistentą matys kiekvienas. Kai suprantame, jog DI dirba mums, padeda greičiau suformuoti mintis, atlikti technines užduotis, atsako į sudėtingus klausimus, tada baimė natūraliai užleidžia vietą smalsumui“, – paaiškina „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė.

DI naudojimas yra ne tik mados reikalas, bet ir realus būdas didinti savo efektyvumą. Pavyzdžiui, Masačusetso technologijos instituto (MIT) atlikti tyrimai rodo, kad pasitelkę generatyvinį DI, darbuotojai užduotis, kur reikia rašyti arba analizuoti informaciją, atlieka vidutiniškai 37 proc. greičiau, o jų darbo kokybė pagerėja net 40 proc. Be to, DI padeda sumažinti kognityvinį krūvį atliekant rutininius, pasikartojančius darbus, todėl žmogus gali daugiau laiko skirti kūrybiškumui, strateginiam mąstymui ar tiesiog kokybiškam poilsiui.

Nuo baimės iki smalsumo – vienas žingsnis

Būtent todėl vis svarbesnės tampa iniciatyvos, kurios ne tik kalba apie technologijas, bet ir padeda žmonėms jas suprasti bei išbandyti praktiškai. Viena jų – kasmet visoje Europoje minima Saugesnio interneto diena. Ryšių reguliavimo tarnyba šia proga jau tradiciškai kviečia pasinerti į „Skaitmeninę bangą“ – nemokamą renginį, kuris įtraukia, nustebina ir priverčia pažvelgti į technologijas naujomis akimis.

„Siekiame paskatinti visus tapti sąmoningais, saugiais ir atsakingais skaitmeninio pasaulio dalyviais. Kiekvienas žmogus Lietuvoje gali suprasti, kad skaitmeninis raštingumas nėra tik įgūdis, tai – gyvenimo kokybė. Norime, kad šis renginys taptų kasmetine tradicija, kuri sujungtų įvairias amžiaus grupes, didintų supratimą apie technologijų naudą, pavojus ir atsakomybę“, – sako Jūratė Šovienė, Ryšių reguliavimo tarnybos pirmininkė

Anot J. Šovienės, renginyje laukiami visi: pradinukai, vyresnių klasių mokiniai, mokytojai ir tėvai, suaugusieji bei garbaus amžiaus žmonės.

Renginio metu, vasario 10 d., gyvai Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje sužinosite, kaip atpažinti melagienas, internetinius sukčius, trolius ir botus, kaip saugiai veikti skaitmeninėje erdvėje, valdyti dronus, kūrybiškai naudoti DI ir nepasimesti sparčiai besikeičiančiame technologijų pasaulyje.

Neturintys galimybės atvykti gyvai galės stebėti tiesioginę transliaciją portaluose Delfi (saugu.delfi.lt), 15min, LRT, per „Balticum TV“, Ryšių reguliavimo tarnybos ir partnerių socialiniuose tinkluose bei Lietuvos savivaldybių viešosiose bibliotekose.

Atšalę orai iššūkių kelia ne tik žmonėms, gyvūnams, bet ir išmaniesiems telefonams. Daugiau laiko praleidę šaltyje išmanieji telefonai gali savaime netikėtai išsijungti, ir kai kuriais atvėjais taip atsitinka ne dėl išsikrovusios baterijos. Kaip elgtis, pataria Modestas Ropė - „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklų direktorius. 

„Didžioji dalis išmaniųjų įrenginių veikia su ličio jonų baterijomis, kurios itin jautriai reaguoja į temperatūros svyravimus. Kai išorės temperatūra nukrenta žemiau nulio, baterijoje sulėtėja cheminės reakcijos, todėl energija tampa sunkiau pasiekiama. Telefonas gali staiga parodyti nulį procentų ar netikėtai išsijungti. Tai laikinas efektas – sušilus baterijai, įrenginys dažnai „atsigauna“, – pasakoja Modestas Ropė, „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklų direktorius.

Vis dėlto jis pabrėžia, kad pasikartojantis telefono ilgesnis palikimas šaltyje gali vėliau sukelti techninių problemų: „Kiekvienas toks „užšalimas“ baterijai yra stresas. Ilgainiui tai spartina jos dėvėjimąsi ir trumpina bendrą veikimo laiką. Jei įmanoma, žiemą telefono nereikėtų ilgiau palikti nei lauke, nei šaltame automobilyje.“

Esant minusinei temperatūrai, telefonai taip pat gali lėčiau reaguoti į prisilietimus, trumpam strigti, o jutikliai – rodyti netikslius duomenis.

„Šaltyje prasčiau veikia ne tik baterija, bet ir ekranas bei įvairūs sensoriai – akselerometrai, žingsniamačiai, judesio davikliai. Todėl gali atrodyti, kad telefonas „kvailioja“: stringa vaizdas, netiksliai skaičiuojami žingsniai ar lėčiau reaguoja lietimai. Tai rodo, kad visa elektronika veikia už savo komforto ribų“, – pastebi vienas skaitmeninių paslaugų bendrovės vadovų M. Ropė.

Grįžus iš lauko – neskubėti krauti

Technologijų ekspertas įspėja, kad didžiausia klaida daroma tada, kai iš šalčio parneštas telefonas skubiai jungiamas prie įkroviklio.

„Jei įrenginys yra ledinis, pirmiausia leiskite jam sušilti iki kambario temperatūros. Šaltoje baterijoje įkrovimas vyksta neefektyviai ir gali ją dar labiau eikvoti. Be to, dėl staigaus temperatūrų skirtumo telefono viduje gali susidaryti kondensatas – drėgmės lašeliai, kurie gali sukelti ir trumpą sujungimą. Todėl geriausia trumpam telefoną išjungti, leisti jam bent 20–30 minučių sušilti ir tik tada krauti“, – pataria skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ naujos kartos tinklų direktorius.

Pasak jo, einat į lauką žiemą geriausia telefoną laikyti arčiau kūno – vidinėje striukės ar kelnių kišenėje, kur įrenginys gautų daugiau šilumos. Papildomą izoliaciją šalčiui gali suteikti ir storesni apsauginiai dėklai.

„Kad nereikėtų telefono maigyti šaltyje, verta aktyvuoti funkcijas, kurios leis jį kuo mažiau traukti iš kišenės. Pavyzdžiui, „Samsung“ telefonuose galima nustatyti, kad į skambučius būtų atsiliepiama paspaudus garsumo didinimo mygtuką, o pokalbį baigti šoniniu mygtuku. Taip pat verta naudoti belaides ausines, balso komandas ar kitas nuotolinio valdymo galimybes“, – sako „Bitės” naujos kartos tinklų direktorius M. Ropė.

Prireikus naudotis telefonu šaltyje, kad nešaltų rankos, dalyje modelių galima įjungti vadinamąjį „pirštinių“ režimą, kuris padidina ekrano jautrumą lietimui.

„Free Clip 2“ - naujos „Huawei“ belaidės ausinės, kurios išsiskiria garso kokybe ir dizainu. Ausinės pritaikytos kasdieniniam naudojimui, todėl yra sukurtos taip, kad būtų lengvos ir patogios.

Naujas požiūris į belaides ausines

Šiandien ausinės vis dažniau tampa nuolatiniu kasdieniu palydovu – jas naudojame dirbdami, judėdami mieste, keliaudami ar sportuodami. Todėl kuriant „FreeClip 2“ didžiausias dėmesys buvo skirtas ne tik garso kokybei, bet ir tam, kad ausines būtų patogu nešioti visą dieną, be spaudimo ar diskomforto. Atviro tipo klausymo sprendimas reiškia, kad ausinės neuždaro ausies kanalo – vartotojas gali klausytis muzikos ar pokalbių ir kartu girdėti aplinkos garsus, išlikdamas sąmoningas ir aktyvus.
„Matome aiškią tendenciją – žmonės nori ausinių, kurios natūraliai įsilietų į jų kasdienybę. „FreeClip 2“ buvo sukurtos galvojant apie tai, kad ausinės gali būti ne tik technologinis įrenginys, bet ir aksesuaras, kurį patogu nešioti visą dieną. Atviro tipo sprendimas leidžia išlikti ryšyje su aplinka, o lengvas dizainas – tiesiog pamiršti, kad nešioji ausines“, – sako „Huawei“ produktų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė.
Papildomą patogumą suteikia ir tai, kad ausinės neturi atskiros kairės ar dešinės pusės – jas galima dėvėti bet kurioje ausyje, o garsas automatiškai prisitaiko.

Dizainas, orientuotas į patogumą ir estetiką

„FreeClip 2“ išsiskiria lengva konstrukcija – kiekviena ausinė sveria 5,1 gramo, todėl ilgai nešiojant jos beveik nejuntamos. Ergonomiškas dizainas pritaikytas skirtingoms ausų formoms, o naudojamos medžiagos parinktos taip, kad ausinės būtų malonios dėvėti visą dieną. Vizualiai „FreeClip 2“ labiau primena stiliaus detalę nei sportines ar įprastas ausines, todėl jas lengva priderinti prie skirtingų įvaizdžių.
Kalbant apie garsą, „FreeClip 2“ sujungia atvirą klausymą su aiškiu, subalansuotu skambesiu. Dvigubos diafragmos garso sistema užtikrina gerą garso detalumą tiek klausantis muzikos, tiek kalbant telefonu, o dirbtiniu intelektu paremtos technologijos padeda prisitaikyti prie aplinkos triukšmo. Ausinėse integruota kelių mikrofonų sistema pagerina balso aiškumą skambučių metu net ir judriose vietose, pavyzdžiui, mieste ar viešajame transporte.
Ausinės pritaikytos aktyviam kasdieniam naudojimui – jos turi IP67 atsparumo dulkėms ir vandeniui sertifikatą, todėl tinka naudoti sportuojant ar esant permainingoms oro sąlygoms. Ilgas baterijos veikimo laikas leidžia ausines naudoti visą dieną be papildomo įkrovimo, o su įkrovimo dėklu – iki 38 valandų, prisitaikant prie intensyvaus gyvenimo tempo.
,,Huawei FreeClip2 “ Baltijos šalyse prekyboje pasirodė vasario 2 dieną, kaina – nuo 199 EUR.

Norėdami gauti reguliarias „Huawei Consumer BG“ naujienas, sekite mus:

Facebook: https://www.facebook.com/HuaweimobileLT 

Instagram: https://www.instagram.com/huaweimobilelt/ 

YouTube: https://www.youtube.com/@huaweimobilelithuania4572