„Google“ išbando naują galimybę, kuri naujoms „Gmail“ paskyroms suteiktų 5 GB talpos, o nebe 15 GB. Todėl ekspertai teigia, kad dabar būtų pats metas susikurti pašto dėžutę, jei jos neturite. 

„Atrodo, kad 15 GB yra labai daug, tačiau šiandien juos greitai užpildo ne tik el. laiškai. Tie patys 15 GB yra bendri „Gmail“, „Google Drive“ ir „Google Photos“ paslaugoms. Jei ateityje naujai prisijungusiems žmonėms būtų suteikiami tik 5 GB, vietos trūkumo problema taptų dar aktualesnė“, – sako Andrius Archangelskis, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

„Google“ kol kas nėra paskelbusi apie visuotinį pokytį, bet patvirtino testuojanti naujas paskyrų kūrimo sąlygas kai kuriuose regionuose. Juose naujiems vartotojams suteikiama 5 GB talpa, o įprasti 15 GB – tik susiejus paskyrą su telefono numeriu. Pasak A. Archangelskio, toks žingsnis gali būti susijęs tiek su paskyrų saugumo didinimu, tiek su siekiu mažinti piktnaudžiavimą kuriant daug paskyrų.

Kadaise užteko 1 GB

Kai 2004 m. pasauliui buvo pristatytas „Gmail“, paskyroms buvo suteikiamas 1 GB. Tuo metu tai buvo revoliucinis sprendimas, nes rinkos dalyviai siūlė vos keliasdešimt megabaitų talpos.

Vėliau nemokamos vietos kiekis nuosekliai augo – iki 2 GB, 7 GB, 10 GB, o 2013 m. pasiekė šiandien įprastus 15 GB. Tais pačiais metais „Google“ sujungė „Gmail“, „Google Drive“ ir nuotraukų saugyklą į bendrą talpos limitą.

„Didesnė nemokama vieta ilgą laiką buvo vienas svarbiausių „Gmail“ pranašumų. Vis tik šiandien žmonės saugo gerokai daugiau nuotraukų, vaizdo įrašų ir dokumentų nei prieš dešimtmetį, todėl net ir 15 GB nebeatrodo labai daug. Pasiekus duomenų ribą nebegalima nei gauti, nei siųsti naujų laiškų. Jei būtų suteikiami tik 5 GB, tokios situacijos pasitaikytų gerokai dažniau“, – pažymi „Bitės profas“.

Vis tik nemokamos saugyklos mažinimas nėra naujas reiškinys . „Microsoft“ dar 2016 metais „OneDrive“ naudojantiems nemokamą talpą sumažino nuo 15 GB iki 5 GB.

Ką daryti, kai saugykla pilna

Pasak A. Archangelskio, vietos trūkumo problemą galima išspręsti – pirmiausia verta išsiaiškinti, kas užima daugiausia vietos saugykloje. Tai būna nebūtinai el. laiškai – daug vietos užima nuotraukų atsarginės kopijos ir debesyje saugomi failai.

„Pradėti geriausia nuo saugyklos analizės. Tai padės pamatyti, kiek vietos užima laiškai, dokumentai ar nuotraukos. Dažniausiai pakanka ištrinti didžiausius el. laiškų priedus, išvalyti šiukšlinę ir nepageidaujamų laiškų aplankus, taip pat „Google nuotraukos“ peržiūrėti senas nuotraukų atsargines kopijas“, – pataria skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Jei vietos vis tiek trūksta, senus laiškus galima perkelti į kitą „Gmail“ paskyrą ir naudoti ją kaip archyvą. Taip pagrindinėje paskyroje atlaisvinama vieta, o svarbi informacija išlieka pasiekiama.

Vien el. pašto nebeužtenka

„Bitės profo“ teigimu, vis daugiau vartotojų ir verslų ieško alternatyvų, leidžiančių patogiai saugoti didelius duomenų kiekius neapsiribojant vien el. pašto paslaugomis.

„El. pašto dėžutės nėra sukurtos ilgalaikiam didelių duomenų archyvavimui. Kai nuotraukų, dokumentų ir darbo failų kiekis pradeda augti, verta naudoti tam skirtas debesijos platformas. Tai leidžia ne tik patogiau valdyti informaciją, bet ir sumažina riziką ją prarasti“, – sako jis.

A. Archangelskis atkreipia dėmesį, kad debesijos sprendimai šiandien suteikia kur kas daugiau nei tik vietą failams saugoti. Pavyzdžiui, „Bitės Cloud“ paslauga leidžia saugoti duomenis debesijoje, kurti atsargines kopijas, naudotis papildomomis saugumo funkcijomis, valdyti duomenis iš skirtingų įrenginių ir išbandyti dirbtinio intelekto įrankius. Tai aktualu žmonėms ir ypač verslams, kurie nuolat dirba su dideliais dokumentų, nuotraukų ar vaizdo failų kiekiais, ir jiems svarbi ne tik patogi prieiga prie svarbių duomenų, bet ir jų saugumas.

Studijų procese vis dažniau naudojamas dirbtinis intelektas aiškinti sąvokoms, idėjų generavimui ar medžiagos santraukoms rengti Nepriklausomo Jungtinės Karalystės (JK) aukštojo mokslo tyrimų instituto HEPI duomenimis. Ekspertai teigia, kad DI naudojamas ir tarp abiturientų. 

„Tele2“ klientų duomenų analizės ir įžvalgų vadovė Inga Rudinskaitė teigia, kad DI įrankiai iš esmės keičia jaunų žmonių santykį su informacijos paieška ir vartojimu.

„Pastebima, kad moksleiviai vis dažniau naudoja DI konkretiems klausimams, idėjų generavimui ar informacijos apibendrinimui, o tai leidžia greičiau suvokti esmę ir efektyviau planuoti laiką“, – ryškiausias skaitmeninio elgesio tendencijas tarp moksleivių komentuoja ji.

Riba tarp pagalbos ir problemos

Vilniaus kolegijos (VIKO) Dėstymo meistriškumo centro vadovo Andrejaus Račkovskio teigimu, DI poveikis priklauso nuo besimokančiojo kritiško, etiško ir atsakingo požiūrio. Anot jo, geresnių rezultatų galima pasiekti tada, kai DI naudojamas kaip asmeninis korepetitorius, papildantis įprastą mokymosi procesą, tačiau perteklinis pasikliovimas šiomis priemonėmis gali silpninti savarankišką mąstymą.

„Per didelis pasikliovimas generatyviniu DI gali silpninti mąstymą ir trukdyti giluminiam mokymuisi, tačiau tinkamai naudojamos šios priemonės gali padėti lavinti gebėjimą ieškoti informacijos, struktūruoti duomenis, taisyti kalbos klaidas ar tobulinti tekstų stilių“, – DI naudojimo principus komentuoja A. Račkovskis.

Anot jo, problemos prasideda tada, kai sugeneruotas turinys nėra kritiškai įvertinamas ir patikrinamas.

„Kai besimokantieji tampa pernelyg priklausomi nuo šių įrankių, atsiranda rimtų pažintinių praradimų, silpsta gebėjimas suvokti savo mąstymą, susidaro vadinamoji kompetencijos iliuzija, kai manoma, jog tema puikiai suprasta, nors patys neįdėjo pakankamai pastangų jai perprasti“, – aiškina jis.

Pasak ekspertų, viena didžiausių rizikų – DI „haliucinacijos“, kai pateikiami klaidingi faktai, neegzistuojantys šaltiniai arba pernelyg supaprastinamos sudėtingos temos. Todėl svarbią informaciją būtina papildomai tikrinti patikimuose šaltiniuose.

Kaip išnaudoti DI ruošiantis egzaminams

Kalbėdama apie efektyvų DI panaudojimą ruošiantis egzaminams, I. Rudinskaitė teigia, jog reikėtų jį naudoti kaip priemonę mąstymui treniruoti, o ne kaip įrankį, kuris atliktų visą darbą už moksleivį.

„Rekomenduotume laikytis kelių esminių principų: ugdyti kritinį dialogą su DI, naudoti jį kaip grįžtamojo ryšio įrankį ir visada tikrinti kritiškai svarbią informaciją. Užuot priėmus pirmą gautą atsakymą kaip absoliučią tiesą, reikėtų jį kritiškai įvertinti – patikrinti, ar tokie šaltiniai egzistuoja ir ar jie yra patikimi. Taip pat galima paprašyti DI įvertinti savo darbą, nes jis gali veikti kaip objektyvus veidrodis, padedantis pamatyti savo spragas“, – rekomendacijas pateikia ji.

Rekomendacijoms antrina ir A. Račkovskis, teigdamas, jog didžiausią naudą iš DI galima gauti jį paverčiant asmeniniu mokytoju, skatinančiu aktyvų žinių įsisavinimą.

„Pakeiskite bendravimo su DI strategiją ir nenaudokite jo kaip greitų atsakymų kūrėjo. Ruošiantis egzaminams tikslinga prašyti DI kurti bandomąsias užduotis, padėti nustatyti silpnąsias argumentų vietas arba paprastais pavyzdžiais paaiškinti sudėtingą formulę, kartu išlaikant kritinį vertinimą ir žmogiškąją priežiūrą“, – patarimais dalijasi Vilniaus kolegijos Dėstymo meistriškumo centro vadovas.

DI nepadeda, o tik nuvilia? Gali būti, kad darote vieną klaidą
Efektyvus bendravimas su dirbtiniu intelektu tampa nauju įgūdžiu, nors daugelis dar dažniausiai nusivilia dirbtinio intelekto pateikiamais atsakymais. 

Kuo aiškesnė užduotis – tuo geresnis rezultatas

Vienas paprasčiausių ir kartu efektyviausių būdų pagerinti atsakymo kokybę – pačioje užklausos pradžioje nurodyti, koks specialistas turėtų „kalbėti“.

„Jeigu užklausą pradėsite fraze „Tu esi patyręs rinkodaros specialistas“ arba „Atsakyk kaip mokytojas, aiškinantis temą dešimtmečiui“, DI atsakymo tonas, žodynas ir gylis pasikeis iš esmės. Tai labai paprasta technika, tačiau ji vienu sakiniu pateikia daugybę konteksto, kurio kitaip reikėtų ilgai aprašinėti“, – sako I. Rudinskaitė.

Pasak I. Rudinskaitės, tam dažnai naudojamas vadinamasis G.I.O. (angl. goal, input, output) principas. Kitaip tariant, žmogus turėtų kuo aiškiau įvardyti, koks yra užduoties tikslas, kokia informacija turi būti naudojama ir kokio rezultato tikimasi.

„DI reikėtų vertinti kaip naują kolegą, kuris dar neturi viso konteksto. Jeigu užduotis pateikiama aiškiai, rezultatas dažniausiai būna daug tikslesnis ir naudingesnis“, – sako ekspertė.

Viena dažniausių klaidų – pernelyg abstrakčios užklausos

Pasak ekspertės, žmonės dažnai pateikia pernelyg plačias ar abstrakčias užklausas, todėl DI pradeda spėlioti.

„Jeigu žmogus prašo padaryti prezentaciją arba apibendrinti tam tikrą temą, dirbtiniam intelektui lieka daug vietos interpretacijai. Tokiais atvejais atsakymai gali būti pernelyg bendriniai arba neatitikti realaus poreikio“, – teigia ji.

Jos teigimu, kartais paaiškinti, ko norite, žodžiais yra sunkiau nei tiesiog parodyti. Tai ypač dažnai gali nutikti kalbant apie stilių, toną ar formatą – sąvokas, kurias žmonės dažnai jaučia intuityviai, bet sunkiai geba apibūdinti.

„Vietoj to, kad bandytumėte aprašyti, koks turi būti laiško tonas, pateikite vieną ar du jau parašytus pavyzdžius ir paprašykite parašyti panašų. Ši technika dažnai duoda geresnius rezultatus nei pati išsamiausia instrukcija, nes DI tiesiogiai mato, ko jūs siekiate“, – aiškina I. Rudinskaitė.

Kodėl DI neturėtų spėlioti?

Pasak I. Rudinskaitės, dirbant su DI naudinga taikyti ir vadinamąją „escape clause“ praktiką – suteikti sistemai galimybę pripažinti, kad jai trūksta informacijos, užuot bandžius spėlioti.

„Žmonės tikisi, kad DI visada pateiks atsakymą, tačiau kartais naudingiau, kai jis pasako, jog konteksto nepakanka – tai padeda išvengti netikslių atsakymų. Užklausose galima pridėti tokias frazes kaip „jeigu trūksta informacijos – užduok papildomų klausimų“ arba „jeigu nežinai atsakymo – taip ir parašyk“, – aiškina I. Rudinskaitė.

Sudėtingesnėms užduotims – skaičiavimams, logikos uždaviniams ar sprendimų pasvėrimui – ji pataria paprašyti DI ne tik pateikti galutinį atsakymą, bet ir paaiškinti sprendimo logiką.

„Frazės „pirmiausia paaiškink savo logiką, tada pateik atsakymą“ arba „pagalvok žingsnis po žingsnio“ leidžia DI atlikti užduotį nuosekliau. Tai sumažina klaidų skaičių ir kartu suteikia galimybę žmogui pamatyti, kuriame žingsnyje atsirado netikslumas, jeigu jis atsirado“, – sako I. Rudinskaitė.

Pasak ekspertės, ši technika ypač naudinga tada, kai DI atsakymą reikia patikrinti arba pagrįsti. Kai matoma sprendimo logika, klaidą atpažinti tampa daug paprasčiau.

DI tampa kasdieniu darbo įrankiu

Pasak I. Rudinskaitės, gebėjimas aiškiai komunikuoti su dirbtiniu intelektu pamažu tampa svarbiu darbo įgūdžiu daugelyje sričių.

„Tele2“ taip pat aktyviai investuoja į darbuotojų DI kompetencijas bei vidinius sprendimus. Bendrovė darbuotojams yra sukūrusi vidinį dirbtinio intelekto asistentą „Tele2 Genie“, kuris naudojamas kasdienėms užduotims, informacijos apdorojimui ir produktyvumui didinti.

Pasak jos, svarbiausia suprasti, kad geras rezultatas dažniausiai pasiekiamas ne pateikus pirmą užklausą, o nuolat patikslinant.

„Net profesionalai retai gauna idealų atsakymą iš pirmo karto. Darbas su DI labiau primena pokalbį, o ne vienkartinį užsakymą. Pakoreguoti, sutrumpinti, pakeisti toną, paprašyti kitokios struktūros – visa tai yra normali ir efektyvi darbo praktika“, – sako I. Rudinskaitė.

Pasak ekspertės, žmonės, kurie įpratę dirbti su DI interaktyviai, paprastai pasiekia daug geresnių rezultatų nei tie, kurie tikisi tobulo atsakymo iš pirmos užklausos ir nusivylę pereina prie kito įrankio.

Konferencijoje „Google I/O 2026“ pristatyta nauja funkcija, kurios metu DI gebės apsipirkti už žmones.

„Šiandien mūsų veiksmai skaitmeninėje erdvėje yra išsibarstę per daugybę skirtingų platformų. Pavyzdžiui, norint užsisakyti bilietą į koncertą, tenka pereiti bent kelis etapus: susirašyti su draugais, pagooglinti renginio informaciją, užbaigti užsakymą bilietų platformoje ir pasitikrinti el. paštą. Kad ir kokią paprastą užduotį šiandien norėtume atlikti, tai vis dar yra kelių žingsnių procesas. Šiuos procesus apjungti, supaprastinti ir išspręsti kaip tik ir ėmėsi „Google“, – sako „Telia“ vyriausiasis juriskonsultas, DI teisės ekspertas prof. Paulius Pakutinskas.

Visas internetas – viename krepšelyje

Šią situaciją iš esmės keičia naujos kartos modeliai, veikiantys kaip bendras sluoksnis tarp vartotojo ir jo naudojamų paslaugų. Viena ryškiausių naujovių – apsipirkimas naudojant agentinį dirbtinį intelektą. „Google“ šią funkciją integruoja tiesiai į paiešką ir „Gemini“ aplinką: vartotojui užteks pateikti užklausą tekstu ar balsu, o sistema pati ieškos, lygins ir atrinks produktus iš skirtingų elektroninių parduotuvių. Ji vienu metu tikrins viską – nuo prekių likučių ir kainų iki pristatymo sąlygų – ir pateiks galutinius rezultatus vienoje vietoje.

„Nebereikės atidarinėti dešimčių skirtukų ar atskirai jungtis prie kiekvienos parduotuvės. Pavyzdžiui, jei ieškote konkretaus sportinių batelių modelio, sistema stebės šio modelio kainą visame internete. Kai suma pasieks jūsų nustatytą ribą, DI apie tai praneš ir iškart pasiūlys įsigyti. Naudojant „Google Pay“ ar „Google Wallet“ duomenis, pirkimą bus galima užbaigti net neišeinant iš „Google“ aplinkos“, – aiškina prof. P. Pakutinskas.

Jungtinėse Valstijose universalaus krepšelio (angl. Universal Cart) ir apsipirkimo agentų funkcijos startuoja jau šią vasarą. Europoje pasirodymo data dar nepaskelbta – tam įtakos greičiausiai turi griežtesni ES Skaitmeninių rinkų akto reikalavimai, reglamentuojantys platformų vaidmenį tarp vartotojų ir paslaugų teikėjų.

Užduotys, nereikalaujančios atskirų žingsnių

Pagrindinis šių naujovių tikslas – sumažinti poreikį šokinėti tarp skirtingų programų. Pavyzdžiui, naujasis „Gemini Spark“ agentas galės savarankiškai sutvarkyti el. paštą, pasiūlyti atsisakyti nenaudojamų prenumeratų, suderinti kalendorius ar surinkti informaciją iš skirtingų šaltinių į vieną planą.

Ateityje jums užteks tik pasakyti, ko norite, o DI pats viską suplanuos ir padarys naudodamas skirtingas programėles. Kad viskas būtų saugu, veiks speciali apsaugos sistema (AP2 protokolas). Ji tiksliai nustatys, ką išmanusis asistentas galės pirkti, kiek pinigų išleisti ir kada privalės sustoti bei paprašyti jūsų leidimo.

„Greitai mes tiesiog pasakysime, ko norime, o DI pats suplanuos, sujungs skirtingas programas ir užbaigs darbą iki galo. Tačiau kuo daugiau užduočių atiduodame technologijoms, tuo aiškiau turime nubrėžti ribas: kada sistema gali veikti savarankiškai, o kada privalo sustoti ir atsiklausti žmogaus. Agentai ir panašūs autonominiai ar iš dalies autonominiai sprendimai bei jų vieta mūsų gyvenime yra sąlyginai naujas reiškinys, todėl neturėtume dėl to pamesti galvos. Šie sprendimai atrodo labai patrauklūs, tačiau kelia rimtų rizikų. Šiuo atveju patys leidžiate DI pasiekti savo duomenis, kartais net labai jautrius, tačiau svarbiausia – leidžiate jam priimti sprendimus, todėl turite įsivertinti, ar tikrai gebėsite tai valdyti ir kaip elgsitės kilus nesklandumams. Pavyzdžiui, jei DI nupirks ne tą bilietą ar prekę arba jei tuo pasinaudos piktavaliai“, – sako prof. P. Pakutinskas.

DI be ekrano

DI vis dažniau išlips iš mūsų telefonų ekranų ir persikels į kasdien nešiojamus daiktus. Konferencijoje pristatyti išmanieji garso akiniai rodo, kad bendrauti su sistema bus galima tiesiog kalbant. Akiniai reaguos į jūsų balsą bei aplinką ir reikiamą informaciją realiu laiku sušnibždės tiesiai į ausį.

„Mes pagaliau atitraukiame akis nuo ekranų. Laikui bėgant DI nebereikės naudotis viename daikte, pvz.: telefone – jis tiesiog natūraliai lydės žmogų įvairiose formose, jaus aplinką ir prabils, kai prireiks pagalbos. Ar eate pasiruošę tokiam pasauliui?“, – apibendrina prof. P. Pakutinskas.

Pasikarotantys iš eilės skaičiai numeryje anksčiau buvo taksi, picerijų ar kitų verslo įstaigų vizitinė kortelė. Tačiau per pastaruosius metus tokių numerių buvo nusipirkta daugiau nei 1,2 tūkst.

„Išskirtinius telefono numerius renkasi tiek verslas, tiek žmonės. Įmonės patogaus telefono numerio dažniausiai nori dėl labai paprastos priežasties – kad klientams būtų lengviau įsiminti. Tuo metu žmonės išskirtinius numerius renkasi dėl labai skirtingų priežasčių. Vieniems svarbus išskirtinumas, kiti tiki skaičių simbolika ar nori numerio, susieto su asmenine data – gimtadieniu ar kita ypatinga proga“, – pasakoja Paulius Černiauskas, „Bitė Lietuva“ rinkodaros direktorius.

Pasak jo, išskirtiniai telefono numeriai skirstomi į kelias kategorijas pagal pasikartojančių skaitmenų sekas. Kuo kombinacija retesnė ir lengviau įsimenama, tuo numeris vertingesnis.

„Auksiniu“ vadinamas numeris, kuriame trys vienodi skaitmenys eina iš eilės, pavyzdžiui, 6xxxx888. „Deimantiniu“ – kai kartojasi keturi skaitmenys, kaip 6xxx3333. Tuo metu VIP kategorijai priskiriami numeriai su penkiais vienodais skaitmenimis iš eilės, pavyzdžiui, „6xx44444“, – aiškina P Černiauskas.

Skiriasi ir tokių numerių kainos. „Auksinio“ numerio kaina siekia apie 50 eurų, „deimantinio“ – apie 200 eurų, o VIP numerių kaina gali siekti net 10 tūkst. eurų. Pastarųjų rinkoje yra itin mažai – „Bitė“ šiuo metu turi vos apie 30 tokių laisvų numerių.

„Didžiausio populiarumo sulaukia būtent „auksiniai“ numeriai. 2020–2025 m. laikotarpiu klientai įsigijo daugiau nei 1000 „auksinių“ numerių ir 225 „deimantinius“, – sako skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ rinkodaros direktorius.

Telefono numeriai – ribotas valstybės resursas

Nors dažnas galvoja, kad telefono numeriai tiesiog sugeneruojami ryšio tiekėjų sistemose, iš tiesų jie yra ribotas valstybės resursas. Lietuvoje telefonų numeraciją administruoja Ryšių reguliavimo tarnyba, o mobiliojo ryšio operatoriai numerius gauna tik pateikę oficialias paraiškas.

„Anksčiau ryšio tiekėjai galėdavo įsigyti dideles telefono numerių serijas, todėl pasirinkimas būdavo kur kas platesnis. Šiandien tokių serijų likę gerokai mažiau, todėl dažniausiai gaunamos tik nepilnos kombinacijos. Tarkim, jei norite, kad jūsų ir jūsų artimojo telefono numeris skirtųsi tik vienu skaitmeniu, tokių galimybių yra gerokai mažiau“, – paaiškina P. Černiauskas.

Dar vienas būdas, kaip numeriai atsiranda ryšio tiekėjo sistemoje, yra numerio perkėlimas. Tokiu atveju klientas pereina iš vieno operatoriaus pas kitą, tačiau pasilieka savo turimą numerį. Įdomu tai, kad jeigu klientas atsisako telefono numerio, jis negali būti iškart perduotas kitam žmogui. Pirmiausia numeris pusmečiui perkeliamas į vadinamąjį karantiną.

„Šis laikotarpis reikalingas tam, kad klientas prireikus dar galėtų susigrąžinti telefono numerį. Tik po šešių mėnesių, jei klientas nepareiškė noro toliau naudotis savo numeriu, jis gali būti vėl pasiūlytas kitam klientui“, – teigia skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ rinkodaros direktorius.