Login to your account

Username *
Password *

Per COVID-19 pandemiją prasidėjęs teigiamas postūmis finansinių technologijų sektoriuje vis dar stipriai jaučiamas, taip pat didelę įtaką „fintech“ aplinkai 2022-aisiais turėjo geopolitinės priežastys. Šiuolaikinės technologijos keičia tai, kaip teikiamos bankų paslaugos Baltijos šalyse. Ką mums žada 2023-ieji?

Skaitmeninimas tęsiasi
Išpopuliarėjus galimybei įvairias paslaugas gauti nuotoliniu būdu, 2022-aisiais įvairių produktų ir paslaugų skaitmenizavimas tęsėsi, tai itin gerai atsispindi bankų veikloje – žmonės vis rečiau lankėsi banko skyriuose. Tai buvo ypač aktualu per pandemiją, tačiau tendencija išliko ir praėjusiais metais – vis daugiau paslaugomis nuotoliniu būdu naudojosi ne tik privatūs asmenys, bet ir įmonės. Viena populiarių „Citadele“ banko pasiūlytų naujovių – galimybė mažoms ir vidutinėms įmonėms atsidaryti sąskaitą nuotoliniu būdu ir naudotis kitomis paslaugomis nevykstant į banką.

Jaunoji karta vis labiau žavisi technologijomis ir įvairiais sprendimais, kai atsakymą padeda rasti robotai – pavyzdžiui, jauni žmonės dažnai renkasi interaktyvius asistentus, kurie padeda rasti atsakymą, nesikonsultuojant su klientų aptarnavimo specialistu.

2022 m. toliau populiarėjo mobilieji mokėjimai. „Citadele“ banko duomenys rodo, kad Baltijos šalyse naudotojų atliekamų mokėjimų mobiliąja programėle skaičius toliau augo ir pralenkė net atsiskaitymų interneto banke skaičių. Mobiliosiomis mokėjimų galimybėmis vis dažniau naudojasi ir juridiniai asmenys.

2022-aisiais išpopuliarėjusi tendencija – sprendimas „pirk dabar, mokėk vėliau“. Šis sprendimas nėra ypatinga naujovė, tačiau jis labai patogus naudotojui – toks mokėjimo būdas padeda pirkėjui planuoti savo pinigų srautus. Ypač jauni gyventojai vis rečiau renkasi kredito korteles, kur kas patrauklesnis jiems atrodo „pirk dabar, mokėk vėliau“ principas, kuris veikia kaip tam tikros formos prenumerata.

Sustojo privatūs mokėjimai iš Rusijos ir Baltarusijos
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Vakarų pasaulis atsakė sankcijomis, kad apribotų agresoriaus karinius pajėgumus. Sankcijų taikymas paveikė visą finansų sektorių, kai finansų institucijoms buvo nustatyti nauji privalomi reikalavimai. Anksčiau sankcijos buvo suprantamos kaip mokėjimų tam tikriems sankcijų sąrašuose esantiems asmenims nutraukimas. Šiuo metu sankcijų taikymas reiškia, kad bankai peržiūri beveik visus mokėjimus tiek Rusijai, tiek Baltarusijai. Iš banko duomenų matome, kad mokėjimai privatiems asmenims iš šių šalių sustojo bent jau bankų sektoriuje, be to, mokesčiai už tokius mokėjimus išaugo ir atliekamos išsamesnės patikros.

Ne mažiau aktualus dalykas, sukrėtęs Vakarų visuomenę, – pablogėjusi situacija kibernetinio saugumo srityje. Baltijos šalyse pastebimas kibernetinių atakų ne tik prieš finansų institucijas, bet ir prieš įvairiose srityse veikiančias įmones suaktyvėjimas. Dėl šios priežasties dalis investicijų į IT sritį buvo nukreipta ne į naujų produktų tobulinimą, bet į kibernetinio saugumo stiprinimą ir paslaugų teikimo tęstinumo užtikrinimą – svarbu numatyti priemones, kaip užtikrinti klientams prieigą prie jų pinigų, staiga nutrūkus energijos tiekimui. Ukrainos patirtis rodo, kad pirmosios kibernetinės atakos nukreipiamos būtent į finansų sistemą.

Ukrainos piliečių aptarnavimas – tiek asmeniškai, tiek nuotoliniu būdu
Kasdienėms paslaugoms gauti gyventojai vis dažniau renkasi skaitmeninius sprendimus, tačiau pasitaiko atvejų, kai konsultacijos akis į akį yra būtinos. Dažniausiai su tokia situacija susiduriama kalbant apie tam tikras paslaugas ar sandorius su didele pinigų suma, taip pat ilgalaikius įsipareigojimus.

Tiek Lietuvai, tiek kitoms Baltijos šalims aktualus pokytis rinkoje yra nauja klientų grupė – Ukrainos gyventojai, kuriems reikia užtikrinti greitą ir patogų finansinių paslaugų prieinamumą. Ukrainiečiams sudarytos galimybės naudotis banko paslaugomis tiek tiesiogiai, atvykus į banko skyrių, tiek naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis – banke sukurta galimybė tapti klientu nuotoliniu būdu. Visgi reikia pabrėžti, kad ukrainiečiams svarbi galimybė gauti paslaugas banko skyriuje, nes neretai sprendžiamos nestandartinės situacijos.

Ko galime tikėtis „fintech“ sektoriuje 2023-iaisiais?
Baltijos šalių finansinių paslaugų sektorius kasmet pateikia įvairių naujovių – šiuo požiūriu neretai galime konkuruoti net su JAV ar didžiosiomis Europos šalimis. Pavyzdžiui, atsiskaityti naudodami mokėjimo žiedą, o ne banko kortelę, daug labiau nustebinsite pardavėją Ispanijoje ar Graikijoje, negu nuvykę į kaimynę Latviją. Būtent tokios tendencijos leidžia tikėtis naujovių ir šiais metais. Kokios jos bus, galime numatyti pagal praėjusių metų tendencijas.

Kita aiškiai matoma tendencija – vis rečiau naudojamos fizinės mokėjimo kortelės. Jos susiejamos su įvairiais įrenginiais ir dažnas klientas kortelės net nesinešioja. 2023 m. ši tendencija tik stiprės.

Vis daugiau klientų naudojasi skaitmeninėmis paslaugomis, todėl bankai gali tiksliau nustatyti asmeninius kiekvieno kliento poreikius ir remdamiesi jais gerinti kliento patirtį. Taip užtikrinama ne tik geresnė kliento duomenų apsauga, bet ir siūlomos jam patrauklios paslaugos. Pavyzdžiui, stebima tendencija, kad klientams ypač aktualios su taupymu ir investavimu susijusios paslaugos, todėl siūlomi technologiniai sprendimai, padedantys tvarkyti biudžetą ar taupyti finansinei pagalvei, ir pan.

Finansinių technologijų sektorius Lietuvoje nepaliauja vystytis. Nuosekliai auga joje dirbančiųjų skaičius, didėja įmonių apyvartos, sumokama daugiau mokesčių. Vis dėlto, prognozuojama, kad pasaulinės stagnacijos fone „fintech“ bendrovės nepasižymės audringu kopimu į viršų, o vystymosi resursų teks ieškoti optimizuojant veiklą. 

Kaip įveikti bene sunkiausius per pastarąjį dešimtmetį iššūkius bus aptariama Vilniuje, finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centro „Rockit“ bei asociacijos „Fintech Hub LT“ rengiamoje tarptautinėje konferencijoje „Fintech Day“. Vienas jos organizatorių Liudas Kanapienis, klientų pažinimo ir pinigų plovimo prevencijos sprendimų bendrovės „Ondato“ vadovas, dalinasi mintimis apie svarbiausias „fintech“ sektoriaus aktualijas. 

Pasaulyje ir Lietuvoje stiprėja nuomonė, kad finansinių technologijų sektoriui reikalinga optimizacija. Kodėl? 

Tarptautiniai konfliktai ir pinigų politikos griežtinimas neabejotinai veikia tiek ES, tiek ir kitas pasaulio ekonomikas. Vis daugiau kalbama apie recesijos požymius 2023 metais, pavyzdžiui, Davoso Pasaulio ekonomikos forumo atlikta ekonomistų apklausa rodo, kad du trečdaliai viešojo ir privataus sektoriaus autoritetingų ekonomistų mano, kad šiais metais tikėtina pasaulinė recesija.

Taip pat tikimasi, kad 2023 m. verslo aktyvumą slopins daugybė neigiamų veiksnių. 9 iš 10 respondentų tikisi, kad įmones slėgs ir silpna paklausa, ir didelės skolinimosi išlaidos, o daugiau kaip 60 proc. nurodė, kad didės gamybos sąnaudos. Tikimasi, kad šie iššūkiai paskatins tarptautines įmones mažinti sąnaudas. Pavyzdžiui, įmonės mažins veiklos išlaidas, atleis darbuotojus ir optimizuos tiekimo grandines.

Natūralu, kad ir finansinių technologijų sektoriui reikia ruoštis galimai recesijai, peržiūrėti bei optimizuoti procesus. Jau dabar galime matyti, kaip didelės technologijų kompanijos atleidžia darbuotojus, o kai kurios eina tiesiog procesų optimizavimo keliu.

Puikiai prisimename dar praėjusiais metais garsiai prasidėjusią atleidimų bangą, kuomet apie darbuotojų atleidimą pranešė „Klarna“, „Meta“, „Snapchat“, „Salesforce“ ir kitos didelės technologijų įmonės. O ir visai neseniai nuskambėjęs pranešimas apie „Microsoft“ kompanijos planuojamus atleisti apie penkis procentus visų savo darbuotojų įrodo, kad dideli technologijų verslai ne tik mažina savo tempus, bet ir optimizuoja žmogiškuosius išteklius.

Ar kalbame tik apie darbuotojų optimizaciją? Ką konkrečiai reikėtų daryti „fintech“ sektoriaus įmonėms?

Kalbant apie optimizaciją, verslai dažnai griebiasi atleidimų, mat būtent technologijų srityje žmogiškieji ištekliai sudaro didelę dalį sąnaudų. Tačiau, mano požiūriu, reikia į tai žvelgti kiek kitaip. Istoriniai duomenys mus moko, kad krizės metu tos įmonės, kurios optimizavosi, tačiau visiškai nenukirto reklamos biudžetų, neatleido darbuotojų ar kitaip nelėtino veiklos, išlošė daugiausiai ir toliau augo. 

Svarbu yra optimizuoti procesus strategiškai, kad optimizacija duotų paspirtį augimui, o ne atvirkščiai. Paimkime konkretų pavyzdį iš finansų rinkos. Kiekviena finansų įstaiga turi užtikrinti klientų pažinimą (angl. know your customer, KYC) ir pinigų plovimo prevenciją (angl. anti money laundering, AML). Čia verslo kaštai sudaro didelę dalį išlaidų ir tos išlaidos negeneruoja pajamų. Tad natūralu, kad reikia automatizuoti procesus, nes šioje srityje daugybė rankų darbo ir efektyvumo trūkumas yra labai didelis. Be abejonės, reikia išlaikyti tokį patį ar net geresnį atitikties lygį.

Tokių sričių versle galima rasti daugybę, tad svarbiausia ne funkcijų nukirtimas, ne žmonių atleidimas, o procesų automatizacija ir skaitmenizacija.

Pernai finansinių technologijų bendrovėms Lietuvos bankas skyrė dar daugiau baudų nei 2021-aisiais. Kokios priežastys lemia jų skyrimą? Ar Lietuvos bankas taiko perteklinius reikalavimus „fintech“ sektoriaus akimis?

Reikalavimai Europos Sąjungoje yra vienodi, visos finansų įstaigos laikosi tų pačių direktyvų. Tad pagrindinės baudų priežastys yra žmogiškosios klaidos, nedideli resursai skirti įvairių reikalavimų užtikrinimui, archajiški procesai įmonėse. Tuo tarpu rinkoje yra sprendimų, kurie gali sumažinti žmogiškųjų klaidų faktorių, padidinti efektyvumą ir sustiprinti procesus.

Ar atitikties griežtinimas lemia tai, kad Lietuvos „fintech“ praranda konkurencinius pranašumus prieš kitas Europos Sąjungos šalis?

Nemanau, kad reguliavimų griežtinimas lemia, kad Lietuva praranda konkurencinius pranašumus savaime dėl to. Reikia suprasti, kad griežtesnis reguliavimas yra visame pasaulyje, jis skirtas atrasti balansą tarp technologijų plėtros ir rinkos apsaugos. Svarbu, kad reguliuotojas sugebėtų lygiai taip pat greitai reaguoti į besikeičiančią aplinką. Dėl griežtėjančio reguliavimo tokie procesai kaip licencijų išdavimas ir kiti neturėtų būti užtempti.

Rinka neturi lūkesčio, kad nebus nubaustų, nebus patikrinimų, ar kitais būdais rinkos dalyviai nebus prižiūrimi. Rinka turi lūkestį, kad, pavyzdžiui, licencijos išdavimo procesas bus greitas, aiškus ir sklandus, o veikimo rinkoje taisyklės bus taip pat skaidrios, jos nebus dažnai ir iš esmės keičiamos.

Kitas pavyzdys – reikalavimai dėl klientų sudėties. Norėtųsi, kad jie būtų logiški, pagrįsti ir atitiktų bendruosius rinkos lūkesčius.

Visiems šiems klausimams yra sprendimai. Todėl manau priešingai – griežtesnis reguliavimas visame pasaulyje sukuria dar didesnes galimybes mūsų, kaip valstybės, konkurenciniam pranašumui. Tiesiog reikia jais pasinaudoti ir reaguoti greitai.

Per kelerius pastaruosius metus į Lietuvą persikraustė ar skyrius atidarė nemažai Baltarusijos startuolių. Ar turime galimybių pritraukti startuolius iš Vakarų Europos ar kitų pasaulio dalių? 

Labai abejoju, kad galime pritraukti didelių Vakarų Europos startuolių į Lietuva. Dėl mūsų šalies lokacijos Baltarusijos startuolių persikėlimas buvo tiesiog unikali galimybė. Mes esame kaimynai, tad, prasidėjus neramumams, paprasčiausias ir greičiausias būdas persikelti yra į būtent į tokią šalį. Aišku, prisidėjo ir tai, kad sugebėjome greitai jiems sudaryti lengvas sąlygas tai padaryti. Tačiau ir Lenkija nesnaudė, taip pat pritraukė daug startuolių bei talentų.

Kalbant apie Vakarų Europos startuolius, manyčiau, kad nereikėtų būti tokiems optimistiškiems. Vienintelis potencialas, kurį galima įžvelgti, tai yra Europos Sąjungos finansų licencijos, dėl kurių šios įmonės galėtų įsteigti savo atstovybes. Tačiau nereikėtų galvoti, kad tai būtų visos veiklos perkėlimas ar didelės komandos, nes Lietuvos rinka tiesiog yra per maža. 

Jūsų manymu, kokios Lietuvoje „fintech“ veiklą vystančios įmonės šiais metais gali sulaukti investicijų? 

Šiais metais visų investicijų klausimas bus keblus. Jau dabar matomas atšalimas ir investicijos šiemet bus gerokai mažesnės. Bendras investicijų skaičius į Lietuvos startuolius ir toliau gali augti, tačiau sumos bus mažesnės palyginti su ankstesniais metais. Tiesiog pinigai pabrango, startuolių vertinimai taip pat sumažėjo.

Metų pradžioje buvo paskelbta, kad parduotas „Fintech“ senbuvis „Click2Sell“. Ar rinkoje dar yra tokių „juodųjų arkliukų“?

Mes turime daugybę šviesių protų ir gerų verslų, kurie tiesiog dirba savo darbą ir atlieka jį puikiai. Nevadinčiau jų „juodaisiais arkliukais“, tiesiog esant tinkamoms aplinkybėms, manau, priimami sprendimai yra teisingi, todėl nenustebsiu, jeigu šiais metais matysime daugiau nei įprasta pardavimo sandorių. Taip pat verta nepamiršti, kad mūsų „fintech“ rinka darosi brandesnė, naudojami ir sukurti technologiniai sprendimai darosi vis pažangesni tiek tradicinių finansų, tiek kriptovaliutų srityje, todėl joje veikiantys žaidėjai darosi vis įdomesni stambesniems prekės ženklams.

Konferencija „Fintech Day” vasario 9 dieną vyks hibridiniu formatu – gyvai finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centre „Rockit“ (Gynėjų g. 14), iš kurio bus tiesiogiai transliuojama @Rockit kanale „Youtube“ platformoje.

Diskusijose apie įvairias sektoriaus sritis, ekosistemos iššūkius ir perspektyvas dalyvaus LR Finansų ministerijos, Lietuvos banko, Jungtinės Karalystės ambasados, „Invest Lithuania“, asociacijos „Fintech Hub LT“, „Ondato“, „Accenture“, „Revolut“, „BankingLab“, „Hawk AI“, Amlyze“, „Sorainen“, kitų startuolių, finansų ir teisės patarėjų, rizikos kapitalo fondų, tarptautinių „fintech“ asociacijų ir bendruomenių atstovai. 


Lietuvių sukurtas „fintech” startuolis „DeepFin”, individualią veiklą vykdantiems freelanceriams ir smulkiam verslui pasiūlęs išmanų finansinį asistentą, pritraukė beveik 700 tūkst. Eurų investiciją iš Skandinavijos bei Lietuvos investuotojų.

Sudomino Lietuvos ir užsienio investuotojus

Į trečius metus veikiantį „Fintech” startuolį „DeepFin“ 685 000 eurų investavo rizikos kapitalo fondas iš Suomijos „SuperHero Capital,”, taip pat lietuvių „Iron Wolf Capital” bei verslo angelai.

„Šis dėmesys mūsų startuoliui rodo tikėjimą mūsų komanda ir produktu. Pritrauktos investicijos leis mūsų sukurtą išmanų asistentą paversti dar patogesniu. Savo esamiems klientams galėsime pasiūlyti papildomų funkcionalumų.

Taip pat turėsime galimybę plėstis ir pasiekti užsienyje esančius savarankiškai dirbančius asmenis. „DeepFin” automatizuoja svarbiausius finansinius procesus. Verslo finansų valdymas nebėra darbas, tai paprastas ir automatizuotas procesas. Tad iki šiol bijojusiems finansinės apskaitos, nebelieka priežasties neišbandyti savęs savarankiškai dirbant”, - sako UAB „DeepFin” generalinis direktorius Algirdas Šakmanas.

Pasiūlė unikalų sprendimą įmonėms ir freelanceriams

„DeepFin” veiklos vadovė Gabija Gertienė pastebi, kad susidomėjimas produktu auga ir tai diktuoja rinkos tendencijos. „Vien Lietuvoje yra beveik 230 000 žmonių, dirbančių nepriklausomai, ir šis skaičius sparčiai auga. Mūsų klientų bazė yra labai įvairi - tai ir kurjeriai, programuotojai, statybininkai, grožio specialistai.

Europoje taip vykdančių veiklą yra netoli 40 mln, taigi, potencialas skaitmeniniams produktams šioje rinkoje yra didžiulis”. Pastebima, jog „Gig“ ekonomikoje savarankiškai dirbantys asmenys (pvz. kurjeriai, pavežėjai ir pan.), jungiasi prie įvairių platformų, kurios pastaruoju metu Lietuvoje kitose šalyse labai populiarėja.

Šiuo metu skaičiuojama, kad visoje Europoje aktyviai veiklą „Gig“ platformose vykdo 28 mln. žmonių. Prognozuojama, kad jau 2025 m. šis skaičius pasieks 45 mln. Tai reiškia, kad „DeepFin“ poreikis didėja kasdien“, - sako G.Gertienė.

Tokios tendencijos stebimos ir Lietuvoje. „DeepFin” kūrėjai, pasiūlę išmanų asistentą, orientavosi į savarankiškai dirbančius asmenis, tačiau pastebėjo, kad tai aktualus sprendimas ir įmonėms.

„Daug bendraujame su įmonių vadovais ir sužinojome, kad vis daugiau įmonių dirba su savarankiškai dirbančiais asmenimis bei susidomi mūsų produktu - tai joms leidžia supaprastinti savo verslo procesus. Įmonė gali įsigyti „DeepFin” licencijas, kad laisvai samdomi specialistai galėtų mūsų produktu naudotis nemokamai.

Mūsų komanda apmoko freelancerius, kaip vesti apskaitą, o „DeepFin” išmanusis asistentas automatizuoja įmonės apskaitos valdymą bei sutaupo nemažai laiko ir lėšų. Mes taip pat siekiame, kad žmonės gilintų žinias apie indvidualią veiklą ir kuo mažiau laiko praleistų prie administracinių, laiką eikvojančių, užduočių.“, - sako G.Gertienė.

Sprendžia svarbią individualią veiklą vykdančių asmenų problemą

Tarp „DeepFin“ jau išbandžiusių freelancerių yra ne tik kurjeriai ir maisto išvežiotojai, bet ir statybininkai, programuotojai, kiti laisvai samdomi specialistai. Naudodamiesi programėle, jie gali automatizuoti finansų valdymą.

„DeepFin“ programėlė tiksliai apskaičiuoja verslo mokesčius, palengvina pajamų deklaraciją. Programėlė leidžia patogiai ir paprastai valdyti finansinę apskaitą, gyvai matyti ateinančius atsiskaitymus. Tai suteikia galimybę smulkiam verslui sumažinti administravimo naštą, o sutaupytą laiką skirti verslo vystymui.

„Iki šiol daugelis individualiai dirbančių specialistų turėdavo savo finansus tvarkyti patys. Nes tokios paslaugos, kaip profesionali buhalterinė apskaita, yra brangios ir dažniausiai orientuotos į įmones. „DeepFin” buvo sukurtas tam, kad atlieptų savarankiškai dirbančių specialistų poreikius. Didėjantis susidomėjimas rodo, kad pavyko pasiūlyti patogų sprendimą”, - sako G.Gertienė.

„DeepFin“ yra išmanusis finansinis asistentas – mobili programėlė vykdantiems individualią veiklą. „DeepFin“ vizija – palengvinti savarankiškai dirbančių žmonių kasdienybę, nuimant nuo jų pečių administracinę finansų valdymo naštą, kad jie galėtų susikaupti ties tuo, ką daro geriausiai, t.y. kurti vertę savo klientams. Neseniai šį startuolį išbandė ir „Bolt” bei „Wolt“ partneriai.

„Iron Wolf Capital“ yra lyderiaujantis ankstyvosios startuolių stadijos kapitalo fondas, kurio dydis siekia 21 milijoną eurų. Fondas investuoja į novatoriškas, potencialą augti turinčias komandas ir įmones. „Iron Wolf Capital“ administruoja „Invega“, o fondo lėšos yra finansuojamas pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos rizikos kapitalo priemonę „Ankstyvosios stadijos ir plėtros fondas II“ (European Regional Development Fund (ERDF)).

Sparčiai augančiame Lietuvos finansinių technologijų (fintech) sektoriuje šiuo metu veikia daugiau nei 265 bendrovių, kuriose dirba apie 6 tūkst. žmonių. Nors jų atlyginimai kelis kartus lenkia šalies vidurkį, Lietuva išlieka patraukli tarptautiniams žaidėjams, kurie įžvelgia ne vieną privalumą. Kas juos privilioja ir padeda įsitvirtinti mūsų šalyje?

Lietuvoje įsikūrusios ar savo padalinius turinčios fintech bendrovės užsiima pačia įvairiausia veikla, nuo paskolų, taupymo, investicinių sprendimų, iki skaitmeninių bankų, didžiųjų duomenų ir analitikos paslaugų. Visgi didžioji dalis, daugiau nei šimtas, užsiima mokėjimais ir su jais susijusiomis paslaugomis.

Tarp jų galima rasti ir visame pasaulyje žinomų prekių ženklų, tokių kaip mokėjimo paslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui teikėja „SumUp“. Neseniai 590 mln. Eur investicijų pritraukusios bendrovės vertė šiuo metu siekia 8 mlrd. eurų. „SumUp“ padeda daugiau nei 4 mln. smulkiųjų prekybininkų, vykdančių veiklą 35 šalyse visame pasaulyje. Biurus „SumUp“ turi 25 šalyse, nuo Jungtinės Karalystės, Bulgarijos, iki JAV ir Brazilijos.

„Kuomet rinkomės vietą naujam biurui, pagrindiniai reikalavimai buvo šalies inovatyvumas, palankus valdžios institucijų požiūris į finansines technologijas, parama steigiant ir vykdant veiklą bei, žinoma, aukštos kvalifikacijos talentų pasiūla. Lietuva atitiko visus šiuos kriterijus, šiandien drąsiai galime sakyti, kad pasirinkimas buvo teisingas“, – sako mokėjimų paslaugų bendrovės „SumUp“ padalinio Lietuvoje vadovė Sigutė Kuncevičiūtė.

Iššūkių – ne vienas

Didelį indėlį telkiant bendruomenę ir skatinant sektoriaus dalyvių bendradarbiavimą atlieka asociacija „Fintech Hub LT“. Ji vienija daugiau nei 60 licencijuotų fintech įmonių.

„Fintech Hub LT“ vadovė Vaiva Amulė pastebi, kad sektoriaus augimui didelę įtaką turi atviras dialogas tarp viešojo ir privataus sektorių. „Tai yra ir vienas mūsų asociacijos uždavinių. Mes nuolat bendraujame su reguliuotojais, tokiais kaip Lietuvos bankas ar Vyriausybė, bei kitomis atsakingomis institucijomis, siekdami padėti sudaryti palankias sąlygas fintech įmonių veiklai ir jų plėtrai. Mūsų tikslas – padėti Lietuvai tapti šios srities įmonių traukos centru ne tik Baltijos regione, bet ir visoje Europos Sąjungoje“, – teigia V. Amulė.

S. Kuncevičiūtė ją papildo, kad vienas pagrindinių iššūkių yra talentų ugdymas ir pritraukimas iš užsienio. Nors tai vyksta, dar reikia atlikti nemažai namų darbų, kad užsienio talentai Lietuvoje jaustųsi kaip namie ir laukiami, o fintech bendruomenė būtų tvirta ir gebėtų susidoroti su iššūkiais ilgalaikėje perspektyvoje. Užsienio pavyzdžių gausu – Šveicarija, Danija, Belgija, Airija ir daugybė kitų šalių gali pasigirti sėkmingomis programomis, belieka sekti jų pavyzdžiu arba padaryti dar geriau. 

„SumUp“ vadovė prognozuoja, kad fintech sektoriui augant, tradiciniai finansų rinkos žaidėjai jaus vis didesnį spaudimą: „Žaidimo taisyklės, kaip ir kokiu greičiu diegiamos naujovės finansiniame sektoriuje, jau pasikeitė. Esu tikra, kad artimiausioje ateityje laukia dar daugiau įdomių dalykų.“ 

Lietuvoje turi plačių užmojų

Biurą Vilniuje „SumUp“ atidarė prieš trejus metus. Per tą laiką bendrovė ne tik išplėtė komandą Lietuvoje, bet ir įsigijo vietinį startuolį, bankinės sistemos teikėją „Paysolut“, taip sustiprindama savo technologinius sprendimus.

Vilniaus biuras atlieka svarbų vaidmenį vystant „SumUp“ prekės ženklą bei veiklą ne tik Baltijos šalyse, bet ir platesniu mastu. Šiuo metu didžiausią dėmesį specialistai Lietuvoje skiria verslo plėtros, atitikties ir operacijų funkcijoms, tačiau S. Kuncevičiūtė užsimena, kad ateities užmojai dar didesni.

„Planuojame plėsti siūlomų produktų spektrą, pasiūlydami smulkiesiems prekybininkams dar daugiau puikių skaitmeninių įrankių, kurie padės sėkmingai ir sklandžiai auginti verslą. Keletą naujovių neseniai jau pristatėme, pavyzdžiui, „SumUp Pay“ e. piniginę su integruota lojalumo sistema bei įrankį, leidžiantį vos kelių mygtukų paspaudimu susikurti nuosavą internetinę parduotuvę“, – sako S. Kuncevičiūtė.

 

Po daugiau nei dvejus metus trukusių pasiruošimo darbų ir 300 tūkst. Eur investicijų, Baltijos šalyse ir visoje Europos Sąjungoje (ES) darbus pradeda nauja sutelktinio investavimo platforma „CrowdedHero“.

Bendrovė suteikia naujų galimybių įmonėms pritraukti būtinąjį kapitalą ir siūlo ekspertines žinias verslų plėtrai, be to, kiekvienam norinčiam leidžia tapti potencialiu investuotoju. Investicijų siekiančių įmonių perspektyvumą kruopščiai įvertina aukščiausio lygio finansų ir investicijų ekspertai.

„CrowdedHero“ kūrėjai nurodo, kad iki šiol Baltijos šalyse sparčiai augančios įmonės neturėjo galimybės naudotis sutelktiniu investuotojų kapitalu, problemą padidino ir per aukštas investavimo slenkstis, nuo kurio jie galėjo įsitraukti. Naujoji platforma suteikia galimybę investuoti į jau veikiančias įmones ir patogiai stebėti įdėtą kapitalą.

„Anksčiau visuomenė turėjo galimybę investuoti tik į pradedančiąsias įmones, kurios dažniausiai turi tik idėją, įmonės logotipą ir produkto prototipą. Tačiau „CrowdedHero“ bendroves vertina ne tik pagal idėjos lygį ir už jos slypintį rinkos potencialą, bet ir pagal investavimo tikslus, gebėjimą mokėti dividendus, „išėjimo strategijas“ ir kitus svarbiausius veiksnius.

Dėl to kiekvienas platformoje esantis projektas pirmiausia įvertinamas per profesionalių investuotojų prizmę“, – teigia „CrowdedHero“ valdybos pirmininkas Janis Blaževičs.

Naudojant šią platformą kiekvienas gali tapti investuotoju, o minimali investicijų suma siekia 100 eurų. Prisijungus prie investavimo sistemos galima susipažinti su įvairiais investiciniais projektais, kurie prieš tai buvo kruopščiai išanalizuoti, kalbant tiek apie finansinius, tiek ir teisinius aspektus, įvertintos konkretaus projekto augimo galimybės.

„Manome, kad tai puikus šansas verslininkams gauti postūmį tolesniam augimui. Tai ne tik kapitalo pritraukimas naujoms idėjoms įgyvendinti ar esamoms rinkoms plėsti, bet ir papildomos žinios bei informacija iš „CrowdedHero“ ekspertų tokiose srityse kaip įmonių finansai, rinkodara, teisė. Tai bendrovėms suteiks galimybę priimti optimalius sprendimus ir toliau augti“, – pabrėžia J. Blaževičs.

Į šią platformą kaip investicijų vertinimo ekspertai buvo pakviesti vietos ir tarptautiniai ekspertai, turintys ilgalaikės patirties mažmeninės prekybos, e. komercijos, pramonės, finansinių technologijų, IT, energetikos srityse.

Šiuo metu platforma siūlo galimybę investuoti į sparčiai augančią ir perspektyvią Latvijoje sukurtą e. prekybos platformą „The GeGe“. (https://crowdedhero.com/project/view?id=2).

Puslapis 1 iš 6