Lapkritis 09, 2025

FinTech

„Visa“ regione stiprina „fintech“ ekosistemą – startuoliai kviečiami teikti paraiškas „Visa Innovation Program Europe“ programai

Pasaulinė mokėjimų technologijų bendrovė „Visa“, bendradarbiaudama su „Tenity“, pristato „Visa Innovation Program Europe – Nordics & Baltics“ – į pilotinius projektus orientuotą bendradarbiavimo platformą, kuria siekiama spartinti „fintech“ sektoriaus augimą. Startuoliams bus suteikiama galimybė užmegzti ryšius su plačiu „Visa“ partnerių ir klientų tinklu, jungiančiu 200 šalių, bei naudotis „Visa“ technologijomis, resursais ir patirtimi.

„Didžiuojamės galėdami pristatyti „Visa Innovation Program Europe – Nordics & Baltics“ platformą. Šis regionas pasižymi verslumu ir skaitmeniniu pažangumu „fintech“ srityje. Atnešdami čia mūsų patikrintą inovacijų platformą, padedame startuoliams atrasti naujų galimybių plėstis, bendradarbiauti ir kurti mokėjimų ateitį tiek vietiniu, tiek pasauliniu mastu“, – sako Philipas Konopikas, „Visa“ Šiaurės ir Baltijos šalių regiono vadovas.

Iki šiol „Visa Innovation Program Europe“ padėjo 120 sėkmingų „fintech“ įmonių aštuoniose šalyse, atrinktų iš daugiau nei 1 200 paraiškų. Šiaurės ir Baltijos šalims šįkart skirta programa leis spartinti „fintech“ sektoriaus plėtrą šiame regione, skatinant startuolių ir „Visa“ pasaulinės ekosistemos bendradarbiavimą, kad inovatyvūs sprendimai rinką pasiektų greičiau ir efektyviau.

„Lietuva tapo vienu iš pagrindinių „fintech“ centrų Europoje, o ši programa šią poziciją dar labiau sustiprins. Sujungdami Lietuvos startuolius su „Visa“ pasauliniu tinklu ir patirtimi, galime paspartinti jų augimą ir paremti pažangiausių mokėjimų sprendimų kūrimą“, – sako Juris Paegle, „Visa“ Lietuvos padalinio vadovas.

„Visa Innovation Program Europe – Nordics & Baltics“ programa regiono „fintech“ įmonėms atvers naujas galimybes. Dalyviai galės naudotis „Visa“ API per „Visa Developer Platform“, pasiekti pasaulinius investicinius tinklus per „Tenity“ ir tyrinėti naujas rinkas. Programoje taip pat numatyta patyrusių pramonės ekspertų mentorystė bei bendradarbiavimo galimybės su regioniniais bankais bei finansų institucijomis.

Daugiau nei 160 „Visa Innovation Program“ partnerių ši programa suteikia galimybę pasinaudoti kruopščiai atrinkta inovatyvių „fintech“ įmonių baze ir užtikrinti tiesioginį kelią į naujus skaitmeninius sprendimus taupant laiką ir lėšas.

„Šios programos startas sutampa su itin sparčiu regiono „fintech“ sektoriaus augimu, kurį skatina gyvybinga startuolių bendruomenė ir naujos technologijos. Tai svarbus žingsnis, atnešantis „Visa“ patikrintą platformą į vieną iš dinamiškiausių Europos centrų. Ji skatins bendradarbiavimą, spartins inovacijas, leis atverti naujas augimo galimybes bei sustiprins regiono, kaip skaitmeninių finansų lyderio, poziciją pasaulyje. Džiaugiamės galėdami kartu su „Visa“ pristatyti šią iniciatyvą Šiaurės ir Baltijos šalims“, – sako Kaanas Akinas, „Tenity“ vykdomasis partneris ir komercijos vadovas.

Programa atvira visoms Šiaurės ir Baltijos šalių „fintech“ įmonėms, turinčioms stiprią rinkos poziciją. Paraiškos priimamos nuo spalio 6 d., o atrinkti dalyviai bus paskelbti gruodį.

Daugiau informacijos ir paraiškų teikimas: https://www.visainnovationprogram.com/nb/

FinTech

Naujas „fintech“ žaidėjas Lietuvoje – „payabl.“ pasirinko Vilnių plėtrai Baltijos šalyse ir Skandinavijoje

Europos elektroninių pinigų įstaiga (EMI) „payabl.“ steigia naują padalinį Vilniuje, kuris taps pagrindine įmonės veiklos baze Baltijos ir Šiaurės Europos šalyse. Šis žingsnis leis plėsti komandą, stiprinti paslaugų pasiūlą ir atliepti augančią verslų paklausą moderniems finansiniams sprendimams.

Rugsėjo 24 d., 2025. „payabl.“, Europos finansinių technologijų bendrovė, siūlanti mokėjimų sprendimus ir verslo sąskaitas įvairių sektorių įmonėms, atidaro padalinį Lietuvoje. Bendrovė jau kelerius metus telkė komandą Vilniuje, o dabar miestas tampa pagrindiniu plėtros centru Baltijos regione. Padaliniui vadovaus įmonės rinkodaros direktorė (CMO) Esfira Zaka.

„Lietuva – vienas dinamiškiausių finansinių technologijų centrų Europoje – čia veikia pažangi reguliacinė sistema, gausu aukštos kvalifikacijos specialistų, o verslo bendruomenė yra labai aktyvi., – sako E. Zaka. – Naujojo padalinio įsteigimas leis mums stiprinti komandą ir toliau plėtoti „payabl.one“ platformą, kuri vienoje vietoje sujungia visus el. prekybos žaidėjams ir paslaugų bei technologijų teikėjams reikalingus finansinius įrankius.“

Pastaraisiais metais įmonė stabiliai augo ir pristatatė naujus produktus: mokėjimo terminalus (2023 m.), daugiavaliutes verslo sąskaitas (2024 m.) ir virtualias mokėjimo korteles (2025 m.). Sukaupusi ilgametę patirtį elektroninės prekybos atsiskaitymų srityje ir pristatydama naujus produktus, bendrovė siekia dar labiau sustiprinti savo pozicijas Baltijos šalyse ir Skandinavijoje.

Strateginis centras regiono augimui

Lietuvoje šiuo metu veikia 282 finansinių technologijų įmonės, aptarnaujančios daugiau kaip 30 milijonų ES klientų ir įdarbinančios beveik 8 000 specialistų – dvigubai daugiau nei prieš penkerius metus. Lietuva taip pat pirmauja ES pagal išduotų mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų licencijų skaičių, todėl, „Invest Lithuania“ teigimu, šalis išlieka viena patraukliausių vietų Europoje finansinių technologijų plėtrai.

Baltijos šalys ir jas supančios rinkos yra vienos sparčiausiai augančių Europos Sąjungoje, o ypač išsiskiria technologijų, elektroninės prekybos ir mobilumo sektoriai. Tokios šalys kaip Švedija, Estija ir Lenkija taip pat pasižymi didelėmis investicijomis į skaitmeninę infrastruktūrą ir sparčiai augančiu naujos kartos įmonių skaičiumi.

„Lietuva turi visas sąlygas tapti mūsų įmonės veiklos baze Baltijos šalyse ir Šiaurės Europoje. Vilniaus, kaip regiono centro, vaidmenį sustiprina jo geografinė padėtis, draugiška aplinka verslui ir gausus technologijų talentų pasirinkimas. Būdama lietuvė, didžiuojuosi, kad mūsų įmonė dar labiau įsitvirtina čia, ir nekantrauju matyti mūsų komandos bei įmonės augimą šalyje“, – pridūrė „payabl.“ grupės generalinė direktorė Ugne Buracienė.

FinTech

Greta Ranonytė. 152 milijardai eurų – ne riba. Kiek dar gali augti „fintech“ Lietuvoje?

Prasidėjus bendrovių metinių finansinių rezultatų skelbimui, akivaizdu, jog Lietuvos „fintech“ sektorius didina pagreitį. Vien Lietuvos elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų (EPĮ ir MĮ) veiklos pajamos augo ketvirtadaliu, o mokėjimų operacijų suma pernai buvo trečdaliu didesnė negu per tą patį laikotarpį užpernai, pasiekdama įspūdingą 152 mlrd. eurų žymą.

2024 m. septynių Lietuvoje veikiančių specializuotų bankų paskolų portfelis pasiekė 577 mln. eurų (2023 – 454 mln. eurų), o bendras turtas sudarė apie 1,2 mlrd. eurų. (2023 – 831 mln. eurų).

Skaičiuojama, kad 2024 metais bendrai sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai finansavo apie 278 mln. eurų vertės projektų, 2023 metais – 204 mln. eurų. Apibendrinant, šių finansavimo paslaugų apimtys per metus išaugo daugiau negu trečdaliu.

Greta startuoliško įkarščio – augantis pelningumas

Gausėjantis būrys klientų, didesnė finansuojamų projektų vertė ir operacijų skaičius Lietuvos „fintech“ sektoriui siunčia žinią, kad tiek privatūs klientai, tiek verslas vis aktyviau renkasi specializuotus bankus, nes mato jų privalumus.

Didžiausiais EPĮ ir MĮ lokomotyvais buvo dešimt įstaigų, kurios gavo daugiau negu 60 proc. visų rinkos licencinių pajamų. EPĮ ir MĮ balansą į teigiamą pusę kreipė 49 įstaigos, uždirbusios iki 20 proc. pelno, 16 įstaigų, kurios generavo 20–50 proc. pelningumą ir trys čempionai, pasiekę didesnį negu 50 proc. pelningumą. Tad paties sektoriaus viduje vienos įstaigos gali lygiuotis į kitas ir mūsų asociacijoje dalytis gerosiomis praktikomis ir patirtimi.

Lietuvos banko duomenimis, bendrai pelningai dirbančių specializuotų bankų pelnas 2024 m. lyginant su 2023 m. išaugo 17 procentų.

Lietuvos „fintech“ pozicijos ES – tarp lyderių

Agentūra „Invest Lithuania“ suskaičiavo, kad praėjusių metų finiše Lietuvoje aktyviai veikė 282 „fintech“ paslaugų verslai. Daug tai ar mažai?

Pakankamai, kad Lietuva būtų didžiausias licencijuotų „fintech“ įmonių telkinys Europos Sąjungoje. 2,9 mln. gyventojų šalyje veikiančios įmonės aptarnauja daugiau negu 30 mln. klientų ES.

Kartu pažymėtina, jog Lietuva užėmė aukštą 9-ąją vietą pasaulyje tarp jurisdikcijų, turinčių mažiausią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką. „Fintech Hub LT“ asociacijos nariai sutaria, jog nuolat siūlant mokėjimo paslaugų naujovės rizikų valdymas išlieka prioritetas tvarios verslo plėtros planuose. Pernai atlikta asociacijos narių apklausa atskleidė, kad absoliuti dauguma tyrime dalyvavusių įmonių pastaruoju metu įdarbino daugiau už pinigų plovimo (angl. AML) atsakingų profesionalų, sustiprino komandų gebėjimus ir verslo atsparumą šioms rizikoms.

Talentams patrauklus ir ambicingas sektorius

Per pastaruosius metus įsitikinome, kokia didelė yra pasitikėjimo įtaka ir reputacijos vertė. Pirmiausia, tiek technologiškai, tiek kultūriškai pažangios įmonės lengviau pritraukia talentų. Per 5 pastaruosius metus darbuotojų skaičius „fintech“ įmonėse Lietuvoje išaugo du kartus ir iš viso pasiekė beveik 8 tūkstančius.

Skaičiuojama, kad vidutinis šių darbuotojų bruto darbo užmokestis gerokai viršija Lietuvos vidurkį ir vien „Fintech Hub LT“ asociacijai priklausančiose įmonėse siekia beveik 3900 eurų. Vidutiniškai vienoje įmonėje dirba 27 žmonės.

Dalis įmonių planuoja plėsti komandas, nes šiemet yra pasirengusios pasiekti dviženklį augimą. Spartaus augimo ambicijas išreiškia maždaug 3 iš 5 sektoriaus bendrovių. Ir kodėl gi ne? Juk nuo 2020 iki 2023 metų sektoriaus pajamos padidėjo net 3 kartus. Šiuo metu 36 proc. lietuvių naudojasi „fintech“ įmonių paslaugomis, tai parodė asociacijos „Fintech Hub LT“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.

Akivaizdu, kad Lietuvos „fintech“ kuria ir puikiai išnaudoja pasaulinio lygmens skaitmeninę infrastruktūrą, aktyviai plečia ekosistemą ir sugeba pritraukti aukštos kvalifikacijos talentų – net ir iš užsienio. Pakankamai aiškus ir apibrėžtas reguliavimas bei sklandi prieiga prie ES rinkos taip pat yra mūsų šalies privalumai. Tad tik ambicijų klausimas, kiek galime išauginti savo šalies svorį pasaulinėje „fintech“ rinkoje, kuri globaliai per penkerius artimiausius metus pasieks 1,5 trln. eurų. Atsižvelgiant į pasaulinį augimo pagreitį, Lietuvoje veikiančių įmonių pajamos per tą patį laikotarpį galėtų pasiekti 7,7 mlrd. eurų. Taigi, šioje kelionėje laukia dar didesnės apsukos ir greitis.

Greta Ranonytė, „Fintech Hub LT“ asociacijos vadovė

FinTech

Didžiausia Baltijos šalyse „fintech“ konferencija: Vilniuje susitinka finansinių technologijų lyderiai iš 30 pasaulio šalių

Balandžio 3 d. Vilniaus rotušėje renkasi „fintech“ lyderiai iš viso pasaulio. Vyksta finansinių technologijų sektoriaus konferencija „Baltic Fintech Days“. Daugiau nei 1 000 dalyvių iš viso pasaulio – nuo Šiaurės ir Baltijos šalių iki Pietų Korėjos, Singapūro, Jungtinės Karalystės bei Lenkijos – renkasi aptarti svarbiausių „fintech“ sektoriaus tendencijų, inovacijų ir ateities vizijų, rašoma finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centro „Rockit“ pranešime žiniasklaidai.

„Baltic Fintech Days 2025“ – unikalus projektas, kurį organizuoja finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centras„Rockit“ ir „Nordic Fintech Magazine“ – didžiausia Skandinavijoje veikianti „fintech“ naujienų ir renginių medijų platforma, bendradarbiaujanti su net aštuoniomis rinkomis ir ekosistemomis Šiaurės ir Baltijos regione.

Šiais metais bendram ir svarbiam tikslui susivienijo ne tik trijų Baltijos šalių „fintech“ bendruomenės ir asociacijos, bet ir institucijos: „Finance Estonia“ asociacija, „Latvian Fintech Association“, „Nordic Fintech Magazine“ media platforma ir „Rockit“. Anot organizatorių, tai simbolizuoja naują regioninio bendradarbiavimo etapą, kuriame Baltijos šalys tampa ne tik inovacijų kūrėjomis, bet ir aktyviomis tarptautinių finansinių sprendimų formuotojomis.

Naujausiais duomenimis, Baltijos šalių „fintech“ sektoriuje veikia beveik 700 įmonių, kuriose dirba apie 14 tūkst.darbuotojų. Šie skaičiai tik patvirtina, kad Baltijos šalys ne tik aktyviai kuria finansų inovacijas, bet ir tampa svarbiu tašku pasauliniame technologijų ir finansų žemėlapyje.

Rekordinis turinys ir pirmą kartą – svečiai iš Azijos

Šių metų konferencijoje – net 3 scenos, 3000 minučių turinio, daugiau nei 120 pranešėjų, 70 diskusijų ir sesijų, atstovaujančių apie 300 įmonių. Pirmą kartą renginyje dalyvaus kalbėtojai ir delegacijos iš Azijos – Pietų Korėjos ir Singapūro.

Tarp jų – Reuben Lim, Singapūro „fintech“ asociacijos vadovas, Taeyong Lee, Korėjos „fintech“ centro atstovas ir Sung Kyun Son iš Pietų Korėjos „fintech“ centro, kurių atvykimas ženklina naują bendradarbiavimo etapą tarp Baltijos ir Azijos finansinių technologijų ekosistemų.

„Tai – kur kas daugiau nei konferencija“, – apie „Baltic Fintech Days“ sako „Rockit“ vadovė Lina Žemaitytė-Kirkman. „Kartu su partneriais iš „Nordic Fintech Magazine“ ėmėmės iššūkio suvienyti trijų Baltijos šalių „fintech“ ekosistemas. Ši iniciatyva parodė, kiek daug potencialo slypi mūsų regione, kiek daug ryžto turime žygiuoti į priekį ir tapti „fintech“ traukos centru pasaulyje. Tai labai stiprus signalas tarptautinei „fintech“ bendruomenei.“

Anot jos, šiandien „Rockit“ yra vienas iš pagrindinių „fintech“ ekosistemos variklių Lietuvoje. „Esame ne tik fizinė erdvė, bet ir gyva bendruomenė, jungianti inovatorius, idėjas ir rinkas. Didžiuojamės, kad tiek partneriai, tiek bendruomenės nariai mumis pasitiki, palaiko ir prisideda prie šios misijos.“

Aktualiausios temos ir 3000 minučių turinio

Šių metų programos temos atspindi svarbiausias finansų sektoriaus transformacijas: bus nagrinėjami finansų prieinamumo, pinigų plovimo prevencijos, duomenų valdymo ir dirbtinio intelekto taikymo klausimai.

Anot organizatorių, dalyviai dalinsis įžvalgomis ir patirtimi, kaip dirbtinis intelektas leidžia kurti vartotojui pritaikytas paslaugas ir kaip pačios paslaugos tampa integruotos į kitas industrijas, o duomenys ir sprendimai sklandžiai juda tarp sektorių ir šalių. Iš viso konferencijoje suplanuota daugiau nei 3 000 minučių turinio – nuo strateginių įžvalgų iki diskusijų bei inovatyvių sprendimų pristatymų.

„Neabejotinai viena svarbiausių „fintech“ temų – kibernetinis saugumas. Finansinių paslaugų ekosistema neišvengiamai susiduria su vis išmanesnėmis grėsmėmis – nuo kibernetinių atakų iki sudėtingų finansinių sukčiavimų schemų. Todėl šiandien ypač svarbu kalbėti apie tai, kaip pažangūs sprendimai keičia požiūrį, leidžia ne tik greitai reaguoti, bet ir numatyti pavojus. Išmanesnės grėsmės reikalauja išmanesnių saugumo užtikrinimo priemonių“, – teigia viena iš panelinės diskusijos dalyvių Žygeda Augonė, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.

Konferencijos dalyvius pasveikins Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.

FinTech

Smulkus ir vidutinis verslas ieško išeičių – kelią rodo „fintech”

Smulkus ir vidutinis verslas (SVV) Lietuvoje sukuria didžiąją dalį darbo vietų ir užtikrina socialinį stabilumą. Tačiau naujausias Europos Sąjungoje atliktas tyrimas parodė, kad SVV įmonėms kyla daug vargo, norint gauti finansavimą. Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje atmetama daugiausia SVV finansavimo prašymų lyginant su kitomis ES šalimis. Tai skatina verslą ieškoti alternatyvų.

Su kitomis šalimis konkuruojant dėl tarptautinių investicijų, šie duomenys yra tarsi signalas mūsų valstybei gerinti SVV finansavimo sistemą. Mat investuotojams taip pat rūpi, kaip greitai ir sėkmingai aplink stambius projektus susikurs vietinė privačių paslaugų sistema. Kita vertus, tai – ir paraginimas pačioms įmonėms labiau domėtis finansavimo galimybėmis ir alternatyviais šaltiniais, kuriuos atveria šiuolaikinės technologijos ir Lietuvoje nuosekliai augantis „fintech” sektorius.

Verslai atranda specializuotų bankų ir sutelktinio finansavimo paslaugas

„Svarbi „fintech“ sektoriaus dalis yra specializuoti bankai ir sutelktinio finansavimo tiekėjai. Ne vienerius metus Lietuvoje buvo ieškoma sprendimų, kaip bankų sektoriuje padidinti konkurenciją, kuri virstų geresniais SVV finansavimo rodikliais. Vienas tokių sprendimų buvo žemesnė (siekianti 1 mln. eurų) kapitalo reikalavimų kartelė naujiems rinkos dalyviams – specializuotiems bankams. Tokie bankai turi teisę priimti indėlius, skolinti lėšų, teikti lėšų pervedimo ir kitas įprastas bankines paslaugas. Taigi, specializuoti bankai – tarsi SVV įmonės finansų sektoriuje. Šiuo metu Lietuvoje jų yra 7, „SME Bank“, „EMBank”, „Mano bankas“ ir kt.

2024 metų trečiąjį ketvirtį septynių Lietuvoje veikiančių specializuotų bankų paskolų portfelis pasiekė 558 mln. eurų, o bendras turtas sudarė apie 1,16 mlrd. eurų. Palyginti, 2023 metų trečiąjį ketvirtį specializuotų bankų paskolų portfelis sudarė 377 mln. eurų, o bendras turtas – 715 mln. eurų. Kitaip tariant, paskolų portfelis išaugo kone pusantro karto, o bendrasis turtas – dar daugiau, apie 62 procentus. Akivaizdu, kad šis SVV finansavimo šaltinis gausėja ir stiprina pozicijas kaip alternatyva komercinių bankų ir kredito unijų paslaugoms“, – teigia „Fintech Hub LT“ asociacijos vadovė Greta Ranonytė.

Ekspertė priduria, kad kitas „fintech“ sektoriaus atveriamas kelias prie kapitalo – sutelktinis finansavimas (angl. crowdfunding), leidžiantis įmonėms ir investuotojams greičiau ir paprasčiau pasiekti vienas kitą, kartu užtikrinant atitinkamą investuotojų apsaugą. Tarp sutelktinio finansavimo platformų Lietuvoje išsiskiria „NeoFinance“, „SAVY“ ir „FinBee“.

Skaičiuojama, kad 2022 metais bendrai sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai finansavo apie 161 mln. eurų vertės projektų, 2023 metais – per 230 mln. eurų. Vertinant atskirų paslaugų tiekėjų duomenis, 2024 metais rinka išlaikė augimo pagreitį, finansavimas suteiktas keliems tūkstančiams SVV projektų. Šis finansavimo būdas daugiausia naudojamas nekilnojamojo turto ir verslo projektams plėtoti, verslo paskoloms ir apyvartinių lėšų poreikiui finansuoti bei turimoms paskoloms refinansuoti.

Ką laimi technologijų aistruoliai?

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, inovatyvūs finansinių paslaugų tiekėjai pirmiausia sulaukia technologijomis besidominčių žmonių dėmesio. Smalsuolių, kurie pirmieji nori pačiupinėti naują „iPhone“ modelį, kurie nekantrauja atsisiųsti programinės įrangos atnaujinimus, kuriems technologijų pažangos lūkesčiai yra esminė gyvenimo ašis. Kai šie žmonės stovi prie įmonės vairo, inovacijų dvasia veikia visą organizacijos kultūrą. Būtent pažangos priešakyje žengiantys verslininkai savo įmones ir darbuotojus motyvuoja šiandien būti vienu procentu geresniems negu vakar, visų pirma, išnaudojant technologijų pažangą.

Technologinis ir skaitmeninis raštingumas verslams nuolat suteikia progas susirinkti geriausius pasiūlymus ir atrasti naujų būdų mažinti veiklos kaštus. Arba – gauti finansavimą, skirtą apyvartinėms lėšoms padidinti ar naujam projektui įgyvendinti.

„Šiuo metu tiek specializuotiems bankams, tiek sutelktinio finansavimo platformoms didinti žinomumą ir siūlyti išbandyti savo paslaugas yra ne mažiau aktualu negu ir toliau vystyti savo produktus ir didinti klientams suteikiamą vertę. „Fintech“ sektoriaus nariai SVV gali pasiūlyti paprastesnę prieigą prie finansavimo, pavyzdžiui, paskolas, pagrįstas realiu laiku gaunamais finansiniais duomenimis, operatyvų rizikos vertinimą, greitesnes procedūras. Be to, skaitmeninės platformos atveria galimybę sklandžiai dalytis duomenimis su šiuolaikinėmis apskaitos sistemomis – SVV finansininkams ir buhalteriams tai palengvina darbą“, – sako G. Ranonytė.

Mažieji moko didžiuosius ir keičia rinką

Specializuoti bankai gali veikti be fizinių filialų, nes jų variklis – skaitmeninės platformos su patogiai pasiekiamomis ir į vartotoją orientuotomis interneto svetainėmis ir mobiliosiomis programėlėmis. Platformos pasižymi lankstumu ir galimybėmis sklandžiai integruoti naujus funkcionalumus bei SVV svarbius finansų stebėjimo ir valdymo įrankius.

Plėsdami paslaugų asortimentą ir gerindami prieinamumą specializuoti bankai vis labiau įtvirtina „metančiųjų iššūkį“ (angl. „challenger banks“) apibūdinimą – konkuruoja su tradiciniais komerciniais bankais. Pirmiausia, siūlydami mažesnę skolos aptarnavimo kainą, mažesnius mokesčius ir palankesnes finansavimo sąlygas SVV. Kartais – tiesiog finansavimą, kai komercinių bankų kartelė yra iškelta per aukštai. Jeigu kartelė būtų žemesnė, galbūt Lietuva nebūtų šalis, kurioje atmetama daugiausia SVV finansavimo paraiškų. Tačiau tai – konkurencijos ateityje klausimas. Dabar senieji rinkos žaidėjai neretai bando perimti inovatyvius naujokų sprendimus ir mokosi iš kur kas mažesnių konkurentų: nuo skaitmeninės piniginės ir patogesnių pervedimų iki valiutų keitimo ir t. t.

Pasak „Fintech Hub LT“ asociacijos vadovės, šiandien tiek vartotojai, tiek SVV finansų vadovai nori kuo trumpiau sėdėti priešais bankininkus, pildyti gausią dokumentaciją, spręsti biurokratinius klausimus. Sėkmingų „fintech“ įmonių istorijos rodo, kad šią naštą galima efektyviai sumažinti, visų pirma, aiškiai orientuojantis į individualią kliento situaciją ir poreikius. Todėl nestebina, kad į specializuotus bankus vedančiais raktažodžiais tampa kasdieniame „fintech“ žodyne įsitvirtinę angliški „digital-first“, „mobile-only“ ar „AI-driven“ ir panašūs terminai, apibrėžiantys tiek produktų savybes, tiek naujoviškus verslo modelius.

„Daugeliui SVV yra aišku, kad bankininkystėje toliau vyksta spartūs pokyčiai, prilygstantys e. komercijos plėtrai. Tačiau nemaža dalis įmonių vis dar yra šių permainų stebėtojos, o ne dalyvės. Smulkieji verslininkai stokoja pasitikėjimo ir per anksti nuleidžia rankas: Lietuvos banko tyrimas parodė, kad SVV įmonės dėl finansavimo dažniausiai kreipiasi tik į vieną ar dvi finansų įstaigas. Pirmaisiais bandymais negavęs finansavimo verslas deda tašką – kitų finansuotojų paprastai neieško. Nors alternatyvus pasiūlymas gali būti pasiekiamas tiesiog telefono ekrane“, – tvirtina G. Ranonytė.