Nors dar prieš kurį laiką Lietuva buvo laikoma viena palankiausių valstybių „fintech“ veiklai vystyti, griežtėjantys reikalavimai, ypač kriptoturto bendrovėms, verčia ieškoti kitų verslo nišų. Viena tokių – vis labiau populiarėjančios žaliosios technologijos, teigiama pranešime žiniasklaidai.

„Žalioji ekonomika suteikia plačias galimybes ekonomikos augimui, darbo vietų kūrimui ir aplinkos išsaugojimui. Lietuvoje tokie sektoriai kaip atsinaujinančioji energetika, tvarus žemės ūkis ir ekologiška gamyba yra pasirengę plėstis. Šalies vyriausybės įsipareigojimas įgyvendinti žaliąsias iniciatyvas pabrėžia žaliųjų technologijų potencialą skatinti ekonomikos transformaciją“, – sako miškininkystės technologijų bendrovės „Arbonics“ vadovas Kristjanas Lepikas.

„Greentech“, arba žaliosios technologijos, reiškia inovacijas, kuriomis siekiama skatinti aplinkos tvarumą ir spręsti klimato kaitos problemas. Jos svarbios tuo, kad mažina neigiamą poveikį aplinkai ir skatina tvarią ateitį. Lietuvoje žaliųjų technologijų diegimas yra labai svarbus siekiant atitikti Europos Sąjungos (ES) aplinkosaugos direktyvų keliamus reikalavimus ir padidinti visuotinį energijos vartojimo efektyvumą.

Miško įveisimas – žaliųjų technologijų dalis

Žaliosios technologijos apima daugybę inovacijų, kuriomis siekiama skatinti tvarumą, mažinti taršą ir tausoti gamtos išteklius. Viena iš tokių iniciatyvų gali būti miško įveisimas.

„Miško įveisimas – medžių sodinimo procesas vietovėse, kurios anksčiau nebuvo apaugusios mišku, – atitinka žaliųjų technologijų sritį, nes didina anglies dioksido sekvestraciją, atkuria ekosistemas ir skatina biologinę įvairovę. Išmaniųjų technologijų įtraukimas į miškų valdymą, pavyzdžiui, per Lietuvoje įgyvendinamą iniciatyvą „Forest 4.0“, yra pavyzdys, kaip išmaniąsias technologijas pasitelkti miško įveisimui. Tai padeda pasiekti veiksmingesnių ir tvaresnių rezultatų“, – paaiškina K. Lepikas.

Miško įveisimas – naujų miškų sodinimo procesas – yra esminis žaliųjų technologijų komponentas. Naujai pasodinti miškai dar labiau sulaiko anglies dioksidą, didina biologinę įvairovę ir kovoja su dirvožemio erozija. Lietuvoje miškų įveisimo iniciatyvos padeda siekti ES klimato tikslų ir palaiko šalies ekologinę pusiausvyrą.

Lietuvos mokslininkai, bendradarbiaudami su Švedijos ekspertais, sukūrė „Forest 4.0“ – išmanųjį miško duomenų apdorojimo modelį, integruojantį blokų grandinių, daiktų interneto (IoT) ir dirbtinio intelekto (DI) technologijas. Sistema leidžia realiuoju laiku stebėti miškų būklę, vykdyti tvarią išteklių apskaitą ir sukurti skaidresnį miškų valdymo modelį.

Laukia iššūkiai, prireiks ir didelių investicijų

Miškų įveisimo projektai atrodo viliojančiai, tačiau laikantis žaliųjų technologijų krypties, gali kilti tam tikrų iššūkių. Tarp tokių – tinkamos žemės, tiek pagal paskirtį, tiek ir pagal savybes, užtikrinimas, rūšių įvairovės buvimas ir pakankamas finansavimas. Neabejojama, kad tam prireiks strateginio mąstymo.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemė sudaro beveik 3 mln. hektarų, iš kurių 750 tūkst. hektarų yra ne žemės ūkio paskirties žemė, tinkama būtent miškų įveisimui. Kiekvieno hektaro vidutinė vertė viršija 4,1 tūkst. eurų, o bendra vertė siekia daugiau nei 3 mlrd. eurų.

„Investuotojai taip pat turėtų atsižvelgti į tai, kad miškų sodinimui ir priežiūrai reikalingas didelis pradinis kapitalas, o grąža galima tik ilguoju laikotarpiu. Žinoma, jos sulauksime greičiau, nei medžius sodinant tik medienai. Be to, diegiant pažangias miškotvarkos technologijas, reikia investuoti į infrastruktūrą ir mokymus. Galiausiai, reikia užtikrinti, kad miško įveisimo pastangos būtų suderinamos ekologiškai ir neigiamai nepaveiktų esamų ekosistemų“, – sako „Arbonics“ vadovas K. Lepikas.

Norint plėtoti žaliųjų technologijų ir jomis paremtas miškų įveisimo iniciatyvas, būtinos didelės investicijos. Pavyzdžiui, Lietuva su Europos investicijų banku (EIB) sudarė 300 mln. eurų vertės finansavimo sutartį, pagal kurią siekiama paremti į ekologiją ir skaitmeninę plėtrą sutelktas investicijas. Taip pabrėžiama, kokio dydžio lėšų reikia norint pasiekti reikšmingos pažangos.

Ši paskola yra pirmoji iš maždaug 1 mlrd. eurų apimties EIB įsipareigojimų remti investicijas, skirtas visiems Lietuvos regionams vystyti, dalis. Be to, ja bus remiamas tikslinis perėjimas prie trijų sričių, kuriose anglies dioksido emisijos – didžiausios ir kurios gali būti labiausiai paveiktos perėjimo prie klimatui neutralios ekonomikos.

Sutarta struktūrinės programos paskola yra specialus sprendimas, skirtas bendrai finansuoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų remiamus projektus. Iš viso planuojama investuoti 7,7 mlrd. eurų, iš kurių apie 6 mlrd. eurų bus finansuojami ES struktūrinių fondų lėšomis, o likusi dalis – per nacionalines bendrojo finansavimo programas, į kurias taip pat įeina EIB paskola.

36 proc. lietuvių naudojasi „fintech“ įmonių paslaugomis, tai parodė asociacijos „Fintech Hub LT“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Dažniausiai tokiomis paslaugomis naudojasi 18–45 metų amžiaus gyventojai, tačiau šias paslaugas vis dažniau atranda ir vyresnio amžiaus klientai. Kaip rodo bendrovės „Plaid“ duomenys, pagal „fintech“ paslaugų naudojimą lietuviai šiek tiek atsilieka nuo Jungtinių Amerikos Valstijų, kuriose šiomis paslaugomis naudojasi apie 48 proc. gyventojų.

„Fintech Hub LT“ vadovė Greta Ranonytė sako, kad „fintech“ sektorius turi potencialo augti. Tam reikalingos ne tik investicijos, bet ir visuomenės edukacija.

„19 proc. respondentų atsakė, kad artimiausiu metu planuoja išbandyti „fintech“ paslaugas. Tai rodo, kad žmonės yra žingeidūs, nori integruoti pažangias technologijas į savo kasdienybę. Šiuo metu dažniausiai „fintech“ paslaugomis naudojasi didmiesčių gyventojai, kurie sudaro atitinkamai 40 proc. paslaugų naudotojų, tačiau po truputį daugėja naudotojų ir už didžiųjų miestų ribų. Verta paminėti ir tai, jog 45 proc. respondentų atsakė, kad galbūt svarstytų išbandyti „fintech“ paslaugas. Tokių žmonių daugiausia yra didmiesčiuose“, – pastebi G. Ranonytė.

„Fintech Hub LT“ vadovė pažymi, kad dažniausi pliusai, kuriuos įvardijo respondentai – „fintech“ paslaugų patogumas ir draugiškumas vartotojui, žemesnės paslaugų kainos nei bankuose, platus paslaugų spektras, lengvumas ir greitis, norint tapti klientu.

Iš visų apklaustųjų, kurie naudojasi „fintech“, daugiausiai dėmesio skiriama mokėjimams, sąskaitų valdymui ir kortelių paslaugoms. Kitiems patrauklios paslaugos apima investavimą, paskolas ir finansų valdymo įrankius.

Tik 5 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų mano, kad „fintech“ paslaugos yra brangios, 4 proc. – nepatogios.

Sektorius auga kasmet

Finansų ekspertų vertinimu, „fintech“ sektorius Lietuvoje turi didžiulį augimo potencialą, ypač jei bus investuojama į švietimą, saugumo gerinimą ir konkurencingų sąlygų kūrimą. Artimiausiais metais prognozuojama, kad „fintech“ paslaugų naudotojų skaičius didės, o tai dar labiau skatins šio sektoriaus plėtrą.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra 276 „fintech“ įmonės, kurios aptarnauja 35 mln. Europos klientų, t. y. daugiau nei dešimtadalį visų suaugusių ES piliečių. Sektoriuje dirba apie 7,4 tūkstančio darbuotojų. „Fintech“ sektoriaus pajamų augimas pastebimas dėl didėjančio klientų skaičiaus ir stiprių Lietuvos pozicijų finansinių technologijų rinkoje.

„Investuok Lietuvoje“ duomenimis 2022 m. Lietuvos „fintech“ sektorius pritraukė apie 67,9 mln. eurų investicijų. Tai rodo stabilų sektoriaus augimą, kuris pritraukia tiek vietinius, tiek tarptautinius investuotojus. Šios investicijos daugiausia buvo skirtos įmonių plėtrai, naujų darbo vietų kūrimui ir aukštos pridėtinės vertės finansinių paslaugų tobulinimui

Lietuvos banko duomenimis, elektroninių pinigų (EPĮ) ir mokėjimo (MĮ) įstaigų licencinės veiklos pajamos 2024 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 431,4 mln. Eur – palyginti su atitinkamu laikotarpiu 2023 m., jos padidėjo 22,4 proc. Bendra įstaigų mokėjimo operacijų suma išaugo iki 140,7 mlrd. Eur. O tai – 36,7 proc. daugiau nei 2023 m. trečiąjį ketvirtį.

Apie tyrimą

Reprezentatyvų tyrimą apie gyventojų naudojimąsi „fintech“ paslaugomis 2024 m. lapkričio mėn. atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrime dalyvavo 1013 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų.

Prestižiniuose „FinTech Magazine“ apdovanojimuose įvertinti prie inovacijų plėtros aktyviai prisidėję finansinių paslaugų teikėjai. „Citadele“ bankas pelnė apdovanojimą „Skaitmeninio banko“ kategorijoje, kurioje pavyko aplenkti JAV banką „Wells Fargo“ ir fintech bendrovę „TransferMate“.

„Pastaraisiais metais nuosekliai investavome savo laiką ir kitus resursus į skaitmeninių sprendimų kūrimą. Todėl džiaugiamės, kad mūsų įdirbis neliko nepastebėtas ir sulaukėme pasaulinio pripažinimo. Šį apdovanojimą gauti ypač malonu žinant, kad tarp finalininkų buvo ir JAV bankas, turintis plačiai išplėtotas skaitmenines paslaugas“, – komentuoja Vladislavs Mironovs, „Citadele“ valdybos narys, strategijos direktorius.

Vertinant kandidatus buvo atsižvelgta į tokius kriterijus, kaip skaitmeninės bankininkystės sprendimų galimybės, siekiant gerinti vartotojų patirtį, siūlomų novatoriškų funkcijų gausa, infrastruktūra, skirta apsaugoti klientų duomenis, ir į banko platformą integruotų inovacijų konkurencingumas.

Vertintojų komisiją sudarė tarptautinių bendrovių ir universitetų atstovai, kaip „Vodafone Business“, „Santander Bank“, „Saphyre“, „IBM Consulting“, Grinvičo universitetas ir kt. 

Tarptautinius FinTech apdovanojimus organizuoja Londone leidžiamas analitinis leidinys „FinTech Magazine“. 

Lietuvoje veiklą pradeda e. prekybos finansavimo startuolis „Ecomland“, kuris elektroninėms parduotuvėms teiks pajamomis grįstas paskolas, skirtas apyvartinėms lėšoms. „Ecomland“ šiuo metu jau yra suteikęs beveik 200 tūkst. paskolų elektroninių parduotuvių veiklai.

E. prekybos finansavimo startuolio „Ecomland“ įkūrėjas Darius Borisas teigia, kad jo ilgametė patirtis finansų ir el. komercijos sektoriuje parodė, jog smulkiam ir vidutiniam verslui užaugti trukdo apyvartinių lėšų trūkumas.
„Jauni arba nedideli verslai patenka į užburtą ratą: bankai ar kitos finansinės institucijos nesutinka jiems skolinti lėšų, o neturėdami pakankamai apyvartinių lėšų tie verslai negali augti tokiu tempu, kokiu galėtų ir neišnaudoja viso savo verslo potencialo.”

Pajamomis grįstas finansavimas leidžia greitai ir be užstato ar turto įkeitimo pasiskolinti apyvartinėms lėšoms, kurias elektroninės parduotuvės gali skirti prekių įsigijimui, reklamai ir pan.“, – aiškino D. Borisas.

Norinčios gauti finansavimą e. parduotuvės turi dirbti su viena iš e. prekybos sistemų „WooCommerce“, „Prestashop“, „Shopify“, veikti ne trumpiau nei 6 mėn., o mėnesinės pardavimo pajamos siekti daugiau nei 3 tūkst. eurų.

Pateikus prašymą paskolai, integruojama e. bankininkystės, marketingo ir e. prekybos sistemos į „Ecomland“ naudojamą „Softloans“ rizikos vertinimo sistemą, kuri įvertina e. parduotuvės ekonominę būklę, apyvartą, generuojamą grąžą iš pardavimo kampanijų ir pagal tai pateikia pasiūlymą finansavimui.

Vienas iš pirmųjų tokiu finansavimu pasinaudojęs knarkiu.lt vadovas Arnas Gaidelionis džiaugėsi, kad trūkstamas lėšas e. prekybai gavo vos per parą.

„Tai išskirtinė paskolų platforma, kuri supranta elektroninio verslo augimo svarbą ir pasiūlo apyvartines lėšas be užstato. Tokia vizija lemia ne tik sėkmingą verslą, bet ir teigiamą klientų patirtį. Pats skolinimosi procesas „Ecomland“ yra lengvas ir patogus.

Galėjau viską atlikti nuotoliniu būdu, o automatinis grąžinimas sumažina administracinį krūvį ir leidžia mano dėmesį sutelkti ties verslo plėtra“, – paslaugos privalumus vardijo A. Gaidelionis.

Kitas startuolio „Ecomland“ privalumas – vienkartinis administracinis mokestis. Pasak A. Gaidelionio, jokia kita finansinių paslaugų įstaiga negalėjo konkuruoti su startuolio pasiūlytomis sąlygomis. Aiški kaina yra ne tik ekonominis pranašumas, bet ir skatinantis veiksnys, padedantis verslui augti.

„Ecomland“ jau yra gavę beveik 100 paraiškų už daugiau nei 2 mln. eurų. Startuolio paslaugomis jau pasinaudojo tokios e. parduotuvės kaip pinkpharma.lt, asianblossom.lt, kimchinamai.lt ir kt.