Login to your account

Username *
Password *

 

Kaip žinia, 2022-03-14 Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku parengė ir pakartotinam derinimui su kitomis institucijomis pateikė keliolika įstatymų pakeitimų projektų, kurie nustatys naujus veiklos vykdymo reikalavimus kriptoturto paslaugų teikėjams ir įtvirtins jų licencijavimo procesą.

Lietuvos banko įstatymo pakeitimo įstatymo projekte numatytos naujos metinės įmokos finansų rinkos priežiūros išlaidoms padengti, kurias turėtų mokėti ir licencijuoti kriptoturto rinkos dalyviai. Siūloma tam tikriems subjektams įtvirtinti metinį 0,7 procento įmokos dydį, apskaičiuojamą nuo gaunamų metinių įmonės pajamų, bet visais atvejais ne mažesnį nei 3 000 EUR. Įmokos lubos nenustatytos

Kai kurių rinkoje veikiančių žaidėjų metinės pajamos siekia ir šimtus milijonų eurų, todėl tikėtina, jog kriptoturto rinkos dalyviams tokioms metinėms įmokoms padengti tektų skirti reikšmingus rezervus. Rizika, veiklos potencialas ir mastas – priežastys, kurios nurodytos įstatymų pakeitimo projektų aiškinamajame rašte, argumentuojant tokio dydžio įmokų nustatymą rinkos dalyviams. Tik ar tokie neriboti papildomi reguliaciniai kaštai yra išties pagrįsti ir proporcingi nurodytiems tikslams pasiekti? Gal vis dėlto tikslas yra įvesti naują solidarumo mokestį?

Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku parengė ir pakartotinam derinimui su kitomis institucijomis pateikė keliolika įstatymų pakeitimų projektų, kurie nustatys naujus veiklos vykdymo reikalavimus kriptoturto paslaugų teikėjams ir įtvirtins jų licencijavimo procesą. 

„Parengti siūlymai iš esmės priartins kriptoturto paslaugas teikiančias įmones prie veiklos standartų, taikomų finansų įstaigoms ir užtikrins geresnę finansinių paslaugų vartotojų apsaugą. Be to, lyginant su pirminiu siūlymu, kriptoturto paslaugų teikėjams suteikiama daugiau laiko prisitaikyti prie naujų MiCA ir TRF reglamentų reikalavimų“, – sako finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė – Markevičienė. 

Įgyvendinant europinio kriptoturto rinkų (angl. MiCA) ir lėšų pervedimo (angl. TRF) reglamentus, reikia keisti šiuo metu Lietuvos teisinėje sistemoje apibrėžtų virtualiųjų valiutų keityklų operatorių ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių priežiūros ir registracijos modelį. MiCa reglamentu siekiama, kad visoje ES būtų nustatyti vienodi veiklos vykdymo reikalavimai kriptoturto paslaugų teikėjams, skatinamos inovacijos, kartu išlaikant finansinį stabilumą ir apsaugant vartotojus nuo galimų rizikų. 

Taip pat projektais siūloma taikyti išimtis lėšų pervedimams Lietuvos teritorijoje, atliekant mokėjimus už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą, jei įvykdomos numatytos TRF reglamento sąlygos, taip sudarant palankias veiklos sąlygas Lietuvoje veikiančioms elektroninės komercijos platformoms. 

MiCA reglamentas turi būti taikomasi nuo 2024 m. gruodžio 30 dienos, tačiau numatomas pasirinktinis pereinamasis laikotarpis (iki 2026 m. liepos 1 d.) kriptoturto paslaugų teikėjams prisitaikyti prie naujų reikalavimų. Siūlomame įstatymų pakeitimų pakete numatytas pereinamasis laikotarpis iki 2025 m. birželio 1 dienos, kuris reikalingas pasirengimui ir licencijoms gauti siekiant toliau vykdyti veiklą pagal naująjį reglamentavimą. 

Siūlymas dėl pereinamojo laikotarpio paremtas įsiklausius į rinkos dalyvių argumentus ir tuo, kad kriptoturto paslaugų teikėjai turės pritaikyti savo veiklą prie naujojo reguliavimo. 

Iki 2025 m. birželio 1 dienos virtualiųjų valiutų operatoriai, ketinantys teikti kriptoturto paslaugas, privalės pateikti Lietuvos bankui MiCA reglamente nurodytus dokumentus, duomenis bei informaciją ir gauti veiklos licenciją. Kripto rinkos dalyviai iki to laiko galės konsultuotis su priežiūros institucija naujo reglamento klausimais bei anksčiau numatyto laiko pateikti dokumentus licencijai gauti.   

„Reguliacinį aiškumą didinantys įstatymų pakeitimai sukurs prielaidas tvariam kriproturto sektoriaus vystymuisi. Tai bus savotiškas rinkos išskaidrinimas: toms finansinių technologijų įmonėms, kurios laikosi tvaraus verslo modelio, prisitaikyti neturėtų būti sudėtinga“, – sako viceministrė. 

Įgyvendinus MiCA ir TRF reglamentų nuostatas padidės kriptoturto paslaugų teikėjų veiklos vykdymo teisinis tikrumas, o priežiūros institucijos gaus tinkamus įgaliojimus ir įrankius vykdyti priežiūrą bei geriau valdyti rizikas. 

Įstatymų pakeitimai numato, kad už kriptoturto paslaugų teikėjų priežiūrą bus atsakingas Lietuvos bankas. Už kriptoturto paslaugų teikėjų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (PPTF) priežiūrą atsakingos institucijos – Lietuvos bankas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). 

Įstatymų projektai yra pateikti derinti su institucijomis, pastabų laukiama iki kovo 28 dienos.

JAV vertybinių popierių ir rinkų komisija (SEC) sausio 10 d. paskelbė sprendimą leisti prekybą biržoje bent 10 su momentine („spot“) bitkoino kaina tiesiogiai susietų fondų. Tikimasi, kad šie biržiniai fondai (ETF) suteiks galimybę patogiai įsigyti su populiariausia kriptovaliuta susietus vertybinius popierius tiems JAV investuotojams, kurie neturėjo savo kripto piniginių ar negalėjo investuoti į anksčiau finansų rinkose siūlomus instrumentus. Skaičiuojama, kad kriptovaliutų turto klasės vertė šiuo metu gali siekti 1,7 trilijono JAV dolerių, o vien bitkoino – apie 1 trilijoną JAV dolerių. 

Iki šiol JAV reguliatorius vengė suteikti galimybę prekiauti kriptovaliutomis plačiu mastu, naudojantis ilgamete vertybinių popierių prekybos ir priežiūros infrastruktūra. SEC atstovai pabrėžė, kad šių bitkoino fondų prekybos patvirtinimas nereiškia pačios bitkoino kriptovaliutos oficialaus pripažinimo. Tačiau investuotojų bendruomenėje toks komisijos sprendimas matomas kaip dar vienas žingsnis link kriptovaliutų pripažinimo pilnateise turto klase.         

Pirmą šių JAV fondų prekybos dieną (sausio 11 d.) bitkoino kaina svyravo į abi puses. JAV biržų atidarymo metu kriptovaliutos kaina šoktelėjo daugiau nei 6 proc., iki 49 tūkst. JAV dolerių, tačiau prekybos pabaigoje grįžo prie 46 tūkst. JAV dolerių lygio. Bitkoino valiuta 2022 m. neteko 64 proc. vertės, tačiau per 2023 m., iš dalies ir dėl ETF prekybos lūkesčių, pabrango daugiau nei dvigubai.  

Alternatyvos vertybinių popierių rinkose

Dar 2013 m. broliai dvyniai (Tailer ir Cameron Winkevoss) pirmieji užpildė prašymą patvirtinti su kriptovaliuta susietą fondą. Tuomet bitkoino kaina siekė apie 87 JAV dolerius, o bendra kapitalizacija – apie 1 mlrd. JAV dolerių. 2015 JAV rinkose prasidėjo prekyba „Grayscale Bitcoin Trust“ patikos fondu, kurio tikslas buvo sekti bitkoino kainą. Šis fondas pradžioje buvo prekiaujamas užbiržinės prekybos sąrašuose (OTC), o šių metų sausio mėnesį papildė SEC patvirtintų ETF gretas, kurie prekybą jau pradeda pagrindinėse JAV biržose, tokiose kaip Niujorko vertybinių popierių birža (NYSE). Europoje taip pat netrūksta ETF instrumentų,  kurie ne pirmus metus yra prekiaujami pagal kriptovaliutų vertes ir yra prieinami mažmeniniams investuotojams. Vokietijos ar kitų Vakarų Europos šalių biržose yra bent 8 fondai, kurių kapitalizacija viršija 100 mln. eurų. Šie fondai siekia replikuoti fizinio bitkoino kainą, o jų turtas – kripto piniginėse saugomi valiutos vienetai arba išvestiniai finansiniai instrumentai.          

Iki šiol pasaulinėse rinkose buvusių biržinių instrumentų išlaidų koeficientas (valdymo, saugojimo ir kitų mokesčių suma) siekdavo 1–2 proc. per metus. Šiomis dienomis JAV prekybą pradėję bitkoino fondai bando pasinaudoti dėmesio banga ir siūlo mažesnius nei 1 proc., o kai kuriais atvejais – ir 0 proc. valdymo mokesčius, kol fondo kapitalizacija pasieks tam tikrą dydį. Tačiau mažmeniniams investuotojams iš Europos sąjungos šie ir kiti JAV biržoje prekiaujami fondai yra neprieinami, nes jų leidėjai nepateikia pagrindinio informacijos dokumento.              

Prekyba bitcoino ateities sandoriais reguliuojamose rinkose prasidėjo 2017 m. gruodį, kai vieną kontraktą sudarė 5 bitkoinai. Tuo metu bitkoino kaina pasiekė 20 tūkst. JAV dolerių ribą. Šie sandoriai sunkiau prieinami neprofesionaliems investuotojams, o suėjus terminui kontraktai yra realizuojami piniginiu atsiskaitymu pagal tai, kokios bitkoino kainos fiksuotos pagrindinėse kripto keityklose.                                 

Crypto Hub Lithuania asociacija, kurios tikslas – gerinti kriptovaliutų ir decentralizuotų finansų ekosistemą Lietuvoje, plečia ir stiprina savo partnerių gretas. 2023-iųjų metų gegužę įkurta Crypto Hub Lithuania asociacija sudarė strateginę partnerystę su kaimyninės Latvijos blockchain asociacija (The Latvian Blockchain Association) bei Estijos Web3 rūmais (Estonian Web3 Chamber).

Crypto Hub Lithuania asociacijos vadovas Evaldas Krampas yra įsitikinęs, jog bendradarbiavimas nuolat besivystančioje kriptovaliutų ir blokų grandinės technologijos sferoje yra ypač svarbus. „Sujungę jėgas su Latvijos blockchain asociacija ir Estijos Web3 rūmais mes ne tik sustiprinome savo pozicijas, bet ir parodėme Baltijos šalių vienybę.

Virtualių valiutų rinka patirs neišvengiamus pokyčius, kuriuos atneš naujasis MiCA reguliavimas. Kartu galime atstovauti tiek rinkos dalyvių, tiek virtualių valiutų vartotojų interesus, edukuoti visuomenę bei reguliuotojus ne tik savo šalyje, bet ir visame Baltijos regione.“

Crypto Hub Lithuania steigėjai jau nuo 2014-ųjų organizuoja virtualių valiutų ir decentralizuotų finansų renginius, vienas jų – Bitcoin meetup, skirtas kriptovaliutų entuziastams. Taip pat Crypto Hub Lithuania gali pasigirti didžiausia Lietuvoje virtualių valiutų grupe „Facebook“, turinčia daugiau nei 54 000 narių.

Asociacijos vadovas E. Krampas džiaugiasi vis augančiu Crypto Hub Lithuania narių skaičiumi ir tuo pačiu kviečia prisijungti naujus narius – tiek įmones, tiek asmenis, dirbančius kriptovaliutų, blokų grandinės ir decentralizuotų finansų srityse.

Siekdama stiprinti Lietuvoje veikiantį kripto turto verslą, jos dalyviams atstovaujanti asociacija „Crypto Economy Organisation“ (CEO) ragina Lietuvos Vyriausybę patobulinti šiai rinkai skirtus įstatymų projektus.

Dabartiniai jų variantai, nors ir galima suprasti jų logiką ir tikslus, nėra iki galo išdirbti, nesiderina su Lietuvos ir ES teise, diskriminuoja rinkos dalyvius, yra neišbaigti teisinės technikos požiūriu, stokoja teisinės logikos.

Dėl viso to, priimti įstatymai gyvenime neveiks, taps sunkiai arba išvis neįgyvendinami praktikoje. Be to, dalis investuotojų apleis Lietuvą ir ją lenks ratu, o pasitraukę investuotojai tikėtina Lietuvai teiks ieškinius dėl nuostolių, sukeltų ženkliai ir be pagrindo apribojus jų investicijas.

„Kviečiame įstatymų projektų autorius atsižvelgti į teisės ekspertų nurodytus trūkumus. Tai padarius bus galima efektyviau užtikrinti tai, ko šiais pasiūlymais iš esmės ir siekia Vyriausybė bei Lietuvos bankas – tvarios, riziką valdančios ir skaidrios kripto turto rinkos plėtros Lietuvoje.

Mes - už šios rinkos sureguliavimą, ir manome, kad pasvertas ir protingas reguliavimas užtikrins ilgalaikius įstatymų rengėjų tikslus, ir bus pozityvus mūsų ekonomikai“, - sako CEO prezidentas Vytautas Kašėta.

Teisės ekspertų vertinimu, yra taisytini Vidaus reikalų ministerijos bei Vyriausybės siūlymai pakeisti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (PPTFP) įstatymą. Tobulinti reikia ir Finansų ministerijos siūlomą reguliavimą atsisakant pereinamojo laikotarpio ES kripto rinkos reglamento MiCA (Markets in Crypto-Assets) reikalavimų įsigaliojimui ir licencijų išdavimą patikėti Lietuvos bankui.

Pavyzdžiui, siūlomi PPTFP įstatymo pakeitimai prieštarauja ES ir Lietuvos teisei, kadangi iškraipo konkurenciją ir privilegijuoja atskiras kredito įstaigas. Pakeitimais siekiama įtvirtinti, kad virtualiųjų valiutų keityklos operatoriai, depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai (VASP) įstatinio kapitalo lėšas (125 000 EUR) galėtų įnešti tik lietuviškoje kredito įstaigoje arba filialą Lietuvoje turinčioje ES narės kredito įstaigoje.

„Tai išskiria mažą ūkio subjektų grupę, ir neleistinai apriboja verslo galimybes įsigyti kredito įstaigų paslaugas kitose ES valstybėse”, – pabrėžia V. Kašėta.

Be to, jei būtų įtvirtinti, tokius pakeitimus būtų sunku įgyvendinti, nes dauguma Lietuvos kredito įstaigų savo praktikoje kol kas neteikia finansinių paslaugų VASP sektoriui.

Neapgalvotas skubėjimas dėl ES reglamento

Savo ruožtu Finansų ministerijos siūlymai dėl MiCA reikalavimų ir licencijų išdavimo vertinami kaip neatitinkantys teisėkūros proporcingumo – jais norima verslui užkrauti neadekvačią, neproporcingą naštą, be to, neįvertinti protingi ir realistiški įstatymo įgyvendinimo terminai.

Projektai skuboti, neparuošti ir dėl to neretai stokoja teisinės logikos.

Pavyzdžiui, siūloma nustatyti, kad Lietuvoje galėtų veikti tik Lietuvos banko leidimą gavę VASP. Tačiau, teisiniu požiūriu, prašymams pateikti suteikiama tik viena diena - Finansų ministerijos siūlomas naujasis reguliavimas įsigaliotų 2024 m. birželio 30 d. (sekmadienį), o sekanti diena, t.y., 2024 m. liepos 1 d., jau būtų paskutinė diena pateikti prašymus ir visus reikiamus dokumentus.

Tad, jei reikėtų vadovautis dar net nepradėtu taikyti MiCA reglamentu, verslai per sekmadienį, kai nedirba ir Lietuvos bankas, turėtų surinkti daugiau nei 20 įvairių dokumentų, įvairios kitos, su verslu susijusios informacijos, gauti notarų patvirtinimus, apostiles ir pan.

Be to, teisininkai pabrėžia, kad įstatymo projektas, nurodydamas, kokius dokumentus pateikti, vadovaujasi ES teisės aktu, t.y., MiCA, kuris tuomet formaliai net nebus taikomas. Maža to, reikalavimai kai kuriems paraiškai būtiniems dokumentams bus nustatyti papildomais, įgyvendinamaisiais ES teisės aktais, ir tai atsitiks jau po birželio 30 d.

Kitas svarbus trūkumas, kad projekte nenurodomos Lietuvos banko teisės ir pareigos.

„Projektas nenumato nei Lietuvos banko pareigos nagrinėti pateiktus dokumentus, nenurodo, per kokį terminą ir pagal kokią procedūrą bankas turi juos nagrinėti ir nenumato jokios banko teisės laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gruodžio 30 d. tokių dokumentų pagrindu priimti kokius nors sprendimus“, – vardina V.Kašėta.

Taip pat abejojama, ar centrinis bankas sugebės per šešis mėnesius įvertinti potencialias daugiau nei 540 paraiškų, arba tiek, kiek dabar šalyje registruota VASP.

Savo ruožtu MiCA reglamentas, kuris etapais pradės galioti nuo 2024 m. vidurio, numato pereinamąjį laikotarpį iki pat 2026 m. vidurio.

Tiesa, Lietuva gali netaikyti jokio pereinamojo laikotarpio ir tapti viena pirmųjų, o gal netgi pirmąja ES valstybe, kurioje pilna apimtimi ir iš karto įsigaliotų viso MiCA taisyklės. Ir tai visai mūsų ekonomikai būtų reikšmingas privalumas, didelis teigiamas impulsas.

Visgi, jeigu ketinama eiti tokiu keliu, „Crypto Economy Organisation“ siūlo gerai apgalvoti visas praktines detales ir numatyti pakankamai laiko ūkio subjektams parengti dokumentus paraiškoms, suteikti aiškumą ir konkretumą dėl MiCA reikalavimų, kurie dar tuo metu negalios, bei aiškiai įvardinti Lietuvos banko teises bei pareigas nagrinėjant VASP paraiškas dėl licencijų.

CEO viliasi, kad į šiuos trūkumus ir pasiūlymus bus atsižvelgta. Priešingu atveju, teisininkai nuogąstauja, kad tokie projektų trūkumai gali Lietuvoje VASP veiklą vykdančius ir dešimtis milijonų mokesčių sumokančius užsienio investuotojus priversti pasitraukti iš Lietuvos.

Savo ruožtu, šalies įstatymai numato, kad žala, padaryta investuotojui neteisėtais valstybės veiksmais, turi būti atlyginama valstybės, tai yra - mokesčių mokėtojų pinigais.

„Patobulinus įstatymų projektus, vietoje investuotojų ieškinių galėtume sulaukti daugiau investicijų ir naujų darbo vietų“, – pabrėžia V.Kašėta.

CEO savo pasiūlymus išsiuntė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui ir Europos reikalų komitetui, taip pat Prezidento kanceliarijai, Konkurencijos tarybai, Lietuvos bankui, Vidaus reikalų, Teisingumo ir Finansų ministerijoms.

Puslapis 1 iš 5