Pirkėjų atsiliepimai nuo seno yra vienas patikimiausių informacijos šaltinių, tačiau didėjant dirbtinio intelekto įtakai svarbu į juos žvelgti kritiškai.

Pasaulyje, kuriame dirbtinis intelektas (DI) daro internete randamą turinį vis mažiau patikimu, vartotojai vis dažniau kreipiasi į kitų žmonių atsiliepimus kaip į realaus pasaulio patvirtinimą. Kol daugelis naudoja šią technologiją apsipirkdami, ypač ieškodami informacijos apie produktus, neretas išreiškia nuogąstavimus, kad, pavyzdžiui, DI sukurtos rekomendacijos gali būti pernelyg tendencingos ir neatspindinčios tikrovės.

„Vartotojai bando orientuotis skaitmeniniame pasaulyje, kuriuo jie ne visiškai pasitiki, su tuo, kuo pasitiki labiausiai – vartotojų atsiliepimais, bet ir jie taip pat gali nuvilti. Tai tarsi užburtas ratas, kuriame žmonės yra labai skeptiški DI atžvilgiu, tačiau vis tiek yra priklausomi nuo turinio, kuriuo DI gali lengvai manipuliuoti. Kaip rodo įvairūs tarptautiniai tyrimai, tai padaryti – pakankamai nesunku“, – teigia rinkodaros ekspertas, „Omnisend“ viceprezidentas plėtrai Evaldas Mockus.

Netikrų atsiliepimų – tik daugėja

Naujausias „Omnisend“ tyrimas atskleidžia tendenciją: kol netikro turinio – vaizdo klastočių (angl. deepfakes), klaidinančių DI vaizdų, netikrų naujienų puslapių – internete daugėja, žmonių pasitikėjimas vartotojų atsiliepimais internete auga. Tuo metu kito tyrimo, kurį atliko „Capital One Shopping“, rezultatai rodo, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose beveik kas trečias (30 proc.) atsiliepimas yra arba netikras, arba klaidinantis. Be to, net 82 proc. vartotojų su netikrais atsiliepimais susiduria bent kartą per metus.

Kaip teigia E. Mockus, vartotojai noriai pasikliauja atsiliepimais internete, kad galėtų įsitikinti, jog prekės yra tikros – ypač augant DI įtakai. Remdamasis konsultacijų bendrovės KPMG duomenimis ekspertas teigia, jog net trys ketvirtadaliai (73 proc.) Lietuvos gyventojų nėra užtikrinti dėl turinio internete patikimumo, nes jis galėjo būti sukurtas pasitelkus DI.

„DI amžiuje žmonės natūraliai kreipiasi į kitus žmones, ieškodami užtikrinimo priimant svarbius sprendimus. Kai viską – nuo produktų aprašymų iki nuotraukų – galima sukurti akimirksniu, žmonių atsiliepimai gali atrodyti realistiškesni nei bet kas, ką sako prekės ženklas. Tačiau tai, kas atrodo tikroviška, nereiškia, kad tai automatiškai yra tiesa: vidutiniškai kas trečias atsiliepimas gali būti sukurtas ne žmogaus. Todėl svarbu būti ypač atsargiems ir vadovautis sveiku protu – net ir tada, kai turinys atrodo žmogiškas“, – tvirtina E. Mockus.

Prekybininkams pataria, kaip padėti pirkėjams

Paklaustas, kaip prekybininkai ir prekių ženklai gali padėti žmonėms susigaudyti DI amžiuje, rinkodaros ekspertas pabrėžia: tai, kaip pateikiami pirkėjų atsiliepimai, yra ne mažiau svarbu nei jų turėjimas. Anot jo, šiandien kur kas svarbiau yra tai, kiek pasitikima atsiliepimais.

„Pirkėjai ieško paprastų požymių, rodančių, kad atsiliepimai yra tikri: patvirtinti pirkimai, išsamūs atsiliepimai ir skaidrumas dėl to, kaip jie renkami. Prekių ženklai, kurie investuoja į šiuos pasitikėjimo rodiklius, yra tie, kurie išsiskirs iš kitų ženklų“, – pabrėžia „Omnisend“ atstovas.

Paklaustas, kaip prekybininkams reikėtų išskirti savo prekės ženklą, E. Mockus pirmiausia pataria pateikti svarbiausią informaciją, nepasikliaujant vien tik jos kiekiu. „Išryškinkite privalumus, trūkumus ir naudingiausius atsiliepimus struktūrizuotu ir tokiu formatu, kurį būtų lengva suprasti tiek pirkėjams, tiek DI įrankiams. Mažesnis išsamių, konkrečių ir netgi nevienareikšmių atsiliepimų rinkinys sukuria daugiau patikimumo nei šimtai penkių žvaigždučių įvertinimų apie nieką.“

Jis taip pat pataria išskirti tai, kas pabrėžtų vartotojų atsiliepimų patikimumą. Eksperto teigimu, verta teikti pirmenybę patvirtintiems pirkimams, laiko žymoms, atsiliepimų autoriaus istorijai ir išsamioms detalėms: nuotraukoms, kontekstui, naudojimo pavyzdžiams.

„Naudokite standartines praktikas, pavyzdžiui, „patvirtinto pirkėjo“ ženklus, informaciją apie moderavimą ir sukčiavimo aptikimo įrankius, kad parodytumėte atsiliepimų autentiškumą. Jei įmanoma, naudokite nepriklausomą patvirtinimą. Trečiųjų šalių atsiliepimų platformos ar išoriniai patvirtinimo įrankiai gali suteikti papildomą patikimumo lygį ir sumažinti suvokiamą šališkumą“, – pataria „Omnisend“ viceprezidentas plėtrai E. Mockus.

Šiandien galima teigti, kad technologijomis naudojasi kas antras vaikas ir vis dažniau ši tema pereina nuo patarimų apie ribojimus iki saugaus elgesio skaiteminėje erdvėje taisykles. Tačiau reikia nepamiršti, kad ir dauguma tėvų naudojasi technologijomis ir prie jų praleidžia nemažai laiko. Todėl yra vis daugiau ir dažniau kalbama apie tai ne kiek vaikai praleidžia laiko prie išmaniųjų įrenginių ekranų, o kiek šį įprotį jie perima iš tėvų.

Turinio kūrėjas ir dviejų vaikų tėtis Simas Anužis, dar žinomas pseudonimu „Svabeuse Dariti“, sako, kad sąmoningas technologijų naudojimas šeimoje prasideda nuo nuolatinio įsitraukimo ir žinojimo, ką vaikai veikia naudodamiesi ekranais.

„Gana dažnai pastebime, kad vaikai tiesiog „sulenda“ į planšetę ir tarsi atsijungia nuo aplinkos – nebegirdi, kas vyksta aplink. Tokiais atvejais, kai veikla yra tikrai įtraukianti, iškart stengiamės suprasti, kuo jie užsiima. Jei mums kyla klausimų, įsigiliname ir kartu su vaiku nusprendžiame, ar konkreti programėlė ar žaidimas jam duoda daugiau naudos, ar vis dėlto daugiau žalos“, – pasakoja jis.

Kontrolę keičia edukacija

Nors mažųjų saugumą užtikrinantys technologiniai sprendimai, tokie kaip „Samsung Kids“ režimas ar tėvų kontrolės programėlės, vis dar populiarūs ir padeda nustatyti būtinus ekrano laiko ar mobiliųjų aplikacijų naudojimo apribojimus, vis daugiau šeimų renkasi ir dar vieną priemonę – kalbėtis ir ugdyti vaikų sąmoningumą.

„Manau, kad tai yra esminis dalykas. Šiuo metu jaučiamės tikrai užtikrintai valdydami vaikų veiklą skaitmeninėje erdvėje be jokių tėvų kontrolės programėlių, kurios automatiškai blokuotų turinį. Tai veikia todėl, kad sąmoningai skiriame laiko suprasti, ką vaikas iš tiesų veikia planšetėje ar telefone – ne tik stebime, bet ir domimės, kalbamės“, – sako S. Anužis.

Anot „Samsung“ komunikacijos vadovės Lietuvoje Eglės Tamelytės, ši tendencija atspindi platesnį pokytį.

„Vaikų santykis su technologijomis šiandien formuojasi per patirtį ir pavyzdžius. Vien ribojimai neveikia – svarbiausia padėti vaikui suprasti, ką ir kodėl jis daro skaitmeninėje erdvėje, ir suteikti įrankius, kurie skatina edukacinį, kūrybišką technologijų naudojimą“, – teigia ji.

Kurti tinkamą pavyzdį – ne visada paprasta

Ne paslaptis, kad vaikai mokosi ne tik klausydamiesi, ką jiems sako suaugusieji – tėvai ar mokytojai – bet ir nuolat stebėdami bei kopijuodami jų elgesį. Todėl kasdieniai įpročiai gali padėti formuoti norimą vaikų santykį su technologijomis.

„Geriausias pavyzdys yra tada, kai vaikai mato, ką veiki ekrane. Be to, jei pramogauji ar žaidi žaidimus, po kurio laiko mūsų šeimoje vaikai mums turi pilną teisę pasakyti, kad jau užsisėdėjome ir laikas trauktis nuo ekrano. Tačiau jei technologijos naudojamos darbui arba sąžiningam tobulėjimui ir mokymuisi – ribojimų nėra“, – teigia turinio kūrėjas.

Tačiau S. Anužis pripažįsta, kad kurti sektiną pavyzdį nėra paprasta – ypač tuomet, kai technologijos sudaro tokią didelę jo profesinės veiklos dalį.

„Didžiąją laiko dalį ekraną naudoju darbui. Tiesa, anksčiau turėjau ir blogų įpročių – daugiau laiko skirdavau beprasmiam naršymui (angl. „doom scrolling“) ir supratau, kad tai neigiamai veikia mano gyvenimo kokybę. Esu visiškai sustabdęs naršymą prieš miegą ir tik pabudus. Taigi nuolat stengiuosi koreguoti savo paties įpročius ir rodyti tinkamą pavyzdį vaikams“, – sako jis.

Jis priduria, kad svarbiausia neapgaudinėti savęs ir nesakyti vaikams, kad dirbi, kai iš tiesų tiesiog naršai be tikslo.

„Nėra blogai ir tiesiog naršyti, tačiau linkiu visiems būti sąžiningiems prieš save“, – nuoširdžiai pataria S. Anužis.

Tuo metu E. Tamelytė akcentuoja, kad tinkamai išnaudojamos technologijos gali tapti ne kliūtimi, o priemone formuoti sveikesnius įpročius.

„Šiuolaikiniai įrenginiai, pavyzdžiui, didžiulio Lietuvos vartotojų susidomėjimo sulaukę naujosios „Samsung Galaxy A“ serijos telefonai, galintys tapti pirmuoju vaiko išmaniuoju, suteikia galimybę ne tik vartoti turinį, bet ir jį kurti – mokytis, fotografuoti ar įgyvendinti kūrybinius projektus. Integruotos dirbtinio intelekto funkcijos net ir paprasčiausiose telefonų programėlėse gali padėti atskleisti vaikų kūrybiškumą ir lavinti įvairius įgūdžius“, – dalijasi ji.

Svarbu laikytis nustatytų taisyklių

Remdamasis savo patirtimi, S. Anužis teigia, kad dažnai tėvams būna sudėtingiausia ne nustatyti taisykles, o jų laikytis. Jo teigimu, čia padeda aiški struktūra ir pastovumas.

„Svarbiausia – rutina ir įprotis, nors pradžioje tai tikrai nėra lengva. Darbo dienomis ekrano laiką ribojame iki maždaug vienos valandos po mokyklos ar darželio, o savaitgaliais leidžiame šiek tiek daugiau. Taip pat taikome atlygio sistemą: pavyzdžiui, už lauko darbus, tokius kaip lapų grėbimas, vaikai gali gauti finansinį atlygį arba papildomo ekrano laiko. Ilgainiui tai tampa natūralia kasdienybės dalimi“, – dalijasi jis.

Anužių šeima laikosi vienos aiškios ir nekintančios taisyklės – technologijos vaikams niekada nesuteikiamos vien tam, kad juos užimtų ar nuramintų. Tokiais atvejais tėvai sąmoningai renkasi sudėtingesnį kelią, pirmenybę teikdami ilgalaikei vaikų gerovei.

Galiausiai tiek ekspertai, tiek tėvai sutaria – esminis klausimas nėra tai, kiek laiko vaikai turėtų praleisti prie ekranų, o kokį vaidmenį technologijos atlieka vaikų kasdienybėje.

„Technologijos niekur nedings – priešingai, jų tik daugės. Todėl svarbiausia, ką galime padaryti šiandien – mokyti vaikus jas naudoti sąmoningai, atsakingai ir prasmingai“, – pabrėžia E. Tamelytė.

Namuose sulėtėjęs internetas gali priklausyti ne nuo vienos priežasties, tačiau pirmiausia reiktų įsitikinti ar juo nesinaudoja kaimynai. Ekspertas pabrėžia, kad yra vienas ir paprastas būdas pasitikrinti ar kaimynai nesinaudoja jūsų internetu ir ką tokiu atveju daryti.

„Net jei jūs ir išties geros širdies, o dalintis „Wi-Fi“ ryšiu, už kurį tik jūs mokate, jums nesukelia problemų, šitoks dosnumas gali atsisukti „rykšte“. Svetimi žmonės, prisijungę prie jūsų namų „Wi-Fi“, gali pasiekti svarbius, jūsų įrenginiuose saugomus duomenis. Paradoksalu, kad pažeidžiamumas dažnai kyla žmogaus namuose dėl naudojamos nesaugios įrangos“, – aiškina Karolis Špiliauskas, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų sprendimų ekspertas.

Pasak jo, grėsmė kyla tuomet, jei naudojate neautorizuoto gamintojo maršrutizatorių, pavyzdžiui, įsigytą lietuvių pamėgtame „Temu“. Kitas grėsmės šaltinis – kompiuteryje ar kitame išmaniajame įrenginyje įjungta failų dalijimosi funkcija. Taip pat duomenis galima pasiekti, jei išmaniuosiuose įrenginiuose nėra naudojami saugumo sprendimai. Tad norint apsisaugoti nuo piktavalių privalu rinktis patikimo tiekėjo, geriausia – oficialaus pardavėjo, siūlomą įrangą bei saugumo sprendimus.

Kad kažkas naudojasi jūsų namų „Wi-Fi“ ryšiu, dažniausiai išduoda sumažėjęs interneto greitis

„Jei naršymas, vaizdo skambučiai ar filmų žiūrėjimas pradeda strigti, verta pasitikrinti, kiek įrenginių yra prisijungę prie jūsų namų tinklo. Tą padaryti galima tiesiog prisijungus prie „Wi-Fi“ maršrutizatoriaus nustatymų. Tam prireiks maršrutizatoriaus gamintojo programėlės, kurią naudojote pirmo įrenginio konfigūravimo metu, arba specialaus naršyklės adreso, nurodyto ant maršrutizatoriaus apačios. Jei prisijungusių įrenginių sąraše matote jums nežinomus telefonus, kompiuterius ar kitus išmaniuosius prietaisus, tai gali būti jūsų interneto vagys“, – sako K. Špiliauskas, pridurdamas, kad geriausia visuomet kreiptis į specialistus.

Pastebėjus nežinomus įrenginius patariama atkreipti dėmesį, ar tai tikrai nėra jūsų pačių įrenginiai. Pavyzdžiui, „Google“ nesertifikuotas, bet „Android“ operacinę sistemą naudojantis ar kitas mažesnis įrenginys gali būti rodomas kaip „nežinomas įrenginys“ (angl. unknown device).

Pirma užduotis kovojant su namų interneto vagišiais – pakeisti „Wi-Fi“ slaptažodį

„Svarbu turėti sunkiai „nugalimą“ „Wi-Fi“ slaptažodį. Jis turi būti pakankamai sudėtingas – su specialiais simboliais, skaičiais, galima pasitelkti ir tarpus. Svarbu niekuomet nenaudoti tokių, deja, lietuvių vis dar mėgstamų slaptažodžių, kaip „admin“ ar „mama1“, – pataria skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ technologijų ekspertas.

Pakeitus „Wi-Fi“ slaptažodį, visi anksčiau prie namų interneto tinklo prisijungę įrenginiai bus automatiškai atjungti. Tuomet galėsite iš naujo prijungti tik savo naudojamus išmaniuosius įrenginius.

Vilniaus universiteto parengtas ir „Tele2“ mobiliojo ryšio operatoriaus inicituotas tyrimas rodo, kad dauguma Lietuvos gyventojų socialiniais tinklais naudojasi aktyviai ir mano, kad šį įprotį gali lengvai pakeisti. Tačiau dažniausiai jokių veiksmų nesiima. 

Sieja su didesniu stresu

Lietuvoje su rizikingu socialinių tinklų naudojimu susiduria daugiau nei ketvirtadalis gyventojų, o tai, tyrimo duomenimis, išlieka vienu iš svarbiausių veiksnių, darančių įtaką mūsų savijautai. Šiuo rodikliu Lietuva net dvigubai išskiria iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, pastebi „Tele2“ rinkos tyrimų vadovė Skaistė Varnienė.

„Maždaug kas antras jaunas žmogus daug ir dažnai naudojasi socialiniais tinklais, o tai siejasi ir su prastesne savijauta – mažesnis streso lygis, remiantis tyrimu, paprastai reiškia ir mažesnę priklausomybės nuo socialinių tinklų riziką. Ši tendencija ryškiausia 45–54 metų amžiaus grupėje, kurios atstovai saikingiau naudojasi socialiniais tinklais“, – teigia S. Varnienė.

Tyrimas taip pat atskleidžia, kad jaunimą, kuris socialiniuose tinkluose praleidžia daugiausia laiko, labiausiai aplanko vienišumo jausmas – šią problemą nurodo daugiau nei trečdalis visų 18–24 metų lietuvių. Iš viso beveik pusė žmonių, kurie socialiniais tinklais naudojasi per dažnai, jaučiasi vieniši, kai tarp neturinčių šios problemos vienatvę patiria 11 proc.

Nors dauguma gyventojų mano, kad riboti naudojimąsi socialiniais tinklais nėra sudėtinga, realybėje tokių priemonių imasi retas – 70 proc. netaiko net ir paprasčiausių naudojimą socialiniais tinklais mažinančių strategijų.

„Remiantis tyrimu, kas trečias socialinių tinklų ribojimo priemones taikantis gyventojas sąmoningai trumpina laiką ar rečiau jungiasi prie socialinių tinklų, o kas ketvirtas vietoje naršymo pasirenka kitą veiklą, taip nukreipdamas dėmesį kitur. Dar tiek pat žmonių laikosi iš anksto nusistatytų taisyklių, kada socialiniais tinklais nesinaudoja“, – priduria S. Varnienė.

Padeda net maži pokyčiai

Norint teisingai išnaudoti socialinių tinklų teikiamas galimybes, svarbiausia suprasti jų veikimo principus, sako emocinės gerovės konferencijos „logOFF“ įkūrėjas Almantas Dulkys. Platformų algoritmai yra kuriami taip, kad maksimaliai išlaikytų vartotojo dėmesį, todėl naudojimąsi socialiniais tinklais jis pataria kontroliuoti bei nebūti tik pasyviu vartotoju.

„Socialinių tinklų poveikis smegenims yra susijęs su dopamino išsiskyrimu, panašiai kaip ir kitų įpročių atveju, todėl svarbu laiku atpažinti pirmuosius signalus, perspėjančius apie rizikingą naudojimą: mažėjantį produktyvumą, prastėjančią emocinę būseną, dėmesio koncentracijos problemas. Dauguma žmonių veiksmų imasi tik tada, kai problema jau tampa akivaizdi. Kaip ir su sveikata, prevencija yra kur kas efektyvesnė nei problemų gydymas, leidžianti anksčiau imtis pokyčių ir išvengti neigiamų pasekmių“, – teigia A. Dulkys.

Norintiems geriau kontroliuoti savo naudojimąsi socialiniais tinklais, jis rekomenduoja pradėti nuo mažų, bet nuoseklių žingsnių, pavyzdžiui, nesinešti telefono į vonios kambarį ar nenaudoti jo kaip žadintuvo. Tokie paprasti ir konkretūs sprendimai padeda sumažinti spontanišką naršymą bei nubrėžia aiškias ribas.

„Kitas svarbus žingsnis – sąmoningai riboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose. Viena iš veiksmingų strategijų yra nusistatyti konkretų laiką, kada galima juos tikrinti, pavyzdžiui, tik vakare. Taip formuojamas naujas įprotis, o smegenys palaipsniui pripranta prie mažesnio informacinio srauto, nepatiriant stipraus trūkumo jausmo“, – sako A. Dulkys.

Padėti be didesnio streso sumažinti naudojimąsi socialiniais tinklais gali ir kitos veiklos, kurios įtraukia ir skatina geras emocijas – gyvas bendravimas, stalo žaidimai, skaitymas ar sportas.

„Socialiniai tinklai savaime nėra blogis, problemos labiau kyla dėl perteklinio jų naudojimo. Kaip ir su kitais kasdieniais dalykais, svarbiausia yra saikas. Sąmoningas vartojimas ir palaipsniui formuojami nauji įpročiai leidžia susigrąžinti kontrolę ir užtikrinti sveikesnį santykį su technologijomis“, – priduria A. Dulkys.

Naršydami internete ir įsijungę slaptajį naršymo režimą dažnai atrodo, kad esame pasislėpę ir nematomi, tačiau realybėje jis suteikia kur kas mažiau apsaugos ir privatumo nei iš tikrųjų gali atrodyti. Lukas Apynis, ESET ekspertas ir „Baltimax“ vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius paaiškina, kokias iš tikrųjų funkcijas atlieka slaptasis naršymo režimas. 

Ši tema pastaraisiais metais sulaukė ir teisinio dėmesio. 2024 m. „Google“ sutiko ištrinti milijardus duomenų įrašų, susijusių su vartotojų naršymu „Chrome“ slaptuoju režimu, po kolektyvinio ieškinio Jungtinėse Valstijose. Byloje teigta, kad vartotojai galėjo būti klaidinami manydami, jog jų veikla šiame režime nėra stebima.

Kas iš tikrųjų vyksta, kai naršyklėje įjungiame „inkognito“ režimą?

Techniniu požiūriu slaptasis režimas naršyklėje sukuria laikiną naršymo aplinką. Vartotojas gali naršyti internete įprastai, tačiau naršymo istorija, slapukai, paieškos ar formose įvesti duomenys įrenginyje nėra išsaugomi.

„Naršyklė sukuria visiškai naują, izoliuotą sesiją ir atidaro atskirą langą, kuriame duomenys saugomi tik tol, kol jis atidarytas. Kai langas uždaromas, visa ši informacija iš įrenginio pašalinama“, – aiškina IT ekspertas L. Apynis.

Slaptas režimas padeda paslėpti naršymo pėdsakus nuo kitų žmonių, kurie gali naudotis tuo pačiu kompiuteriu, tačiau šio režimo galimybės dažnai suprantamos klaidingai.

Pastaruoju metu technologijų bendruomenėje vis dažniau diskutuojama apie slapto naršymo režimo ribas. Projekto „Women4Cyber Lithuania“ koordinatorė Alina Kijerul neseniai šią temą iškėlė ir socialiniame tinkle „LinkedIn“, atkreipdama dėmesį, kad vartotojai dažnai pervertina šio režimo suteikiamą anonimiškumą.

„Svarbu suprasti, kad „inkognito“ nėra privatumo sprendimas visam internetui – tai tik vienas nedidelis naršymo funkcionalumas“, – pabrėžia A. Kijerul ir pateikia vieną iš pastarųjų metų pavyzdžių.

Didžiausias mitas – tariamas anonimiškumas

Kaip aiškina L. Apynis, naršyklėje įsijungus „inkognito” režimą, vartotojo veiklą vis tiek gali matyti lankomos interneto svetainės, reklamos ir duomenų rinkimo bendrovės bei interneto paslaugų tiekėjas, o kai kuriais atvejais – ir tinklo administratoriai, pavyzdžiui, naršant per darbovietės ar viešąjį belaidį interneto ryšį. Taip yra todėl, kad slaptas naršymo režimas neslepia vartotojo IP adreso ar kitų techninių identifikavimo duomenų, todėl svetainių administratoriai gali matyti, iš kur jungiamasi, kokia naršyklė naudojama ar kokia operacinė sistema.

Be to, vis dažniau naudojamas vadinamasis naršyklės „piršto atspaudas“ (angl. browser fingerprinting), leidžiantis identifikuoti vartotoją pagal įvairius techninius parametrus.

„IP adresą mato visi serveriai, o kiti techniniai parametrai leidžia gana tiksliai atpažinti vartotoją net ir be slapukų“, – aiškina L. Apynis.

Dar vienas dažnas mitas – kad naršymas slaptu režimu apsaugo nuo sukčių laiškų, netikrų svetainių ar kenkėjiškų nuorodų. Pasak kibernetinio saugumo žinovo, ši naršyklės funkcija grėsmių internete neatpažįsta ir jų nesustabdo.

„Jei vartotojas paspaudžia sukčių nuorodą ar patenka į netikrą svetainę, pavojus išlieka lygiai toks pats, kaip naršant įprastu režimu“, – teigia jis.

Kada „inkognito“ režimas iš tikrųjų naudingas?

Nors šis režimas dažnai pervertinamas, tam tikrose situacijose jis gali būti praktiškas.

Pasak L. Apynio, slapto naršymo režimas dažniausiai naudingas keliais atvejais:

• naudojantis bendru ar viešu kompiuteriu ir siekiant nepalikti naršymo istorijos;
• kai reikia vienu metu prisijungti prie kelių paskyrų toje pačioje svetainėje;
• testuojant svetaines ar tikrinant jų veikimą be anksčiau išsaugotų slapukų;
• kai svarbu, kad naršymo duomenys nebūtų išsaugoti įrenginyje.

Kaip padidinti privatumo lygį internete?

Kaip jau supratote, jei norite daugiau privatumo internete, vien „inkognito“ režimo nepakanka. Kibernetinio saugumo žinovai L. Apynis ir A. Kijerul rekomenduoja formuoti paprastus, bet veiksmingus skaitmeninio saugumo įpročius. Pasak jų, verta atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius dalykus:

• naudoti stiprius ir skirtingus slaptažodžius skirtingoms paskyroms;
• įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą (2FA);
• kritiškai vertinti gautas nuorodas ir el. laiškus;
• apdairiai dalytis asmenine informacija internete.

Be to, kai kuriais atvejais papildomą privatumo sluoksnį gali suteikti ir VPN technologija, kuri užšifruoja interneto ryšį ir gali paslėpti vartotojo IP adresą nuo lankomų svetainių.