„Ookla“ duomenimis, 2026 m. pirmąjį pusmetį „Tele2“ 5G tinklas Lietuvoje buvo greičiausias. Ryšio kokybę lemia ne tik 5G simbolis telefone, bet ir reali interneto sparta.

„Mobiliojo ryšio greitį lemia ne viena technologija ar dažnis. Svarbus visas derinys – turimas radijo spektras, bazinių stočių tankis, jų pajėgumas ir tai, kaip efektyviai valdomas duomenų srautas. Visa tai galiausiai virsta vienu dalyku – didesne sparta vartotojui“, – sako „Tele2“ technikos direktorius Baltijos šalims Valerij Kovzan.

Greitas - pagal vartotojų matavimus

Mobiliojo interneto naudojimas auga sparčiai. Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį „Tele2“ tinkle perduotų duomenų kiekis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo maždaug penktadaliu.

Daugėja aukštos raiškos vaizdo turinio, debesijos paslaugų, nuotolinio darbo įrankių, internetinių žaidimų, o mobilusis internetas vis dažniau naudojamas ir kitiems įrenginiams prijungti. Su augančiu vartojimu, auga ir klientų lūkesčiain interneto greičiui.

„Tele2“ strategija nuo pat pradžių buvo investuoti į greitą 5G. Matome, kad tai atsiperka – greičiausio 5G apdovanojimas skiriamas vertinant realių vartotojų matavimų duomenis platformoje „Speedtest”, todėl atspindi kasdienę žmonių patirtį naudojantis mobiliuoju internetu. Ir toliau nuolat didiame tinklo pajėgumus ir investuojame ten, kur poreikis didžiausias, kad didelę spartą būtų galima išlaikyti toliau augant klientų poreikiams“, – aiškina V. Kovzan.

Operatoriaus duomenimis, „Tele2“ 5G ryšys pasiekiamas jau 91,5 proc. Lietuvos gyventojų. Bendras bendrovės bazinių stočių skaičius viršija 1600, iš jų daugiau kaip 1220 jau palaiko 5G ryšį. Daugiau kaip penktadalis viso „Tele2“ tinkle perduodamo mobiliojo interneto srauto jau keliauja 5G tinklu.

Daugiau dažnių – daugiau greičio

Vienas būdų didinti tinklo spartą – papildomas radijo spektras. Šiemet „Tele2“ užsitikrino papildomus 1500 MHz ir 700 MHz dažnius.

Skirtingi dažniai tinkle atlieka skirtingą vaidmenį: žemesni 700 MHz dažniai padeda užtikrinti platesnę aprėptį ir geresnį ryšį pastatų viduje, o papildomas spektras suteikia daugiau pajėgumo ir leidžia perduoti daugiau duomenų vienu metu.

„Dažnius galima palyginti su eismo juostomis kelyje. Kuo jų daugiau, tuo daugiau duomenų vienu metu gali judėti tinklu. Papildomas spektras leidžia didinti tinklo spartą ten, kur duomenų srautas yra didžiausias“, – sako V. Kovzan.

Investicijos į greitį tęsiamos

Vien per pirmąjį 2026 m. ketvirtį „Tele2“ į ryšio kokybę investavo 5,8 mln. eurų – ketvirtadaliu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Nuo 2021 m. investicijos į 5G tinklą Lietuvoje jau siekia beveik 14 mln. eurų.

Bendrovė toliau modernizuoja bazines stotis, didina jų pajėgumą ir diegia papildomus dažnius. Taip siekiama ne tik plėsti 5G tinklą, bet ir išlaikyti aukštą jo spartą augant duomenų kiekiui.

„Greičiausio 5G įvertinimas mums nėra finišo linija. Duomenų vartojimas auga, todėl ir tinklas turi stiprėti kartu. Mūsų tikslas – ne tik šiandien būti greičiausiems, bet ir išlaikyti šį pranašumą ateityje“, – sako V. Kovzan.

„Ookla“ patvirtinta: greičiausias 5G internetas Lietuvoje – „Tele2“

Pagal 2026 m. pirmojo pusmečio tarptautinės interneto greičio matavimo bendrovės „Ookla“ duomenis, „Tele2“ 5G ryšys Lietuvoje pripažintas greičiausiu. Šis įvertinimas grindžiamas realių vartotojų matavimais „Speedtest“ platformoje, todėl atspindi kasdienę mobiliojo interneto naudojimo patirtį.

Pasak „Tele2“ grupės viceprezidento ir generalinio direktoriaus Baltijos šalims Petro Masiulio, toks tarptautinis pripažinimas patvirtina, kad bendrovės strategija investicijas nukreipti į tikrojo, greito 5G diegimą ir nuoseklios pastangos gerinti klientų patirtį, duoda apčiuopiamą rezultatą.

„Mums svarbiausia, kad greitas ir patikimas ryšys veiktų ten, kur jo reikia klientams. Todėl nuosekliai geriname tinklą, statome naujas bazines stotis, nuolat atnaujiname įrangą ir didiname tinklo pajėgumus. „Ookla“ įvertinimas parodo, kad sprendimą investuoti į greitąjį 5G klientai jaučia kasdien naudodamiesi „Tele2“ 5G internetu savo telefonuose ir kompiuteriuose“, – sako P. Masiulis.

„Ookla“ teigimu, apdovanojimas skiriamas remiantis nuoseklia ir objektyvia tinklo veikimo vertinimo metodika.

„Džiaugiamės galėdami įteikti „Tele2“ „Ookla Speedtest Award“ apdovanojimą už greičiausią 5G tinklą Lietuvoje 2026 m. pirmąjį pusmetį. Šis prestižinis įvertinimas atspindi „Tele2“ atsidavimą ir investicijas siekiant savo klientams užtikrinti pažangų mobilųjį ryšį, o griežta mūsų testavimo metodika leidžia šį apdovanojimą laikyti objektyviu išskirtinių bendrovės rezultatų rinkoje patvirtinimu“, – sako „Ookla“ generalinis direktorius Stephenas Bye.

Populiariausias klientų pasirinkimas

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, „Tele2“ yra populiariausias mobiliojo ryšio operatorius Lietuvoje pagal aktyvių SIM kortelių skaičių. Tai rodo, kad rinkdamiesi operatorių klientai vertina ryšio kokybę, plačią aprėptį ir prieinamą kainą.

„Tai, kad mus renkasi daugiausia klientų Lietuvoje, yra svarbus pasitikėjimo ženklas. „Ookla“ įvertinimas parodo, kad šį pasirinkimą papildo ir objektyviai įvertinta 5G interneto sparta. Toliau dirbsime tam, kad aukštos kokybės ryšys būtų paprastai pasiekiamas kuo daugiau žmonių“, – sako P. Masiulis.

Tinklas - stiprus visoje Lietuvoje

„Tele2“ nuolat investuoja į ryšio kokybę – vien per šiuos metus nuo sausio iki birželio tam skirta 11,7 mln. eurų. Tai – beveik 15 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Per pirmąjį metų pusmetį „Tele2“ įrengė 16 naujų bazinių stočių, bendras jų skaičius viršija 1600. Bendrovės 5G ryšio tinklas pasiekiamas 90 proc., o 4G – 99,99 proc. Lietuvos gyventojų.

Mobilųjį ryšį operatorius stiprina ir „Via Baltica“ kelyje, kur planuojama įrengti 8 naujas bazines stotis. Jos taps bendro „Tele2“ tinklo dalimi, todėl geresnį ryšį turėtų pajusti ne tik keliaujantys transporto koridoriumi, bet ir aplinkinių vietovių gyventojai bei verslai.

Operatorius 5G ir 4G ryšį diegia kartu su partneriu „Nokia“ – naujausią šio gamintojo įrangą stato visame tinkle.

Šiemet „Tele2“ įsigijo papildomų dažnių, kurie leis toliau stiprinti 5G tinklą, didinti jo pralaidumą ir gerinti ryšio pasiekiamumą skirtingose Lietuvos vietovėse.

„Kiekviena nauja stotis, atnaujinta įranga ar papildomas dažnis klientui galiausiai reiškia labai paprastus dalykus – stabilesnį vaizdo pokalbį, greičiau įsikeliantį turinį ar patikimesnį namų internetą. Mūsų tikslas – kad technologinė pažanga būtų jaučiama žmonių kasdienybėje“, – teigia P. Masiulis.

Tarptautinės socialinių tinklų dienos proga „Tele2“ pabrėžia, kad socialinius tinklus šiandien vis dažniau žmonės naudoja ne dėl poreikio, bet siekiant užimti save. Tai gali lemti socialinių tinklų priklausomybę. 

Socialiniai tinklai per keliolika metų tapo viena pagrindinių daugelio kasdienybės erdvių, kurioje bendraujama, dirbama, kuriama, informuojama ar ieškoma įkvėpimo. Tačiau kuo daugiau funkcijų persikelia į tas pačias programėles, tuo sunkiau atskirti, kada jos padeda, o kada ima mus valdyti.

„Socialiniai tinklai savaime nėra problema – tai įrankiai, kuriuos naudojame ryšiui, informacijai ir kūrybai. Tai tampa problema, kai telefoną išsitraukiame vos sustoję eilėje, prieš miegą ar pajutę nerimą“ – sako „Tele2“ skaitmeninės rinkodaros ekspertė Justina Antropik.

Jaunesni vartotojai dažniau patenka į aukštesnės rizikos skalę

„Tele2“ ir VU sukurtas testas padeda vartotojams įsivertinti, ar socialiniai tinklai netampa pernelyg dominuojančia kasdienybės dalimi. Daugiau kaip 8 tūkst. testą atlikusių žmonių duomenys rodo, kad jaunesnėse amžiaus grupėse priklausomybės nuo socialinių tinklų rizika išlieka didesnė – 18–24 metų amžiaus grupėje ji siekia 44 proc.

Vis dėlto J. Antropik pažymi, kad tokius skaičius reikėtų vertinti ne kaip priekaištą jaunai kartai, o kaip signalą apie pasikeitusią skaitmeninę kasdienybę. Pasak jos, jauni žmonės gyvena aplinkoje, kurioje socialiniai tinklai nebėra atskira veikla – tai nuolatinė bendravimo, informacijos ir saviraiškos terpė.

„Jaunuoliams šios platformos dažnai yra vieta, kur vyksta pokalbiai, formuojasi santykiai, kuriamas įvaizdis ir sekamos aktualijos. Todėl vien pasakyti „naudokite mažiau“ nepakanka. Kur kas svarbiau padėti atpažinti, kada jos papildo kasdienybę, o kada pradeda išstumti poilsį, dėmesį mokslams ar darbui ir laiką be ekranų“, – teigia ji.

„Tele2“ skaitmeninės rinkodaros ekspertė pažymi, jog riziką didina ne tik praleistas laikas, bet ir naudojimo motyvas. Jeigu programėlės vis dažniau tampa pirmu pasirinkimu pajutus nerimą, nuobodulį ar norą atidėti nemalonią užduotį, tai gali būti ženklas, kad verta peržiūrėti savo skaitmeninius įpročius.

Svarbiausia – ne draudimai, o sąmoningas pasirinkimas

J. Antropik teigimu, vien praleidžiamas laikas dar neparodo tikrosios rizikos. Kur kas svarbiau įvertinti, ar žmogus geba laiku padėti telefoną į šalį, ar po naršymo jaučiasi pailsėjęs, o ne dar labiau išsiblaškęs, taip pat ar socialiniai tinklai netrikdo miego, susikaupimo, santykių ir emocinės savijautos.

„Lengviausias būdas tai padaryti – prieš atsidarant programėlę kaskart sau įvardyti tikslą. Ar noriu parašyti žinutę, patikrinti naujieną, įkelti turinį, ar tiesiog užpildyti laisvą laiką? Toks trumpas, bet vertingas klausimas sau leidžia sustabdyti automatinį veiksmą ir pamatyti, ar socialinius tinklus naudojame sąmoningai, ar tiesiog reaguojame į įprotį“, – komentuoja ji.

Pasak specialistės, sveikesnis santykis su socialiniais tinklais nebūtinai reiškia radikalų jų atsisakymą. Dažnai pakanka mažų, bet aiškių ribų – išjungti perteklinius pranešimus, nesinešti telefono į lovą ar sąmoningai palikti laisvų minučių dienoje be išorinių dirgiklių.

„Tele2“ praneša, kad apsauga užblokavo beveik 66 mln. netikrų svetainių per 2026 m. balandžio mėnesį.

Didžiausio mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ duomenimis, balandį dažniausia interneto grėsmė buvo kenkėjiškos programos. Per mėnesį jų nustatyta daugiau kaip 57,5 mln., o antroje vietoje pagal dažnį atsidūrė juodajame sąraše esantys domenai.

Pavojai slepiasi kasdienėse situacijose

Kenkėjiškos programos dažnai plinta per apgaulingas nuorodas, netikras svetaines ar iš pirmo žvilgsnio patikimai atrodančius pasiūlymus. Vartotojas gali net nepastebėti, kada paspaudžia pavojingą nuorodą ar atsisiunčia kenksmingą failą.

„Kenkėjišką programinę įrangą galime įsivaizduoti kaip tylų skaitmeninį vagį. Jis nesibrauna pro duris – jis nepastebimai įsiskverbia į jūsų telefoną ar kompiuterį. Užuot ieškojęs daiktų, jis medžioja jūsų duomenis: prisijungimus, banko informaciją ar asmenines nuotraukas. Kartais jis nieko nepaima, o tiesiog slapta naudojasi jūsų įrenginio resursais savo tikslams“, – sako „Tele2“ produkto vadovas Donatas Drakickas.

Pasak jo, tarp dažniausių mėnesio grėsmių taip pat patenka pažeistos svetainės, sukčiavimo atakos ir juodajame sąraše esantys domenai.

„Pažeistos svetainės – tai teisėti puslapiai, į kuriuos buvo įsilaužta ir kurie naudojami kenkėjiškam turiniui platinti ar vartotojų duomenims vogti. Tuo metu sukčiavimas dažniausiai prasideda nuo patikimai atrodančios žinutės ar laiško, kuriuo siekiama išvilioti jautrią informaciją“, – aiškina D. Drakickas.

Sukčiai nuolat keičia metodus

Pastaruoju metu daugėja ir masinių duomenų nutekėjimų, kai į viešumą patenka milijonai vartotojų įrašų. Kibernetinio saugumo tyrėjai neseniai aptiko beveik 1 mlrd. vartotojų duomenų įrašų turinčią neapsaugotą duomenų bazę, kurioje buvo žmonių asmens duomenys, elektroninio pašto adresai ir telefonų numeriai iš 26 pasaulio šalių.

D. Drakickas atkreipia dėmesį, kad šiandien sukčiai vis dažniau naudojasi gerai žinomais prekių ženklais ir populiariomis paslaugomis. Vieni dažniausių pavyzdžių – netikri VPN puslapiai, suklastoti prisijungimo langai ar fiktyvios kazino platformos.

„Netikros VPN svetainės apsimeta teisėtais paslaugų teikėjais ir bando išvilioti prisijungimo duomenis, mokėjimo informaciją ar kitus asmens duomenis. Dažniausiai tai daroma siūlant nemokamus arba labai pigius privatumo įrankius“, – sako D. Drakickas.

Anot jo, dar viena dažna taktika – suklastoti prisijungimo puslapiai, kurie atrodo kaip gerai žinomų platformų langai.

„Žmogus mano, kad jungiasi prie tikros platformos, tačiau iš tiesų savo prisijungimo duomenis perduoda sukčiams“, – aiškina D. Drakickas.

Jis priduria, kad ne mažiau pavojingos ir netikros kazino svetainės, į kurias vartotojai dažnai nukreipiami per reklamas: „Dažnas scenarijus paprastas: žmogus pamato naujo kazino reklamą su registracijos nuoroda, paspaudžia ją ir patenka į sukčiavimo svetainę. Ten suvedus asmeninius ar mokėjimo duomenis, jie gali būti panaudoti neteisėtiems mokėjimams ar pinigų vagystėms iš sąskaitos.“

Būdai išvengti sukčiavimo pinklių

Vienas efektyviausių būdų apsisaugoti nuo tokių grėsmių, pasak D. Drakicko, yra interneto apsauga, kuri padeda užblokuoti vartotojo patekimą į kenksmingą svetainę dar prieš grėsmei pasiekiant telefoną ar kompiuterį.

„Interneto apsauga „Tele2“ veikia tinklo lygiu, todėl vartotojams nereikia papildomai diegti programėlių ar antivirusinių sistemų. Visa apsauga vyksta operatoriaus tinkle: vartotojui atidarius svetainę ar paspaudus nuorodą, adresas patikrinamas realiuoju laiku. Jei aptinkama grėsmė, ryšys blokuojamas dar prieš pavojingam turiniui pasiekiant įrenginį“, – aiškina D. Drakickas.

Sistema padeda blokuoti kenksmingas svetaines, sukčiavimo puslapius ir pavojingas nuorodas žinutėse ar internete. Ji taip pat gali atpažinti netikras svetaines, kurios imituoja bankus, elektronines parduotuves ar gerai žinomas platformas.

„Didelė dalis žmonių apie sustabdytas grėsmes net nesužino, nes jos blokuojamos automatiškai. Tokios apsaugos esmė – sustabdyti pavojų dar prieš jam pasiekiant žmogų“, – sako D. Drakickas.

DI nuovargis 2026-aisiais: kodėl aklas pasitikėjimas algoritmais gali jus nuvesti į neegzistuojantį kanjoną?

Per pastaruosius metus DI įrankių atsiranda vis daugiau ir dėl šios priežasties žmonės susidūrė su DI nuovargiu. Todėl kyla klausimas ar dar džiaugiames kiekvienu nauju įrankiu, ar jau nuo jų esame pavargę.

2026 m. balandžio mėn. „Talker Research“ atliktas tyrimas atskleidė įdomią dvilypę situaciją: nors net 69 proc. žmonių vienaip ar kitaip naudoja DI įrankius, net 54 proc. apklaustųjų teigia, kad jie tiesiog „pavargo klausytis“ apie šią technologiją. Darbe žmonės susiduria su vadinamąja „DI siena“ – juos vargina organizacinis spaudimas diegti naujoves, technologinis sudėtingumas ir nerimas dėl ateities.

Panašią tendenciją matome ir versle. Remiantis MIT ir „Natixis“ analize, didžioji dalis (apie 95 proc.) įmonių, bandančių integruoti DI į savo procesus, vis dar nesugeba iš to sukurti apčiuopiamos ilgalaikės vertės. Mes perėjome iš aklo entuziazmo fazės į blaivaus realybės vertinimo etapą.

Kai DI suplanuoja atostogas neegzistuojančioje vietoje

Puikus pavyzdys, kai per didelis pasitikėjimas DI gali atsisukti prieš mus, yra kasdienės užduotys, pavyzdžiui, kelionių planavimas. BBC straipsnyje labai taikliai aprašomi pavojai, slypintys generatyviniuose DI patarimuose.

Štai reali situacija: Peru kalnuose kelionių vadovas netyčia nugirdo dviejų turistų pokalbį – jie ruošėsi žygiui į „Šventąjį Humantay kanjoną“. Skamba įspūdingai, tiesa? Problema ta, kad tokia vieta apskritai neegzistuoja – ją tiesiog sugalvojo DI. Kitas pavyzdys – turistų pora Japonijoje, kuri pasikliovė „ChatGPT“ sudarytu maršrutu, teigusiu, kad keltuvas nuo kalno veikia iki pusės šešių vakaro. Pora liko įstrigusi kalno viršūnėje, nes DI pateikė neteisingą stoties uždarymo laiką.

Apklausos rodo, kad apie 33 proc. žmonių, planavusių keliones su DI, gavo rekomendacijų su visiškai išgalvota arba neteisinga informacija (vadinamosiomis haliucinacijomis). Algoritmai puikiai apdoroja tekstą, tačiau neturi realaus pasaulio nuovokos.

„Anthropic“ tyrimai ir lūkesčių praraja

Kodėl taip nutinka? 2026 m. kovo mėn. DI bendrovė „Anthropic“ paskelbė išsamų tyrimą apie DI poveikį darbo rinkai, kuris atskleidžia tikrąją situaciją. Mokslininkai nubraižė grafiką, rodantį prarają tarp teorinių DI galimybių ir realaus jo pritaikymo.

Pavyzdžiui, IT ir matematikos srityse DI teoriškai gali atlikti iki 94 proc. užduočių, tačiau realus jo panaudojimas siekia vos 33 proc. Teisės srityje teorinės galimybės siekia beveik 90 proc., bet realiai pritaikoma tik apie 20 proc. Kodėl šis atotrūkis toks didelis? Todėl, kad patikimumas nespėja žengti koja kojon su galimybėmis. Modelių atsakymai vis dar stokoja nuoseklumo. Kai kuriame kodą, analizuojame teisinius dokumentus ar net planuojame žygį į kalnus, mums reikia 100 proc. tikslumo. Šiuo metu DI dažnai gali pasiūlyti tik 80–90 proc. tikslumą, o likusi dalis gali virsti katastrofiška klaida.

Žmogiškumo premija

Vienas įdomiausių 2026 m. pastebėjimų – visuomenė pradėjo atpažinti DI braižą ir jį atmesti. Rinkodaros analizės rodo, kad vartotojų įsitraukimas į socialinių tinklų turinį, kuris, jų manymu, yra sugeneruotas DI, sumažėja 20–35 proc.

Žmonės pradėjo vertinti vadinamąją „mikčiojimo premiją“ (angl. Stutter Premium) – natūralų, šiek tiek netobulą, autentišką žmogaus sukurtą turinį. Mums labiau patinka vaizdo įrašas su natūraliomis pauzėmis ar tekstas, turintis žmogaus mąstymo unikalumą, nei preciziškai nušlifuotas, bet sintetinis DI produktas. Mes nebenorime kalbėtis su robotais – mes norime, kad jie padėtų mums atrasti daugiau laiko pabūti žmonėmis.

Ateities tendencija – ne pakeitimas, o partnerystė

Ką visa tai reiškia studentams, mokslininkams ir kiekvienam iš mūsų? Ar DI amžius baigiasi? Tikrai ne. Baigiasi tik aklo, nerealaus entuziazmo fazė.

Dar vienas 2026 m. vasarį „Anthropic“ paskelbtas tyrimas parodė aiškią tendenciją: efektyviausi ir geriausi DI naudotojai yra tie, kurie technologiją naudoja kaip „minčių partnerį“ (angl. thought partner), o ne visiškai deleguoja jai darbą. Išmintingas mokslininkas (ar keliautojas) DI naudos kaip įrankį greitam duomenų apdorojimui, bet visada pats patikrins faktus.

DI nuovargis yra sveikas reiškinys. Tai ženklas, kad mes, kaip vartotojai, bręstame. Nustojame aklai tikėti „stebuklinga lazdele“ ir pradedame suprasti tikrąją, nors ir ribotą, technologijos vertę. Mokslininko, studento ar tiesiog smalsaus keliautojo karjera DI amžiuje priklausys ne nuo to, kaip greitai sugebėsite sugeneruoti tekstą, o nuo to, kaip kritiškai gebėsite įvertinti gautą informaciją – kad neatsidurtume neegzistuojančiame kanjone.