Ar dar pamenate laikus, kai prieš dešimtmetį 2 gigabaitų (GB) dydžio filmą į asmeninį kompiuterį iš interneto parsisiųsti užtrukdavo daugiau nei dešimt minučių? Šiandien, naudojant moderniausią internetą, toks failas parsisiunčiamas vos per kelias sekundes. Pasak eksperto, nors technologijų evoliucija ne tik spartina duomenų perdavimą, bet ir keičia mūsų kasdienį gyvenimą bei darbo įpročius, ne visada reikia pasitikėti tik tomis technologijomis, apie kurių vystymąsi dabar kalbama daugiausia.

Interneto technologijų vystymasis Lietuvoje, ypač pastaraisiais metais, rodo įspūdingus rezultatus. „Eurostat“ duomenimis, net 90 proc. Lietuvos namų ūkių šiuo metu turi prieigą prie interneto. Didžioji dalis jų naudojasi šviesolaidiniu internetu. Apskritai, Lietuva užima vieną pirmaujančių pozicijų Europoje pagal interneto greičio ir kokybės rodiklius.

Šiuolaikiniuose namuose interneto ryšys tapo toks pat būtinas kaip elektra ar vanduo. Nuotolinis darbas, 4K kokybės vaizdo transliacijos, išmanūs namų prietaisai – visa tai reikalauja ne tik didelio greičio, bet ir ypač stabilaus interneto ryšio.

Būtent dėl to auga ir pačių šalies gyventojų poreikiai. Kokybiškesnis internetas tampa jau nebe prabanga, o netgi būtinybe.

Naujausi – nebūtinai patys efektyviausi

Nors pastaruoju metu ypač daug dėmesio skiriama 5G ar būsimai 6G technologijai, interneto technologijų ekspertas, interneto ir TV paslaugų bendrovės „Etanetas“ vadovas Artūr Stefanovič pabrėžia – nepaisant intensyvios tokių technologijų plėtros, nebūtinai reiškia, kad būtent jos yra ar jau netrukus bus vienas patikimiausių bei efektyviausių sprendimų.

„Nors šiuo metu regime labai sparčiai besivystančias 5G ar 6G technologijas, galiu nuraminti šviesolaidinio interneto technologija besinaudojančius gyventojus – ji vis dar turi ir, tikėtina, ateityje turės fundamentalių pranašumų. Visų pirma, šviesolaidžiu perduodamas signalas nėra jautrus išorės trikdžiams, oro sąlygoms ar apkrovoms. Antra, šviesolaidinis ryšys užtikrina simetrinį greitį – vienodą spartą tiek duomenų atsisiuntimui, tiek išsiuntimui, ko negali pasiūlyti bevielės technologijos.

Šiais laikais, kai išmaniųjų namų technologijos tampa vis sudėtingesnės, jos reikalauja kuo stabilesnio interneto ryšio, veikiančio be aplinkos trikdžių. Na, o aplinkos trikdžiams atsparus šviesolaidinis internetas ir užtikrina ne tik reikiamą greitį, bet ir itin žemą signalo vėlavimą, kas ypač svarbu valdant išmaniuosius prietaisus tokius kaip šildymo bei vėdinimo valdikliai ar buitinė technika, realiu laiku“, – sako A. Stefanovič.

Ekspertas atkreipia dėmesį į tai, kad šviesolaidinio interneto greitis jau dabar siekia iki 2,5 Gbps, o technologijoms toliau tobulėjant, artimiausioje ateityje žadama net 10 Gbps sparta. Be to, pasak jo, kitaip nei bevielių technologijų žadami greičiai, kurie dėl įvairių aplinkos veiksnių

praktikoje dažnai būna gerokai mažesni nei žadama, šviesolaidinio interneto parametrai, kone visais atvejais yra iš tikrųjų pasiekiami.

„Be abejo, nereikia nuvertinti ir 5G ir 6G ryšio, nes jis irgi turi savo nišą – puikiai tinka mobiliam internetui ir vietovėms, kur sudėtinga įrengti kitokio tipo internetą. Tačiau kai kalbame apie stabilų, patikimą ir itin spartų interneto ryšį namuose ar versle, tokiais atvejais šviesolaidinis internetas turi kiek daugiau privalumų. Kaip ir minėjau, ypač svarbu suprasti, kad didėjant duomenų srautams ir atsirandant vis daugiau išmaniųjų įrenginių, tik stabilesnis ir mažiau trukdžių patiriantis internetas geriausiai ir užtikrins sklandų jų veikimą“, – aiškina A. Stefanovič.

Kaina vartotojams – racionalus sprendimas ilgalaikėje perspektyvoje

Vienas esminių faktorių gyventojams renkantis interneto ryšį, kaip ir bet kurioje kitoje situacijoje, tikėtina, yra kaina.

Pasak daugiau nei 20 metų interneto technologijų srityje dirbančio A. Stefanovič, ateityje interneto kainos bene labiausiai priklausys nuo to, kokia bus konkurencija tarp interneto paslaugas siūlančių tiekėjų bei kaip greitai ties interneto technologijomis tobulės jie patys.

Ekspertas pabrėžia, kad kalbant apie interneto paslaugų kainas, vartotojams, visų pirma, svarbu įvertinti ne tik mėnesinį mokestį, bet ir ilgalaikę perspektyvą.

„Namuose diegiant internetą, visuomet patarčiau žvelgti į ilgalaikę perspektyvą. Pavyzdžiui, šviesolaidinė infrastruktūra tarnauja dešimtmečius, o jos atnaujinimas dažniausiai reikalauja tik galinės įrangos pakeitimo. Tuo tarpu bevielės technologijos reikalauja nuolatinių, reguliarių ir dažnesnių investicijų į tinklo atnaujinimą ir plėtrą, kas automatiškai gali atsiliepti patiems naudotojams“, – teigia jis.

Sveikata – irgi svarbus aspektas

Bevielės technologijos, įskaitant 5G ir būsimą 6G, veikia naudodamos elektromagnetines bangas. Tokių technologijų skleidžiama spinduliuotė yra reguliuojama ir privalo atitikti saugumo standartus. Tai žinodami, dauguma vartotojų į galimą elektromagnetinių bangų poveikį sveikatai net nekreipia dėmesio.

Vis dėlto, internetą namuose įsirengti planuojančius ar dar tai tik padaryti besiruošiančius vartotojus, ekspertas įspėja – jokiu būdu nenumokite ranka į net ir menkiausiai sveikatą galinčius paliesti aspektus bei atidžiau įvertinkite esamą padėtį.

„Ilgus metus domintis interneto technologijomis teko pastebėti, kad ir kai kurie moksliniai tyrimai kelia hipotezę, jog mažamečiai vaikai dėl besivystančių audinių ir didesnio vandens kiekio organizme gali būti jautresni elektromagnetiniams laukams. Taip pat ir žmonės, turintys neurologinių ar psichikos sveikatos problemų. Tad, pavyzdžiui, šeimoms su mažais vaikais ir visiems kitiems, kurie gali būti jautresni elektromagnetinei spinduliuotei, visada patarčiau įvertinti ne vien tik interneto greičio ir kokybės aspektus, bet ir tai, kiek jų aplinkoje dėl interneto bus elektromagnetinės spinduliuotės. Tai, ar ji tikrai nepakenks sveikatai“, – sako A. Stefanovič.

Interneto technologijų eksperto manymu, nors bevielės technologijos, tokios kaip 5G ir būsimas 6G toliau gan sparčiai vystysis, artimiausiu metu jos turėtų veikti ne kaip pagrindinis, tačiau tik kaip bendrą interneto infrastruktūrą papildantis elementas.

2024 metais prasidėjo keli svarbūs elektroninių ryšių pokyčių procesai. Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) primena apie tris svarbiausius: mobiliojo ryšio tinklų atnaujinimą, telefono numeracijos keitimą ir naujas galimybes 5G technologijai. Šie pokyčiai ne tik pagerins ryšio kokybę, bet ir įneš naujų galimybių šalies pramonės bei verslo sektoriuose. 

3G tinklų išjungimas: nauja era mobiliojo ryšio technologijose

3G išjungimo procesas prasidėjo dar 2022 metais, kai tokį ryšį išjungė „Telia Lietuva“. Šiemet apie 3G išjungimo 2025 metais planus paskelbė ir „Tele2“ bei „Bitė Lietuva“.

„3G tinklų technologija jau yra pasenusi, o dauguma šiuolaikinių įrenginių palaiko efektyvesnes 4G ar 5G technologijas. Šis sprendimas leis mobiliojo ryšio operatoriams sutelkti išteklius į spartesnį ir kokybiškesnį ryšį“, – teigia Jorūnė Mikulėnaitė-Baušienė, RRT Elektroninių ryšių išteklių valdymo grupės vadovė. 

Ką daryti vartotojams? Jei jūsų įrenginys palaiko tik 3G ir/ar 2G ryšio technologiją, RRT rekomenduoja pirmiausia patikrinti įrenginio nustatymus ir pasirinkti automatinį tinklo tipą. Jei 2G technologija, kuri tinkama tik balso skambučiams ir SMS žinutėms, neatitinka jūsų poreikių, verta apsvarstyti įrenginio atnaujinimą, kuris palaikytų 4G ir 5G technologijas.

„Dauguma prie mobiliojo tinklo prisijungiančių telefonų, modemų, planšečių ar pan. įrenginių palaiko 4G ar net 5G technologijas. Vartotojams patariame atkreipti dėmesį į mobiliojo įrenginio užrašus šalia ryšio stiprumą rodančių padalų. Jei telefonas palaiko 4G (LTE), ten matysite štai tokius užrašus: 4G, LTE ar 4G+ ir pan. O jei matysite 3G, H ar 2G, E, G, tai reiškia, kad jūsų telefonas yra prisijungęs prie senesnės kartos 3G ir 2G tinklų. Tokiu atveju reikia nueiti į telefono nustatymus ir pasirinkti pageidaujamą tinklo tipą arba rinktis automatinį nustatymą“, – aiškina J. Mikulėnaitė-Baušienė.

Numeracijos pokyčiai:  nuo „8“ prie „0“

Telefonų numerių keitimas Lietuvoje – dar vienas žingsnis modernizacijos link. Nuo 2025 m. kovo 1 d. visi telefono numeriai Lietuvoje turės prasidėti „0“ arba tarptautiniu kodu „+370“. Iki tol vartotojai dar galės naudotis „8“, tačiau ši galimybė palaipsniui bus išjungta.

Šie pokyčiai atitinka tarptautinius standartus, patvirtintus Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU). Anksčiau naudota „8“ sistema yra sovietinio laikotarpio palikimas, kuris neatitinka ES reikalavimų ir šiuolaikinių ryšių poreikių.

„Nuo 2025 metų kovo 1 dienos veiks tik tie numeriai, kurie prasideda 0 arba +370. Iki tol galiojęs 8 bus išjungtas. Iki 2025 metų gruodžio 1 dienos, skambinant su „8“, sistema automatiškai dar primins apie naujus reikalavimus. Tokia pereinamoji tvarka užtikrins, kad visi vartotojai turėtų pakankamai laiko prisitaikyti“, – sako J. Mikulėnaitė-Baušienė. 

5G tinklų plėtra: naujos galimybės pramonei

Europos Komisija planuoja 2025 metais harmonizuoti 3800–4200 MHz dažnių juostos naudojimą, atveriant naujas galimybes 5G privačių tinklų plėtrai. Lietuvoje šios dažnių juostos galės būti naudojamos pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų sektoriuose.

„5G privatūs tinklai suteikia galimybes kurti specializuotus verslo sprendimus. Pramonėje – stabilų įrenginių valdymą ir gamybos procesų automatizavimą, technologijų parkuose – inovatyvių sprendimų kūrimą ir pritaikymą praktikoje. Šiuo metu tokiai paskirčiai numatyta 26 GHz dažnių juosta, tačiau 3800-4200 MHz juosta suteikia geresnę ryšio aprėptį bei jo užtikrinimą patalpų viduje“, – teigia J. Mikulėnaitė-Baušienė, RRT Elektroninių ryšių išteklių valdymo grupės vadovė. 

2024 07 26

Koncertų ir festivalių po atviru dangumi sezonas jau spėjo įsisiūbuoti. „Dainų šventė“, Bryan Adams, Leon Somov ir Jazzu, Rita Ora – tai tik dalis renginių šią vasarą traukiančių minias lietuvių, kurie skuba dalytis savo įspūdžiais socialiniuose tinkluose. Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ pastebi: dėl to, kad žmonės renginius nori ne tik žiūrėti, bet ir transliuoti, reikia ieškoti nestandartinių ryšio stiprinimo sprendimų.

„Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovas dr. Evaldas Stankevičius pasakoja, kad sklandaus ryšio užtikrinimas renginių metu – vienas svarbiausių operatoriaus darbų vasarą. Ypač kelis pastaruosius metus, nes žmonės ne tik naršo ar bendrauja, bet ir savo gyvenimą beveik tiesiogiai transliuoja savęs nevaržydami.

„Vis daugiau žmonių renginio akimirkas draugų ratui socialiniuose tinkluose rodo tiesiogiai. Todėl net ir turint patį moderniausią tinklą, jam reikia pagalbos, jei žmonių srautas tam tikru metu nebūdingai išauga“, – šių dienų vartojimo įtaką tinklui įvardija dr. E. Stankevičius.

Renginiai, o ypač festivaliai, dažniausiai vyksta vietose, kuriose didelis kiekis žmonių vienu metu nesilanko kasdien. Todėl masinių renginių metu nepakanka tik šalia renginio teritorijos esančios stoties gerinimo, nes ji jau aptarnauja nuolatinius vartotojus. Tam, kad visi ryšiu naudotis galėtų savęs nevaržydami statoma papildoma mobili stotis ant automobilio priekabos ar montuojama ant žemės.

Operatorius taip pat tęsia ir viso tinklo modernizaciją. Prieš pat prasidedant renginių po atviru dangumi sezonui užbaigė paskutinį tinklo plėtros etapą Vilniaus Vingio parke, kuriame visais metų laikais gausu renginių.

Visoje parko teritorijoje veikia greitasis „Tele2“ 5G ryšys bei papildomai įrengtos naujausios kartos antenos, skirtos masiniams renginiams.

„Mūsų fokusas – greitojo 5G diegimas visame tinkle. Vingio parke jau veikia maksimalios konfigūracijos 5G ryšio stotis. Ji leidžia bet kuriuo metų laiku nevaržomai naršyti bei dalintis akimirkomis iš renginių realiu metu be jokių trikdžių“, – sako dr. E. Stankevičius.

Šią naujovę Vingio parke jau išbandė „Dainų šventės“ žiūrovai, Leon Somov & Jazzu bei Andriaus Mamontovo fanai.

Panašios konfigūracijos stipresniu ryšiu mėgautis galėjo festivalių „Kilkim žaibu 2024“ ir „Žagarės Vyšnių festivalio“ lankytojai, o ateinantį savaitgalį prie jų prisijungs „Granatos Live“ dalyviai. 

Stipresnį ryšį taip pat jau išbandė Jacob Collier klausytojai Vilniaus Kalnų parke, Vaido Baumilos ir SEL gerbėjai Klaipėdos arenoje, o netrukus prie jų prisijungs ir Natalijos Bunkės fanai. 

Stipresnis ryšys taip pat veikė Lietuvos regionų renginiuose: Alytaus miesto šventėje ir „Aurum 1006 km lenktynėse“ Palangoje.

Renginiuose šablonai neveikia

Pasak „Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovo dr. Evaldo Stankevičiaus, masiniai renginiai, ypač vykstantys gamtoje, kelia iššūkių mobiliojo ryšio tinklams. Dėl didelio lankytojų skaičiaus ir specifinių vietovių, tokių kaip miškai, daubos ar slėniai, ryšio kokybė gali suprastėti. 

Nors sprendimai, kaip stočių pajėgumų didinimas ar papildomų įrengimas, egzistuoja, jų įgyvendinimas ne visada paprastas. 

„Didžiausias iššūkis diegiant laikiną mobiliąją stotį – prijungimas prie esamo tinklo. Tai labai sudėtinga padaryti daubose, kur aukšti medžiai trukdo sujungimui per radijo bangas, kuriam būtinas tiesioginis matomumas bent su viena „Tele2“ stotimi“, – teigia dr. E. Stankevičius.

Pasak jo, kiekviena renginio vieta unikali,  todėl šabloniniai ryšio stiprinimo sprendimai ne visada efektyvūs. Suprasdama tai ,„Tele2“ komanda nuolat ieško nestandartinių ir kūrybiškų būdų, kaip užtikrinti kokybišką ryšį kiekvienoje vietoje.

„Pavyzdžiui, Baltosios rožės tilto turėklai Alytuje tapo netikėta vieta ryšio stiprinimo įrangai. Taip užtikrinome sklandų duomenų srautą iš renginio dalyvių ir pardavimo vietų“, – tikina dr. E. Stankevičius

Daugiau informacijos:

Asta Buitkutė

„Tele2“ atstovė ryšiams su visuomene

M +370 668 00467

@ Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. 

Net 39 proc. vyresnių nei 50 m. Lietuvos gyventojų visai nesinaudoja internetu, o dažniausi lietuvių naudojimosi internetu tikslai – informacijos paieška interneto svetainėse, jungimasis prie socialinių tinklų ir naujienų skaitymas portaluose. 

Daugiau kaip pusė lietuvių, norėdami pasiekti turinį internete, žino adresą – domeną, tačiau rašydami domeno vardą net 70 proc. mūsų šalies gyventojų švepluoja nenaudodami savitųjų lietuvių kalbos raidžių. 

Tai paaiškėjo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijai „Baltijos tyrimai“ 2023 m. lapkričio mėn. Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centro DOMREG užsakymu atlikus Lietuvos gyventojų apklausą apie naudojimosi internetu įpročius.

Nors dirbtiniu intelektu paremti produktai populiarėja, tačiau ieškodami informacijos tik 6 proc. lietuvių klausia dirbtinio intelekto programėlėse („ChatGPT“, „Bing AI – Copilot“, „Google Bard – Gemini“ ir kt.). Socialinius tinklus („Facebook“, „TikTok“, „Youtube“ ir kt.) ieškodami informacijos renkasi 37 proc. apklaustųjų ir absoliuti dauguma – 74 proc. – ieško informacijos interneto paieškos varikliuose („Google“, „Bing“ ir kt.).

„Google“ – pirmas informacijos šaltinis

Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centro DOMREG vadovas Tomas Mackus nesistebi, kad didesnė dalis žmonių pirmiausia informacijos ieško interneto paieškos varikliuose, o ne socialiniuose tinkluose ar dirbtinio intelekto programėlėse. Be to, žmonės yra linkę lankytis jau žinomose interneto svetainėse ar el. parduotuvėse tiesiogiai įvesdami domeną interneto naršyklėje.

„Socialiniai tinklai skirti dalintis pokyčiais gyvenime, patyrimais ar mintimis su draugais. Tai momentinė nuotrauka ar konkrečios dienos atspindys. Interneto svetainės yra skirtos susistemintos informacijos publikavimui ir verslo pristatymui. Tai turbūt esminis interneto svetainių skirtumas nuo socialinių tinklų.

Vertinant tai, kad daugiau nei pusė lietuvių žino domeną ir interneto svetainę pasiekia jį įvesdami naršyklėje, reikėtų pažiūrėti, kaip elgiamės realiame gyvenime. Jeigu žinome, kokiame prekybos centre galime rasti prekę, tiesiai ten važiuojame. 

Lygiai taip pat elgiamės internete – jeigu žinome domeną, įrašome į interneto naršyklės adreso laukelį ir pasiekiame el. parduotuvę. Jeigu nežinome, tuomet ieškome paieškos sistemose. Tad domeno svarba labai didelė – tai lyg adresas, padedantis greitai surasti.

Mąstant apie tai, kodėl žmonės dar neįprato naudotis dirbtiniu intelektu paremtais pokalbių robotais, reikėtų įvertinti faktą, kad nemokama „ChatGPT“ versija nesiremia naujausiais šaltiniais. Mus visada domina, kas yra šiuo metu, kai ieškome konkrečios prekės ar paslaugos. Manau, dirbtinio intelekto robotai populiarės, tačiau nepakeis interneto paieškos variklių, o papildys vieni kitus“, –  prognozuoja T. Mackus.

Senjorus kamuoja skaitmeninė atskirtis

Nors jaunimas iki 29 m. amžiaus internetą Lietuvoje naudoja itin aktyviai – kasdien prie tinklo jungiasi 97 proc. jaunuolių ir vos 1 proc. visai nesinaudoja internetu, tačiau vyresnių nei 50 m. asmenų amžiaus grupėje visai nesinaudojančių internetu skaičius siekia 39 proc., dar 14 proc. šios amžiaus grupės asmenų internetu naudojasi rečiau, parodė „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa. Taip pat interneto vartojimas kaimiškose vietovėse ir rajonų centruose yra mažesnis nei Lietuvos didmiesčiuose.

Pasak T. Mackaus, mažas senjorų kompiuterinis raštingumas ir naudojimasis internetu apriboja galimybę tiek bendrauti su artimaisiais, tiek gauti informaciją ar el. paslaugas.

„Skaitmeninės atskirties problema ypatingai opi, nes daug paslaugų yra skaitmenizuojama, verslai taupydami kaštus nori atsisakyti žmogaus fizinio darbo ir paslaugas automatizuoti. Tačiau yra žmonių, kurie būdami jauni ir didžiąją dalį gyvenimo nesinaudojo internetu, todėl jiems dabar sunku prie to adaptuotis. Gerai, jeigu senyvas žmogus turi vaikų, kurie gali padėti. Kai kalba eina apie jautrius dalykus – naudojimąsi elektroninės bankininkystės paslaugomis, senjorams ypatingai sunku. Juk jeigu tu nesupranti, kaip tai veikia, tu tuo tikrai nesinaudosi ir nesijausi komfortabiliai“, – teigia KTU atstovas.

Pašnekovo teigimu, sumažinti skaitmeninę senjorų atskirtį galėtų padėti dirbtinis intelektas, kuris leistų senjorams lengviau bendrauti su sistemomis, naudoti žmogiškąją kalbą ir gauti reikalingą informaciją. Didesnės pastangos mokant senjorus kompiuterinio raštingumo taip pat pagerintų situaciją.

„Dalis senjorų ypatingai aktyvūs, turi kuo pasidalinti, yra sukaupę unikalios gyvenimo patirties, rašo memuarus, knygas, domisi rankdarbiais. Ypatingai džiugu, kai į pensiją išėję žmonės yra aktyvūs socialinių iniciatyvų ir įvairių kultūrinių renginių dalyviai. Į bendruomenes susibūrę senjorai registruoja domenus ir kuria interneto svetaines savo krašto istorijai bei papročiams išsaugoti, istorinėms vietoms pristatyti. Tikiu, kad atsiras daugiau asmeninių svetainių, pristatančių įdomias gyvenimo istorijas. Juk užregistruoti domeną ir sukurti interneto svetainę galima be programavimo žinių, pakanka tik kiek didesnio kompiuterinio raštingumo“, – pastebi T. Mackus.

Šveplavimo įprotis nesitraukia

Kita problema, kurią atskleidė „Baltijos tyrimų“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa apie naudojimosi internetu įpročius – šveplavimas. Atsakydami į klausimą, ar rašydami interneto svetainės adresą naudoja raides su nosinėmis ir varnelėmis (ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž), net 70 proc. respondentų pažymėjo, kad šių lietuviškų raidžių vengia, ir tik 27 proc. rašo domeno vardus taisyklingai, pvz. gražus-vardas.lt.

Apklausos duomenimis, taisyklingai rašyti domeno vardus yra labiau linkę kaimiškose vietovėse (34 proc.) ir rajonų centruose (30 proc.) gyvenantys lietuviai, kur kas mažiau – didmiesčių (21 proc.) gyventojai.

Lietuvos kompiuterininkų sąjungos Lokalizavimo sekcijos vadovas, KTU DOMREG rinkodaros ir komunikacijos specialistas Vaidotas Jakuška mano, kad šveplavimo įprotis nesitraukia dėl vis dar nepakankamos daugiakalbei terpei pritaikytų domenų vardų (angl. Internationalized domain name, IDN) infrastruktūros plėtros ir susiformavusios ydingos vartotojų elgsenos, kuri keičiasi pernelyg lėtai.

„Nors techninė galimybė registruoti .lt domeno vardus su diakritinėmis raidėmis buvo sudaryta 2004 metais, per praėjusius 20 metų nepavyko išplėtoti IDN domenams draugiškos infrastruktūros visose grandyse – nėra pritaikyta visa programinė įranga (interneto naršyklės, elektroninio pašto programos ir kt.) ir kitos informacinės sistemos. Dėl šios priežasties norintys naudoti taisyklingą lietuvišką domeną susiduria su nepatogumu, kai taisyklingą domeno vardą yra privesti perkoduoti į serveriams bei vartotojo programinei įrangai suprantamą atitikmenį (punycode), t. y. vietoje gražus-vardas.lt privalo rašyti xn--graus-vardas-pyc.lt ir tokį pat matyti socialiniuose tinkluose, kai kuriose interneto naršyklėse, informacinėse sistemose. Akivaizdu, kad šis nepatogumas atbaido nuo tokių domenų naudojimo ir priverčia tęsti ydingą šveplavimo įprotį“, – esminę šveplavimo priežastį įvardija V. Jakuška.

Pasak pašnekovo, domenai su savitosiomis lietuviškomis raidėmis turėtų būti to paties asmens lygiagrečiai įkuriami švepliems jų atitikmenims siekiant didesnės domeno apsaugos, vengiant painiavos ir ginčų dėl klaidinamo domenų vardų panašumo su kitam asmeniui priklausančiu domenu vien dėl panašios rašybos. Nors tokius domenus pilnavertiškai naudoti vis dar sudėtinga, tačiau galima padaryti nukreipimą į šveplą domeno atitikmenį.

„Jeigu tokios interneto svetainės kaip kupolė.lt ir kupole.lt yra akivaizdžiai skirtingos, vartotojo neklaidinančios, tai vėdinimas.lt ir vedinimas.lt, svarstyklės.lt ir svartykles.lt, bitėms.lt ir bitems.lt yra tokį patį arba labai panašų verslą pristatančios interneto svetainės, todėl vartotoją gali suklaidinti. Kaip rodo apklausos duomenys, beveik trečdalis domenų vardus rašo taisyklingai, todėl IDN domeno neturėjimas gali reikšmingai sumažinti interneto svetainės lankomumą ir reklamos efektyvumą“, – įspėja rinkodaros ir komunikacijos specialistas V. Jakuška.

Nejaučia skirtumo tarp domeno ir prekių ženklo

Atliekant Lietuvos gyventojų apklausą apie naudojimosi internetu įpročius, respondentų buvo klausiama, kur ir kaip dažniausiai jie rašo interneto svetainės adresą. 58 proc. lietuvių teigė rašantys adresą interneto paieškos variklio („Google“, „Bing“ ir kt.), dar 8 proc. bet kuriame laukelyje atsidarius interneto naršyklę ir tik 32 proc. lietuvių domeną rašo tam specialiai skirtame interneto naršyklės adreso laukelyje. Net 55 proc. apklaustųjų teigia, kad norėdami pasiekti norimą interneto svetainę rašo tik prekių ženklą ir 39 proc. respondentų teigia rašantys visą domeną, t. y. jo vardą su .lt dalimi.

„Registruojant domeną rekomenduojama, kad jo vardas sutaptų su prekių ženklu, dėl ko lengviau būtų galima rasti interneto svetainę, tačiau neretai domeno pasirinkimas nebūna sąmoningas – prekių ženklų savininkai pasirenka tiek kitokį domeno vardą, tiek kitą aukščiausio lygio domeną, ypač tais atvejais, kai norimame aukščiausio lygio domene vardas yra užimtas. Dėl šios priežasties didelė dalis lankytojų interneto svetainę pasiekia ne įvesdami tikslų domeną, sutampantį su prekių ženklu, o įrašę prekių ženklą į interneto paieškos variklį ir gavę paieškos rezultatus. Tokiu būdu kartais nukeliaujama į suklastotas arba konkurentų interneto svetaines“, – pastebi V. Jakuška.

Tiek verslas, tiek vartotojai būtų saugesni, jeigu interneto svetainėms pasiekti naudotų domeną, kurio vardas sutaptų su prekių ženklu, ir jį visą įvestų į interneto naršyklės adreso laukelį. Tai ypač svarbu nuolatiniams apsilankymams bei jungiantis prie banko ir kitų jautrių sistemų.

Svarbiausia lietuviams – telefono numeris ir el. paštas 

Vertinant lietuvių naudojimosi internetu įpročius įdomu žinoti, kiek yra svarbūs pastovūs, nekeičiami asmeniniai kontaktai internete: mobiliojo telefono numeris, el. pašto adresas, socialinio tinklo paskyra ir domenas. 70 proc. apklaustųjų mano, kad telefono numeris yra labai svarbus, 27 proc. – greičiau svarbus. Elektroninio pašto adresas labai svarbus pasirodė 57 proc. lietuvių, greičiau svarbus – 32 proc., 5 proc. – greičiau nesvarbus, 3 proc. – visai nesvarbus. Socialinio tinklo paskyra 40 proc. lietuvių yra labai svarbi, 40 proc. – greičiau svarbi, 11 proc. – greičiau nesvarbi, dar 4 proc. – visiškai nesvarbi. Domenas tik 34 proc. lietuvių yra labai svarbus, 36 proc. – greičiau svarbus, 15 – greičiau nesvarbus, o 6 proc. visai nesvarbus.

T. Mackus įsitikinęs, kad telefono numeris lietuviams yra labiausiai svarbus, nes tai įprasta komunikacijos priemonė, kurią turi kone visi.

„Telefonus turi kiekvienas, todėl telefono numeris visiems yra labai svarbus. El. pašto naudotojų yra šiek tiek mažiau, todėl el. pašto adreso svarba mažesnė. Galvodami apie el. pašto adreso svarbą, turėtume eliminuoti pačius jauniausius asmenis, kurie neturi formalaus bendravimo santykių, dar nedirba, naudoja labiau socialinius tinklus. Senjorams, kurie iš darbo rinkos išėję ir formalių santykių susirašinėjimui el. paštu turi mažiau, tai taip pat mažiau svarbi komunikacijos priemonė nei telefonas. Savo domeną asmeninėms reikmėms turi dar mažiau žmonių – tik apie 100 tūkst. fizinių asmenų yra registravę .lt domeną ir ne visi jį naudoja. Kol domenas nesusietas su el. paštu, tol jo svarbumas bus mažesnis. Pradėjus naudotis su unikaliu domenu susieto el. pašto adresu, domeno svarba išauga“, – aiškina T. Mackus.

Kaip rodo apklausos duomenys, tik 16 proc. lietuvių el. pašto adresui turi savo unikalų domeną ir naudojasi mokamomis paslaugų teikėjo pašto serverio paslaugomis. Dauguma – 70 proc. – apklaustųjų turi viešojo tiekėjo paskyrą ir naudoja nemokamą pašto paslaugą, pvz., Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. Maža dalis – 3 proc. – teigė naudojantys darbovietės ar artimųjų el. pašto adresą, 8 proc. atsakė visai nesinaudojantys el. paštu.

Didelis nemokamos el. pašto paslaugos vartojimas turėtų būti paaiškinamas ekonomine logika. Viešo el. pašto tiekėjas jau daug metų teikia šią paslaugą neatlygintinai, bent jau tiesiogiai mokėti žmogui už el. pašto dėžutę nereikia. Tačiau tokiu atveju vartotojas aukoja savo nepriklausomybę nuo paslaugos teikėjo, kuris kaip atlygį už nemokamą pašto dėžutę dažniausiai renka informaciją apie vartotoją ir bruka reklamą.

Vartotojas turėtų suprasti, kad bet kada el. pašto paslaugų teikėjui pakeitus sąlygas, jis būtų priverstas keisti pašto dėžutės adresą arba tektų susitaikyti su naujomis sąlygomis. Šiuo metu Lietuvoje populiariausia nemokama „Gmail“ pašto paslauga gali tapti mokama kaip jau iš dalies atsitiko su „Facebook“ socialiniu tinklu. Tuomet visas nemokamos paslaugos žavesys būtų prarastas, o kas blogiau – savo el. pašto adresą, kuris naudoja ne nuosavą vartotojo domeną, o paslaugos teikėjo turimą domeną, perkelti pas kitą el. pašto paslaugos teikėją nebūtų įmanoma.

„Kai naudoji savo unikalų domeną, turimą el. pašto dėžutę gali perkelti pas kitą pasirinktą elektroninio pašto paslaugų teikėją, kurio sąlygos yra priimtinos. Naudojantis nemokama paslauga, domenas yra ne tavo, el. pašto adresas tau nepriklauso“, – rizikas įvardija T. Mackus.

Lietuvos gyventojų apklausą apie naudojimosi internetu įpročius KTU Interneto paslaugų centro DOMREG užsakymu 2023 metų lapkričio mėnesį atliko bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“.

Apklausa buvo atliekama kaip Lietuvos nacionalinio barometro dalis. Iš viso apklausti 1088 Lietuvos gyventojai 109 atrankos taškuose. Apklausoje buvo išskirti ir analizuojami internetu besinaudojantys gyventojai (855 respondentai, kas sudaro 78 procentus nuo bendros respondentų imties). 

Tyrimo rezultatai atspindi 15 metų ir vyresnių amžiaus Lietuvos interneto vartotojų nuomonę pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, gyvenvietės tipą. Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija plius minus 3.4 proc.