Login to your account

Username *
Password *

Praėjusiais metais pasaulį užklupusi pandemija turės įtakos ir ateities išmaniųjų įrenginių rinkai – gamintojai daugiau dėmesio skirs sveikatos sprendimams, patogiam nuotoliniam darbui ir 5G technologijos pritaikymui kasdienybėje. Kuo išmaniųjų įrenginių kūrėjai vartotojus gali nustebinti jau šiemet, pasakoja Šarūnas Urbonas, „Huawei“ produktų vadovas Lietuvoje. 

Telefonai taps lankstesni

Pandemijos metu ypač suaktyvėjo internetinė prekyba, kai dėl karantino ribojimo rečiau galima apsilankyti fizinėse parduotuvėse. Įdomu, kad 70 proc. mažmeninės prekybos pardavimų atlikti naudojant mobiliuosius telefonus, o ne kompiuterius ar kitus įrenginius, rodo „Statista“ duomenys. Spėjama, kad ateinančiais metais šis skaičius dar išaugs bent keliais procentiniais punktais.

Šis faktas patvirtina mobiliosios prekybos (angl. mobile commerce) augimo tendenciją ir dar kartą įrodo, jog išmaniuosius telefonus plačiai naudojame kasdienybėje. Būtent todėl jų gamintojai ir toliau investuos į  inovacijas šioje srityje, kad įrenginiai taptų dar funkcionalesni.

„Jau dabar ypač daug dėmesio skiriama nepriekaištingam telefonų veikimui, kad vartotojai jais galėtų naudotis kuo ilgesnį laiką. Būtent todėl diegiamos vis spartesnio baterijos įkrovimo galimybės, galingi procesoriai ir išmanios operacinės sistemos. Neabejotina, jog į efektyvumo ir patvarumo sritį ir toliau bus aktyviai investuojama“, – sako Š. Urbonas.

Eksperto teigimu, tikėtina, jog gamintojai neapleis ir išmaniųjų telefonų dizaino, kuris taip pat laikomas įrenginio funkcionalumu. Spėjama, kad daug dėmesio bus skiriama sulenkiamų išmaniųjų telefonų tobulinimui.

„Keli žinomiausi išmaniųjų įrenginių gamintojai jau sukūrė veikiančius ir komerciškai sėkmingus sulenkiamus telefonus, pavyzdžiui, „Huawei Mate X“. Vis tik norint paversti šiuos įrenginius atspariais žemoms arba aukštoms temperatūroms ar suteikti jiems dar daugiau lankstumo, patobulinimų dar teks paieškoti. Šiuo metu daug vietos įrenginyje užima nesulenkiama baterija, tad ji apriboja telefono lankstumo galimybes. Todėl gamintojams  reikės iš esmės pergalvoti šio komponento koncepciją, kad baterija turėtų pakankamai talpos, nebijotų daugybės įkrovimo ir iškrovimo ciklų, leistų greitai įkrauti įrenginį, o prie viso to dar ir susilenktų pusiau“, – pasakoja Š. Urbonas.

Sveikata rūpintis padės išmanieji laikrodžiai

Dėl koronaviruso situacijos praėjusiais metais kaip niekad daug dėmesio skirta visuomenės sveikatai. Pandemijai nesitraukiant, geros savijautos puoselėjimas ir šiemet išliks svarbiu prioritetu, tad išmaniųjų įrenginių gamintojai sieks vartotojams pasiūlyti inovacijų ir šioje srityje. 

„Investicijas į sveikatą skatina ir tai, jog technologijos šiandien leidžia tiksliai surinkti daug svarbių duomenų, kurių pagrindu vėliau galima atlikti atitinkamas korekcijas. Tą padaryti šiandien gali padėti išmanieji laikrodžiai, tad gamintojai tikrai investuos į jų funkcionalumo tobulinimą bei jiems skirtas sveikatos programėles. Be to, vis labiau augs jų surenkamų duomenų tikslumas – tas ilgainiui leis iš anksto pastebėti įtartinas sveikatos tendencijas,  svarbius įspėjimus akimirksniu perduoti vartotojams bei čia ir dabar teikti naudingus patarimus“, – pasakoja Š. Urbonas.

Turint omenyje aktyvią daiktų interneto plėtrą, spėjama, jog išmaniuosiuose laikrodžiuose atsiras daugiau galimybių valdyti kitus prietaisus – taip jie taps vis svarbesne išmaniųjų įrenginių ekosistemos dalimi ir ilgainiui bus laikomi atskirais visaverčiais įrenginiais, o ne tik telefono priedais.

Kompiuteriai taps dar patogesni

Pandemija dar labiau paspartino procesų hibridizaciją – supratome, kad labai daug ką net ir po pandemijos galėsime atlikti ne fiziniu, bet nuotoliniu būdu ir kasdienybėje sėkmingai derinti šias formas. Tad kompiuteriai ir toliau veiks kaip virtualūs biurai, prekybos centrai ar net šeimos švenčių vietos.

„Galvodami apie išmaniąsias technologijas, esame įpratę įrenginius atskirti funkcinėmis kategorijomis – kompiuterius dažniausiai naudojame darbui, planšetes – pramogoms, o išmaniuosius laikrodžius – sportui. Tačiau laikui bėgant, šie įrenginiai bus vis labiau tarpusavyje susieti, o jų funkcijos persipins. Todėl ir kompiuteriai vienoje vietoje jungs vis daugiau funkcijų. Dėl šios priežasties jų gamintojai stengsis pasiūlyti naujus funkcionalumus ar jų patobulinimus, kad šie įrenginiai būtų patogūs visose kasdienėse situacijose – ne tik dirbant biure, bet ir namuose ar kelionėje, siekiant atitrūkti ir atsipalaiduoti ar, atvirkščiai, norint virtualiai susijungti su būriu draugų“, – sako Š. Urbonas.

Ši visapusiško funkcionalumo tendencija gali paskatinti ir kompiuterių dizaino pokyčius, siekiant didesnio jų pritaikomumo kasdienybėje, Pavyzdžiui, ekspertai spėja, kad ilgainiui kompiuteriai bus sulankstomi ir tilps į vartotojų kišenes ar rankines. Pasak Š. Urbono, tokių ryškių pokyčių dar reikės palaukti, tačiau funkcionalumo, interaktyvumo ir dizaino eksperimentų matysime jau  šiemet.

Planšetėse – AR ir VR technologijų plėtra

Jau ne vienerius metus planšetiniai kompiuteriai užima tik nepilnus 3 procentus išmaniųjų įrenginių rinkos, lyginant su kompiuteriais ir mobiliaisiais telefonais, rodo „Statcounter“ duomenys. Tad panašu, jog ženklaus jų populiarumo ir toliau nepastebėsime, tačiau į jų funkcionalumo didinimą bus investuojama ir toliau.

„Vis daugiau vartotojų dėmesio sulaukia papildytos realybės (angl. augmented reality, AR) ir virtualios realybės (angl. virtual reality, VR) sprendimai. Šie ypač patogiai atvaizduojami didesniuose planšečių ekranuose, tad gali paskatinti žmones dažniau rinktis šiuos įrenginius. Be to, galingumu jos neretai prilygsta nešiojamiems kompiuteriams, tad ir toliau puikiai tiks vartotojams, norintiems patogaus, mobilaus mažesnių išmatavimų, bet nemažiau funkcionalaus prietaiso“, – sako „Huawei“ ekspertas.

 

Jei reikėtų išrinkti telefonus, kurie turėjo didžiausią įtaką technologijų pasaulyje ar net pasuko istorijos vagą nauja linkme, į šį sąrašą neabejotinai patektų „Apple iPhone“. Tikrų išmaniųjų erą pradėjęs legendinis ragelis šeštadienį švęs jau 14-ąjį gimtadienį – pasauliui jis pirmąkart buvo pristatytas 2007-ųjų sausio 9 dieną.

„Mobiliųjų telefonų rinka yra itin dinamiška. Dar prieš kelis dešimtmečius žmonės stebėjosi, kaip plytos dydžio įrenginiu įmanoma pusvalandį kalbėti be jokių laidų. Buvo laikai ir kai „Nokia“ atrodė nepralenkiama, o „BlackBerry“ – aukščiausia klasė, bet įtemptą konkurenciją atlaikė ne visi. Šiandien delno dydžio ekranėliai gali patenkinti praktiškai visus darbo, pramogų, žaidimų, bendravimo poreikius, o kokybišką kamerą, belaidį įkrovimą, atsparumą vandeniui ir kitus privalumus suteikia net ekonominės klasės išmanieji“, – sako „Telia“ telefonų kategorijos vadovė Rimantė Marcišauskienė.

 Žinoma, tai, kad šiandien daugelio lietuvių kišenėse ar rankinėse galime rasti pažangų išmanųjį lietimui jautriu ekranu, yra ne vien „iPhone“ nuopelnas. Kaip mobilieji keitėsi ir augo jų galimybės, atspindi R. Marcišauskienės su kolegomis sudarytas reikšmingiausių mobiliųjų ragelių penketukas: 

„Motorola DynaTAC 8000X“ – pirmas tikrai mobilus.

1983 metų kovą prekyboje pasirodęs tuomet dar analoginiam 1G tinklui skirtas mobilusis svėrė 790 gramų ir buvo apie 25 cm aukščio (neįskaitant antenos). Telefonas turėjo 21 simbolio klaviatūrą ir mažytį LED ekraną, kuriame buvo galima matyti renkamą numerį, o jo atmintyje tilpo 30 numerių. Tačiau pati svarbiausia „DynaTAC 8000X“ savybė buvo mobilumas: per 10 valandų pilnai įkrovus bateriją, šiuo mobiliuoju buvo galima apie pusvalandį kalbėti nevaržomam jokių laidų.

Skamba kukliai? Vienas parametras išties nekuklus: šis telefonas kainavo beveik 4 tūkst. dolerių (įvertinus infliaciją, šiandien tai būtų per 10 tūkst. dolerių). Ir nors didelės paklausos nebuvo tikimasi, Amerikoje jų buvo parduota tūkstančiai – mobilioji era prasidėjo.

„Nokia 3310“ – kas jo nežino?

Legendomis tapusių mobiliųjų „Nokia“ pristatė bent keliolika: nuo pirmojo masinės gamybos GSM telefono „Nokia 1011“, „bananafonu“ praminto lenktojo „Nokia 8110“, didelės komercinės sėkmės sulaukusių „Nokia 5110“, „Nokia 3210“, „Nokia 8210“, vėliau – ir visų laikų perkamiausiais tapusių „Nokia 1100“, „Nokia 1110“...

Tačiau kad ir kiek skaičių vardintume, vieną derinį žino kiekvienas: tai „Nokia 3310“. 2000-ųjų pabaigoje prekyboje pasirodęs įrenginys kaipmat šovė į populiarumo viršūnę, ir tam buvo daugybė priežasčių – patogi forma, lengvas valdymas, keičiami dangteliai, korpuse paslėpta antena, žaidimas „Snake II“... Visgi bene labiausiai šis telefonas pagarsėjo dėl savo tvirtumo – internautai iki šiol nesutaria, ar nesunaikinamąjį 3310 sugebėtų sudaužyti Chuckas Norrisas.

„BlackBerry Pearl 8100“ – beveik išmanusis.

„BlackBerry“ šlovės dienos jau seniai praeity, bet buvo laikai, kai šio gamintojo telefonų troško visi ir jie laikyti verslo klasės flagmanais. Sėkmės pradininke vadinama „BlackBerry Pearl“ telefonų serija su 2006-aisiais išleistu „Pearl 8100“ priešaky. „SureType“ klaviatūra, kone pusę korpuso užimantis spalvotas ekranas, valdymo rutuliukas (angl. trackball), „Wi-Fi“ ryšys, 1,3 MP raiškos kamera, įrašų grotuvas, interneto naršyklė, el. paštas, saugumo sprendimai – šis telefonas išties išsiskyrė iš minios. Ir jei ne po metų pristatytas „iPhone“, ilgainiui nustatęs naujus rinkos standartus, kas žino, kiek mygtukų mūsų telefonai turėtų šiandien.

„Apple iPhone“ – sudie, mygtukai!

2007-ųjų pradžioje pristatydamas „iPhone“ „Apple“ įkūrėjas Steve‘as Jobsas jį apibūdino kaip trijų įrenginių – grotuvo „iPod“, mobiliojo telefono ir interneto naršytuvo – samplaiką. Ir nors ypatingų technologijų šiame įrenginyje nebuvo, vienu bruožu jis išsiskyrė: kol kiti gamintojai konstravo įrenginius su įvairiausiomis mygtukų kombinacijomis ir ištraukiamomis klaviatūromis, „iPhone“ turėjo tik lietimui jautrų ekraną su „Namų“ mygtuku ir dar keliais valdymo mygtukais šonuose. Prekyboje „iPhone“ pasirodė po pusmečio ir buvo tiesiog iššluotas iš parduotuvių lentynų.

Tikru išmaniuoju „iPhone“ tapo po beveik metų, kai 2008-ųjų kovą „Apple“ paviešino programų kūrimo įrankį (SDK) ir pakvietė programuotojus kurti programėles. Taip pat „Apple“ išgirdo žmonių skundus dėl lėto interneto ryšio ir tų metų vasarą išleido patobulintą „iPhone 3G“. Šis modelis pasiekė ir Lietuvą – 2008 metų rugsėjį juo oficialiai prekiauti pradėjo „Omnitel“ (dabar – „Telia“). Matydami eksponentinį „iPhone“ populiarumo augimą, konkurentai vienas po kito atsisakė klaviatūrų ir perteklinių mygtukų, o šiandien praktiškai visų išmaniųjų priekyje puikuojasi tik lietimui jautrus ekranas.

 

  1. „Samsung Galaxy Note“ – dydis yra viskas.

 

Kad ir koks įžvalgus buvo S. Jobsas, jis smarkiai prašovė manydamas, kad žmonės nenori telefonų dideliais ekranais. Šios srities pirmoji kregždė buvo 2011 metais išleistas „Samsung Galaxy Note“ su aniems laikams milžinišku 5,3 colio (13,5 cm) įstrižainės ekranu ir papildomas galimybes suteikiančiu valdymo pieštuku. Rizika pasiteisino: vos per du mėnesius buvo parduota 1 mln. „Note“ planšetofonų. Naują nišą atradusi „Samsung“ paraleliai didino ir savo „Galaxy S“ flagmanų serijos ekranus, antai jau 2012 metais išleistas „Galaxy S3“ turėjo 4,8 colio ekraną.

 

Šiandien daugumos išmaniųjų ekranų įstrižainė siekia 5–6 colius, bet tai anaiptol ne riba – pernykščio „Galaxy S20 Ultra“ ekranas yra net 6,9 colio, taigi jis bemaž keturiskart didesnis už originaliojo „iPhone“. Beje, ir pati „Apple“ dar 2014-aisiais ėmė didinti savo telefonus, o naujausias „iPhone 12 Pro Max“ turi net 6,7 colio įstrižainės ekraną.

 

OLED kokybės, HDMI 2.1 ir naujoviškų funkcijų derinys.

Žaidimai per naujausius LG televizorius perkeliami į aukštesnį lygmenį.

„LG Electronics“ (LG) sujungė jėgas su NVIDIA ir išpildė žaidimų mėgėjų svajones – pridėjo NVIDIA G-SYNC® palaikymą prie įspūdingųjų 2019 m. OLED televizorių (modelio 65/55E9, modelio 77/65/55C9). Naujausi LG OLED televizoriai veikia žaibo greičiu, neįtikėtinai puikiai atkuria spalvas. Jų išskirtinai sklandų veikimą ir vaizdo kokybę patvirtino suderinamumo su NVIDIA G-SYNC bandymas, parodęs, kad žaidžiant vaizdas nemirga, netrūkčioja ir nestringa.

Dėl išskirtinės vaizdo kokybės, mažos delsos ir itin spartaus atsako LG OLED televizoriai jau pagarsėjo tuo, kad suteikia optimizuotą žaidimo patirtį. Pridėjus NVIDIA G-SYNC palaikymą kartelė pakelta dar kartą, todėl dabar kompiuteriniai žaidimai didelių, savo srityje pirmaujančių 4K OLED modelių ekranuose (55–77 colių dydžio) įtrauks dar labiau.

LG savaiminio apšvietimo OLED technologija nukelia naudotojus į patį žaidimų veiksmą, o naudojant tikslų atskirų pikselių valdymą sukuriamas neįtikėtinai realistiškas vaizdas. Televizoriai užtikrina beveik begalinį vaizdo kontrastą, labai tikslų spalvų atkūrimą, itin spartų atsaką ir net iki 120 Hz atnaujinimo dažnį. Daug lemianti įvesties delsa vos suvokiama: leidžiant 1440p 120 Hz turinį ji siekia 6 milisekundes, o leidžiant 4K 60 Hz turinį – 13 milisekundžių. Dėl minimalios, už kadrą trumpesnės LG OLED televizorių įvesties delsos ir neprarandamos vaizdo kokybės, šių televizorių ekranai – geriausi ekranai žaidimams.

Be to, naujausių modelių LG OLED televizoriuose palaikomi populiarūs HDR formatai, žaidimų patirtį pakeliantys į dar aukštesnį lygmenį. Naudotojai gali žaisti suderinamus žaidimus taikydami dinamiškąją „HDR10“ arba „Dolby Vision“ technologiją (iki 120 kadrų per sekundę leidžiant aukščiausios raiškos („Full HD“) turinį) ir mėgautis tokiomis HDMI 2.1 funkcijomis kaip automatinis nedidelio gaišties laiko režimas (ALLM), pagerintas garso grąžinimo kanalas („eARC“) ir kintamasis atnaujinimo dažnis (VRR).

Žiūrovai gali dar labiau pasinerti į žaidimus ar žiūrimą greitą turinį, nes LG 2019 m. OLED televizoriuose palaikomi kino salės garso formatai, įskaitant „Dolby Atmos“ ir naujovišką „Dolby TrueHD“ garso technologiją be praradimo. Dėl tokių aukščiausio lygmens garso ir vaizdo formatų palaikymo naudotojai girdi garsą ir mato vaizdą tokius, kokius sukūrė jų kūrėjai. Šiuose modeliuose taip pat veikia LG giliuoju mokymusi pagrįstas dirbtinio intelekto garsas, sukuriantis dėmesį prikaustantį virtualų 5.1 erdvinį garsą.

„Ne paslaptis, kad LG OLED televizorius mėgsta žaidimų mėgėjai visame pasaulyje, ir mes esame pasiryžę optimizuoti jų žaidimų patirtį OLED ekranuose, – sako LG įmonės „Home Enterntainment“ televizorių produkcijos planavimo padalinio vyresnysis viceprezidentas Samʼas Kimʼas. – Suderinę televizorius su NVIDIA G-SYNC parodome, kad OLED televizorius remia populiariausias pasaulyje žaidimų prekių ženklas, žinantis, kad jų gaminiai ekranuose atrodys nepriekaištingai.“

„Su džiaugsmu pristatome su G-SYNC suderinamus LG 2019 metų OLED televizorius ir „GeForce RTX“ 20 serijos GPU su HDMI kintamuoju atnaujinimo dažniu, – sako NVIDIA „GeForce“ rinkodaros vadovas Mattʼas Wuebblingʼas. – Žaidimų mėgėjai, žaisdami naujausius kompiuterinius žaidimus su „GeForce“ spindulio sekimo technologija, apstulbs pamatę itin spartų šių televizorių atsaką ir realistišką vaizdą.“

LG 2019 m. OLED televizorių suderinamumas su NVIDIA G-SYNC bus pasiekiamas kai kuriose rinkose, ateinančiomis savaitėmis atnaujinus programinę aparatinę įrangą.

Naujojo „Samsung Galaxy S10+“ priekinė kamera buvo įvertinta kaip geriausia asmenukių kamera naujoje „DxOMark Selfie“ skalėje, pagal kurią vertinamos išmaniųjų telefonų priekinės kameros. Išmanusis geriausiai įvertintas ir „DxOMark Mobile“ galinės kameros kategorijoje.

„DxOMark“ – patikimas išmaniųjų telefonų kamerų, objektyvų ir vaizdo kokybės vertinimo standartas. Pagal jį, vadovaujantis griežtu moksliniu protokolu, atliekami „DxOMark Selfie“ ir „DxOMark Mobile“ kamerų vertinimo testai. Rezultatas nustatomas sudėjus inžinierių nuotraukų ir vaizdo įrašų kokybės vertinimo balus, tad vartotojai turi objektyvų ir patikimą išmaniųjų telefonų kameros veikimo įvertinimą. „DxOMark“ už nuotraukos ir vaizdo įrašų kokybę skiria atskirus balus, kuriuos sudėjus gaunamas bendras įvertinimo balas. Kuo jis didesnis, tuo geriau vertinama vaizdo kokybė.

Naujasis „Galaxy S10+“ asmenukių reitinge „DxOMark Selfie“ užėmė pirmąją vietą, vertinant priekinę kamerą vienintelis surinkęs 96 balus. Geriausią įvertinimą nulėmė išmaniojo „S10+“ dviguba priekinė kamera, sudaryta iš „Dual Pixel“ asmenukių kameros ir RGB gylio kameros. Ši kamera turi suliejimo efektą, ja taip pat galima fotografuoti ir filmuoti iki „UHD“ kokybės. Tai vartotojams suteikia geresnę naudojimosi patirtį.

„DxOMark Mobile“ reitinge „Galaxy S10+“ pasidalino pirmąją vietą surinkęs 109 balus (nuotraukų kokybė įvertinta 114, vaizdo įrašų – 97 balais). Tai iki šiol aukščiausias galinės kameros įvertinimas. Vertindama kameros veikimą, „DxOMark“ komisija tikrino išmaniojo trigubos galinės kameros išlaikymo ir kontrasto, spalvų, automatinio fokusavimo, tekstūros, triukšmo, blykstės, vaizdo stabilizavimo, artinimo ir išliejimo funkcijas

„Galaxy S10+“ skirtas ieškantiems aukščiausios kokybės įrenginio. Jame sudėtos svarbiausios „Galaxy“ serijos inovacijos – pažangus ekranas, patobulinta kamera ir dirbtiniu intelektu pagrįstas veikimas. Naujojo išmaniojo patobulinta kamera pasižymi šiomis pažangiomis funkcijomis:

  • „Galaxy S10+“ pasižymi geriausia pasaulyje priekinės ir galinės „UHD“ kameros vaizdo įrašų įrašymo ir atkūrimo funkcija, leidžiančia išgauti itin tikroviško atvaizdo nuotraukas ir vaizdo įrašus. Pirmą kartą mobiliojo įrenginio galinė kamera geba įrašyti „HDR10 +“ kokybės vaizdo įrašus.
  • Itin plataus kampo objektyvas, turintis 123 laipsnių matymo lauką, apima tokį patį vaizdą kaip ir žmogaus akis.
  • Teleobjektyvas pasižymi dvigubu optiniu ir dešimties kartų skaitmeniniu priartinimu, leidžiančiu lengvai užfiksuoti kadrą bet kokiu kampu.
  • Dar pažangesnis dvigubos diafragmos objektyvas veikia kaip žmogaus akis – savaime prisitaiko tarp f/1,5 ir f/2,4 diafragmų, o tai leidžia vaizdo ryškumui prisitaikyti prie aplinkos šviesumo. „Galaxy S10+“ taip pat turi „šviesios nakties“ funkciją, leidžiančią užfiksuoti aukštos kokybės nuotraukas net visiškoje tamsoje.
  • Itin stabilus vaizdo įrašymas su skaitmenine stabilizavimo technologija leidžia įamžinti ryškius ir nesusiliejusius vaizdus net ir tuomet, kai kamera smarkiai juda, pavyzdžiui, slidinėjant ar važiuojant dviračiu.
  • Sulėtinto vaizdo režimo funkcija „Super slow-mo“ leidžia įrašyti keturis kartus lėtesnius vaizdo įrašus nei įprasta sulėtinimo funkcija. 
  • Dirbtinio intelekto funkcija, paremta neuroniniu procesoriumi (NPU), geba parinkti reikiamus kameros nustatymus. Neuroninio procesoriaus palaikomas dirbtinis intelektas leidžia geriau optimizuoti nuotraukoje esančius atskirus vaizdo elementus ir juos tiksliau apdoroti. Vaizdo optimizavimo funkcija automatiškai koreguoja vaizdo kontrastą ir spalvas nepriklausomai nuo dienos meto ar supančios aplinkos.

Daugiau informacijos apie „Galaxy S10+“: http://www.samsungmobilepress.comnews.samsung.com/galaxyarba www.samsung.com/galaxy.

Daugiau informacijos apie „DxOMark Selfie“ ir „DxOMark Mobile“ reitingus: https://www.dxomark.com/

Telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ ir „Telenor“ pasirašė susitarimą dėl bendro 5G ryšio tinklo Švedijoje plėtros ir patvirtino antrojo 2019-ųjų pusmečio darbų detales. Be to, įmonės pranešė, kad jos jau užtikrino dažnį 700 MHz spektre, kuris garantuos prieigą prie 5G tinklo iki numatytų 2020-ųjų.

Puslapis 1 iš 2