Vasario 27 dieną Barselonoje, „Mobile World Congress“ metu vykusiame renginyje, Londone įsikūrusi technologijų bendrovė „Nothing“ pristatė savo naujo išmaniojo telefono „Phone (2a)“ dizainą.

„Phone (2a)“ įkūnija pirmąją išmaniojo telefono vidaus dizaino koncepciją, kuri buvo sukurta praėjus keliems mėnesiams po bendrovės „Nothing“ įkūrimo 2020 m. Pagal ją, telefono komponentai yra integruojami į išorinį dizainą, o pagrindinės funkcijos pateikiamos naujai ir novatoriškai.

Už simbolinių „akių“, kurias imituoja NFC ritėje esančios kameros, yra intelekto centras, valdantistelefoną panašiai kaip smegenys. Kiti elementai išdėstyti naudojant apskritą tinklelio sistemą, iki pat telefono krašto, siekiant, kad telefono kampai būtų labiau suapvalinti, o jų spindulys didesnis. Įrenginiui tai suteikia vientisą ir švelnesnę išvaizdą.

„Phone (2a)“ telefonas turi pirmą industrijoje viengubą korpusą su 90° kampu, kuris „apvynioja“ kraštus ir sukuria naują dizaino dimensiją bei perspektyvą, kartu sklandžiai integruojant dvigubos kameros modulį. Tokia struktūra ne tik estetiška, bet ir suteikia įrenginiui daugiau tvirtumo. Jo kritimo bandymo rezultatai pastebimai pagerėjo.

Kad sukeltų dar daugiau susidomėjimo, „Nothing“ sukūrė asimetriškos pusiausvyros pojūtį, kai apatinė „Phone (2a)“ dalis sąmoningai suprojektuota taip, kad sutrikdytų viršutinės dalies tėkmę. Akumuliatoriaus dangtelio dizainą įkvėpė Massimo Vignelli sukurtas Niujorko metro žemėlapis.

Fotokameros iškilumas padeda stabilizuoti telefoną, kai šis guli ant lygaus paviršiaus, bei sumažinti pirštų kliūtis fotografuojant. 

Daugiau informacijos apie įrenginį bus suteikta „Fresh Eyes“ renginyje, kuris vyks kovo 5 d. 13 val. 30 min. Lietuvos laiku (5:00 PM IST / 11:30 AM GMT / 6:30 AM ET  / 12:30 PM CET), kviečiame prisijungti: nothing.tech/pages/event

Kiek kartų per dieną sutrinkate, nerasdami išmaniojo telefono? O gal net pradedate jausti didelį nerimą, kai telefono šalia nėra? Šis jausmas jau turi ir pavadinimą – nomofobija. Anot Mykolo Kriščiūno, „Jaunimo linijos“ psichologo ir Kauno padalinio vadovo, šiuolaikiniame pasaulyje telefonai jau tapo neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi, todėl būtina rasti balansą, kaip naudotis savo išmaniuoju nepatiriant per didelio prieraišumo. Arnoldas Lukošius, „Tele2“ Inovacijų ekspertas, priduria, kad padėti gali keli specialūs įrankiai.

Baimę jaučia daugelis

Baimė būti be telefono, dažnai įvardijama kaip nomofobija (angl. „no mobile phone phobia“ – „nomophobia“), yra vis dažniau psichologijoje aptariamas reiškinys. Prieš kelis metus dešimtyje šalių atliktas tyrimas parodė, kad net penktadalis žmonių jaučia ypač stiprų nerimą, kai šalia savęs neturi mobiliojo įrenginio, o 71 proc. apklaustųjų sakė jaučiantys vidutinio lygio baimę. 

Tarp nomofobijai tyrime priskiriamų simptomų – nerimas, drebulys, kvėpavimo sutrikimas, prakaitavimas, sumišimas. Vis dėlto, ši fobija dar nėra priskiriama prie mokslo pripažintų emocinių sutrikimų ir kol kas yra daugiau tik tyrėjų diskusijų objektas. 

„Visuomenėje, kurioje telefonas yra nenutrūkstamas laisvalaikio ir darbo įrankis, prie jo priprasti gali būti itin lengva. Tai gali sukelti stiprų nejaukumą atsitraukus nuo prietaiso, jį pamiršus namuose ar esant aplinkoje, kuomet jo naudoti negalime“, – sako M. Kriščiūnas. 

Psichologo teigimu, šią baimę gali paskatinti tiek asmeniniai, tiek visuomeniniai faktoriai. Pavyzdžiui, žmonės gali jausti iš aplinkos kylantį lūkestį visuomet būti pasiekiami, viską visada žinoti, prie darbo ar kitų svarbių reikalų prisijungti iš bet kokios pasaulio vietos, kas tik atitolina galimybę pabūti be telefono, atsitraukti nuo technologijų.

„Dėl perteklinio telefono, kitų technologijų naudojimo gali suprastėti emocinė savijauta ar miegas, paveiktas socialinis bendravimas. Tuo pačiu svarbu suprasti, kad šiandienos visuomenėje gyventi be telefono yra ypač sudėtinga – jis gali padėti kurti ryšį ne tik su kitais žmonėmis, bet ir padėti atlikti įvairius darbus, tapti banko kortele, fiksuoti įvairias gyvenimo akimirkas, sužinoti reikšmingą informaciją“, – pastebi ekspertas.

Pasak M. Kriščiūno, dėl šios priežasties ypač svarbu atrasti sveiką balansą ir ryšį su savo telefonu ar kitomis technologinėmis priemonėmis. 

Pataria brėžti ribas

Norint su technologijomis kurti sveiką santykį, psichologas pataria brėžti ribas – ne visiškai atsisakyti buvimo su telefonu, bet keisti naudojimo pobūdį. Pavyzdžiui, vietoje kasdienės valandos socialiniuose tinkluose, tam kasdien skirti penkiomis minutėmis mažiau, iki tol, kol bus pasiektas individualiai patogus lygis. 

„Galbūt, jei mano darbui ar kasdienybei išmanus įrenginys yra būtinas, galiu pagalvoti apie konkrečias valandas, kada naudojuosi telefonu ar konkrečiomis programėlėmis, kurios man kelia sunkumą ar stresą – tokiu būdu pilnai neatitrūkstant nuo itin svarbių reikalų. Kartais žmonėms padeda ir vadinamoji skaitmeninė detoksikacija – visiškas atsitraukimas nuo technologijų kuriam laikui. Tiesa, tyrimai yra prieštaringi ir specialistai dažniau rekomenduoja rasti sau tinkantį balansą“, – sako M. Kriščiūnas.

Vis dėlto, gali būti naudingas laikas ir be išmaniojo – tyrimai rodo, kad pirmoji dienos valanda be telefono, bei valanda be telefono iki miego gali padėti atminčiai, dėmesio palaikymui ir aukštesniam energijos lygiui.

„Bendrai kalbant – baimės jautimas atsiskyrus nuo technologijų neprivalo būti didesnės problemos dalis, o labiau ženklas, kad esame sukūrę mums patiems stiprų ryšį su telefonu. Kartu tas ženklas gali atkreipti dėmesį į tai, kokius santykius esame pamiršę, apleidę – galbūt su žmonėmis, su savo kūnu ar kitais svarbiais gyvenimo aspektais“, – sako psichologas.

„Tele2“ Inovacijų ekspertas A. Lukošius dalijasi keliais būdais, kurie padės sumažinti prie ekranų praleidžiamą laiką ir rasti balansą.

Naudingos laiko stebėjimo programėlės. Pasitelkite programėles, kurios stebi ir teikia ataskaitas apie jūsų praleidžiamą laiką prie telefono ekrano ir padeda geriau įvertinti savo įpročius. Tokius įrankius neretai siūlo ir patys išmaniųjų gamintojai. Pavyzdžiui, „iPhone“ ir „Android“ įrenginiuose esantys „Screen Time“ nustatymai ne tik pateikia prie ekrano praleidžiamo laiko statistiką, bet ir leidžia nustatyti laiką, kai bus apribotas pasirinktų programėlių naudojimas. Verta išbandyti ir „netrukdymo“ funkcijas, kai pasirinktomis valandomis įrenginys nebesiunčia jokių pranešimų apie gautas žinutes ar laiškus.

Naršyklių plėtiniai. Jei norite sumažinti ir prie kompiuterio ekrano praleidžiamą laiką ar jį išnaudoti produktyviau, galite išbandyti kelis populiarius interneto naršyklių plėtinius. Tokie plėtiniai kaip „StayFocusd“ arba „Freedom“ gali apriboti laiką, praleidžiamą dėmesį blaškančiose svetainėse.

Tėvų kontrolės nustatymai. Tėvams gali praversti tiek „iPhone“, tiek „Android“ telefonuose įdiegti tėvų kontrolės nustatymai, leidžiantys ir vaikams padėti išmaniais įrenginiais naudotis subalansuotai. Šiuose nustatymuose galima apriboti tam tikrų programėlių naudojimo laiką užblokuojant prieigą. Be to, tokios programėlės kaip „FamilyLink“ suteikia galimybę apriboti turinį, kurį vaikai gali žiūrėti „YouTube“, įvesti „SafeSearch“, kad jie negalėtų lengvai pasiekti žalingo turinio, ir nustatyti komendanto valandą.

Jei jums suskilo išmaniojo telefono ekranas, geriausias sprendimas – jį nešti į taisyklą. Vis dėlto, vienas „Android“ išmaniųjų telefonų gamintojų paskelbė, kad nuo šiol ir Lietuvoje gyvenantys naudotojai galės patys savo įrenginius susiremontuoti namuose. Pasak Arnoldo Lukošiaus, „Tele2“ Inovacijų eksperto, tai gali tapti alternatyva tiems, kurie negali pasinaudoti įprastomis įrenginių remonto paslaugomis.

Jau prieinama ir Lietuvoje

„Akivaizdu, kad sugedusius ar mechaniškai pažeistus išmaniuosius įrenginius geriausiai gali suremontuoti specialistai, puikiai išmanantys šį darbą. Tačiau jei, pavyzdžiui, gyvenate atokiau nuo didmiesčių, jūsų išmaniojo gedimas yra labai nesudėtingas ir nežymus arba tikrai išmanote visas įrenginių subtilybes, namuose kai kuriuos pataisymus galite atlikti patys. „Samsung“ praplėtė sąrašą įrenginių, kuriems naudotojai patys gali, pavyzdžiui, pakeisti ekraną ar kitas dažniausiai pažeidžiamas dalis“, – sako A. Lukošius.

Pirmą kartą „Samsung“ tokią savitarnos įrenginių remonto programą pradėjo vykdyti 2022 m. JAV, o gruodžio pabaigoje ją išplėtė į Pietų Korėją, Braziliją, Meksiką ir kai kurias Europos šalis, tarp jų – ir Lietuvą. 

Norėdami patys susiremontuoti įrenginius, „Samsung“ naudotojai galės interneto savitarnoje užsisakyti remonto įrankių rinkinį bei reikiamas dalis ir jas gauti tiesiai į namus. Savitarnos svetainėje naudotojai turi galimybę įsigyti originalių gamintojo dalių ir patys namuose pasikeisti ekraną, galinį stiklą, įkrovimo prievadus, garsiakalbį, SIM kortelių dėklą ir šoninį bei garsumo mygtukus, kitas dalis.

„Nepaisant to, ar šį darbą patikite profesionalams, ar imatės patys, išmaniųjų telefonų remontas prisideda prie elektronikos atliekų mažinimo – įrenginiai turi daugiau galimybių būti atnaujinami, o ne išmetami“, – pastebi A. Lukošius.

Praplėtė įrenginių sąrašą

Pristatydama paslaugą daugiau rinkų, „Samsung“ taip pat praplėtė ir savarankiškai galimų remontuoti išmaniųjų telefonų sąrašą. Nuo šiol savo įrenginius namuose susiremontuoti galės „Galaxy S20“,  „Galaxy S21“, „Galaxy S22“, „Galaxy S23“ serijų, „Galaxy S23 FE“, „Galaxy Z Flip5“, „Galaxy Z Fold5“, „Galaxy A05s“ išmaniųjų telefonų turėtojai.

Be to, bendrovė tą pačią paslaugą siūlo ir kai kuriems savo planšetiniams kompiuteriams, tarp jų – „Tab S9“ ir „Tab A9“ serijų prietaisai. Namuose susiremontuoti „Samsung“ siūlo ir dalį nešiojamųjų kompiuterių.

Vis dėlto, pasak A. Lukošiaus, geriausia savo išmaniųjų prietaisų remontą patikėti šios srities specialistams, nes jie yra geriausiai susipažinę su kiekvieno įrenginio specifika. Tokiu būdu nerizikuojama dar labiau pažeisti jau gedimą patyrusį prietaisą ir prarasti įrenginio garantiją.

Pavyzdžiui, Lietuvoje „Tele2" turi daugelio įrangos gamintojų autorizacijas ir gali taisyti iki 85 proc. savo parduodamų telefonų. Nuo 2015 m. veikiančiame autorizuotame įrenginių remonto centre „Smart Master“ kasdien prailginamas šimtų įrenginių gyvavimo laikas. Nevertingos detalės, kurių neįmanoma panaudoti dar kartą, atiduodamos perdirbti, o vertingos detalės išsiunčiamos gamintojams, kad būtų prikeltos antram gyvenimui.

Tyrimų duomenys rodo, kad išmanieji telefonai atsiduria tarp labiausiai namuose besikaupiančių smulkiųjų elektroninių prietaisų. Be to, vien per praėjusius metus visame pasaulyje išmesti daugiau nei 5 milijardai nebereikalingų mobiliųjų telefonų. Arnoldas Lukošius, „Tele2“ Inovacijų ekspertas, sako, kad aplinkai draugiškiausias būdas, kaip pasielgti su nebenaudojamu įrenginiu, yra prikelti jį antram gyvenimui.

Neteisingai išmestas įrenginys – žala gamtai

Nebenaudojamų elektroninių įrenginių kiekis auga kasmet. Skaičiuojama, kad vien per 2021 m. pasaulyje susidarė 57 mln. tonų elektronikos atliekų, o remiantis WEEE forumo atlikto tyrimo duomenimis, per 2022 m. išmesta net 5,2 mlrd. mobiliųjų telefonų. Tas pats tyrimas taip pat parodė, kad mobilieji telefonai yra vieni labiausiai žmonių kaupiamų smulkiųjų elektroninių prietaisų. „Statista“ 2022 m. duomenys patvirtina, kad beveik pusė amerikiečių pasilieka nebenaudojamus išmaniuosius telefonus.

Anot eksperto, nuolat tobulėjančių technologijų paskatinti vartotojai neretai naujus išmaniuosius perka dar nesusidėvėjus seniesiems ir ne visada teisingai pasirūpina teisingu pastarųjų rūšiavimu.

„Mobilieji telefonai turi įvairių medžiagų, kurios gali turėti įtakos aplinkai. Pavyzdžiui, juose būna vario, aukso, sidabro ir kitų retųjų metalų – jų ištekliai pasaulyje yra riboti ir vertingi bei gali būti panaudoti gaminant kitus elektronikos prietaisus arba kitose pramonės šakose. Tačiau tos pačios medžiagos netinkamomis sąlygomis gali daryti žalą – tapti aplinkai nepalankių cheminių reakcijų dalyvėmis“, – sako A. Lukošius.

Išmaniuosiuose įrenginiuose neretai įmontuojamos ličio jonų baterijos. Jei jos išmetamos į paprastus buitinių atliekų konteinerius kartu su kitomis šiukšlėmis, jų išskiriamos medžiagos gali patekti į dirvožemį ar vandenį ir tapti teršalais.

Teisingu įrenginių perdirbimu rūpinasi ir didieji gamintojai. Pavyzdžiui, „Apple“ skirtingose rinkose siūlo įrenginių pernaudojimo ir perdirbimo programos paslaugą, kuri nemokamai surenka nebenaudojamus įrenginius. Be to, „Apple“ ir „Samsung“ siūlo keitimo paslaugą, kai atnešus senąjį įrenginį perdirbimui, naują galima įsigyti geresne kaina.

Geriausia – atnaujinti

Pasak eksperto, dar prieš įsigyjant naują telefoną reikėtų įvertinti, ar senasis įrenginys tikrai nebeatitinka jūsų lūkesčių. Galbūt įrenginį dar galima atnaujinti ir toliau naudoti patiems ar perleisti artimiesiems.

„Daugelį šiuolaikinių išmaniųjų telefonų galima sutaisyti ir prikelti antram gyvenimui. Specializuotuose salonuose gali būti atnaujinama ir prietaisų programinė įranga, ir keičiamos įvairios detalės, atnaujinami ekranai – po tokio remonto įrenginys ir atrodo, ir veikia kaip naujas, o visos likusios atliekos kruopščiai perdirbamos. Patartina įrenginius taip pat apdrausti ar pasirūpinti jų pratęsta garantija – tai padeda pigiau taisyti ir ilgiau pratęsti įrenginio naudojimą“, – tikina A. Lukošius.

Pavyzdžiui, autorizuotas įrenginių remonto centras „Smart Master“ turi daugelio įrangos gamintojų autorizacijas ir gali taisyti iki 85 proc. „Tele2“  parduodamų telefonų. Nuo 2015 m. veikiančiame centre kasdien prailginamas šimtų įrenginių gyvavimo laikas, o visos atliekos kruopščiai tvarkomos. Nevertingos detalės, kurių neįmanoma panaudoti dar kartą, atiduodamos perdirbti, o vertingos detalės išsiunčiamos gamintojams, kad būtų prikeltos antram gyvenimui.

Be to, operatorius užsibrėžė iki 2030 m. perdirbti arba antram gyvenimui prikelti net 30 proc. savo anksčiau parduotų mobiliųjų. Tokį sprendimą bendrovė priėmė visos grupės lygiu, atsižvelgdama į sektoriui kylantį globalų iššūkį – eksponentiškai augantį elektronikos atliekų kiekį. 

Skatina išmesti atsakingai

„Jei turite ir tokių mobiliųjų telefonų, kurie yra itin pasenę, negrįžtamai sugadinti arba žinote, kad jų tikrai nebenaudosite, jokiu būdu neišmeskite jų bet kur. Elektronikos atliekos tvarkomos specialiai tam skirtose perdirbimo įmonėse, kurios gali atskirti įvairias medžiagas ir tinkamai jas perdirbti. Tai padeda sumažinti žalingą įtaką aplinkai, sumažėja poreikis išgauti naujas žaliavas, tausojami ištekliai“, – sako A. Lukošius.

Anot jo, nebereikalingi išmanieji telefonai turėtų keliauti į baterijoms bei smulkiai elektronikai skirtas dėžes, esančias daugumoje prekybos centrų. Įrenginius taip pat galima saugiam perdirbimui atiduoti kai kuriose vietose, prekiaujančiose elektronikos technika.

Renkantis naują išmanųjį telefoną įprasta įvertinti jo galią, kameros sistemos savybes ir, žinoma, kainą. Vis dėlto, įsigyjant naują įrenginį vertėtų atsižvelgti ir į tai, kiek ilgai galėsite juo saugiai naudotis. Pasak ekspertės, kiekvienas išmanusis telefonas turi savo „galiojimo laiką“ – laikotarpį, kai vis dar yra vykdomi jo programinės įrangos ir saugumo atnaujinimai. Tad kaip žinoti, kada telefonas jau yra pasenęs?

Kada baigiasi programos atnaujinimai?

Paprastai tariant, išmaniojo telefono „galiojimo laiko“ pabaigą galima vertinti pagal tai, kiek ilgai jis gauna gamintojo naujinimus. Pavyzdžiui, „Apple“ neseniai išleido „iOS 17“ programinės įrangos atnaujinimą, kuris skirtas visiems „iPhone“ modeliams nuo „iPhone X“ serijos, pradėtos gaminti 2018 metais.

„Tai, kad penkerių metų senumo „Apple“ telefonai gauna tokias pačias programinės įrangos funkcijas, kaip ir visiškai naujas „iPhone 15“, yra gamintojo išskirtinumas, o ne bendras rinkos standartas. Pavyzdžiui, „Samsung“ įsipareigoja pateikti keturis „Android“ atnaujinimus tam tikriems įrenginiams, o „Xiaomi“ atnaujinimus vykdo priklausomai nuo modelio, pavyzdžiui, „Redmi“ serija gauna 1–2 „Android“ atnaujinimus“, – sako Indrė Bertašienė, „Tele2“ telefonų kategorijos vadovė.

Ekspertė pataria, kad norint rasti informacijos apie konkretų įrenginį praversti gali specializuotos interneto svetainės, kuriose nurodomi saugumo ir programinės įrangos atnaujinimų duomenys. Vienas tokių įrankių – svetainė „endoflife.date“, kurioje galima matyti nuolat atnaujinamą tokių prekių ženklų, kaip  „iPhone“, „Pixel“, „Galaxy“ ir kitų telefonų atnaujinimų skaičiuoklę.

Svarbūs ir saugumo atnaujinimai

Anot I. Bertašienės, svarbu atsižvelgti ir į kitą svarbų požymį – saugumo atnaujinimų laikotarpį. Šie atnaujinimai senesniems telefonams išduodami ir pasibaigus pagrindiniams programinės įrangos atnaujinimams. Tokiu būdu koreguojamos svarbios pažeidžiamosios vietos ir įrenginiai gali būti saugūs, net jei juose nebėra naujų patobulintų funkcijų.

„Pavyzdžiui, „Samsung“ saugumo atnaujinimai teikiami penkerius metus nuo įrenginio išleidimo. „Apple“ konkretaus fiksuoto laikotarpio saugumo atnaujinimams neturi, tačiau įprastai juos teikia dar metus ar dvejus po to, kai baigiasi programinės įrangos atnaujinimai. Galima sakyti, kad po septynerių metų nuo išleidimo „Apple“ produktai paskelbiami pasenusiais“, – teigia I. Bertašienė.

Ji priduria, kad saugumo atnaujinimai užtikrina, jog prietaisas išliktų apsaugotas nuo kylančių kibernetinių grėsmių net ir nustojus veikti programinės įrangos atnaujinimams. Nors pasibaigus saugumo atnaujinimams telefonas veiks ir toliau, ilgainiui galite pastebėti tam tikrus trukdžius. 

„Pasibaigus saugumo atnaujinimams jūsų prietaisas staiga nenustos veikti. Jei jo viduje esantys komponentai vis dar veikia, galėsite ir toliau naudoti prietaisą taip, kaip iki šiol. Tačiau laikui bėgant galite pastebėti, kad kyla problemų su kai kuriomis programėlėmis. Jos gali nustoti veikti arba veikti nesklandžiai“, – pastebi I. Bertašienė.

Be to, saugumo atnaujinimai svarbūs siekiant išvengti įsilaužėlių, kurie gali pavogti jūsų duomenis, dokumentus ar net banko prisijungimus. Geriausias būdas to išvengti – atsinaujinti įrenginį, o iki tol senuoju telefonu naudotis atsargiai – nesisiųsti įtartinų programėlių, naudoti dviejų žingsnių autentifikavimą savo paskyrose ir saugiai užrakinti ekraną. Be to, nusprendę atsisveikinti su senuoju telefonu, nepamirškite jo atiduoti perdirbti.