Senas telefonas jūsų stalčiuje – tai ne šiukšlė, o vertinga žaliava, kuri gali būti prikelta naujam gyvenimui. Tačiau kol dauguma žmonių vis dar linkę senus įrenginius palikti dūlėti namuose ar išmesti, elektronikos atliekos (e. atliekos) sparčiai tampa didžiuliu buitinių šiukšlių srautu. Aurelija Žėkienė, „Telia“ tvarumo vadovė, sako, kad opi problema šiuo metu yra tai, ką vadiname „stalčiaus inercija“ – įprotis kaupti seną techniką, užuot ją prikėlus antram gyvenimui.

Naujausi Aplinkos apsaugos agentūros duomenys rodo, kad nors Europos Sąjungos (ES) direktyva įpareigoja valstybes surinkti bent 65 proc. elektronikos atliekų, Lietuva šio tikslo kol kas nepasiekia. Viena to priežasčių – didžiuliai kiekiai senos elektronikos, kuri kaupiama gyventojų stalčiuose, nepatenka į oficialias surinkimo sistemas. Toks įprotis, ekspertų teigimu, kelia realų pavojų namų saugumui, mat ilgainiui pamiršti įrenginiai gali tapti pavojingi.

Lietuva: surenkama mažai, perdirbama efektyviai

„Kai išmanusis telefonas guli stalčiuje ir yra ilgą laiką nenaudojamas, jo baterijos elektrolitai palaipsniui pradeda irti. Susidariusios dujos gali „išpūsti“ bateriją – tai matosi išlinkusioje telefono nugarėlėje ar pažeistame ekrane. Išsipūtusi baterija labiau pažeidžiama, todėl kyla pavojus, kad chemikalai gali išsilieti. Nors tokie atvejai reti, išsiplėtusi baterija gali užsidegti savaime arba po nedidelio mechaninio poveikio, sukeldama gaisro pavojų“, – paaiškina „Telia“ tvarumo vadovė.

Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros informacija, per pastaruosius penkerius metus surinktų e. atliekų kiekis Lietuvoje nuosekliai augo – nuo 16,1 tūkst. tonų 2019 m. iki 26,3 tūkst. tonų 2023 m. Tačiau surinkimo rodiklis išlieka gerokai mažesnis nei reikalaujamas – 2023 m. jis siekė vos 49,3 proc. Situaciją sunkina tai, kad vartojimas, ypač dėl sparčiai populiarėjančių produktų, tokių kaip saulės jėgainės, auga greičiau nei atliekų surinkimo infrastruktūra.

Su šiuo iššūkiu susiduria ne tik Lietuva. Statistika rodo, kad didžioji dauguma ES valstybių narių neįvykdo nustatytos 65 proc. kartelės. Pavyzdžiui, 2022 metais šio tikslo nepasiekė 24 iš 27 valstybių narių, o 2023 metų duomenys rodo, kad iš 18 valstybių, pateikusių ataskaitas, tikslą įvykdė tik Latvija ir Slovakija.

Būtina pabrėžti skirtumą tarp atliekų surinkimo ir perdirbimo. Nors Lietuva susiduria su iššūkiais surenkant reikiamą atliekų kiekį, jau surinktos atliekos yra tvarkomos itin efektyviai. Bendri elektronikos atliekų perdirbimo rodikliai, skaičiuojami nuo surinkto kiekio, pastaraisiais metais nuolat viršija 80 proc.

Pasak A. Žėkienės, šie duomenys rodo, kad technologijos, perdirbimo pajėgumai ir įmonių gebėjimai veikia – vis tik mūsų įpročiai laikyti nenaudojamą elektronikos įrangą yra stiprūs. „Didžiausias neišnaudotas potencialas šiuo metu slypi mūsų namuose. Jei bent dalis tų milijonų stalčiuose laikomų telefonų ir smulkios įrangos grįžtų į surinkimo sistemą, verslui ir valstybei tai reikštų mažesnes žaliavų sąnaudas, didesnį perdirbtų medžiagų prieinamumą ir tvaresnius produktų ciklus“, – sako ji.

Kai įrenginiai nebūna vienkartiniai

Vis daugiau šalių taiko vadinamąjį išplėstinės gamintojo atsakomybės principą (angl. Extended Producer Responsibility), pagal kurį gamintojai atsako ne tik už savo produktų gamybą, bet ir už jų surinkimą bei perdirbimą, kai šie tampa atliekomis. Toks požiūris skatina kurti ilgaamžiškesnius, lengviau taisomus ir perdirbamus įrenginius, taip mažina atliekų kiekį ir prisideda prie žiedinės ekonomikos tikslų.

Pavyzdžiui, „Apple“ siekia tapti CO₂ neutralia iki 2030 m., didindama perdirbtų medžiagų naudojimą savo produktuose ir pakuotėse. „Microsoft“ savo ruožtu įsipareigojo tapti CO₂ neigiama, tausoti vandenį ir saugoti žemės išteklius, taip pat įgyvendina mažesnės emisijos tiekimo grandinės sprendimus.

Anot „Telia“ tvarumo vadovės, per praėjusius metus telekomunikacijų bendrovė atnaujino apie 60 tūkst. tinklo įrenginių, kurie po patikros buvo sugrąžinti į apyvartą, galinė tinklo įranga sudarė 28 proc. visų klientams įdiegtų maršrutizatorių ir modemų.

„Telia“ klientams siūlo kelis patogius būdus prisidėti prie žiedinės ekonomikos: galima internetu pasitikrinti savo seno įrenginio vertę ir, atnešus jį, gauti nuolaidą naujam. Kaip puiki alternatyva siūloma ir kita galimybė – iškart įsigyti atnaujintą įrenginį. Pastebima, kad lietuviai po truputį atranda šį variantą, suprasdami, kad atnaujintas flagmanas kainuoja mažiau, o jam suteikiama tokia pati dvejųmetų garantija, kaip ir visiškai naujam.

„Pastebime, kad lietuviai vis drąsiau atranda šią galimybę – atnaujintas flagmanas kainuoja mažiau, tačiau jam suteikiama tokia pati dvejų metų garantija, kaip ir naujam. Tai kur kas saugesnis ir tvaresnis pasirinkimas nei rizikuoti perkant naudotą, bet nepatikrintą įrangą iš skelbimų portalų“, – įžvalga dalijasi A. Žėkienė.

„Sprendimai kaip eSIM technologija, atsisakanti plastikinės kortelės, ar „Telia Play“ paslauga, veikianti per programėlę ir nebereikalaujanti fizinio TV priedėlio, yra ateitis. Geriausia atlieka yra ta, kuri išvis nesusidaro“, – mintimis dalijasi A. Žėkienė.

Pranešimą paskelbė: Martyna Zelevaitė, UAB "Publicum"

„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2025-10-31 11:07
Švietimas ir mokslas ITT Kiti pranešimai
Kontaktinis asmuo
Martyna Zelevaitė
Projektų vadovė
UAB Publicum
+37069338356
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Prisegti failai

Gamintojams kasmet pristatant vis naujus telefonų modelius, dažnam kyla klausimas – ar tikrai jau atėjo metas atsinaujinti savo įrenginį? Vieni telefonus keičia kasmet, kiti tuo pačiu išmaniuoju naudojasi net dešimtmetį. Vis tik ekspertai pabrėžia, kad telefono tarnavimo laiką lemia ne tik jo fizinė būklė, bet ir gamintojo teikiami atnaujinimai bei ryšio technologijų pokyčiai, rašoma „Bitės“ pranešime žiniasklaidai.

„Šiuo metu vien mūsų tinkle senų telefonų priskaičiuojame apie 4 tūkstančius. Tarp jų galima rasti net prieš 20 metų pagamintų modelių. Daugiau kaip tūkstantis senų telefonų tebesinaudoja senąja 2G ryšio technologija, visi kiti – tiek 2G, tiek 3G ryšiu, kuris Lietuvoje išjungiamas šįmet“, – pasakoja Arūnas Mickevičius, „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius.

Pokyčius pajus išjungus 3G

Tarp populiariausių senų telefonų Lietuvoje ne tik „Nokia“, bet ir kitų žinomų gamintojų, kaip „Samsung“, „Huawei“ ir net „Vodafone“ išmanieji. Netrūksta ir mažiau žinomų gamintojų iš Kinijos ar kitų šalių.

„Nors seni telefonai atlieka savo pirminę funkciją – skambinti, vis dėlto jie jau nebeatitinka šiuolaikinio ryšio poreikių. Dabar išmanieji telefonai tiesiog neatsiejami nuo interneto ryšio ir jo teikiamų galimybių. Pavyzdžiui, kasdien „Bitės“ klientai naujos kartos 5G tinkle išnaršo daugiau kaip 750 tūkst. gigabaitų mobiliųjų duomenų – tokio kiekio užtektų 250 tūkst. HD raiškos filmų ar 150 mln. dainų. Duomenų naudojimas tik auga ir toliau augs“, – pasakoja Mindaugas Rauba, „Bitės“ technologijų direktorius.

Technologijų direktoriaus teigimu, senų telefonų naudojimas itin opus dėl šiais metais Lietuvoje išjungiamos senosios 3G ryšio technologijos. Išmanieji, nepalaikantys nei 4G, nei naujos kartos 5G ryšio, išjungus 3G galės naudotis tik dar senesne 2 ryšio technologija. Tai reiškia, kad senus telefonus turintys žmonės negalės naudotis sparčiu internetu, o tik – skambinti ar siųsti trumpąsias žinutes (SMS).

„Nors senosios 3G ryšio technologijos išjungimas tiesiogiai paveikia tarsi ir nedidelę dalį Lietuvos žmonių, vis dėlto pasitaiko įvairių situacijų. Pavyzdžiui, žmogus negali naudotis gerokai spartesniu ir modernesniu 4G ar naujos kartos 5G ryšiu, nes turi ne tik seną telefoną, bet ir seną SIM kortelę. Fiksavome kelis atvejus, kai žmonės turėjo gana naujus telefonus ir naujas SIM korteles, tačiau telefono nustatymuose buvo pasirinkę naudotis tik 3G ryšiu“, – vardina vienas skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ vadovų.

Turintiems senesnes kaip 10 metų SIM korteles rekomenduojama nedelsiant jas atsinaujinti, kad ir toliau galėtų mėgautis visais interneto privalumais. Šiuo metu 3G ryšys jau visiškai išjungtas Klaipėdos apskrityje, iki rugsėjo pabaigos jo nebeliks ir Šiaulių, Telšių bei Tauragės apskrityse. Lietuvoje senoji 3G ryšio technologija bus išjungta iki gruodžio 1 dienos.

Atsinaujinimo poreikį išduoda sulėtėjęs veikimas

Pasak M. Raubos, dabartiniai išmanieji telefonai gana sparčiai pasensta, tad įrenginio atnaujinimo poreikį gali išduoti vos keletas dalykų.

„Įprastai išmanusis telefonas puikiai veikia bent 2–3 metus, jei jis nėra fiziškai pažeistas. Vėliau jo veikimas pradeda lėtėti, nors toks įrenginys gali tarnauti ir iki 5 metų ar ilgiau. Visgi, viskas priklauso nuo naudojimo įpročių – ar telefonas dažnai buvo laikomas karštyje, kaip buvo kraunama baterija, ar jis buvo naudojamas intensyviai“, – aiškina „Bitės“ technologijų direktorius.

Kiek pavyks naudoti telefoną, priklauso ir nuo jo gamintojo leidžiamų programinės įrangos atnaujinimų. Pavyzdžiui, „Apple“ savo įrenginius paprastai palaiko 6–8 metus pagrindinėmis programinės įrangos versijomis, o saugumo atnaujinimus tiekia šiek tiek ilgiau. „Samsung“ telefonai gauna bent 5–7 metų palaikymą, priklausomai nuo modelio klasės, o svarbius saugumo patobulinimus tiekia šiek tiek ilgiau.

„Gamintojo atnaujinimų pabaiga yra labai aiškus signalas, kad telefoną jau pavėlavote pakeisti ir tai padaryti reikia kuo skubiau. Nepalaikomas įrenginys tampa mažiau saugus ir riboja galimybes naudotis naujausiomis programėlėmis. Taip pat telefoną verta atsinaujinti, jei jis nuolat stringa, baterija greičiau išsikrauna, nebepakanka atminties ar mechaniniai pažeidimai nebeleidžia patogiai juo naudotis“, – pažymi M. Rauba.

Ekspertas primena, kad šiuolaikiniai telefonai yra ne tik bendravimo priemonė, bet ir kasdien naudojamas įrankis. Daug žmonių telefonu jungiasi prie banko sąskaitų, atsiskaito parduotuvėje su telefone veikiančia skaitmenine pinigine, naudoja „Smart-ID“ ar mobilųjį parašą, perka viešojo transporto bilietus ar jungiasi prie e. sveikatos sistemos. „Jei telefonas lėtai veikia ar nebepalaiko naujų programėlių, šios paslaugos tampa sunkiai pasiekiamos, o kartais – visai neprieinamos“, – sako technologijų profesionalas M. Rauba.

Praėjo metai, dveji, kartais mažiau ir buvęs toks greitas telefonas staiga ima strigti, dalis funkcijų nenori veikti, o paspaudus ikonėlę atsibosta laukti, kada kas nors įvyks. Pažįstama? Ar tai jau reiškia, kad metas daužyti taupyklę ir eiti pirkti naują? Toli gražu nebūtinai – dažnam „Android“ telefono savininkui pakanka atlikti šiuos kelis veiksmus ir grįš jei ne jo jaunystė, tai bent buvusi sparta.

1. Perkrauk telefoną

Pilnas telefono išjungimas ir įjungimas, tai lyg universali pirmoji pagalba, kurią pirmiausia ir verta išbandyti, kai atsitinka bet kas neįprasto. Užstringa programėlė ir nepavyksta jos išjungti ar aktyvuoti, atsisako atsiverti meniu, staiga nustojo reaguoti valdiklis, kamera, ekranas? Visais atvejais pirmas vaistas – perkrauti telefoną. Daugeliu atveju vienu metu paspaudus ir palaikius garso mažinimo bei įjungimo mygtukus ekrane pasirodo išjungimo meniu. Jei kažkas užstrigę ir meniu nepasirodo, pakanka palaikyti ilgiau, telefonas vis tiek persikraus.

Nuolat veikdamas įrenginys kaupia klaidas, jos užteršia RAM atmintį, lėtina veikimą, todėl perkrauti telefoną reikėtų reguliariai, bent porą kartų per mėnesį. Beje, daugelis naujesnių telefonų leidžia šią funkciją nustatyti automatiškai, perkrovimą ir automatinį atminties valymą galima įjungti nustatymuose, įrenginio priežiūros skyriuje.

2. Atnaujink programinę įrangą

Nustatymų skyriuje „programinės įrangos naujinys“ patikrinkite, ar nėra parengtų diegti programinės įrangos atnaujinimų ir jei yra – atnaujinkit. Dažniausiai telefonai naujinius atsiunčia patys ir tuomet laukia mūsų patvirtinimo, kad diegtume. Pastebėjau, kad tai ignoruojant telefonas pradeda ne tik stabdyti, bet ir tikra to žodžio prasme „kvailioti“ – kažkas staiga nustoja veikti įprastai, kažkas neberodo duomenų ir t.t.

Beje, paplitęs įsitikinimas, kad atnaujinus programinę įrangą senesnis telefonas sulėtėja, nėra teisingas. Nors kai kurios naujovės senam procesoriui gali kelti iššūkių, nediegiant atnaujinimų telefonas lėtėja dar labiau. Pasenę saugos protokolai nepatinka interneto svetainėms, todėl apsunkinamas veikimas internete. Be to, neatnaujintas telefonas yra lengvas grobis programišiams.

3. Išbandyk gamintojo diagnozės ir optimizavimo priemones

Nustatymuose atverkite skyrių „įrenginio priežiūra“ ir susipažinkite su siūlomomis veikimo optimizavimo bei diagnostikos priemonėmis. Daug ką galima sutvarkyti tiesiog pasirikus „Optimizuoti dabar“, ten pat galima nustatyti ir automatinį atminties valymą ir paleidimą iš naujo, taip pat yra programų optimizavimo priemonės.

Tik neužmirškite, kad giliai užmigdžius nenaudojamas programas, jų prireikus gali tekti iš naujo suvesti prisijungimo duomenis – ypač nepatogu, kai taip atsitinka su parduotuvės programėle tiesiog prie kasos. Todėl patarčiau rečiau naudojamoms, bet svarbioms programėlėms išjungti nustatymą „Tvarkyti jei nenaudojama“.

4. Išvalyk atmintį

Be konkurencijos dažniausia telefono sulėtėjimo priežastis – neliko pakankamai laisvos vietos atminties talpykloje. Negana to, kaip pastebėjau, daugelis laiku nepamato, kad jų telefono vidinė atmintis baigia visiškai užsipildyti. Deja, jei diskas pilnas, telefonas tiesiog nebeturi erdvės programų veikimo procesui ir gali ne tik sulėtėti, bet ir visai sustoti. Taigi – valome!

a.) Pirmiausia – išdiekite nereikalingas ir nenaudojamas programėles. Jos ne tik užima vietą, bet kartais veikdamos fone gali sukurti ir kitų problemų. Geriausia, aišku, atidžiai peržiūrėti kiekvieną įdiegtą ir trinti po vieną.

Praktinis patarimas iš žmogaus, kurio telefone jų tiek daug, kad paros visoms peržiūrėti nepakaks (manęs): nustatymuose atvėrę skyrių „Programos“ pasirinkite jų rūšiavimą pagal vėliausiai naudotas. Dabar tos, kurių nenaudojote ilgiausiai bus sąrašo apačioje – nuo ten ir galima pradėti ieškoti tikrai nereikalingų. Dar verta pasirinkti, kad rodytų tik tas, kurios išjungtos – jei jų neprireikė ir to nepastebėjote, gal be reikalo vietą diske užima?

b.) Išvalykite programėlių talpyklas. Kai kurios programėlės, ypač socialinių tinklų ir bendravimo, linkusios kaupti duomenis, tad kartais toks valymas tiesiog būtinas. Tame pačiame programų skyriuje nustatymuose pasirinkę rūšiavimą pagal programėlės dydį, viršuje matysite užimančias daugiausia vietos. Beveik garantuotai „Facebook“, „Messenger“, „Telegram“ programėlės užims gerokai daugiau nei 1 GB. Spustelėję programėlės kurią valysite meniu, pasirinkite „Saugykla“, o ten apačioje pasirinkite „valyti talpyklą“. Taip galima laimėti labai daug vietos.

c.) Ištrinkite atsisiųstus failus iš „downloads“ aplanko. Telefono failų programėlėje susiradę aplanką atsisiuntimai, peržiūrėkite ir ištrinkite, ko nereikia. Patirtis rodo, kad nereikia beveik nieko – dažniausiai ten daugybė dokumentų, kuriuos norėjome tik kartą pažiūrėti, draugų persiųstos nuotraukos, kurias seniai atsirinkome, pasiūlymai ir t.t.

d.) Galiausiai lieka ištrinti ar perkelti tai, kas užima daugiausia vietos – vaizdo, foto ir garso failus. Kadangi daugiausia vietos užima video failai, pirmiausia reikia jų ir imtis. Paprasčiausia būtų juos tiesiog perkelti iš telefono į išorinę laikmeną, ar debesį, o jei tokios galimybės nėra – reikia šalinti. Failų programėlėje pasirinkę rodyti vaizdo failus, nustatykite rodymą pagal dydį ir pirmiausia matysite didžiausius, kuriuos ištrynę laimėsite daugiausia vietos. Nustebsite, kokių nereikalingų dalykų teko nufilmuoti. Ir nustebsite, kiek vietos atsiras juos pašalinus.

5. Atkurk gamyklinius nustatymus

Jei viską išbandėte, atminty yra laisvos vietos, o telefonas vis tiek vos sukasi, paskutinė priemonė – gamyklinių duomenų atkūrimas. Jūsų telefonas bus visiškai išvalytas, lyg ką tik iš parduotuvės. Tik neužmirškite prieš tai darydami išsaugoti atsarginę savo duomenų kopiją debesyje arba išorinėje laikmenoje. Taip atnaujinę telefoną galėsite vėl įdiegti išsaugotą kopiją ir naudotis toliau be problemų. Tai ilgai trunkantis ir radikalus išsivalymo metodas, tačiau jo pliusas, kad padės net jei telefoną buvo užvaldę programišiai.

Na, o jei padarius net tai telefono veikimas vis tiek netenkina, jis, matyt, tikrai savo atgyveno ir geriausia, ką dabar galima su juo padaryti – nunešus į Tele2 saloną iškeisti į nuolaidą naujam. Aišku, tai galima daryti ir tada, kai telefonas tiesiog atsibodo, norisi kažko naujo.

Liepos 25 dieną „Samsung“ visame pasaulyje pradeda oficialią septintos kartos sulenkiamų telefonų „Galaxy Fold7“, „Galaxy Flip7“ ir „Galaxy Watch8“ išmaniųjų laikrodžių serijos prekybą. Lietuvoje sulenkiamų įrenginių modeliai šiemet sulaukė ypač didelio dėmesio – išankstiniai užsakymai išaugo ne tik lyginant su ankstesnėmis serijomis, bet ir viršijo „Galaxy S25“ flagmanų rezultatus.

Pasak Simono Skupo, „Samsung Electronics Baltics“ vadovo Lietuvoje, tokie rezultatai rodo esminį lūžio tašką išmaniųjų įrenginių pasirinkimo tendencijose.

„Matome ne tik augantį susidomėjimą naujais įrenginiais, bet ir fundamentalų poslinkį technologijų vartojimo kultūroje. Sulenkiami telefonai transformuojasi iš premium segmento naujovių į pagrindinį vartotojų pasirinkimą. Lietuvos rinka čia demonstruoja globalų technologijų priėmimo modelį – kai funkcionalumas susijungia su išskirtinumu, formuojasi nauja vartotojų karta, kuri technologijas renkasi ne tik dėl galimybių, bet ir kaip saviraiškos priemonę“, – teigia S. Skupas.

„Galaxy Fold7“ sudarė 55 proc., „Galaxy Flip7“ – 36 proc., o naujoji „Flip7 FE“ versija – 9 proc. visų užsakymų. „Galaxy Fold7“ pirkėjai dažniausiai rinkosi klasikinius juodus modelius, tinkamus verslo aplinkai, o „Galaxy Flip7“ naudotojai – ryškias spalvas, tokias kaip raudona ar mėtinė, paversdami telefoną stiliaus detale.

Dauguma vartotojų teikė prioritetą didesnei vidinei atminčiai – dažniausiai buvo pasirenkamos 512 GB talpos versijos. Net 63 proc. „Galaxy Fold7“ ir 86 proc. „Galaxy Flip7“ pirkėjų rinkosi būtent šią konfigūraciją, o 23 proc. „Galaxy Fold7“ naudotojų pasirinko 1 TB modelį.

Išmanieji telefonai – saviraiškai ir lengvesnei kasdienybei

„Galaxy Fold7“ – patogus kaip kasdienis išmanusis telefonas, tačiau pasižymi planšetinio kompiuterio galimybėmis. Sverdamas vos 215 gramų, jis tampa lengvesniu už ne vieną tradicinį flagmaną. Atlenkus įrenginį, vartotoją pasitinka 11 proc. didesnis 8 colių įstrižainės ekranas – didžiausias tarp visų „Galaxy“ išmaniųjų telefonų. Patobulinimų taip pat sulaukė ir išorinis ekranas, kuris tapo platesnis ir patogesnis naudotis kasdien, o naujas „Armor FlexHinge“ lankstymo mechanizmas sumažina lenkimo vietoje matomą griovelį bei padidina atsparumą.

Tarp šių metų naujovių – įrenginyje montuojama 200 megapikselių kamera, fiksuojanti 4 kartus daugiau detalių ir 44 proc. ryškesnius vaizdus. Kartu su patobulinta „ProVisual Engine“ technologija tai leidžia „Galaxy Fold7“ nuotraukoms pasiekti įprastų flagmanų kokybės lygį. Didelis ekranas taip pat išplečia kūrybos galimybes, leisdamas ekrane matyti originalų ir redaguojamą vaizdą tuo pačiu metu.

Naujasis „Galaxy Flip7“ išsiskiria dar didesniu 4,1 colio „FlexWindow“ ekranu, leidžiančiu greitai atrašyti į žinutę, patikrinti kalendorių ar fotografuoti aukštos kokybės asmenukes, neatlenkiant pagrindinio ekrano. Be to, išmaniajame veikiantis DI sumaniai parinks šio ekrano užsklandas ir pritaikys valdiklius, taip įrenginį paversdamas dinamišku išmaniojo savininko stiliaus ir gyvenimo būdo asistentu.

„Galaxy Flip7“ taip pat yra dar kompaktiškesnis už savo pirmtakus – jo svoris siekia 188 g., o storis sulenkus susitraukė iki vos 13,7 mm. Taip jis dar lengviau telpa nedidelėje rankinėje, juo patogiau kalbėti ir fotografuoti.

Naujasis modelis taip pat išsiskiria geresne ištverme. Didžiausia baterija „Galaxy Flip“ istorijoje jam suteikia iki 31 val. vaizdo peržiūros laiko vienu įkrovimu. Dar daugiau našumo išmaniajam suteikia pajėgesnis lustas ir pirmą kartą šioje serijoje debiutuojanti „Samsung DeX“ funkcija, dėl kurios išmanusis gali atstoti kompiuterį, jį prijungus prie išorinio ekrano.

Naujos galimybės stebėti sveikatos rodiklius

„Galaxy Watch8“ ir „Galaxy Watch8 Classic“ pratęsia „Galaxy“ ekosistemą su naujomis sveikatos ir komforto funkcijomis. Naudojant pažangius jutiklius ir dirbtinį intelektą, laikrodžiai teikia realaus laiko sveikatos duomenis apie miegą, stresą, mitybą ir aktyvumą, padėdami vartotojams gerinti gyvenimo kokybę. Laikrodžiai pasižymi plonu, patogiu dizainu ir užtikrina geresnį jutiklių kontaktą su oda.

Išmaniuosiuose laikrodžiuose taip pat pirmą kartą įdiegtas antioksidantų indekso matavimas, leidžiantis matuoti karotenoidų kiekį per penkias sekundes ir taip padėti priimti sveikesnius sprendimus dėl gyvenimo būdo.

Trumpi, bet intensyvūs lietūs, stiprūs vėjai ir perkūnijos vis dažniau tampa įprastu vasaros atributu Lietuvoje. Dėl klimato kaitos dažniau sulaukiame ir žaibų, kurie ne tik kelia pavojų žmonių gyvybei ir turtui, bet ir sukuria terpę įvairiems mitams. Pavyzdžiui, kad perkūnijos metu negalima skambinti mobiliuoju telefonu ar dėvėti išmaniojo laikrodžio. Ekspertai ramina: nors orai darosi ekstremalūs, žaibai neturi jokios įtakos mobiliojo ryšio kokybei, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Mitai apie išmaniųjų įrenginių naudojimą perkūnijos metu vis dar labai gajūs, tačiau daugelis įsitikinimų neturi jokio pagrindo. Šiuo metu naudojamos technologijos ir išmanieji įrenginiai nėra pagrindinis žaibų taikinys, jei žmogus laikosi elementaraus atsargumo: išjungia kraunamus įrenginius iš elektros tinklo, nestovi po aukštu medžiu ir panašiai“, – pasakoja Modestas Ropė, „Bitės“ naujos kartos tinklų direktorius.

Ar telefonas „traukia“ žaibą?

Ilgus metus buvo klaidingai manoma, kad išmanieji telefonai ar kiti įrenginiai, skleidžiantys elektromagnetines bangas, perkūnijos metu gali „pritraukti“ žaibą.

„Telefonas yra pernelyg mažos galios įrenginys, jis neturi savybių „pritraukti“ žaibą. Jei audros metu lauke kalbate telefonu, nėra jokios rizikos, kad būtent dėl to į jus trenks žaibas. Taip pat nereikėtų baimintis dėl metalo turinčių daiktų, tokių kaip išmanieji laikrodžiai, žiedai ar ausinės. Nei žmogus, nei prie jo kūno esantys smulkūs įrenginiai nėra žaibo prioritetas“, – sako M. Ropė.

Vis dėlto, jei perkūnijos metu stovite po aukštu medžiu ar liečiate metalinius paviršius – tvorą, pašto dėžutę ir pan. – kyla pavojus tik dėl to, kad žaibo iškrovos metu šie objektai gali veikti kaip elektros laidininkai.

Naudotis įrenginiais perkūnijos metu saugu ir namuose – svarbu, kad jie būtų išjungti iš elektros tinklo dar prieš prasidedant žaibavimui. Pavyzdžiui, galite drąsiai naudotis išmaniaisiais telefonais, planšetiniais kompiuteriais ir kitais įrenginiais, kurie nėra kraunami.

„Žaibo išlydis gali pasiekti prietaisus ne tik per elektros tinklą, bet ir per išorinį maitinimo šaltinį. Todėl rekomenduojama ištraukti ne tik televizoriaus ar kompiuterio laidą, bet ir maršrutizatorių, jei internetas tiekiamas per prieigos kabelį, o ne belaidžiu būdu“, – pataria vienas skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ vadovų.

Atsakė, ar žaibas gali išjungti ryšį

Kitaip nei išmanieji telefonai, mobiliojo ryšio bokštai gali tapti žaibų taikiniu. Pasak M. Ropės, nors visi ryšio bokštai yra apsaugoti žaibolaidžiais, bent kartą per metus pasitaiko atvejis, kad nuo žaibo iškrovos nukenčia kuris nors iš jų. Vis dėlto tai neturi jokios įtakos mobiliajam ryšiui bokšto aptarnaujamoje vietovėje – tinklas veikia korio principu, tad signalą iškart padengia aplinkiniai ryšio bokštai.

„Visi „Bitės“ ryšio bokštai – tiek statomi atvirose vietovėse, tiek ant namų stogų – turi įrengtas žaibosaugos sistemas. Miestuose, kur bokštai statomi ant gyvenamųjų namų, darome atskirą žaibolaidžio nuvedimą išorine siena, kad nesujungtume su bendru pastato žaibolaidžiu. Tai apsaugo namą nuo dar didesnės žaibo iškrovos ir elektros tinklo gedimo“, – pasakoja M. Ropė.

Jei audros metu nukentėjo ryšio bokštas, gedimai šalinami tik praėjus perkūnijai ar smarkiam vėjui. Tai vienas iš saugumo reikalavimų, kurių laikosi „Greitosios Bitės ryšio pagalbos“ technikai, operatyviai šalinantys gedimus 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.

„Dabartinė tinklo įranga yra kur kas modernesnė, kompaktiškesnė ir atsparesnė žaibams. Tinklo saugumą didina ir požeminiai optiniai kabeliai, kurie nepraleidžia žaibo iškrovos. Tad net jei žaibo išlydis iš ryšio bokšto nueina žaibolaidžiu į žemę, tinklo kabeliai išlieka nepažeisti.

Be to, nuo 2022-ųjų aktyviai modernizuojame visą tinklo infrastruktūrą: atnaujiname ne tik ryšio bokštus, bet ir kabelius, žaibolaidžius, mobiliųjų duomenų perdavimo įrangą. Tai leidžia „Bitės“ ir „Labas“ ryšiui veikti net ir sudėtingomis oro sąlygomis“, – sako „Bitės“ naujos kartos tinklų direktorius.

Pasak jo, nuo žaibų apsaugomos ir dideliuose renginiuose naudojamos mobiliosios ryšio stotys. Ten, kur pastatoma mobili stotis, į žemę įkalamas mažiausiai 5 metrų ilgio metalinis žaibolaidis. „Palangoje, kur šiuo metu jau vyksta „Aurum 1006 km powered by Hankook“ lenktynės, naudojame net 10 metrų į žemę įkastą žaibolaidį tam, kad perkūnijos metu apsaugotume ne tik ryšio įrangą, bet ir renginyje dalyvaujančius žmones“, – atskleidžia M. Ropė.
Laisvalaikis, pramogos ITT