
Cpu.lt naujienas galima perpublikuoti tik gavus raštišką administracijos sutikimą. Nebijokit, paprašykit, mes draugiški :) Jei vis dėl to nuspręsite "biški pavogti", būsim priversti imtis teisinių priemonių.
+(370) 684-97070
info(eta)cpu.lt
Artėjant vasarai Lietuvos gyventojai vis dažniau pradeda planuoti savaitgalio išvykas. Svarbu pasiimti ne tik svarbiausius daiktus, bet ir atsisiųsti tinkamas programėles, kurios kelionės metu gali praversti.
„Išmaniosios technologijos šiandien padeda ne tik kasdienėse situacijose, bet ir planuojant keliones ar žygius. Programėlių kūrėjai siūlo daugybę sprendimų, padedančių keliauti patogiau – nuo maršrutų planavimo iki lankytinų vietų rekomendacijų. Nuo pasaulinių tendencijų neatsilieka ir Lietuvai pritaikytų programėlių kūrėjai – vis daugiau vietinių kelionių planavimo įrankių galima naudoti tiek naršyklėje, tiek telefonui skirtoje programėlėje“, – sako Martynas Vrubliauskas, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.
Planuojantiems keliones Lietuvoje rekomenduojama rinktis ne tik įprastas programėles, kaip navigaciją, žemėlapius ar viešojo transporto programėles, bet ir specializuotas programėles. Pavyzdžiui, keliautojams, ieškantiems vietų apsistoti ir pernakvoti važiuojant kemperiu ar automobiliu, gali praversti programėlė „Park4night“. Joje galima rasti tiek nemokamų, tiek mokamų stovyklaviečių gamtos apsuptyje, skaityti kitų keliautojų atsiliepimus bei patarimus.
Besidairantiems poilsio galimybių pajūryje pravers programėlė „PrieJūros“. Viena iš naudingų jos funkcijų yra vasaros metu pajūryje vykstančių renginių kalendorius bei rekomenduojamų restoranų sąrašas.
„Keliaujant po Lietuvą verta išbandyti programėles su audiogido funkcija. Tokios programėlės leidžia ne tik patogiau pažinti lankytinas vietas, bet ir išgirsti įdomių istorijų ar mažiau žinomų faktų apie aplankytus objektus“, – pataria „Bitės Profas“ M. Vrubliauskas.
Sostinės gyventojai ir svečiai gali išbandyti programėlę „Neakivaizdinis Vilnius“ – joje galima rasti daugiau kaip 100 istorijos, architektūros, gamtos ar meno maršrutų, kiekvienas jų turi ir audiogidą. Taip pat lankomus Vilniaus objektus ir jų audiogidus galima rasti programėlėje „Guide 24/7“.
„Besiruošiantiems atrasti neregėtą Lietuvą pravers ir specialios interneto svetainės. Pavyzdžiui, www.lietuvos.dvarai.ltpateikiami visų šalyje esančių pilių ir dvarų sąrašai, informacija apie jų istoriją bei planuojamus renginius. Svetainėje taip pat galima planuoti maršrutus arba rinktis iš jau sudarytų kelionių po žymiausias Lietuvos pilis ir dvarus“, – vardina M. Vrubliauskas.
Naudingos informacijos apie lankytinas vietas Lietuvoje galima rasti ir www.lietuvon.lt žemėlapyje – jame pažymėta daugiau nei 1300 dėmesio vertų objektų, nuo pažintinių takų iki religinių objektų. Įkvėpimo kelionėms savame krašte galima pasisemti ir www.welovelithuania.lt svetainėje.
„Nepamirškite ir dirbtinio intelekto (DI) asistentų – tiek „Android“, tiek „Apple“ įrenginiuose veikiantis „Gemini“ gali padėti planuojant kelionę ir jos metu. Su DI galima ne tik sudaryti maršrutus, bet ir sužinoti įdomių faktų apie lankomas vietoves bei objektus“, – sako skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas M. Vrubliauskas.
Kad permainingi orai negadintų nuotaikos, planuojantiems keliones Lietuvoje taip pat praverstų pasidomėti orų prognozių programėlėmis.
„Orų programėlių pasirinkimas yra itin platus, tačiau ne visos jos veikia identiškai. Dažniausiai jos remiasi skirtingų meteorologijos stočių, radarų ar palydovų duomenimis. Prognozių tikslumas priklauso ir nuo to, kaip dažnai informacija atnaujinama bei ar ją analizuoja specialiai dirbanti meteorologų komanda“, – pabrėžia skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ atstovas M. Vrubliauskas.
Pasak jo, vienomis tiksliausių orų programėlių laikomos „AccuWeather“, „The Weather Channel“ ir „WeatherBug“. Daugumoje telefonų integruotos gamyklinės orų programėlės taip pat yra patikimos, tačiau didesniam jų tikslumui reikėtų įjungti vietos nustatymo funkciją ir leisti programėlėms naudoti tikslią buvimo vietą.
Šuns dienos proga, jų šeimininkai yra kviečiami išbandyti tris programėles, kurios padeda ne tik rūpintis šuniuku, bet ir jį dresiruoti.
„Prižiūrėti augintinį šiandien lengviau nei bet kada anksčiau – išmaniosios technologijos leidžia dalį rūpesčių perkelti į išmanųjį. Vos keli paspaudimai telefone – ir galite stebėti, ką šuo veikia namuose, gauti priminimus apie jo priežiūrą ar analizuoti jo aktyvumą. Žinoma, jokios technologijos nepakeis kasdienių pasivaikščiojimų ar žaidimų, tačiau gali tapti patikimu pagalbininku tiek dresuojant, tiek prižiūrint šuns sveikatą“, – sako Martynas Vrubliauskas, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.
Nuo praėjusių metų augintinius turintys „Bitė Lietuva“ darbuotojai gali naudotis jiems skirtomis papildomomis naudomis – prižiūrėti augintinių sveikatą veterinarijos klinikose, dirbti nuotoliu įsigijus naują augintinį ar pasinaudoti apmokamu laisvadieniu netekus mylimo gyvūno. Bendrovės duomenimis, kiek mažiau nei pusė, apie 300 darbuotojų, šiuo metu turi bent vieną augintinį.
Šuns dienos proga siūlome išbandyti tris išmanius sprendimus lengvesnei augintinių priežiūrai.
Su programėle „Dogo“ šuns dresūra galti tapti gerokai lengvesnė. Joje rasite visus tam reikalingus įrankius bei daugiau nei 100 pamokų, todėl augintinį sėkmingai ugdyti galėsite patys.
„Pradėti verta nuo bendro paklusnumo komandų, išmokančių gulėti, sėdėti, neloti, ateiti pakviestam. Vėliau galima pereiti prie sudėtingesnių užduočių, pavyzdžiui, „ėjimo į tualetą“, miegojimo paskirtoje vietoje, pavadėlio nešiojimo. Galiausiai, augintinį galėsite išmokyti ir kelių nuotaikingų triukų“, – sako „Bitės Profas“ M. Vrubliauskas.
Kiekviena pamoka pateikiama su aiškiais dresūros žingsniais, patarimais, pavyzdžiais ir aiškinamaisiais vaizdo įrašais, todėl mokymosi procesas tampa lengvai suprantamas. Jei prireikia pagalbos, galima kreiptis į „Dogo“ trenerius ir jiems nusiuntus vaizdo įrašą gauti naudingų įžvalgų. Programėlė taip pat turi ir papildomų funkcijų, pavyzdžiui, „klikerį“ – skirtingus garsus skleidžiantį mygtuką, padedantį formuoti šuns įpročius, nes garsas ilgainiui susiejamas su skanėstu ir leidžia iššaukti norimą elgesį.
Augintinis suteikia daug džiaugsmo, bet ir reikalauja atsakingos priežiūros. Būtinąsias šeimininko atsakomybes visada prisiminti padės programėlė „11pets“.
„Apsilankymai veterinarijos klinikoje, dresūros treniruotės, kirpykla, medikamentų davimas ar tiesiog smagus pasivaikščiojimas – apie visas šias ir dar daugiau užduočių informuos „11pets“. Kaip ir telefono kalendoriuje, taip ir čia nustatytu laiku gausite priminimus apie tai, ką turite atlikti. Programėlėje galima išsaugoti kelių augintinių duomenis, sukūrus jiems atskiras anketas“, – sako skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas M. Vrubliauskas.
Kad laikas su šuniu būtų dar smagesnis, jį galima pradžiuginti įvairiais garsais – šie gali pasitarnauti tiek dresūrai, tiek fotografuojant vietoje nenustygstantį augintinį.
„iPhone“ telefonams skirtoje programėlėje „iTrainer Dog Whistle & Clicker“ rasite įvairiausių garsų, į kuriuos gyvūnai reaguoja stipriausiai. Tai ir žaisliuko cypsėjimas, ir katės miaukimas, ir jau legenda tapęs žmonėms negirdimas, bet šunims puikiai atpažįstamas švilpuko garsas. Visi šie garsai padės ne tik išgauti smagias gyvūno reakcijas, bet ir atkreips jo dėmesį į garso šaltinį, ypač jei bandote jį nufotografuoti“, – pasakoja M. Vrubliauskas.
Sukčiavimo schemos socialiniuose tinkluose nuolat kinta, tačiau išryškėja vienas kanalas, per kurį vartotojai Lietuvoje susiduria su didžiausia rizika. Ekspertai įspėja, kad ši populiari platforma vis dažniau pasitelkiama apgaulingoms žinutėms, kuriomis siekiama išvilioti jautrius duomenis, pasinaudojant pasitikėjimu ir skubos jausmu.
Išskyrė lietuvių pamėgtą programėlę
Nors rizikų nestinga ir kituose socialiniuose tinkluose bei pokalbių programėlėse, „WhatsApp“ šiuo metu išsiskiria sukčiavimo mastu ir intensyvumu. Per šią programėlę dažnai siunčiamos apgaulingos žinutės, kuriomis bandoma gauti konfidencialią informaciją ar paveikti vartotojų sprendimus.
„Rizikos pasitaiko ir „Facebook“ bei „Messenger“ platformose, tačiau „WhatsApp“ išlieka pagrindinis kanalas, per kurį dažniausiai vykdomi tokio pobūdžio incidentai. Todėl kalbant apie skaitmeninį saugumą, svarbu ne tik suprasti dažniausias grėsmes, bet ir žinoti, kaip jas atpažinti bei kokių veiksmų imtis, kad būtų apsaugoti asmeniniai duomenys“, – sako Linas Marcinkevičius, „Tele2“ Kredito ir rizikos kontrolės vadovas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad sukčiavimo atvejų mastas išlieka stabilus, o tai reiškia, kad rizika vartotojams yra nuolatinė.
„Dažni pavyzdžiai – skambučiai ar žinutės, kuriose teigiama, kad „laimėjote prizą“, „jūsų paskyra blokuojama“ ar „jūsų numeris netrukus nebegalios“, – atkreipia dėmesį ekspertas.
Svarbiausia – budrumas
Anot L. Marcinkevičiaus, „Tele2“ jau dabar taiko nemažai priemonių – blokuoja suklastotus sukčių skambučius, SMS su žalingomis nuorodomis, taip pat operatorius siūlo Interneto apsaugą, kuri padeda apsisaugoti nuo daugybės kibernetinių grėsmių. Vis dėlto, anot L. Marcinkevičiaus, būtinas kiekvieno vartotojo kritinis mąstymas, nes tik tai padeda apsisaugoti nuo psichologinių manipuliacijų.
Dažniausios vartotojų klaidos socialiniuose tinkluose – neatsargus įtartinų nuorodų spaudinėjimas, pasitikėjimas netikrų paskyrų ar komentarų skleidžiamu turiniu jo nepatikrinus bei konfidencialios informacijos atskleidimas.
Asmeniniai duomenys yra pagrindinis sukčių taikinys, todėl juos atskleidus kyla didžiausia rizika.
„Svarbiausia taisyklė kiekvienam socialinių tinklų vartotojui – išlikti budriam ir saugoti savo konfidencialią informaciją. Privatūs duomenys, tokie kaip PIN kodai, „Smart-ID“ ar banko kortelių informacija, niekada neturėtų būti perduodami per socialinius tinklus ar telefonu. Kilus įtarimų, informaciją verta patikrinti, o įtartinas paskyras – pranešti socialinių tinklų administracijai arba Policijos virtualiam patruliui“, – pataria L. Marcinkevičius.
„Eglė, sniegas ir lemputės, kalakutas ir šakutės, tortas, žvakės, skrandžio bėdos – visa tai yra Kalėdos!“. Dar prieš keliolika metų tokie eiliuoti sveikinimai būdavo masiškai siunčiami trumposiomis žinutėmis (SMS). Vis tik kalėdinius sveikinimus SMS žinutėmis pamažu išstumia kiti bendravimo būdai. Kodėl siunčiame mažiau SMS ir ar šiemet sulauksime kalėdinio sveikinimo, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.
„Noras pasveikinti artimuosius ir draugus niekur nedingo – žmonės bendrauja taip pat aktyviai, kaip ir anksčiau. Vis tik keičiasi jų bendravimo būdas – SMS žinučių srautas pastaraisiais metais mažėja, o sveikinimai per internetines susirašinėjimo platformas bei programėles vis labiau dominuoja. Tradicines SMS vis dažniau išstumia „Messenger“, „WhatsApp“ ir kitos susirašinėjimo programėlės“, – pasakoja Arūnas Mickevičius, „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius.
Mažėjančius SMS srautus rodo ir oficiali Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) statistika. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvoje išsiųsta pusė milijardo, tai yra net apie 505 mln. SMS žinučių – 42 mln. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2024 m., rodo RRT duomenys.
„SMS srautus metų pabaigoje šiek tiek augina aktyvesnis el. prekybos bei šventinis laikotarpis – siunčiami pranešimai apie siuntas, paslaugų tiekėjų kalėdiniai sveikinimai. Vis dažniau pagrindiniai SMS siuntėjai yra nebe privatūs asmenys, bet būtent verslas, įvairios įstaigos“, – aiškina A. Mickevičius.
Nepatirs nesklandumų
Pasak A. Mickevičiaus, nors kalėdiniai sveikinimai SMS žinutėmis tampa vis retesni, šis bendravimo būdas išlieka patikimu sprendimu, ypač tais atvejais, kai laikinai sutrinka susirašinėjimo programėlių veikla.
Taip pat žmonės vis dažniau internetu ne tik bendrauja susirašinėdami, bet ir skambina. Šiandien „Bitės“ tinkle 2 iš 3-jų skambučių jau vyksta skambučių internetu technologijos „VoLTE“ pagalba.
„Prieš du dešimtmečius, kai Lietuvoje veikė ribotos talpos 2G ir 3G tinklai, per šventes neretai kildavo ryšio iššūkių visiems ryšio tiekėjams. Šiandien, veikiant pažangiems 4G ir naujos kartos 5G tinklams, tiek Kalėdas, tiek Naujuosius sutinkame be ryšio nesklandumų – sklandžiai veikia tiek skambučiai, tiek SMS žinutės būtent dėl didesnio skirtingų technologijų derinio“, – aiškina skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ vadovas.
Įprastai didžiausi skambučių ir žinučių srautai metuose fiksuojami Kūčių vakarą, pirmąją Kalėdų dieną ir Naujųjų metų vidurnaktį. Tai yra ryšio paslaugų naudojimo pikas šalyje.
Pranešimą paskelbė: Sigita Macanko, Idea Prima
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.