Login to your account

Username *
Password *

Create an account

Fields marked with an asterisk (*) are required.
Name *
Username *
Password *
Verify password *
Email *
Verify email *
Captcha *
Reload Captcha

Karantinas pakeitė ne tik mūsų fizinio aktyvumo ir mitybos įpročius, bet ir emocinę sveikatą. Dirbant namuose, daugelis judame mažiau nei anksčiau, dažniau užkandžiaujame ir patiriame daugiau streso. Visa tai daro didelę įtaką mūsų savijautai. Šiandien minimos Pasaulinės sveikatos dienos proga „Bitės Profai“ siūlo išbandyti programėles, padedančias stiprinti savo kūną, įveikti nerimą ir sveikiau maitintis.

„Aplink netrūksta nerimo šaltinių, todėl patys turime investuoti į geresnę savijautą, kurią sudaro tiek fizinis, tiek emocinis balansas. Jis prasideda nuo gebėjimo valdyti stresą, sveikesnės mitybos, todėl galite išbandyti naują pusryčių receptą, o prieš miegą rasti laiko jogai. Kad ir ką nuspręstumėte daryti – jums tikrai pagelbės nemokami sprendimai išmaniesiems įrenginiams“, – pranešime žiniasklaidai pasakoja „Bitės Profė“ Lina Štrafėlaitė.

Emocinė higiena – sveikatos pagrindas

Užsitęsęs karantinas ir nesibaigianti pandemija – didžiulis iššūkis žmogaus emocinei sveikatai. Todėl išmaniųjų programėlių kūrėjai aktyviai kuria naujus produktus, padedančius sumažinti nerimą ir stresą, pagerinti emocinę būseną.

„Tam, kad galėtume įveikti stresą ar nerimą, pirmiausia turime mokėti jį atpažinti. Tai padaryti padeda tokios programėlės, kaip „Daylio“ („Android“ ir „iOS“). Šiame elektroniniame dienoraštyje kasdien galėsite pažymėti savo būseną, elgseną ir ilgainiui stebėti, kaip tam tikra veikla veikia jūsų emocinę sveikatą. Be to, programėlė pateikia ir mėnesinę statistiką bei duoda grįžtamąjį ryšį, pateikdama naudingų patarimų“, – teigia „Bitės“ išmaniųjų įrenginių ekspertė.

Norintiems atsipalaiduoti ir nuvyti neigiamas mintis, verta išbandyti meditaciją. Išmanioji programėlė „Insight Timer“ („Android“ ir „iOS“) pateikia keliasdešimt tūkstančių nemokamų dėmesio sutelkimo, atsipalaidavimo ir kitų meditacijos formų pratimų. Lyginant su populiariausiomis meditacijos programėlėmis „Calm“ („Android“ ir „iOS“ ir „Headspace“ („Android“ ir „iOS“), nauja tai, kad „Insight Timer“ siūlo nemokamus meditacijos kursus ir gausybę psichologų, neuromokslininkų ir dėmesingumo mokytojų diskusijų emocinės sveikatos temomis.

Sportas – geresniam kūno poilsiui

Fizinio aktyvumo nauda sveikatai – nenuginčijama. Jis padeda ne tik kontroliuoti savo kūno svorį bet ir gerina nuotaiką bei suteikia energijos. Kol sporto klubai uždaryti, įvairaus intensyvumo pratimus galite atlikti gryname ore ar tiesiog svetainėje.

„Sporto programėlė gali būti puikus motyvuojantis pagalbininkas, kuris padės treniruotis efektyviau ir trokštamą rezultatą – lankstesnį kūną, stipresnius raumenis ar ramesnes mintis pasiekti greičiau. Žinoma, sportas ir fizinis aktyvumas nebūtinai reiškia nubėgtus kilometrus ir žliaugiantį prakaitą – mankštintis galima pasitelkus ir žemo intensyvumo treniruotes“, – sako L. Štrafėlaitė.

Daugybę įvairių treniruočių, pritaikytų visų lygių sportininkams, rasite „Nike Training Club“ („Android“ ir „iOS“) ir „FitOn“ („Android“ ir „iOS“) programėlėse. Norintiems išmokti jogos pagrindų ar pagilinti jau turimas žinias, rekomenduojame išbandyti „Daily Yoga“ („Android“ ir „iOS“) programėlę. O mėgstantiems ne tik bėgioti, bet ir siekti naujų rekordų, tikrai patiks „Runtastic“ („Android ir „iOS“) ar socialiniu tinklu laikoma „Strava“ („Android“ ir „iOS“).

Geresnei savijautai – ir balansas lėkštėje

Gera savijauta – tai ne tik fizinis ir emocinis balansas, bet ir subalansuotas maistas. Išmaniosios programėlės gali padėti atrasti naujų receptų, stebėti suvartojamų kalorijų kiekį ar išsiugdyti naujų bei sveikų įpročių.

„Bitės Profė“ pradedantiesiems namų virtuvės šefams rekomenduoja išbandyti „Kitchen Stories“ („Android“ ir „iOS“) programėlę, kur prie kiekvieno recepto pateikiami gaminimo instrukcijos vaizdo įrašai. Kita programėlė – „Tasty“ („Android“ ir „iOS“) be to, kad siūlo gaminimo instrukcijos vaizdo įrašą, turi patogius filtrus. Jie leidžia ne tik greičiau rasti, bet netgi paslėpti tam tikrus receptus, jei, pavyzdžiui, esate vegetaras ir programėlėje nenorite matyti patiekalų su mėsa.

Norintiems stebėti suvartojamų kalorijų kiekį ir svorio pokyčius, taip pat gali rasti išmanių sprendimų: išmaniąsias programėles „MyFitnessPal“ („Android“ ir „iOS“) arba „Lifesum“ („Android“ ir „iOS“).

Daugiau apie išmaniąsias programėles sveikatai gerinti galite sužinoti iš didžiųjų miestų „Bitės“ salonuose įsikūrusių „Bitės Profų“. Išmaniųjų technologijų ekspertai konsultuoja nemokamai nepriklausomai nuo to, kokio tinklo paslaugomis naudojatės

Vasarė 21 dėina švėntam tarptautėnė gimtuosės kalbuos dėina. Bamaž 8 milijardaa pasaulė gyventuoju šnek aple 7 tūkstontiems skėrtingu kalbųn, bet tik maža anųn dalės gal pasėkuolytė, ka šnek vėino seniausiu kalbųn. Par daugybė okupacėjės metu lietoviu kalba na tik naėšnyka, bet ėr ėšlėka gryna ėr aiškė. Kas galietom padietė gerintė lietoviu kalbuos muokiejėma?

Vasario 21 d. švenčiame tarptautinę gimtosios kalbos dieną. Beveik 8 milijardai pasaulio gyventojų kalba apie 7-iais tūkstančiais skirtingų kalbų ir tik nedaugelis jų gali pasigirti šnekantys viena seniausių kalbų pasaulyje. Nepaisant daugybės okupacijos metų, lietuvių kalba ne tik išliko, bet ir išlaikė pirmykštės senosios kalbos grynumą. Kokie išmanūs sprendimai gali padėti puoselėti ir gerinti lietuvių kalbos įgūdžius, pranešime žiniasklaidai pasakoja „Bitės Profai“.

„Lietuvių kalba – viena seniausių gyvųjų indoeuropiečių kalbų. Prieš pusantro šimto metų rašyti lietuviškai lotyniškais rašmenimis buvo uždrausta, todėl mokyti vaikus gimtąja kalba buvo galima tik slapčia. Šiandien galime didžiuotis, kad nepaisant visų sunkumų lietuvių kalba išliko. Svarbu rasti įvairių sau priimtinų būdų gimtajai kalbai puoselėti ir tobulinti“, – paaiškina lietuvių kalbininkė dialektologė, profesorė Birutė Jasiūnaitė, kuri ir užrašė šiaurės žemaičių tarme aukščiau esantį tekstą.

„Šiandien kalbos mokytis galime ne tik laisvai, bet turime ir kalbos puoselėjimą palengvinančių išmanių būdų – įvairių programėlių ir žaidimų. Jie gali padėti tobulinti rašymo lietuviška klaviatūra įgūdžius, kirčiuoti ar prisiminti sudėtingos rašybos žodžius. Šie įgūdžiai yra svarbūs tiek vaikams, tiek suaugusiems“, – sako „Bitės Profė“ Agnė Adomaitytė.

Nustokite rašyti „šveplai“

Edukacinis žaidimas  „Lietutis“ – tai būdas tiek vaikams, tiek suaugusiems treniruoti lietuvių kalbos rašymo klaviatūra įgūdžius, vengti rašymo „šveplai“ ir praturtinti lietuvių kalbos žodyną.

„Žaisdami „Lietutį“ kompiuterio ekrane matote žodžius su lietuviškais rašmenimis. Žaidimo tikslas – parašyti kuo daugiau žodžių iki tol, kol jie nukris žemyn arba kol juos pasieks vanduo. Parašius be klaidų kelis žodžius iš eilės jūsų taškai yra dvigubinami. Lentelėse galite matyti ir kitų žaidėjų surinktus taškus ir patekti į lyderių lenteles“, – sako „Bitės Profė“ Agnė Adomaitytė.

 „Lietutį“ galite žaisti kompiuterio naršyklėje.  

Sužinokite, kaip kirčiuoti

Tarties kirčiavimo programa „Kirtis“ padės susipažinti su lietuvių kalbos kirčiavimo ar fonetikos taisyklėmis ir pasitikrinti, ko išmokote.

„Programoje lietuvių kalbos kirčiavimo, fonetikos ir tarties taisyklės išdėstytos trimis lygiais. Mokydamiesi taisykles galite išgirsti, kaip žodžiai turi būti tariami taisyklingai, o prireikus sukirčiuotus ir įgarsintus žodžius rasti žodyne. Norintiems pasitikrinti žinias tai galima padaryti kirčiavimo treniruoklyje – programoje pateikiami trys galimi žodžių kirčiavimo būdai ir vartotojams reikia pasirinkti teisingą“, – aiškina „Bitės Profė“.

Spręskite galvosūkius

„Mėgstantiems pamankštinti protą vertėtų išmėginti galvosūkių tipo žaidimus „Vienu žodžiu“ („Android“) ar „Žodis kišenėje“ („Android“), kurie padės praplėsti žodyną. Abiejuose žaidimuose iš gautų raidžių turėsite sudaryti skirtingus lietuvių kalbos žodžius, o pritrūkus idėjų bus galima gauti raidžių užuominas“, – sako „Bitės Profė“.

Žaisdami „Žodį kišenėje“ turite sudaryti bendrinius lietuvių kalbos daiktavardžius, o „Vienu žodžiu“ – ir kitas kalbos dalis. Iš pradžių programėlėse reikia sudaryti trumpus žodžius, o vėliau kylant lygiams žodžiai tampa sudėtingesni.

Prisiminkite sudėtingus žodžius

Programėlė „Įsidėmėtinos rašybos žodžiai“ („Android“) leis prisiminti žodžius, kuriuose įprastai daroma daugiau klaidų. Programėlė labai patogi moksleiviams, nes joje žodžius galima pasirinkti pagal klases, o suaugusieji meniu gali pasirinkti rečiau naudojamus žodžius ir pasitikrinti jų rašybą.

Žaidžiant žaidimą ekrane parodomas žodis be vienos raidės. Pavyzdžiui, matysite žodį „m*stelis“, o jums reiks įrašyti „a“ arba „ą“ raides. Teisingai atspėjus, žaidėjai gauna taškų. Tiesa, net ir neteisingai parašius žodžius žodžių rašybos paaiškinimai programėlėje nepateikiami, tad jei smalsu sužinoti, kodėl galioja tokios žodžių rašybos taisyklės, atsakymus turėsite rasti patys.

Rytoj minime 103-iasias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metines. Nors šiemet šventiniuose renginiuose dėl įvesto karantino sudalyvauti negalėsime, pasinaudoję išmaniais sprendimais svarbią šventę galite paminėti ir namuose. Kokie kompiuteriniai žaidimai ar programėlės padės geriau pažinti Lietuvą ir jos istoriją, pranešime žiniasklaidai pasakoja „Bitės Profai“.

„Lietuvių sukurti žaidimai yra nesudėtingi, tačiau informatyvūs, todėl tiks su Lietuvos istorija norintiems susipažinti vaikams, o suaugusiems padės prisiminti mūsų šaliai svarbius įvykius ir datas. Tuo metu spręsdami iššūkius galėsite ne tik praturtinti žinias apie Lietuvą, bet ir pamatyti, kaip įvairios mūsų šalies vietos atrodė praėjusį šimtmetį“, – sako „Bitės Profė“ Lina Štrafėlaitė.

Aplankykite Joną Basanavičių

Programėlė „Šimtmečio lobis“ („Android“) leidžia nesudėtingo žaidimo forma susipažinti su Lietuvos istorija. Žaidimo tikslas – rasti kambaryje paslėptus Lietuvos simbolius ar daiktus, žyminčius valstybei svarbius įvykius.

„Programėlėje užsukus į Jono Basanavičiaus kambarį reikia telefoną sukant 360 laipsnių ieškoti paslėptų daiktų, pavyzdžiui, Vyčio, fortepijono, krepšinio kamuolio. Juos radę galėsite sužinoti, kokias iškilias Lietuvos asmenybes vienija fortepijonas, iš kur Lietuvoje atsirado didžkukuliai ar kas Lietuvai iškovojo pirmąjį olimpinį aukso medalį“, – pasakoja išmaniųjų įrenginių ekspertė.

Istoriją sužinokite rinkdami vėliavėles

„Šimtas“ – tai dar vienas nesudėtingas žaidimas, kuris padės susipažinti su svarbiausias šimtmečio Lietuvos įvykiais. Šis kompiuterio naršyklėje pasiekiamas edukacinis žaidimas sukurtas remiantis kitu populiariu žaidimu – „Super Mario“.

„Žaidimo tikslas – pereiti per šimtmečio laiko juostą praplečiant istorijos žinias. Jame reikia rinkti auksines monetas, grybukus ar vėliavėles – taip pakartosite Lietuvos istorijai svarbius faktus ir datas. Kadangi šis žaidimas sukurtas remiantis kiekvienam žinomo kultinio žaidimo prototipu, jis bus lengvai suprantamas ir aktualus tiek vaikams, tiek suaugusiems“, – pasakoja „Bitės Profė“.

Programėlė gali pasitarnauti ir kaip alternatyvus būdas mokytis istorijos, namuose įstrigusiems ir motyvacijos iššūkių patiriantiems vaikams.

Pažinkite Lietuvą spręsdami mįsles

Programėlė „Būk detektyvas“ („Android“) leidžia Lietuvą pažinti interaktyviai. Joje pamatysite,  kaip įvairios Lietuvos vietos atrodė praėjusį šimtmetį ir palyginti su dabartinėmis – darydami nuotrauką per programėlę matysite ir senosios vietos kontūrus.

Programėlėje taip pat yra mįslių ir iššūkių, kurie padės su Lietuvos istorija susipažinti įgyvendinant iššūkius įvairiose Lietuvos vietose. Pavyzdžiui, įgyvendinę iššūkius sužinosite, kodėl Palangos tiltas yra L formos, kur Kaune yra atominis bunkeris ar kokia šalies teritorija susijusi su skaičiumi 23. Pasak L. Štrafėlaitės, iššūkių sprendimas bus puiki pramoga visai šeimai.

Jei programėlėje iššūkių nematote, visus juos rasite „Būk detektyvas“ internetiniame puslapyje.

Laikui bėgant susiformavo lengvai atskiriami ir identifikuojami skirtingų kūrinių žanrai. Pavyzdžiui, knygos, filmai ar serialai gali būti skirstomi į dramas, komedijas, trilerius ir t.t. Panašus procesas vyksta ir su programėlėmis, skirtomis išmaniesiems įrenginiams. Iš pradžių turėjome pirmines jų kategorijas arba „žanrus“ – piniginių operacijų programėlės, socialiniai tinklai arba telefoniniai žaidimai. Kita vertus, tokių programėlių žanrų nuolat daugėja ir šiandien jų yra labai įvairių. Kokie iš jų naujausi ir kaip juos atskirti? 

„Dažnai naudojantis išmaniuoju telefonu gali pastebėti, kad šiandien įvairių programėlių gali atsisiųsti kur kas daugiau nei, pavyzdžiui, prieš 5 metus. Jos išleidžiamos praktiškai kasdien, todėl ilgainiui gali kilti klausimas – apie ką visos šios naujos programėlės ir kaip iš jų atsirinkti aktualiausias sau? Iš tikrųjų, nors pačių programėlių šiandien ir sukuriama bei išleidžiama daugiau, jų žanrų nėra tiek daug, tad juos pažįstant galima net ir šiandien visas naujas programėles lengvai sukategorizuoti. Pavyzdžiui, programėlės-pokštai, kurios dažniausiai neturi jokios pridėtinės vertės, bet kurias galime atsisiųsti dėl vienkartinio juokelio bei vėliau jį parodyti draugams“, – sako Audrius Granickas, „Huawei Mobile Services“ verslo vystymo ir operacijų vadovas.

1. Programėlės-chameleonai: nesunku atpažinti, dažniausiai naudingos 

Šis programėlių žanras pradėjo formuotis jau prieš kurį laiką, pasirodžius socialiniam tinklui „Instagram“, bet šiandien, jei tikrinate programėlių parduotuves, pastebėsite, kad jis – gana dažnas.

„Programėlėmis-chameleonais gali būti laikomos visos programėlės, kurios prisitaiko prie tuo metu garsiausių kitų programėlių ir pasiūlo praplėsti jų funkcionalumą ar suteikia papildomą turinį. Pavyzdžiui, turint vieną populiariausių šiuo metu programėlių „TikTok – Make Your Day“, paieškoje galima rasti daug su ja susijusių kitų programėlių – „Zoomerang“, kuri siūlo dar patogesnį vaizdo įrašo apdorojimo įrankį būtent „TikTok“, „Guess the Tik Tok Star“, kuri siūlo paspėlioti, ar gerai pažįstame šio socialinio tinklo žvaigždes ir t. t. Todėl jei anksčiau kiekvieną populiarią programėlę ar socialinį tinklą palydėdavo kelios susijusios programėlės, šiandien tai tapo norma ir nors atskiros kategorijos oficialiose parduotuvėse nėra, visas tokias bei panašias programėles-chameleonus galime kategorizuoti į atskirą žanrą. Be to, dažniausiai tokios programėlės išties suteikia naudingų funkcijų arba praplečia pagrindinės programėlės galimybes“, – pasakoja A. Granickas.

2. 1 funkcijos programėlės: labai paprastos, bet naudingos

Pirmosios programėlės išmaniesiems įrenginiams būdavo kuriamos kuo funkcionalesnės ir didesnės, kad vartotojai jomis naudotųsi ilgai ir kasdien. Šiandien programėlių jau yra tiek daug, jog konkuruoti su didžiausiomis ar naudingiausiomis nėra prasmės, todėl populiarios ir tiesiog 1 funkcijos programėlės.

„Dažniausiai visos programėlės, kurios pasižymi vos viena funkcija, yra skirtos atstoti vieną labai konkretų veiksmą, kurio mums gali bet kada prireikti gyvenime. Pavyzdžiui, ką nors staiga pamatuoti. Tam, šiuo atveju, yra daug programėlių, kurios net pavadinime ir siūlo vieną šią funkciją, tarkime, programėlė „Ruler“. Kitas pavyzdys – skubus dokumentų skenavimas. Tais atvejais, kai mums prisireikia ką nors greitai atskenuoti ir turime gauti konkretų failą – tarkime, PDF – mums gali pasitarnauti taip pat ne vieną programėlė, siūlanti vien šią funkciją. Pavyzdžiui, „Document Scanner“. Tai rodo, kad šiais laikais išmanusis telefonas iš tikrųjų yra universalus įrenginys, galintis išspręsti bet kokią problemą. Tam užtenka įrašyti vos vieną paieškos žodį oficialioje programėlių parduotuvėje, pavyzdžiui, „Huawei AppGallery“, ir mes gausime daug 1 funkcijos programėlių pasiūlymų“, – sako A. Granickas.

3. Programėlės-pokštai: 0 naudos, bet leidžia prastumti laiką

Anksčiau vienintelės pramoginėmis laikytos programėlės galėjo būti nebent telefoniniai žaidimai. Šiandien viskas gerokai pasikeitę ir galime surasti ne vieną programėlę, kurioje tebus vienas vienintelis pokštas arba keista funkcija, skirta pakelti nuotaiką ar prastumti laiką.

„Kartais aplanko tokios akimirkos, kai norime pralinksminti tiek save, tiek draugus, bet visos idėjos ar pokštai jau seniai išbandyti. Ką daryti tokiais atvejais? Pasitelkti programėles, kurios turi nors ne oficialią, bet atskirą kategoriją – pokštai arba vienkartinės pramogos. Pavyzdžiui, programėlė „Voice Changer With Effects“. Jeigu norite pralinksminti pasikeitusiu balsu iš pradžių save, o paskui draugus – puiki proga, bet po vieno vakaro ši pramoga atsibosta. Kitas pavyzdys – programėlė „Explosion screen simulator prank“. Ji leidžia ant telefono ekrano uždėti tokią užsklandą, kuri, palietus telefono ekraną, virstu dideliu sprogimu su garsu. Toks pokštas taip pat smagus norint nustebinti draugus, pasijuokti ar stebėti jų reakcijas. Arba, pavyzdžiui, programėlė „Fireworks – simulator“, kuri leidžia skirtingais fejerverkais – tiek vaizdu, tiek garsu – mėgautis tiesiog telefono ekrane. Bet kaip ir kitų programėlių-pokštų atveju, tokios pramogos pasitarnauja ne daugiau nei vienam vakarui“, – išskiria A. Granickas.

4. Meniškos programėlės: kūrybiškumo lavinimui

Bėgant laikui atsirado ne viena programėlė, susijusi su meniškais dalykais – nuo galimybės paversti savo nuotraukas tapytais paveikslais iki galimybės telefono ekrane mokytis netgi keramikos meno.

„Jeigu į oficialią programėlių parduotuvę, pavyzdžiui, „AppGallery“, įvesite žodį „art“ (liet. menas), pamatysite daugybę skirtingų programėlių šia tema. Oficialiai, tokios atskiros programėlių kategorijos nėra, bet norint galima rasti ne vieną tokių programėlių pavyzdį. Norint virtualiais meno kūriniais paversti savo darytas nuotraukas, galima atsisiųsti programėlę „PicsArt Color Paint“. Tuo metu norintys tiesiog savo telefono ekrane gali užsiimti net keramika – tereikia atsisiųsti „Pottery Art“. Egzistuoja netgi programėlė „Art Leaf Design“, kurioje galime pasimokyti, kaip meniškus dalykus galime kurti tiesiog iš medžių lapų“, – sako A. Granickas.

5. Saviugda: programėlės, nukreiptos į asmenybės augimą

Su sportu susijusių programėlių yra jau seniai, tačiau pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau programėlių, kurios skirtos mūsų vidiniam augimui.

„Kalbant apie saviugdą, šiandien taip pat nebereikia storiausių knygų ar valandų valandas naršyti internete – pakanka įsijungti išmanųjį telefoną. Pavyzdžiui, programėlė „Self Love“, kurioje įvairiomis temomis išdėstyta informacija norintiems labiau pamilti save bei tobulėti. Norintiems sužinoti bei išmokti daugiau apie pasitikėjimą savimi, galima išbandyti programėlę „Build Self Confidence“. O programėlė „Sintelly – Self Education & Improvement“ tiesiog siūlo rinkinį mokymų bei patarimų, kaip kasdien didinti savo gebėjimus, įsikvėpti ar sužinoti ką nors naujo“, – teigia „Huawei“ ekspertas. 

Nepamirškite saugumo

Nors programėlių – kaip ir jų žanrų – nuolat daugėja, A. Granickas ragina neprarasti budrumo iš pradžių dėmesį skirti saugumui, o tik po to – programėlių įdomumui. 

„Net jei susiviliojame programėlės funkcijomis, visuomet verta atkreipti dėmesį į tai, kur ją radome. Pavyzdžiui, programėlių nuorodos elektroniniuose laiškuose, įvairiose interneto svetainėse yra labai rizikingos ir jų nereikėtų siųstis. Visada geriau nusirašyti programėlės pavadinimą ir patikrinti, ar ji yra oficialioje programėlių parduotuvėje, pavyzdžiui, „AppGallery“. Gamintojai visada teikia programėlių atrankai padidintus saugumo kriterijus, o „Huawei“ programėlių parduotuvėje taikomas net keturių sluoksnių apsaugos procesas. Šioje parduotuvėje saugumo lygis toks aukštas, kad vien 2019 metais buvo atmesta net 37 proc. programėlių, kurios neatitiko mūsų keliamų saugumo reikalavimų“, – apibendrina specialistas.

Siųsdamiesi naujas programėles ar registruodamiesi socialiniuose tinkluose naudojimosi sąlygas visada skaito tik 28 proc. Lietuvos gyventojų, rodo Baltijos šalių tyrimas. Lietuviai šiuos dokumentus dažniausiai peržvelgia pripuolamai, o kartais su sąlygomis tiesiog sutinka ir jų visiškai neskaito. Ekspertai sutaria, kad šias sutartis būtina vertinti kaip ir tas, kurios pasirašomos, pavyzdžiui, bankuose – visada skaityti ir susipažinti bent jau su svarbiausiomis sąlygomis, siekianti sužinoti ne tik savo įsipareigojimus, bet ir teises.

„Terms and Conditions“ – kas tai?

Vartotojų sutartys ar papildomų sąlygų dokumentai dažnai atpažįstami anglišku terminu „Terms & Conditions“ (kitur – „Terms of Service“ ar „Terms of Use“). Šias sutartis vartotojai dažniausiai sutinka registruodamiesi interneto puslapiuose ar prieš atsisiųsdami programėles jų parduotuvėse. Norint tęsti pasirinktą procesą, su sąlygomis sutikti privaloma, antraip produktu naudotis negalima. Būtent dėl šios priežasties žmonės neretai šių, ilgus puslapius užimančių dokumentų, skaityti nesivargina ir „pasirašo“ jų tinkamai neperskaitę.

„Šie dokumentai savo esme yra normalus ir teisiškai galiojantis susitarimas tarp produkto kūrėjo ir jo vartotojo. Tad kaip ir bet kurias kitas sutartis, taip ir šias būtina peržvelgti ir susipažinti su jose esančiomis sąlygomis. Ne tik todėl, kad nebūtumėte apgauti, bet ir tam, kad žinotumėte savo atsakomybes. Deja, tam laiko Baltijos šalyse skiria tik maždaug 3 žmonės iš 10, rodo „Huawei“ inicijuotas kibernetinio saugumo raštingumo tyrimas[1]“, – sako Audrius Granickas, „Huawei Mobile Services“ verslo vystymo ir operacijų vadovas.

Tiesa, šie dokumentai dažniausiai būna ypač ilgi ir parašyti sudėtinga teisine kalba – tas taip pat atbaido vartotojus nuo jų skaitymo. Carnegie Mellon universiteto tyrėjai dar 2012 metais nustatė, kad standartiniam interneto vartotojui prireiktų 76 darbo dienų per metus, kad šis atidžiai perskaitytų visas vartotojo sutartis internete. O šiemet „Visual Capitalist“ paskaičiavo, kad, pavyzdžiui, „Facebook“ sutartį užtruktų perskaityti 17 valandų, „Tinder“ – 25 valandas, o „TikTok“ – net 31 valandą.

„Visiškai natūralu, kad dėl didelės sutarčių apimties vartotojai verčiau su jomis sutinka jų neskaitę nei skiria ištisas valandas teksto nagrinėjimui. Vis tik peržvelgti bent jau svarbiausias dokumento dalis būtina visada – susipažinkite su savo atsakomybėmis, iškilusių problemų sprendimo praktikomis ar kitais, kasdienybėje praversiančiais, aspektais“, – pataria A. Granickas.

Uoliausiai skaito Lietuvos senjorai

„Huawei“ inicijuotas tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai papildomas sąlygas taip pat dažniausiai skaito pripuolamai (30 proc.), su jomis tiesiog sutinka (21 proc.) arba jų visiškai neperžvelgia (9 proc.). Vis tik nemaža dalis respondentų teigia, jog sutartis skaito visada.

„Visose trijose Baltijos šalyse matome ryškią tendenciją, kad kuo vartotojai vyresni, tuo dažniau jie peržvelgia papildomų sąlygų dokumentus. Lietuvoje dažniausiai tai daro žmonės nuo 65 iki 75 metų, pensijoje jau esantys gyventojai. Mažiausiai stropūs yra jauniausi respondentai – 18–24 metų amžiaus jaunuoliai. Tiesa, sąlygų visiškai neskaito panaši dalis žmonių visose amžiaus grupėse – vidutiniškai 10 proc. žmonių“, – sako A. Granickas.

Dažniausiai sutartis kiekvieną kartą peržvelgia šiuo metu darbo neturintys ar jo ieškantys žmonės, žemiausias pajamas gaunantys respondentai. Tad ryškėja dar viena tendencija – kuo daugiau uždirbama, tuo papildomoms sąlygoms perskaityti skiriama mažiau dėmesio ir pastangų. 

„Tai gali būti susiję su interneto vartojimo įpročiais – kompiuterius darbui ir laisvalaikiui kasdien naudojantys respondentai su šiomis sutartimis susiduria dažniau ir žino, kad jų neperskaitę, tiesioginės žalos iš karto nepajus, tad jas vertina mažiau atsakingai. Kitose Baltijos šalyse situacija panaši, tačiau Lietuvoje sutartis skaitome atidžiau – jas visada nagrinėjančių mūsų šalyje yra 28 proc., kai Latvijoje – 23 proc., o Estijoje – 24 procentai. Vis tik, vertinant absoliučiai, tokie skaičiai nedžiugina – kaip ir ką pasirašo, turėtų žinoti ir vertinti gerokai didesnė dalis vartotojų”, – mintimis dalijasi A. Granickas.

Skaitantiems – malonios staigmenos

Nors naudojimosi internetu sąlygas skaityti gali būti nuobodu, tą daryti verta, nes jos padeda susipažinti ne tik su kylančiais įsipareigojimais, bet ir vartotojo teisėmis, asmens duomenų apsaugos nuostatomis, o kartais slepia ir malonių staigmenų.

„Pavyzdžiui, registruodamiesi „Huawei App Gallery“ programėlių parduotuvėje, vartotojai savo sutartyse ras daug naudingos informacijos apie tai, kokios pagalbos gali sulaukti, jei kuri nors programėlė neveikia tinkamai ar susiduriama su kitomis problemomis. Tad sutartyse – ne tik įsipareigojimai, bet ir iš tiesų naudinga informacija, todėl jas būtina skaityti. Norėdamas šią pamoką išmokyti savo vartotojus, 2005 metais interneto puslapis „PC Pit-stop“ savo sutartyje uoliausiems skaitytojams netgi paslėpė netikėtą staigmeną – įtraukė eilutę: „Dovanojame 1000 JAV dolerių tiems, kas skaito šią dalį“. Vis tik vartotojai nesivargino peržvelgti sutarties ir prireikė net keturių mėnesių, kad kažkas pastebėtų šią „akciją“ ir atsiimtų dovaną“, – pasakoja A. Granickas.

Be abejo, tokias sutartis būtina peržvelgti ir norint įsitikinti, kad jose nėra paslėptų sąlygų. Bet A. Granickas įspėja, kad apgavystės atvejai – itin reti.

„Žinoma, kaip ir bet kurioje sutartyje, taip ir čia gali būti įtraukta apgaulingų punktų. Bet toks elgesys yra neteisėtas ir įprastai kūrėjai, saugodami savo reputaciją ir siekdami vystyti sąžiningą verslą, tokių veiksmų nesiima. Ar įtarimų keliančių formuluočių dokumente nėra, verta atkreipti dėmesį tuo atveju, jei planuojate naudotis mažiau žinomu produktu ar puslapiu“, – pataria „Huawei“ ekspertas.

[1] „Huawei“ užsakymu tyrimą apie Lietuvos gyventojų kibernetinio saugumo raštingumą atliko tyrimų bendrovė „RAIT“.

Puslapis 1 iš 9