Perseidų meteorų lietus piką pasieks naktį iš rugpjūčio 12-osios į 13-ąją. Kadangi šiais metais oro sąlygos turėtų būti palankios, „Tele2“ inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius pataria kaip šį reginį įamžinti naudojantis telefonu.

Pirmiausia – kuo tamsesnė vieta

Geriausiai meteorai matomi toliau nuo miesto šviesų, todėl stebėjimui verta rinktis atvirą vietą, kur dangaus neužstoja pastatai ar medžiai.

„Kuo mažiau aplinkinių šviesų, tuo daugiau dangaus detalių galės užfiksuoti telefono kamera. Atvykus į vietą verta sumažinti ekrano ryškumą ir leisti akims bent keliolika minučių priprasti prie tamsos“, – sako A. Lukošius.

Prieš fotografuojant taip pat reikėtų nuvalyti telefono kameros objektyvą, išjungti blykstę ir pasirinkti pagrindinę, o ne priekinę kamerą.

Telefoną būtina laikyti stabiliai

Fotografuojant naktį svarbiausia, kad telefonas nejudėtų. Geriausia naudoti trikojį, tačiau įrenginį galima stabiliai atremti ir į kitą tvirtą paviršių.

„Net nedidelis rankos judesys gali sulieti kadrą. Taip pat verta įjungti kelių sekundžių laikmatį – tuomet telefonas pradės fotografuoti jau atitraukus ranką nuo ekrano“, – pataria „Tele2“ ekspertas.

Ką pasirinkti „iPhone“ ir „Android“ telefonuose?

„iPhone“ telefonuose naktinis režimas, esant prastam apšvietimui, paprastai įsijungia automatiškai. Paspaudus ekrane rodomą Mėnulio simbolį galima pasirinkti ilgesnį išlaikymą. Telefoną pastačius ant trikojo ar stabilaus paviršiaus, įrenginys dažnai leidžia fotografuoti ilgiau.

„Android“ telefonuose reikėtų ieškoti režimų „Night“, „Night Sight“, „Astro“ arba „Pro“. Jų pavadinimai ir galimybės priklauso nuo telefono gamintojo bei modelio. Pavyzdžiui, kai kuriuose „Google Pixel“ telefonuose astrofotografijos funkcija gali įsijungti automatiškai, pasirinkus „Night Sight“ režimą ir telefoną laikant visiškai stabiliai.

„Pirmiausia verta išbandyti telefone esantį naktinį režimą. Jis leidžia kamerai surinkti daugiau šviesos ir išryškinti žvaigždes. Svarbiausia neskubėti – telefoną reikia laikyti nejudinant tol, kol fotografavimas bus visiškai baigtas“, – aiškina A. Lukošius.

Išbandykite rankinius nustatymus

Jei telefone yra profesionalus arba rankinis fotografavimo režimas, galima nustatyti 5–10 sekundžių išlaikymą, fokusą nukreipti į begalybę, o ISO jautrumą didinti palaipsniui.

„Vieno universalaus nustatymo nėra, todėl verta padaryti kelis bandomuosius kadrus. Jei nuotrauka per tamsi, galima ilginti išlaikymą arba šiek tiek didinti ISO. Jei vaizdas pernelyg grūdėtas, ISO vertę reikėtų sumažinti“, – sako ekspertas.

Vieno kadro gali neužtekti

Meteorai danguje pasirodo netikėtai ir matomi vos akimirką, todėl vieno kadro dažniausiai nepakanka. Geriau fotografuoti pakartotinai arba naudoti intervalinio fotografavimo funkciją, jei telefonas ją palaiko.

„Telefoną nukreipkite į kuo platesnį dangaus plotą ir padarykite daugiau nuotraukų. Taip gerokai padidėja tikimybė, kad bent viename kadre pavyks užfiksuoti meteorą“, – sako „Tele2“ inovacijų ekspertas.

Į kadrą galima įtraukti ir medžių, pastatų ar horizonto siluetus – jie nuotraukai suteiks daugiau gylio. Prieš išvykstant taip pat verta įkrauti telefono bateriją ir pasirūpinti, kad įrenginyje būtų pakankamai laisvos vietos nuotraukoms.

Anksčiau informacijos ieškodavome „Google“, tačiau šiandien vis dažniau naudojamės „TikTok“, vaizdine paieška ar DI asistentais. Keičiasi ne tik paieškos vieta, bet ir lūkestis gauti ne nuorodų sąrašą, o greitą ir asmeniškai pritaikytą atsakymą.

Nuo raktažodžių – prie pokalbio su DI

Tradicinė interneto paieška ilgą laiką veikė pagal aiškią logiką: vartotojas įveda kelis raktažodžius, paieškos sistema pateikia nuorodų sąrašą, o reikalingą atsakymą tenka susirasti pačiam. Generatyvinis DI šią seką trumpina – pokalbio principu veikiantys įrankiai leidžia klausimą formuluoti natūralia kalba, iš karto gauti apibendrintą informaciją ir ją tikslinti tolesniais klausimais.

Pasak „Samsung Electronics Baltics“ komunikacijos vadovės Lietuvoje Eglės Tamelytės, svarbiausias pokytis yra ne vien naujų DI įrankių atsiradimas, bet ir pasikeitę vartotojų lūkesčiai.

„Žmonės nebenori galvoti, kokius raktažodžius reikia įvesti ar per kurią programėlę atlikti konkretų veiksmą. Jie tikisi parodyti, paklausti ir kuo greičiau gauti atsakymą. Todėl didžiausia DI vertė atsiskleidžia ne funkcijų kiekyje, o gebėjime kasdienius veiksmus padaryti greitesnius ir intuityvesnius“, – sako E. Tamelytė.

Anot jos, apie augantį tokių sprendimų aktualumą byloja ir vartotojų susidomėjimas naujausios kartos išmaniaisiais telefonais.

„Vartotojų reakcija į naująją telefonų kartą rodo, kad šie pokyčiai jiems aktualūs. „Galaxy Fold8“ bei „Galaxy Fold8 Ultra“ išankstinių užsakymų skaičius Europoje, palyginti su praėjusių metų „Galaxy Fold7“, išaugo apie 70 proc. Tai rodo, kad žmonėms svarbios ne vien techninės specifikacijos – vis daugiau reikšmės turi DI paremtos funkcijos ir sprendimai, kurie kasdienį naudojimąsi telefonu padaro tiesiog paprastesnį“, – teigia E. Tamelytė.

Paieška persikelia ten, kur jau esame

Keičiasi ir platformos, kuriose ieškome informacijos. Vienas ryškiausių pavyzdžių – „TikTok“. Platformos duomenimis, joje kasdien atliekama milijardai paieškų, o jų skaičius per metus išaugo daugiau nei 40 proc. Vartotojai čia ieško restoranų, kelionių rekomendacijų, produktų apžvalgų ar atsakymų į kasdienius klausimus.

Mada gerai iliustruoja šį pokytį. Pamačius patikusius batus, rankinę ar kitą detalę socialiniame tinkle dažnai nežinome nei modelio, nei gamintojo, todėl tradicinė paieška raktažodžiais tampa nepatogi. Panaši situacija gali kilti pamačius nepažįstamą augalą, pastatą, interjero detalę ar net patiekalą – vartotojas žino, ką nori surasti, tačiau ne visada žino, kaip tiksliai tai apibūdinti.

Būtent todėl sparčiai plečiasi vizualinė paieška. Tokios funkcijos kaip „Circle to Search“ leidžia ekrane pažymėti dominantį objektą ir pradėti jo paiešką neišeinant iš naudojamos programėlės. Tokiu atveju paieškos užklausa tampa nebe raktažodžių kombinacija, o pats vaizdas.

„Kartais puikiai žinome, ką norime surasti, tačiau nežinome, kaip tai pavadinti. Pamačius drabužį, augalą, interjero detalę ar lankytiną vietą pats vaizdas gali tapti paieškos užklausa. Būtent tokio sklandumo vartotojai šiandien vis dažniau tikisi iš technologijų“, – sako E. Tamelytė.

Telefonas tampa paieškos proceso dalimi

Keičiantis paieškos įpročiams, keičiasi ir pats išmaniojo telefono vaidmuo. Anksčiau jis pirmiausia buvo priemonė naršyklei ar programėlei atsidaryti, o šiandien vis daugiau paieškos funkcijų integruojamos tiesiai į įrenginio naudojimo patirtį. Vartotojas gali ieškoti informacijos neatitrūkdamas nuo vaizdo įrašo, nuotraukos ar kito ekrane matomo turinio.

Šią kryptį atspindi ir naujausi sulenkiami telefonai, kuriuose didesnis ekranas leidžia patogiau vienu metu peržiūrėti turinį ir paieškos rezultatus. Vienas naujausių tokių modelių – „Galaxy Fold8“ – sulaukė palankių technologijų žiniasklaidos įvertinimų: britų leidinys T3 jam skyrė 5 iš 5 balų bei „Platinum Award“, o Vokietijos „ComputerBild“ – 1,4 balo, kai 1 yra aukščiausias įvertinimas iš 5. T3 apžvalgininkų teigimu, įrenginys pasiūlė sulenkiamo telefono patirtį, kuri atrodo ir nauja, ir brandi.

Ekspertų teigimu, interneto paieška niekur nedingsta, tačiau tampa vis mažiau susieta su vienu paieškos laukeliu. Tradicinės paieškos sistemos, socialiniai tinklai, pokalbio principu veikiantis DI ir vizualinė paieška tampa skirtingais to paties proceso keliais. O vartotojui vis svarbiau ne tai, kur jis ieško, bet kaip greitai ir paprastai gauna reikalingą atsakymą.

Dirbtinis intelektas (DI) iš nišinės technologijos virto kasdieniu darbo įrankiu. Jo įtaka jaučiama kone kiekvienoje profesijoje, todėl su DI galimybėmis ir iššūkiais šiandien susiduria įvairaus amžiaus bei skirtingų sričių specialistai.

Akivaizdu, kad šiuo metu esame išskirtiniame technologijų vystymosi etape, kai matome transformaciją ir tinkamai ja pasinaudoję galime sėkmingai pereiti prie aukštos pridėtinės vertės ekonomikos kūrimo. Tokiu būdu užsitikrintume konkurencinį pranašumą tarptautinėje arenoje, stiprintume savo pozicijas darbo rinkos dalyvių kompetencijų, įgūdžių ir perspektyvų kontekste.

Remiantis naujausiais Eurostato ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, žvilgtelkime į skaitmeninius įgūdžius, finansinio raštingumo svarbą ir DI technologijų naudojimą darbo rinkoje.

Pagrindiniai skaitmeniniai įgūdžiai – būtina sąlyga dalyvauti šiuolaikinėje ekonomikoje

Europos Sąjunga (ES) yra išsikėlusi tikslą, kad iki 2030 m. bent 80 proc. 16–74 metų ES gyventojų turėtų bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius. Tačiau tam neužtenka mokėti atlikti vieną konkrečią užduotį. Šiuo atveju yra vertinama, ar asmuo geba atlikti bent po vieną veiklą kiekvienoje iš penkių skaitmeninių įgūdžių sričių: (1) informacijos ir duomenų raštingumo; (2) bendravimo ir bendradarbiavimo; (3) skaitmeninio turinio kūrimo; (4) saugumo; (5) problemų sprendimo. Kitaip sakant, anketinės apklausos būdu yra siekiama įvertinti, ar asmuo turi bent pagrindinius bendruosius skaitmeninius įgūdžius.

Akivaizdu, kad šiandieniniame pasaulyje šie įgūdžiai yra būtini dalyvaujant darbo rinkoje, saugiai naudojantis elektroninėmis paslaugomis (įskaitant elektroninės valdžios ir elektroninės sveikatos paslaugas), mokantis visą gyvenimą ir didinant ekonomikos konkurencingumą ir socialinę įtrauktį. Visa tai yra reikalinga tam, kad būtų sumažinta skaitmeninė atskirtis ir stiprinamas visuomenės pasirengimas skaitmeninei ekonomikai. Skaitmeninė ekonomika apima prekių ir paslaugų kūrimą, gamybą, prekybą ir teikimą naudojant skaitmenines priemones, skatinant produktyvumą, inovacijas ir ekonomikos augimą.

Lietuvos skaitmeniniai įgūdžiai gerėja, tačiau atotrūkis nuo ES išlieka

Remiantis Eurostato duomenimis, 2025 m. 93 proc. ES gyventojų internetu naudojosi bent kartą per savaitę, tačiau net 40 proc. ES gyventojų neturėjo pagrindinių arba aukštesnio lygio skaitmeninių įgūdžių. Kita vertus, situacija gerėja: 2021 m. 46 proc. ES gyventojų neturėjo pagrindinių arba aukštesnio lygio skaitmeninių įgūdžių, t. y. 6 proc. punktais daugiau nei 2025 m. ES kontekste 2025 m. išsiskiria Nyderlandai (83,6 proc.), Airija (82,8 proc.), Danija (81,5 proc.) ir Suomija (81 proc.), kuriuose gyventojų, turinčių pagrindinius arba aukštesnio lygio skaitmeninius įgūdžius, yra daugiau nei 80 proc. Visgi Lietuva (53,8 proc.) yra žemiau ES vidurkio (60,4 proc.). Kitaip sakant, 2025 m. Lietuvoje 46,2 proc. gyventojų neturėjo bent pagrindinių skaitmeninių įgūdžių. Kita vertus, dinaminiame kontekste situacija gerėja: 2021 m. šis rodiklis siekė 51,2 proc.

Vis dėlto, Lietuva atsilieka. Vienos iš pagrindinių priežasčių gali būti susijusios su darbo rinkos ypatumais. Lyderiaujančiose šalyse didesnė ekonomikos dalis grindžiama žiniomis ir technologijomis, todėl darbuotojai dažniau naudoja įvairias skaitmenines priemones ir nuolat tobulina savo įgūdžius. Būtina išskirti ir ilgalaikes investicijas į skaitmeninį švietimą. Suomija, Danija, Nyderlandai ir Airija jau daugelį metų nuosekliai investuoja į skaitmeninį ugdymą mokyklose, mokytojų kompetencijas, suaugusiųjų mokymąsi ir viešųjų paslaugų skaitmenizavimą. Manytina, kad tai padėjo sukurti aukštą skaitmeninio raštingumo lygį visose amžiaus grupėse. Vis dėlto, reikia pripažinti, kad Lietuvoje, vertinant įvairius skaitmeninių gebėjimų aspektus, gyventojų skaitmeninės kompetencijos vis dar nėra pakankamos.

Galiausiai – mokymasis visą gyvenimą. Tokiose šalyse kaip Švedija (2025 m. 41,9 proc.), Danija (35,6 proc.), Suomija (32,7 proc.) ir Nyderlandai (32,4 proc.), mokymosi visą gyvenimą veiklose dalyvauja didžiausia 18–64 metų gyventojų dalis ES. Kitaip sakant, nurodytų šalių gyventojai nuolatos įgyja, atnaujina ar tobulina žinias, įgūdžius ir kompetencijas. Lietuva pagal šį rodiklį 2025 m. buvo žemiau ES vidurkio (19,8 proc.), t. y. tik 15 proc. 18–64 metų gyventojų buvo įsitraukę į mokymosi visą gyvenimą procesą.

Akivaizdu, kad mažas įsitraukimas į mokymosi visą gyvenimą veiklas veikia ir skaitmeninių įgūdžių lygį. Sparčiai keičiantis technologijoms, vien mokykloje ar universitete įgytų žinių nebepakanka. Žmonės, kurie nuolat dalyvauja mokymuose, lengviau įgyja naujų skaitmeninių kompetencijų, prisitaiko prie darbo rinkos pokyčių ir efektyviau naudojasi skaitmeninėmis paslaugomis. Todėl šalys, kuriose mokymasis visą gyvenimą yra plačiai paplitęs (pvz., Danija, Suomija, Nyderlandai), paprastai pirmauja ir pagal gyventojų skaitmeninius įgūdžius.

Skaitmeninė ekonomika reikalauja ne tik technologijų, bet ir finansinių gebėjimų

Kitas iššūkis Lietuvos gyventojams yra finansinis raštingumas. 2023 m. Lietuvos bankas, taikydamas EBPO parengtą metodiką, organizavo ir įgyvendino finansinio raštingumo tyrimą. Metodiniu požiūriu finansinis raštingumas buvo vertinamas pagal tris komponentus: finansines žinias, finansinę elgseną ir finansinį požiūrį. Remiantis EBPO duomenimis, nustatyta, kad lietuvių finansinio raštingumo indeksas sudarė 56,1 proc. (100 proc. vertinimo skalėje), kuris buvo mažesnis už tyrime dalyvaujančių EBPO šalių vidurkį – 62,7 proc. Lietuvos finansinio raštingumo indeksas buvo mažiausias ir Baltijos šalyse (Latvijoje – 58,6 proc., Estijoje – 67,2 proc.). Tai rodo, kad lietuviams trūksta finansinio pobūdžio žinių, tinkamos finansinės elgsenos ir racionalaus finansinio požiūrio.

ES kontekste finansinio raštingumo lyderėmis galima įvardyti Vokietiją (76 proc.) ir Airiją (70 proc.). Šių šalių gyventojams finansinis raštingumas yra ne tik teorinių žinių rinkinys, bet ir kasdienėje veikloje taikomi gebėjimai valdyti pajamas, santaupas, riziką ir ilgalaikius finansinius tikslus.

Daugiau kaip trečdalis ES gyventojų naudojo generatyvinio DI įrankius

Remiantis Eurostato duomenimis, 2025 m. generatyvinio DI įrankiais naudojosi 35 proc. ES gyventojų, kurie per pastaruosius 3 mėnesius naudojosi internetu, o Lietuva jau aplenkė ES vidurkį – čia DI naudojosi 41,3 proc. gyventojų. Lyderėmis šioje kategorijoje buvo Graikija (49,5 proc.), Estija (49,2 proc.), Danija (48,6 proc.) ir Malta (48,4 proc.) – šalys, kuriose DI technologijas naudojo beveik kas antras gyventojas. Estijos rezultatą galima susieti su ilgalaike skaitmenizacijos strategija, o Danijos lyderystė išsiskiria aukštu gyventojų skaitmeninių įgūdžių ir mokymosi visą gyvenimą lygiu.

Tarp 16–24 m. jaunuolių Lietuvoje DI technologijas naudoja net 74,6 proc. (ES vidurkis – 64,6 proc.). Kitaip sakant, į darbo rinką ateina karta, kuriai dirbtinis intelektas yra toks pat natūralus įrankis kaip interneto paieška ar išmanusis telefonas. Vis dėlto, tarp 55–74 m. gyventojų Lietuvoje DI technologijas naudojo tik 11,3 proc. (ES vidurkis – 13,9 proc.). Tai rodo, kad technologijų atotrūkis tarp kartų išlieka didelis. Akivaizdu, kad skaitmeninis, finansinis raštingumas, lankstumas, inovatyvumas, gebėjimas mokytis visą gyvenimą yra vieni pagrindinių šių laikų įgūdžių ir kompetencijų, keičiančių iki šiol vyravusius standartinius, tradicinius darbo metodus.

Kita vertus, tai sukuria terpę kurti, formuoti ir stiprinti konkurencinius pranašumus tiek mikroekonominiame, tiek makroekonominiame lygmenyje. Vis dėlto, tiek Lietuvoje, tiek visoje ES DI technologijos dažniau yra naudojamos asmeniniams poreikiams nei darbui. 2025 m. Lietuvoje tokiems tikslams DI technologijas naudojo 36,2 proc. gyventojų (darbui – 21,1 proc.; mokymuisi – 10,1 proc.).

DI technologijų naudojimas įmonėse: Lietuva juda į priekį

Verslas taip pat naudoja DI technologijas. 2025 m. 21,3 proc. Lietuvos įmonių naudojo DI technologijas (2024 m. – 8,8 proc.), t. y. šiek tiek daugiau nei ES vidurkis (20 proc.). Dažniausi DI technologijų naudojimo tikslai buvo susiję su rašytinės kalbos analize (16 proc.), paveikslėlių, vaizdo ar garso medžiagos generavimu (11,5 proc.) ir įvairių darbo procesų automatizavimu (8,7 proc.).

2025 m. DI technologijas naudojančių įmonių kontekste lyderėmis buvo tokios šalys kaip Danija (42 proc.), Suomija (37,8 proc.), Švedija (35 proc.) ir Belgija (34,5 proc.). Vienos pagrindinių lyderystės priežasčių yra susijusios su aukštu skaitmeninės ekonomikos išsivystymu, inovacijų kultūra, įmonių gebėjimu diegti naujas technologijas ir kvalifikuotų specialistų prieinamumu. Taigi, matome, kad Lietuvos verslas juda teisinga kryptimi, tačiau DI vis dar nėra kasdienis įrankis daugumai įmonių. Tad didžiausias potencialas dar yra priešakyje.

Technologijų amžiuje – aukštesnė švietimo kartelė

Akivaizdu, kad darbuotojas, sėkmingai galintis konkuruoti darbo rinkoje ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje erdvėje, neišvengiamai turės gebėti efektyviai ir kompleksiškai naudotis skaitmeninėmis priemonėmis, įskaitant DI technologijas.

Neatsiejama šio proceso dalimi turės būti loginis ir kritinis mąstymas, gebėjimas priimti racionalius sprendimus kritinėse situacijose ar neapibrėžtumo erdvėje. O finansinio, skaitmeninio raštingumo nauda turėtų būti ne tik savaime suprantamas dalykas, bet ir plačiai naudojamas aukštesniame nei baziniame lygmenyje.

Taigi, akivaizdu, kad Lietuvos švietimo kartelė negali būti nuleista, priešingai – turi būti atsižvelgiama į šiandienines realijas ir ugdomi atitinkamų sričių profesionalai, kurių žinios ir kompetencijos prisidėtų prie Lietuvos ekonomikos augimo.

Europos Komisija praėjusią savaitę paskelbė apie pirmuosius šešis harmonitizuotus DPP standartus bei produktų pasų registrą. Tokie sprendimai yra pradžia, kuri leidžia pradėti pasirengimą. 

Ką šie pokyčiai reiškia verslui, komentuoja standartų organizacijos „GS1 Lithuania“ ekspertė Indrė Lasionienė, atstovavusi Lietuvai Europos darbo grupėse, kurios rengė pirmuosius skaitmeninių produktų pasų standartus.

Paskelbti pirmieji skaitmeninio produkto paso (DPP) standartai

Skaitmeninis produkto pasas – tai sprendimas, leidžiantis vienoje vietoje pateikti svarbiausią informaciją apie produktą per visą jo gyvavimo ciklą.

Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbti pirmieji šeši harmonizuoti skaitmeninių produktų pasų standartai, parengti įgyvendinant Tvarių produktų ekologinio projektavimo reglamentą (ESPR).

Šie standartai nustato pagrindinius techninius reikalavimus kuriant skaitmeninio produkto paso technologinius sprendimus – apibrėžia, kaip bus identifikuojami produktai, keičiamasi duomenimis, saugoma informacija ir užtikrinama skirtingų sistemų sąveika.

„Iki šiol daugiausia buvo ruošiamas teisinis pagrindas skaitmeninių produktų pasų atsiradimui. Paskelbus pirmuosius harmonizuotus standartus, verslas ir IT sprendimų kūrėjai jau turi aiškesnes technines gaires, kuriomis gali vadovautis kurdami skaitmeninio produkto paso sprendimus“, – sako I. Lasionienė.

Tikimasi, kad artimiausiu laiku bus paskelbti dar du Europos standartai, susiję su prieigos teisėmis ir duomenų autentiškumu. Juos planuojama patvirtinti artimiausiais mėnesiais.

Pradeda veikti skaitmeninių produktų pasų (DPP) registras

Kartu su pirmaisiais standartais Europos Komisija taip pat pristatė skaitmeninių produktų pasų registrą. Jis skirtas skaitmeninių produktų pasų užregistravimui ir padės užtikrinti vieningą DPP sistemos veikimą visoje Europos Sąjungoje.

Pasak GS1 standartų ekspertės I. Lasionienės, DPP registras yra dar vienas svarbus žingsnis pereinant nuo pasirengimo prie praktinio skaitmeninio produkto paso įgyvendinimo.

Europos Komisija taip pat pristatė specialią interneto svetainę, kurioje skelbiama techninė informacija, dokumentacija ir kita verslui aktuali medžiaga apie skaitmeninio produkto paso įgyvendinimą.

Ką tai reiškia verslui?

Pirmųjų DPP standartų paskelbimas suteikia galimybę pradėti ruoštis būsimiems pokyčiams.

„Įmonėms tai tinkamas metas įsivertinti savo produktų duomenis ir informacines sistemas, nes nuo jų priklausys sklandus skaitmeninio produkto paso diegimas“, – teigia I. Lasionienė.

Pirmasis privalomas DPP taikymo etapas numatytas 2027 m. vasario 18 d., kai jis taps privalomas tam tikrų tipų baterijoms.

Vėliau reikalavimai bus palaipsniui pradėti taikyti ir kitoms didelį poveikį aplinkai turinčių produktų grupėms, pavyzdžiui, tekstilei, geležies ir plieno gaminiams, elektronikai, žaislams, baldams bei statybos produktams.

Dirbtinis intelektas, kaip kolega, yra nepaprastai našus, jis gali parašyti ar išversti ilgą tekstą, sukurti veikiantį programos kodą, išspręsti sudėtingą matematikos uždavinį, tačiau pamatęs analoginį laikrodį ir paklaustas „kiek valandų” jis su užduotimi nebesusitvarko.

Iš pirmo žvilgsnio tai skamba paradoksaliai. Kaip sistema, gebanti spręsti uždavinius, su kuriais susidoroja tik geriausi pasaulio matematikai, gali klysti atlikdama tokią kasdienę užduotį?

Būtent tai yra viena svarbiausių šiandieninio dirbtinio intelekto (DI) pamokų: jo gebėjimai nėra tolygūs. DI gali būti įspūdingai stiprus vienoje srityje ir netikėtai silpnas kitoje, kuri žmogui atrodo gerokai paprastesnė.

Olimpinis lygis ir kasdienės užduotys

Naujausioje Stanfordo universiteto „AI Index 2026“ ataskaitoje pateikiamas įdomus kontrastas. Joje rašoma, kad pažangiausi DI modeliai jau demonstruoja itin aukštus rezultatus spręsdami sudėtingas abstrakčias užduotis. Pavyzdžiui, tokios sistemos kaip „Gemini Deep Think“ pasiekė Tarptautinės matematikos olimpiados aukso medaliui prilygstantį lygį.

Tai įspūdingas pasiekimas. Dar prieš kelerius metus tokie rezultatai daugeliui būtų atrodę sunkiai įsivaizduojami.

Tačiau toje pačioje ataskaitoje matome ir kitą pusę. Vertinant pažangiausių vizualinių kalbos modelių gebėjimą perskaityti laiką analoginiame laikrodyje, geriausi rezultatai siekia tik apie 50 proc. tikslumą. Kitaip tariant, atlikdami užduotį, kurią lengvai įveikia daugelis pradinukų, pažangiausi modeliai vis dar labai dažnai klysta.

Tai nėra tik juokinga technologinė smulkmena. Tai atskleidžia gilesnę problemą: dažnai neteisingai suprantame, ką iš tikrųjų reiškia protingas DI.

Kas yra „dantytoji gebėjimų riba“?

Technologijų tyrėjai tokį reiškinį dažnai vadina „dantytąja gebėjimų riba“ (angl. jagged frontier).

Žmogaus intelektą paprastai įsivaizduojame kaip gana nuoseklų. Jeigu žmogus geba spręsti labai sudėtingus matematikos uždavinius, natūraliai tikimės, kad jis taip pat moka perskaityti laikrodį, suskaičiuoti daiktus ant stalo ar suprasti paprastą fizinę situaciją.

Su DI taip nėra.

Jo gebėjimų žemėlapis labiau primena nelygų kalnų peizažą: vienur – labai aukštos viršūnės, kitur – netikėtos prarajos. Modelis gali puikiai rašyti tekstus, programuoti, apibendrinti dokumentus ar spręsti abstrakčius uždavinius, tačiau suklysti ten, kur reikia stabilaus fizinio pasaulio supratimo, erdvinės intuicijos ar labai tikslių skaičiavimų.

Pavyzdžiui, žmogui analoginis laikrodis nėra tik paveikslėlis. Mes suprantame, ką reiškia rodyklių padėtis, kaip jos juda, kaip valandos susijusios su minutėmis. Modeliui tai pirmiausia yra vaizdinė ir tekstinė užduotis, kurioje jis turi, remdamasis apdorotais duomenimis, sugeneruoti labiausiai tikėtiną atsakymą. Kartais tas atsakymas būna teisingas. Kartais – įtikinamas, bet neteisingas.

Kodėl tai mus klaidina?

Didžiausia problema nėra vien tai, kad DI klysta. Klysta ir žmonės. Didesnė problema yra ta, kad DI dažnai klysta labai įtikinamai.

Kai modelis sklandžiai rašo, argumentuoja ir atsako užtikrintu tonu, pradedame jam priskirti žmogiškąjį sveiką protą. Kitaip tariant, antropomorfizuojame technologiją – elgiamės su ja taip, tarsi ji mąstytų panašiai kaip žmogus.

Jeigu sistema geba parašyti puikią verslo strategijos analizę, mums gali atrodyti, kad ji taip pat patikimai suskaičiuos prekes sandėlio nuotraukoje, įvertins gamybinės linijos defektus ar tiksliai interpretuos sudėtingą dokumento ekrano vaizdą.

Tačiau tai nebūtinai yra tiesa.

DI gali būti labai stiprus vienoje užduotyje ir stebėtinai silpnas kitoje, kuri žmogui atrodo paprastesnė. Todėl pavojingiausia klaida yra ne naudoti DI, o manyti, kad vienas geras atsakymas vienoje srityje automatiškai reiškia patikimumą visose kitose.

Svarbu ne tik technologijų specialistams

Šiandien DI jau naudojamas ne tik eksperimentams ar pramogai. Jis vis dažniau taikomas klientų aptarnavimo, rinkodaros, programavimo, dokumentų analizės, švietimo, medicinos, finansų ir sprendimų priėmimo srityse.

Kuo daugiau užduočių perduodame algoritmams, tuo svarbiau suprasti ne tik jų galimybes, bet ir ribas.

Versle tai gali reikšti skirtumą tarp produktyvumo augimo ir klaidingų sprendimų. Pavyzdžiui, DI gali puikiai apibendrinti šimtą klientų atsiliepimų, bet suklysti skaičiuodamas konkrečių prekių kiekį sandėlio nuotraukoje. Vienoje užduotyje jis tampa produktyvumo įrankiu, kitoje – klaidingo pasitikėjimo šaltiniu.

Švietime tai gali reikšti skirtumą tarp naudingo mokymosi įrankio ir paviršutiniško atsakymų kopijavimo. Kasdieniame gyvenime – tarp patogios pagalbos ir klaidinančios informacijos, kuria pernelyg lengvai patikime.

Todėl kalbėdami apie DI neturėtume klausti tik vieno klausimo: „Ką jis jau gali?“

Ne mažiau svarbus yra ir kitas klausimas: „Kur jis vis dar klysta ir ar mes mokame tas klaidas pastebėti?“

Naujasis DI raštingumas

2026-aisiais svarbiausias gebėjimas nėra vien mokėti naudotis DI įrankiais. Vis daugiau žmonių jais jau naudojasi. Svarbesnis tampa kitas įgūdis – suprasti, kada DI atsakymu galima pasitikėti, o kada jį būtina patikrinti.

Tai galima vadinti naujuoju DI raštingumu.

Jis apima ne tik gebėjimą parašyti gerą užklausą ar pasirinkti tinkamą įrankį. Jis reiškia gebėjimą atpažinti užduotis, kuriose modeliai yra stiprūs, ir tas, kuriose jų atsakymai gali būti pavojingai įtikinami, bet netikslūs.

Ateityje sėkmingiausiai dirbs ne tie, kurie aklai deleguos visas užduotis algoritmams. Sėkmingiausiai dirbs tie, kurie supras šią dantytąją gebėjimų ribą: kur DI gali padėti greičiau mąstyti, analizuoti, kurti ir programuoti, o kur vis dar būtina žmogaus priežiūra.

DI nėra dirbtinis žmogus. Tai labai galingas, bet netolygus įrankis. Ir kuo greičiau tai suprasime, tuo protingiau galėsime juo naudotis.

JAV atliktas tyrimas 2025 m. parodė, kad belaidės ausinės vis dažniau pradėtos naudoti kaip stiliaus detalės. Todėl dėl šios priežasties šiandien vis dažniau jos pasirenkamos dėl formos, spalvos, medžiagos. 

Ko tikimės iš kasdien naudojamų ausinių

Belaidės ausinės, išmanieji laikrodžiai ir kiti dėvimieji įrenginiai tapo nuolatine kasdienybės dalimi. Juos naudojame darbe, keliaudami, sportuodami ar leisdami laisvalaikį, todėl kartu su techninėmis galimybėmis vis daugiau reikšmės įgyja komfortas, išvaizda ir tinkamumas skirtingoms situacijoms.

Skirtingai nei telefonas ar kompiuteris, dėvimieji įrenginiai yra nuolat matomi ir tiesiogiai liečiasi su kūnu. Dėl to jų dizainas turi suderinti kelis poreikius: būti patogus ilgiau naudojant, prisitaikyti prie žmogaus kasdienybės ir kartu derėti prie jo stiliaus. Spalva, forma ir medžiagos tokiais atvejais tampa ne vien estetinėmis detalėmis, bet ir svarbia bendros naudojimo patirties dalimi.

„Ausines žmonės dėvi vis ilgiau ir įvairiausiomis aplinkybėmis, todėl greta garso kokybės vis svarbesnis tampa ir kasdienis komfortas. Ne mažiau svarbu, kad jos leistų girdėti aplinką, kai to reikia, ir atrodytų taip, kad jas norėtųsi dėvėti kasdien. Todėl kuriant ausines tenka ieškoti pusiausvyros tarp techninių savybių, komforto ir dizaino“, – sako „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė.

Kas slypi už gero technologijų dizaino

Spalva, medžiagos ir paviršiaus apdaila yra svarbi produkto kūrimo dalis. Dizaino srityje šie elementai apibendrinami CMF sąvoka (angl. colour, material and finish). Jie lemia ne tik įrenginio išvaizdą, bet ir jo paviršiaus pojūtį, patvarumą bei bendrą įspūdį, kurį jis sukuria. Todėl CMF šiandien laikoma svarbia produktų dizaino disciplina, apimančia tiek estetiką, tiek praktinius naudojimo aspektus.

Tai ypač aktualu kuriant dėvimąsias technologijas – belaides ausines, išmaniuosius laikrodžius ar kitus prie kūno priglundančius įrenginius. Kadangi jie dažnai naudojami ilgą laiką, svarbus ne tik patrauklus dizainas, bet ir komfortas, medžiagų pojūtis bei ilgaamžiškumas. Dėl to spalva, medžiagos ir paviršiaus apdaila vertinamos ne atskirai, o kaip tarpusavyje susiję sprendimai.

Vienas pavyzdžių, kaip šie sprendimai derinami praktiškai, – „Huawei FreeClip 2“ ausinės. Jų atvirojo tipo C formos konstrukcija sukurta taip, kad ausinės patogiai laikytųsi prie ausies, o odai draugiškas skystasis silikonas suteiktų minkštesnį pojūtį jas dėvint. Alyvinė spalva bei matinės ir blizgios detalės išryškina neįprastą ausinių formą ir suteikia jų dizainui daugiau savitumo.

Spalvos, kuri leidžia išsiskirti

Vartotojų elektronikos dizaine dažnai pasirenkamos neutralios spalvos – juoda, balta, pilka ar sidabrinė. Jos laikomos universaliomis ir lengvai pritaikomomis skirtingose aplinkose. Tačiau technologijoms tampant vis labiau matoma kasdienio įvaizdžio dalimi, keičiasi ir požiūris į jų spalvą.

Šiandien galima rinktis, ar įrenginys turėtų nepastebimai įsilieti į kasdienį stilių, ar tapti ryškesniu jo akcentu. Spalva suteikia technologijai daugiau savitumo ir leidžia ją derinti prie įvaizdžio panašiai kaip laikrodį, akinius, papuošalus ar kitus kasdienius aksesuarus.

Alyvinė „Huawei FreeClip 2“ versija iliustruoja, kaip spalva gali pakeisti bendrą technologinio įrenginio įspūdį. Sodresnis atspalvis išryškina neįprastą ausinių formą, todėl jos tampa labiau pastebima kasdienio įvaizdžio detale.

Vasarą toks dizaino pasirinkimas tampa dar pastebimesnis. Daugiau laiko leidžiant mieste, keliaujant, lankantis festivaliuose ar atostogaujant, dėvimosios technologijos dažniau tampa matoma aprangos dalimi. Todėl jų spalva gali ne tik papildyti įvaizdį, bet ir suteikti jam daugiau individualumo.

„Išskirtinis dizainas turi derėti su kasdieniam naudojimui svarbiomis savybėmis. Viena „Huawei FreeClip 2“ ausinė sveria vos 5,1 gramo, vienu įkrovimu veikia iki 9 valandų, o su įkrovimo dėklu – iki 38 valandų. Todėl ausinės pritaikytos tiek kasdieniam naudojimui mieste, tiek ilgesnėms kelionėms“, – sako U. Eidžiūnaitė.

Neretai dirbtinis intelektas gali pasirodyti kaip puikus pašnekovas, tačiau dar vakar sakytus dalykus jis „užmiršta“. Ši problema atsiranda dėl manymo, jog DI „atmintis“ veikia kitaip nei yra iš tikrųjų. 

Pasak „Tele2" klientų duomenų analizės ir įžvalgų vadovės Ingos Rudinskaitės, viena dažniausių klaidų – manyti, kad dirbtinis intelektas veikia kaip žmogaus atmintis, kuri viską kaupia ir saugo.

„Kol vyksta vienas pokalbis, sistema kiekvieną kartą iš naujo peržvelgia visą iki tol parašytą tekstą. Jūs to nematote, bet techniškai ji tarsi vėl perskaito visą pokalbio istoriją prieš atsakydama. Būtent todėl atrodo, kad ji prisimena, jog prieš dešimt minučių minėjote, iš kur esate", – sako I. Rudinskaitė.

DI ne visada prisimena tai, ką rašėte anksčiau

Pasak ekspertės, daugeliu atvejų DI ne „atsimena“ vartotoją, o tiesiog remiasi tuo, kas parašyta tame pačiame pokalbyje. Jei pokalbis labai ilgas, jo pradžioje pateikta informacija gali būti pamiršta arba įvertinta nebe taip tiksliai.

„Tai galima palyginti su telefone susikaupusiomis nuotraukomis. Kol jų nedaug, lengva greitai rasti, ko ieškote. Bet kai galerijoje atsiranda tūkstančiai nuotraukų, senesnės pasimeta ir jas rasti tampa sunkiau. Panašiai veikia ir DI pokalbis – kuo jis ilgesnis, tuo didesnė tikimybė, kad pradžioje aptartos detalės bus pamirštos arba nebebus tiksliai įvertintos“, – aiškina I. Rudinskaitė.

Pradėjus naują pokalbį, ankstesnė informacija paprastai neperkeliama automatiškai, nebent DI įrankyje įjungta speciali atminties funkcija.

Kodėl naujame pokalbyje DI pradeda nuo nulio

Būtent todėl viename pokalbyje DI gali atrodyti nuoseklus ir „pažįstantis“ vartotoją, o kitame – pradėti viską iš naujo.

„Jei atminties funkcija nėra įjungta, naujas pokalbis prasideda nuo tuščio lapo. Tai reiškia, kad sistema nebūtinai prisimins, apie ką kalbėjote prieš tai. Jei norite tęsti darbą, verta į naują pokalbį įkelti trumpą ankstesnio pokalbio santrauką arba svarbiausią informaciją“, – teigia I. Rudinskaitė.

Tai ypač aktualu tiems, kurie DI naudoja darbui – rašymui, idėjoms, analizei ar dokumentų rengimui. Kuo ilgesnis ir painesnis pokalbis, tuo didesnė tikimybė, kad sistema pradės praleisti ankstesnes detales arba jas interpretuos netiksliai.

Ką svarbu žinoti apie privatumą

Kitas svarbus aspektas – privatumas. Ekspertė primena, kad pokalbis su DI nėra tas pats, kas pokalbis tik savo kompiuteryje ar užrašinėje. Dalis įrankių gali saugoti vartotojo pateiktą informaciją, o kai kuriais atvejais ji gali būti naudojama sistemoms tobulinti.

„Žmonės dažnai DI įrankiams rašo taip, lyg tai būtų visiškai privatus pokalbis. Vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad informacija gali būti perduodama į paslaugos teikėjo serverius. Daugelyje įrankių galima pakeisti privatumo nustatymus ir neleisti, kad pokalbių turinys būtų naudojamas sistemos mokymui. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad duomenys apskritai nebus saugomi – jie kurį laiką gali būti laikomi dėl saugumo, paslaugos veikimo ar teisinių priežasčių“, – sako I. Rudinskaitė.

Privatumo klausimas tampa vis aktualesnis. „Deloitte“ 2025 m. apklausos duomenimis, vartotojų, nerimaujančių dėl duomenų privatumo ir saugumo, dalis per metus išaugo nuo 60 iki 70 proc. Tik apie penktadalis apklaustųjų teigė, kad technologijų bendrovės labai aiškiai paaiškina, kokius duomenis renka ir kaip juos naudoja, o tik 27 proc. išreiškė aukštą arba labai aukštą pasitikėjimą, kad jų duomenys yra saugomi tinkamai.

Todėl ekspertė pataria laikytis paprastos taisyklės – DI įrankiams nerašyti to, ko nenorėtumėte parodyti pašaliniam žmogui. Ypač svarbu nesidalinti asmens kodu, banko duomenimis, slaptažodžiais, sveikatos informacija ar konfidencialiais darbo dokumentais.

Kaip dirbti su DI patogiau

Pasak I. Rudinskaitės, geriausių rezultatų pasiekia tie vartotojai, kurie patys aiškiai susidėlioja informaciją, o ne tikisi, kad DI viską padarys ar prisimins už juos.

„Verta laikytis paprasto principo – vienas pokalbis vienai temai. Taip DI mažiau painioja skirtingas užduotis. Jei pokalbis tampa labai ilgas, galima paprašyti trumpos santraukos ir ją persikelti į naują pokalbį. Taip pat naudinga peržiūrėti, kokią informaciją įrankis yra išsaugojęs atmintyje, jei tokia funkcija įjungta“, – teigia ekspertė.

Augant DI naudojimui kasdieniame darbe, vis daugiau organizacijų dėmesio skiria ne tik patiems įrankiams, bet ir atsakingam jų naudojimui. „Tele2“ darbuotojams yra sukūrusi vidinį dirbtinio intelekto asistentą „Tele2 Genie“, kuris padeda atlikti kasdienes užduotis, apdoroti informaciją ir dirbti efektyviau.

Telefonas akimirksniu geba prisijungti prie įrenginių, kurie turi „Bluethooth“ funkciją. Pirma kart ji pristatytą prieš 26-erius metus. „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai rašoma, kad nors funkcija yra naudojama kasdien, dažnai jos visų galimybių neišnaudojame, o netinka nustatymai gali padėti ir sukčiams. 

Nors „Bluetooth“ technologija buvo sukurta Švedijoje, jos pavadinimas kilo iš daugiau kaip tūkstančio metų senumo Danijos istorijos. Jis siejamas su karaliumi Haroldu Mėlyndančiu (angl. Harald Bluetooth), suvienijusiu Daniją ir dalį Norvegijos. Technologijos kūrėjai šį vardą pasirinko dėl to, kad ir „Bluetooth“ tikslas buvo sujungti skirtingų gamintojų įrenginius į vieną sistemą. Net technologijos logotipas sudarytas iš dviejų skandinaviškų runų, žyminčių Haraldo inicialus.

„Žmonėms atrodo, kad svarbiausios technologijos yra tos, kurias matome ekrane. Vis tik „Bluetooth“ vertė ta, kad jo beveik nepastebime. Jis tiesiog leidžia daiktams veikti kartu: telefonui prisijungti prie ausinių ar sekikliui padėti surasti pamestus raktus“, – sako Martynas Vrubliauskas, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Ne tik ausinėms prijungti

Pirmoji „Bluetooth“ paskirtis buvo pakeisti trumpus laidus tarp netoliese esančių įrenginių – sujungti telefoną su ausine, kompiuterį su pele ar klaviatūra. Nors pirmosios technologijos versijos šiandienos standartais buvo lėtesnės ir ne tokios stabilios, tai tapo proveržiu – įrenginiai pirmą kartą galėjo bendrauti tarpusavyje be laidų ir papildomų adapterių.

Pasak išmaniųjų įrenginių eksperto, šiandien „Bluetooth“ naudojamas ne tik ausinėms, laikrodžiui ar kolonėlėms prijungti. Jis veikia automobiliuose, žaidimų pulteliuose, sveikatos jutikliuose, daiktų sekikliuose, išmaniuosiuose namuose ir net pramonės sistemose.

„Svarbu nepainioti, „Bluetooth“ nėra „Wi-Fi“ pakaitalas. Jo stiprybė – ne greitai siųsti didelius failus, o patogiai ir taupiai sujungti šalia esančius įrenginius. Būtent dėl to ši technologija tokia svarbi mažiems priedams, kurie turi veikti ilgai ir naudoti kuo mažiau baterijos. Failams siųsti šiandien dažniau naudojami greitesni sprendimai – „Quick Share“, „AirDrop“, debesijos paslaugos ar susirašinėjimo programėlės“, – aiškina M. Vrubliauskas.

„Bitės Profas“ pastebi, kad pastaraisiais metais kai kuriose srityse „Bluetooth“ vaidmuo keičiasi. Pavyzdžiui, nauji automobiliai turi integruotą interneto ryšį ar Wi-Fi. Daugelyje Lietuvoje parduodamų naujų automobilių interneto ryšį užtikrina „Bitė“ – būtent ši Lietuvos bendrovė turi išskirtinę sutartį su pasauliniu „Vodafone“.

„Tai reiškia, kad navigacija, eismo informacija, programinės įrangos atnaujinimai ar net dalis pramogų funkcijų, pavyzdžiui, muzika iš „YouTube“ ar „Spotify“, veikia automobilyje be prijungto telefono. „Bluetooth“ automobilyje vis dar naudojamas, kai norima transliuoti turinį iš savo telefono arba naudotis telefono skambučiais“, – pažymi jis.

Pasak M. Vrubliausko, naujos kartos sprendimai, tokie kaip „Bluetooth LE Audio“ ir „Auracast“, leis viešose vietose, pavyzdžiui, oro uostuose, muziejuose ar sporto klubuose, garsą tiesiogiai transliuoti į žmonių ausines ar klausos aparatus.

Viena klaida – „laba diena, sukčiai“

Pati „Bluetooth“ technologija laikoma saugia. Vis dėlto rizika atsiranda, jei žmogus priima nežinomų įrenginių poravimo užklausas arba nuolat palieka įjungtą matomumo režimą.

„Viešose vietose nereikėtų aklai tvirtinti nežinomų „Bluetooth“ poravimo užklausų. Sukčiai gali bandyti apsimesti ausinėmis, automobiliu ar kitu įrenginiu ir taip įtikinti žmogų atlikti veiksmus, kurių jis įprastai nedarytų“, – dėmesį atkreipia skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Jis rekomenduoja „Bluetooth“ įjungti tik tada, kai jo iš tiesų reikia, nepalikti telefono matomo aplinkiniams įrenginiams ir visada įsitikinti, prie kokio įrenginio jungiamasi. Jei žmogus vis dėlto nukentėjo nuo nuotolinių sukčių, patirtus finansinius nuostolius gali padėti kompensuoti „Bitės“ draudimas nuo elektroninių apgavysčių.

Atėjus vasarai ir poilsiaujant prie vandens šaltinių labiausiai baiminamasi mobilųjį telefoną įmesti į vandenį. Tačiau ekspertai teigia, kad tai nėra pati didžiausia telefono grėsmė. Daugiau įtakos turi karštis, mechaniniai pažeidimai ar smėlis. 

„Vis daugiau išmaniųjų telefonų yra atsparūs vandeniui ir dulkėms. Dauguma naujų vidutinės ir aukštesnės klasės modelių turi IP67 ar IP68 sertifikatus. Vis dėlto žmonės dažnai klaidingai mano, kad toks telefonas nebijo nei ežero, nei jūros, nei baseino. Atsparumo bandymai atliekami laboratorinėmis sąlygomis – sūrus ar chloruotas vanduo, smėlis ar stipresnis smūgis gali pažeisti net ir vandeniui atsparų įrenginį.Be to, net ir IP68 sertifikatas nesuteiks atsparumo vandeniui, jei telefono ekranas yra įskilęs“, – sako Andrius Archangelskis, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Pavojingiausia – ne vanduo, o karštis

Pasak „Bitės profo“, vasarą telefonams daugiau žalos neretai padaro ne lietus, o aukšta temperatūra. Ilgiau palikus telefoną tiesioginiuose saulės spinduliuose, jis gali pradėti kaisti, lėčiau veikti ar net laikinai išjungti kai kurias funkcijas. Dideliame karštyje greičiau dėvisi ir telefono baterija.

„Šiuolaikiniai telefonai vienu metu filmuoja aukštos raiškos vaizdą, naudoja 5G ryšį, navigaciją ir dirbtinio intelekto funkcijas. Visa tai reikalauja daug energijos – dėl to karštą dieną telefonas gali perkaisti gerokai greičiau. Geriausia jo nepalikti ant automobilio panelės, paplūdimyje ar kraunamo tiesioginėje saulėje“, – vardija A. Archangelskis.

Telefonui gali pakenkti ir tai, jei visą laiką bus laikomas kelnių kišenėje – saulės karštį padidina ir mūsų kūno šiluma, todėl čia išmaniajam dar karščiau nei lauke. Dėl to svarbutikrinti telefono temperatūrą, o pastebėjus, kad jis karštas – leisti atvėsti natūraliai arba jį trumpam išjungti.

„Nedėkite telefono „greitam atvėsimui“ į šaldytuvą ar su drėgmės nepraleidžiančiu maišeliu į vandenį – taip telefonui gali pakenkti ir šaltis, ir drėgmė. Įrenginį staigiai vėsinant gali susidaryti kondensatas ne tik jo išorėje, bet ir viduje bei pažeisti telefono komponentus“, – teigia ekspertas.

Smėlis – nepastebimas telefono priešas

Nors telefonai tampa vis atsparesni, kita didele grėsme vasarą išlieka smėlis. Smulkios jo dalelės gali patekti į įkrovimo jungtį, garsiakalbius ar mikrofoną ir sutrikdyti jų veikimą.

„Po dienos paplūdimyje nereikėtų skubėti telefono įkrauti – pirmiausia įsitikinkite, ar į jungtį nepateko smėlio ar drėgmės. Jei taip nutiko, nereikėtų jungčių valyti aštriais daiktais – galite pažeisti jų kontaktus. Pirmiausia pabandykite jungtyje esančius nešvarumus tiesiog išpūsti.Jei telefonas vis tik veikia netinkamai, geriausia kreiptis į specialistus“, – pataria skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Nuo mechaninių pažeidimų apsaugos šitai

Daugiau laiko leidžiant aktyviai gamtoje padidėja ir telefono mechaninių pažeidimų rizika – dažniausiai pasitaiko įskilęs ar įbrėžtas telefono ekranas, sudužęs korpusas.

„Telefonas nėra atsparus kritimui ant akmenų ar asfalto. Dėl to verta pasirūpinti kokybišku dėklu ir visą ekraną dengiančiu apsauginiu stiklu – tai paprasčiausias būdas sumažinti mechaninių pažeidimų riziką. Renkantis dėklą svarbu ne jo išvaizda, o tai, kad jis būtų neslidus ir gerai sugertų smūgį“, – sako ekspertas.

A. Archangelskis taip pat primena, kad aktyviai leidžiant laiką gamtoje telefonai dažniau ne tik pažeidžiami, bet ir pametami. Dėl to dar prieš išvykstant į gamtą verta įsitikinti, kad telefone įjungta jo paieškos funkcija.

„Ši funkcija padės ne tik greičiau surasti pamestą įrenginį, bet prireikus ir jį užrakinti ar net nuotoliniu būdu ištrinti jame esančius duomenis. Tai užtrunka vos kelias minutes, bet gali padėti išvengti didesnių nuostolių. Svarbiausia šias funkcijas aktyvuoti dar prieš nelaimei nutinkant, nes vėliau jų įjungti jau nebepavyks“, – pažymi „Bitės profas“.

Pamestą „Samsung“ telefoną galima rasti prisijungus prie „Samsung“ paskyros per „SmartThingsFind“, kitus „Android“ telefonus – per „Google“ įrankį„FindYourPhone“.„iPhone“ įrenginius rasite naudojantis programėle „FindMy“ bet kuriame kitame „Apple“ įrenginyje arba prisijungus prie savo „Apple Account“ paskyros.

VILNIUS TECH pristatė naujas Multimedijos ir kompiuterinio dizaino laboratorijas. Jos suteiks galimybę dėstytojams, studentas ir partneriams galimybę dirbti su šiuolaikinėmis technologijomis, kurios naudojamos kino, žaidimų ir kūrybinių technologijų industrijoje. 

Investicijos į šiuolaikines technologijas

„Kiekvienas išradimas prasideda nuo žaidimo. Neatsitiktinai būtent žaidimų industrijoje nuolat eksperimentuojama su naujausiomis multimedijos technologijomis, kurios vėliau pritaikomos kine, animacijoje, virtualiosios ir papildytosios realybės sprendimuose, švietime, medicinoje ar net gynybos pramonėje. Todėl šiandien svarbu ne tik išmokti naudotis naujausiomis technologijomis, bet ir suprasti, ką gali padaryti dirbtinis intelektas, o kur vis dar būtinas žmogaus kūrybiškumas. To geriausiai išmokstama ne teorijoje, o praktiškai dirbant su technologijomis, kuriant realius sprendimus“, – sako Grafinių sistemų katedros docentė dr. Ingrida Leščauskienė.

Tinkamą praktinio mokymosi aplinką sukurti nėra paprasta. Kūrybinių technologijų industrija keičiasi itin sparčiai, todėl universitetui svarbu augti kartu su industrija ir sudaryti studentams galimybę dirbti su tomis pačiomis technologijomis, kurios naudojamos kuriant žaidimus, interaktyvius sprendimus, virtualiosios ir papildytosios realybės aplikacijas bei kitus inovatyvius skaitmeninius produktus. Būtent todėl per pastaruosius kelerius metus VILNIUS TECH investavo į Multimedijos ir kompiuterinio dizaino laboratorijų infrastruktūrą.

Keturios studijos – nuo virtualios produkcijos iki garso dizaino

Modernizuojant laboratorijas buvo atnaujinta „Apple“ kompiuterių klasė, virtualiosios ir papildytosios realybės laboratorija, įrengtos „Motion Capture“, „foley“ garsų įrašymo ir videomappingo studijos. Jos suteikia studentams galimybę dirbti su profesionalia technine ir programine įranga, naudojama kuriant žaidimus, interaktyvius sprendimus ir kitus kūrybinių technologijų produktus.

„MoCap“ ir virtualios produkcijos studijoje įrengta profesionali judesių fiksavimo sistema, leidžianti realiuoju laiku sujungti realios ir virtualios kameros judesius. Čia studentai mokosi kurti virtualios produkcijos sprendimus, naudojamus kine, animacijoje, kompiuteriniuose žaidimuose ir vizualiųjų efektų projektuose.

Virtualiosios ir papildytosios realybės studijoje studentai kuria ir testuoja virtualiosios realybės žaidimus, naudodami „HTC Vive“ ir „Meta Quest“ technologijas. Čia taip pat įrengta papildytosios realybės smėlio dėžė, leidžianti kurti ir testuoti interaktyvias vizualizacijas.“

Folių studijoje įrengta profesionali garso įrašymo sistema, skirta garso efektams kurti. Studentai mokosi įrašyti ir apdoroti garsus, kurie naudojami filmuose, animacijoje, žaidimuose bei kituose audiovizualiniuose projektuose.

„Pavyzdžiui, jei reikia įrašyti lūžtančio kaulo garsą, juk nelaužysime kaulų. Tačiau itin jautria garso įranga galima įrašyti perlaužiamo saliero garsą, kuris skambės labai panašiai. Tokie praktiniai pavyzdžiai leidžia studentams geriau suprasti garso dizaino kūrimo principus“, – pasakojo Multimedijos ir kompiuterinio dizaino laboratorijos vedėjas Ernestas Čepulionis.

Videomappingo studija skirta vaizdo projekcijų kūrimui. Joje įrengta televizijos ekranų sienelė ir įranga, leidžianti projektuoti vaizdą ant architektūrinių objektų bei jų 3D modelių. Studentų kurti darbai jau buvo pristatyti Vilniaus šviesų festivalyje, kituose viešuose renginiuose.

„Dabar yra labai geras metas plėsti bendradarbiavimą ir suteikti studentams galimybę dirbti su naujausiomis technologijomis. Tai ne tik kelia studijų kokybę, bet ir stiprina ryšį su sparčiai augančia Lietuvos žaidimų industrija. Tikiu, kad šiomis laboratorijomis aktyviai naudosis ne tik studentai, bet ir kūrybinės studijos bei industrijos partneriai“, – sakė Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos atstovas Ričardas Jaščemskas.