Dirbtinio intelekto tobulėjimas keičia ir mokymo kokybę. Vis daugiau studentų į pagalbą pasitelkia dirbtinio intelekto siūlomas funkcijas, kurios padeda ieškoti informacijos, spręsti užduotis. Tyrimų duomenimis DI gali padėti kelti studento motyvaciją ir įsitraukimą, kadangi jis suteikia lengvesnius paaiškinimus ir prieigą prie informacijos.

Vis dėlto, nors dirbtinis intelektas leidžia informaciją pasiekti greičiau nei bet kada anksčiau, kyla svarbus klausimas – ar greitas atsakymas visada reiškia kokybišką mokymąsi? Taip pat vėl grįžtame prie fundamentalaus klausimo: kaip iš tiesų formuojasi ilgalaikis supratimas ir kokį vaidmenį jame atlieka laikas?

Apie tai, kaip dirbtinio intelekto įrankiai veikia mokymosi procesą, plačiau pasakoja VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto (FMF) Informacinių technologijų katedros doc. dr. Irina Vinogradova-Zinkevič, turinti tarpdisciplininį išsilavinimą matematikos, informatikos ir edukologijos srityse.

Patogu – bet ar padeda mokytis?

Generatyvinis dirbtinis intelektas leidžia greitai gauti atsakymus, paaiškinimus ar net išspręstas užduotis. Tačiau tokia pagalba gali lemti vadinamąjį kognityvinį perkėlimą, kai dalis mąstymo procesų perkeliama išoriniams įrankiams.

„Kai studentas gauna paruoštą atsakymą, gali susidaryti įspūdis, kad medžiaga yra suprasta. Vis dėlto, žinių vertinimo metu dažnai paaiškėja, kad šis supratimas yra paviršutiniškas. Šis reiškinys siejamas su vadinamąja „mokymosi iliuzija“, kai informacija atrodo aiški ją skaitant ar matant paaiškinimą, tačiau be pagalbos studentas jos nebegali atkurti“, – pažymi doc. dr. I. Vinogradova-Zinkevič.

Paviršutiniškas mokymasis ar ilgalaikis žinių įsisavinimas?

Tyrimai rodo, kad neapgalvotas DI naudojimas gali skatinti paviršutinišką mokymąsi. Tokiu atveju informacija įsimenama trumpam, tačiau nėra susiejama į nuoseklią žinių sistemą.

Doc. dr. I. Vinogradova-Zinkevič per daugiau nei dvidešimt metų darbo VILNIUS TECH sukaupė ilgametę pedagoginę patirtį, apimančią dėstymą, dėstytojų kvalifikacijos tobulinimo kursų vedimą bei dalyvavimą edukaciniuose projektuose. Ši patirtis leido įgyti vertingų įžvalgų apie mokymosi procesų pokyčius. „Savo paskaitose, nuo praeitų mokslo metų rudens semestro pastebėjau ryškų studentų konceptualaus supratimo susilpnėjimą bei sunkų įgytų žinių perkėlimą naujosiose situacijose. Studentai, gebėję parengti kokybiškas laboratorinių darbų ataskaitas ir sklandžiai pristatyti jų rezultatus, po tam tikro laiko susidurdavo su sunkumais atkartodami įgytas žinias ar taikant jas analogiškose užduotyse“, – pastebi dėstytoja.

Būtent šie pastebėjimai paskatino giliau analizuoti dirbtinio intelekto poveikį mokymosi kokybei ir tapo pagrindu šių metų balandį pateiktai tarptautinio mokslinio projekto „AI-LEARN“ paraiškai. Prie šios iniciatyvos prisijungė mokslininkai iš Jyväskylä universiteto Suomijoje, Umeå universiteto Švedijoje ir Farerų salų universiteto, kurie savo akademinėje veikloje taip pat kelia klausimus, susijusius su atsakingu dirbtinio intelekto naudojimu mokymosi procese.

Docentė taip pat atkreipia dėmesį, kad dalis studentų, derinančių studijas su darbu, susiduria su laiko trūkumu ir nuovargiu, todėl kontaktinių užsiėmimų metu mažėja jų dėmesio koncentracija ir įsitraukimas į diskusijas bei aptarimus. Dėl to studentai dažnai atideda mokymąsi vėlesniam laikui, pereina prie savarankiško darbo ir neretai pasitelkia dirbtinio intelekto įrankius, leidžiančius greičiau generuoti atsakymus, tačiau tai ne visuomet skatina gilesnį medžiagos apdorojimą.

Kodėl mokymuisi reikia laiko?

Žmogaus pažintiniai procesai yra apriboti darbo atminties pajėgumu. Skirtingai nei dirbtinio intelekto sistemos, kurios gali generuoti atsakymus akimirksniu, žmogaus mokymasis yra susijęs su laipsnišku žinių struktūrų formavimu ilgalaikėje atmintyje, paaiškina VILNIUS TECH mokslininkė.

„Būtent todėl svarbu, kaip organizuojamas mokymasis. Vadovaujantis vokiečių psichologo, eksperimentinių atminties tyrimų pradininko Hermann Ebbinghaus tyrimais, išskaidytas mokymasis (kai medžiaga kartojama su pertraukomis) yra efektyvesnis nei intensyvus kartojimas per trumpą laiką. Vėlesni tyrimai patvirtino, kad nors intensyvus mokymasis gali suteikti greitą rezultatą, ilgainiui tokios žinios išlieka silpniau. Kai per trumpą laiką tenka apdoroti didelį kiekį informacijos, gali atsirasti kognityvinė perkrova, apsunkinanti gilesnį supratimą ir žinių įsisavinimą“, – pastebi docentė.

Kaip stiprinti ilgalaikę atmintį studijų procese?

Ilgalaikį žinių įtvirtinimą lemia ne vien mokymuisi skirtas laikas – ne mažiau svarbus ir pats mokymosi būdas. Dėstytoja I. Vinogradova-Zinkevič pabrėžia, kad gilesniam supratimui svarbus aktyvus darbas su informacija – jos kartojimas, taikymas bei savarankiškas žinių atkūrimas.

„Efektyviam įsiminimui rekomenduojama medžiagą kartoti keliais intervalais (pvz., po 1 dienos, 3–4 dienų, savaitės ir vėliau), o pats kartojimo procesas turėtų apimti aktyvų žinių atkūrimą, o ne vien pasyvų peržiūrėjimą. Būtent dėl šios priežasties, paskaitų metu dėstytojai dažnai įtraukia klausimus iš ankstesnės medžiagos, siekdami skatinti ilgalaikį žinių įtvirtinimą“, – patikslina mokslininkė.

Taip pat, bandymas savarankiškai prisiminti informaciją (pvz., atsakinėjant į klausimus be pagalbos) stiprina atmintį labiau nei pakartotinis medžiagos peržiūrėjimas.

Gebėjimas paaiškinti sąvokas savais žodžiais skatina gilesnį temos supratimą ir padeda formuoti nuoseklias žinių struktūras. Net ir aiškindamas sąvokas dirbtiniam intelektui, atliekančiam konsultanto vaidmenį, žmogus gali geriau įsisavinti nagrinėjamą temą.

Kitas svarbus aspektas, pažymi dėstytoja, tai ne tik įsiminti atskiras formules ar faktus, bet ir suprasti jų tarpusavio ryšius bei bendrus principus. DI gali būti naudingas kaip pagalbinė priemonė, tačiau svarbu išlaikyti aktyvų mokymosi vaidmenį – ne tik gauti atsakymus, bet ir juos analizuoti, tikrinti bei interpretuoti.

„Vis dėlto visų mokymosi procesų kontroliuoti nėra įmanoma, todėl didėja paties studento vaidmuo priimant sprendimus, kaip ir kokiu mastu naudoti dirbtinio intelekto įrankius. Tokie sprendimai tiesiogiai susiję su mokymosi rezultatais, ypač ilgalaikės atminties ir konceptualaus supratimo formavimu“, – apibendrina VILNIUS TECH dėstytoja doc. dr. Irina Vinogradova-Zinkevič.

Pristatytos naujos „Google Maps“ funkcijos dviratininkams leis keliauti dar lengviau. Nuo šiol keliautojai galės rasti dviračių nuomos punktus, pasitikrinti dviračių prieinamumą, o dėka „Gemini“ integracijos, dviratininkai galės matyti maršrutus ar leis išiųsti žinutę su „Gemini“ pagalba jų vardu, jei keliautojas vėluotų atvykti. 

Dviračių maršrutai ir navigacija, tinkantys vasaros sezonui

Šalia esamų transporto režimų „Google Maps" – vairavimo automobiliu, viešojo transporto, pėsčiomis ir pavėžėjimo paslaugų – dviračių maršrutai ir navigacija pristatomi „Maps" vartotojams Lietuvoje. Tad nesvarbu, ar ieškote trumpesnio kelio į Vingio parką, ar vaizdingo maršruto iki Nidos švyturio – dabar galima lengvai atrasti geriausius būdus judėti lauke ant dviejų ratų transporto priemonių. Be to, pridedama posūkis po posūkio balso navigacijos dviračiams funkcija, kad nurodymų būtų galima klausytis per ausines kelyje.

Naujasis dviračių rodinys „Google Maps"

Šalia viešojo transporto, eismo ir „Street View" rodinių, naudotojai dabar galės matyti dviračių rodinį savo „Google Maps", rodantį dviračiams palankius maršrutus. Pagal rodomas spalvas bus galima matyti dviračių takų tipus kelyje. Takai be automobilių eismo žymimi tamsiai žalia ištisinė linija, specialiai įrengti dviračių takai – šviesiai žalia ištisinė linija, dviračiams palankūs keliai be dviračių tako, tačiau vis tiek rekomenduojami dviratininkams – šviesiai žalia punktyrine linija, o neasfaltuoti žvyrkeliai ir takai – tamsiai žalia brūkšnine linija.

Dirbtinio intelekto pagalba dviratininkams kelyje

„Gemini" navigacijoje teikia dviratininkams balsinę pagalbą, kad jie galėtų išlikti saugūs ir susikaupę kelyje. Pavyzdžiui, dviratininkai gali paklausti „Gemini" apie numatomą atvykimo laiką, sužinoti apie geriausiai įvertintas kavines maršrute arba, jei vėluojama, paprašyti „Gemini" išsiųsti žinutę jų vardu. „Gemini" navigacija dviratininkams prieinama lietuvių kalba. Funkcija palaipsniui įdiegiama vartotojams.

Nuolat tobulinama technologija ir partnerystės, siekiant užtikrinti sklandžią kelionę vartotojams

Siekiant pateikti žmonėms aktualiausius ir naujausius dviračių maršrutus, naudojamas mašininio mokymosi, kompleksinių algoritmų, vaizdų bei vyriausybinių institucijų ir „Maps" bendruomenės duomenų derinys. Taip pat atsižvelgiama į įvairias dviračių takų formas ir gretimas gatves, kurios gali būti mažiau patogios dviejų ratų transporto priemonėms, kad dviratininkai galėtų naudotis patogiausiu maršrutu. Tačiau geriausias maršrutas gali keistis, tad aktyviai dirbama, kad nauja informacija būtų nedelsiant atspindėta žemėlapiuose. Vietos valdžios institucijos gali teikti šiuos duomenis per „Google Maps Content Partners" portalą, kad naujausia informacija apie dviračių takus atsirastų „Google Maps".

Netrukus: nuorodos iki dviračių dalijimosi stotelių

Ateityje vietiniai keliautojai galės matyti dviračių dalijimosi stotelių vietas ir laisvų dviračių skaičių realiuoju laiku. Šioje netrukus pristatomoje funkcijoje, jei vartotojai ieškos dviračių maršrutų, jie gaus išsamias maršruto nuorodas. Tai apims nuorodas pėsčiomis iki dviračių nuomos stotelių, esančių netoli pradinio taško, kartu su realiu dviračių prieinamumu. Be to, jie gaus posūkis po posūkio dviračių maršrutus iki nuomos stotelės, esančios arčiausiai tikslo, su tiesioginiu stotelės prieinamumu, ir nuorodas pėsčiomis nuo šios stotelės iki galutinio tikslo. Funkcija bus palaipsniui pristatoma per ateinančius kelis mėnesius.

Jei baterija senka neįpusėjus dienai, tai rodo, kad telefono baterijos būklė prastėja. „Tele2“ inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius teigia, kad įtakos daro ne tik telefono amžius, bet ir kasdieniai krovimo įpročiai.

Dažnai apie savo telefono bateriją susimąstome tik tada, kai ši neveikia nė dienos ar pats įrenginys ima netikėtai išsijungti. Visgi A. Lukošius pabrėžia, kad baterijos būklė formuojasi ne per vieną dieną – tai ilgalaikių įpročių rezultatas.

„Šiuolaikiniuose telefonuose yra vadinamasis baterijos būklės (angl. battery health) rodiklis, kuris parodo, kiek pradinės talpos baterija dar yra išlaikiusi. Kiekvienas naujas įrenginys pradeda nuo 100 proc., tačiau laikui bėgant šis skaičius natūraliai mažėja – baterija tiesiog nebegali sukaupti tiek energijos, kiek galėjo pirmosiomis naudojimo dienomis. Tai reiškia, kad telefoną gali tekti keisti anksčiau nei planuota, nors pats įrenginys dar veikia sklandžiai“, – aiškina A. Lukošius.

Pasak eksperto, baterijos būklė yra ilgalaikis rodiklis. Jis parodo, kaip savo telefoną naudojome pastaruosius mėnesius ar net metus. Todėl net jei šiandien viskas atrodo gerai, netinkamų įpročių pasekmės gali išryškėti vėliau.

„Daugelis nustemba pamatę, kad jų telefono baterijos rodiklis nukritęs iki 80 ar net 60 proc. ir galvoja, kad kažkas sugedo. Tačiau iš tiesų tai visiškai natūralus procesas – baterijos viduje nuolat vyksta cheminės reakcijos, kurios su kiekvienu įkrovimo ir iškrovimo ciklu po truputį mažina jos talpą. Šį dėvėjimąsi dar labiau spartina tam tikri veiksniai, kuriuos pakoregavus, dėvėjimosi procesą galima gerokai sulėtinti ir padėti ilgiau išlaikyti gerą baterijos būklę“, – sako „Tele2“ inovacijų ekspertas.

Netinkami įkrovimo įpročiai – tylūs baterijos „žudikai“

Nors baterijos senėjimo sustabdyti neįmanoma, tinkami įpročiai gali padėti šį procesą sulėtinti ir ilgiau išlaikyti gerą jos būklę.

„Itin didelę įtaką baterijos ilgaamžiškumui turi turi telefono naudojimas tuo metu, kai jis kraunamas. Naršymas socialiniuose tinkluose, vaizdo įrašų žiūrėjimas ar žaidimai sukelia papildomą apkrovą, todėl įrenginys labiau kaista. Tokiu atveju baterija vienu metu ir kraunama, ir aktyviai naudojama, todėl kyla jos temperatūra. Šiluma yra vienas pagrindinių veiksnių, greitinančių baterijos nusidėvėjimą“, – aiškina A. Lukošius.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į aplinkos temperatūrą – įkraunant telefono bateriją per aukštoje arba per žemoje temperatūroje, baterijos dėvėjimasis spartėja.

„Pavyzdžiui, jei telefonas įkraunamas ant palangės tiesioginiuose saulės spinduliuose, automobilyje vasarą ar esant dideliam šalčiui, tai gali neigiamai paveikti baterijos talpą. Kraunant tokiomis sąlygomis, baterijos viduje vykstantys procesai tampa mažiau stabilūs, todėl ji greičiau nusidėvi. Dėl to svarbu stengtis telefoną naudoti ir krauti kambario temperatūroje“, – pataria A. Lukošius.

Daugiau žalos negu naudos

Nors dažniausiai dėmesys krypsta į patį krovimo procesą, baterijos būklei įtakos turi ir kiti, iš pirmo žvilgsnio mažiau svarbūs dalykai.

„Pavyzdžiui, nekokybiški, neoriginalūs ar su telefonu nesuderinti įkrovikliai gali tiekti nestabilią įtampą, dėl to baterija kraunama netolygiai ir ilgainiui dėvisi greičiau. Tai nėra dalykas, kuris pasimato iš karto, tačiau ilgainiui gali turėti apčiuopiamą įtaką baterijos būklei. Taip pat dažnai pasitaiko scenarijus, kai telefonas yra įkraunamas pernakt – toks įprotis šiandien jau nėra toks rizikingas, kaip buvo anksčiau, nes dauguma naujų telefonų turi apsaugas ir optimizuoto įkrovimo funkcijas, vis dėlto, telefonams, kurie tokios apsaugos neturi, tai gali prisidėti prie greitesnio baterijos susidėvėjimo“, – akcentuoja A. Lukošius

Ekspertas taip pat pabrėžia, kad ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį ir į kasdienį telefono naudojimą: „Pavyzdžiui, jei bateriją nuolat iškraunate iki 0 proc., tai sukelia papildomą stresą baterijos cheminiams procesams. Ilgainiui tai mažina jos talpą ir trumpina bendrą tarnavimo laiką. Taip pat foninės programėlės, retai naudojamos, bet nuolat veikiančios funkcijos ar neatnaujinta programinė įranga gali didinti energijos suvartojimą ir papildomai apkrauti bateriją.“

Prieš kelis mėnesius Pietų Korėjoje sučiupti keturi įtariamieji, kurie įsilaužė į beveik 120 tūkst, stebėjimo kamerų. Tai rodo, kad tokios atakos dar „neišėjo iš mados“. „Bite Lietuvoa“ pranešime atsakoma, ar verta klijuoti įrenginių kameras. 

„Kamerų šiandien yra milijardai – nuo išmaniųjų telefonų iki namų stebėjimo sistemų, ir visos jos yra patrauklus taikinys kibernetiniams nusikaltėliams. Problema ta, kad didelė dalis žmonių vis dar nepakankamai kritiškai vertina kibernetines grėsmes ir patys to nežinodami atveria prieigą prie įrenginių kamerų“, – pasakoja Karolis Špiliauskas, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų sprendimų ekspertas.

Pasak jo, kamerų užkrėtimas (angl. camfecting) yra kibernetinės atakos, kurių metu programišiai nuotoliniu būdu užgrobia įrenginių kameras ir žmonėms to nežinant gali jas valdyti – įjungti, išjungti, pradėti jomis filmuoti ar fotografuoti. Toks įsilaužimas atliekamas įrenginį užkrečiant virusu arba prieigos paprasčiausiai paprašant – per kenkėjiškas programėles ar apgaulingas nuorodas.

„Viena dažniausių schemų – apgaulės programėlės (angl. rogue apps), kurios atrodo patikimos ir atlieka realią funkciją, tačiau kartu prašo prieigos prie svarbių įrenginio funkcijų, įskaitant kamerą. Žmonės dažnai suteikia šiuos leidimus net nesusimąstydami, ar jie iš tiesų reikalingi“, – aiškina K. Špiliauskas ir pataria įvertinti riziką, kai programėlė, kurios funkcija visiškai nesusijusi su fotografavimu ar vaizdo įrašymu, prašo prieigos prie įrenginio kameros.

Telefono ar kompiuterio kamera dažniausiai nėra vienintelis taikinys – programišius kur kas labiau domina jūsų įrenginyje esantys duomenys.

„Jei programišiai gauna prieigą prie telefono, jie paprastai siekia kur kas daugiau – mikrofono, nuotraukų galerijos, kontaktų ar net prisijungimų prie įvairių paskyrų. Kamera tokiu atveju tampa tik viena iš priemonių informacijai rinkti. Tokia informacija vėliau gali būti panaudota ne tik privatumo pažeidimams, bet ir šantažui, tapatybės vagystei ar finansiniams bei reputaciniams nusikaltimams – pavyzdžiui, bandant perimti paskyras ar daryti spaudimą aukai“, – pabrėžia ekspertas.

Pasirinkimą užklijuoti įrenginių kameras K. Špiliauskas vertina atsargiai – tai apsaugo tik nuo vaizdo įrašų darymo.

„Fiziškai uždengta kamera negali fiksuoti vaizdo. Vis tik svarbu suprasti, kad tai tik papildomas saugumo sluoksnis, o ne pagrindinė įrenginio apsauga. Visada išlieka rizika, kad bus pasiekiamos ir kitos funkcijos“, – teigia skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ išmaniųjų sprendimų ekspertas.

Anot jo, kur kas didesnę reikšmę turi kasdieniai naršymo internete įpročiai ir bendras išmaniojo įrenginio saugumas.

„Svarbiausia yra reguliariai atnaujinti programinę įrangą, naudoti stiprius slaptažodžius, įjungti dviejų veiksnių autentifikaciją ir labai atsakingai vertinti, kokius leidimus suteikiame programėlėms. Taip pat reikėtų naudoti tik oficialiose programėlių parduotuvėse esančias programėles, nediegti jų iš nežinomų puslapių ar gautų el. laiškų“, – akcentuoja K. Špiliauskas.

Šuns dienos proga, jų šeimininkai yra kviečiami išbandyti tris programėles, kurios padeda ne tik rūpintis šuniuku, bet ir jį dresiruoti. 

„Prižiūrėti augintinį šiandien lengviau nei bet kada anksčiau – išmaniosios technologijos leidžia dalį rūpesčių perkelti į išmanųjį. Vos keli paspaudimai telefone – ir galite stebėti, ką šuo veikia namuose, gauti priminimus apie jo priežiūrą ar analizuoti jo aktyvumą. Žinoma, jokios technologijos nepakeis kasdienių pasivaikščiojimų ar žaidimų, tačiau gali tapti patikimu pagalbininku tiek dresuojant, tiek prižiūrint šuns sveikatą“, – sako Martynas Vrubliauskas, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Nuo praėjusių metų augintinius turintys „Bitė Lietuva“ darbuotojai gali naudotis jiems skirtomis papildomomis naudomis – prižiūrėti augintinių sveikatą veterinarijos klinikose, dirbti nuotoliu įsigijus naują augintinį ar pasinaudoti apmokamu laisvadieniu netekus mylimo gyvūno. Bendrovės duomenimis, kiek mažiau nei pusė, apie 300 darbuotojų, šiuo metu turi bent vieną augintinį.

Šuns dienos proga siūlome išbandyti tris išmanius sprendimus lengvesnei augintinių priežiūrai.

Išmani augintinio dresūra

Su programėle „Dogo“ šuns dresūra galti tapti gerokai lengvesnė. Joje rasite visus tam reikalingus įrankius bei daugiau nei 100 pamokų, todėl augintinį sėkmingai ugdyti galėsite patys.

„Pradėti verta nuo bendro paklusnumo komandų, išmokančių gulėti, sėdėti, neloti, ateiti pakviestam. Vėliau galima pereiti prie sudėtingesnių užduočių, pavyzdžiui, „ėjimo į tualetą“, miegojimo paskirtoje vietoje, pavadėlio nešiojimo. Galiausiai, augintinį galėsite išmokyti ir kelių nuotaikingų triukų“, – sako „Bitės Profas“ M. Vrubliauskas.

Kiekviena pamoka pateikiama su aiškiais dresūros žingsniais, patarimais, pavyzdžiais ir aiškinamaisiais vaizdo įrašais, todėl mokymosi procesas tampa lengvai suprantamas. Jei prireikia pagalbos, galima kreiptis į „Dogo“ trenerius ir jiems nusiuntus vaizdo įrašą gauti naudingų įžvalgų. Programėlė taip pat turi ir papildomų funkcijų, pavyzdžiui, „klikerį“ – skirtingus garsus skleidžiantį mygtuką, padedantį formuoti šuns įpročius, nes garsas ilgainiui susiejamas su skanėstu ir leidžia iššaukti norimą elgesį.

Svarbiausią informaciją išsaugos ir primins programėlė

Augintinis suteikia daug džiaugsmo, bet ir reikalauja atsakingos priežiūros. Būtinąsias šeimininko atsakomybes visada prisiminti padės programėlė „11pets“.

„Apsilankymai veterinarijos klinikoje, dresūros treniruotės, kirpykla, medikamentų davimas ar tiesiog smagus pasivaikščiojimas – apie visas šias ir dar daugiau užduočių informuos „11pets“. Kaip ir telefono kalendoriuje, taip ir čia nustatytu laiku gausite priminimus apie tai, ką turite atlikti. Programėlėje galima išsaugoti kelių augintinių duomenis, sukūrus jiems atskiras anketas“, – sako skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas M. Vrubliauskas.

Garsų biblioteka

Kad laikas su šuniu būtų dar smagesnis, jį galima pradžiuginti įvairiais garsais – šie gali pasitarnauti tiek dresūrai, tiek fotografuojant vietoje nenustygstantį augintinį.

„iPhone“ telefonams skirtoje programėlėje „iTrainer Dog Whistle & Clicker“ rasite įvairiausių garsų, į kuriuos gyvūnai reaguoja stipriausiai. Tai ir žaisliuko cypsėjimas, ir katės miaukimas, ir jau legenda tapęs žmonėms negirdimas, bet šunims puikiai atpažįstamas švilpuko garsas. Visi šie garsai padės ne tik išgauti smagias gyvūno reakcijas, bet ir atkreips jo dėmesį į garso šaltinį, ypač jei bandote jį nufotografuoti“, – pasakoja M. Vrubliauskas.

Šiandien tobulėjančios technologijos atveria duris, dėl kurių galima gerinti įvairiausias sistemas. Tačiau duomenimis paremtos sistemos - sudėtingas iššūkis. Kadangi yra labai sunku sukurti sistemas technologijoms, kurios gebėtų pasaulį suprasti taip pat, kaip supranta žmogus.

Be tokio supratimo autonominėms sistemoms sudėtinga patikimai ir saugiai veikti realiame pasaulyje, todėl šį iššūkį šiandien padeda spręsti 3D taškų debesų analizė.

„Įsivaizduokite, kad atliekate milijonus tikslių lazerinių fizinės erdvės, pavyzdžiui, gatvės, miško, ar viso miesto, matavimų ir sujungiate juos, kad sukurtumėte detalų trimatį žemėlapį, sudarytą iš atskirų taškų. Tai yra vadinama 3D taškų debesimi. Šios technologijos padeda kompiuteriams suprasti objektų formas žemėlapyje ir interpretuoti jų kontekstą aplinkoje“, – aiškina Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Rytis Maskeliūnas.

Nuo pėsčiųjų aptikimo iki ištisų miestų žemėlapių sudarymo

Nors dauguma žmonių apie tai retai susimąsto, ankstyvos šios technologijos formos jau naudojamos kasdieniame gyvenime. „Vidutinis žmogus nuolatos susiduria su 3D duomenimis ir panašiomis technologijomis, kurios aprašytos mūsų tyrime, net to nesuvokdamas“, – sako KTU Informatikos fakulteto tyrėjas dr. Sarmad Maqsood.

Šiuolaikinės transporto priemonės naudoja tokias sistemas automatiniam avariniam stabdymui ar adaptyviai kruizo kontrolei. Jos leidžia atskirti pėsčiuosius, transporto priemones bei kelio ribas. Tačiau sudėtingomis ar prasto matomumo sąlygomis patikimumas vis dar išlieka problema.

3D taškų debesų duomenys taip pat vis dažniau naudojami kuriant išsamius miestų skaitmeninius modelius. Šie modeliai padeda planuoti miestus, stebėti infrastruktūrą ir analizuoti aplinką, sudarydami vadinamųjų skaitmeninių dvynių pagrindą – virtualias realių objektų kopijas, kurios nuolat atnaujinamos ir naudojamos pokyčiams stebėti.

Tačiau, pasak S. Maqsood, įdiegti šią technologiją nėra lengva. „Kompiuteriai susiduria su dideliais sunkumais analizuodami 3D taškų debesis, nes duomenys netolygūs, nestruktūruoti ir labai didelės apimties“, – aiškina jis. Tyrėjas pažymi, kad duomenys būna nevienodi, arti esantys objektai užfiksuojami tankiai, o tolimesni – rečiau. Be to, svarbūs objektai, tokie kaip pėstieji, pasitaiko daug rečiau nei tokios dominuojančios klasės kaip keliai ar pastatai.

Šie iššūkiai – ne tik techniniai, bet ir praktiniai. Milijonų taškų apdorojimas realiu laiku reikalauja didelių skaičiavimo resursų, o tikslumas – kritiškai svarbus saugumo požiūriu. Triukšmas, uždengimai ir būtinybė suderinti greitį su tikslumu sukelia didžiausią iššūkį siekiant patikimos 3D analizės.

Todėl, KTU mokslininkai sukūrė naują modelį, kuris sujungia kelis 3D duomenų analizės metodus į vieną, efektyvesnę sistemą. Vietoj to, kad būtų analizuojamos tik vietinės detalės ar bendras vaizdas, modelis apjungia abu šiuos aspektus vienu metu, leidžiant sistemai patikimiau interpretuoti sudėtingas aplinkas. Modelis sujungia pažangią transformatoriais pagrįstą analizę, kuri leidžia suprasti ryšius visoje aplinkoje, o ne tik atskirose jos dalyse. Taip pat įdiegti mechanizmai, kurie išryškina svarbias, bet rečiau pasitaikančias detales.

Sprendimas, veikiantis net ir su nepilnais duomenimis

„Įsivaizduokite, kad turite didelę, netvarkingą 3D dėlionę, sudarytą iš milijonų taškų, kurią reikia surūšiuoti į prasmingus objektus – tokius, kaip keliai, medžiai ir pėstieji. Mūsų modelis veikia kaip labai intelektualus ir efektyvus galvosūkių sprendėjas“, – sako R. Maskeliūnas. Analizuodama visos aplinkos ryšius ir išskirdama svarbius elementus, sistema geriau aptinka mažus ar iš dalies matomus objektus, kurių ankstesni metodai galėjo nepastebėti.

Tai tampa ypač svarbu realiose situacijose. Pavyzdžiui, savaeigis automobilis, artėjantis prie sankryžos sutemus, gali užfiksuoti tik kelis duomenų taškus apie iš dalies uždengtą pėsčiąjį. „Užuot praleidęs šią informaciją, modelis ją interpretuoja kontekste. Susieja retus signalus su aplinkiniais elementais, tokiais kaip stulpas ar pėsčiųjų perėja ir nustato asmens buvimą net tada, kai duomenys yra neišsamūs. Šis gebėjimas suprasti kontekstą iš nepilnos informacijos gali reikšmingai pagerinti autonominių sistemų saugumą“, – dalijasi Maskeliūnas.

Modelis taip pat pasižymi efektyvumu, sudėtingas scenas jis apdoroja per kiek ilgiau nei dvi sekundes, išlaikydamas aukštą tikslumą. „Svarbus pasiekimas yra ne tik tikslumas, bet ir efektyvi, vieninga sistema“, – priduria S. Maqsood, pabrėždamas, kad sistema leidžia suspausti ir perduoti didelius 3D duomenų kiekius neprarandant svarbios informacijos, todėl duomenys gali būti efektyviai apdorojami beveik realiu laiku.

Ateityje šios technologijos gali būti taikomos daug plačiau. Nuo pristatymo dronų, veikiančių sudėtingose aplinkose, iki robotų, dalyvaujančių paieškos ir gelbėjimo operacijose. Patikimas 3D aplinkos supratimas tampa vis svarbesnis. Net ir mažiau akivaizdžios sritys galėtų pasinaudoti šia technologija, pavyzdžiui, archeologija, kur iš ribotų duomenų reikia atkurti prasmingas struktūras, arba kriminalistika, kur svarbios net subtilios erdvinės detalės. Ši technologija taip pat galėtų padėti kurti pažangias papildytos realybės sistemas, kur skaitmeninis turinys sklandžiai integruojamas į sudėtingas fizines aplinkas.

Platesniu mastu šie pasiekimai gali iš esmės pakeisti tai, kaip suprantame ir valdome savo aplinką. Tai, kas kadaise atrodė kaip mokslinė fantastika, pamažu tampa realybe – mašinos ne tik mokosi matyti pasaulį, bet ir jį suprasti.

DI vis dažniau naudojamas kasdienybėje, kai kuriais atvejais to net nepastebime. Todėl „Samsung“ technologijų bendrovė tęsia „AI dirbtuvių“ iniciatyvą ir Kaune, balandžio mėnesį kviečia gyventojus į nemokamas gyvas dirbtuves.

Pirmieji šios iniciatyvos renginiai jau įvyko kovo mėnesį Vilniuje ir Kaune, kur sulaukė didelio susidomėjimo. Į dirbtuves rinkosi įvairaus amžiaus dalyviai – nuo moksleivių iki senjorų, norinčių geriau suprasti, kaip dirbtinis intelektas gali palengvinti jų kasdienybę.

„Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė pabrėžia, kad didžiausia šių dirbtuvių vertė – galimybė ne tik sužinoti apie technologijas, bet ir patiems jas išbandyti. Užsiėmimų metu sudėtingesnes temas technologijų ekspertai pristato paprastai ir suprantamai.

„Matome, kad žmonėms labai trūksta ne teorinių paaiškinimų, o realių pavyzdžių – kaip dirbtinio intelekto funkcijos gali būti išnaudojamos kasdienėse situacijose. Būtent tai ir stengiamės parodyti dirbtuvių metu“, – sako E. Tamelytė.

Balandžio antroje pusėje Kaune vyksiančiuose užsiėmimuose gyventojai galės iš arčiau susipažinti su dirbtinio intelekto funkcijomis, integruotomis naujausiuose „Galaxy S26“ serijos išmaniuosiuose telefonuose. Praktinių sesijų metu bus demonstruojama, kaip šios technologijos gali padėti greičiau apdoroti informaciją, lengviau planuoti užduotis ar kurti turinį – nuo tekstų iki vizualų.

Dirbtuvės vyks balandžio 24–26 dienomis Kauno „Akropolio“ „Bitė Lietuva“ salone: penktadienį nuo 15:00 val. iki 19:00 val., šeštadienį ir sekmadienį – nuo 12:00 val. iki 16:00 val. Išankstinė registracija nėra būtina – prisijungti gali visi norintys, pasirinkę jiems patogų laiką pagal numatytą programą.

Pasak organizatorių, šios dirbtuvės suteikia galimybę kiekvienam žmogui atrasti, kaip dirbtinis intelektas gali būti pritaikytas būtent jo kasdienybėje – nepriklausomai nuo amžiaus, profesijos ar turimų technologinių žinių.

Toks asmeninio santykio su technologijomis stiprinimas padeda ne tik geriau suprasti jų veikimą, bet ir įgyti daugiau pasitikėjimo jomis naudojantis. E. Tamelytės teigimu, dirbtuvėse pasitikėjimo įgavę dalyviai drąsiau pradeda taikyti dirbtinio intelekto sprendimus savo darbe, moksluose ar laisvalaikiu.

„Dirbtinis intelektas jau kuris laikas nebėra ateities technologija – jis naudingas įvairiausiose srityse, nuo medicinos iki kasdienių išmaniųjų įrenginių funkcijų. Mūsų tikslas – padėti žmonėms nebijoti juo naudotis ir parodyti, kad tai gali būti paprastas, kasdienis ir itin naudingas įrankis“, – teigia E. Tamelytė.

2025 m. tyrimo duomenys rodo, kad Lietuva yra 7 vietoje visame pasaulyje pagal dirbtinio intelekto naudojimą. Tai rodo, kad Lietuvos gyventojai geba greitai prisitaikyti prie naujų technologijų. 

Nors Lietuva jau dabar išsiskiria aukštu technologijų įsisavinimo tempu, bendrovės „Vilniaus vandenys“ IT vadovo Viktoro Pūro teigimu, tikrąją technologinę lyderystę šiandien lemia gebėjimas kurti dirbtinio intelekto įrankius bei juos taikyti sprendžiant realias problemas.

Jam antrina ir technologijų bendrovės „Samsung“ komunikacijos vadovė Eglė Tamelytė.

Jos teigimu, Lietuvoje vartotojai itin vertina DI funkcijas, integruotas į išmaniuosius įrenginius – aktyviai jomis domisi ir pritaiko kasdienėje veikloje. Vis dėlto, anot jos, lietuviai jau žengia į kitą etapą: vis dažniau imasi iniciatyvos patys kurti personalizuotus, jų poreikiams pritaikytus DI sprendimus.

Nuo vartotojų – link kūrėjų

V. Pūras pabrėžia, kad Lietuvoje formuojasi stipri DI kūrėjų bendruomenė, tačiau ji vis dar yra augimo stadijoje.

„Galėčiau įvardyti nemažai startuolių, kurie kuria sprendimus labai konkrečioms problemoms – nuo pokalbių transkribavimo iki vaizdo analizės ar procesų automatizavimo. Tiesa, dauguma jų šiandien dar yra ankstyvoje stadijoje – ieško partnerių, pirmųjų klientų, realių verslo scenarijų, kuriuose jų sprendimai kurtų apčiuopiamą vertę“, – sako jis.

Anot eksperto, norint tapti stipriais DI sprendimų kūrėjais, Lietuvai dar teks įveikti keletą esminių iššūkių.

„Pirmiausia verslui trūksta konkretumo ir labai aiškių tikslų. DI projektai dažnai pradedami nuo technologijos, o ne nuo klausimo, kokią problemą iš tikrųjų sprendžiame. Antras labai svarbus aspektas – kokybiški duomenys, nes jie yra bet kokio DI sprendimo pamatas. Taip pat reikia resursų – tiek finansinių, tiek žmogiškųjų, tiek laiko. Ir galiausiai – suvokimo, kad DI nėra „stebuklingas mygtukas“, kuris greitai ir be pastangų išspręs visas verslo problemas“, – pabrėžia jis.

Transformacija IT srityje vyksta palaipsniui

Ekspertai sutaria, kad nors dirbtinis intelektas sparčiai keičia IT sektorių, jo potencialas dar nėra visiškai išnaudojamas. Praktikoje DI dažnai lieka pagalbiniu įrankiu, o ne esmine darbo dalimi.

„Pastebime, kad dauguma programuotojų vis dar rašo kodą tradiciniu būdu, DI naudodami fragmentiškai – pavyzdžiui, kodo tikrinimui ar atskiriems, gerai apibrėžtiems „promptams“. Ši tendencija matoma ne tik IT, bet ir kitose organizacijų srityse. Kai DI taps kertiniu darbo varikliu, tai netrukus atsispindės paslaugų kokybėje, kainodaroje ir įgyvendinimo terminuose“, – teigia V. Pūras.

Kalbėdamas apie IT specialistų vaidmens pokyčius, jis išskiria ir dar vieną svarbų aspektą – atsakomybę už galutinį rezultatą.

„Taip, šiandien DI gali ne tik rašyti kodą, bet ir jį analizuoti, testuoti ar perrašyti. Tai neabejotinai keičia žaidimo taisykles. Tačiau čia kyla labai svarbus klausimas – kas prisiima atsakomybę už galutinį rezultatą? Visos gerosios praktikos sako tą patį – naudok DI, bet prieš naudodamas rezultatą jį patikrink“, – sako jis.

Šią mintį papildo ir Eglė Tamelytė, pabrėždama atsakingo technologijų naudojimo svarbą. Anot jos, dirbtinis intelektas gali ženkliai padidinti darbo efektyvumą, tačiau kartu reikalauja ir kritinio vertinimo.

„Naudojant DI labai svarbus sąmoningumas – tai nėra įrankis, kuriuo galima aklai pasitikėti. Jo pateikiamus rezultatus visada reikia vertinti kritiškai, suprasti kontekstą ir priimti galutinį sprendimą pačiam“, – pabrėžia ji.

DI – kasdienis darbo įrankis

DI šiandien jau tapo kasdieniu darbo įrankiu, leidžiančiu greičiau atlikti užduotis ir efektyviau priimti sprendimus. Vis daugiau specialistų jį integruoja į savo darbo procesus – nuo informacijos paieškos iki turinio rengimo.

„Tiek darbinėje, tiek asmeninėje aplinkoje tikrai nebeužtenka tiesiog „žinoti apie DI“. Reikia mokėti juo naudotis ir šią technologiją naudoti kasdien. Esamą situaciją labai taikliai apibūdina ši frazė: DI nepakeis žmogaus, bet pakeis tuos žmones, kurie juo nesinaudoja“, – sako V. Pūras.

Ekspertas dalijasi, kad DI jo kasdienybėje padeda sumažinti rutiną ir taupyti brangų laiką: „Asmeniškai DI naudoju labai praktiškai – nuo informacijos paieškos iki el. laiškų ar prezentacijų rengimo. Ar tai visiškai pakeitė mano darbą? Ne. Bet akivaizdžiai sutaupo laiką ten, kur anksčiau būdavo daug rutinos“.

Technologijų integracija vis labiau persikelia ir į mobiliuosius įrenginius. V. Pūras kasdien naudoja „Samsung Galaxy Fold7“ išmanųjį telefoną, kuris, jo teigimu, pastaruoju metu vis dažniau atstoja dalį darbo įrankių.

„Ilgus metus buvau kito gamintojo lojalus naudotojas, tačiau „Fold7“ leido iš naujo įvertinti, kiek telefonas gali padėti atlikti kasdienes užduotis. Išskleidžiamas ekranas leidžia vienu metu dirbti keliose aplinkose – skaityti dokumentą, šalia matyti pastabas, peržiūrėti diagramas ar el. laiškus. Vadovo darbe tai ypač svarbu, nes sprendimai dažnai priimami kelyje – tarp susitikimų ar komandiruočių metu“, – pasakoja jis.

Ne mažiau svarbios ir į išmanųjį telefoną integruotos DI funkcijos, kurios leidžia dirbti dar efektyviau.

„Labai didelį vaidmenį mano kasdienybėje atlieka „Samsung DeX“ funkcionalumas – ne kartą buvo situacijų, kai telefonas, prijungtas prie monitoriaus ar televizoriaus, tapo laikina, bet visiškai pakankama darbo vieta. O kalbant apie DI, tokios funkcijos kaip greita paieška, užrašų struktūravimas, nuotraukų redagavimas ir vertimas realiu laiku yra tiesiog nepakeičiamos ir leidžia kasdien dirbti efektyviau“, – teigia V. Pūras.

Šiandien maratone dalyvauti nori vis daugiau ir daugiau žmonių, tačiau retas žino kaip pasiruošti tinkamai. Todėl Lukas Tarasevičius pabrėžia, kad maratonui pasiruošimas prasideda gerokai ankščiau nei yra manoma. Jis taip pat sako, kad maratone svarbu ne kiek fizinis krūvis, o gebėjimas laiku pristabdyti ir priimti tinkamus sprendimus. 

Pirmasis maratonas prasideda gerokai anksčiau nei starto dieną

Ruošiantis pirmajam maratonui svarbiausias darbas prasideda gerokai anksčiau nei starto dieną, o tuomet, kai tenka susikurti rutiną ir išmokti laikytis plano net tomis dienomis, kai motyvacijos mažiau. Pasak L. Tarasevičiaus, būtent šiame etape paaiškėja, kad maratonas nėra vienkartinis iššūkis ar spontaniškas sprendimas, o ilgesnis procesas, kuriame svarbiausia ne talentas, o nuoseklumas. Todėl pirmasis maratonas, anot jo, neturėtų būti pradžia – iki jo turėtų atvesti visas kelias: trumpesnės distancijos, palaipsniui augantis krūvis ir gebėjimas vis geriau pažinti savo kūno reakcijas. „Pirmajam maratonui svarbiausia ne talentas, o disciplina ir gebėjimas išlikti procese. Progresą sukuria ne vienas geras bėgimas, o tai, kad savaitė po savaitės laikaisi plano ir nepasiduodi“, – sako sportininkas.

Būtent todėl ruoštis 42 kilometrų distancijai verta pradėti ne nuo pačios distancijos, o nuo pagrindo kūrimo – reguliarių, trumpesnių bėgimų, mažų tikslų ir realistinio požiūrio į progresą. Profesionalus bėgikas pabrėžia, kad daugeliui žmonių didžiausią pokytį sukuria ne staigus šuolis, o keli mėnesiai nuoseklaus darbo, per kuriuos kūnas pamažu prisitaiko prie didesnio krūvio, o pats bėgimas tampa ne tik lengvesnis, bet ir labiau nuspėjamas. Pasak jo, būtent tada mažėja noras viską pasiekti iš karto, o vietoje jo atsiranda svarbiausias dalykas ruošiantis pirmajam maratonui – pasitikėjimas procesu.

Didžiausia klaida – per daug ir per greitai

Nors ruošiantis pirmajam maratonui dažnai atrodo, kad svarbiausia – nepritrūkti motyvacijos, praktikoje daug dažnesnė problema būna visai kita. Pasak L. Tarasevičiaus, viena dažniausių klaidų yra noras progresą paspartinti per greitai – staiga didinamas treniruočių krūvis, pasirenkamas per aukštas tempas arba kūnui paliekama per mažai laiko atsistatyti. Tokiais atvejais bėgimas gana greitai nustoja teikti naudą, o vietoje stabilaus progreso atsiranda nuovargis, įtampa ir didesnė traumų rizika.

„Didžiausia klaida yra noras progresą paspartinti. Per daug, per greitai, per intensyviai. Bėgime labai svarbu suprasti, kad kūnui reikia laiko prisitaikyti prie krūvio, o progresas ateina ne per kelias savaites, o per nuoseklų darbą. Maratonas neturėtų būti pradžia, iki jo turi vesti visas procesas“, – sako L. Tarasevičius.

Sportininkas pabrėžia, kad pirmieji ženklai, jog treniruočių planas tampa per agresyvus, dažnai pasirodo anksčiau nei fizinis skausmas. Prastėjantis miegas, blogesnė nuotaika, dirglumas, nuolatinis nuovargis ar mažėjanti motyvacija treniruotis gali reikšti, kad organizmas nespėja atsistatyti. Tokiais atvejais svarbu ne ignoruoti signalus, o laiku koreguoti krūvį – kartais didesnę pažangą sukuria ne dar viena sunki treniruotė, o papildoma poilsio diena.

Pasak L. Tarasevičiaus, ruošiantis pirmajam maratonui verta atsisakyti noro lygintis su kitais ir koncentruotis į savo ritmą. Tai ypač svarbu šiandien, kai socialiniuose tinkluose lengva susidaryti įspūdį, kad progresas turi būti greitas ir nuolat matomas. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje būtent gebėjimas išlaikyti balansą tarp treniruočių, poilsio ir kasdienio gyvenimo dažniausiai lemia, ar pavyks nuosekliai pasiruošti startui, ar procesas nutrūks dar jam nepriartėjus prie tikslo.

Technologijos padeda ne tik sekti bėgimą, bet ir geriau suprasti kūną

Ruošiantis pirmajam maratonui vis svarbesnį vaidmenį atlieka ir technologijos, kurios padeda ne tik fiksuoti treniruotes, bet ir geriau suprasti, kaip organizmas į jas reaguoja. Pasak L. Tarasevičiaus, išmanieji įrenginiai šiandien gali tapti naudingu pagalbininku tiek planuojant krūvį, tiek vertinant atsistatymą po intensyvesnių bėgimų. Tai ypač aktualu pradedantiesiems, kurie dar tik mokosi atpažinti, kada galima didinti apimtis, o kada organizmui reikia daugiau poilsio.

„Technologijos šiandien gali veikti kaip savotiškas analitikas – jos padeda stebėti ne tik patį bėgimą, bet ir tai, kaip kūnas į jį reaguoja. Svarbiausia, kad duomenys padėtų priimti sprendimus, bet jų nepriimtų už tave“, – pasakoja L. Tarasevičius.

Tokie įrenginiai kaip „Huawei Watch GT Runner 2“ leidžia stebėti ne tik tempą ar įveiktą atstumą, bet ir tokius rodiklius kaip širdies ritmas, miego kokybė, atsistatymas po krūvio ar treniruočių intensyvumas. Šie duomenys gali padėti anksčiau pastebėti, kada organizmas dar nėra pilnai pasirengęs kitai intensyvesnei treniruotei, o kada krūvį jau galima didinti. Pasak L. Tarasevičiaus, ruošiantis ilgesnėms distancijoms ypač svarbus ir GPS tikslumas, nes jis leidžia patikimiau vertinti tempą, distanciją ir išlaikyti stabilesnį ritmą visos treniruotės metu.

Technologijų vaidmuo šiandien neapsiriboja vien sporto funkcijomis – vis dažniau jos tampa ir patogiu kasdienio ritmo palydovu. Nuo šiol „Huawei Watch GT Runner 2“, kaip ir kituose naujausiuose „Huawei“ išmaniuosiuose laikrodžiuose, Europoje prieinami ir bekontakčiai „Curve Pay“ mokėjimai, leidžiantys už pirkinius atsiskaityti tiesiai nuo riešo. Ši funkcija jau veikia daugiau nei 30 Europos rinkų, įskaitant visas Europos Sąjungos šalis, Jungtinę Karalystę, Norvegiją, Islandiją ir Lichtenšteiną, taip dar labiau išplečiant laikrodžio pritaikomumą ne tik treniruotėse, bet ir kasdienėse situacijose.

Anot profesionalaus bėgiko, technologijos naudingiausios tuomet, kai jos padeda ne vaikytis skaičių, o priimti labiau pagrįstus sprendimus kasdienėje treniruočių rutinoje. Ruošiantis pirmajam maratonui svarbu ne tik turėti aiškų tikslą, bet ir pasirinkti priemones, kurios padeda išlaikyti nuoseklumą, laiku koreguoti krūvį ir geriau suprasti savo kūno siunčiamus signalus.

Robertas Primagovas, „Telia“ produktų pardavimo vadovas teigia, kad DI pasirinkimą lemią įmonės noras apsaugoti duomenis ir jų saugumas. Todėl dažniausiai mūms pažįstami dirbtinio intelekto modeliai nėra tinkami įmonėms. 

Pasak R. Primagovo, DI įrankių pasirinkimas organizacijose pirmiausia yra pasitikėjimo klausimas. Skirtingi generatyvinio DI sprendimai gali skirtis funkcionalumu ar pritaikymu konkrečioms užduotims, tačiau organizacijoms svarbiausia, kaip jie tvarko ir saugo vartotojų duomenis.

„Esminis klausimas nėra vien tai, kuris DI įrankis patogesnis. Ne mažiau svarbu, kaip tvarkomi vartotojų duomenys ir ar galima būti tikram, kad pateikta informacija liks saugioje aplinkoje“, – sako R. Primagovas.

Jo teigimu, dalis viešai prieinamų DI platformų, ypač nemokamų jų versijų, gali naudoti vartotojų pateiktą informaciją modelių tobulinimui ar kitoms paslaugų teikėjo reikmėms. Tokia praktika gali kelti papildomų rizikų organizacijoms, jei darbuotojai į šias sistemas įkelia konfidencialius dokumentus, kodą ar kitą jautrią informaciją.

„Pastaraisiais metais pasaulyje ne kartą fiksuoti atvejai, kai įmonių duomenys pateko į viešas DI sistemas vien dėl to, kad darbuotojai jose analizavo ar apdorojo vidinius dokumentus. Tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė darbuotojų, naudojančių generatyvinį dirbtinį intelektą darbe, yra bent kartą į tokius įrankius įvedę konfidencialią įmonės informaciją, o apie du trečdaliai tai daro per asmenines, įmonės neprižiūrimas paskyras“, – atkreipia dėmesį jis.

Viešo ir organizacijoms skirto DI skirtumai

Roberto Primagovo teigimu, vienas svarbiausių skirtumų tarp asmeniniams vartotojams skirtų DI platformų ir organizacijoms pritaikytų sprendimų yra duomenų valdymas. Organizacijoms skirti DI įrankiai įprastai užtikrina, kad vartotojų pateikta informacija nebūtų naudojama viešųjų kalbos modelių mokymui ir liktų organizacijos kontroliuojamoje aplinkoje.

Be to, tokie sprendimai dažnai integruojami su jau naudojamomis darbo sistemomis. Pavyzdžiui, dalis dirbtinio intelekto įrankių, tokių kaip „Copilot“, veikia tiesiog organizacijos darbo aplinkoje ir gali naudoti tik tuos dokumentus ar duomenis, prie kurių vartotojas jau turi prieigos teises. Tokiu būdu nereikia papildomai kopijuoti ar perkelti informacijos į išorines platformas.

„Įsivaizduokite, jūs į namus įsileidžiate valytoją ir duodate jai raktą nuo viso būsto. O organizacijos patvirtinto DI įrankio atveju galite duoti ne tik raktą nuo namų, bet ir atskirai reguliuoti, į kuriuos kambarius galima užeiti, kurių spintelių negalima atidaryti. Tai leidžia išlaikyti esamą prieigos valdymo sistemą ir užtikrina, kad organizacija galėtų kontroliuoti, kokie duomenys yra pasiekiami konkrečiam darbuotojui ar sistemai“, – aiškina R. Primagovas.

Ekspertas taip pat pabrėžia, kad rizikos, susijusios su DI naudojimu, dažnai yra susijusios su žmogiškuoju faktoriumi. Net jei organizacijos neapibrėžia aiškių informacijos panaudojimo taisyklių, darbuotojai vis tiek gali naudoti įvairius DI įrankius savo darbui palengvinti.

Todėl, pasak jo, organizacijoms svarbu ne tik nustatyti naudojimo gaires, bet ir pasiūlyti darbuotojams saugius, organizacijos patvirtintus ir valdomus DI sprendimus. Taip galima sumažinti riziką, kad jautri informacija bus perduota į išorines sistemas.

„Dirbtinis intelektas organizacijose jau tapo svarbia darbo priemone, todėl sprendimas, kokius DI įrankius naudoti, turėtų būti vertinamas ne tik technologiniu, bet ir saugumo, valdymo bei organizacinės atsakomybės požiūriu“, – apibendrina „Telia“ produktų pardavimų vadovas Robertas Primagovas.