Naujo telefono nusipirkimas ir senojo pakeitimas nauju atrodo džiugus įvykis, tačiau visą džiaugsmą anksčiau temdydavo duomenų perkėlimas. Laikui einant ir tobulėjant technologijoms šiandien visus duomenis galima perkelti be vargo labai greitai. „Telia“ įrangos priedų kategorijos vadovė Asta Aukštaitė atsako į klausimą ar užtenka vienos kavos pertraukėlės šiam procesui. 

Pasak jos, nauji telefonai paprastai turi integruotas duomenų perkėlimo funkcijas, kurios leidžia sujungti seną ir naują įrenginį laidu arba belaidžiu ryšiu. Tokiu būdu į naują telefoną automatiškai perkeliami svarbiausi duomenys – kontaktai, nuotraukos, vaizdo įrašai, žinutės, kalendoriai, programėlės ir dalis nustatymų.

O kiek trunka perkelti iš skirtingų gamintojų?

Net keičiant skirtingų gamintojų telefonus, procesas išlieka gana panašus. Dažniausiai užtenka įjungti naują įrenginį, pasirinkti duomenų perkėlimo funkciją ir sujungti telefonus. Tuomet vartotojas gali pasirinkti, kokį turinį nori perkelti, o sistema didžiąją dalį darbo atlieka automatiškai.

„Žmonės dažnai nustemba pamatę, kad į naują telefoną persikelia ne tik nuotraukos ar kontaktai, bet ir daug kasdien naudojamų programėlių bei net jų išdėstymas. Tai leidžia nauju įrenginiu pradėti naudotis beveik taip pat kaip senuoju“, – sako A. Aukštaitė.

Eksperimento metu paaiškėjo, kad perkėlimo trukmė labiausiai priklauso nuo telefone sukauptų duomenų kiekio. Jei nuotraukų ir vaizdo įrašų daug, procesas gali užtrukti ilgiau, tačiau svarbiausi duomenys dažniausiai persikelia gana greitai.

Jei pereinate iš „iPhone“ į „Samsung“, dažniausiai tereikia atsisiųsti programėlę „Smart Switch“. Tuomet sujungiate telefonus laidu arba belaidžiu būdu, pasirenkate duomenis ir perkėlimas prasideda automatiškai. Pereinant iš „Samsung“ į „iPhone“, procesas taip pat išlieka intuityvus – naujasis įrenginys pasiūlo naudoti „Move to iOS“ sprendimą ir žingsnis po žingsnio padeda perkelti svarbiausius duomenis.

„Net perkeliant didelį kiekį nuotraukų ir vaizdo įrašų (apie 11 GB) bei šimtus kontaktų ir kalendoriaus įrašų, pagrindiniai duomenys persikėlė per kelias minutes. Prisijungimas prie paskyrų užtruko dar šiek tiek, tad iš viso procesas truko apie 20 minučių“, – teigia A. Aukštaitė.

Svarbus niuansas – banko ir saugumo programėlės

Nors didžioji dalis duomenų ir programėlių persikelia savarankiškai, A. Aukštaitė atkreipia dėmesį į vieną svarbią išimtį – saugumo ir bankininkystės įrankius.

„Dėl griežtų saugumo reikalavimų tokios programėlės kaip „Smart-ID“ ar „Mobile-ID“ automatiškai nepersikels su aktyviomis paskyromis. Jas naujame įrenginyje reikės aktyvuoti iš naujo. Todėl niekada neištrinkite senojo telefono duomenų tol, kol neįsitikinsite, kad naujajame sėkmingai veikia visos banko programėlės ir atpažinimo sistemos“, – įspėja A. Aukštaitė.

Taip pat šiek tiek laiko prireiks iš naujo atsisiųsti anksčiau naudotas programėles, prie jų prisijungti ir prisiminti slaptažodžius. Tačiau tai įprastai užtrunka neilgai ir yra paskutinis žingsnis, kuris leis pilnai persikraustyti į naują telefoną.

Prieš perkeliant – skaitmeninė higiena ir atsarginė kopija

Eksperimentas taip pat atskleidė, kad telefono keitimas yra puiki proga vadinamajai skaitmeninei higienai. Ištrynus nenaudojamas programėles, pasikartojančias ar neryškias nuotraukas bei senus atsisiųstus failus, ne tik sutrumpės pats duomenų perkėlimo laikas, bet ir naujajame įrenginyje turėsite daugiau laisvos vietos.

„Svarbiausia prieš keičiant telefoną pasirūpinti atsargine duomenų kopija. Kai duomenys saugomi debesyje, perkėlimas į naują įrenginį tampa dar paprastesnis ir saugesnis“, – pabrėžia A. Aukštaitė.

Pasak „Telia“ atstovės, telefonų gamintojai pastaraisiais metais daug dėmesio skiria būtent šiam procesui – kad vartotojams nereikėtų nerimauti dėl sudėtingo duomenų perkėlimo. Todėl šiandien daugeliu atvejų nauju telefonu galima pradėti naudotis gerokai greičiau nei anksčiau – kartais net per tiek laiko, kiek užtrunka ramiai išgerti puodelį kavos.

„Google.org“ skiria Europai 30 mln. dolerių su tikslu tobulinti dirbtinio intelekto naudojimosi įgūdžius. Iniciatyva bus įgyvendinta bendradarbiaujant su viešuoju sektoriumi, universitetais ir darbdaviais. Mokymai pasieks ir Lietuvą.

Šiandien Rygoje vykusiame „Future of Work Forum“ renginyje „Google“ paskelbė apie „AI Works for Europe“ – tęstinę iniciatyvą, kuria siekiama bendradarbiauti su viešuoju sektoriumi, darbdaviais ir universitetais, kad Europos darbuotojai ir studentai įgytų pagrindinių DI įgūdžių, reikalingų sėkmingai veikti naujoje ekonomikoje, kurioje vis svarbesnį vaidmenį atlieka dirbtinis intelektas.

„Google“ paskelbė skirianti papildomus 30 mln. JAV dolerių „Google.org“ Europos DI galimybių fondui (European AI Opportunity Fund) ir naujiems ištekliams, kurie padės dviem pagrindinėms grupėms įgyti bazinių DI įgūdžių: Europos studentams, netrukus baigsiantiems studijas ir žengsiantiems į darbo rinką, bei esamiems darbuotojams, kurie jau gali pritaikyti DI savo veikloje.

Nuo 2015 metų „Google“ daugiau nei 21 milijonui europiečių, įskaitant ir lietuvius, suteikė skaitmeninių arba DI įgūdžių mokymus, o pastaruoju metu savo pastangas vis labiau sutelkia būtent į DI kompetencijas.

Universitetų studentų rengimas darbo rinkai

Per pastaruosius metus dalis naujojo „Google.org“ skirto 30 mln. JAV dolerių finansavimo buvo panaudota nevyriausybinėms organizacijoms INCO ir Chance, kurios sukūrė programą „NewFutures:AI“. Ji padės paskutinių kursų studentams įgyti praktinių DI įgūdžių ir gauti karjeros konsultacijų.

Nuo šiandien INCO ir Chance siekia bendradarbiauti bent su penkiasdešimčia Europos aukštųjų mokyklų, įskaitant ir Lietuvos mokslo įstaigas. Dėl „Google.org“ finansavimo ši programa universitetams bus nemokama. „Google“ siekia apmokyti bent 26 500 studentų Centrinėje ir Rytų Europoje bei Baltijos šalyse.

24 proc. pradedančiųjų darbo pozicijų Lietuvoje jau reikalauja su DI susijusių įgūdžių

Naujos DI mokymo programos bus skirtos studentams, siekiantiems karjeros srityse, kurios, kaip parodė „Google.org“ finansuotas INCO tyrimas, artimiausiu metu vis dažniau prireiks DI kompetencijų. Tai informacinių ir ryšių technologijų, administravimo, logistikos, rinkodaros ir finansų sritys.

INCO tyrimas sujungė išsamius EBPO ir Europos Komisijos pateiktus užimtumo duomenis, interviu su daugiau nei 1500 Europos darbdavių ir jaunų darbo ieškančių žmonių bei DI analizė, apimanti 31 milijoną pradedančiųjų (entry-level) lygio darbo skelbimų ES ir Jungtinėje Karalystėje.

Tyrimas parodė, kad beveik 25 proc. pradedančiųjų pozicijų jau reikalauja DI įgūdžių, o 74 proc. smulkiųjų ir vidutinių įmonių darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami tinkamai kvalifikuotų kandidatų. Lietuvoje buvo išanalizuota 220 tūkst. darbo skelbimų ir nustatyta, kad 24 proc. jų jau aiškiai nurodo DI įgūdžių poreikį. Didžiausia paklausa matoma tam tikrose srityse: beveik pusė (41 proc.) skaitmeninės rinkodaros ir turinio kūrimo pozicijų jau reikalauja pradinio lygio DI kompetencijų, taip pat pastebėta, jog DI reikalavimų skaičius nuo 2023 metų patrigubėjo apskaitos ir finansų srities darbo skelbimuose.

Naujas DI profesinis sertifikatas ir nevyriausybinių organizacijų parama

„Google“ taip pat praneša apie „Google AI Professional Certificate“ – profesinį sertifikatą, kuris padės Lietuvos darbuotojams išmokti naudotis DI įrankiais, kuriuos darbdaviai vertina labiausiai.

Suprasdama, kad vien sukurti tokius išteklius nepakanka, „Google“ taip pat remia patikimas vietos organizacijas, kad būtų užtikrinta platesnė ir lygesnė prieiga prie mokymų. Lietuvoje „Google.org“ remia nevyriausybinę organizaciją „Talents for Tech“, kuri bendradarbiaus su kitomis vietos nevyriausybinėmis organizacijomis, profesinėmis sąjungomis, ICT asociacijomis ir kitomis organizacijomis, kad pasiūlytų hibridinius mokymus ir papildomą dalyvių palaikymą.

Ši iniciatyva yra dalis visos Europos mastu vykdomos programos, pagal kurią, remiant „Google.org“, daugiau nei 50 tūkst. darbuotojų gaus paramą DI įgūdžiams įgyti.

Baltijos regione pristatomas naujas projektas „Latvijos–Lietuvos tarpvalstybinės kvantinio ryšio infrastruktūros sukūrimas ir pilotinis diegimas“ (Lat-LitQN, ID Nr. 101249607). Projektas prisidės prie saugesnio nuomenų perdavimo bei stiprins skaitmeninę infrastruktūrą. 

Lietuvos partnerių atstovas, Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius dr. Šarūnas Grigaliūnas, dalyvavo pirmajame projekto partnerių susitikime Rygoje ir pristatė antrąjį darbo paketą, skirtą tarpvalstybinei tinklo infrastruktūrai parengti.

„Tai itin svarbi projekto dalis, nes jo metu rengiami techniniai reikalavimai tarpvalstybinei pasyviajai infrastruktūrai, vertinamas optinio tinklo parengtumas, planuojami matavimai ir formuojami saugaus eksploatavimo principai. Šie darbai sudarys pagrindą patikimai ir saugiai kvantinio ryšio jungčiai tarp Latvijos ir Lietuvos maršrute Ryga–Panevėžys–Vilnius bei tolesnei integracijai į EuroQCI infrastruktūrą“, – sako KTU prof. Š. Grigaliūnas.

„Projektas „Lat-LitQN“ tęsia bendrovės „Tet“ pastaraisiais metais vykdomus darbus kvantinio saugumo technologijų srityje. Tai neabejotinai sustiprins mūsų kompetencijas kuriant naujos kartos saugių ryšių sprendimus. Kvantinės komunikacijos technologijos atvers naujas galimybes ypač jautrių ir itin saugomų duomenų perdavimui tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje. Kartu su partneriais Latvijoje ir Lietuvoje kuriame pagrindą saugiai, tvariai ir tarptautiniu mastu integruotai skaitmeninei infrastruktūrai“, – sako „Tet“ Duomenų apsaugos ir IT rizikų skyriaus vadovas Uldis Lībietis.

Projekto „Lat-LitQN“ partneriai:technologijų bendrovė „Tet“, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, Latvijos universiteto Matematikos ir informatikos institutas bei Europos akademinis tinklas GEANT. Projekto tikslas – sukurti ir išbandyti pirmąją tarpvalstybinę kvantinio saugumo ryšio infrastruktūros jungtį tarp Latvijos ir Lietuvos. Planuojama, kad ši saugi jungtis bus apie 300 kilometrų ilgio ir jungs Rygą, Panevėžį bei Vilnių.

Tarpvalstybinės kvantinio saugumo infrastruktūros kūrimas tęsia Latvijos partnerių jau įgyvendinto nacionalinio kvantinio saugumo tinklo plėtrą. Projekto „Lat-LitQN“ pabaigoje planuojama parengti gaires, kaip sujungti Baltijos regiono kvantinio saugumo infrastruktūrą su Lenkija ir platesniu Europos tinklu pagal „EuroQCI“ programą. Iš viso CEF programa visoje Europoje parėmė 19 naujų tarpvalstybinių projektų, o „Lat-LitQN“ paraiška pateko tarp trijų aukščiausiai įvertintų projektų.

Latvijos ir Lietuvos partneriai Baltijos regione kuria kvantinės komunikacijos sprendimus, skirtus užtikrinti saugų duomenų perdavimą sveikatos apsaugos, finansų, energetikos, valstybės ir viešajame sektoriuose, taip pat tarptautiniuose mokslinio bendradarbiavimo projektuose. Projektas „Lat-LitQN“ bus įgyvendintas iki 2028 metų pabaigos ir prisidės prie saugios bei patikimos ryšių infrastruktūros kūrimo. Projektas atitiks Europos Sąjungos skaitmeninės plėtros ir kibernetinio saugumo tikslus, taip pat stiprins inovacijų plėtrą ir regioninį bendradarbiavimą.

Autofokusiniai akiniai pasižymi realaus laiko sekimo funkcija, dėl kurio automatiškai keičiasi lęšiu optinė galia ir taip yra užtikrinamas ryškus vaizdas bet kuriuo atstumu. Tokie akiniai gali pasitarnauti milijonams žmonių, kurių regėjimas su amžiumi silpnėja. 

Iš pradžių autofokusiniai akiniai gali pasirodyti kaip revoliucinė naujovė, tačiau pati idėja – akinių optinių savybių keitimas pagal poreikį – nėra visiškai nauja. Jau XVIII a. pabaigoje atsirado bifokaliniai akiniai su dviem zonomis – tolimajam ir artimajam matymui. XX a. viduryje buvo sukurti progresiniai lęšiai. Vis dėlto nei bifokaliniai, nei progresiniai lęšiai problemos iš esmės neišsprendė: akinių nešiotojui vis dar tenka žiūrėti pro tam tikrą lęšio dalį, priklausomai nuo atstumo.

Tobulėjant elektronikai ir medžiagų mokslui, imta kurti elektroninius lęšius su skystųjų kristalų sluoksniu. Apie 2011 m. bendrovė PixelOptics pristatė elektroninius akinius „emPower!“ su išmaniaisiais lęšiais, galinčiais keisti fokusą. Vis dėlto akinių valdymą turėjo atlikti pats vartotojas – paliesdamas rėmelį arba palenkdamas galvą, o optiškai aktyvi buvo tik centrinė akinių lęšių dalis.

Automatiškai fokusą keičiantys akiniai, savo išvaizda nesiskiriantys nuo įprastų akinių, yra gana naujas išradimas. Suomijos startuolio IXI kuriami akiniai pristatomi kaip pirmieji pasaulyje autofokusiniai akiniai. Dėl tokio „pirmumo“ galima ginčytis – panašių sprendimų yra siūliusi ir Japonijos bendrovė ViXion. Vis dėlto ViXion akiniai turi tik du nedidelius specialius optinius laukelius, gerokai mažesnius nei visas regos laukas. Tuo tarpu IXI gaminys atrodo kaip įprasti akiniai, kurių lęšiai užtikrina kintamą fokusą visame regos lauke, apimančiame visą akinių lęšio plotą.

Natūrali pažanga

IXI įkūrėjai pažymi, kad šiandien galime pasinaudoti sparčia nešiojamųjų įrenginių – išmaniųjų laikrodžių, ausinių ir išmaniųjų telefonų – pažanga. Šiuo metu jau egzistuoja pakankamai maži ir energetiškai taupūs jutikliai, procesoriai bei baterijos, apie kuriuos dar prieš penkerius metus vargiai galėjome net pagalvoti.

Norint, kad akiniai automatiškai fokusuotų vaizdą, būtina akimirksniu nustatyti, kur žmogus žiūri. Šiandien jau įmanoma į itin mažus lustus integruoti dirbtinio intelekto ar kitus išmaniuosius algoritmus, kurie realiuoju laiku apdoroja jutiklių signalus. IXI atveju pasirinktas sprendimas visiškai atsisakyti kamerų, kurios generuotų per daug duomenų – vietoj jų naudojami infraraudonųjų spindulių šaltiniai ir fotodiodų masyvai, fiksuojantys akių padėtį.

Negalima pamiršti ir medžiagų mokslo pažangos. Skystųjų kristalų lęšiai šiandien jau yra pakankamai skaidrūs, greiti ir ilgaamžiai, kad atlaikytų kasdienį naudojimą. Galiausiai viską sutalpinti į įprastus akinių rėmelius leidžia šiuolaikiniai gamybos metodai.

Galėtų sumažinti akių patiriamą krūvį

Autofokusinių akinių tikslas – vieni akiniai visoms situacijoms. Daugelis žmonių turi vienus akinius žiūrėti į tolį, o kitus – skaitymui ar darbui prie kompiuterio. Autofokusiniai akiniai panaikina poreikį turėti kelias poras, nes automatiškai prisitaiko tiek prie artimo, tiek prie tolimo žiūrėjimo.

Skirtingai nei tradiciniai bifokaliniai ar progresiniai lęšiai, kurie verčia naudotoją žiūrėti pro konkrečią lęšio dalį, autofokusiniuose akiniuose nėra stacionarių zonų. Visas lęšis pritaikytas žiūrėti į tolį, o prireikus matyti iš arti, tam tikra lęšio sritis, įjungus elektros srovę, pakeičia savo optinę galią.

Net ir su geriausiai pritaikytais tradiciniais akiniais ilgai skaitant ar dirbant iš arti akys pavargsta, nes jos nuolat priverstos keisti fokusą. Autofokusiniai akiniai šį krūvį galėtų sumažinti, nes jie geba keisti fokusavimo atstumą gerokai greičiau nei akių raumenys – žinoma, jei akinių kūrėjų teiginiai pasitvirtins galutinėje produkto versijoje.

„Premium“ klasės produktas

Šie akiniai būtų naudingi vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems prasidėjo presbiopija (t. y. amžinė toliaregystė). Tačiau autofokusiniai akiniai galėtų būti naudingi ir aktyvų gyvenimo būdą gyvenantiems žmonėms, kurie nuolat juda, vairuoja, sportuoja ar dirba darbus, reikalaujančius greito fokusavimo tiek į tolimus, tiek į artimus objektus. Be to, apklausos rodo, kad nemaža dalis žmonių apskritai negali priprasti prie progresinių lęšių dėl siauro naudingo regos lauko ir vaizdo iškraipymų – juos vargina galvos skausmai ir svaigimas.

Galima paminėti ir jaunesnius žmones, turinčius kompleksinių regos sutrikimų. Pavyzdžiui, asmuo gali turėti ir toliaregystę, ir astigmatizmą.

Tikėtina, kad autofokusiniai akiniai, kaip produktas, bus „premium“ klasės gaminys, skirtas tiems, kurie gali sau leisti brangesnes inovacijas. Tačiau ilgainiui, technologijai pingant, jos teikiamą naudą pajus vis platesnis vartotojų ratas – praktiškai kiekvienas, kuris šiandien nešioja skirtingus akinius skirtingiems atstumams, galėtų pereiti prie patogesnio sprendimo.

Akiniai – kraunamas įrenginys

Didžiausias skirtumas, lyginant su įprastais akiniais, yra tas, kad šiuos akinius reikia krauti. IXI kūrėjai nurodo, jog akiniai turės nedidelę bateriją rėmelyje, kurią reikės įkrauti kasdien, greičiausiai per naktį. Tai reiškia dar vieną įrenginį mūsų kasdien kraunamų prietaisų sąraše. Pamiršus įkrauti, kitą dieną akiniai gali nebeužtikrinti automatinio fokusavimo – tikėtina, liktų bazinis fokusas žiūrėjimui į tolį.

Įprasti akiniai gali tarnauti daugelį metų – juos tereikia retkarčiais pareguliuoti ar pakeisti lęšius. Išmaniųjų akinių atveju kyla daugiau klausimų dėl ilgaamžiškumo.

IXI teigia, kad integruota elektronika praktiškai nematoma ir neturi įtakos akinių išvaizdai. Vis dėlto bus būtinas aukštas IP apsaugos reitingas, nes akiniai turės atlaikyti smūgius, drėgmę, dulkes ir temperatūros svyravimus.

IXI produktas dar nėra gavęs CE žymos, reikalingos patekimui į Europos rinką – jį tik planuojama pateikti sertifikavimui. Gamintojams teks įrodyti, kad naudojamų infraraudonųjų spindulių intensyvumas yra saugus ir nedaro žalos akims.

Gedimo atveju – taptų įprastais akiniais

Galima pagrįstai nuogąstauti, ar sistema nesuklys kritinę akimirką. Pasitikėjimas naujomis technologijomis ateina su laiku, jei jos iš tiesų veikia – prisiminkime, kad daugelis iš pradžių abejojo automobilių autopilotais ar net ABS stabdžiais, tačiau įsitikinus jų patikimumu šios sistemos tapo įprasta kasdienybės dalimi.

Iki šiol visi sukurti ar kuriami autofokusiniai akiniai nenaudoja intelektualių sistemų – jų veikimas pagrįstas aiškiai apibrėžtais algoritmais. Dėl to tokias sistemas galima tiksliai išbandyti labai įvairiose situacijose.
Svarbu ir tai, kad bazinė akinių optika yra skirta žiūrėjimui į tolį, o valdymo sistema tik laikinai modifikuoja lęšius darbui iš arti. Todėl gana nesudėtinga įgyvendinti apsaugos mechanizmus, kurie gedimo atveju užtikrintų automatinį sistemos išsijungimą, o akiniai paprasčiausiai taptų įprastais, toliui skirtais akiniais.

Sparčiai tobulėjant ir populiarėjant technologijoms ir augant jų naudojimusi visuomenėje, vis daugiau gyventojų kreipiasi į dirbtinį intelektą dėl nerimą keliančių simptomų. Keli atsakymai gali suklaidinti klientą dėl kurių, vėliau sveikata gali pablogėti. Sveikatos priežiūros specialistai įspėja, kad dirbtinis intelektas nepakeičia individualios medicininės konsultacijos.

Remiantis „OpenAI“ duomenimis, kasdien daugiau nei 40 mln. žmonių visame pasaulyje konsultuojasi su „ChatGPT“ sveikatos temomis: užduoda klausimus apie savo savijautą, sveikatos sutrikimus ar gydymo būdus.

Pasak „Northway“ šeimos gydytojo Valerijaus Morozovo, pats faktas, kad žmonės domisi savo sveikata ir aktyviai ieško informacijos, yra teigiamas reiškinys, tačiau egzistuoja ne vienas „bet“.

„Informuotumas ir žinios apie savo ligas ir būkles yra pozityvus dalykas. Problemos prasideda tada, kai informacija apie sveikatą priimama nekritiškai ir ja aklai tikima. Su dirbtiniu intelektu galima pasitarti, tačiau be atodairos vadovautis jo rekomendacijomis ar reikalauti, kad gydytojas jas vykdytų – negalima“, – sako V. Morozovas.

Gydytojas pažymi, kad praktikoje kasdien susiduria su pacientais, kurie atvyksta jau „pasidiagnozavę“ pagal interneto ar DI pateiktą informaciją.

„Pirminiam supratimui ir žinojimui tai nėra blogai. Kur kas didesnė problema – kai žmogus pasianalizuoja ir toliau nesiima jokių veiksmų, nusprendžia iš viso nesikreipti į gydytoją. Tada išauga rizika praleisti rimtą būklę“, – pabrėžia šeimos gydytojas.

Ko dirbtinis intelektas nemato

Nors DI gali pateikti struktūruotą ir užtikrintai skambančią informaciją, jis vertina ir atsakymus formuluoja tik pagal tai, kas jam parašyta užklausoje.

„Dirbtinis intelektas neturi galimybės įvertinti paciento būklės dinamikos, nemato žmogaus, negali atlikti apžiūros ar užduoti papildomų klausimų taip, kaip tai daro gydytojas. Pacientas gali manyti, kad tam tikra informacija nėra svarbi ir jos nepaminėti, o būtent ji nustatant diagnozę ir ieškant gydymo būdų gali būti lemiama“, – nurodo V. Morozovas.

Gydytojas pateikia pavyzdį: jei vaikui atsiranda besiplečiantis paraudimas odoje ir pakyla temperatūra po erkės įkandimo, dirbtinis intelektas gali įtarti Laimo ligą ir rekomenduoti kreiptis į gydytoją. Tačiau tokia išvada remiasi tik keliais pateiktais faktais.

„Tokioje situacijoje gydytojas visų pirma tikslintų daug papildomų detalių – kiek laiko tęsiasi karščiavimas, kokia temperatūra, kaip atrodo bėrimas, kaip jaučiasi vaikas, ar atsirado kitų simptomų. Kartais būtent šie niuansai leidžia atskirti vieną ligą nuo kitos“, – sako V. Morozovas.

Jo teigimu, medicinoje svarbi ne tik bendra informacija, bet ir kontekstas, todėl keli papildomi klausimai ar paciento apžiūra gali visiškai pakeisti situacijos vertinimą.

Savidiagnostika gali būti pavojinga

Pasak V. Morozovo, pasitaiko realių situacijų, kai delsti ar ieškoti atsakymų internete gali būti pavojinga paciento sveikatai ar net gyvybei.

„Insultas, staigus dusulys, sąmonės praradimas, rimtos traumos – tai atvejai, kai būtina nedelsiant kreiptis į medikus. Deja, pasitaiko ir kraštutinių situacijų, kai žmonės, perskaitę informaciją internete, delsia kreiptis pagalbos net esant akivaizdžiai grėsmei sveikatai“, – pažymi jis.

Gydytojas priduria, kad DI sukurtas taip, jog visuomet pateiktų atsakymą, tačiau medicinoje svarbiausia – tikslumas, o ne atsakymo greitis ar „naudingumo“ įspūdis.

Nuotolinė konsultacija – patikimesnė alternatyva

Pasak Audriaus Zinevičiaus, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo eksperto, DI platformų populiarėjimas rodo, kad žmonės ieško greito ir patogaus sprendimo, tačiau sveikatos klausimais svarbiausia – profesionali atsakomybė ir duomenų saugumas.

„Jei savo sveikatos duomenis pateikiame technologijų bendrovei, kuri neteikia sveikatos priežiūros paslaugų, atsakomybė lieka pačiam vartotojui. Kreipiantis į gydytoją, galioja profesinis konfidencialumas ir aiški atsakomybė už sprendimus. Tai esminis skirtumas“, – sako A. Zinevičius.

Remiantis pernai „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktu reprezentatyviu gyventojų tyrimu, 9 iš 10 šalies gyventojų prireikus rinktųsi nuotolinę šeimos gydytojo konsultaciją. Ypač palankiai šias paslaugas vertina 26–35 metų amžiaus gyventojai, tarp kurių net 93 proc. nurodo, kad konsultuotųsi su gydytoju nuotoliniu būdu.

„Nuotolinės konsultacijos leidžia greitai pasiekti specialistą, gauti e. receptą, siuntimą tyrimams ar tolimesnei konsultacijai. Tai yra žymiai patikimesnė alternatyva nei remtis bendro pobūdžio informacija DI platformose ar internete“, – teigia ekspertas.

Pagalbininkas, bet ne gydytojas

Specialistai sutaria, kad dirbtinis intelektas gali būti naudingas kaip pagalbinė priemonė – pavyzdžiui, padedanti pasiruošti vizitui ar suformuluoti klausimus gydytojui.

„Jei žmogus klausia, kaip pasiruošti vizitui pas specialistą ar kokie simptomai gali reikšti rimtą būklę, tai gali padėti geriau susiorientuoti. Tačiau diagnozuoti ir numatyti gydymo būdus ir medikamentus turi gydytojas“, – pabrėžia V. Morozovas.

Pasak A. Zinevičiaus, svarbiausia nepamiršti, kad technologijos gali būti įrankis, tačiau jos nepakeičia atsakingo medicininio vertinimo.

„Sveikatos klausimais greitis neturi būti svarbesnis už tikslumą. Jei kyla abejonių dėl savijautos, geriau pasirinkti profesionalią konsultaciją, ir šiandien tai galima padaryti nuotoliniu būdu“, – apibendrina ekspertas.

KTU doktorantas kuria naują. DI sistemą, kuri gali pagelbėti ūkyje. DI sistema gebės stebėti gyvūnų būklę ir praneš jeigu gyvūnui reikia gydymo. 

Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) Informatikos doktorantas Arnas Nakrošis teigia, kad ši nauja sistema reikalinga, nes vis labiau atsiranda poreikis tikrinti ūkio gyvulius prevenciškai ir taip pastebėti ligas anksčiau nei pasireiškia simptomai.

„Tradiciškai gyvulių ir paukščių sveikatos būklė vertinama periodiškai, remiantis vizualine apžiūra ar pavieniais matavimais, tačiau dėl to dažnai pakitimai, lemiantys susirgimus, pastebimi per vėlai, jau pasireiškus klinikiniams simptomams ar gyvūnų produktyvumo kritimui. Naujų būdų paieška yra būtina siekiant ankstyvo, patikimo ir nuolatinio sveikatos būklės vertinimo“, – apie DI grindžiamos sistemos poreikį pasakoja A. Nakrošis.

Potencialas ir kitose srityse

Šiuo metu A. Nakrošis kuria algoritmus, kurie, naudodami kelis skirtingus duomenų šaltinius, pavyzdžiui, vaizdinę informaciją, gyvūnų judėjimo algoritmus ir fiziologinius signalus, gali tiksliau ir patikimiau pastebėti gyvulių ir paukščių sveikatos sutrikimus.

„Šie sprendimai leidžia sumažinti pavienių matavimų neapibrėžtumą, automatizuoti stebėjimą ir pereiti prie prevencinio gyvūnų sveikatos valdymo, kuris kritiškai svarbus tiek gyvūnų gerovei, tiek ūkių efektyvumui. Taip pat sukurti metodai turi potencialo būti pritaikyti ir kitose srityse – žmogaus sveikatos stebėsenos ar išmaniųjų aplinkų sistemose“, – teigia KTU doktorantas.

A. Nakrošio tyrimas vyksta keliais etapais – pirmiausia jis dirba su realių stebėjimų duomenimis, apimančiais skirtingus šaltinius – vaizdo, judesio, gamybinius ir fiziologinius signalus. Pasak KTU doktoranto, svarbi tyrimo dalis vyksta ne tik laboratorijoje, bet ir realiomis fermų sąlygomis, kur kai kurie davikliai turi būti įrengiami gyvūnų laikymo vietose.

„Dėl to atliekami eksperimentai fermose, siekiant nustatyti optimalią daviklių poziciją, matymo kampą ir atstumą, kad būtų gaunami patikimi duomenys. Svarbus tyrimo aspektas yra ir tarpdisciplininis bendradarbiavimas su veterinarijos gydytojais. Konsultacijos su jais leidžia geriau suprasti gyvūnų elgesio ypatumus, ligų pasireiškimo kontekstą ir išskirti reikšmingiausius parametrus, turinčius didžiausią diagnostinę vertę“, – sako jis.

Siekis perduoti žinias studentams

KTU doktorantas trečiosios pakopos studijas pasirinko ne tik dėl to, kad svarbus tyrimas, bet ir darbas su žmonėmis. Ateityje A. Nakrošis nori dirbti su studentais, dalintis patirtimi, įtraukti juos į realius tyrimus bei projektus, padėti augti jiems kaip specialistams.

„Dėstytojo darbas nėra vien tik žinių perdavimas – tai bendras kūrybinis ir mokymosi procesas. Man svarbu, kad mokslinė veikla nebūtų atitrūkusi nuo praktikos. Doktorantūra suteikia galimybę prisidėti prie realių projektų įgyvendinimo, bendradarbiauti su skirtingų sričių specialistais ir matyti, kaip tyrimų rezultatai gali būti pritaikomi už laboratorijos ribų“, – pastebi jis.

A. Nakrošis labiausiai vertina galimybę doktorantūros metu pabendrauti su įvairių sričių specialistais iš viso pasaulio. Pasak jo, tai leidžia pažvelgti į savo tyrimą iš kitų perspektyvų, kritiškiau įvertinti pasirenkamus metodus ir jų pritaikomumą.

„Dalyvavau doktorantų vasaros mokykloje Amsterdame, kurioje susibūrė studentai ir verslo atstovai iš skirtingų sričių. Ši stažuotė padėjo geriau suprasti, kokie sprendimai moksliškai įdomūs, o kurie praktiškai reikšmingi. Manau, kad tarptautinė patirtis labai svarbi, nes skatina platesnį mąstymą ir padeda kurti tyrimus, kurie yra konkurencingi tarptautiniu mastu“, – priduria KTU doktorantas.

Kauno technologijos universiteta kuriama robotinė ranka su skaitmeniniu dvyniu. Tokia technologija leis ekspermentuoti ir užtikrinti vėlesnį saugų darbą tarp roboto ir žmogaus. 

„Skaitmeninis dvynys – tai virtualus roboto antrininkas, tikslus kompiuterinis modelis, atspindintis realaus objekto struktūrą, judėjimą ir veikimą. Skaitmeniniame dvynyje galima stebėti, analizuoti ir simuliuoti robotinės rankos elgseną, jos judesių trajektorijas, apkrovas bei valdymo logiką dar prieš pradedant fizinio prototipo gamybą“, – pasakoja KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) docentė dr. Sigita Urbaitė.

Pasak jos, būtent tokiai koncepcijai įgyvendinti pasirinkta robotinė ranka – vienas universaliausių, tačiau kartu ir sudėtingiausių robotikos elementų. Ji suteikia galimybę tirti judesių tikslumą, koordinaciją, mechanikos ir valdymo sistemų sąveiką bei žmogaus judesių imitavimo principus. Tokia sistema ypač tinkama skaitmeninio dvynio koncepcijai, nes jos veikimą galima aiškiai modeliuoti, analizuoti ir tiesiogiai palyginti su realiu fiziniu prototipu.

Inžineriniai sprendimai virtualioje aplinkoje

2025 m. KTU MIDF, bendradarbiaujant su viena didžiausių pasaulyje Prancūzijos 3D programinės įrangos kūrėjų „Dassault Systèmes“, buvo atidarytas Skaitmeninio modeliavimo kompetencijų centras (angl. 3DEXPERIENCE EDU Center of Excellence). Pagrindinė šio centro vizija – stiprinti skaitmeninės inžinerijos, virtualaus projektavimo ir pramonėje taikomų pažangių technologijų kompetencijas.

Centras skirtas integruoti modernias skaitmeninio modeliavimo, simuliacijos ir skaitmeninių dvynių technologijas į studijų procesą, mokslinius tyrimus ir praktinių projektų veiklas, glaudžiai siejant teorines žinias su realiais pramoniniais sprendimais. Būtent ši vizija – kurti, testuoti ir tobulinti inžinerinius sprendimus virtualioje aplinkoje dar prieš jų fizinį įgyvendinimą – tapo pagrindu ir impulsu robotinės rankos skaitmeninio dvynio projekto idėjai atsirasti.

„Džiugu, kad pavyko laimėti Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuojamą projektą „Studentų tyrimai semestro metu“, kurio metu KTU MIDF Mechatronikos studijų programos antro kurso studentas Aldas Marcinkus turi galimybę įgyvendinti robotinės rankos skaitmeninio dvynio ir fizinio prototipo kūrimo projektą“, – dalijasi S. Urbaitė.

KTU studentas šio projekto metu skaitmeninį dvynį kuria naudodamas pažangią skaitmeninę platformą „3DEXPERIENCE“, kuri vienoje aplinkoje integruoja visus projektavimo, modeliavimo ir simuliacijos procesus. Tai leidžia jam efektyviai valdyti projektavimo etapą ir užtikrinti glaudų ryšį tarp skaitmeninio dvynio ir realaus prototipo.

Atkartoja žmogaus judesius

Projektą vykdantis A. Marcinkus pasakoja, kad fizinis robotinės rankos prototipas kuriamas pasitelkiant adityviąją gamybą – 3D spausdinimą. Ši technologija leidžia greitai pagaminti ir surinkti detales, o prireikus – operatyviai koreguoti atskirus komponentus. Toks sprendimas užtikrina lankstumą ir sudaro galimybes sistemą pritaikyti tiek moksliniams tyrimams, tiek studijų procesui.

„Skaitmeninio dvynio kūrimui ir testavimui projekte naudojamas „3DEXPERIENCE“ platformos modulis „DELMIA Robotics“, kuris leidžia atlikti funkcinius ir dinaminius bandymus dar prieš pagaminant fizinį prototipą. Čia modeliuojamas roboto judėjimas, analizuojamos trajektorijos, apkrovos bei valdymo sprendimai trimatėje aplinkoje“, – aiškina jis.

Platformoje galima valdyti roboto pozicijas, apskaičiuoti grandžių greičius ir pagreičius, planuoti trajektorijas, parinkti valdiklius bei programuoti atliekamas užduotis. Visi sprendimai pirmiausia išbandomi virtualiai, taip sumažinant klaidų tikimybę ir optimizuojant fizinio modelio kūrimo procesą.

„Šiame projekte robotinė ranka neveikia autonomiškai – ji tiesiogiai atkartoja žmogaus judesius. Judesių sekimo pirštinė fiksuoja rankos padėtį ir kampus, o duomenys realiuoju laiku perduodami robotui, užtikrinant sklandų ir tikslų judesių atkūrimą“, – sako A. Marcinkus.

Jis pabrėžia, kad šiame etape dirbtinio intelekto ar savarankiško mokymosi algoritmai nenaudojami – sistema orientuota į stabilų ir patikimą valdymą. Ateityje tokie sprendimai galėtų būti plečiami pažangesnėmis funkcijomis, tačiau šio projekto prioritetas – tikslus žmogaus judesių atkartojimas ir saugus veikimas.

Galimas taikymas medicinoje ir reabilitacijoje

KTU mokslininkės S. Urbaitės teigimu, šiandien robotikos rinka yra viena sparčiausiai augančių sričių pasaulyje. Šiuolaikinėje pramonėje robotai plačiai taikomi įvairiuose gamybos sektoriuose – nuo didelio našumo automobilių kėbulų gamybos linijų iki aukšto tikslumo sprendimų aviacijos, kosmoso ir gynybos pramonėje, taip pat lengvų robotų, skirtų surinkimo ir kitoms precizinėms operacijoms atlikti.

„Ši technologija turi didžiulį potencialą ir ateityje galėtų būti pritaikoma įvairiose srityse. Viena reikšmingiausių krypčių – medicina, kur robotinės sistemos gali padėti atlikti nuotolines operacijas ar procedūras, suteikdamos gydytojams galimybę dirbti su pacientais fiziškai nebūnant toje pačioje vietoje“, – pastebi ji.

KTU studentas A. Marcinkus taip pat atkreipia dėmesį, kad kita svarbi taikymo sritis – reabilitacija, kur tokios robotinės rankos galėtų tapti moderniais terapiniais įrenginiais, padedančiais atkurti žmogaus motorikos funkcijas, stebėti paciento pažangą ir taikyti individualizuotas treniruočių programas. Kasdienėje buityje tokie sprendimai galėtų veikti kaip pagalbiniai įrenginiai žmonėms su negalia ar ribotu judrumu, suteikdami jiems daugiau savarankiškumo ir prisidėdami prie geresnės gyvenimo kokybės.

„Ši technologija reikšmingai priartina mus prie realaus žmogaus ir roboto bendradarbiavimo. Bendradarbiaujantys robotai (angl. cobots) jau šiandien taikomi įvairiose pramonės šakose, o tokie projektai kaip robotinė ranka su skaitmeniniu dvyniu dar labiau praplečia šių sprendimų galimybes“, – teigia A. Marcinkus.

Jis pažymi, kad tokios sistemos leidžia robotams ne tik vykdyti iš anksto užprogramuotas funkcijas, bet ir realiuoju laiku reaguoti į žmogaus veiksmus, juos tiksliai atkartoti bei saugiai dirbti šalia žmogaus.

Pablogėjusi baterija trukdo ne tik atlikti kasdienes užduotis, bet ir erzina. Ekspertai pabrėžia, kad dažnai bloga telefono baterija atsiranda ir dėl kasdienių įpročių, kurie ne visada turi gerą įtaką. 

„Telefonas gali įsikrauti lėčiau dėl skirtingų priežasčių – nusidėvėjusių ar netinkamų priedų, programinių nustatymų ar net naudojimosi įpročių. Dažnai žmonės pirmiausia kaltina bateriją, nors priežastis gali slypėti visai kitur“, – pasakoja Mindaugas Rauba, „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.

Pasak jo, viena dažniausių priežasčių, kodėl telefonas pradeda krautis lėčiau, yra įkrovimo laido būklė. Dėl nuolatinio lankstymo, susukimo ar natūralaus nusidėvėjimo jis gali būti pažeistas, o kartais vidiniai laidai nukenčia net ir tada, kai išorėje jokių pokyčių nesimato. Tokiu atveju sumažėja laidu perduodamos energijos kiekis ir įkrovimas sulėtėja.

Ne mažiau svarbus ir krovimo adapteris. Daugelis šiuolaikinių telefonų palaiko greitąjį įkrovimą, tačiau ši funkcija veiks tik tuomet, jei naudojamas tinkamos galios įkroviklis. Pasirinkus per silpną ar nesuderinamą adapterį, telefonas krausis lėčiau, net jei pats įrenginys palaiko didesnę galią.

Kita dažna, bet neretai pamirštama priežastis – nešvari krovimo jungtis. Ilgainiui joje gali kauptis dulkės ar smulkūs nešvarumai, trukdantys stabiliam kontaktui.

„Svarbu įvertinti visą telefono įkrovimo grandinę – nuo elektros lizdo iki pat telefono jungties. Net ir nedidelis nešvarumas ar netinkamas laidas gali turėti pastebimą įtaką įkrovimo greičiui“, – sako M. Rauba.

Kraunant telefoną – padėti jį į šalį

Įkrovimo greitis priklauso ir nuo to, kaip kraunate telefoną. Greičiausiai jis kraunasi prijungtas tiesiai prie elektros tinklo naudojant originalų ar sertifikuotą įkroviklį. Kraunant telefoną iš kompiuterio USB jungties, naudojant belaidį ar automobilinį kroviklį, procesas dažniausiai būna lėtesnis dėl mažesnės perduodamos galios.

Kai kuriuose telefonuose greitojo įkrovimo funkcija gali būti išjungta nustatymuose, todėl verta patikrinti baterijos ar įkrovimo parinktis. Taip pat įkrovimą lėtina fone veikiančios programos, aktyvūs ryšiai, didelis ekrano ryškumas ar nuolat vykstantys procesai.

„Jei reikia kuo greičiau įkrauti telefoną, verta sumažinti jo apkrovą – išjungti nereikalingas funkcijas, ryšius ar net trumpam įjungti lėktuvo režimą. Kai baterija visiškai išsikrovusi, efektyviausia ją krauti išjungus telefoną arba bent jau jo nenaudojant. Tokiu atveju visa energija skiriama baterijai, o ne veikiančioms funkcijoms“, – pataria M. Rauba.

Nors naudotis telefonu kraunant nėra pavojinga, tai vienas įpročių, kuris gali turėti ilgalaikės įtakos baterijos būklei. Įkrovimo metu naudojamas telefonas labiau kaista, o šiluma trumpina įrenginio baterijos tarnavimo laiką.

„Šiluma yra vienas pagrindinių veiksnių, trumpinančių baterijos tarnavimo laiką. Jei norisi kuo greitesnio ir kokybiškesnio įkrovimo, geriausia prijungus telefoną prie maitinimo šaltinio leisti jam ramiai krautis ir vengti intensyvaus naudojimo. Itin intensyviai energiją naudoja žaidimai, aukštos raiškos vaizdo įrašai ar kelių programų naudojimas vienu metu“, – teigia skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ technologijų direktorius.

Taip pat rekomenduojama telefono neiškrauti iki nulio ir nekrauti iki 100 proc. – optimalu įrenginį krauti šiam pasiekus 20–30 proc. baterijos talpos ir atjungti nuo elektros lizdo pasiekus 80 procentų. Jei yra galimybė, patariama telefono nepalikti krautis per naktį.

„Tilde“ kalbos technologijų bendrovė pirmą kartą, pernai metais pristatytą vertimo įrankį, pritaikė realiam naudojimui. Rementis „TildeOpen“ buvo sukurtas ir į „Tilde“ vertimo platformą integruotas vertimo įrakis. Jis palaiko 34 kalbas, kurie viena iš jų - lietuvių. 

„Tai pirmasis praktinis „TildeOpen“ panaudojimo pavyzdys, parodantis, kad šio kalbos modelio pagrindu gali būti kuriami ne tik viešai prieinami sprendimai, bet ir individualizuoti dirbtinio intelekto įrankiai verslui bei valstybinėms organizacijoms, kurie nekels saugumo rizikų, nes neturės iškeliauti iš organizacijos vidaus“, – sako Renata Špukienė, „Tilde IT“ vadovė.

Modelis gali konkuruoti su pasauliniais sprendimais

„Pernai pristatėme „TildeOpen“ kaip technologinį pagrindą – atvirą didįjį kalbos modelį, skirtą Europos kalboms. Šiandien esame kitame etape: modelį specialiai pritaikėme vertimo užduotims ir integravome į realiai naudojamą platformą. Tai reiškia, kad Europos kalbų dirbtinis intelektas iš laboratorijos pereina į kasdienę praktiką“, – sako R. Špukienė

Pasak jos, šiame etape buvo atliktas vadinamasis „instruction tuning“ – modelis papildomai apmokytas taip, kad tiksliai vykdytų vertimo užduotis, geriau suprastų kontekstą, terminologiją ir skirtingų sričių kalbos niuansus.

„Praktiškai tai reiškia aukštesnę vertimo kokybę, tikslesnę terminologiją, sklandesnius sakinius ir mažiau poreikio redaguoti tekstą po vertimo. Mums buvo svarbu parodyti, kad Europoje sukurtas modelis gali konkuruoti su pasauliniais sprendimais ne tik teoriškai, bet ir realiuose panaudojimo scenarijuose“, – teigia R. Špukienė.

Pasak jos, nors „TildeOpen“ turi daugiau nei 30 mlrd. parametrų ir yra gerokai mažesnis už kai kuriuos pasaulinius modelius, kokybės rodikliais jis gali konkuruoti net su keliasdešimt kartų didesniais sprendimais. Išsamūs lyginamieji bandymai skelbiami atviroje platformoje „Hugging Face“.

Pagrindas individualizuotiems sprendimams verslui

Technologiniu požiūriu, integruotas vertėjas – tik viena iš „TildeOpen“ pritaikymo krypčių. Pasak Giedriaus Karausko, „Tilde IT“ Technologijų skyriaus vadovo, modelio pagrindu verslui ir viešajam sektoriui kuriami individualizuoti sprendimai, pritaikyti konkrečiai terminologijai ir veiklos procesams.

„Integruotas vertimo sprendimas parodo modelio galimybes, tačiau tikrasis potencialas atsiskleidžia tada, kai organizacija gali modelį pritaikyti savo poreikiams – ar tai būtų vidinis dokumentų vertimas, ar vidinis DI asistentas, ar daugiakalbis klientų aptarnavimas, ar specifinės srities terminologijos valdymas. „TildeOpen“ leidžia sukurti sprendimą, kuris supranta konkretaus sektoriaus kalbą“, – komentuoja G. Karauskas.

Jis pabrėžia ir saugumo aspektą: skirtingai nei daugelis pasaulinių dirbtinio intelekto paslaugų, „TildeOpen“ gali būti diegiamas vietiniuose organizacijų serveriuose arba Europos debesijos infrastruktūroje.
„Tai reiškia visišką duomenų kontrolę. Organizacijos, dirbančios su jautria informacija – finansų, sveikatos, viešojo administravimo ar nacionalinio saugumo srityse – gali naudoti vertimo ar kitus DI sprendimus neprarasdamos duomenų suvereniteto. Visa informacija lieka jų infrastruktūroje“, – sako G. Karauskas.

Pasak jo, toks modelio pritaikymas atveria galimybes ne tik vertimui, bet ir platesniam naudojimui – nuo vidinių DI asistentų iki automatizuoto dokumentų apdorojimo ar daugiakalbės komunikacijos valdymo.

Europos kalbų stiprinimas dirbtinio intelekto eroje

„TildeOpen“ buvo sukurtas laimėjus Europos Komisijos konkursą „Large AI Grand Challenge“, suteikusį prieigą prie vieno galingiausių Europos superkompiuterių LUMI Suomijoje. Modelis apmokytas su šimtais milijardų žodžių iš Europos kalbų, o jo architektūra specialiai pritaikyta daugiakalbiams Europos poreikiams.

Modelis ir toliau išlieka prieinamas atvirojo kodo forma, o „Tilde“ mašininio vertimo platformoje siūlomas kaip paruoštas naudoti sprendimas kasdieniams darbams.
„Mūsų tikslas – kad aukštos kokybės kalbos technologijos Europoje būtų ne tik kuriamos, bet ir realiai naudojamos. Šis žingsnis rodo, kad galime turėti savo, europietišką, saugų ir konkurencingą dirbtinį intelektą, kuris veikia mūsų kalbomis ir pagal mūsų taisykles“, – pabrėžia R. Špukienė.

Išbandyti „TildeOpen“ pagrindu veikiantį vertėją galima viešai prieinamoje platformoje:
https://tilde.ai/lt/machine-translation/

Vasario 25 d. San Franciske „Samsung“ pristatė naująjį mobilujį telefoną „Galaxy S26“ su integruotu privatumo ekranu. Šio įrenginio funkcija leidžia apsaugoti asmeninę informaciją nuo pašaliniu akių kartu išlaikant gerą vaizdo kokybę. 

Pasak „Samsung“ mobiliųjų įrenginių vadovo Lietuvoje Mindaugo Jančio, „Galaxy S26“ išmanieji telefonai sumažina veiksmų ir pastangų skaičių, reikalingą norimam rezultatui pasiekti. Kaip trečiosios kartos dirbtinio intelekto (DI) telefonai: „Galaxy S26 Ultra“, „Galaxy S26+“, „Galaxy S26“ sudėtingas užduotis atlieka fone, leisdami vartotojams susitelkti į rezultatą, o ne į technologijos veikimo principus.

„Su „Galaxy S26“ serija pristatome iki šiol pažangiausią ir natūraliausiai veikiančią „Galaxy AI“ patirtį. Tai telefonai, kurie ne tik reaguoja į mūsų poreikius, bet ir veikia proaktyviai – padeda, pasiūlo ir atlieka veiksmus vartotojo naudai. Šios serijos išmanieji leis pajusti, kaip nepastebimai, saugiai ir patikimai gali dirbti technologijos“, – sako M. Jančys.

Naujoji išmaniųjų serija sukurta sujungiant pažangiausias Pietų Korėjos technologijų bendrovės galimybes į vieną visumą.

„Ši serija apjungia išskirtinį našumą, intuityvią kamerų sistemą ir pažangius „Galaxy AI“ dirbtinio intelekto funkcionalumus į vieną darnią ekosistemą. Toks pažangių technologinių sprendimų derinys užtikrina, kad inovatyviausios funkcijos būtų lengvai pasiekiamos bet kuriuo metu, išlaikant aukščiausius saugumo bei privatumo standartus“, – teigia „Samsung“ mobiliųjų įrenginių vadovas.

Integruota apsauga nuo pašalinių žvilgsnių

Tęsdama dešimtmečius trunkančias inovacijas ekranų technologijų srityje, bendrovė „Galaxy S26 Ultra“ modelyje pristato integruotą „Privacy Display“ ekraną. Tai reikšmingas proveržis ekranų technologijoje, iš esmės keičiantis požiūrį į tai, kaip telefone gali būti saugoma asmeninė informacija.

„Sprendimas sukurtas kasdienėms situacijoms – kelionėms viešuoju transportu, darbui kavinėse ar bendrose erdvėse – kai ekranas dažnai tampa matomas aplinkiniams. „Privacy Display“ technologijoje aparatinė ir programinė įranga veikia kaip vientisa sistema, užtikrinanti privatumą nepakenkiant vaizdo kokybei“, – teigia M. Jančys.

Valdydamas šviesos sklaidą pikselių lygmeniu, ekranas išlaiko ryškų, aiškų ir komfortišką vaizdą vartotojui, tačiau riboja matomumą aplinkiniams. Skirtingai nei tradicinės privatumo plėvelės, integruotas sprendimas išjungus funkciją leidžia mėgautis pilna vaizdo kokybe iš visų kampų, o ją aktyvavus – apriboja turinio matomumą žiūrint iš šono didesniu nei 45 laipsnių kampu, nepriklausomai nuo to, ar telefonas laikomas vertikaliai, ar horizontaliai.

„Vartotojai gali patys pasirinkti, kada ši funkcija aktyvuojama – pavyzdžiui, suvedant PIN kodą ar slaptažodį, atidarant pasirinktas programėles. Taip pat galima reguliuoti privatumo lygį pagal situaciją. „Partial Screen Privacy“ režimas išmaniai riboja pranešimų langų matomumą, o „Maximum Privacy Protection“ dar labiau sumažina turinio įskaitomumą iš šono. Visa tai veikia beveik nepastebimai – be reikšmingos įtakos baterijos veikimo laikui ar naudojimosi patogumui“, – pasakoja M. Jančys.

Galingas ir sklandus veikimas visą dieną

Naujoji serija sukurta taip, kad telefonai patikimai veiktų nuo pat ryto iki vėlaus vakaro. Naujausia techninė įranga ir individualizuotas procesorius leidžia įrenginiui greitai reaguoti ir sklandžiai veikti net atliekant kelias užduotis vienu metu bei nuolat naudoti dirbtinio intelekto funkcijas be jokių trikdžių.

„Galaxy S26 Ultra“ modelyje įdiegtas naujos kartos „Snapdragon 8 Elite Gen 5 for Galaxy“ procesorius užtikrina dar spartesnį veikimą, geresnę grafiką ir efektyvesnį DI darbą.

CPU našumas padidintas iki 19 proc., todėl įrenginys greičiau reaguoja ir išmaniai apdoroja sudėtingas užduotis. NPU našumas pagerintas 39 proc., leidžiant nuolat aktyvioms „Galaxy AI“ funkcijoms veikti itin sklandžiai. O GPU našumas išaugo 24 proc., užtikrinant sodresnę vizualinę patirtį ir sklandesnius žaidimus.

Be to, patobulinta „Vapor Chamber“ aušinimo sistema 21 proc. efektyviau išsklaido šilumą. Tuo metu greitojo įkrovimo funkcija leidžia įkrauti bateriją iki 75 proc. neįtikėtinai greitai – maždaug per pusvalandį.

Procesoriuje integruotos patentuotos „Samsung“ technologijos, tokios kaip „ProScaler“, pagerina vaizdo mastelio keitimą, o mobilusis „Digital Natural Image engine“ (mDNIe) užtikrina keturis kartus tikslesnį spalvų atkūrimą nei ankstesnėje kartoje.

Pažangiausia „Galaxy“ kamerų sistema

Naujoji „Samsung“ telefonų karta siūlo iki šiol geriausią „Galaxy“ kamerų sistemą, integruojančią fotografavimo, redagavimo ir dalijimosi nuotraukomis funkcijas į vieną sklandžią patirtį.

„Galaxy S26 Ultra“ modelyje platesnės kameros diafragmos į jutiklį praleidžia daugiau šviesos, todėl nuotraukos išlieka ryškios ir detalios net fotografuojant prastesniame apšvietime ar priartinus vaizdą. Patobulinta „Nightography Video“ funkcija leidžia filmuoti aiškesnius ir gyvybingesnius vaizdo įrašus tamsoje, o atnaujinta „SuperSteady“ sistema su horizontalaus fiksavimo galimybe padeda išlaikyti stabilų kadrą net judant ar filmuojant ypač dinamiškas scenas.

Patobulinimai apima ir priekinę asmenukių kamerą, užtikrinančią natūralesnius odos tonus mišriame apšvietime. „Galaxy S26 Ultra“ – pirmasis „Galaxy“ įrenginys, palaikantis APV profesionalų vaizdo standartą ir kodeką, skirtą aukštos kokybės turinio kūrimui su efektyviu glaudinimu (failų dydžio optimizavimu).

Atnaujintas „Photo Assist“ funkcijų paketas leidžia vartotojams žodžiais nurodyti norimus pakeitimus – pavyzdžiui, nuotraukoje paversti dieną naktimi arba atkurti trūkstamas objekto dalis. Tuo tarpu „Creative Studio“ suteikia galimybę iš eskizo, nuotraukos ar teksto užklausos greitai sukurti lipdukus, kvietimus ar personalizuotus fonus – ir visa tai galima atlikti vienoje patogioje kūrybos platformoje.

Proaktyvus „Galaxy AI“

Bendrovės atstovų teigimu, ši išmaniųjų telefonų serija sukurta taip, kad dažniausiai naudojamos funkcijos būtų paprastos ir intuityvios. Sistema veikia proaktyviai, atsižvelgdama į situaciją, pateikia tinkamą informaciją reikiamu metu ir automatiškai atlieka tam tikrus veiksmus, taupydama vartotojo laiką.

„Now Nudge“ funkcija pateikia savalaikes rekomendacijas – pavyzdžiui, pasiūlo nuotraukas iš galerijos, kai jų, susirašinėjimo metu, paprašo draugas, arba patikrina, ar kalendoriuje nėra susidubliavusių planų, gavus žinutę apie susitikimą.

„Now Brief“ funkcionalumas tapo dar labiau personalizuotas – siūlo grojaraščius treniruotėms ar priminimus apie svarbius įvykius, o „Gemini“ gali automatizuoti kelių žingsnių užduotis, pavyzdžiui, taksi užsakymą.

Paieška taip pat tapo dar paprastesnė: „Finder“ remiantis kontekstu interpretuoja užklausas, o „Circle to Search“ leidžia vienu metu atpažinti kelis objektus.

Naujosios išmaniųjų serijos įrenginiuose integruoti keli asistentai – „Bixby“, „Gemini“ ir „Perplexity“, kurie leidžia valdyti įrenginį balsu ar vienu mygtuko paspaudimu.

Pasak M. Jančio, tobulėjant „Galaxy AI“ galimybėms, vis didesnį vaidmenį įgyja ir vartotojų privatumo apsauga.

„Naujosios serijos įrenginiuose tam pasitelkiamos DI pagrindu veikiančios saugumo funkcijos, „Private Album“, postkvantinė kriptografija, o visas šias funkcijas apjungia „Samsung Knox“ platforma. Be to, septynerių metų atnaujinimai padeda užtikrinti ilgalaikį duomenų saugumą ir didesnę kontrolę vartotojų rankose“, – teigia jis.

Naujosios serijos išmanieji telefonai bus prieinami nuo kovo 11 dienos. Naujosios „Galaxy S26“ kartos įrenginiai pasižymi vieningu, stilingu dizainu ir spalvų pasirinkimu: klasikinėmis balta ir juoda spalvomis, kobalto violetine, ir dangaus mėlyna. Išskirtinai internetu bus galima įsigyti rausvai auksinės ir šešėlio sidabrinės spalvų modelius.