Šiandien tobulėjančios technologijos atveria duris, dėl kurių galima gerinti įvairiausias sistemas. Tačiau duomenimis paremtos sistemos - sudėtingas iššūkis. Kadangi yra labai sunku sukurti sistemas technologijoms, kurios gebėtų pasaulį suprasti taip pat, kaip supranta žmogus.

Be tokio supratimo autonominėms sistemoms sudėtinga patikimai ir saugiai veikti realiame pasaulyje, todėl šį iššūkį šiandien padeda spręsti 3D taškų debesų analizė.

„Įsivaizduokite, kad atliekate milijonus tikslių lazerinių fizinės erdvės, pavyzdžiui, gatvės, miško, ar viso miesto, matavimų ir sujungiate juos, kad sukurtumėte detalų trimatį žemėlapį, sudarytą iš atskirų taškų. Tai yra vadinama 3D taškų debesimi. Šios technologijos padeda kompiuteriams suprasti objektų formas žemėlapyje ir interpretuoti jų kontekstą aplinkoje“, – aiškina Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Rytis Maskeliūnas.

Nuo pėsčiųjų aptikimo iki ištisų miestų žemėlapių sudarymo

Nors dauguma žmonių apie tai retai susimąsto, ankstyvos šios technologijos formos jau naudojamos kasdieniame gyvenime. „Vidutinis žmogus nuolatos susiduria su 3D duomenimis ir panašiomis technologijomis, kurios aprašytos mūsų tyrime, net to nesuvokdamas“, – sako KTU Informatikos fakulteto tyrėjas dr. Sarmad Maqsood.

Šiuolaikinės transporto priemonės naudoja tokias sistemas automatiniam avariniam stabdymui ar adaptyviai kruizo kontrolei. Jos leidžia atskirti pėsčiuosius, transporto priemones bei kelio ribas. Tačiau sudėtingomis ar prasto matomumo sąlygomis patikimumas vis dar išlieka problema.

3D taškų debesų duomenys taip pat vis dažniau naudojami kuriant išsamius miestų skaitmeninius modelius. Šie modeliai padeda planuoti miestus, stebėti infrastruktūrą ir analizuoti aplinką, sudarydami vadinamųjų skaitmeninių dvynių pagrindą – virtualias realių objektų kopijas, kurios nuolat atnaujinamos ir naudojamos pokyčiams stebėti.

Tačiau, pasak S. Maqsood, įdiegti šią technologiją nėra lengva. „Kompiuteriai susiduria su dideliais sunkumais analizuodami 3D taškų debesis, nes duomenys netolygūs, nestruktūruoti ir labai didelės apimties“, – aiškina jis. Tyrėjas pažymi, kad duomenys būna nevienodi, arti esantys objektai užfiksuojami tankiai, o tolimesni – rečiau. Be to, svarbūs objektai, tokie kaip pėstieji, pasitaiko daug rečiau nei tokios dominuojančios klasės kaip keliai ar pastatai.

Šie iššūkiai – ne tik techniniai, bet ir praktiniai. Milijonų taškų apdorojimas realiu laiku reikalauja didelių skaičiavimo resursų, o tikslumas – kritiškai svarbus saugumo požiūriu. Triukšmas, uždengimai ir būtinybė suderinti greitį su tikslumu sukelia didžiausią iššūkį siekiant patikimos 3D analizės.

Todėl, KTU mokslininkai sukūrė naują modelį, kuris sujungia kelis 3D duomenų analizės metodus į vieną, efektyvesnę sistemą. Vietoj to, kad būtų analizuojamos tik vietinės detalės ar bendras vaizdas, modelis apjungia abu šiuos aspektus vienu metu, leidžiant sistemai patikimiau interpretuoti sudėtingas aplinkas. Modelis sujungia pažangią transformatoriais pagrįstą analizę, kuri leidžia suprasti ryšius visoje aplinkoje, o ne tik atskirose jos dalyse. Taip pat įdiegti mechanizmai, kurie išryškina svarbias, bet rečiau pasitaikančias detales.

Sprendimas, veikiantis net ir su nepilnais duomenimis

„Įsivaizduokite, kad turite didelę, netvarkingą 3D dėlionę, sudarytą iš milijonų taškų, kurią reikia surūšiuoti į prasmingus objektus – tokius, kaip keliai, medžiai ir pėstieji. Mūsų modelis veikia kaip labai intelektualus ir efektyvus galvosūkių sprendėjas“, – sako R. Maskeliūnas. Analizuodama visos aplinkos ryšius ir išskirdama svarbius elementus, sistema geriau aptinka mažus ar iš dalies matomus objektus, kurių ankstesni metodai galėjo nepastebėti.

Tai tampa ypač svarbu realiose situacijose. Pavyzdžiui, savaeigis automobilis, artėjantis prie sankryžos sutemus, gali užfiksuoti tik kelis duomenų taškus apie iš dalies uždengtą pėsčiąjį. „Užuot praleidęs šią informaciją, modelis ją interpretuoja kontekste. Susieja retus signalus su aplinkiniais elementais, tokiais kaip stulpas ar pėsčiųjų perėja ir nustato asmens buvimą net tada, kai duomenys yra neišsamūs. Šis gebėjimas suprasti kontekstą iš nepilnos informacijos gali reikšmingai pagerinti autonominių sistemų saugumą“, – dalijasi Maskeliūnas.

Modelis taip pat pasižymi efektyvumu, sudėtingas scenas jis apdoroja per kiek ilgiau nei dvi sekundes, išlaikydamas aukštą tikslumą. „Svarbus pasiekimas yra ne tik tikslumas, bet ir efektyvi, vieninga sistema“, – priduria S. Maqsood, pabrėždamas, kad sistema leidžia suspausti ir perduoti didelius 3D duomenų kiekius neprarandant svarbios informacijos, todėl duomenys gali būti efektyviai apdorojami beveik realiu laiku.

Ateityje šios technologijos gali būti taikomos daug plačiau. Nuo pristatymo dronų, veikiančių sudėtingose aplinkose, iki robotų, dalyvaujančių paieškos ir gelbėjimo operacijose. Patikimas 3D aplinkos supratimas tampa vis svarbesnis. Net ir mažiau akivaizdžios sritys galėtų pasinaudoti šia technologija, pavyzdžiui, archeologija, kur iš ribotų duomenų reikia atkurti prasmingas struktūras, arba kriminalistika, kur svarbios net subtilios erdvinės detalės. Ši technologija taip pat galėtų padėti kurti pažangias papildytos realybės sistemas, kur skaitmeninis turinys sklandžiai integruojamas į sudėtingas fizines aplinkas.

Platesniu mastu šie pasiekimai gali iš esmės pakeisti tai, kaip suprantame ir valdome savo aplinką. Tai, kas kadaise atrodė kaip mokslinė fantastika, pamažu tampa realybe – mašinos ne tik mokosi matyti pasaulį, bet ir jį suprasti.

DI vis dažniau naudojamas kasdienybėje, kai kuriais atvejais to net nepastebime. Todėl „Samsung“ technologijų bendrovė tęsia „AI dirbtuvių“ iniciatyvą ir Kaune, balandžio mėnesį kviečia gyventojus į nemokamas gyvas dirbtuves.

Pirmieji šios iniciatyvos renginiai jau įvyko kovo mėnesį Vilniuje ir Kaune, kur sulaukė didelio susidomėjimo. Į dirbtuves rinkosi įvairaus amžiaus dalyviai – nuo moksleivių iki senjorų, norinčių geriau suprasti, kaip dirbtinis intelektas gali palengvinti jų kasdienybę.

„Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė pabrėžia, kad didžiausia šių dirbtuvių vertė – galimybė ne tik sužinoti apie technologijas, bet ir patiems jas išbandyti. Užsiėmimų metu sudėtingesnes temas technologijų ekspertai pristato paprastai ir suprantamai.

„Matome, kad žmonėms labai trūksta ne teorinių paaiškinimų, o realių pavyzdžių – kaip dirbtinio intelekto funkcijos gali būti išnaudojamos kasdienėse situacijose. Būtent tai ir stengiamės parodyti dirbtuvių metu“, – sako E. Tamelytė.

Balandžio antroje pusėje Kaune vyksiančiuose užsiėmimuose gyventojai galės iš arčiau susipažinti su dirbtinio intelekto funkcijomis, integruotomis naujausiuose „Galaxy S26“ serijos išmaniuosiuose telefonuose. Praktinių sesijų metu bus demonstruojama, kaip šios technologijos gali padėti greičiau apdoroti informaciją, lengviau planuoti užduotis ar kurti turinį – nuo tekstų iki vizualų.

Dirbtuvės vyks balandžio 24–26 dienomis Kauno „Akropolio“ „Bitė Lietuva“ salone: penktadienį nuo 15:00 val. iki 19:00 val., šeštadienį ir sekmadienį – nuo 12:00 val. iki 16:00 val. Išankstinė registracija nėra būtina – prisijungti gali visi norintys, pasirinkę jiems patogų laiką pagal numatytą programą.

Pasak organizatorių, šios dirbtuvės suteikia galimybę kiekvienam žmogui atrasti, kaip dirbtinis intelektas gali būti pritaikytas būtent jo kasdienybėje – nepriklausomai nuo amžiaus, profesijos ar turimų technologinių žinių.

Toks asmeninio santykio su technologijomis stiprinimas padeda ne tik geriau suprasti jų veikimą, bet ir įgyti daugiau pasitikėjimo jomis naudojantis. E. Tamelytės teigimu, dirbtuvėse pasitikėjimo įgavę dalyviai drąsiau pradeda taikyti dirbtinio intelekto sprendimus savo darbe, moksluose ar laisvalaikiu.

„Dirbtinis intelektas jau kuris laikas nebėra ateities technologija – jis naudingas įvairiausiose srityse, nuo medicinos iki kasdienių išmaniųjų įrenginių funkcijų. Mūsų tikslas – padėti žmonėms nebijoti juo naudotis ir parodyti, kad tai gali būti paprastas, kasdienis ir itin naudingas įrankis“, – teigia E. Tamelytė.

2025 m. tyrimo duomenys rodo, kad Lietuva yra 7 vietoje visame pasaulyje pagal dirbtinio intelekto naudojimą. Tai rodo, kad Lietuvos gyventojai geba greitai prisitaikyti prie naujų technologijų. 

Nors Lietuva jau dabar išsiskiria aukštu technologijų įsisavinimo tempu, bendrovės „Vilniaus vandenys“ IT vadovo Viktoro Pūro teigimu, tikrąją technologinę lyderystę šiandien lemia gebėjimas kurti dirbtinio intelekto įrankius bei juos taikyti sprendžiant realias problemas.

Jam antrina ir technologijų bendrovės „Samsung“ komunikacijos vadovė Eglė Tamelytė.

Jos teigimu, Lietuvoje vartotojai itin vertina DI funkcijas, integruotas į išmaniuosius įrenginius – aktyviai jomis domisi ir pritaiko kasdienėje veikloje. Vis dėlto, anot jos, lietuviai jau žengia į kitą etapą: vis dažniau imasi iniciatyvos patys kurti personalizuotus, jų poreikiams pritaikytus DI sprendimus.

Nuo vartotojų – link kūrėjų

V. Pūras pabrėžia, kad Lietuvoje formuojasi stipri DI kūrėjų bendruomenė, tačiau ji vis dar yra augimo stadijoje.

„Galėčiau įvardyti nemažai startuolių, kurie kuria sprendimus labai konkrečioms problemoms – nuo pokalbių transkribavimo iki vaizdo analizės ar procesų automatizavimo. Tiesa, dauguma jų šiandien dar yra ankstyvoje stadijoje – ieško partnerių, pirmųjų klientų, realių verslo scenarijų, kuriuose jų sprendimai kurtų apčiuopiamą vertę“, – sako jis.

Anot eksperto, norint tapti stipriais DI sprendimų kūrėjais, Lietuvai dar teks įveikti keletą esminių iššūkių.

„Pirmiausia verslui trūksta konkretumo ir labai aiškių tikslų. DI projektai dažnai pradedami nuo technologijos, o ne nuo klausimo, kokią problemą iš tikrųjų sprendžiame. Antras labai svarbus aspektas – kokybiški duomenys, nes jie yra bet kokio DI sprendimo pamatas. Taip pat reikia resursų – tiek finansinių, tiek žmogiškųjų, tiek laiko. Ir galiausiai – suvokimo, kad DI nėra „stebuklingas mygtukas“, kuris greitai ir be pastangų išspręs visas verslo problemas“, – pabrėžia jis.

Transformacija IT srityje vyksta palaipsniui

Ekspertai sutaria, kad nors dirbtinis intelektas sparčiai keičia IT sektorių, jo potencialas dar nėra visiškai išnaudojamas. Praktikoje DI dažnai lieka pagalbiniu įrankiu, o ne esmine darbo dalimi.

„Pastebime, kad dauguma programuotojų vis dar rašo kodą tradiciniu būdu, DI naudodami fragmentiškai – pavyzdžiui, kodo tikrinimui ar atskiriems, gerai apibrėžtiems „promptams“. Ši tendencija matoma ne tik IT, bet ir kitose organizacijų srityse. Kai DI taps kertiniu darbo varikliu, tai netrukus atsispindės paslaugų kokybėje, kainodaroje ir įgyvendinimo terminuose“, – teigia V. Pūras.

Kalbėdamas apie IT specialistų vaidmens pokyčius, jis išskiria ir dar vieną svarbų aspektą – atsakomybę už galutinį rezultatą.

„Taip, šiandien DI gali ne tik rašyti kodą, bet ir jį analizuoti, testuoti ar perrašyti. Tai neabejotinai keičia žaidimo taisykles. Tačiau čia kyla labai svarbus klausimas – kas prisiima atsakomybę už galutinį rezultatą? Visos gerosios praktikos sako tą patį – naudok DI, bet prieš naudodamas rezultatą jį patikrink“, – sako jis.

Šią mintį papildo ir Eglė Tamelytė, pabrėždama atsakingo technologijų naudojimo svarbą. Anot jos, dirbtinis intelektas gali ženkliai padidinti darbo efektyvumą, tačiau kartu reikalauja ir kritinio vertinimo.

„Naudojant DI labai svarbus sąmoningumas – tai nėra įrankis, kuriuo galima aklai pasitikėti. Jo pateikiamus rezultatus visada reikia vertinti kritiškai, suprasti kontekstą ir priimti galutinį sprendimą pačiam“, – pabrėžia ji.

DI – kasdienis darbo įrankis

DI šiandien jau tapo kasdieniu darbo įrankiu, leidžiančiu greičiau atlikti užduotis ir efektyviau priimti sprendimus. Vis daugiau specialistų jį integruoja į savo darbo procesus – nuo informacijos paieškos iki turinio rengimo.

„Tiek darbinėje, tiek asmeninėje aplinkoje tikrai nebeužtenka tiesiog „žinoti apie DI“. Reikia mokėti juo naudotis ir šią technologiją naudoti kasdien. Esamą situaciją labai taikliai apibūdina ši frazė: DI nepakeis žmogaus, bet pakeis tuos žmones, kurie juo nesinaudoja“, – sako V. Pūras.

Ekspertas dalijasi, kad DI jo kasdienybėje padeda sumažinti rutiną ir taupyti brangų laiką: „Asmeniškai DI naudoju labai praktiškai – nuo informacijos paieškos iki el. laiškų ar prezentacijų rengimo. Ar tai visiškai pakeitė mano darbą? Ne. Bet akivaizdžiai sutaupo laiką ten, kur anksčiau būdavo daug rutinos“.

Technologijų integracija vis labiau persikelia ir į mobiliuosius įrenginius. V. Pūras kasdien naudoja „Samsung Galaxy Fold7“ išmanųjį telefoną, kuris, jo teigimu, pastaruoju metu vis dažniau atstoja dalį darbo įrankių.

„Ilgus metus buvau kito gamintojo lojalus naudotojas, tačiau „Fold7“ leido iš naujo įvertinti, kiek telefonas gali padėti atlikti kasdienes užduotis. Išskleidžiamas ekranas leidžia vienu metu dirbti keliose aplinkose – skaityti dokumentą, šalia matyti pastabas, peržiūrėti diagramas ar el. laiškus. Vadovo darbe tai ypač svarbu, nes sprendimai dažnai priimami kelyje – tarp susitikimų ar komandiruočių metu“, – pasakoja jis.

Ne mažiau svarbios ir į išmanųjį telefoną integruotos DI funkcijos, kurios leidžia dirbti dar efektyviau.

„Labai didelį vaidmenį mano kasdienybėje atlieka „Samsung DeX“ funkcionalumas – ne kartą buvo situacijų, kai telefonas, prijungtas prie monitoriaus ar televizoriaus, tapo laikina, bet visiškai pakankama darbo vieta. O kalbant apie DI, tokios funkcijos kaip greita paieška, užrašų struktūravimas, nuotraukų redagavimas ir vertimas realiu laiku yra tiesiog nepakeičiamos ir leidžia kasdien dirbti efektyviau“, – teigia V. Pūras.

Šiandien maratone dalyvauti nori vis daugiau ir daugiau žmonių, tačiau retas žino kaip pasiruošti tinkamai. Todėl Lukas Tarasevičius pabrėžia, kad maratonui pasiruošimas prasideda gerokai ankščiau nei yra manoma. Jis taip pat sako, kad maratone svarbu ne kiek fizinis krūvis, o gebėjimas laiku pristabdyti ir priimti tinkamus sprendimus. 

Pirmasis maratonas prasideda gerokai anksčiau nei starto dieną

Ruošiantis pirmajam maratonui svarbiausias darbas prasideda gerokai anksčiau nei starto dieną, o tuomet, kai tenka susikurti rutiną ir išmokti laikytis plano net tomis dienomis, kai motyvacijos mažiau. Pasak L. Tarasevičiaus, būtent šiame etape paaiškėja, kad maratonas nėra vienkartinis iššūkis ar spontaniškas sprendimas, o ilgesnis procesas, kuriame svarbiausia ne talentas, o nuoseklumas. Todėl pirmasis maratonas, anot jo, neturėtų būti pradžia – iki jo turėtų atvesti visas kelias: trumpesnės distancijos, palaipsniui augantis krūvis ir gebėjimas vis geriau pažinti savo kūno reakcijas. „Pirmajam maratonui svarbiausia ne talentas, o disciplina ir gebėjimas išlikti procese. Progresą sukuria ne vienas geras bėgimas, o tai, kad savaitė po savaitės laikaisi plano ir nepasiduodi“, – sako sportininkas.

Būtent todėl ruoštis 42 kilometrų distancijai verta pradėti ne nuo pačios distancijos, o nuo pagrindo kūrimo – reguliarių, trumpesnių bėgimų, mažų tikslų ir realistinio požiūrio į progresą. Profesionalus bėgikas pabrėžia, kad daugeliui žmonių didžiausią pokytį sukuria ne staigus šuolis, o keli mėnesiai nuoseklaus darbo, per kuriuos kūnas pamažu prisitaiko prie didesnio krūvio, o pats bėgimas tampa ne tik lengvesnis, bet ir labiau nuspėjamas. Pasak jo, būtent tada mažėja noras viską pasiekti iš karto, o vietoje jo atsiranda svarbiausias dalykas ruošiantis pirmajam maratonui – pasitikėjimas procesu.

Didžiausia klaida – per daug ir per greitai

Nors ruošiantis pirmajam maratonui dažnai atrodo, kad svarbiausia – nepritrūkti motyvacijos, praktikoje daug dažnesnė problema būna visai kita. Pasak L. Tarasevičiaus, viena dažniausių klaidų yra noras progresą paspartinti per greitai – staiga didinamas treniruočių krūvis, pasirenkamas per aukštas tempas arba kūnui paliekama per mažai laiko atsistatyti. Tokiais atvejais bėgimas gana greitai nustoja teikti naudą, o vietoje stabilaus progreso atsiranda nuovargis, įtampa ir didesnė traumų rizika.

„Didžiausia klaida yra noras progresą paspartinti. Per daug, per greitai, per intensyviai. Bėgime labai svarbu suprasti, kad kūnui reikia laiko prisitaikyti prie krūvio, o progresas ateina ne per kelias savaites, o per nuoseklų darbą. Maratonas neturėtų būti pradžia, iki jo turi vesti visas procesas“, – sako L. Tarasevičius.

Sportininkas pabrėžia, kad pirmieji ženklai, jog treniruočių planas tampa per agresyvus, dažnai pasirodo anksčiau nei fizinis skausmas. Prastėjantis miegas, blogesnė nuotaika, dirglumas, nuolatinis nuovargis ar mažėjanti motyvacija treniruotis gali reikšti, kad organizmas nespėja atsistatyti. Tokiais atvejais svarbu ne ignoruoti signalus, o laiku koreguoti krūvį – kartais didesnę pažangą sukuria ne dar viena sunki treniruotė, o papildoma poilsio diena.

Pasak L. Tarasevičiaus, ruošiantis pirmajam maratonui verta atsisakyti noro lygintis su kitais ir koncentruotis į savo ritmą. Tai ypač svarbu šiandien, kai socialiniuose tinkluose lengva susidaryti įspūdį, kad progresas turi būti greitas ir nuolat matomas. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje būtent gebėjimas išlaikyti balansą tarp treniruočių, poilsio ir kasdienio gyvenimo dažniausiai lemia, ar pavyks nuosekliai pasiruošti startui, ar procesas nutrūks dar jam nepriartėjus prie tikslo.

Technologijos padeda ne tik sekti bėgimą, bet ir geriau suprasti kūną

Ruošiantis pirmajam maratonui vis svarbesnį vaidmenį atlieka ir technologijos, kurios padeda ne tik fiksuoti treniruotes, bet ir geriau suprasti, kaip organizmas į jas reaguoja. Pasak L. Tarasevičiaus, išmanieji įrenginiai šiandien gali tapti naudingu pagalbininku tiek planuojant krūvį, tiek vertinant atsistatymą po intensyvesnių bėgimų. Tai ypač aktualu pradedantiesiems, kurie dar tik mokosi atpažinti, kada galima didinti apimtis, o kada organizmui reikia daugiau poilsio.

„Technologijos šiandien gali veikti kaip savotiškas analitikas – jos padeda stebėti ne tik patį bėgimą, bet ir tai, kaip kūnas į jį reaguoja. Svarbiausia, kad duomenys padėtų priimti sprendimus, bet jų nepriimtų už tave“, – pasakoja L. Tarasevičius.

Tokie įrenginiai kaip „Huawei Watch GT Runner 2“ leidžia stebėti ne tik tempą ar įveiktą atstumą, bet ir tokius rodiklius kaip širdies ritmas, miego kokybė, atsistatymas po krūvio ar treniruočių intensyvumas. Šie duomenys gali padėti anksčiau pastebėti, kada organizmas dar nėra pilnai pasirengęs kitai intensyvesnei treniruotei, o kada krūvį jau galima didinti. Pasak L. Tarasevičiaus, ruošiantis ilgesnėms distancijoms ypač svarbus ir GPS tikslumas, nes jis leidžia patikimiau vertinti tempą, distanciją ir išlaikyti stabilesnį ritmą visos treniruotės metu.

Technologijų vaidmuo šiandien neapsiriboja vien sporto funkcijomis – vis dažniau jos tampa ir patogiu kasdienio ritmo palydovu. Nuo šiol „Huawei Watch GT Runner 2“, kaip ir kituose naujausiuose „Huawei“ išmaniuosiuose laikrodžiuose, Europoje prieinami ir bekontakčiai „Curve Pay“ mokėjimai, leidžiantys už pirkinius atsiskaityti tiesiai nuo riešo. Ši funkcija jau veikia daugiau nei 30 Europos rinkų, įskaitant visas Europos Sąjungos šalis, Jungtinę Karalystę, Norvegiją, Islandiją ir Lichtenšteiną, taip dar labiau išplečiant laikrodžio pritaikomumą ne tik treniruotėse, bet ir kasdienėse situacijose.

Anot profesionalaus bėgiko, technologijos naudingiausios tuomet, kai jos padeda ne vaikytis skaičių, o priimti labiau pagrįstus sprendimus kasdienėje treniruočių rutinoje. Ruošiantis pirmajam maratonui svarbu ne tik turėti aiškų tikslą, bet ir pasirinkti priemones, kurios padeda išlaikyti nuoseklumą, laiku koreguoti krūvį ir geriau suprasti savo kūno siunčiamus signalus.

Robertas Primagovas, „Telia“ produktų pardavimo vadovas teigia, kad DI pasirinkimą lemią įmonės noras apsaugoti duomenis ir jų saugumas. Todėl dažniausiai mūms pažįstami dirbtinio intelekto modeliai nėra tinkami įmonėms. 

Pasak R. Primagovo, DI įrankių pasirinkimas organizacijose pirmiausia yra pasitikėjimo klausimas. Skirtingi generatyvinio DI sprendimai gali skirtis funkcionalumu ar pritaikymu konkrečioms užduotims, tačiau organizacijoms svarbiausia, kaip jie tvarko ir saugo vartotojų duomenis.

„Esminis klausimas nėra vien tai, kuris DI įrankis patogesnis. Ne mažiau svarbu, kaip tvarkomi vartotojų duomenys ir ar galima būti tikram, kad pateikta informacija liks saugioje aplinkoje“, – sako R. Primagovas.

Jo teigimu, dalis viešai prieinamų DI platformų, ypač nemokamų jų versijų, gali naudoti vartotojų pateiktą informaciją modelių tobulinimui ar kitoms paslaugų teikėjo reikmėms. Tokia praktika gali kelti papildomų rizikų organizacijoms, jei darbuotojai į šias sistemas įkelia konfidencialius dokumentus, kodą ar kitą jautrią informaciją.

„Pastaraisiais metais pasaulyje ne kartą fiksuoti atvejai, kai įmonių duomenys pateko į viešas DI sistemas vien dėl to, kad darbuotojai jose analizavo ar apdorojo vidinius dokumentus. Tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė darbuotojų, naudojančių generatyvinį dirbtinį intelektą darbe, yra bent kartą į tokius įrankius įvedę konfidencialią įmonės informaciją, o apie du trečdaliai tai daro per asmenines, įmonės neprižiūrimas paskyras“, – atkreipia dėmesį jis.

Viešo ir organizacijoms skirto DI skirtumai

Roberto Primagovo teigimu, vienas svarbiausių skirtumų tarp asmeniniams vartotojams skirtų DI platformų ir organizacijoms pritaikytų sprendimų yra duomenų valdymas. Organizacijoms skirti DI įrankiai įprastai užtikrina, kad vartotojų pateikta informacija nebūtų naudojama viešųjų kalbos modelių mokymui ir liktų organizacijos kontroliuojamoje aplinkoje.

Be to, tokie sprendimai dažnai integruojami su jau naudojamomis darbo sistemomis. Pavyzdžiui, dalis dirbtinio intelekto įrankių, tokių kaip „Copilot“, veikia tiesiog organizacijos darbo aplinkoje ir gali naudoti tik tuos dokumentus ar duomenis, prie kurių vartotojas jau turi prieigos teises. Tokiu būdu nereikia papildomai kopijuoti ar perkelti informacijos į išorines platformas.

„Įsivaizduokite, jūs į namus įsileidžiate valytoją ir duodate jai raktą nuo viso būsto. O organizacijos patvirtinto DI įrankio atveju galite duoti ne tik raktą nuo namų, bet ir atskirai reguliuoti, į kuriuos kambarius galima užeiti, kurių spintelių negalima atidaryti. Tai leidžia išlaikyti esamą prieigos valdymo sistemą ir užtikrina, kad organizacija galėtų kontroliuoti, kokie duomenys yra pasiekiami konkrečiam darbuotojui ar sistemai“, – aiškina R. Primagovas.

Ekspertas taip pat pabrėžia, kad rizikos, susijusios su DI naudojimu, dažnai yra susijusios su žmogiškuoju faktoriumi. Net jei organizacijos neapibrėžia aiškių informacijos panaudojimo taisyklių, darbuotojai vis tiek gali naudoti įvairius DI įrankius savo darbui palengvinti.

Todėl, pasak jo, organizacijoms svarbu ne tik nustatyti naudojimo gaires, bet ir pasiūlyti darbuotojams saugius, organizacijos patvirtintus ir valdomus DI sprendimus. Taip galima sumažinti riziką, kad jautri informacija bus perduota į išorines sistemas.

„Dirbtinis intelektas organizacijose jau tapo svarbia darbo priemone, todėl sprendimas, kokius DI įrankius naudoti, turėtų būti vertinamas ne tik technologiniu, bet ir saugumo, valdymo bei organizacinės atsakomybės požiūriu“, – apibendrina „Telia“ produktų pardavimų vadovas Robertas Primagovas.

Šiandien galima teigti, kad technologijomis naudojasi kas antras vaikas ir vis dažniau ši tema pereina nuo patarimų apie ribojimus iki saugaus elgesio skaiteminėje erdvėje taisykles. Tačiau reikia nepamiršti, kad ir dauguma tėvų naudojasi technologijomis ir prie jų praleidžia nemažai laiko. Todėl yra vis daugiau ir dažniau kalbama apie tai ne kiek vaikai praleidžia laiko prie išmaniųjų įrenginių ekranų, o kiek šį įprotį jie perima iš tėvų.

Turinio kūrėjas ir dviejų vaikų tėtis Simas Anužis, dar žinomas pseudonimu „Svabeuse Dariti“, sako, kad sąmoningas technologijų naudojimas šeimoje prasideda nuo nuolatinio įsitraukimo ir žinojimo, ką vaikai veikia naudodamiesi ekranais.

„Gana dažnai pastebime, kad vaikai tiesiog „sulenda“ į planšetę ir tarsi atsijungia nuo aplinkos – nebegirdi, kas vyksta aplink. Tokiais atvejais, kai veikla yra tikrai įtraukianti, iškart stengiamės suprasti, kuo jie užsiima. Jei mums kyla klausimų, įsigiliname ir kartu su vaiku nusprendžiame, ar konkreti programėlė ar žaidimas jam duoda daugiau naudos, ar vis dėlto daugiau žalos“, – pasakoja jis.

Kontrolę keičia edukacija

Nors mažųjų saugumą užtikrinantys technologiniai sprendimai, tokie kaip „Samsung Kids“ režimas ar tėvų kontrolės programėlės, vis dar populiarūs ir padeda nustatyti būtinus ekrano laiko ar mobiliųjų aplikacijų naudojimo apribojimus, vis daugiau šeimų renkasi ir dar vieną priemonę – kalbėtis ir ugdyti vaikų sąmoningumą.

„Manau, kad tai yra esminis dalykas. Šiuo metu jaučiamės tikrai užtikrintai valdydami vaikų veiklą skaitmeninėje erdvėje be jokių tėvų kontrolės programėlių, kurios automatiškai blokuotų turinį. Tai veikia todėl, kad sąmoningai skiriame laiko suprasti, ką vaikas iš tiesų veikia planšetėje ar telefone – ne tik stebime, bet ir domimės, kalbamės“, – sako S. Anužis.

Anot „Samsung“ komunikacijos vadovės Lietuvoje Eglės Tamelytės, ši tendencija atspindi platesnį pokytį.

„Vaikų santykis su technologijomis šiandien formuojasi per patirtį ir pavyzdžius. Vien ribojimai neveikia – svarbiausia padėti vaikui suprasti, ką ir kodėl jis daro skaitmeninėje erdvėje, ir suteikti įrankius, kurie skatina edukacinį, kūrybišką technologijų naudojimą“, – teigia ji.

Kurti tinkamą pavyzdį – ne visada paprasta

Ne paslaptis, kad vaikai mokosi ne tik klausydamiesi, ką jiems sako suaugusieji – tėvai ar mokytojai – bet ir nuolat stebėdami bei kopijuodami jų elgesį. Todėl kasdieniai įpročiai gali padėti formuoti norimą vaikų santykį su technologijomis.

„Geriausias pavyzdys yra tada, kai vaikai mato, ką veiki ekrane. Be to, jei pramogauji ar žaidi žaidimus, po kurio laiko mūsų šeimoje vaikai mums turi pilną teisę pasakyti, kad jau užsisėdėjome ir laikas trauktis nuo ekrano. Tačiau jei technologijos naudojamos darbui arba sąžiningam tobulėjimui ir mokymuisi – ribojimų nėra“, – teigia turinio kūrėjas.

Tačiau S. Anužis pripažįsta, kad kurti sektiną pavyzdį nėra paprasta – ypač tuomet, kai technologijos sudaro tokią didelę jo profesinės veiklos dalį.

„Didžiąją laiko dalį ekraną naudoju darbui. Tiesa, anksčiau turėjau ir blogų įpročių – daugiau laiko skirdavau beprasmiam naršymui (angl. „doom scrolling“) ir supratau, kad tai neigiamai veikia mano gyvenimo kokybę. Esu visiškai sustabdęs naršymą prieš miegą ir tik pabudus. Taigi nuolat stengiuosi koreguoti savo paties įpročius ir rodyti tinkamą pavyzdį vaikams“, – sako jis.

Jis priduria, kad svarbiausia neapgaudinėti savęs ir nesakyti vaikams, kad dirbi, kai iš tiesų tiesiog naršai be tikslo.

„Nėra blogai ir tiesiog naršyti, tačiau linkiu visiems būti sąžiningiems prieš save“, – nuoširdžiai pataria S. Anužis.

Tuo metu E. Tamelytė akcentuoja, kad tinkamai išnaudojamos technologijos gali tapti ne kliūtimi, o priemone formuoti sveikesnius įpročius.

„Šiuolaikiniai įrenginiai, pavyzdžiui, didžiulio Lietuvos vartotojų susidomėjimo sulaukę naujosios „Samsung Galaxy A“ serijos telefonai, galintys tapti pirmuoju vaiko išmaniuoju, suteikia galimybę ne tik vartoti turinį, bet ir jį kurti – mokytis, fotografuoti ar įgyvendinti kūrybinius projektus. Integruotos dirbtinio intelekto funkcijos net ir paprasčiausiose telefonų programėlėse gali padėti atskleisti vaikų kūrybiškumą ir lavinti įvairius įgūdžius“, – dalijasi ji.

Svarbu laikytis nustatytų taisyklių

Remdamasis savo patirtimi, S. Anužis teigia, kad dažnai tėvams būna sudėtingiausia ne nustatyti taisykles, o jų laikytis. Jo teigimu, čia padeda aiški struktūra ir pastovumas.

„Svarbiausia – rutina ir įprotis, nors pradžioje tai tikrai nėra lengva. Darbo dienomis ekrano laiką ribojame iki maždaug vienos valandos po mokyklos ar darželio, o savaitgaliais leidžiame šiek tiek daugiau. Taip pat taikome atlygio sistemą: pavyzdžiui, už lauko darbus, tokius kaip lapų grėbimas, vaikai gali gauti finansinį atlygį arba papildomo ekrano laiko. Ilgainiui tai tampa natūralia kasdienybės dalimi“, – dalijasi jis.

Anužių šeima laikosi vienos aiškios ir nekintančios taisyklės – technologijos vaikams niekada nesuteikiamos vien tam, kad juos užimtų ar nuramintų. Tokiais atvejais tėvai sąmoningai renkasi sudėtingesnį kelią, pirmenybę teikdami ilgalaikei vaikų gerovei.

Galiausiai tiek ekspertai, tiek tėvai sutaria – esminis klausimas nėra tai, kiek laiko vaikai turėtų praleisti prie ekranų, o kokį vaidmenį technologijos atlieka vaikų kasdienybėje.

„Technologijos niekur nedings – priešingai, jų tik daugės. Todėl svarbiausia, ką galime padaryti šiandien – mokyti vaikus jas naudoti sąmoningai, atsakingai ir prasmingai“, – pabrėžia E. Tamelytė.

Lietuvos mokslininkai sukūrė dirbtinio intelekto modelį upių būklei stebėti. Šios technologijos dėka bus galima lengviau nustatyti vandens būklę, stebėti ekosistemą ir jų poveikį bei stebėti pokyčius vykstant kraštovaizdžio transformacijoms.

Panašūs tyrimai dažniausiai vykdomi kalnuotose vietovėse, kur dėl didelių nuolydžių ir intensyvios tėkmės hidromorfologiniai procesai yra gerokai dinamiškesni. Tačiau didžioji Lietuvos upių dalis yra lyguminės – monotoninės ir mažo nuolydžio, todėl net smulkūs pokyčiai jose sunkiau identifikuojami.

Pasak KTU IF profesorės Dalios Čalnerytės, modelio tikslas – įvertinti tėkmės greitį nesiremiant supaprastintomis prielaidomis. „Daugelis matematinių modelių nevertina lokalių parametrų, tokių kaip dugno struktūra, akmenys ar augmenijos tankumas – būtent šie veiksniai lemia pasipriešinimą vandens tėkmei“, – pasakoja KTU profesorė.

Mokslininkų sukurtas modelis įvertina lokalias upės savybes ir apskaičiuoja numanomą tėkmės vidurkį. Tokiu būdu DI modelis susieja vaizdų seką su upės tėkmės greičiu, ypač aplinkose, pasižyminčiose lygumų vandens telkiniams būdingomis charakteristikomis.

Daugialypė mokslo integracija

LEI Hidrologijos laboratorijos vadovas dr. Vytautas Akstinas teigia, kad kuriant modelį buvo integruotos kelios mokslo sritys, kurios tarpusavyje papildė viena kitą.

Hidromorfologinis upių vertinimas suteikė aiškią problemos apibrėžtį ir padėjo įvardyti praktinį poreikį, skaitmeninis modeliavimas leido tiksliai atkurti fizikos procesus realiomis sąlygomis, kompiuterinė rega buvo pasitelkta vaizdų sekų analizei, o dirbtinio intelekto metodai atliko esminį vaidmenį mokant modelį veikti tiksliai ir patikimai.

„Kiekvienas gamtoje vykstantis procesas turi savo fizikinę prigimtį, todėl visų šių sričių visuma padeda mums geriau suprasti aplinkoje vykstančius procesus“, – sakė dr. V. Akstinas.

Duomenys – iš dronų surinktų vaizdo sekų

Tradiciniai metodai upių tėkmės greitį modeliuoja remdamiesi tik dviem vaizdo kadrais, todėl informacijos tikslumas yra ribotas, o tiesioginiai matavimų gavimas gali užtrukti ilgiau.

KTU mokslininkai šiam tikslui pritaikė dronus, kurie leidžia pagreitinti duomenų rinkimo ir analizavimo procesą. Tuo pačiu tai palengvina gaunamuose rezultatuose panaikinti vėjo, atsitiktinių nešmenų, atspindžių ir kitų aplinkos veiksnių įtaką.

Anot prof. D. Čalnerytės, gauti duomenys papildomi fizikos principais grįsto baigtinių elementų modelio rezultatais, kurie įvertina lokalias upės savybes ir apskaičiuoja vidutinį tėkmės greitį. Ši informacija naudojama DI modeliui apmokyti, kad jis gebėtų susieti vaizdų seką su realiomis tėkmės greičio reikšmėmis.

„Pagal tiesioginius matavimus sukurtas modelis įvertina lokalias upės savybes ir leidžia išplėsti duomenų rinkinį. Jis suteikia galimybę susieti vaizdo pokyčius su tėkmės greičiu bet kuriame analizuojamo upės ruožo taške“, – pasakoja KTU profesorė.

Nauda ekstremaliomis klimato sąlygomis

Mokslininkų ir partnerių sukurtas metodas padeda operatyviai reaguoti į staigius hidrodinaminius upės pokyčius ekstremalių oro reiškinių metu.

„Modelis leidžia dažniau ir greičiau vertinti upės ruožo būklę per potvynius, sausras ar kitas ekstremalias situacijas. Turint daugiau duomenų galima laiku imtis apsaugos priemonių ir sumažinti galimą žalą“, – akcentuoja KTU profesorė.

Tyrėjai pažymi, kad metodas gali būti taikomas ir vertinant žmogaus veiklos poveikį ekosistemoms – pavyzdžiui, šalia užtvankų, hidroelektrinių, tiltų ar ištiesintų upių ruožuose. „Upės yra kritinis įvairių organizmų buveinių elementas. Mūsų metodika padeda identifikuoti žmogaus poveikį pažeistose vietovėse“, – prideda laboratorijos vadovas.

„Projekte sprendėme įdomų informatikos srities uždavinį – skaitinio modeliavimo ir DI metodų integraciją ir ši idėja gali būti pritaikoma kitose srityse“, – sako KTU prof. D. Čalnerytė.

Mokslininkė pažymi, kad ateities tyrimai galėtų būti susiję su skaičiavimo efektyvumu ir modelių architektūros modifikacija. Pasak dr. V. Akstino, technologija galėtų būti panaudojama ne tik kiekybiniame vandens telkinių vertinime, bet ir kokybiniame.

„Galimi tyrimai, skirti vandens užterštumui, drumstumui ar kitiems fiziko-cheminiams parametrams analizuoti. Viskas priklauso nuo naudojamų sensorių ir surinktų duomenų apdorojimo, todėl ši technologija turi didelį potencialą įvairioms skirtingoms taikymo sritims“, – pasakoja LEI atstovas.

Ketvirtus metus iš eilės „Samsung„ ir Kauno „Žalgiris“ pristato riboto leidimo išmaniojo telefono „GalaxyS26 Ultra Žalgiris Limited Edition“ rinkinį. 

Naujausią riboto leidimo rinkinį sudaro „Galaxy S26 Ultra 512 GB Enterprise Edition“ išmanusis telefonas su trejų metų garantija, specialaus leidimo „ARAMID“ apsauginis dėklas bei 12 mėnesių „Žalgiris Insider“ narystė. Pastaroji suteikia galimybę sirgaliams aktyviau įsitraukti į komandos gyvenimą – pirmiesiems matyti išskirtinį turinį, sekti naujienas, įsitraukti į klubo bendruomenės veiklą ir pasinaudoti papildomais pasiūlymais.

Vienas svarbiausių „Galaxy S26 Ultra“ technologinių akcentų – integruotas privatumo ekranas („Privacy Display“), žymintis augantį dėmesį vartotojų duomenų apsaugai kasdienėse situacijose. Ši funkcija padeda apsaugoti asmeninius duomenis, pranešimus ar finansinę informaciją nuo pašalinių žvilgsnių, kartu užtikrinant didesnį saugumo jausmą naudojantis įrenginiu viešose erdvėse – keliaujant viešuoju transportu ar dalyvaujant masiniuose renginiuose.

Ne mažesnis dėmesys kuriant šį modelį buvo skirtas ir kamerai – patobulintas vaizdo stabilizavimas leidžia užfiksuoti aukštos kokybės kadrus, esant intensyviam judėjimui, o platesnė kameros diafragma leidžia išgauti ryškius ir detalius kadrus, net ir prastame apšvietime.

Be to, su „Galaxy S26“ serija pristatyta iki šiol pažangiausia ir natūraliausiai veikianti „Galaxy AI“ patirtis. Tai telefonai, kurie dirbtinio intelekto sprendimų dėka ne tik reaguoja į mūsų poreikius, bet ir veikia proaktyviai – padeda, pasiūlo ir atlieka tam tikrus veiksmus vietoje telefono savininko.

Kauno „Žalgirio“ partnerysčių vadovo Donato Norkevičiaus teigimu, partnerystė su „Samsung“ jau yra tapusi nuoseklia klubo strategijos dalimi.

„Šiuolaikinis krepšinio gerbėjas tikisi daugiau nei rungtynių patirties – jam svarbus nuolatinis ryšys, turinys ir galimybė jaustis komandos dalimi. „Samsung“ jau eilę metų padeda mums būti arčiau sirgalių ne tik rungtynių metu, bet ir jų kasdienybėje, pristatydama moderniausius išmaniųjų technologijų sprendimus“, – sako D. Norkevičius.

„Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė dalijasi, kad technologijų rinkoje vis didesnę reikšmę įgauna ne tik pats produktas, bet ir jo kuriama patirtis bei emocinis ryšys su vartotoju.

„Kiekvienais metais kartu su Kauno „Žalgiriu“ siekiame pasiūlyti produktą, kuris būtų ne tik funkcionalus, bet ir artimas krepšinio sirgaliams. Šis riboto leidimo rinkinys apjungia pažangiausias technologijas, išskirtinę klubo atributiką bei naudas, leidžiančias fanams pasijausti komandos dalimi“, – teigia atstovė.

Naujasis „Galaxy S26 Ultra Žalgiris Limited Edition“ jau prieinamas internete shop.zalgiris.lt bei fizinėse „Samsung“ parduotuvėse.

Tobulėjantys išmanieji telefonai laikui bėgent pakeičia diktafonus, skaičiuotuvus, liniuotes ar kopijavimo aparatus. Vienintelis nepakitęs dalykas mobiliuosiuose telefonuose - jo pavadinimas. Visą laiką jis ir buvo vadinamas telefonu, nors dabar būtų tiksliau jį vadinti kompiuteriu kišenėje.

„Prieš daugiau kaip 30 metų pasirodęs pirmasis išmanusis telefonas ilgainiui pakeitė ne tik kitus prietaisus, bet ir žmonių įpročius. Šiandien jis yra pagrindinis asmeninis įrenginys, atliekantis skirtingas užduotis – nuo darbo įrankių iki pramogų ar kasdienių užduočių. Daugeliu atvejų žmonės net nebesusimąsto, kad naudojasi funkcijomis, kurias anksčiau atlikdavo keli skirtingi įrenginiai“, – pasakoja Mindaugas Rauba, „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.

Pasak jo, tarp tokių vis rečiau naudojamų įrenginių – kopijavimo aparatas, kurį sukūrė amerikietis Česteris Karlsonas, dar 1942 metais patentavęs fotokopijavimo technologiją.

„Šiuo metu kopijavimo aparatai vis dar stovi įmonių biuruose ir greičiausiai liūdi gaudami vis mažiau darbo. Juk išmaniuoju telefonu pasidaryti norimo dokumento kopiją ir turėti ją skaitmeniniu būdu galima žymiai greičiau. Tam ir vėl praverčia išmanusis, kurio kamera nuotrauką verčia PDF, kurį galima pasirašyti mobiliu parašu. Skenuoti dokumentus galima ne tik su programėlėmis, bet ir su dirbtinio intelekto įrankiais, pavyzdžiui, „ChatGPT“, – sako M. Rauba.

Kitas savo laiku nepakeičiamu laikytas išradimas, kuris ilgainiui neatlaikė išmaniųjų telefonų pranašumo yra diktofonas.

„Kiekvienas, kuriam bent kartą yra prireikę diktofono, puikiai supranta jo vertę – ypač kai reikia tiksliai atkurti pokalbį ar greitai įsirašyti mintis balsu. Vis dėlto šiandien retas rankoje laiko atskirą įrenginį, nes šią funkciją seniausiai perėmė išmanieji telefonai. Be to, papildomos programėlės leidžia dar daugiau – iš karto transkribuoti garso įrašą ir pateikti jį tekstu. Tai nepaprastai palengvina kai kurių profesijų, pavyzdžiui, žurnalistų darbą ir yra nepamainomas pagalbininkas žmonėms, turintiems negalią“, – pataria skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ technologijų direktorius.

Išmanieji telefonai baigia išstumti ne tik elektroninius skaičiuotuvus, bet ir liniuotes ir net statybose ar buityje naudojamus gulsčiukus. Šiandien išmaniųjų naudotojai gali matuoti bet kurį paviršių tiesiog su išmaniuoju įrenginiu kišenėje, o paveikslą ar lentyną pakabinti idealiai pasinaudojus gulsčiuku telefone.

„Žinoma, moksleiviai vis dar turi naudoti įprastas liniuotes pamokų metu, bet išmaniųjų telefonų galimybės rodo, kaip greitai pasikeitė pasaulis ir mūsų įpročiai. Pavyzdžiui, profesionalaus lygio fotografavimui ir filmavimui jau kuris laikas visiškai pakanka telefono. Šiais laikais telefonais netgi filmuojami ištisi filmai“, – pastebi M. Rauba.

Pirmasis pilnai telefonu nufilmuotas filmas buvo 2008 metais pasirodęs Pietų Afrikos filmas „SMS Sugar Man“. Visas filmas nufilmuotas išmaniuoju telefonu „Sony Ericsson W900i“. Kiek juokinga, kad tokio išmaniųjų telefono gamintojo jau nebėra.

Anot jo, šiuo metu išmanusis telefonas gali pakeisti net įprastą televizoriaus pultelį – tiesa, jei namuose turite išmanųjį televizorių.

„Dažna problema namuose – „O kur TV pultelis?“. Daugelis televizorių gamintojų šiandien turi aplikacijas, kurios leidžia televizorių valdyti nuotoliu. Kartais viena programėle galima valdyti net kelis įrenginius, tad su išmaniuoju telefonu galima diriguoti visiems kambaryje esantiems įrenginiams“, – sako technologijų ekspertas.

„Telia“ ir „Brookfield“ sudarė ilgalaikę partnerystę, kurios tikslas stiprinti skaitmeninę nepriklausomybę Europoje ir Švedijoje ir skatinti saugų dirbtinio intelekto naudojimą. Parnerystė remiasi jau anksčiau paskelbtais „Brookfield“ tikslais investuoti iki 9,2 mlrd. eurų į dirbtinio intelekto infrastruktūrą Švedijoje.

Pagrindinis šios investicijos tikslas – užtikrinti, kad strateginiai valstybės ir verslo duomenys nenutekėtų už šalies ribų. Planuojamus statyti naujuosius DI centrus, vadinamąsias „DI gamyklas“, į vientisą ekosistemą sujungs „Telia“ nacionalinis šviesolaidinis tinklas, o visą jo valdymą į savo rankas perims specializuotas „Telia Cygate“ padalinys.

„Tai reiškia gerokai daugiau saugumo. Viskas, nuo fizinės infrastruktūros iki duomenų apdorojimo, bus valdoma vietinių IT specialistų, iš kurių kiekvienas praeis papildomas patikras dėl patikimumo. Sistema veiks pagal Švedijos teisę, todėl jautrūs duomenys liks šalies viduje. Tai leis strategiškai svarbiems sektoriams, pavyzdžiui, ligoninėms, bankams, valstybinėms institucijoms, drąsiai naudoti dirbtinį intelektą, žinant, kad jų informacija negalės pasinaudoti nedraugiškai nusiteikusios valstybės, jų hakeriai ar verslai“, – sako Vygintas Domarkas, „Telia“ skaitmeninės transformacijos ir technologijų vadovas.

„Telia“ turės išskirtinę teisę siūlyti rinkai ir parduoti šio projekto DI debesijos paslaugas verslo ir viešojo sektoriaus klientams Švedijoje. Tai iš esmės sustiprins Švedijos ir visos Europos skaitmeninį savarankiškumą.

Geopolitika keičia prioritetus

Poreikį turėti nuosavą infrastruktūrą rodo ir verslo nuotaikos. „Accenture“ duomenys atskleidžia, kad net 61 proc. organizacijų keičia savo strategiją. Reaguodamos į geopolitines įtampas, bendrovės pirmenybę teikia suverenioms DI technologijoms, kurios leidžia įmonėms įgauti daugiau savarankišmumo skaitmeninėje erdvėje.

Anot „Telia“ skaitmeninės transformacijos ir technologijų vadovo, prie to prisideda ir suvokimas, kad duomenys šiandien yra vienas svarbiausių strateginių išteklių.

„Duomenys šiandien yra mūsų energija, labai svarbi žaliava. Įmonės vis dažniau vertina ne tik technologijų kainą ar greitį, bet ir tai, kur saugomi jų duomenys, kas juos valdo ir kokiai jurisdikcijai jie priklauso. Dėl to nepriklausomi DI sprendimai iškart geriau padeda verslui valdyti atsparumo rizikas ir viską, kas su tuo susiję. Kai verslas jaučia geopolitines įtampas, grįžta prie saugumo kaip svarbiausio veiksnio“, – teigia V. Domarkas

Lietuva neatsilieka

Tuo metu Lietuvoje „Telia“ taip pat stiprina savo infrastruktūrą ir prisideda prie didesnės Lietuvos skaitmeninės nepriklausomybės. Vilniaus pašonėje, Raisteniškėse, įmonė pradeda naują duomenų centro projektą, į kurį investuoja 26 mln. eurų. 2027 metų antroje pusėje veiklą pradėsiantis centras suteiks verslui galimybę svarbiausius duomenis saugoti čia pat, Lietuvoje.

„Gyvename laikotarpiu, kai fizinės valstybės sienos nebesuteikia tokio saugumo kaip anksčiau. Kibernetinė erdvė tapo ta vieta, kurioje šiuo metu susiduria daugiausia geopolitinių interesų. O kai strateginiai šalies ir verslo duomenys niekur neiškeliauja ir yra valdomi mūsų pačių, nedraugiškos jėgos praranda svertus mus šantažuoti ar daryti spaudimą“, – pabrėžia V. Domarkas.