Dėl greitai tobulėjančio dirbtinio intelekto, ekspertai įspėja gyventojus dėl dažnai pamirštamos rizikos. Skaitmeninės gynybos kompetencijų centro direktorius Vitalijus Gurčinas primena, kad šiandien svsvarbu prisiminti, jog naudojantis dirbtiniu intelektu svarbu ne tik neatskleisti privačios informacijos bei skatina suprasti, kaip tą daryti saugiai.

Vartotojams vis dar trūksta saugaus DI naudojimo įgūdžių

Dirbtinis intelektas vis dažniau pasitelkiamas kasdienėms užduotims – nuo informacijos paieškos ir tekstų rengimo iki dokumentų analizės. Tačiau augant jo naudojimui, kartu svarbu ugdyti ir saugaus naudojimosi įpročius. Siekdami gauti kuo tikslesnį atsakymą žmonės neretai pateikia daugiau duomenų, nei iš tiesų reikia užduočiai atlikti.

2025 m. JAV atliktas pokalbių DI naudotojų tyrimas atskleidė ryškų paradoksą: net 82 proc. apklaustųjų pokalbius su DI vertina kaip itin privataus pobūdžio, tačiau kartu beveik pusė (47 proc.) juose aptaria sveikatos klausimus, o daugiau nei trečdalis (35 proc.) – asmeninius finansus.

Pasak V. Gurčino, naudojantis viešai prieinamais DI įrankiais svarbu įvertinti, kokią informaciją jiems pateikiame ir ar ji iš tiesų būtina konkrečiai užduočiai atlikti.

„Paprasta taisyklė – to, ko neskelbtumėte viešai, nereikėtų pateikti ir DI įrankiui. Galima dalintis idėjomis, mokymosi medžiaga ar tekstais, iš kurių pašalinta asmeninė informacija. Tačiau asmens kodai, sveikatos ar finansiniai duomenys, klientų informacija, vidiniai darbo dokumentai ar dar nepaskelbti projektai neturėtų atsidurti viešai prieinamuose DI įrankiuose. Slaptažodžiams ir prieigos raktams visada galioja griežtas „ne“, – sako V. Gurčinas.

Eksperto teigimu, daugeliu atvejų norint pasinaudoti DI galimybėmis pakanka informaciją nuasmeninti. Vardus galima pakeisti inicialais ar raidėmis, tikslias sumas nurodyti apytiksliai, o įmonių pavadinimus pakeisti bendrinėmis sąvokomis. Tokiu būdu išsaugomas užduoties kontekstas, tačiau sumažinama rizika atskleisti jautrią ar konfidencialią informaciją.

Svarbiausias DI įgūdis – kritinis vertinimas

Pasak V. Gurčino, atsakingas naudojimasis DI prasideda nuo dviejų paprastų įpročių: nepatikėti technologijai daugiau informacijos, nei būtina, ir nepriimti jos atsakymų kaip neginčijamos tiesos. Būtent šie įgūdžiai tampa svarbiausi dirbtiniam intelektui tampant kasdieniu darbo įrankiu.

„Daugelis žmonių vis dar klaidingai mano, kad svarbiausias DI įgūdis yra gebėjimas parašyti gerą užklausą. Tačiau momentas, kai gera užklausa buvo savotiška supergalia, jau praėjo. Šiandien vis svarbiau gebėti atskirti, kas yra teisinga, o kas tik skamba įtikinamai. Dirbtinis intelektas gali pateikti atsakymą labai užtikrintai net ir tada, kai klysta, todėl žmogaus kritinis vertinimas tampa svarbesnis nei bet kada anksčiau“, – sako V. Gurčinas.

Saugumas – ne tik vartotojo atsakomybė

„Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė atkreipia dėmesį, kad keičiantis darbo įpročiams auga ir poreikis sprendimams, kurie padėtų ne tik efektyviai naudotis DI galimybėmis, bet ir atsakingai tvarkyti informaciją. Vis dažniau dėmesys krypsta ne vien į pačius DI įrankius, bet ir į įrenginius, kuriuose jie naudojami, ypač kai kalbama apie darbą su dokumentais, klientų duomenimis ar kita jautria informacija.

Vienas duomenų saugumą užtikrinančių sprendimų – naujausiuose „Samsung Galaxy Fold8“ ir „Galaxy Fold8 Ultra“ modeliuose įdiegta „Samsung Knox“ saugumo platforma. Jos dalis „Knox Vault“ jautriausią informaciją, pavyzdžiui, slaptažodžius, PIN kodus ir biometrinius duomenis, izoliuoja nuo likusios įrenginio sistemos.

„DI suteikia vis daugiau galimybių informaciją analizuoti ir efektyviai panaudoti, tačiau kartu turime galvoti ir apie jos apsaugą. Viename įrenginyje šiandien telpa tiek asmeniniai, tiek darbo duomenys, todėl saugumas turi būti ne papildoma funkcija, o neatsiejama technologijos dalis“, – sako E. Tamelytė.

Lietuviška vinilo ploštelių, naudotų knygų ir kitų vintažinių prekių platforma „Sena.lt“ pirmoji pasaulyje savo katalogo paiešką integravusi į „ChatGPT“, teigia Horizontal Media, UAB. 

Naudotų knygų prekyvietė (angl. marketplace) „Sena.lt“ pristatė savo programėlę (angl. app) „ChatGPT“. Ją įsidiegę vartotojai gali pokalbio su dirbtinio intelekto asistentu metu ieškoti „Sena.lt“ siūlomų knygų, plokštelių ir kitų prekių bei gauti konkrečius pasiūlymus su kainomis ir nuorodomis į konkrečius skelbimus.

Norėdamas pasinaudoti nauja funkcija, vartotojui tereikia „ChatGPT“ programėlių kataloge prisidėti „Sena.lt“ ir pokalbyje aprašyti, ko ieško. Paieškos rezultatai pateikiami tiesiog pokalbyje – vartotojas mato parinktų pagal užklausą knygų pavadinimus, autorių, kainą, būklę ir nuorodas į konkrečius skelbimus.

Skirtingai nei įprastoje svetainės paieškoje, vartotojui nereikia rinktis kategorijų ar filtrų – paieška iš karto prisitaiko prie vartotojo poreikių. Pakanka pasakyti, ko ieškoma, pavyzdžiui, „lietuviška receptų knyga iki 10 eurų“, „džiazo plokštelės, pigiausios pirmiausia“ ar „dovana dešimtmečiui, kuris domisi dinozaurais“, ir asistentas pats parenka kategoriją, kainos ribą, kalbą, žanrą ar leidimo metus. Rezultatus galima tikslinti tame pačiame pokalbyje: paprašyti pigesnių ar naujesnių leidimų, tik kietais viršeliais, tik pasiimant Vilniuje arba „daugiau tokių kaip šis“. Ieškoti galima ir pagal aprašymą, o ne tikslų pavadinimą – pavyzdžiui, „knyga apie tarpukario Vilniaus architektūrą“.

„Žmonių paieškos įpročiai keičiasi – vis dažniau jie ne naršo atskiras interneto svetaines, o savo poreikį iš karto suformuluoja dirbtinio intelekto asistentui. Norime, kad tokiu būdu būtų galima atrasti naudotas knygas, plokšteles ir įvairius interjero daiktus. Pirkėjui tai sutrumpina paieškos kelią – nebereikia žinoti, kokioje kategorijoje ar pagal kokį filtrą ieškoti, o pardavėjų skelbimams atveria papildomą auditoriją. Labai džiaugiamės, vieni pirmųjų galintys pristatyti tokią paieškos galimybę Lietuvos vartotojams“, – sako Tautvydas Stasiulis, „Horizontal Media” grupės vadovas.

Artimiausiu metu „Sena.lt“ planuoja programėlę plėsti personalizuotos paieškos kryptimi. Vartotojas galės vieną kartą nurodyti savo pomėgius, biudžetą ar miestą, kuriame patogu atsiimti prekę, ir šie kriterijai bus taikomi visoms tolesnėms paieškoms. Retų leidimų ir plokštelių kolekcininkams numatoma galimybė paprašyti asistento pranešti, kai kataloge atsiras ieškomas skelbimas. Taip pat planuojama, kad pardavėjai galės pokalbyje pasitikrinti, už kiek panašios knygos ar plokštelės parduodamos platformoje.

„OpenAI“ pokalbiuose veikiančias programėles ir jų kūrimo įrankius pristatė 2025 m. spalį. Tarp pirmųjų partnerių buvo „Booking.com“, „Canva“, „Figma“ ir „Spotify“. Šiuo metu išorinių paslaugų integracijos platinamos per bendrą „ChatGPT“ programėlių katalogą. Prieš paskelbiant programėlę viešai, jos pateikimą peržiūri „OpenAI“.

Apie „Sena.lt“

„Sena.lt“ – lietuviška naudotų knygų ir vintažinių prekių prekyvietė, kurioje pirkėjai gali rinktis iš daugiau nei 300 tūkst. skelbimų: retų knygų ir pirmųjų leidimų, kolekcinių vinilo plokštelių, stalo žaidimų bei namų ir interjero daiktų. Platforma priklauso Baltijos šalyse veikiančiai interneto platformų grupei „Horizontal Media“, taip pat valdančiai „Autogidas.lt“, „Domoplius.lt“, „Tempo.lt“ ir Latvijos naudotų knygų platformą „iBook.lv“.

Šiandien su situacija kuomet vėlų vakarą suskamba telefonas, o atsiliepus artimas žmogus prašo pagalbos, gali susidurti kiekvienas.

Balsas atrodo tikras. Intonacija pažįstama. Emocija įtikinama. Tokioje situacijoje natūralu reaguoti iš karto, o ne sustoti ir tikrinti faktus.

Būtent čia išryškėja viena svarbiausių naujojo skaitmeninio amžiaus problemų: vaizdas ir garsas nebėra tokie patikimi įrodymai, kaip manėme anksčiau. Dirbtinio intelekto (DI) įrankiai jau leidžia kurti vis įtikinamesnes balso, veido, nuotraukų ir vaizdo klastotes. Tai keičia ne tik technologijų rinką, bet ir pačią pasitikėjimo logiką.

Ilgą laiką vadovavomės paprasta taisykle: gandais galima netikėti, bet jei pats pamačiau ar išgirdau, vadinasi, tai tikra. 2026-aisiais vien šia taisykle pasikliauti jau nebegalime.

Sintetinės tikrovės era

Dar visai neseniai įtikinamai suklastoti žmogaus balsą ar veidą reikėjo gerokai daugiau techninių įgūdžių, laiko ir išteklių. Šiandien tokie įrankiai tampa vis prieinamesni, pigesni ir paprastesni naudoti.

Tai nereiškia, kad kiekviena klastotė yra tobula. Tačiau net ir neidealiai sukurtas turinys gali pasirodyti įtikinamas, kai žmogus jaučia spaudimą reaguoti nedelsiant. Sukčiams dažnai nereikia nepriekaištingo rezultato – jiems pakanka kelių sekundžių įtikinamo balso, skubos jausmo ir emocinio spaudimo.

Stanfordo universiteto „AI Index 2026“ ataskaita leidžia šią problemą įvertinti platesniame kontekste. Dokumentuotų su DI susijusių incidentų skaičius per metus išaugo nuo 233 iki 362. Tai nereiškia, kad visi šie incidentai buvo susiję su balso klonavimu ar vaizdo klastotėmis, tačiau duomenys atskleidžia bendrą tendenciją – DI keliamos rizikos tampa vis dažnesnės, įvairesnės ir sunkiau valdomos.

Kartu mažėja ir didžiųjų DI modelių kūrėjų skaidrumas. Stanfordo ataskaitoje nurodoma, kad Pamatinių modelių skaidrumo indekso (angl. Foundation Model Transparency Index) vidurkis sumažėjo nuo 58 iki 40 balų iš 100. Didžiausia skaidrumo stoka išlieka srityse, kuriose visuomenei ir reguliuotojams ypač svarbu turėti daugiau aiškumo: mokymo duomenų, skaičiavimo išteklių ir modelių poveikio stebėsenos po jų išleidimo.

Tai nereiškia, kad kiekvieno konkretaus balso klonavimo ar vaizdo generavimo įrankio naudojimo neįmanoma atsekti. Tačiau tai atskleidžia platesnę problemą: galingiausi DI įrankiai plinta greičiau, nei visuomenė ir institucijos spėja sukurti aiškias jų priežiūros, atsekamumo ir atsakomybės taisykles.

Nulaužiamas ne įrenginys, o žmogaus reakcija

Klasikiniai sukčiavimo būdai dažnai rėmėsi prastai parengtais laiškais, įtartinomis nuorodomis ar skambučiais iš nepažįstamų numerių. Tokias apgavystes ne visada buvo lengva atpažinti, tačiau jas dažnai išduodavo aiškūs įspėjamieji ženklai.

DI keičia šią situaciją. Dabar sukčiai gali taikytis ne tik į slaptažodžius ar banko duomenis, bet ir į žmogaus emocinę reakciją. Jei skambučio metu išgirstate vaiko, mamos, sutuoktinio ar vadovo balsą, pirmiausia reaguojate į jo pažįstamumą ir suvokiamą grėsmę, o tik paskui imate racionaliai vertinti situaciją.

JAV Federalinė prekybos komisija yra įspėjusi, kad sukčiams gali pakakti trumpos internete rastos garso ištraukos, pavyzdžiui, iš socialiniuose tinkluose paskelbto vaizdo įrašo, kad pasitelkę DI jie galėtų imituoti artimo žmogaus balsą. Kuo daugiau žmonės viešai dalijasi garso bei vaizdo turiniu, tuo daugiau medžiagos gali būti panaudota klastotėms kurti.

Svarbu suprasti, kad tokios apgavystės veikia ne todėl, kad žmonės yra kvaili ar neatsargūs. Jos veiksmingos todėl, kad išnaudoja natūralias žmogiškas reakcijas: rūpestį artimaisiais, norą padėti, baimę pavėluoti ir pasitikėjimą pažįstamu balsu.

Kai žmogus girdi „reikia veikti dabar“, jam tampa sunkiau ramiai ir kritiškai įvertinti situaciją. Būtent todėl skubos jausmas, prašymas niekam nesakyti ir reikalavimas greitai pervesti pinigus yra vieni svarbiausių įspėjamųjų ženklų.

Nulinio pasitikėjimo principas – ir kasdienybėje

Kibernetinio saugumo srityje jau seniai taikomas vadinamasis nulinio pasitikėjimo principas. Jo esmė paprasta: net jei informacija ar jos šaltinis atrodo pažįstami ir patikimi, tai dar nereiškia, kad jais galima aklai pasitikėti. Reikia papildomo patvirtinimo.

Anksčiau ši logika daugiausia buvo taikoma įmonių tinklams, darbuotojų paskyroms ir įrenginiams. Šiandien ja vis dažniau tenka vadovautis ir kasdieniame gyvenime.

Jeigu sulaukiate netikėto skambučio ar žinutės, kuria artimas žmogus prašo pervesti pinigų, atskleisti slaptažodį ar prisijungimo kodą arba atlikti kitą neįprastą veiksmą, vien balso ar vaizdo nebepakanka. Reikia papildomai įsitikinti žmogaus tapatybe kitu būdu.

Tai gali būti labai paprasta. Nutraukite pokalbį ir patys perskambinkite artimajam numeriu, kurį jau turite savo telefone, arba susisiekite su juo kitu įprastu būdu. Galite užduoti klausimą, į kurį atsakymą žino tik jūsų artimasis. O dar geriau – iš anksto susitarkite su šeima dėl saugos frazės.

Saugos frazė neturi būti sudėtinga. Tai gali būti paprastas žodis ar sakinys, kurio neskelbiate socialiniuose tinkluose ir kurį žino tik artimiausi žmonės. Jei kas nors skambina apimtas panikos ir prašo pinigų, pirmas klausimas gali būti labai paprastas: „Kokia mūsų saugos frazė?“

Jei atsakymo nėra, pokalbį reikia nutraukti ir situaciją patikrinti kitu būdu.

Viešas balsas ir veidas tampa vis jautresne informacija

Iki šiol privatumą dažniausiai siejome su slaptažodžiais, asmens kodais, banko duomenimis ar namų adresu. Tačiau DI amžiuje vis svarbesnė tampa ir informacija, kurią anksčiau galėjome laikyti gana nekalta: balsas, veidas, kalbėjimo maniera ar kasdienio gyvenimo vaizdo įrašai.

Tai nereiškia, kad turime nustoti fotografuotis, filmuoti ar dalytis savo gyvenimo akimirkomis internete. Tačiau verta suprasti, kad viešai prieinami garso ir vaizdo įrašai gali būti naudojami ne tik bendravimui ar prisiminimams išsaugoti, bet ir klastotėms kurti.

Ypač atsargiai reikėtų vertinti viešai prieinamą vaikų, senjorų, vadovų ir kitų viešų asmenų garso bei vaizdo turinį. Tas pats pasakytina apie darbuotojus, turinčius prieigą prie jautrių duomenų ar priimančius finansinius sprendimus. Kuo daugiau tokios medžiagos prieinama internete, tuo lengviau sukurti įtikinamą imitaciją.

Tai nėra raginimas visko bijoti. Tai raginimas pripažinti, kad skaitmeninė higiena keičiasi. Anksčiau saugojome slaptažodžius. Dabar vis dažniau turime galvoti ir apie savo balso bei veido skaitmeninį pėdsaką.

Kaip keičiasi pasitikėjimas?

Svarbiausia išvada nėra ta, kad niekuo nebegalima tikėti. Toks požiūris taip pat būtų pavojingas, nes visuomenei būtinas pasitikėjimas. Be jo neįmanomi nei santykiai, nei verslas, nei viešasis gyvenimas.

Tikroji išvada kita: šiandien pasitikėti turime kitaip nei anksčiau – ne aklai, o patikrinę.

Anksčiau pakakdavo pamatyti ar išgirsti. Dabar vis dažniau reikia papildomai patikrinti tai, ką matome ir girdime. Ar informacija gauta iš oficialaus šaltinio? Ar galima perskambinti? Ar prašymas atitinka įprastą žmogaus elgesį? Ar nespaudžiama veikti tuoj pat? Ar nereikalaujama pervesti pinigų, atskleisti slaptažodžių ar prisijungimo kodų? Ar galima tapatybę patvirtinti kitu būdu?

Įmonėse tai reiškia aiškias finansinių pervedimų, vadovų nurodymų ir dalijimosi jautria informacija taisykles. Jei darbuotojas gauna balso žinutę ar vaizdo skambutį, kuriame vadovas prašo skubiai atlikti pavedimą, vien to neturėtų pakakti nurodymo autentiškumui patvirtinti. Tokį prašymą reikėtų papildomai patvirtinti oficialiu kanalu ir vadovautis aiškia procedūra.

Šeimose tai reiškia iš anksto sutartas saugos frazes ir paprastą taisyklę: jei netikėtas skambutis kelia paniką ir sulaukiame prašymo skubiai pervesti pinigų, pirmiausia patikriname situaciją ir tik tada veikiame.

Naujas skaitmeninio raštingumo etapas

„Kol nepamatysiu, nepatikėsiu“ buvo naudinga taisyklė tada, kai vaizdą ir garsą suklastoti buvo sunku. Tačiau DI keičia mūsų požiūrį į tai, ką matome ir girdime. Šiandien tikroviškai atrodantis vaizdas ar pažįstamas balsas nebūtinai yra patikimas įrodymas – tai gali būti tik dar vienas signalas, kurį reikia patikrinti.

Tai nereiškia, kad turime gyventi nuolatinėje baimėje. Tiesiog turime prisitaikyti prie naujų skaitmeninio saugumo iššūkių – taip, kaip kadaise išmokome neatidaryti įtartinų nuorodų, nesidalyti slaptažodžiais ir nevesti banko duomenų nepatikimose svetainėse.

DI nesunaikino pasitikėjimo – jis tiesiog pakeitė jo taisykles. Nuo šiol pasitikėti vien tuo, ką matome ar girdime, nebepakanka. Vis svarbiau gebėti patikrinti informacijos šaltinį, prieš reaguojant akimirką sustoti ir nepasiduoti dirbtinai kuriamam skubos jausmui.

Išmanusis laikrodis yra viena iš technologijų leidžiančių stebėti vaiko buvimo vietą ar su juo susisiekti. Todėl „Tele2“ inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius teigia, kad svarbu pakalbėti kodėl ir kada, vaiko vieta bus tikrinama.

Išmanieji laikrodžiai vaikams leidžia skambinti iš anksto patvirtintiems kontaktams ir dalytis savo buvimo vieta, o tėvai gali gauti pranešimą vaikui išėjus už nustatytos teritorijos ribų. Priklausomai nuo modelio, laikrodyje taip pat gali būti SOS mygtukas, žingsniamatis ar galimybė keistis žinutėmis su tėvų patvirtintais kontaktais.

„Toks laikrodis gali būti geras tarpinis sprendimas, kai vaikui dar nereikia išmaniojo telefono, tačiau šeimai svarbu palaikyti ryšį. Prireikus jis gali greitai susisiekti su tėvais, o kritiniu atveju – išsiųsti pagalbos signalą. Vis dėlto šį įrenginį reikėtų naudoti kaip papildomą saugumo priemonę, o ne galimybę stebėti kiekvieną vaiko žingsnį“, – sako „Tele2“ inovacijų ekspertas A. Lukošius.

Svarbios ne tik funkcijos, bet ir duomenų saugumas

Renkantis pirmąjį vaiko išmanųjį laikrodį, „Tele2“ ekspertas pataria pasidomėti jo gamintoju, programinės įrangos atnaujinimais ir susietos programėlės prašomais leidimais. Taip pat verta išsiaiškinti, kur saugomi vaiko buvimo vietos duomenys, kas gali juos pasiekti ir ar šią informaciją galima ištrinti.

Laikrodžio paskyrą reikėtų apsaugoti stipriu, kitur nenaudojamu slaptažodžiu, o esant galimybei – įjungti dviejų žingsnių tapatybės patvirtinimą. Susietą programėlę rekomenduojama siųstis tik iš oficialios parduotuvės, reguliariai atnaujinti ir nesuteikti jai daugiau leidimų, kurių nereikia pagrindinėms funkcijoms veikti.

„Vaiko buvimo vieta yra jautri informacija, todėl renkantis laikrodį nepakanka vertinti tik jo kainą ar funkcijų skaičių. Patikimas gamintojas, aiški privatumo politika, reguliarūs saugumo atnaujinimai ir tinkamai apsaugota tėvų paskyra turėtų būti vieni svarbiausių pasirinkimo kriterijų“, – pabrėžia ekspertas.

Anot A. Lukošiaus, išmanusis laikrodis naudingiausias tuomet, kai šeima laikosi aiškių susitarimų: vaikas žino, kaip susisiekti su tėvais ir kaip elgtis netikėtoje situacijoje, o tėvai jo buvimo vietą tikrina tik esant poreikiui. Aiškūs susitarimai padeda išlaikyti pusiausvyrą tarp tėvų ramybės, vaiko privatumo ir augančio savarankiškumo.

Susitarimai – dar prieš užsegant laikrodį

Prieš perduodant laikrodį vaikui, reikėtų jam paaiškinti, kokius duomenis įrenginys renka, kada tėvai tikrins jo buvimo vietą ir kokiais atvejais reikėtų pasinaudoti SOS mygtuku. Vaikas turi žinoti, kad tėvai gali matyti, kur jis yra, ir suprasti, kodėl ši funkcija naudojama.

„Jeigu tėvai buvimo vietą tikrina kas kelias minutes, skambina vos vaikui nukrypus nuo įprasto maršruto ir reikalauja nuolat pasiaiškinti, technologija gali silpninti tarpusavio pasitikėjimą. Kur kas geriau susitarti, kad ši informacija bus tikrinama vaikui vėluojant, neatsiliepiant ar kilus pagrįstam nerimui. Laikrodis turėtų suteikti vaikui daugiau savarankiškumo, o ne pratinti jį prie minties, kad yra nuolat stebimas“, – teigia A. Lukošius.

Svarbu nepamiršti, kad laikrodžio rodoma buvimo vieta ne visada yra visiškai tiksli. GPS tikslumui įtakos gali turėti pastatai, buvimas patalpose ar ryšio kokybė, todėl programėlėje pateikiami duomenys kartais vėluoja arba rodomi su paklaida.

Dirbtinį intelektą įdarbino „Amazon“, „Revolut“, „Spotify“ bei kitos didelės įmonės. Su jo pagalba aptarnavimą paspartina net iki 8 kartų. „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai rašoma, kad DI naudoja ir telekomunikacijų bendrovės. 

„Dar visai neseniai pokalbis su DI dažniausiai reiškė kelis iš anksto paruoštus atsakymus. Šiandien DI geba suprasti laisvai suformuluotą klausimą, išlaikyti pokalbio kontekstą, padėti atlikti konkrečius veiksmus ar atpažinti, kada reikalinga žmogaus pagalba. Klientui svarbiausias rezultatas – atsakymą gauti greičiau, nelaukiant, kol atsilaisvins konsultantas“, – sako Ugnė Okulevičienė, „Bitė Lietuva“ DI projektų vadovė.

DI jau galima paskambinti

DI, su kuriuo galima ne tik susirašinėti, bet ir kalbėtis telefonu, jau aptarnauja milijonus žmonių. Pavyzdžiui, Lietuvoje gerai žinomos finansinių paslaugų bendrovės „Revolut“ DI sprendimas veikia 20 pasaulio šalių ir skirtingomis kalbomis priima apie 25 tūkst. skambučių per mėnesį, skelbia bendrovė. Skaičiuojama, kad kliento klausimas taip gali būti išsprendžiamas net 8 kartus greičiau nei bendraujant su konsultantu.

„Balso DI vertė atsiranda tada, kai pokalbis neapsiriboja vien atsakymu į klausimą. „Revolut“ atveju vieno pokalbio metu galima atlikti veiksmus su kortelėmis, jas blokuoti, valdyti prenumeratas, stebėti investicijas, planuoti biudžetą. Prireikus DI pokalbį gali perduoti darbuotojui“, – sako U. Okulevičienė.

DI vis aktyviau įdarbinamas ir aptarnaujant milžiniškus klientų srautus. Elektroninės prekybos milžinės „Amazon“ naudojamas DI į klientų klausimus atsako balsu, raštu, el. paštu ir kitais kanalais. Bendraudamas balsu klientas gali kalbėti natūraliai, savais žodžiais – DI supranta skambučio priežastį, gali užduoti papildomų klausimų, atpažinti kalbėjimo toną ir tai daro daugiau kaip 50 kalbų.

„Muzikos ir tinklalaidžių platforma „Spotify“ DI pasitelkia kalbų barjerui mažinti. Daugiau kaip 760 mln. klientų visame pasaulyje turinti bendrovė klientų aptarnavimo pokalbiuose naudoja DI vertimą realiuoju laiku – taip konsultantai gali padėti skirtingomis kalbomis kalbantiems klientams“, – pasakoja U. Okulevičienė.

Klientams tenka trumpiau laukti

DI ne vienerius metus naudoja ir kasdienes paslaugas teikiančios bendrovės. 2021 metais įdiegtas „Ikea“ sprendimas Billie gali patikrinti užsakymo būseną ir pristatymo laiką, pranešti apie trūkstamas ar sugadintas prekes. Šis DI įrankis savarankiškai išsprendžia apie 47 proc. visų klientų užklausų, skelbia „Ikea“.

„Didžiausia DI nauda atsiskleidžia sprendžiant dažnai pasikartojančius klausimus. Klientui nereikia laukti eilėje, o darbuotojams lieka daugiau laiko sudėtingesnėms situacijoms, kuriose iš tiesų reikalingas žmogaus įsitraukimas. Pavyzdžiui, skelbiama, kad „H&M“ naudojamas DI išsprendžia iki 70 proc. klientų užklausų“, – sako skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ DI projektų vadovė.

Vokietijos telekomunikacijų bendrovės „Deutsche Telekom“ DI su klientais visą parą bendrauja tiek raštu, tiek balsu.

DI klientų aptarnavime dirba ir Lietuvoje. Pernai skaitmeninių paslaugų bendrovė „Bitė Lietuva“ pristatė raštu su klientais bendraujančią DI konsultantę AI-stę.

„Mums svarbu, kaip greitai žmogus gauna jam reikalingą atsakymą ir išsprendžia savo klausimą. Nuo starto su AI-ste jau bendravo daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žmonių. Ji savarankiškai padėjo išspręsti apie 70 proc. visų užklausų“, – skaičiuoja U. Okulevičienė.

Atsakymą AI-stė vidutiniškai pateikia per 6 sekundes, maždaug 10 kartų greičiau nei konsultantas. Vienu metu ji gali aptarnauti praktiškai neribotą skaičių žmonių.

„Nokia 3310“ rugsėjo 1-ąją sueina 26 metai. „Bitė Lietuva“ pranešime rašoma, kad net ir šiandien Lietuvoje šis telefonas yra dar naudojamas. Apėmus ir kitus vėliau išleistus modelius, „Bitės“ tinkle jų veikia daugiau kaip 100.

„Technologijų pasaulyje ketvirtis amžiaus yra milžiniškas laiko tarpas, dėl to faktas, kad Lietuvoje vis dar yra ir veikia pirmosios kartos „Nokia 3310“ – įspūdingas. Pavyzdžiui, prieš dešimtmetį „Bitės“ tinkle šio modelio telefonais naudojosi apie tūkstantis klientų. Šiandien jų likę vos keli, tačiau tai telefonai pagaminti dar tada, kai nebuvo nei išmaniųjų telefonų, nei 4G ar 5G ryšio“, – sako Modestas Ropė, „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklų direktorius.

Tvirtumas ir baterija tapo legenda

Žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, „Nokia 3310“ techninės galimybės atrodo itin kukliai. Telefonas turėjo 84 x 48 taškų raiškos nespalvotą ekraną ir fizinę klaviatūrą, neturėjo nei kameros, nei šiandien mums įprastų programėlių. Vis tik 2000-aisiais jis siūlė ne vieną tuo metu išskirtinę funkciją.

„Telefonas leido rašyti tris kartus ilgesnes SMS žinutes, turėjo priminimo galimybę, skaičiuotuvą, žaidimus. Daug kas jį iki šiol prisimena dėl gyvatėlės žaidimo. Dvi savybės ilgainiui tapo „Nokia 3310“ sinonimais – tvirtumas ir ilgas baterijos veikimo laikas“, – sako M. Ropė.

Gamintojas skelbė, kad telefono baterija budėjimo režimu galėjo veikti nuo 55 iki 260 valandų – beveik 11 parų. Tuometinei jaunajai kartai telefonas ypač patiko ir dėl galimybės jį personalizuoti: keisti spalvotus korpuso dangtelius, rinktis skambėjimo tonus, susikurti melodiją ar ekrano užsklandą.

Gamintojo lūkesčius pranoko šešis kartus

Vos pasirodęs rinkoje „Nokia 3310“ tapo pasauliniu fenomenu. Gamintojo tikslas buvo parduoti bent 20 mln. šio modelio vienetų, o parduota buvo šešiskart daugiau – 126 mln. telefonų.

„Tokios sėkmės nepavyko pakartoti net pirmajam „iPhone“, kuris taip pat sudrebino telefonų rinką. Šių, lyginant su „Nokia 3310“, parduota penkis kartus mažiau – apie 25 mln. vienetų“, – teigia skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ ekspertas.

„Nokia 3310“ populiarumas buvo toks didelis, kad 2017 m. šį prekės ženklą valdanti „HMD Global“ pristatė naują telefono versiją. Išoriškai ji priminė originalą, bet buvo pritaikyta modernesnėms ryšio technologijoms, turėjo spalvotą ekraną ir kamerą. Vėliau pasirodė kitos atnaujintos versijos.

Nostalgija suveikė – vos pasirodžiusį atnaujintą modelį žmonės aktyviai pirko.

„Bitės“ tinkle dar veikia daugiau kaip 100 „Nokia 3310“ šeimos telefonų. Didžiąją dalį sudaro naujesnės DS ir 3G versijos, vis tik tarp jų tebėra ir keli pirmosios kartos „Nokia 3310“ telefonai. Praėjus 26 metams jie vis dar naudojami pagal savo pirminę paskirtį – skambinti ir siųsti SMS žinutes. Vis tik būtent šių telefono funkcijų reikšmė per šį laiką pasikeitė bene labiausiai“, – teigia M. Ropė.

Žmonės rečiau renkasi tradicinius skambučius ir SMS žinutes – vis daugiau bendravimo persikelia į internetą.

„Per pastaruosius pusantrų metų skambučių „Bitės“ tinkle sumažėjo apie 4 proc. Tuo metu mobiliųjų duomenų naudojimas sparčiai auga. Per septynis šių metų mėnesius jų persiųsta 26 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – skaičiuoja M. Ropė.

Nusprendus keliauti į kitą šalį, dažniausiai naudojamasi programėlėmis, kurios leidžia surasti skrydžius pigiau, palyginti jų pasiūlymus ar tiesiogiai iš jų nusipirkti bilietus. 

„Telia“ išmaniųjų įrenginių vadovo Marijono Baltušio teigimu, Lietuvos keliautojai dažniausiai naudojasi tokiomis platformomis kaip „Skyscanner“, „Google Flights“, „Momondo“, „Kayak“ ar „Kiwi.com“. Nors jos visos padeda surasti pigesnius skrydžius, jų veikimo principai šiek tiek skiriasi. Pavyzdžiui, „Google Flights“ vertinama dėl itin greitos paieškos ir aiškaus kainų kalendoriaus, leidžiančio lengvai pamatyti, kuriomis dienomis skrydis kainuoja mažiausiai.

Tuo metu „Skyscanner“ populiari tarp lankstesnių keliautojų, nes leidžia ieškoti skrydžių į bet kurią šalį ar miestą pagal turimą biudžetą, „Momondo“ ir „Kayak“ dažnai išsiskiria detalesniais filtravimo įrankiais, o „Kiwi.com“ gali pasiūlyti nestandartinių maršrutų, sujungdama skirtingų oro bendrovių skrydžius į vieną kelionę.

Vis dėlto mažiausia rodoma kaina ne visada reiškia geriausią pasirinkimą. Kai kurios platformos veikia tik kaip paieškos sistemos ir nukreipia į oro bendrovės svetainę, o kitos pačios parduoda bilietus arba nukreipia pas trečiųjų šalių tarpininkus. Marijonas Baltušis sako, kad keliautojai dažnai susikoncentruoja į keliolikos eurų skirtumą, tačiau neįvertina kitų svarbių faktorių.

„Skrydžių paieškos platformos yra puikus būdas greitai palyginti skirtingų oro linijų pasiūlymus, tačiau verta atkreipti dėmesį, ar bilietas parduodamas tiesiogiai oro linijų bendrovės, ar per tarpininką. Kartais pirkdami iš perpardavinėtojo sutaupome kelis eurus, bet susidūrę su skrydžio pakeitimais, atšaukimais ar pinigų grąžinimo procedūromis galime patirti daugiau nepatogumų, nei pirkdami tiesiogiai iš oro linijų“, – sako M. Baltušis.

Ekspertas taip pat rekomenduoja būti lankstiems planuojant kelionės datas. Net vienos ar dviejų dienų skirtumas gali lemti dešimtimis eurų mažesnę bilieto kainą. Dauguma populiarių programėlių leidžia matyti pigiausias kainas viso mėnesio laikotarpiu, todėl naudinga paiešką pradėti nuo platesnio laikotarpio ir tik vėliau rinktis konkrečias datas. Taip pat ne visada verta apsiriboti vien Vilniaus oro uostu. Kai kurioms kryptims patrauklesnių pasiūlymų galima rasti skrendant iš Kauno, Rygos ar Varšuvos.

„Kelionių programėlės naudingos ne tik prieš įsigyjant bilietą. Jos realiuoju laiku informuoja apie vartų pasikeitimus, skrydžių vėlavimus ar atšaukimus, leidžia saugoti įlaipinimo korteles telefone ir greitai rasti visą informaciją apie kelionę vienoje vietoje. Dėl šios priežasties prieš išvykstant verta pasirūpinti ne tik bilietais, bet ir veikiančiu ryšiu užsienyje. Likus be ryšio galima tiesiog praleisti svarbią informaciją apie savo skrydį“, – sako M. Baltušis.

Jis primena, kad keliaujant Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse daugeliu atvejų mobiliojo ryšio paslaugomis galima naudotis panašiomis sąlygomis kaip Lietuvoje. Tačiau vykstant už ES ribų rekomenduojama iš anksto pasitikrinti operatoriaus siūlomus roamingo planus, duomenų paketus ir tarifus, kad grįžus netektų nustebti dėl gerokai išaugusių sąskaitų. Taip pat verta įsitikinti, ar telefone apskritai aktyvuota tarptinklinio ryšio funkcija.

„Pasienio teritorijose telefonas kartais automatiškai prisijungia prie kitos valstybės operatoriaus tinklo, kuriam gali būti taikomi didesni tarifai. Dėl to rekomenduojame stebėti, prie kokio tinklo prijungtas įrenginys, o prireikus, operatorių pasirinkti rankiniu būdu. Ypač atsargiems reikėtų būti keliaujantiems kruiziniais laivais, kur ryšys dažnai teikiamas per palydovinius tinklus, todėl paslaugų kainos gali būti gerokai didesnės“, – atkreipia dėmesį M. Baltušis.

Jis primena, kad prieš kelionę taip pat naudinga telefone išsisaugoti svarbiausius kontaktus tarptautiniu formatu, atsisiųsti be interneto veikiančius žemėlapius bei pasirūpinti, kad svarbiausi dokumentai būtų pasiekiami net ir neturint interneto ryšio.

Šią vasarą vykstant didiesiems renginiams ir festivaliams „Tele2“ pasitelkė specialaus ryšio sprendimus gerinant ryšį tose vietose. 

„Kiekvieną renginį vertiname individualiai. Svarbu ne tik tai, kiek žmonių jame dalyvaus, bet ir kur jis vyksta. Miesto koncertų erdvėje dažniausiai galima sustiprinti jau esamą tinklą, tačiau festivalyje atokesnėje vietovėje dažnu atveju tenka sukurti laikiną ryšio infrastruktūrą“, – sako „Tele2“ technikos direktorius Baltijos šalims Valerij Kovzan.

Vienas svarbiausių vasaros koncertų taškų

Vilniaus Kalnų parke šią vasarą jau koncertavo Andrius Mamontovas, vyko „Lithuanian Pride“ koncertas, „Juodas Vilnius 2026“, „Sting 3.0 Tour“, Ansamblių vakaras „Metų ritmu“, o rugpjūtį koncertų sezoną pratęsė „The Cure“, „Sounds Good Vilnius | Moby“, „Nick Cave & The Bad Seeds“.

Šioje vietoje „Tele2“ jau trečius metus iš eilės renginių laikotarpiu naudoja laikiną mobilią bazinę stotį. Ji padeda padidinti tinklo talpą tada, kai vienoje teritorijoje per trumpą laiką susirenka tūkstančiai lankytojų.

„Per didelį koncertą tinklo naudojimas gali pasikeisti vos per kelias valandas. Žmonės vienu metu tikrina bilietus, skambina, siunčia žinutes, filmuoja ir kelia turinį į socialinius tinklus. Todėl svarbu, kad signalas būtų pasiekiamasir kokybiškai aptarnautų pasidėjusį naudotojų kiekį vienu metu“, – aiškina V. Kovzan.

Padeda išmaniosios antenos

Naudojantis 5G ryšiu dideliuose renginiuose, svarbus ne tik tinklo padengimas, bet ir jo talpa. Todėl „Tele2“ pasitelkia išmaniąsias „Massive MIMO“ antenas, kurios leidžia vienu metu kokybišką 5G ryšį užtikrinti didesniam skaičiui žmonių.

Šią vasarą „Tele2“ pradėjo naudoti naujos kartos 64 siųstuvų ir imtuvų elementų antenas, pakeitusias anksčiau naudotus 32 elementų sprendimus. Jos padeda efektyviau išnaudoti turimus dažnius, palaikyti didesnę tinklo talpą ir sklandesnį duomenų perdavimą net esant didelei miniai.

„Paprastai tariant, tokia antena gali tikslingiau nukreipti stiprų signalą skirtingomis kryptymis ir kokybiškiau aptarnauti atskirus renginio vietos sektorius. Tai leidžia vienu metu dar kokybiškiau aptarnauti daugiau vartotojų ir išlaikyti sklandesnius vaizdo bei balso skambučius“, – sako V. Kovzan.

Atokesnėse vietovėse prireikia kitokių sprendimų

Papildomų sprendimų prireikia renginiams, vykstantiems toliau nuo didžiųjų miestų. Tokiose vietovėse didžiąją metų dalį būna palyginti nedaug žmonių, tačiau festivalio savaitgalį lankytojų skaičius gali išaugti dešimtimis kartų.

Šią vasarą „Tele2“ ryšio infrastruktūra buvo sustiprinta festivalio „Kilkim Žaibu“ vietoje Lėne, Ukmergės rajone. Čia pastatyta nuolatinė bazinė stotis, todėl jos naudą pajunta ne tik festivalio lankytojai, bet ir vietos gyventojai.

Papildomi sprendimai pasitelkti ir Žagarės vyšnių festivalyje prie Žvelgaičių ežero bei „1006 km“ lenktynėse Palangoje. Nauja bazinė stotis taip pat įrengta S. Žukausko poligono teritorijoje, kur vyko „DAIMEX Baltic“ dronų renginys.

„Vietovė, kurioje įprastai būna nedaug žmonių, festivalio metu kelioms dienoms gali sulaukti tūkstančių lankytojų. Todėl vienur pakanka padidinti jau veikiančios stoties pajėgumą, kitur reikia mobilios stoties ar naujos infrastruktūros“, – teigia V. Kovzan.

Ryšys - ne tik dėl socialinių tinklų

Stabilus mobilusis ryšys dideliuose renginiuose reikalingas ne tik norint pasidalinti nuotrauka ar vaizdo įrašu. Lankytojai telefonu naudojasi bilietams, navigacijai, pavežėjų programėlėms ir bendravimui tarpusavyje. Interneto reikia ir prekybininkams, priimantiems elektroninius mokėjimus, bei renginio organizatoriams.

Didelėms minioms pritaikyti sprendimai kai kuriose vietose veikia ir nuolat. Vilniaus Vingio parke, Kauno Dainų slėnyje ir Dariaus ir Girėno stadione Kaune įrengtos specialios stacionarios bazinės stotys bei antenos, galinčios aptarnauti itin didelius lankytojų srautus.

Šiuo metu „Tele2“ greitasis 5G ryšys pasiekiamas 90,2 proc. Lietuvos populiacijos, o 4G ryšys dengia 99,99 proc. populiacijos. Bendrovės bazinių stočių skaičius viršija 1600.

Remiantis tarptautinės interneto greičio matavimo bendrovės „Ookla“ 2026 m. pirmojo pusmečio matavimais, „Tele2“ 5G internetas pripažintas greičiausiu Lietuvoje. Apdovanojimas skiriamas vertinant realių vartotojų matavimų duomenis platformoje „Speedtest“.

Naujasis Lietuvos technologijų startuolio „Hostinger“ įrankis DI paverčia verslo pagalbininku. Su programėlės pagalba bus galima sukurti svetainę, programėlę bei plėsti verslą.

Žmonių poreikiai ir lūkesčiai keičiasi

„Hostinger“ evoliuciją iš interneto svetainių kūrimo ir hostingo paslaugų teikėjo į DI grįstą verslo auginimo platformą lydi spartus augimas. 2025 m. bendrovės pajamos padidėjo 51 proc. iki 275,4 mln. eurų, o klientų skaičius išaugo 35 proc. iki 4,6 mln. daugiau nei 150 šalių. Ilgalaikį bendrovės augimą šiemet įvertino ir „Financial Times“ su „Statista“, pripažinusios „Hostinger“ antra nuosekliausiai augančia bendrove Europoje.

Keičiasi ne tik pati „Hostinger“, bet ir tai, ką jos klientai nori sukurti internete. Prieš metus mažiau nei 4 proc. „Hostinger“ įrankiais kuriamų projektų nepateko į tradicinių interneto svetainių kategorijas. Šiandien tokių projektų jau beveik kas penktas: tai klientų savitarnos portalai, internetinės programėlės, mokymosi platformos ir kiti verslo įrankiai.

Šiais atvejais vien gražaus puslapio internete neužtenka. Klientų portalui reikia saugaus prisijungimo ir vartotojų paskyrų, internetinėms programėlėms – duomenų bazės, el. parduotuvei – prekybos infrastruktūros, o DI paremtam produktui – integruoto dirbtinio intelekto.

Būtent čia atsiranda skirtumas tarp generatyvinio ir agentinio DI. Generatyvinis DI gali pasiūlyti dizainą ar parašyti kodą. Agentinis DI gali ne tik pasiūlyti, ką reikėtų padaryti, bet ir pats atlikti konkrečius veiksmus.

„Šiais laikais konkurencija jau nebevyksta dėl to, kas greičiau sugeneruos pagrindinį puslapį. Svarbiausia, kas nutinka po to. Ar DI gali sukurti klientų valdymo sistemą, paleisti el. parduotuvę, padėti pritraukti klientų ir toliau augti? Būtent šiuos iššūkius ir norime padėti spręsti savo klientams su „AI Builder“, – sako „Hostinger“ produkto viceprezidentė Auksė Žirgulė.

Nuo idėjos iki klestinčio verslo vienoje platformoje

„AI Builder“ apjungia skirtingas kūrimo internete patirtis, kurias iki šiol siūlė du atskiri įrankiai. „Hostinger Website Builder“ svetainių kūrimui pirmenybę teikė rankiniam redagavimui, tuo tarpu 2025 m. pristatytas „Hostinger Horizons“ išplėtė galimybes kurti ne tik svetaines bet ir internetines aplikacijas tiesiog bendraujant su DI.

Dabar, riboms tarp interneto svetainių ir aplikacijų nykstant, šios kryptys susiliejo vienoje platformoje.

Perkelti idėją į internetą galima ne tik tekstine užklausa. Pavyzdžiui, restorano savininkas gali įkelti meniu PDF failą, dizaineris – ekrano nuotrauką ar fotografiją, o verslininkas – pateikti savo senos, atgyvenusios svetainės nuorodą. „AI Builder“ šią informaciją pavers svetaine, parduotuve, aplikacija ar įrankiu.

Vartotojas pats nusprendžia kaip – rankiniu ar DI agento režimu – nori kurti ir vystyti projektą toliau.

Dauguma reikalingų įrankių yra integruoti ir veikia „Hostinger“ infrastruktūroje, todėl vartotojui nereikia kiekvienai funkcijai ieškoti paslaugų teikėjų, kurti papildomų paskyrų ar jungti skirtingų sistemų. Pavyzdžiui, paprašytas sukurti registracijos funkciją „AI Builder“ iškart parengs duomenų bazę, sukonfigūruos prisijungimą slaptažodžiu, vienkartiniu kodu ar per „Google“ ir „Apple“. Paprašytas sukurti el. parduotuvę jis aktyvuos reikiamus funkcionalumus, tokius kaip mokėjimai ir prekių pristatymas. Norint pritraukti naujus ir išlaikyti esamus klientus, „AI Builder“ pasitelks „Hostinger Reach“ el. pašto rinkodaros platformą.

„Hostinger“ platforma palaiko ir kitus DI agentus. Su kiekvienu planu siūlomas „Hostinger Connector“ leidžia prijungti vartotojo pasirinktą DI asistentą, įskaitant „Claude Code“, „Cursor“ ar „VS Code“, ir iš jų tiesiogiai valdyti svetainę bei paskyrą.

„AI Builder“ nuo rugpjūčio 18 d. yra prieinamas naujiems ir esamiems „Hostinger“ klientams visame pasaulyje. Esami projektai ir toliau veiks kaip iki šiol. Planus, kainas, suteikiamų DI kreditų kiekį ir kitą naudingą informaciją galite rasti „AI Builder“ polapyje.

Apie „Hostinger“

„Hostinger“ – 2004 m. Lietuvoje įkurtas technologijų startuolis, vystantis DI paremtą internetinio verslo kūrimo ir auginimo platformą. Bendrovės paslaugos apima hostingą, domenus, el. paštą, interneto svetainių ir aplikacijų kūrimą, el. prekybą, el. pašto rinkodarą bei agentinius DI sprendimus.

2025 m. bendrovės pajamos pasiekė 275,4 mln. eurų, o metų pabaigoje jos paslaugomis naudojosi 4,6 mln. klientų daugiau nei 150 šalių. Šiandien „Hostinger“ aptarnauja daugiau nei 5 mln. vartotojų. Didžiausios bendrovės rinkos yra Indija, Brazilija, Indonezija, JAV ir Prancūzija.

„Radisson Hotel Group“ viešbučių tinklas ir technologijų bendrovė „Accenture“ bendradarbiaudami sukūrė dirbtiniu intelektu paremtą programėlę, kuri skirta „ChatGPT“. Programėlės dėka galima ieškoti, planuoti bei lyginti kainas ir rezervuoti kambarį viešbutyje. 

Programėlę galima pasiekti „ChatGPT“ platformoje pavadinimu @RadissonHotels – ji aktyvuojasi tokį pavadinimą įvedus užklausos pradžioje arba susiradus įskiepių ar papildinių skyrelyje.

Programėlė leidžia pokalbio formatu ieškoti viešbučių daugiau nei 100 šalių, jose galima rinktis iš daugiau kaip 1 000 viešbučių. Pradėję pokalbį su DI programėle, keliautojai gali paprašyti konkrečių rekomendacijų, pavyzdžiui, šeimai tinkamo viešbučio savaitgalio poilsiui Amsterdame ar viešbučio Paryžiuje su sporto sale ir SPA netoli Eifelio bokšto.

Programėlė pateikia viešbučių pasiūlymus su realiu laiku atnaujinama informacija apie laisvus kambarius ir kainas, vieta mieste, patogumais, viešbučio aprašymu ir interaktyviais žemėlapiais. Pasirinkę norimą variantą, keliautojai nukreipiami rezervaciją užbaigti tinklo interneto svetainėje.

Ateityje planuojama plėsti funkcionalumus, įtraukiant gilesnį personalizavimą, lojalumo programos atpažinimą, kambarių rezervaciją jau paties pokalbio metu, rezervacijų valdymą, kelionės keitimą ir DI konsjeržo funkcijas.

Ši programėlė – tai svarbus žingsnis visuomenei pereinant prie agentinės prekybos, kurioje paieška, palyginimas ir sprendimų priėmimas vyksta pokalbio forma bendraujant su DI.

Remiantis „Accenture“ vartotojų tyrimu „Consumer Pulse Research“, 87 proc. keliautojų yra pasirengę bendradarbiauti su DI kelionių agentu, kad rastų geriausią pasiūlymą, o 71 proc. teigia, kad bent pusę jų išlaidų viešbučiams ar oro linijoms per artimiausius 12 mėnesių paveiks DI.

Viešbučių tinklas šį pokytį mato ir praktikoje – vis daugiau srauto į rezervacijų puslapius ateina ne iš internetinės paieškos ir įprastų kanalų, bet iš DI platformų.

„Dirbtinis intelektas iš esmės keičia tai, kaip žmonės ieško ir rezervuoja viešbučius, todėl siekiame būti šio pokyčio priešakyje, – sako „Radisson Hotel Group“ komercijos vadovas Gianni Di Fede. – Iš naujo kuriame viešbučių paieškos patirtį naujos kartos keliautojams – pasitinkame juos jau kelionės planavimo etape.“

Programėlė tiesiogiai jungiasi prie viešbučių tinklo sistemų ir realiu laiku pateikia viešbučių informaciją, padedančią greičiau pereiti nuo bendros kelionės idėjos prie konkretaus pasiūlymų sąrašo.

„DI agentais paremta prekyba iš esmės keičia tai, kaip žmonės atranda ir pasirenka prekių ženklus. Kelionių planavimas vis dažniau vyksta pokalbio forma bendraujant su DI, todėl įmonės turi iš naujo apgalvoti, kaip jos pasirodo vartotojui – ne tik tam, kad būtų surastos, bet ir tam, kad būtų pasirinktos bei suteiktų vertę tuo metu, kai priimami sprendimai“, – teigia „Accenture Song“ vadovė Ndidi Oteh.

Programėlė yra platesnės viešbučių tinklo skaitmeninės transformacijos dalis. „Accenture“ padėjo grupei modernizuoti infrastruktūrą, sujungti skirtingus prekių ženklus į vieną pasaulinę platformą ir sudaryti sąlygas personalizuotai rinkodarai.

Programėlė „ChatGPT“ aplinkoje šią sistemą išplečia į naują DI paieškos kanalą, todėl viešbučių tinklas gali išlikti matomas, aktualus ir lengvai rezervuojamas keičiantis keliautojų elgsenai.

Šis projektas – tai „Accenture“ ir „OpenAI“ partnerystės dalis, kuria siekiama padėti organizacijoms praktiškai naudoti DI sprendimų priėmimo procesuose, atverti naujas augimo galimybes, stiprinti ryšį su vartotojais ir didinti veiklos efektyvumą.