Nusprendus keliauti į kitą šalį, dažniausiai naudojamasi programėlėmis, kurios leidžia surasti skrydžius pigiau, palyginti jų pasiūlymus ar tiesiogiai iš jų nusipirkti bilietus. 

„Telia“ išmaniųjų įrenginių vadovo Marijono Baltušio teigimu, Lietuvos keliautojai dažniausiai naudojasi tokiomis platformomis kaip „Skyscanner“, „Google Flights“, „Momondo“, „Kayak“ ar „Kiwi.com“. Nors jos visos padeda surasti pigesnius skrydžius, jų veikimo principai šiek tiek skiriasi. Pavyzdžiui, „Google Flights“ vertinama dėl itin greitos paieškos ir aiškaus kainų kalendoriaus, leidžiančio lengvai pamatyti, kuriomis dienomis skrydis kainuoja mažiausiai.

Tuo metu „Skyscanner“ populiari tarp lankstesnių keliautojų, nes leidžia ieškoti skrydžių į bet kurią šalį ar miestą pagal turimą biudžetą, „Momondo“ ir „Kayak“ dažnai išsiskiria detalesniais filtravimo įrankiais, o „Kiwi.com“ gali pasiūlyti nestandartinių maršrutų, sujungdama skirtingų oro bendrovių skrydžius į vieną kelionę.

Vis dėlto mažiausia rodoma kaina ne visada reiškia geriausią pasirinkimą. Kai kurios platformos veikia tik kaip paieškos sistemos ir nukreipia į oro bendrovės svetainę, o kitos pačios parduoda bilietus arba nukreipia pas trečiųjų šalių tarpininkus. Marijonas Baltušis sako, kad keliautojai dažnai susikoncentruoja į keliolikos eurų skirtumą, tačiau neįvertina kitų svarbių faktorių.

„Skrydžių paieškos platformos yra puikus būdas greitai palyginti skirtingų oro linijų pasiūlymus, tačiau verta atkreipti dėmesį, ar bilietas parduodamas tiesiogiai oro linijų bendrovės, ar per tarpininką. Kartais pirkdami iš perpardavinėtojo sutaupome kelis eurus, bet susidūrę su skrydžio pakeitimais, atšaukimais ar pinigų grąžinimo procedūromis galime patirti daugiau nepatogumų, nei pirkdami tiesiogiai iš oro linijų“, – sako M. Baltušis.

Ekspertas taip pat rekomenduoja būti lankstiems planuojant kelionės datas. Net vienos ar dviejų dienų skirtumas gali lemti dešimtimis eurų mažesnę bilieto kainą. Dauguma populiarių programėlių leidžia matyti pigiausias kainas viso mėnesio laikotarpiu, todėl naudinga paiešką pradėti nuo platesnio laikotarpio ir tik vėliau rinktis konkrečias datas. Taip pat ne visada verta apsiriboti vien Vilniaus oro uostu. Kai kurioms kryptims patrauklesnių pasiūlymų galima rasti skrendant iš Kauno, Rygos ar Varšuvos.

„Kelionių programėlės naudingos ne tik prieš įsigyjant bilietą. Jos realiuoju laiku informuoja apie vartų pasikeitimus, skrydžių vėlavimus ar atšaukimus, leidžia saugoti įlaipinimo korteles telefone ir greitai rasti visą informaciją apie kelionę vienoje vietoje. Dėl šios priežasties prieš išvykstant verta pasirūpinti ne tik bilietais, bet ir veikiančiu ryšiu užsienyje. Likus be ryšio galima tiesiog praleisti svarbią informaciją apie savo skrydį“, – sako M. Baltušis.

Jis primena, kad keliaujant Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse daugeliu atvejų mobiliojo ryšio paslaugomis galima naudotis panašiomis sąlygomis kaip Lietuvoje. Tačiau vykstant už ES ribų rekomenduojama iš anksto pasitikrinti operatoriaus siūlomus roamingo planus, duomenų paketus ir tarifus, kad grįžus netektų nustebti dėl gerokai išaugusių sąskaitų. Taip pat verta įsitikinti, ar telefone apskritai aktyvuota tarptinklinio ryšio funkcija.

„Pasienio teritorijose telefonas kartais automatiškai prisijungia prie kitos valstybės operatoriaus tinklo, kuriam gali būti taikomi didesni tarifai. Dėl to rekomenduojame stebėti, prie kokio tinklo prijungtas įrenginys, o prireikus, operatorių pasirinkti rankiniu būdu. Ypač atsargiems reikėtų būti keliaujantiems kruiziniais laivais, kur ryšys dažnai teikiamas per palydovinius tinklus, todėl paslaugų kainos gali būti gerokai didesnės“, – atkreipia dėmesį M. Baltušis.

Jis primena, kad prieš kelionę taip pat naudinga telefone išsisaugoti svarbiausius kontaktus tarptautiniu formatu, atsisiųsti be interneto veikiančius žemėlapius bei pasirūpinti, kad svarbiausi dokumentai būtų pasiekiami net ir neturint interneto ryšio.

Šią vasarą vykstant didiesiems renginiams ir festivaliams „Tele2“ pasitelkė specialaus ryšio sprendimus gerinant ryšį tose vietose. 

„Kiekvieną renginį vertiname individualiai. Svarbu ne tik tai, kiek žmonių jame dalyvaus, bet ir kur jis vyksta. Miesto koncertų erdvėje dažniausiai galima sustiprinti jau esamą tinklą, tačiau festivalyje atokesnėje vietovėje dažnu atveju tenka sukurti laikiną ryšio infrastruktūrą“, – sako „Tele2“ technikos direktorius Baltijos šalims Valerij Kovzan.

Vienas svarbiausių vasaros koncertų taškų

Vilniaus Kalnų parke šią vasarą jau koncertavo Andrius Mamontovas, vyko „Lithuanian Pride“ koncertas, „Juodas Vilnius 2026“, „Sting 3.0 Tour“, Ansamblių vakaras „Metų ritmu“, o rugpjūtį koncertų sezoną pratęsė „The Cure“, „Sounds Good Vilnius | Moby“, „Nick Cave & The Bad Seeds“.

Šioje vietoje „Tele2“ jau trečius metus iš eilės renginių laikotarpiu naudoja laikiną mobilią bazinę stotį. Ji padeda padidinti tinklo talpą tada, kai vienoje teritorijoje per trumpą laiką susirenka tūkstančiai lankytojų.

„Per didelį koncertą tinklo naudojimas gali pasikeisti vos per kelias valandas. Žmonės vienu metu tikrina bilietus, skambina, siunčia žinutes, filmuoja ir kelia turinį į socialinius tinklus. Todėl svarbu, kad signalas būtų pasiekiamasir kokybiškai aptarnautų pasidėjusį naudotojų kiekį vienu metu“, – aiškina V. Kovzan.

Padeda išmaniosios antenos

Naudojantis 5G ryšiu dideliuose renginiuose, svarbus ne tik tinklo padengimas, bet ir jo talpa. Todėl „Tele2“ pasitelkia išmaniąsias „Massive MIMO“ antenas, kurios leidžia vienu metu kokybišką 5G ryšį užtikrinti didesniam skaičiui žmonių.

Šią vasarą „Tele2“ pradėjo naudoti naujos kartos 64 siųstuvų ir imtuvų elementų antenas, pakeitusias anksčiau naudotus 32 elementų sprendimus. Jos padeda efektyviau išnaudoti turimus dažnius, palaikyti didesnę tinklo talpą ir sklandesnį duomenų perdavimą net esant didelei miniai.

„Paprastai tariant, tokia antena gali tikslingiau nukreipti stiprų signalą skirtingomis kryptymis ir kokybiškiau aptarnauti atskirus renginio vietos sektorius. Tai leidžia vienu metu dar kokybiškiau aptarnauti daugiau vartotojų ir išlaikyti sklandesnius vaizdo bei balso skambučius“, – sako V. Kovzan.

Atokesnėse vietovėse prireikia kitokių sprendimų

Papildomų sprendimų prireikia renginiams, vykstantiems toliau nuo didžiųjų miestų. Tokiose vietovėse didžiąją metų dalį būna palyginti nedaug žmonių, tačiau festivalio savaitgalį lankytojų skaičius gali išaugti dešimtimis kartų.

Šią vasarą „Tele2“ ryšio infrastruktūra buvo sustiprinta festivalio „Kilkim Žaibu“ vietoje Lėne, Ukmergės rajone. Čia pastatyta nuolatinė bazinė stotis, todėl jos naudą pajunta ne tik festivalio lankytojai, bet ir vietos gyventojai.

Papildomi sprendimai pasitelkti ir Žagarės vyšnių festivalyje prie Žvelgaičių ežero bei „1006 km“ lenktynėse Palangoje. Nauja bazinė stotis taip pat įrengta S. Žukausko poligono teritorijoje, kur vyko „DAIMEX Baltic“ dronų renginys.

„Vietovė, kurioje įprastai būna nedaug žmonių, festivalio metu kelioms dienoms gali sulaukti tūkstančių lankytojų. Todėl vienur pakanka padidinti jau veikiančios stoties pajėgumą, kitur reikia mobilios stoties ar naujos infrastruktūros“, – teigia V. Kovzan.

Ryšys - ne tik dėl socialinių tinklų

Stabilus mobilusis ryšys dideliuose renginiuose reikalingas ne tik norint pasidalinti nuotrauka ar vaizdo įrašu. Lankytojai telefonu naudojasi bilietams, navigacijai, pavežėjų programėlėms ir bendravimui tarpusavyje. Interneto reikia ir prekybininkams, priimantiems elektroninius mokėjimus, bei renginio organizatoriams.

Didelėms minioms pritaikyti sprendimai kai kuriose vietose veikia ir nuolat. Vilniaus Vingio parke, Kauno Dainų slėnyje ir Dariaus ir Girėno stadione Kaune įrengtos specialios stacionarios bazinės stotys bei antenos, galinčios aptarnauti itin didelius lankytojų srautus.

Šiuo metu „Tele2“ greitasis 5G ryšys pasiekiamas 90,2 proc. Lietuvos populiacijos, o 4G ryšys dengia 99,99 proc. populiacijos. Bendrovės bazinių stočių skaičius viršija 1600.

Remiantis tarptautinės interneto greičio matavimo bendrovės „Ookla“ 2026 m. pirmojo pusmečio matavimais, „Tele2“ 5G internetas pripažintas greičiausiu Lietuvoje. Apdovanojimas skiriamas vertinant realių vartotojų matavimų duomenis platformoje „Speedtest“.

Naujasis Lietuvos technologijų startuolio „Hostinger“ įrankis DI paverčia verslo pagalbininku. Su programėlės pagalba bus galima sukurti svetainę, programėlę bei plėsti verslą.

Žmonių poreikiai ir lūkesčiai keičiasi

„Hostinger“ evoliuciją iš interneto svetainių kūrimo ir hostingo paslaugų teikėjo į DI grįstą verslo auginimo platformą lydi spartus augimas. 2025 m. bendrovės pajamos padidėjo 51 proc. iki 275,4 mln. eurų, o klientų skaičius išaugo 35 proc. iki 4,6 mln. daugiau nei 150 šalių. Ilgalaikį bendrovės augimą šiemet įvertino ir „Financial Times“ su „Statista“, pripažinusios „Hostinger“ antra nuosekliausiai augančia bendrove Europoje.

Keičiasi ne tik pati „Hostinger“, bet ir tai, ką jos klientai nori sukurti internete. Prieš metus mažiau nei 4 proc. „Hostinger“ įrankiais kuriamų projektų nepateko į tradicinių interneto svetainių kategorijas. Šiandien tokių projektų jau beveik kas penktas: tai klientų savitarnos portalai, internetinės programėlės, mokymosi platformos ir kiti verslo įrankiai.

Šiais atvejais vien gražaus puslapio internete neužtenka. Klientų portalui reikia saugaus prisijungimo ir vartotojų paskyrų, internetinėms programėlėms – duomenų bazės, el. parduotuvei – prekybos infrastruktūros, o DI paremtam produktui – integruoto dirbtinio intelekto.

Būtent čia atsiranda skirtumas tarp generatyvinio ir agentinio DI. Generatyvinis DI gali pasiūlyti dizainą ar parašyti kodą. Agentinis DI gali ne tik pasiūlyti, ką reikėtų padaryti, bet ir pats atlikti konkrečius veiksmus.

„Šiais laikais konkurencija jau nebevyksta dėl to, kas greičiau sugeneruos pagrindinį puslapį. Svarbiausia, kas nutinka po to. Ar DI gali sukurti klientų valdymo sistemą, paleisti el. parduotuvę, padėti pritraukti klientų ir toliau augti? Būtent šiuos iššūkius ir norime padėti spręsti savo klientams su „AI Builder“, – sako „Hostinger“ produkto viceprezidentė Auksė Žirgulė.

Nuo idėjos iki klestinčio verslo vienoje platformoje

„AI Builder“ apjungia skirtingas kūrimo internete patirtis, kurias iki šiol siūlė du atskiri įrankiai. „Hostinger Website Builder“ svetainių kūrimui pirmenybę teikė rankiniam redagavimui, tuo tarpu 2025 m. pristatytas „Hostinger Horizons“ išplėtė galimybes kurti ne tik svetaines bet ir internetines aplikacijas tiesiog bendraujant su DI.

Dabar, riboms tarp interneto svetainių ir aplikacijų nykstant, šios kryptys susiliejo vienoje platformoje.

Perkelti idėją į internetą galima ne tik tekstine užklausa. Pavyzdžiui, restorano savininkas gali įkelti meniu PDF failą, dizaineris – ekrano nuotrauką ar fotografiją, o verslininkas – pateikti savo senos, atgyvenusios svetainės nuorodą. „AI Builder“ šią informaciją pavers svetaine, parduotuve, aplikacija ar įrankiu.

Vartotojas pats nusprendžia kaip – rankiniu ar DI agento režimu – nori kurti ir vystyti projektą toliau.

Dauguma reikalingų įrankių yra integruoti ir veikia „Hostinger“ infrastruktūroje, todėl vartotojui nereikia kiekvienai funkcijai ieškoti paslaugų teikėjų, kurti papildomų paskyrų ar jungti skirtingų sistemų. Pavyzdžiui, paprašytas sukurti registracijos funkciją „AI Builder“ iškart parengs duomenų bazę, sukonfigūruos prisijungimą slaptažodžiu, vienkartiniu kodu ar per „Google“ ir „Apple“. Paprašytas sukurti el. parduotuvę jis aktyvuos reikiamus funkcionalumus, tokius kaip mokėjimai ir prekių pristatymas. Norint pritraukti naujus ir išlaikyti esamus klientus, „AI Builder“ pasitelks „Hostinger Reach“ el. pašto rinkodaros platformą.

„Hostinger“ platforma palaiko ir kitus DI agentus. Su kiekvienu planu siūlomas „Hostinger Connector“ leidžia prijungti vartotojo pasirinktą DI asistentą, įskaitant „Claude Code“, „Cursor“ ar „VS Code“, ir iš jų tiesiogiai valdyti svetainę bei paskyrą.

„AI Builder“ nuo rugpjūčio 18 d. yra prieinamas naujiems ir esamiems „Hostinger“ klientams visame pasaulyje. Esami projektai ir toliau veiks kaip iki šiol. Planus, kainas, suteikiamų DI kreditų kiekį ir kitą naudingą informaciją galite rasti „AI Builder“ polapyje.

Apie „Hostinger“

„Hostinger“ – 2004 m. Lietuvoje įkurtas technologijų startuolis, vystantis DI paremtą internetinio verslo kūrimo ir auginimo platformą. Bendrovės paslaugos apima hostingą, domenus, el. paštą, interneto svetainių ir aplikacijų kūrimą, el. prekybą, el. pašto rinkodarą bei agentinius DI sprendimus.

2025 m. bendrovės pajamos pasiekė 275,4 mln. eurų, o metų pabaigoje jos paslaugomis naudojosi 4,6 mln. klientų daugiau nei 150 šalių. Šiandien „Hostinger“ aptarnauja daugiau nei 5 mln. vartotojų. Didžiausios bendrovės rinkos yra Indija, Brazilija, Indonezija, JAV ir Prancūzija.

„Radisson Hotel Group“ viešbučių tinklas ir technologijų bendrovė „Accenture“ bendradarbiaudami sukūrė dirbtiniu intelektu paremtą programėlę, kuri skirta „ChatGPT“. Programėlės dėka galima ieškoti, planuoti bei lyginti kainas ir rezervuoti kambarį viešbutyje. 

Programėlę galima pasiekti „ChatGPT“ platformoje pavadinimu @RadissonHotels – ji aktyvuojasi tokį pavadinimą įvedus užklausos pradžioje arba susiradus įskiepių ar papildinių skyrelyje.

Programėlė leidžia pokalbio formatu ieškoti viešbučių daugiau nei 100 šalių, jose galima rinktis iš daugiau kaip 1 000 viešbučių. Pradėję pokalbį su DI programėle, keliautojai gali paprašyti konkrečių rekomendacijų, pavyzdžiui, šeimai tinkamo viešbučio savaitgalio poilsiui Amsterdame ar viešbučio Paryžiuje su sporto sale ir SPA netoli Eifelio bokšto.

Programėlė pateikia viešbučių pasiūlymus su realiu laiku atnaujinama informacija apie laisvus kambarius ir kainas, vieta mieste, patogumais, viešbučio aprašymu ir interaktyviais žemėlapiais. Pasirinkę norimą variantą, keliautojai nukreipiami rezervaciją užbaigti tinklo interneto svetainėje.

Ateityje planuojama plėsti funkcionalumus, įtraukiant gilesnį personalizavimą, lojalumo programos atpažinimą, kambarių rezervaciją jau paties pokalbio metu, rezervacijų valdymą, kelionės keitimą ir DI konsjeržo funkcijas.

Ši programėlė – tai svarbus žingsnis visuomenei pereinant prie agentinės prekybos, kurioje paieška, palyginimas ir sprendimų priėmimas vyksta pokalbio forma bendraujant su DI.

Remiantis „Accenture“ vartotojų tyrimu „Consumer Pulse Research“, 87 proc. keliautojų yra pasirengę bendradarbiauti su DI kelionių agentu, kad rastų geriausią pasiūlymą, o 71 proc. teigia, kad bent pusę jų išlaidų viešbučiams ar oro linijoms per artimiausius 12 mėnesių paveiks DI.

Viešbučių tinklas šį pokytį mato ir praktikoje – vis daugiau srauto į rezervacijų puslapius ateina ne iš internetinės paieškos ir įprastų kanalų, bet iš DI platformų.

„Dirbtinis intelektas iš esmės keičia tai, kaip žmonės ieško ir rezervuoja viešbučius, todėl siekiame būti šio pokyčio priešakyje, – sako „Radisson Hotel Group“ komercijos vadovas Gianni Di Fede. – Iš naujo kuriame viešbučių paieškos patirtį naujos kartos keliautojams – pasitinkame juos jau kelionės planavimo etape.“

Programėlė tiesiogiai jungiasi prie viešbučių tinklo sistemų ir realiu laiku pateikia viešbučių informaciją, padedančią greičiau pereiti nuo bendros kelionės idėjos prie konkretaus pasiūlymų sąrašo.

„DI agentais paremta prekyba iš esmės keičia tai, kaip žmonės atranda ir pasirenka prekių ženklus. Kelionių planavimas vis dažniau vyksta pokalbio forma bendraujant su DI, todėl įmonės turi iš naujo apgalvoti, kaip jos pasirodo vartotojui – ne tik tam, kad būtų surastos, bet ir tam, kad būtų pasirinktos bei suteiktų vertę tuo metu, kai priimami sprendimai“, – teigia „Accenture Song“ vadovė Ndidi Oteh.

Programėlė yra platesnės viešbučių tinklo skaitmeninės transformacijos dalis. „Accenture“ padėjo grupei modernizuoti infrastruktūrą, sujungti skirtingus prekių ženklus į vieną pasaulinę platformą ir sudaryti sąlygas personalizuotai rinkodarai.

Programėlė „ChatGPT“ aplinkoje šią sistemą išplečia į naują DI paieškos kanalą, todėl viešbučių tinklas gali išlikti matomas, aktualus ir lengvai rezervuojamas keičiantis keliautojų elgsenai.

Šis projektas – tai „Accenture“ ir „OpenAI“ partnerystės dalis, kuria siekiama padėti organizacijoms praktiškai naudoti DI sprendimų priėmimo procesuose, atverti naujas augimo galimybes, stiprinti ryšį su vartotojais ir didinti veiklos efektyvumą.

Perseidų meteorų lietus piką pasieks naktį iš rugpjūčio 12-osios į 13-ąją. Kadangi šiais metais oro sąlygos turėtų būti palankios, „Tele2“ inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius pataria kaip šį reginį įamžinti naudojantis telefonu.

Pirmiausia – kuo tamsesnė vieta

Geriausiai meteorai matomi toliau nuo miesto šviesų, todėl stebėjimui verta rinktis atvirą vietą, kur dangaus neužstoja pastatai ar medžiai.

„Kuo mažiau aplinkinių šviesų, tuo daugiau dangaus detalių galės užfiksuoti telefono kamera. Atvykus į vietą verta sumažinti ekrano ryškumą ir leisti akims bent keliolika minučių priprasti prie tamsos“, – sako A. Lukošius.

Prieš fotografuojant taip pat reikėtų nuvalyti telefono kameros objektyvą, išjungti blykstę ir pasirinkti pagrindinę, o ne priekinę kamerą.

Telefoną būtina laikyti stabiliai

Fotografuojant naktį svarbiausia, kad telefonas nejudėtų. Geriausia naudoti trikojį, tačiau įrenginį galima stabiliai atremti ir į kitą tvirtą paviršių.

„Net nedidelis rankos judesys gali sulieti kadrą. Taip pat verta įjungti kelių sekundžių laikmatį – tuomet telefonas pradės fotografuoti jau atitraukus ranką nuo ekrano“, – pataria „Tele2“ ekspertas.

Ką pasirinkti „iPhone“ ir „Android“ telefonuose?

„iPhone“ telefonuose naktinis režimas, esant prastam apšvietimui, paprastai įsijungia automatiškai. Paspaudus ekrane rodomą Mėnulio simbolį galima pasirinkti ilgesnį išlaikymą. Telefoną pastačius ant trikojo ar stabilaus paviršiaus, įrenginys dažnai leidžia fotografuoti ilgiau.

„Android“ telefonuose reikėtų ieškoti režimų „Night“, „Night Sight“, „Astro“ arba „Pro“. Jų pavadinimai ir galimybės priklauso nuo telefono gamintojo bei modelio. Pavyzdžiui, kai kuriuose „Google Pixel“ telefonuose astrofotografijos funkcija gali įsijungti automatiškai, pasirinkus „Night Sight“ režimą ir telefoną laikant visiškai stabiliai.

„Pirmiausia verta išbandyti telefone esantį naktinį režimą. Jis leidžia kamerai surinkti daugiau šviesos ir išryškinti žvaigždes. Svarbiausia neskubėti – telefoną reikia laikyti nejudinant tol, kol fotografavimas bus visiškai baigtas“, – aiškina A. Lukošius.

Išbandykite rankinius nustatymus

Jei telefone yra profesionalus arba rankinis fotografavimo režimas, galima nustatyti 5–10 sekundžių išlaikymą, fokusą nukreipti į begalybę, o ISO jautrumą didinti palaipsniui.

„Vieno universalaus nustatymo nėra, todėl verta padaryti kelis bandomuosius kadrus. Jei nuotrauka per tamsi, galima ilginti išlaikymą arba šiek tiek didinti ISO. Jei vaizdas pernelyg grūdėtas, ISO vertę reikėtų sumažinti“, – sako ekspertas.

Vieno kadro gali neužtekti

Meteorai danguje pasirodo netikėtai ir matomi vos akimirką, todėl vieno kadro dažniausiai nepakanka. Geriau fotografuoti pakartotinai arba naudoti intervalinio fotografavimo funkciją, jei telefonas ją palaiko.

„Telefoną nukreipkite į kuo platesnį dangaus plotą ir padarykite daugiau nuotraukų. Taip gerokai padidėja tikimybė, kad bent viename kadre pavyks užfiksuoti meteorą“, – sako „Tele2“ inovacijų ekspertas.

Į kadrą galima įtraukti ir medžių, pastatų ar horizonto siluetus – jie nuotraukai suteiks daugiau gylio. Prieš išvykstant taip pat verta įkrauti telefono bateriją ir pasirūpinti, kad įrenginyje būtų pakankamai laisvos vietos nuotraukoms.

Anksčiau informacijos ieškodavome „Google“, tačiau šiandien vis dažniau naudojamės „TikTok“, vaizdine paieška ar DI asistentais. Keičiasi ne tik paieškos vieta, bet ir lūkestis gauti ne nuorodų sąrašą, o greitą ir asmeniškai pritaikytą atsakymą.

Nuo raktažodžių – prie pokalbio su DI

Tradicinė interneto paieška ilgą laiką veikė pagal aiškią logiką: vartotojas įveda kelis raktažodžius, paieškos sistema pateikia nuorodų sąrašą, o reikalingą atsakymą tenka susirasti pačiam. Generatyvinis DI šią seką trumpina – pokalbio principu veikiantys įrankiai leidžia klausimą formuluoti natūralia kalba, iš karto gauti apibendrintą informaciją ir ją tikslinti tolesniais klausimais.

Pasak „Samsung Electronics Baltics“ komunikacijos vadovės Lietuvoje Eglės Tamelytės, svarbiausias pokytis yra ne vien naujų DI įrankių atsiradimas, bet ir pasikeitę vartotojų lūkesčiai.

„Žmonės nebenori galvoti, kokius raktažodžius reikia įvesti ar per kurią programėlę atlikti konkretų veiksmą. Jie tikisi parodyti, paklausti ir kuo greičiau gauti atsakymą. Todėl didžiausia DI vertė atsiskleidžia ne funkcijų kiekyje, o gebėjime kasdienius veiksmus padaryti greitesnius ir intuityvesnius“, – sako E. Tamelytė.

Anot jos, apie augantį tokių sprendimų aktualumą byloja ir vartotojų susidomėjimas naujausios kartos išmaniaisiais telefonais.

„Vartotojų reakcija į naująją telefonų kartą rodo, kad šie pokyčiai jiems aktualūs. „Galaxy Fold8“ bei „Galaxy Fold8 Ultra“ išankstinių užsakymų skaičius Europoje, palyginti su praėjusių metų „Galaxy Fold7“, išaugo apie 70 proc. Tai rodo, kad žmonėms svarbios ne vien techninės specifikacijos – vis daugiau reikšmės turi DI paremtos funkcijos ir sprendimai, kurie kasdienį naudojimąsi telefonu padaro tiesiog paprastesnį“, – teigia E. Tamelytė.

Paieška persikelia ten, kur jau esame

Keičiasi ir platformos, kuriose ieškome informacijos. Vienas ryškiausių pavyzdžių – „TikTok“. Platformos duomenimis, joje kasdien atliekama milijardai paieškų, o jų skaičius per metus išaugo daugiau nei 40 proc. Vartotojai čia ieško restoranų, kelionių rekomendacijų, produktų apžvalgų ar atsakymų į kasdienius klausimus.

Mada gerai iliustruoja šį pokytį. Pamačius patikusius batus, rankinę ar kitą detalę socialiniame tinkle dažnai nežinome nei modelio, nei gamintojo, todėl tradicinė paieška raktažodžiais tampa nepatogi. Panaši situacija gali kilti pamačius nepažįstamą augalą, pastatą, interjero detalę ar net patiekalą – vartotojas žino, ką nori surasti, tačiau ne visada žino, kaip tiksliai tai apibūdinti.

Būtent todėl sparčiai plečiasi vizualinė paieška. Tokios funkcijos kaip „Circle to Search“ leidžia ekrane pažymėti dominantį objektą ir pradėti jo paiešką neišeinant iš naudojamos programėlės. Tokiu atveju paieškos užklausa tampa nebe raktažodžių kombinacija, o pats vaizdas.

„Kartais puikiai žinome, ką norime surasti, tačiau nežinome, kaip tai pavadinti. Pamačius drabužį, augalą, interjero detalę ar lankytiną vietą pats vaizdas gali tapti paieškos užklausa. Būtent tokio sklandumo vartotojai šiandien vis dažniau tikisi iš technologijų“, – sako E. Tamelytė.

Telefonas tampa paieškos proceso dalimi

Keičiantis paieškos įpročiams, keičiasi ir pats išmaniojo telefono vaidmuo. Anksčiau jis pirmiausia buvo priemonė naršyklei ar programėlei atsidaryti, o šiandien vis daugiau paieškos funkcijų integruojamos tiesiai į įrenginio naudojimo patirtį. Vartotojas gali ieškoti informacijos neatitrūkdamas nuo vaizdo įrašo, nuotraukos ar kito ekrane matomo turinio.

Šią kryptį atspindi ir naujausi sulenkiami telefonai, kuriuose didesnis ekranas leidžia patogiau vienu metu peržiūrėti turinį ir paieškos rezultatus. Vienas naujausių tokių modelių – „Galaxy Fold8“ – sulaukė palankių technologijų žiniasklaidos įvertinimų: britų leidinys T3 jam skyrė 5 iš 5 balų bei „Platinum Award“, o Vokietijos „ComputerBild“ – 1,4 balo, kai 1 yra aukščiausias įvertinimas iš 5. T3 apžvalgininkų teigimu, įrenginys pasiūlė sulenkiamo telefono patirtį, kuri atrodo ir nauja, ir brandi.

Ekspertų teigimu, interneto paieška niekur nedingsta, tačiau tampa vis mažiau susieta su vienu paieškos laukeliu. Tradicinės paieškos sistemos, socialiniai tinklai, pokalbio principu veikiantis DI ir vizualinė paieška tampa skirtingais to paties proceso keliais. O vartotojui vis svarbiau ne tai, kur jis ieško, bet kaip greitai ir paprastai gauna reikalingą atsakymą.

Dirbtinis intelektas (DI) iš nišinės technologijos virto kasdieniu darbo įrankiu. Jo įtaka jaučiama kone kiekvienoje profesijoje, todėl su DI galimybėmis ir iššūkiais šiandien susiduria įvairaus amžiaus bei skirtingų sričių specialistai.

Akivaizdu, kad šiuo metu esame išskirtiniame technologijų vystymosi etape, kai matome transformaciją ir tinkamai ja pasinaudoję galime sėkmingai pereiti prie aukštos pridėtinės vertės ekonomikos kūrimo. Tokiu būdu užsitikrintume konkurencinį pranašumą tarptautinėje arenoje, stiprintume savo pozicijas darbo rinkos dalyvių kompetencijų, įgūdžių ir perspektyvų kontekste.

Remiantis naujausiais Eurostato ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, žvilgtelkime į skaitmeninius įgūdžius, finansinio raštingumo svarbą ir DI technologijų naudojimą darbo rinkoje.

Pagrindiniai skaitmeniniai įgūdžiai – būtina sąlyga dalyvauti šiuolaikinėje ekonomikoje

Europos Sąjunga (ES) yra išsikėlusi tikslą, kad iki 2030 m. bent 80 proc. 16–74 metų ES gyventojų turėtų bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius. Tačiau tam neužtenka mokėti atlikti vieną konkrečią užduotį. Šiuo atveju yra vertinama, ar asmuo geba atlikti bent po vieną veiklą kiekvienoje iš penkių skaitmeninių įgūdžių sričių: (1) informacijos ir duomenų raštingumo; (2) bendravimo ir bendradarbiavimo; (3) skaitmeninio turinio kūrimo; (4) saugumo; (5) problemų sprendimo. Kitaip sakant, anketinės apklausos būdu yra siekiama įvertinti, ar asmuo turi bent pagrindinius bendruosius skaitmeninius įgūdžius.

Akivaizdu, kad šiandieniniame pasaulyje šie įgūdžiai yra būtini dalyvaujant darbo rinkoje, saugiai naudojantis elektroninėmis paslaugomis (įskaitant elektroninės valdžios ir elektroninės sveikatos paslaugas), mokantis visą gyvenimą ir didinant ekonomikos konkurencingumą ir socialinę įtrauktį. Visa tai yra reikalinga tam, kad būtų sumažinta skaitmeninė atskirtis ir stiprinamas visuomenės pasirengimas skaitmeninei ekonomikai. Skaitmeninė ekonomika apima prekių ir paslaugų kūrimą, gamybą, prekybą ir teikimą naudojant skaitmenines priemones, skatinant produktyvumą, inovacijas ir ekonomikos augimą.

Lietuvos skaitmeniniai įgūdžiai gerėja, tačiau atotrūkis nuo ES išlieka

Remiantis Eurostato duomenimis, 2025 m. 93 proc. ES gyventojų internetu naudojosi bent kartą per savaitę, tačiau net 40 proc. ES gyventojų neturėjo pagrindinių arba aukštesnio lygio skaitmeninių įgūdžių. Kita vertus, situacija gerėja: 2021 m. 46 proc. ES gyventojų neturėjo pagrindinių arba aukštesnio lygio skaitmeninių įgūdžių, t. y. 6 proc. punktais daugiau nei 2025 m. ES kontekste 2025 m. išsiskiria Nyderlandai (83,6 proc.), Airija (82,8 proc.), Danija (81,5 proc.) ir Suomija (81 proc.), kuriuose gyventojų, turinčių pagrindinius arba aukštesnio lygio skaitmeninius įgūdžius, yra daugiau nei 80 proc. Visgi Lietuva (53,8 proc.) yra žemiau ES vidurkio (60,4 proc.). Kitaip sakant, 2025 m. Lietuvoje 46,2 proc. gyventojų neturėjo bent pagrindinių skaitmeninių įgūdžių. Kita vertus, dinaminiame kontekste situacija gerėja: 2021 m. šis rodiklis siekė 51,2 proc.

Vis dėlto, Lietuva atsilieka. Vienos iš pagrindinių priežasčių gali būti susijusios su darbo rinkos ypatumais. Lyderiaujančiose šalyse didesnė ekonomikos dalis grindžiama žiniomis ir technologijomis, todėl darbuotojai dažniau naudoja įvairias skaitmenines priemones ir nuolat tobulina savo įgūdžius. Būtina išskirti ir ilgalaikes investicijas į skaitmeninį švietimą. Suomija, Danija, Nyderlandai ir Airija jau daugelį metų nuosekliai investuoja į skaitmeninį ugdymą mokyklose, mokytojų kompetencijas, suaugusiųjų mokymąsi ir viešųjų paslaugų skaitmenizavimą. Manytina, kad tai padėjo sukurti aukštą skaitmeninio raštingumo lygį visose amžiaus grupėse. Vis dėlto, reikia pripažinti, kad Lietuvoje, vertinant įvairius skaitmeninių gebėjimų aspektus, gyventojų skaitmeninės kompetencijos vis dar nėra pakankamos.

Galiausiai – mokymasis visą gyvenimą. Tokiose šalyse kaip Švedija (2025 m. 41,9 proc.), Danija (35,6 proc.), Suomija (32,7 proc.) ir Nyderlandai (32,4 proc.), mokymosi visą gyvenimą veiklose dalyvauja didžiausia 18–64 metų gyventojų dalis ES. Kitaip sakant, nurodytų šalių gyventojai nuolatos įgyja, atnaujina ar tobulina žinias, įgūdžius ir kompetencijas. Lietuva pagal šį rodiklį 2025 m. buvo žemiau ES vidurkio (19,8 proc.), t. y. tik 15 proc. 18–64 metų gyventojų buvo įsitraukę į mokymosi visą gyvenimą procesą.

Akivaizdu, kad mažas įsitraukimas į mokymosi visą gyvenimą veiklas veikia ir skaitmeninių įgūdžių lygį. Sparčiai keičiantis technologijoms, vien mokykloje ar universitete įgytų žinių nebepakanka. Žmonės, kurie nuolat dalyvauja mokymuose, lengviau įgyja naujų skaitmeninių kompetencijų, prisitaiko prie darbo rinkos pokyčių ir efektyviau naudojasi skaitmeninėmis paslaugomis. Todėl šalys, kuriose mokymasis visą gyvenimą yra plačiai paplitęs (pvz., Danija, Suomija, Nyderlandai), paprastai pirmauja ir pagal gyventojų skaitmeninius įgūdžius.

Skaitmeninė ekonomika reikalauja ne tik technologijų, bet ir finansinių gebėjimų

Kitas iššūkis Lietuvos gyventojams yra finansinis raštingumas. 2023 m. Lietuvos bankas, taikydamas EBPO parengtą metodiką, organizavo ir įgyvendino finansinio raštingumo tyrimą. Metodiniu požiūriu finansinis raštingumas buvo vertinamas pagal tris komponentus: finansines žinias, finansinę elgseną ir finansinį požiūrį. Remiantis EBPO duomenimis, nustatyta, kad lietuvių finansinio raštingumo indeksas sudarė 56,1 proc. (100 proc. vertinimo skalėje), kuris buvo mažesnis už tyrime dalyvaujančių EBPO šalių vidurkį – 62,7 proc. Lietuvos finansinio raštingumo indeksas buvo mažiausias ir Baltijos šalyse (Latvijoje – 58,6 proc., Estijoje – 67,2 proc.). Tai rodo, kad lietuviams trūksta finansinio pobūdžio žinių, tinkamos finansinės elgsenos ir racionalaus finansinio požiūrio.

ES kontekste finansinio raštingumo lyderėmis galima įvardyti Vokietiją (76 proc.) ir Airiją (70 proc.). Šių šalių gyventojams finansinis raštingumas yra ne tik teorinių žinių rinkinys, bet ir kasdienėje veikloje taikomi gebėjimai valdyti pajamas, santaupas, riziką ir ilgalaikius finansinius tikslus.

Daugiau kaip trečdalis ES gyventojų naudojo generatyvinio DI įrankius

Remiantis Eurostato duomenimis, 2025 m. generatyvinio DI įrankiais naudojosi 35 proc. ES gyventojų, kurie per pastaruosius 3 mėnesius naudojosi internetu, o Lietuva jau aplenkė ES vidurkį – čia DI naudojosi 41,3 proc. gyventojų. Lyderėmis šioje kategorijoje buvo Graikija (49,5 proc.), Estija (49,2 proc.), Danija (48,6 proc.) ir Malta (48,4 proc.) – šalys, kuriose DI technologijas naudojo beveik kas antras gyventojas. Estijos rezultatą galima susieti su ilgalaike skaitmenizacijos strategija, o Danijos lyderystė išsiskiria aukštu gyventojų skaitmeninių įgūdžių ir mokymosi visą gyvenimą lygiu.

Tarp 16–24 m. jaunuolių Lietuvoje DI technologijas naudoja net 74,6 proc. (ES vidurkis – 64,6 proc.). Kitaip sakant, į darbo rinką ateina karta, kuriai dirbtinis intelektas yra toks pat natūralus įrankis kaip interneto paieška ar išmanusis telefonas. Vis dėlto, tarp 55–74 m. gyventojų Lietuvoje DI technologijas naudojo tik 11,3 proc. (ES vidurkis – 13,9 proc.). Tai rodo, kad technologijų atotrūkis tarp kartų išlieka didelis. Akivaizdu, kad skaitmeninis, finansinis raštingumas, lankstumas, inovatyvumas, gebėjimas mokytis visą gyvenimą yra vieni pagrindinių šių laikų įgūdžių ir kompetencijų, keičiančių iki šiol vyravusius standartinius, tradicinius darbo metodus.

Kita vertus, tai sukuria terpę kurti, formuoti ir stiprinti konkurencinius pranašumus tiek mikroekonominiame, tiek makroekonominiame lygmenyje. Vis dėlto, tiek Lietuvoje, tiek visoje ES DI technologijos dažniau yra naudojamos asmeniniams poreikiams nei darbui. 2025 m. Lietuvoje tokiems tikslams DI technologijas naudojo 36,2 proc. gyventojų (darbui – 21,1 proc.; mokymuisi – 10,1 proc.).

DI technologijų naudojimas įmonėse: Lietuva juda į priekį

Verslas taip pat naudoja DI technologijas. 2025 m. 21,3 proc. Lietuvos įmonių naudojo DI technologijas (2024 m. – 8,8 proc.), t. y. šiek tiek daugiau nei ES vidurkis (20 proc.). Dažniausi DI technologijų naudojimo tikslai buvo susiję su rašytinės kalbos analize (16 proc.), paveikslėlių, vaizdo ar garso medžiagos generavimu (11,5 proc.) ir įvairių darbo procesų automatizavimu (8,7 proc.).

2025 m. DI technologijas naudojančių įmonių kontekste lyderėmis buvo tokios šalys kaip Danija (42 proc.), Suomija (37,8 proc.), Švedija (35 proc.) ir Belgija (34,5 proc.). Vienos pagrindinių lyderystės priežasčių yra susijusios su aukštu skaitmeninės ekonomikos išsivystymu, inovacijų kultūra, įmonių gebėjimu diegti naujas technologijas ir kvalifikuotų specialistų prieinamumu. Taigi, matome, kad Lietuvos verslas juda teisinga kryptimi, tačiau DI vis dar nėra kasdienis įrankis daugumai įmonių. Tad didžiausias potencialas dar yra priešakyje.

Technologijų amžiuje – aukštesnė švietimo kartelė

Akivaizdu, kad darbuotojas, sėkmingai galintis konkuruoti darbo rinkoje ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje erdvėje, neišvengiamai turės gebėti efektyviai ir kompleksiškai naudotis skaitmeninėmis priemonėmis, įskaitant DI technologijas.

Neatsiejama šio proceso dalimi turės būti loginis ir kritinis mąstymas, gebėjimas priimti racionalius sprendimus kritinėse situacijose ar neapibrėžtumo erdvėje. O finansinio, skaitmeninio raštingumo nauda turėtų būti ne tik savaime suprantamas dalykas, bet ir plačiai naudojamas aukštesniame nei baziniame lygmenyje.

Taigi, akivaizdu, kad Lietuvos švietimo kartelė negali būti nuleista, priešingai – turi būti atsižvelgiama į šiandienines realijas ir ugdomi atitinkamų sričių profesionalai, kurių žinios ir kompetencijos prisidėtų prie Lietuvos ekonomikos augimo.

Europos Komisija praėjusią savaitę paskelbė apie pirmuosius šešis harmonitizuotus DPP standartus bei produktų pasų registrą. Tokie sprendimai yra pradžia, kuri leidžia pradėti pasirengimą. 

Ką šie pokyčiai reiškia verslui, komentuoja standartų organizacijos „GS1 Lithuania“ ekspertė Indrė Lasionienė, atstovavusi Lietuvai Europos darbo grupėse, kurios rengė pirmuosius skaitmeninių produktų pasų standartus.

Paskelbti pirmieji skaitmeninio produkto paso (DPP) standartai

Skaitmeninis produkto pasas – tai sprendimas, leidžiantis vienoje vietoje pateikti svarbiausią informaciją apie produktą per visą jo gyvavimo ciklą.

Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbti pirmieji šeši harmonizuoti skaitmeninių produktų pasų standartai, parengti įgyvendinant Tvarių produktų ekologinio projektavimo reglamentą (ESPR).

Šie standartai nustato pagrindinius techninius reikalavimus kuriant skaitmeninio produkto paso technologinius sprendimus – apibrėžia, kaip bus identifikuojami produktai, keičiamasi duomenimis, saugoma informacija ir užtikrinama skirtingų sistemų sąveika.

„Iki šiol daugiausia buvo ruošiamas teisinis pagrindas skaitmeninių produktų pasų atsiradimui. Paskelbus pirmuosius harmonizuotus standartus, verslas ir IT sprendimų kūrėjai jau turi aiškesnes technines gaires, kuriomis gali vadovautis kurdami skaitmeninio produkto paso sprendimus“, – sako I. Lasionienė.

Tikimasi, kad artimiausiu laiku bus paskelbti dar du Europos standartai, susiję su prieigos teisėmis ir duomenų autentiškumu. Juos planuojama patvirtinti artimiausiais mėnesiais.

Pradeda veikti skaitmeninių produktų pasų (DPP) registras

Kartu su pirmaisiais standartais Europos Komisija taip pat pristatė skaitmeninių produktų pasų registrą. Jis skirtas skaitmeninių produktų pasų užregistravimui ir padės užtikrinti vieningą DPP sistemos veikimą visoje Europos Sąjungoje.

Pasak GS1 standartų ekspertės I. Lasionienės, DPP registras yra dar vienas svarbus žingsnis pereinant nuo pasirengimo prie praktinio skaitmeninio produkto paso įgyvendinimo.

Europos Komisija taip pat pristatė specialią interneto svetainę, kurioje skelbiama techninė informacija, dokumentacija ir kita verslui aktuali medžiaga apie skaitmeninio produkto paso įgyvendinimą.

Ką tai reiškia verslui?

Pirmųjų DPP standartų paskelbimas suteikia galimybę pradėti ruoštis būsimiems pokyčiams.

„Įmonėms tai tinkamas metas įsivertinti savo produktų duomenis ir informacines sistemas, nes nuo jų priklausys sklandus skaitmeninio produkto paso diegimas“, – teigia I. Lasionienė.

Pirmasis privalomas DPP taikymo etapas numatytas 2027 m. vasario 18 d., kai jis taps privalomas tam tikrų tipų baterijoms.

Vėliau reikalavimai bus palaipsniui pradėti taikyti ir kitoms didelį poveikį aplinkai turinčių produktų grupėms, pavyzdžiui, tekstilei, geležies ir plieno gaminiams, elektronikai, žaislams, baldams bei statybos produktams.

Dirbtinis intelektas, kaip kolega, yra nepaprastai našus, jis gali parašyti ar išversti ilgą tekstą, sukurti veikiantį programos kodą, išspręsti sudėtingą matematikos uždavinį, tačiau pamatęs analoginį laikrodį ir paklaustas „kiek valandų” jis su užduotimi nebesusitvarko.

Iš pirmo žvilgsnio tai skamba paradoksaliai. Kaip sistema, gebanti spręsti uždavinius, su kuriais susidoroja tik geriausi pasaulio matematikai, gali klysti atlikdama tokią kasdienę užduotį?

Būtent tai yra viena svarbiausių šiandieninio dirbtinio intelekto (DI) pamokų: jo gebėjimai nėra tolygūs. DI gali būti įspūdingai stiprus vienoje srityje ir netikėtai silpnas kitoje, kuri žmogui atrodo gerokai paprastesnė.

Olimpinis lygis ir kasdienės užduotys

Naujausioje Stanfordo universiteto „AI Index 2026“ ataskaitoje pateikiamas įdomus kontrastas. Joje rašoma, kad pažangiausi DI modeliai jau demonstruoja itin aukštus rezultatus spręsdami sudėtingas abstrakčias užduotis. Pavyzdžiui, tokios sistemos kaip „Gemini Deep Think“ pasiekė Tarptautinės matematikos olimpiados aukso medaliui prilygstantį lygį.

Tai įspūdingas pasiekimas. Dar prieš kelerius metus tokie rezultatai daugeliui būtų atrodę sunkiai įsivaizduojami.

Tačiau toje pačioje ataskaitoje matome ir kitą pusę. Vertinant pažangiausių vizualinių kalbos modelių gebėjimą perskaityti laiką analoginiame laikrodyje, geriausi rezultatai siekia tik apie 50 proc. tikslumą. Kitaip tariant, atlikdami užduotį, kurią lengvai įveikia daugelis pradinukų, pažangiausi modeliai vis dar labai dažnai klysta.

Tai nėra tik juokinga technologinė smulkmena. Tai atskleidžia gilesnę problemą: dažnai neteisingai suprantame, ką iš tikrųjų reiškia protingas DI.

Kas yra „dantytoji gebėjimų riba“?

Technologijų tyrėjai tokį reiškinį dažnai vadina „dantytąja gebėjimų riba“ (angl. jagged frontier).

Žmogaus intelektą paprastai įsivaizduojame kaip gana nuoseklų. Jeigu žmogus geba spręsti labai sudėtingus matematikos uždavinius, natūraliai tikimės, kad jis taip pat moka perskaityti laikrodį, suskaičiuoti daiktus ant stalo ar suprasti paprastą fizinę situaciją.

Su DI taip nėra.

Jo gebėjimų žemėlapis labiau primena nelygų kalnų peizažą: vienur – labai aukštos viršūnės, kitur – netikėtos prarajos. Modelis gali puikiai rašyti tekstus, programuoti, apibendrinti dokumentus ar spręsti abstrakčius uždavinius, tačiau suklysti ten, kur reikia stabilaus fizinio pasaulio supratimo, erdvinės intuicijos ar labai tikslių skaičiavimų.

Pavyzdžiui, žmogui analoginis laikrodis nėra tik paveikslėlis. Mes suprantame, ką reiškia rodyklių padėtis, kaip jos juda, kaip valandos susijusios su minutėmis. Modeliui tai pirmiausia yra vaizdinė ir tekstinė užduotis, kurioje jis turi, remdamasis apdorotais duomenimis, sugeneruoti labiausiai tikėtiną atsakymą. Kartais tas atsakymas būna teisingas. Kartais – įtikinamas, bet neteisingas.

Kodėl tai mus klaidina?

Didžiausia problema nėra vien tai, kad DI klysta. Klysta ir žmonės. Didesnė problema yra ta, kad DI dažnai klysta labai įtikinamai.

Kai modelis sklandžiai rašo, argumentuoja ir atsako užtikrintu tonu, pradedame jam priskirti žmogiškąjį sveiką protą. Kitaip tariant, antropomorfizuojame technologiją – elgiamės su ja taip, tarsi ji mąstytų panašiai kaip žmogus.

Jeigu sistema geba parašyti puikią verslo strategijos analizę, mums gali atrodyti, kad ji taip pat patikimai suskaičiuos prekes sandėlio nuotraukoje, įvertins gamybinės linijos defektus ar tiksliai interpretuos sudėtingą dokumento ekrano vaizdą.

Tačiau tai nebūtinai yra tiesa.

DI gali būti labai stiprus vienoje užduotyje ir stebėtinai silpnas kitoje, kuri žmogui atrodo paprastesnė. Todėl pavojingiausia klaida yra ne naudoti DI, o manyti, kad vienas geras atsakymas vienoje srityje automatiškai reiškia patikimumą visose kitose.

Svarbu ne tik technologijų specialistams

Šiandien DI jau naudojamas ne tik eksperimentams ar pramogai. Jis vis dažniau taikomas klientų aptarnavimo, rinkodaros, programavimo, dokumentų analizės, švietimo, medicinos, finansų ir sprendimų priėmimo srityse.

Kuo daugiau užduočių perduodame algoritmams, tuo svarbiau suprasti ne tik jų galimybes, bet ir ribas.

Versle tai gali reikšti skirtumą tarp produktyvumo augimo ir klaidingų sprendimų. Pavyzdžiui, DI gali puikiai apibendrinti šimtą klientų atsiliepimų, bet suklysti skaičiuodamas konkrečių prekių kiekį sandėlio nuotraukoje. Vienoje užduotyje jis tampa produktyvumo įrankiu, kitoje – klaidingo pasitikėjimo šaltiniu.

Švietime tai gali reikšti skirtumą tarp naudingo mokymosi įrankio ir paviršutiniško atsakymų kopijavimo. Kasdieniame gyvenime – tarp patogios pagalbos ir klaidinančios informacijos, kuria pernelyg lengvai patikime.

Todėl kalbėdami apie DI neturėtume klausti tik vieno klausimo: „Ką jis jau gali?“

Ne mažiau svarbus yra ir kitas klausimas: „Kur jis vis dar klysta ir ar mes mokame tas klaidas pastebėti?“

Naujasis DI raštingumas

2026-aisiais svarbiausias gebėjimas nėra vien mokėti naudotis DI įrankiais. Vis daugiau žmonių jais jau naudojasi. Svarbesnis tampa kitas įgūdis – suprasti, kada DI atsakymu galima pasitikėti, o kada jį būtina patikrinti.

Tai galima vadinti naujuoju DI raštingumu.

Jis apima ne tik gebėjimą parašyti gerą užklausą ar pasirinkti tinkamą įrankį. Jis reiškia gebėjimą atpažinti užduotis, kuriose modeliai yra stiprūs, ir tas, kuriose jų atsakymai gali būti pavojingai įtikinami, bet netikslūs.

Ateityje sėkmingiausiai dirbs ne tie, kurie aklai deleguos visas užduotis algoritmams. Sėkmingiausiai dirbs tie, kurie supras šią dantytąją gebėjimų ribą: kur DI gali padėti greičiau mąstyti, analizuoti, kurti ir programuoti, o kur vis dar būtina žmogaus priežiūra.

DI nėra dirbtinis žmogus. Tai labai galingas, bet netolygus įrankis. Ir kuo greičiau tai suprasime, tuo protingiau galėsime juo naudotis.

JAV atliktas tyrimas 2025 m. parodė, kad belaidės ausinės vis dažniau pradėtos naudoti kaip stiliaus detalės. Todėl dėl šios priežasties šiandien vis dažniau jos pasirenkamos dėl formos, spalvos, medžiagos. 

Ko tikimės iš kasdien naudojamų ausinių

Belaidės ausinės, išmanieji laikrodžiai ir kiti dėvimieji įrenginiai tapo nuolatine kasdienybės dalimi. Juos naudojame darbe, keliaudami, sportuodami ar leisdami laisvalaikį, todėl kartu su techninėmis galimybėmis vis daugiau reikšmės įgyja komfortas, išvaizda ir tinkamumas skirtingoms situacijoms.

Skirtingai nei telefonas ar kompiuteris, dėvimieji įrenginiai yra nuolat matomi ir tiesiogiai liečiasi su kūnu. Dėl to jų dizainas turi suderinti kelis poreikius: būti patogus ilgiau naudojant, prisitaikyti prie žmogaus kasdienybės ir kartu derėti prie jo stiliaus. Spalva, forma ir medžiagos tokiais atvejais tampa ne vien estetinėmis detalėmis, bet ir svarbia bendros naudojimo patirties dalimi.

„Ausines žmonės dėvi vis ilgiau ir įvairiausiomis aplinkybėmis, todėl greta garso kokybės vis svarbesnis tampa ir kasdienis komfortas. Ne mažiau svarbu, kad jos leistų girdėti aplinką, kai to reikia, ir atrodytų taip, kad jas norėtųsi dėvėti kasdien. Todėl kuriant ausines tenka ieškoti pusiausvyros tarp techninių savybių, komforto ir dizaino“, – sako „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė.

Kas slypi už gero technologijų dizaino

Spalva, medžiagos ir paviršiaus apdaila yra svarbi produkto kūrimo dalis. Dizaino srityje šie elementai apibendrinami CMF sąvoka (angl. colour, material and finish). Jie lemia ne tik įrenginio išvaizdą, bet ir jo paviršiaus pojūtį, patvarumą bei bendrą įspūdį, kurį jis sukuria. Todėl CMF šiandien laikoma svarbia produktų dizaino disciplina, apimančia tiek estetiką, tiek praktinius naudojimo aspektus.

Tai ypač aktualu kuriant dėvimąsias technologijas – belaides ausines, išmaniuosius laikrodžius ar kitus prie kūno priglundančius įrenginius. Kadangi jie dažnai naudojami ilgą laiką, svarbus ne tik patrauklus dizainas, bet ir komfortas, medžiagų pojūtis bei ilgaamžiškumas. Dėl to spalva, medžiagos ir paviršiaus apdaila vertinamos ne atskirai, o kaip tarpusavyje susiję sprendimai.

Vienas pavyzdžių, kaip šie sprendimai derinami praktiškai, – „Huawei FreeClip 2“ ausinės. Jų atvirojo tipo C formos konstrukcija sukurta taip, kad ausinės patogiai laikytųsi prie ausies, o odai draugiškas skystasis silikonas suteiktų minkštesnį pojūtį jas dėvint. Alyvinė spalva bei matinės ir blizgios detalės išryškina neįprastą ausinių formą ir suteikia jų dizainui daugiau savitumo.

Spalvos, kuri leidžia išsiskirti

Vartotojų elektronikos dizaine dažnai pasirenkamos neutralios spalvos – juoda, balta, pilka ar sidabrinė. Jos laikomos universaliomis ir lengvai pritaikomomis skirtingose aplinkose. Tačiau technologijoms tampant vis labiau matoma kasdienio įvaizdžio dalimi, keičiasi ir požiūris į jų spalvą.

Šiandien galima rinktis, ar įrenginys turėtų nepastebimai įsilieti į kasdienį stilių, ar tapti ryškesniu jo akcentu. Spalva suteikia technologijai daugiau savitumo ir leidžia ją derinti prie įvaizdžio panašiai kaip laikrodį, akinius, papuošalus ar kitus kasdienius aksesuarus.

Alyvinė „Huawei FreeClip 2“ versija iliustruoja, kaip spalva gali pakeisti bendrą technologinio įrenginio įspūdį. Sodresnis atspalvis išryškina neįprastą ausinių formą, todėl jos tampa labiau pastebima kasdienio įvaizdžio detale.

Vasarą toks dizaino pasirinkimas tampa dar pastebimesnis. Daugiau laiko leidžiant mieste, keliaujant, lankantis festivaliuose ar atostogaujant, dėvimosios technologijos dažniau tampa matoma aprangos dalimi. Todėl jų spalva gali ne tik papildyti įvaizdį, bet ir suteikti jam daugiau individualumo.

„Išskirtinis dizainas turi derėti su kasdieniam naudojimui svarbiomis savybėmis. Viena „Huawei FreeClip 2“ ausinė sveria vos 5,1 gramo, vienu įkrovimu veikia iki 9 valandų, o su įkrovimo dėklu – iki 38 valandų. Todėl ausinės pritaikytos tiek kasdieniam naudojimui mieste, tiek ilgesnėms kelionėms“, – sako U. Eidžiūnaitė.