„Google“ išbando naują galimybę, kuri naujoms „Gmail“ paskyroms suteiktų 5 GB talpos, o nebe 15 GB. Todėl ekspertai teigia, kad dabar būtų pats metas susikurti pašto dėžutę, jei jos neturite. 

„Atrodo, kad 15 GB yra labai daug, tačiau šiandien juos greitai užpildo ne tik el. laiškai. Tie patys 15 GB yra bendri „Gmail“, „Google Drive“ ir „Google Photos“ paslaugoms. Jei ateityje naujai prisijungusiems žmonėms būtų suteikiami tik 5 GB, vietos trūkumo problema taptų dar aktualesnė“, – sako Andrius Archangelskis, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

„Google“ kol kas nėra paskelbusi apie visuotinį pokytį, bet patvirtino testuojanti naujas paskyrų kūrimo sąlygas kai kuriuose regionuose. Juose naujiems vartotojams suteikiama 5 GB talpa, o įprasti 15 GB – tik susiejus paskyrą su telefono numeriu. Pasak A. Archangelskio, toks žingsnis gali būti susijęs tiek su paskyrų saugumo didinimu, tiek su siekiu mažinti piktnaudžiavimą kuriant daug paskyrų.

Kadaise užteko 1 GB

Kai 2004 m. pasauliui buvo pristatytas „Gmail“, paskyroms buvo suteikiamas 1 GB. Tuo metu tai buvo revoliucinis sprendimas, nes rinkos dalyviai siūlė vos keliasdešimt megabaitų talpos.

Vėliau nemokamos vietos kiekis nuosekliai augo – iki 2 GB, 7 GB, 10 GB, o 2013 m. pasiekė šiandien įprastus 15 GB. Tais pačiais metais „Google“ sujungė „Gmail“, „Google Drive“ ir nuotraukų saugyklą į bendrą talpos limitą.

„Didesnė nemokama vieta ilgą laiką buvo vienas svarbiausių „Gmail“ pranašumų. Vis tik šiandien žmonės saugo gerokai daugiau nuotraukų, vaizdo įrašų ir dokumentų nei prieš dešimtmetį, todėl net ir 15 GB nebeatrodo labai daug. Pasiekus duomenų ribą nebegalima nei gauti, nei siųsti naujų laiškų. Jei būtų suteikiami tik 5 GB, tokios situacijos pasitaikytų gerokai dažniau“, – pažymi „Bitės profas“.

Vis tik nemokamos saugyklos mažinimas nėra naujas reiškinys . „Microsoft“ dar 2016 metais „OneDrive“ naudojantiems nemokamą talpą sumažino nuo 15 GB iki 5 GB.

Ką daryti, kai saugykla pilna

Pasak A. Archangelskio, vietos trūkumo problemą galima išspręsti – pirmiausia verta išsiaiškinti, kas užima daugiausia vietos saugykloje. Tai būna nebūtinai el. laiškai – daug vietos užima nuotraukų atsarginės kopijos ir debesyje saugomi failai.

„Pradėti geriausia nuo saugyklos analizės. Tai padės pamatyti, kiek vietos užima laiškai, dokumentai ar nuotraukos. Dažniausiai pakanka ištrinti didžiausius el. laiškų priedus, išvalyti šiukšlinę ir nepageidaujamų laiškų aplankus, taip pat „Google nuotraukos“ peržiūrėti senas nuotraukų atsargines kopijas“, – pataria skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Jei vietos vis tiek trūksta, senus laiškus galima perkelti į kitą „Gmail“ paskyrą ir naudoti ją kaip archyvą. Taip pagrindinėje paskyroje atlaisvinama vieta, o svarbi informacija išlieka pasiekiama.

Vien el. pašto nebeužtenka

„Bitės profo“ teigimu, vis daugiau vartotojų ir verslų ieško alternatyvų, leidžiančių patogiai saugoti didelius duomenų kiekius neapsiribojant vien el. pašto paslaugomis.

„El. pašto dėžutės nėra sukurtos ilgalaikiam didelių duomenų archyvavimui. Kai nuotraukų, dokumentų ir darbo failų kiekis pradeda augti, verta naudoti tam skirtas debesijos platformas. Tai leidžia ne tik patogiau valdyti informaciją, bet ir sumažina riziką ją prarasti“, – sako jis.

A. Archangelskis atkreipia dėmesį, kad debesijos sprendimai šiandien suteikia kur kas daugiau nei tik vietą failams saugoti. Pavyzdžiui, „Bitės Cloud“ paslauga leidžia saugoti duomenis debesijoje, kurti atsargines kopijas, naudotis papildomomis saugumo funkcijomis, valdyti duomenis iš skirtingų įrenginių ir išbandyti dirbtinio intelekto įrankius. Tai aktualu žmonėms ir ypač verslams, kurie nuolat dirba su dideliais dokumentų, nuotraukų ar vaizdo failų kiekiais, ir jiems svarbi ne tik patogi prieiga prie svarbių duomenų, bet ir jų saugumas.

Visiems pasitaiko akimirkų, kai rankos užimtos, šlapios ir kaip tyčia reikia perjungti dainą, atsakyti į žinutę ar atsidaryti programėlę. Tokiose situacijose ekrano liesti nebereikia nei „Android“, nei „iPhone“ telefonuose. Šias funkcijas galite atlikti balsu.

Daugeliui pažįstami skaitmeniniai asistentai, tokie kaip „Siri“ ar „Gemini“, jau tapo kasdieniu įrankiu. Tačiau šiandien balsu galima ne tik pateikti užklausas dirbtiniam intelektui, bet ir valdyti patį telefoną.

Balso valdymo funkcija

Kalbėdamas apie balso valdymo funkciją, „Tele2“ inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius pabrėžia, kad daugelis žmonių ją vis dar klaidingai sieja tik su paprastais klausimais virtualiems asistentams. Vis dėlto šiandien ši funkcija leidžia kur kas daugiau.

„Anksčiau balsu įjungdavome muziką, nustatydavome žadintuvą ar paklausdavome orų prognozės. Dabar telefonas jau gali suprasti gerokai sudėtingesnes komandas ir leidžia valdyti didžiąją dalį telefono funkcijų“, – aiškina A. Lukošius.

Jo teigimu, „Android“ įrenginiuose ši sistema vadinama „Voice Access“, o „iPhone“ – „Voice Control“. Šios funkcijos leidžia telefonu naudotis laisvomis rankomis ir balsu atlikti daugelį įprastų veiksmų.

Ką šiandien galima atlikti vien balsu?

Kalbėdamas apie balso valdymo galimybes, A. Lukošius išskiria galimybę ne tik atlikti pavienius veiksmus balsu, bet ir nuosekliai valdyti telefoną: atidaryti programėles, grįžti į pradžios ekraną, naršyti socialiniuose tinkluose, spausti mygtukus ar atlikti įvairius gestus.

„Įrenginiui galima duoti tokias komandas, kaip „Open Instagram“, „Go home“, „Scroll down“ ar „Tap send“. Taip pat balsu diktuoti žinutes, elektroninius laiškus, paieškas ar komentarus socialiniuose tinkluose. Telefonas leidžia ne tik rašyti, bet ir redaguoti tekstą – trinti žodžius, pažymėti tekstą ar perkelti kursorių“, – detalizuoja ekspertas.

Kaip vieną esminių balso valdymo privalumų ekspertas išskiria galimybę valdyti ir pačius telefono nustatymus – pakeisti garsą, užrakinti ekraną ar padaryti ekrano nuotrauką. Kai kuriais atvejais vartotojai taip pat gali pažymėti skirtingus ekrano mygtukus ar zonas numeriais ir juos pasirinkti balsu. Tokius sprendimus ekspertas laiko jau nebe papildoma funkcija, o visaverčiu telefono valdymo būdu.

„Iš esmės telefonai po truputį juda nuo valdymo lietimu prie valdymo balsu. Balsas tampa ne papildoma funkcija, o vienu pagrindinių telefono valdymo būdų“, – komentuoja A. Lukošius.

Pasak eksperto, ši funkcija itin svarbi žmonėms su negalia, kuriems naudotis lietimui jautriu ekranu gali būti sudėtinga. Vis dėlto, nors technologija turi daug privalumų, ji dar nėra tobula – kai kurios programėlės ne visada tinkamai reaguoja į komandas, o geriausiai sistemos vis dar veikia anglų kalba.

Kaip naudotis balso valdymo funkcija

A. Lukošius pabrėžia, jog balso valdymo funkcijos įjungimo principai priklauso nuo naudojamos programinės įrangos.

„Naudojantis „Android“ programine įranga, reikia iš „Google Play“ parduotuvės atsisiųsti nemokamą „Voice Access“ programėlę. Tuomet telefono nustatymuose reikia atsidaryti „Accessibility“ skiltį ir įjungti „Voice Access“ funkciją. Priklausomai nuo telefono modelio, jos vieta gali skirtis – pavyzdžiui, „Samsung“ įrenginiuose ši funkcija randama skiltyje „Interaction and dexterity“. „Android“ naudotojai režimą gali aktyvuoti ir pasakydami „Hey Google, start Voice Access“, – įjungimo principus komentuoja ekspertas.

Tuo metu „iPhone“ balso valdymo funkcija įjungiama per „Settings“, pasirinkus „Accessibility“, o tuomet – „Voice Control“. Pirmą kartą aktyvuojant šią funkciją telefonas gali paprašyti atsisiųsti papildomus failus ir pasirinkti kalbą.

Studijų procese vis dažniau naudojamas dirbtinis intelektas aiškinti sąvokoms, idėjų generavimui ar medžiagos santraukoms rengti Nepriklausomo Jungtinės Karalystės (JK) aukštojo mokslo tyrimų instituto HEPI duomenimis. Ekspertai teigia, kad DI naudojamas ir tarp abiturientų. 

„Tele2“ klientų duomenų analizės ir įžvalgų vadovė Inga Rudinskaitė teigia, kad DI įrankiai iš esmės keičia jaunų žmonių santykį su informacijos paieška ir vartojimu.

„Pastebima, kad moksleiviai vis dažniau naudoja DI konkretiems klausimams, idėjų generavimui ar informacijos apibendrinimui, o tai leidžia greičiau suvokti esmę ir efektyviau planuoti laiką“, – ryškiausias skaitmeninio elgesio tendencijas tarp moksleivių komentuoja ji.

Riba tarp pagalbos ir problemos

Vilniaus kolegijos (VIKO) Dėstymo meistriškumo centro vadovo Andrejaus Račkovskio teigimu, DI poveikis priklauso nuo besimokančiojo kritiško, etiško ir atsakingo požiūrio. Anot jo, geresnių rezultatų galima pasiekti tada, kai DI naudojamas kaip asmeninis korepetitorius, papildantis įprastą mokymosi procesą, tačiau perteklinis pasikliovimas šiomis priemonėmis gali silpninti savarankišką mąstymą.

„Per didelis pasikliovimas generatyviniu DI gali silpninti mąstymą ir trukdyti giluminiam mokymuisi, tačiau tinkamai naudojamos šios priemonės gali padėti lavinti gebėjimą ieškoti informacijos, struktūruoti duomenis, taisyti kalbos klaidas ar tobulinti tekstų stilių“, – DI naudojimo principus komentuoja A. Račkovskis.

Anot jo, problemos prasideda tada, kai sugeneruotas turinys nėra kritiškai įvertinamas ir patikrinamas.

„Kai besimokantieji tampa pernelyg priklausomi nuo šių įrankių, atsiranda rimtų pažintinių praradimų, silpsta gebėjimas suvokti savo mąstymą, susidaro vadinamoji kompetencijos iliuzija, kai manoma, jog tema puikiai suprasta, nors patys neįdėjo pakankamai pastangų jai perprasti“, – aiškina jis.

Pasak ekspertų, viena didžiausių rizikų – DI „haliucinacijos“, kai pateikiami klaidingi faktai, neegzistuojantys šaltiniai arba pernelyg supaprastinamos sudėtingos temos. Todėl svarbią informaciją būtina papildomai tikrinti patikimuose šaltiniuose.

Kaip išnaudoti DI ruošiantis egzaminams

Kalbėdama apie efektyvų DI panaudojimą ruošiantis egzaminams, I. Rudinskaitė teigia, jog reikėtų jį naudoti kaip priemonę mąstymui treniruoti, o ne kaip įrankį, kuris atliktų visą darbą už moksleivį.

„Rekomenduotume laikytis kelių esminių principų: ugdyti kritinį dialogą su DI, naudoti jį kaip grįžtamojo ryšio įrankį ir visada tikrinti kritiškai svarbią informaciją. Užuot priėmus pirmą gautą atsakymą kaip absoliučią tiesą, reikėtų jį kritiškai įvertinti – patikrinti, ar tokie šaltiniai egzistuoja ir ar jie yra patikimi. Taip pat galima paprašyti DI įvertinti savo darbą, nes jis gali veikti kaip objektyvus veidrodis, padedantis pamatyti savo spragas“, – rekomendacijas pateikia ji.

Rekomendacijoms antrina ir A. Račkovskis, teigdamas, jog didžiausią naudą iš DI galima gauti jį paverčiant asmeniniu mokytoju, skatinančiu aktyvų žinių įsisavinimą.

„Pakeiskite bendravimo su DI strategiją ir nenaudokite jo kaip greitų atsakymų kūrėjo. Ruošiantis egzaminams tikslinga prašyti DI kurti bandomąsias užduotis, padėti nustatyti silpnąsias argumentų vietas arba paprastais pavyzdžiais paaiškinti sudėtingą formulę, kartu išlaikant kritinį vertinimą ir žmogiškąją priežiūrą“, – patarimais dalijasi Vilniaus kolegijos Dėstymo meistriškumo centro vadovas.

Artėjant vasarai Lietuvos gyventojai vis dažniau pradeda planuoti savaitgalio išvykas. Svarbu pasiimti ne tik svarbiausius daiktus, bet ir atsisiųsti tinkamas programėles, kurios kelionės metu gali praversti. 

„Išmaniosios technologijos šiandien padeda ne tik kasdienėse situacijose, bet ir planuojant keliones ar žygius. Programėlių kūrėjai siūlo daugybę sprendimų, padedančių keliauti patogiau – nuo maršrutų planavimo iki lankytinų vietų rekomendacijų. Nuo pasaulinių tendencijų neatsilieka ir Lietuvai pritaikytų programėlių kūrėjai – vis daugiau vietinių kelionių planavimo įrankių galima naudoti tiek naršyklėje, tiek telefonui skirtoje programėlėje“, – sako Martynas Vrubliauskas, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Nuo audiogidų iki stovyklaviečių

Planuojantiems keliones Lietuvoje rekomenduojama rinktis ne tik įprastas programėles, kaip navigaciją, žemėlapius ar viešojo transporto programėles, bet ir specializuotas programėles. Pavyzdžiui, keliautojams, ieškantiems vietų apsistoti ir pernakvoti važiuojant kemperiu ar automobiliu, gali praversti programėlė „Park4night“. Joje galima rasti tiek nemokamų, tiek mokamų stovyklaviečių gamtos apsuptyje, skaityti kitų keliautojų atsiliepimus bei patarimus.

Besidairantiems poilsio galimybių pajūryje pravers programėlė „PrieJūros“. Viena iš naudingų jos funkcijų yra vasaros metu pajūryje vykstančių renginių kalendorius bei rekomenduojamų restoranų sąrašas.

„Keliaujant po Lietuvą verta išbandyti programėles su audiogido funkcija. Tokios programėlės leidžia ne tik patogiau pažinti lankytinas vietas, bet ir išgirsti įdomių istorijų ar mažiau žinomų faktų apie aplankytus objektus“, – pataria „Bitės Profas“ M. Vrubliauskas.

Sostinės gyventojai ir svečiai gali išbandyti programėlę „Neakivaizdinis Vilnius“ – joje galima rasti daugiau kaip 100 istorijos, architektūros, gamtos ar meno maršrutų, kiekvienas jų turi ir audiogidą. Taip pat lankomus Vilniaus objektus ir jų audiogidus galima rasti programėlėje „Guide 24/7“.

„Besiruošiantiems atrasti neregėtą Lietuvą pravers ir specialios interneto svetainės. Pavyzdžiui, www.lietuvos.dvarai.ltpateikiami visų šalyje esančių pilių ir dvarų sąrašai, informacija apie jų istoriją bei planuojamus renginius. Svetainėje taip pat galima planuoti maršrutus arba rinktis iš jau sudarytų kelionių po žymiausias Lietuvos pilis ir dvarus“, – vardina M. Vrubliauskas.

Naudingos informacijos apie lankytinas vietas Lietuvoje galima rasti ir www.lietuvon.lt žemėlapyje – jame pažymėta daugiau nei 1300 dėmesio vertų objektų, nuo pažintinių takų iki religinių objektų. Įkvėpimo kelionėms savame krašte galima pasisemti ir www.welovelithuania.lt svetainėje.

„Nepamirškite ir dirbtinio intelekto (DI) asistentų – tiek „Android“, tiek „Apple“ įrenginiuose veikiantis „Gemini“ gali padėti planuojant kelionę ir jos metu. Su DI galima ne tik sudaryti maršrutus, bet ir sužinoti įdomių faktų apie lankomas vietoves bei objektus“, – sako skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas M. Vrubliauskas.

Kodėl paklaidina orų prognozių programėlės?

Kad permainingi orai negadintų nuotaikos, planuojantiems keliones Lietuvoje taip pat praverstų pasidomėti orų prognozių programėlėmis.

„Orų programėlių pasirinkimas yra itin platus, tačiau ne visos jos veikia identiškai. Dažniausiai jos remiasi skirtingų meteorologijos stočių, radarų ar palydovų duomenimis. Prognozių tikslumas priklauso ir nuo to, kaip dažnai informacija atnaujinama bei ar ją analizuoja specialiai dirbanti meteorologų komanda“, – pabrėžia skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ atstovas M. Vrubliauskas.

Pasak jo, vienomis tiksliausių orų programėlių laikomos „AccuWeather“, „The Weather Channel“ ir „WeatherBug“. Daugumoje telefonų integruotos gamyklinės orų programėlės taip pat yra patikimos, tačiau didesniam jų tikslumui reikėtų įjungti vietos nustatymo funkciją ir leisti programėlėms naudoti tikslią buvimo vietą.

Pasikarotantys iš eilės skaičiai numeryje anksčiau buvo taksi, picerijų ar kitų verslo įstaigų vizitinė kortelė. Tačiau per pastaruosius metus tokių numerių buvo nusipirkta daugiau nei 1,2 tūkst.

„Išskirtinius telefono numerius renkasi tiek verslas, tiek žmonės. Įmonės patogaus telefono numerio dažniausiai nori dėl labai paprastos priežasties – kad klientams būtų lengviau įsiminti. Tuo metu žmonės išskirtinius numerius renkasi dėl labai skirtingų priežasčių. Vieniems svarbus išskirtinumas, kiti tiki skaičių simbolika ar nori numerio, susieto su asmenine data – gimtadieniu ar kita ypatinga proga“, – pasakoja Paulius Černiauskas, „Bitė Lietuva“ rinkodaros direktorius.

Pasak jo, išskirtiniai telefono numeriai skirstomi į kelias kategorijas pagal pasikartojančių skaitmenų sekas. Kuo kombinacija retesnė ir lengviau įsimenama, tuo numeris vertingesnis.

„Auksiniu“ vadinamas numeris, kuriame trys vienodi skaitmenys eina iš eilės, pavyzdžiui, 6xxxx888. „Deimantiniu“ – kai kartojasi keturi skaitmenys, kaip 6xxx3333. Tuo metu VIP kategorijai priskiriami numeriai su penkiais vienodais skaitmenimis iš eilės, pavyzdžiui, „6xx44444“, – aiškina P Černiauskas.

Skiriasi ir tokių numerių kainos. „Auksinio“ numerio kaina siekia apie 50 eurų, „deimantinio“ – apie 200 eurų, o VIP numerių kaina gali siekti net 10 tūkst. eurų. Pastarųjų rinkoje yra itin mažai – „Bitė“ šiuo metu turi vos apie 30 tokių laisvų numerių.

„Didžiausio populiarumo sulaukia būtent „auksiniai“ numeriai. 2020–2025 m. laikotarpiu klientai įsigijo daugiau nei 1000 „auksinių“ numerių ir 225 „deimantinius“, – sako skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ rinkodaros direktorius.

Telefono numeriai – ribotas valstybės resursas

Nors dažnas galvoja, kad telefono numeriai tiesiog sugeneruojami ryšio tiekėjų sistemose, iš tiesų jie yra ribotas valstybės resursas. Lietuvoje telefonų numeraciją administruoja Ryšių reguliavimo tarnyba, o mobiliojo ryšio operatoriai numerius gauna tik pateikę oficialias paraiškas.

„Anksčiau ryšio tiekėjai galėdavo įsigyti dideles telefono numerių serijas, todėl pasirinkimas būdavo kur kas platesnis. Šiandien tokių serijų likę gerokai mažiau, todėl dažniausiai gaunamos tik nepilnos kombinacijos. Tarkim, jei norite, kad jūsų ir jūsų artimojo telefono numeris skirtųsi tik vienu skaitmeniu, tokių galimybių yra gerokai mažiau“, – paaiškina P. Černiauskas.

Dar vienas būdas, kaip numeriai atsiranda ryšio tiekėjo sistemoje, yra numerio perkėlimas. Tokiu atveju klientas pereina iš vieno operatoriaus pas kitą, tačiau pasilieka savo turimą numerį. Įdomu tai, kad jeigu klientas atsisako telefono numerio, jis negali būti iškart perduotas kitam žmogui. Pirmiausia numeris pusmečiui perkeliamas į vadinamąjį karantiną.

„Šis laikotarpis reikalingas tam, kad klientas prireikus dar galėtų susigrąžinti telefono numerį. Tik po šešių mėnesių, jei klientas nepareiškė noro toliau naudotis savo numeriu, jis gali būti vėl pasiūlytas kitam klientui“, – teigia skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ rinkodaros direktorius.

Dirbtinio intelekto tobulėjimas keičia ir mokymo kokybę. Vis daugiau studentų į pagalbą pasitelkia dirbtinio intelekto siūlomas funkcijas, kurios padeda ieškoti informacijos, spręsti užduotis. Tyrimų duomenimis DI gali padėti kelti studento motyvaciją ir įsitraukimą, kadangi jis suteikia lengvesnius paaiškinimus ir prieigą prie informacijos.

Vis dėlto, nors dirbtinis intelektas leidžia informaciją pasiekti greičiau nei bet kada anksčiau, kyla svarbus klausimas – ar greitas atsakymas visada reiškia kokybišką mokymąsi? Taip pat vėl grįžtame prie fundamentalaus klausimo: kaip iš tiesų formuojasi ilgalaikis supratimas ir kokį vaidmenį jame atlieka laikas?

Apie tai, kaip dirbtinio intelekto įrankiai veikia mokymosi procesą, plačiau pasakoja VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto (FMF) Informacinių technologijų katedros doc. dr. Irina Vinogradova-Zinkevič, turinti tarpdisciplininį išsilavinimą matematikos, informatikos ir edukologijos srityse.

Patogu – bet ar padeda mokytis?

Generatyvinis dirbtinis intelektas leidžia greitai gauti atsakymus, paaiškinimus ar net išspręstas užduotis. Tačiau tokia pagalba gali lemti vadinamąjį kognityvinį perkėlimą, kai dalis mąstymo procesų perkeliama išoriniams įrankiams.

„Kai studentas gauna paruoštą atsakymą, gali susidaryti įspūdis, kad medžiaga yra suprasta. Vis dėlto, žinių vertinimo metu dažnai paaiškėja, kad šis supratimas yra paviršutiniškas. Šis reiškinys siejamas su vadinamąja „mokymosi iliuzija“, kai informacija atrodo aiški ją skaitant ar matant paaiškinimą, tačiau be pagalbos studentas jos nebegali atkurti“, – pažymi doc. dr. I. Vinogradova-Zinkevič.

Paviršutiniškas mokymasis ar ilgalaikis žinių įsisavinimas?

Tyrimai rodo, kad neapgalvotas DI naudojimas gali skatinti paviršutinišką mokymąsi. Tokiu atveju informacija įsimenama trumpam, tačiau nėra susiejama į nuoseklią žinių sistemą.

Doc. dr. I. Vinogradova-Zinkevič per daugiau nei dvidešimt metų darbo VILNIUS TECH sukaupė ilgametę pedagoginę patirtį, apimančią dėstymą, dėstytojų kvalifikacijos tobulinimo kursų vedimą bei dalyvavimą edukaciniuose projektuose. Ši patirtis leido įgyti vertingų įžvalgų apie mokymosi procesų pokyčius. „Savo paskaitose, nuo praeitų mokslo metų rudens semestro pastebėjau ryškų studentų konceptualaus supratimo susilpnėjimą bei sunkų įgytų žinių perkėlimą naujosiose situacijose. Studentai, gebėję parengti kokybiškas laboratorinių darbų ataskaitas ir sklandžiai pristatyti jų rezultatus, po tam tikro laiko susidurdavo su sunkumais atkartodami įgytas žinias ar taikant jas analogiškose užduotyse“, – pastebi dėstytoja.

Būtent šie pastebėjimai paskatino giliau analizuoti dirbtinio intelekto poveikį mokymosi kokybei ir tapo pagrindu šių metų balandį pateiktai tarptautinio mokslinio projekto „AI-LEARN“ paraiškai. Prie šios iniciatyvos prisijungė mokslininkai iš Jyväskylä universiteto Suomijoje, Umeå universiteto Švedijoje ir Farerų salų universiteto, kurie savo akademinėje veikloje taip pat kelia klausimus, susijusius su atsakingu dirbtinio intelekto naudojimu mokymosi procese.

Docentė taip pat atkreipia dėmesį, kad dalis studentų, derinančių studijas su darbu, susiduria su laiko trūkumu ir nuovargiu, todėl kontaktinių užsiėmimų metu mažėja jų dėmesio koncentracija ir įsitraukimas į diskusijas bei aptarimus. Dėl to studentai dažnai atideda mokymąsi vėlesniam laikui, pereina prie savarankiško darbo ir neretai pasitelkia dirbtinio intelekto įrankius, leidžiančius greičiau generuoti atsakymus, tačiau tai ne visuomet skatina gilesnį medžiagos apdorojimą.

Kodėl mokymuisi reikia laiko?

Žmogaus pažintiniai procesai yra apriboti darbo atminties pajėgumu. Skirtingai nei dirbtinio intelekto sistemos, kurios gali generuoti atsakymus akimirksniu, žmogaus mokymasis yra susijęs su laipsnišku žinių struktūrų formavimu ilgalaikėje atmintyje, paaiškina VILNIUS TECH mokslininkė.

„Būtent todėl svarbu, kaip organizuojamas mokymasis. Vadovaujantis vokiečių psichologo, eksperimentinių atminties tyrimų pradininko Hermann Ebbinghaus tyrimais, išskaidytas mokymasis (kai medžiaga kartojama su pertraukomis) yra efektyvesnis nei intensyvus kartojimas per trumpą laiką. Vėlesni tyrimai patvirtino, kad nors intensyvus mokymasis gali suteikti greitą rezultatą, ilgainiui tokios žinios išlieka silpniau. Kai per trumpą laiką tenka apdoroti didelį kiekį informacijos, gali atsirasti kognityvinė perkrova, apsunkinanti gilesnį supratimą ir žinių įsisavinimą“, – pastebi docentė.

Kaip stiprinti ilgalaikę atmintį studijų procese?

Ilgalaikį žinių įtvirtinimą lemia ne vien mokymuisi skirtas laikas – ne mažiau svarbus ir pats mokymosi būdas. Dėstytoja I. Vinogradova-Zinkevič pabrėžia, kad gilesniam supratimui svarbus aktyvus darbas su informacija – jos kartojimas, taikymas bei savarankiškas žinių atkūrimas.

„Efektyviam įsiminimui rekomenduojama medžiagą kartoti keliais intervalais (pvz., po 1 dienos, 3–4 dienų, savaitės ir vėliau), o pats kartojimo procesas turėtų apimti aktyvų žinių atkūrimą, o ne vien pasyvų peržiūrėjimą. Būtent dėl šios priežasties, paskaitų metu dėstytojai dažnai įtraukia klausimus iš ankstesnės medžiagos, siekdami skatinti ilgalaikį žinių įtvirtinimą“, – patikslina mokslininkė.

Taip pat, bandymas savarankiškai prisiminti informaciją (pvz., atsakinėjant į klausimus be pagalbos) stiprina atmintį labiau nei pakartotinis medžiagos peržiūrėjimas.

Gebėjimas paaiškinti sąvokas savais žodžiais skatina gilesnį temos supratimą ir padeda formuoti nuoseklias žinių struktūras. Net ir aiškindamas sąvokas dirbtiniam intelektui, atliekančiam konsultanto vaidmenį, žmogus gali geriau įsisavinti nagrinėjamą temą.

Kitas svarbus aspektas, pažymi dėstytoja, tai ne tik įsiminti atskiras formules ar faktus, bet ir suprasti jų tarpusavio ryšius bei bendrus principus. DI gali būti naudingas kaip pagalbinė priemonė, tačiau svarbu išlaikyti aktyvų mokymosi vaidmenį – ne tik gauti atsakymus, bet ir juos analizuoti, tikrinti bei interpretuoti.

„Vis dėlto visų mokymosi procesų kontroliuoti nėra įmanoma, todėl didėja paties studento vaidmuo priimant sprendimus, kaip ir kokiu mastu naudoti dirbtinio intelekto įrankius. Tokie sprendimai tiesiogiai susiję su mokymosi rezultatais, ypač ilgalaikės atminties ir konceptualaus supratimo formavimu“, – apibendrina VILNIUS TECH dėstytoja doc. dr. Irina Vinogradova-Zinkevič.

Pristatytos naujos „Google Maps“ funkcijos dviratininkams leis keliauti dar lengviau. Nuo šiol keliautojai galės rasti dviračių nuomos punktus, pasitikrinti dviračių prieinamumą, o dėka „Gemini“ integracijos, dviratininkai galės matyti maršrutus ar leis išiųsti žinutę su „Gemini“ pagalba jų vardu, jei keliautojas vėluotų atvykti. 

Dviračių maršrutai ir navigacija, tinkantys vasaros sezonui

Šalia esamų transporto režimų „Google Maps" – vairavimo automobiliu, viešojo transporto, pėsčiomis ir pavėžėjimo paslaugų – dviračių maršrutai ir navigacija pristatomi „Maps" vartotojams Lietuvoje. Tad nesvarbu, ar ieškote trumpesnio kelio į Vingio parką, ar vaizdingo maršruto iki Nidos švyturio – dabar galima lengvai atrasti geriausius būdus judėti lauke ant dviejų ratų transporto priemonių. Be to, pridedama posūkis po posūkio balso navigacijos dviračiams funkcija, kad nurodymų būtų galima klausytis per ausines kelyje.

Naujasis dviračių rodinys „Google Maps"

Šalia viešojo transporto, eismo ir „Street View" rodinių, naudotojai dabar galės matyti dviračių rodinį savo „Google Maps", rodantį dviračiams palankius maršrutus. Pagal rodomas spalvas bus galima matyti dviračių takų tipus kelyje. Takai be automobilių eismo žymimi tamsiai žalia ištisinė linija, specialiai įrengti dviračių takai – šviesiai žalia ištisinė linija, dviračiams palankūs keliai be dviračių tako, tačiau vis tiek rekomenduojami dviratininkams – šviesiai žalia punktyrine linija, o neasfaltuoti žvyrkeliai ir takai – tamsiai žalia brūkšnine linija.

Dirbtinio intelekto pagalba dviratininkams kelyje

„Gemini" navigacijoje teikia dviratininkams balsinę pagalbą, kad jie galėtų išlikti saugūs ir susikaupę kelyje. Pavyzdžiui, dviratininkai gali paklausti „Gemini" apie numatomą atvykimo laiką, sužinoti apie geriausiai įvertintas kavines maršrute arba, jei vėluojama, paprašyti „Gemini" išsiųsti žinutę jų vardu. „Gemini" navigacija dviratininkams prieinama lietuvių kalba. Funkcija palaipsniui įdiegiama vartotojams.

Nuolat tobulinama technologija ir partnerystės, siekiant užtikrinti sklandžią kelionę vartotojams

Siekiant pateikti žmonėms aktualiausius ir naujausius dviračių maršrutus, naudojamas mašininio mokymosi, kompleksinių algoritmų, vaizdų bei vyriausybinių institucijų ir „Maps" bendruomenės duomenų derinys. Taip pat atsižvelgiama į įvairias dviračių takų formas ir gretimas gatves, kurios gali būti mažiau patogios dviejų ratų transporto priemonėms, kad dviratininkai galėtų naudotis patogiausiu maršrutu. Tačiau geriausias maršrutas gali keistis, tad aktyviai dirbama, kad nauja informacija būtų nedelsiant atspindėta žemėlapiuose. Vietos valdžios institucijos gali teikti šiuos duomenis per „Google Maps Content Partners" portalą, kad naujausia informacija apie dviračių takus atsirastų „Google Maps".

Netrukus: nuorodos iki dviračių dalijimosi stotelių

Ateityje vietiniai keliautojai galės matyti dviračių dalijimosi stotelių vietas ir laisvų dviračių skaičių realiuoju laiku. Šioje netrukus pristatomoje funkcijoje, jei vartotojai ieškos dviračių maršrutų, jie gaus išsamias maršruto nuorodas. Tai apims nuorodas pėsčiomis iki dviračių nuomos stotelių, esančių netoli pradinio taško, kartu su realiu dviračių prieinamumu. Be to, jie gaus posūkis po posūkio dviračių maršrutus iki nuomos stotelės, esančios arčiausiai tikslo, su tiesioginiu stotelės prieinamumu, ir nuorodas pėsčiomis nuo šios stotelės iki galutinio tikslo. Funkcija bus palaipsniui pristatoma per ateinančius kelis mėnesius.

Jei baterija senka neįpusėjus dienai, tai rodo, kad telefono baterijos būklė prastėja. „Tele2“ inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius teigia, kad įtakos daro ne tik telefono amžius, bet ir kasdieniai krovimo įpročiai.

Dažnai apie savo telefono bateriją susimąstome tik tada, kai ši neveikia nė dienos ar pats įrenginys ima netikėtai išsijungti. Visgi A. Lukošius pabrėžia, kad baterijos būklė formuojasi ne per vieną dieną – tai ilgalaikių įpročių rezultatas.

„Šiuolaikiniuose telefonuose yra vadinamasis baterijos būklės (angl. battery health) rodiklis, kuris parodo, kiek pradinės talpos baterija dar yra išlaikiusi. Kiekvienas naujas įrenginys pradeda nuo 100 proc., tačiau laikui bėgant šis skaičius natūraliai mažėja – baterija tiesiog nebegali sukaupti tiek energijos, kiek galėjo pirmosiomis naudojimo dienomis. Tai reiškia, kad telefoną gali tekti keisti anksčiau nei planuota, nors pats įrenginys dar veikia sklandžiai“, – aiškina A. Lukošius.

Pasak eksperto, baterijos būklė yra ilgalaikis rodiklis. Jis parodo, kaip savo telefoną naudojome pastaruosius mėnesius ar net metus. Todėl net jei šiandien viskas atrodo gerai, netinkamų įpročių pasekmės gali išryškėti vėliau.

„Daugelis nustemba pamatę, kad jų telefono baterijos rodiklis nukritęs iki 80 ar net 60 proc. ir galvoja, kad kažkas sugedo. Tačiau iš tiesų tai visiškai natūralus procesas – baterijos viduje nuolat vyksta cheminės reakcijos, kurios su kiekvienu įkrovimo ir iškrovimo ciklu po truputį mažina jos talpą. Šį dėvėjimąsi dar labiau spartina tam tikri veiksniai, kuriuos pakoregavus, dėvėjimosi procesą galima gerokai sulėtinti ir padėti ilgiau išlaikyti gerą baterijos būklę“, – sako „Tele2“ inovacijų ekspertas.

Netinkami įkrovimo įpročiai – tylūs baterijos „žudikai“

Nors baterijos senėjimo sustabdyti neįmanoma, tinkami įpročiai gali padėti šį procesą sulėtinti ir ilgiau išlaikyti gerą jos būklę.

„Itin didelę įtaką baterijos ilgaamžiškumui turi turi telefono naudojimas tuo metu, kai jis kraunamas. Naršymas socialiniuose tinkluose, vaizdo įrašų žiūrėjimas ar žaidimai sukelia papildomą apkrovą, todėl įrenginys labiau kaista. Tokiu atveju baterija vienu metu ir kraunama, ir aktyviai naudojama, todėl kyla jos temperatūra. Šiluma yra vienas pagrindinių veiksnių, greitinančių baterijos nusidėvėjimą“, – aiškina A. Lukošius.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į aplinkos temperatūrą – įkraunant telefono bateriją per aukštoje arba per žemoje temperatūroje, baterijos dėvėjimasis spartėja.

„Pavyzdžiui, jei telefonas įkraunamas ant palangės tiesioginiuose saulės spinduliuose, automobilyje vasarą ar esant dideliam šalčiui, tai gali neigiamai paveikti baterijos talpą. Kraunant tokiomis sąlygomis, baterijos viduje vykstantys procesai tampa mažiau stabilūs, todėl ji greičiau nusidėvi. Dėl to svarbu stengtis telefoną naudoti ir krauti kambario temperatūroje“, – pataria A. Lukošius.

Daugiau žalos negu naudos

Nors dažniausiai dėmesys krypsta į patį krovimo procesą, baterijos būklei įtakos turi ir kiti, iš pirmo žvilgsnio mažiau svarbūs dalykai.

„Pavyzdžiui, nekokybiški, neoriginalūs ar su telefonu nesuderinti įkrovikliai gali tiekti nestabilią įtampą, dėl to baterija kraunama netolygiai ir ilgainiui dėvisi greičiau. Tai nėra dalykas, kuris pasimato iš karto, tačiau ilgainiui gali turėti apčiuopiamą įtaką baterijos būklei. Taip pat dažnai pasitaiko scenarijus, kai telefonas yra įkraunamas pernakt – toks įprotis šiandien jau nėra toks rizikingas, kaip buvo anksčiau, nes dauguma naujų telefonų turi apsaugas ir optimizuoto įkrovimo funkcijas, vis dėlto, telefonams, kurie tokios apsaugos neturi, tai gali prisidėti prie greitesnio baterijos susidėvėjimo“, – akcentuoja A. Lukošius

Ekspertas taip pat pabrėžia, kad ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį ir į kasdienį telefono naudojimą: „Pavyzdžiui, jei bateriją nuolat iškraunate iki 0 proc., tai sukelia papildomą stresą baterijos cheminiams procesams. Ilgainiui tai mažina jos talpą ir trumpina bendrą tarnavimo laiką. Taip pat foninės programėlės, retai naudojamos, bet nuolat veikiančios funkcijos ar neatnaujinta programinė įranga gali didinti energijos suvartojimą ir papildomai apkrauti bateriją.“

Prieš kelis mėnesius Pietų Korėjoje sučiupti keturi įtariamieji, kurie įsilaužė į beveik 120 tūkst, stebėjimo kamerų. Tai rodo, kad tokios atakos dar „neišėjo iš mados“. „Bite Lietuvoa“ pranešime atsakoma, ar verta klijuoti įrenginių kameras. 

„Kamerų šiandien yra milijardai – nuo išmaniųjų telefonų iki namų stebėjimo sistemų, ir visos jos yra patrauklus taikinys kibernetiniams nusikaltėliams. Problema ta, kad didelė dalis žmonių vis dar nepakankamai kritiškai vertina kibernetines grėsmes ir patys to nežinodami atveria prieigą prie įrenginių kamerų“, – pasakoja Karolis Špiliauskas, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų sprendimų ekspertas.

Pasak jo, kamerų užkrėtimas (angl. camfecting) yra kibernetinės atakos, kurių metu programišiai nuotoliniu būdu užgrobia įrenginių kameras ir žmonėms to nežinant gali jas valdyti – įjungti, išjungti, pradėti jomis filmuoti ar fotografuoti. Toks įsilaužimas atliekamas įrenginį užkrečiant virusu arba prieigos paprasčiausiai paprašant – per kenkėjiškas programėles ar apgaulingas nuorodas.

„Viena dažniausių schemų – apgaulės programėlės (angl. rogue apps), kurios atrodo patikimos ir atlieka realią funkciją, tačiau kartu prašo prieigos prie svarbių įrenginio funkcijų, įskaitant kamerą. Žmonės dažnai suteikia šiuos leidimus net nesusimąstydami, ar jie iš tiesų reikalingi“, – aiškina K. Špiliauskas ir pataria įvertinti riziką, kai programėlė, kurios funkcija visiškai nesusijusi su fotografavimu ar vaizdo įrašymu, prašo prieigos prie įrenginio kameros.

Telefono ar kompiuterio kamera dažniausiai nėra vienintelis taikinys – programišius kur kas labiau domina jūsų įrenginyje esantys duomenys.

„Jei programišiai gauna prieigą prie telefono, jie paprastai siekia kur kas daugiau – mikrofono, nuotraukų galerijos, kontaktų ar net prisijungimų prie įvairių paskyrų. Kamera tokiu atveju tampa tik viena iš priemonių informacijai rinkti. Tokia informacija vėliau gali būti panaudota ne tik privatumo pažeidimams, bet ir šantažui, tapatybės vagystei ar finansiniams bei reputaciniams nusikaltimams – pavyzdžiui, bandant perimti paskyras ar daryti spaudimą aukai“, – pabrėžia ekspertas.

Pasirinkimą užklijuoti įrenginių kameras K. Špiliauskas vertina atsargiai – tai apsaugo tik nuo vaizdo įrašų darymo.

„Fiziškai uždengta kamera negali fiksuoti vaizdo. Vis tik svarbu suprasti, kad tai tik papildomas saugumo sluoksnis, o ne pagrindinė įrenginio apsauga. Visada išlieka rizika, kad bus pasiekiamos ir kitos funkcijos“, – teigia skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ išmaniųjų sprendimų ekspertas.

Anot jo, kur kas didesnę reikšmę turi kasdieniai naršymo internete įpročiai ir bendras išmaniojo įrenginio saugumas.

„Svarbiausia yra reguliariai atnaujinti programinę įrangą, naudoti stiprius slaptažodžius, įjungti dviejų veiksnių autentifikaciją ir labai atsakingai vertinti, kokius leidimus suteikiame programėlėms. Taip pat reikėtų naudoti tik oficialiose programėlių parduotuvėse esančias programėles, nediegti jų iš nežinomų puslapių ar gautų el. laiškų“, – akcentuoja K. Špiliauskas.

Šuns dienos proga, jų šeimininkai yra kviečiami išbandyti tris programėles, kurios padeda ne tik rūpintis šuniuku, bet ir jį dresiruoti. 

„Prižiūrėti augintinį šiandien lengviau nei bet kada anksčiau – išmaniosios technologijos leidžia dalį rūpesčių perkelti į išmanųjį. Vos keli paspaudimai telefone – ir galite stebėti, ką šuo veikia namuose, gauti priminimus apie jo priežiūrą ar analizuoti jo aktyvumą. Žinoma, jokios technologijos nepakeis kasdienių pasivaikščiojimų ar žaidimų, tačiau gali tapti patikimu pagalbininku tiek dresuojant, tiek prižiūrint šuns sveikatą“, – sako Martynas Vrubliauskas, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Nuo praėjusių metų augintinius turintys „Bitė Lietuva“ darbuotojai gali naudotis jiems skirtomis papildomomis naudomis – prižiūrėti augintinių sveikatą veterinarijos klinikose, dirbti nuotoliu įsigijus naują augintinį ar pasinaudoti apmokamu laisvadieniu netekus mylimo gyvūno. Bendrovės duomenimis, kiek mažiau nei pusė, apie 300 darbuotojų, šiuo metu turi bent vieną augintinį.

Šuns dienos proga siūlome išbandyti tris išmanius sprendimus lengvesnei augintinių priežiūrai.

Išmani augintinio dresūra

Su programėle „Dogo“ šuns dresūra galti tapti gerokai lengvesnė. Joje rasite visus tam reikalingus įrankius bei daugiau nei 100 pamokų, todėl augintinį sėkmingai ugdyti galėsite patys.

„Pradėti verta nuo bendro paklusnumo komandų, išmokančių gulėti, sėdėti, neloti, ateiti pakviestam. Vėliau galima pereiti prie sudėtingesnių užduočių, pavyzdžiui, „ėjimo į tualetą“, miegojimo paskirtoje vietoje, pavadėlio nešiojimo. Galiausiai, augintinį galėsite išmokyti ir kelių nuotaikingų triukų“, – sako „Bitės Profas“ M. Vrubliauskas.

Kiekviena pamoka pateikiama su aiškiais dresūros žingsniais, patarimais, pavyzdžiais ir aiškinamaisiais vaizdo įrašais, todėl mokymosi procesas tampa lengvai suprantamas. Jei prireikia pagalbos, galima kreiptis į „Dogo“ trenerius ir jiems nusiuntus vaizdo įrašą gauti naudingų įžvalgų. Programėlė taip pat turi ir papildomų funkcijų, pavyzdžiui, „klikerį“ – skirtingus garsus skleidžiantį mygtuką, padedantį formuoti šuns įpročius, nes garsas ilgainiui susiejamas su skanėstu ir leidžia iššaukti norimą elgesį.

Svarbiausią informaciją išsaugos ir primins programėlė

Augintinis suteikia daug džiaugsmo, bet ir reikalauja atsakingos priežiūros. Būtinąsias šeimininko atsakomybes visada prisiminti padės programėlė „11pets“.

„Apsilankymai veterinarijos klinikoje, dresūros treniruotės, kirpykla, medikamentų davimas ar tiesiog smagus pasivaikščiojimas – apie visas šias ir dar daugiau užduočių informuos „11pets“. Kaip ir telefono kalendoriuje, taip ir čia nustatytu laiku gausite priminimus apie tai, ką turite atlikti. Programėlėje galima išsaugoti kelių augintinių duomenis, sukūrus jiems atskiras anketas“, – sako skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas M. Vrubliauskas.

Garsų biblioteka

Kad laikas su šuniu būtų dar smagesnis, jį galima pradžiuginti įvairiais garsais – šie gali pasitarnauti tiek dresūrai, tiek fotografuojant vietoje nenustygstantį augintinį.

„iPhone“ telefonams skirtoje programėlėje „iTrainer Dog Whistle & Clicker“ rasite įvairiausių garsų, į kuriuos gyvūnai reaguoja stipriausiai. Tai ir žaisliuko cypsėjimas, ir katės miaukimas, ir jau legenda tapęs žmonėms negirdimas, bet šunims puikiai atpažįstamas švilpuko garsas. Visi šie garsai padės ne tik išgauti smagias gyvūno reakcijas, bet ir atkreips jo dėmesį į garso šaltinį, ypač jei bandote jį nufotografuoti“, – pasakoja M. Vrubliauskas.