Išskyrė lietuvių pamėgtą programėlę

Nors rizikų nestinga ir kituose socialiniuose tinkluose bei pokalbių programėlėse, „WhatsApp“ šiuo metu išsiskiria sukčiavimo mastu ir intensyvumu. Per šią programėlę dažnai siunčiamos apgaulingos žinutės, kuriomis bandoma gauti konfidencialią informaciją ar paveikti vartotojų sprendimus.

„Rizikos pasitaiko ir „Facebook“ bei „Messenger“ platformose, tačiau „WhatsApp“ išlieka pagrindinis kanalas, per kurį dažniausiai vykdomi tokio pobūdžio incidentai. Todėl kalbant apie skaitmeninį saugumą, svarbu ne tik suprasti dažniausias grėsmes, bet ir žinoti, kaip jas atpažinti bei kokių veiksmų imtis, kad būtų apsaugoti asmeniniai duomenys“, – sako Linas Marcinkevičius, „Tele2“ Kredito ir rizikos kontrolės vadovas.

 Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad sukčiavimo atvejų mastas išlieka stabilus, o tai reiškia, kad rizika vartotojams yra nuolatinė.

„Dažni pavyzdžiai – skambučiai ar žinutės, kuriose teigiama, kad „laimėjote prizą“, „jūsų paskyra blokuojama“ ar „jūsų numeris netrukus nebegalios“, – atkreipia dėmesį ekspertas. 

Svarbiausia – budrumas

Anot L. Marcinkevičiaus, „Tele2“ jau dabar taiko nemažai priemonių – blokuoja suklastotus sukčių skambučius, SMS su žalingomis nuorodomis, taip pat operatorius siūlo Interneto apsaugą, kuri padeda apsisaugoti nuo daugybės kibernetinių grėsmių. Vis dėlto, anot L. Marcinkevičiaus, būtinas kiekvieno vartotojo kritinis mąstymas, nes tik tai padeda apsisaugoti nuo psichologinių manipuliacijų.

Dažniausios vartotojų klaidos socialiniuose tinkluose – neatsargus įtartinų nuorodų spaudinėjimas, pasitikėjimas netikrų paskyrų ar komentarų skleidžiamu turiniu jo nepatikrinus bei konfidencialios informacijos atskleidimas.

Asmeniniai duomenys yra pagrindinis sukčių taikinys, todėl juos atskleidus kyla didžiausia rizika.

„Svarbiausia taisyklė kiekvienam socialinių tinklų vartotojui – išlikti budriam ir saugoti savo konfidencialią informaciją. Privatūs duomenys, tokie kaip PIN kodai, „Smart-ID“ ar banko kortelių informacija, niekada neturėtų būti perduodami per socialinius tinklus ar telefonu. Kilus įtarimų, informaciją verta patikrinti, o įtartinas paskyras – pranešti socialinių tinklų administracijai arba Policijos virtualiam patruliui“, – pataria L. Marcinkevičius.