„Avast“ atliktas tyrimas, kad vidutinis telefono vartotojas turi savo mobiliąjame telefone bent 22 procentus nereikalingų nuotraukų. Vasarą ši problema tampa dar labiau pastebima, ypač artėjant atostogoms. „Tele2“ inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius pasakoja, ką reikėtų ištrinti prieš atostogas. 

„Prieš išvykstant verta skirti kelias minutes telefono generalinei tvarkai. Atostogos turėtų sietis su gerais prisiminimais, o ne panika trinant senas nuotraukas, kai norisi užfiksuoti gražiausią kelionės akimirką“, – sako A. Lukošius.

Pradėkite nuo telefono „generalinės tvarkos“

Pirmiausia ekspertas rekomenduoja peržiūrėti nuotraukų galeriją ir pašalinti pasikartojančius ar nebereikalingus kadrus – senas ekrano kopijas, prastos kokybės nuotraukas ar kelis kartus užfiksuotas tas pačias akimirkas. „iPhone“ naudotojams tai padaryti padeda „Photos“ programėlėje esanti „Duplicates“ funkcija, o „Android“ įrenginiuose panašių galimybių galima ieškoti „Google Photos“ arba gamintojo galerijos programėlėje.

„Taip pat vertėtų peržiūrėti vaizdo įrašus, kurie dažnai užima gerokai daugiau vietos nei nuotraukos. Ypač daug atminties gali pareikalauti aukštos raiškos 4K ar sulėtinti vaizdo įrašai, kurie telefone kartais susikaupia net nepastebint“, – pabrėžia A. Lukošius.

Pasak jo, verta patikrinti ir atsisiųstą turinį. Po kelionių, ilgesnių skrydžių ar kasdienio naudojimo telefone dažnai lieka serialų epizodai, filmai, tinklalaidės, muzikos grojaraščiai, skrydžių bilietai ar kiti dokumentai, kurių vėliau nebeprireikia.

„Galiausiai verta įvertinti, ar vis dar naudojamos visos telefone esančios programėlės. Retai atidaromos ar pamirštos programos ne tik užima vietą, bet ir kaupia papildomus duomenis. Jų pašalinimas gali suteikti daugiau laisvos atminties nei atrodo iš pirmo žvilgsnio“, – akcentuoja A. Lukošius.

Kai vien trynimo nepakanka

Jei telefono tvarka jau padaryta, tačiau atminties vis tiek trūksta, vienas patogiausių sprendimų gali būti debesija – internetinė duomenų saugykla. Ji leidžia nuotraukas, vaizdo įrašus ir kitus failus saugoti ne tik telefone, bet ir nuotoliniuose serveriuose.

„Debesija šiandien yra vienas paprasčiausių būdų pasirūpinti tiek laisva telefono atmintimi, tiek duomenų saugumu. Tai ypač aktualu keliaujant, kai telefone greitai kaupiasi naujos nuotraukos, o galimybės ramiai jas peržiūrėti ir atsirinkti dažnai nėra“, – sako A. Lukošius.

Anot jo, debesija praverčia ir dėl saugumo: net praradus, sugadinus ar pakeitus telefoną, nuotraukas ir kitus duomenis galima atkurti prisijungus prie savo paskyros.

Kurią debesiją rinktis?

Pasirinkimas dažniausiai priklauso nuo naudojamų įrenginių ir įpročių. „iCloud“ patogus „Apple“ įrenginių vartotojams, nes sinchronizuoja duomenis tarp „iPhone“, „iPad“ ir „Mac“. „Google Drive“ ir „Google Photos“ veikia tiek „Android“, tiek „iOS“ įrenginiuose, todėl tinka naudojantiems skirtingas sistemas. „Microsoft OneDrive“ dažnai pasirenkama dėl integracijos su „Windows“ kompiuteriais ir „Microsoft 365“ paslaugomis.

Vis dėlto verta prisiminti, kad debesijos paslaugoms reikalingas interneto ryšys – „Wi-Fi“ arba mobilieji duomenys. Todėl prieš kelionę naudinga įvertinti, ar visiems atostogų vaizdo įrašams tikrai būtina aukščiausia raiška, ar telefone įjungtas automatinis duomenų kėlimas į debesiją ir ar turimas mobiliojo ryšio planas atitinka naudojimo įpročius.

„Tele2“ ekspertas pataria rinktis poreikius atitinkančius mobiliojo ryšio planus, kurie leidžia naudotis internetu kelionėse, dalintis atostogų akimirkomis ir perkelti duomenis į debesiją. Ieškantiems papildomo interneto rezervo kelionėms, savaitgaliams ar vasarai, „Tele2“ klientai gali rinktis ir GB prenumeratą. Naudojantis šia paslauga, papildomų duomenų galima paprasčiausiai „užsiprenumeruoti“ nekeičiant savo turimo plano tais laikotarpiais, kai interneto sunaudojama daugiau, ir atšaukti, kai tokio poreikio nebelieka.

„Šiandien telefone telpa didelė dalis mūsų kasdienybės ir svarbiausių prisiminimų, todėl verta pasirūpinti ne tik laisva atmintimi, bet ir jų saugumu. Kelios minutės, skirtos telefono tvarkymui, nuotraukų perkėlimui į debesiją ar tinkamo mobiliojo ryšio plano pasirinkimui, gali padėti išvengti nemalonių netikėtumų ir leisti visą dėmesį skirti atostogų įspūdžiams, o ne techniniams rūpesčiams“, – sako A. Lukošius.

„Telia“ įrangos vadovas Jonas Puodžius perspėja, kad artėjant karščiausioms mėnesio dienoms, mobilieji telefonai karštyje genda beveik dvigubao dažniau nei įprastai. Todėl ekspertas pataria, kaip apsaugoti telefoną vasarą. 

„Vasara žmonėms reiškia nerūpestingas atostogas, tačiau telefonams prasideda tikri išbandymai. Atsipalaidavę žmonės neretai tampa mažiau atidūs ir ne visada tinkamai pasirūpina savo įrenginiais. Pavyzdžiui, ištraukus telefoną iš vandens daugelį apima panika. Tuomet prasideda įvairūs liaudies išminties eksperimentai, kurie situaciją dažnai tik dar labiau pablogina. Tačiau jei žmogus išlaiko šaltą protą ir žino kelias pagrindines taisykles, gali išgelbėti ne tik patį įrenginį, bet ir jame saugomus brangiausius vasaros prisiminimus“, – sako J. Puodžius.

Naujausi technologijų draudimo ir įrenginių apsaugos įmonės „Asurion“ duomenys rodo, kad vasarą telefonai nukenčia gerokai dažniau. Skysčių sukeltų gedimų skaičius šiuo laikotarpiu išauga daugiau nei dukart, palyginus su likusiais metų mėnesiais. Tai atliepia ir „Telia“ draudimo duomenys: vasarą gedimų skaičius smarkiai išauga.

Sušlapus telefonui, neskubėkite jo jungti

Pasak J. Puodžiaus, svarbu prisiminti: nors telefonų gamintojai teigia, kad įrenginys yra atsparus vandeniui, dažniausiai tai galioja tik gėlam vandeniui ir kontroliuojamoms laboratorinėms sąlygoms. Jūros vanduo, chloruotas baseino vanduo ar muiluotas vanduo gali pakenkti net ir vandeniui atspariems telefonams. Todėl jei telefonas įkrenta į vandenį, pirmiausia ištraukite jį ir kuo greičiau išjunkite.

„Labai sunku atsispirti pagundai ir nepatikrinti, ar telefonas po maudynių dar gyvas. Tačiau susilaikykite. Jei spaudysite mygtukus arba jungsite ekraną, greičiausiai sukelsite trumpąjį jungimą ir įrenginį tiesiog pribaigsite. Taip pat griežtai rekomenduoju iškart telefono nejungti krauti, taip viduje detalės gali tiesiog sudegti. Geriau nuimkite dėklą, ištraukite SIM kortelę ir paguldykite telefoną ten, kur laisvai pučia vėjas. Tiesiog palikite jį ramybėje“, – pataria J. Puodžius.

J. Puodžius ragina pamiršti populiarų mitą ir jokiu būdu nelaikyti šlapio telefono ryžiuose. Anot jo, tai tikrai nėra veiksmingas būdas ištraukti drėgmę iš telefono vidaus.

„Smulkios ryžių dalelės gali patekti į korpuso angas ir sukelti papildomų problemų. Kur kas geriau naudoti silikagelio paketėlius arba tiesiog leisti įrenginiui išdžiūti savaime“, – aiškina „Telia“ įrangos vadovas.

Jis taip pat pataria nedžiovinti įrenginio plaukų džiovintuvu. Karštas oras gali pažeisti jautrias telefono dalis ir taip dar labiau apsunkinti remontą. Prieš bandant vėl įjungti įrenginį, vertėtų palaukti bent parą.

Anot eksperto, smėlis telefonams kenkia ne ką mažiau nei vanduo. Smiltelės gali užkimšti įkrovimo lizdą, garsiakalbius ir patekti į kitus telefono plyšelius. Kai smėlis susimaišo su paplūdimio drėgme, jis gali sukelti dar daugiau žalos.

„Daugelis nekreipia dėmesio į mažą ekrano įtrūkimą, galvodami, kad viskas gerai, juk įrenginys veikia. Tačiau per mažiausius plyšelius smėlis ir drėgmė gali pasiekti pačią telefono širdį – mikroschemas“, – teigia J. Puodžius.

Perkaitusiam telefonui šaldytuvas nepadės

Karštomis dienomis telefonai dažnai paliekami ant automobilio panelės, gulto prie baseino ar tiesiog saulėkaitoje. Tačiau ekspertai nerekomenduoja perkaitusio įrenginio staigiai vėsinti šaldytuve ar šaldiklyje. Staigūs temperatūros pokyčiai gali pakenkti baterijai, viduje taip pat gali susidaryti drėgmė – kondensato lašiukai.

„Per atostogas visi nori naršyti telefone ar daryti nuotraukas net ir tada, kai plieskia pati karščiausia saulė. Tačiau elektronikai tokia kaitra labai nepatinka. Jei pajuntate, kad įrenginys tiesiog svyla rankose, kuo greičiau nuneškite jį į pavėsį, nuimkite dėklą ir leiskite jam ramiai atvėsti. Žmonės dažnai nepagalvoja, kad kaitra po truputį, bet visam laikui sugadina bateriją. Jei saugosite telefoną nuo tiesioginių spindulių, jis tarnaus kur kas ilgiau“, – sako J. Puodžius.

Tyko ir ilgapirščiai

Vasarą žmonės ne tik sugadina savo įrenginius. Jie dažnai telefonus pameta arba tiesiog nukenčia nuo vagių. Kelionėse, festivaliuose ar paplūdimiuose poilsiautojai atsipalaiduoja ir palieka daiktus be priežiūros. J. Puodžius atkreipia dėmesį į tai, kokių papildomų saugumo priemonių galima imtis.

„Aktyviai pramogaujant, geriausia telefoną palikti saugioje vietoje ar iš viso jo prie vandens nesinešti. Visgi atostogų metu budrumas dažnai sumažėja, todėl nuo visų nelaimių neįmanoma visiškai apsisaugoti. Būtent tokiose situacijose praverčia įrangos draudimas – jei telefonas būtų pavogtas, dingtų be pėdsakų ar būtų sulietas vandens, draudimas padengtų remonto išlaidas, suteiktų pakaitinį ar net visai naują įrenginį ir leistų toliau ramiai mėgautis poilsiu“, – pataria J. Puodžius.

Kartais gali pasirodyti patogu su dirbtiniu intelektu bendrauti viename pokalbyje, tačiau ši idėja ne visada yra gera. Laikui bėgant toks įprotis gali įtakoti prastesnius darbo rezultatus ar atsakymus.

Viena dažniausių klaidų – viską spręsti tame pačiame pokalbyje

Pasak „Tele2“ klientų duomenų analizės ir įžvalgų vadovės Ingos Rudinskaitės, viena dažniausių klaidų – skirtingas užduotis bandyti spręsti tame pačiame dirbtinio intelekto pokalbyje.

„Dirbtinis intelektas neturi tokios atminties, kokią ją supranta žmonės. Kiekvieną kartą gavęs naują užklausą, jis iš naujo peržiūri ankstesnį pokalbį, kad suprastų kontekstą ir galėtų pateikti atsakymą“, – sako I. Rudinskaitė.

Anot jos, labai ilguose pokalbiuose dirbtiniam intelektui tampa sudėtingiau atsirinkti, kuri ankstesnė informacija konkrečiai užduočiai yra svarbiausia.

2025 m. „Eurostat“ duomenimis, generatyvinio DI įrankius jau naudojo beveik trečdalis 16–74 m. ES gyventojų. Dažniausiai jie buvo pasitelkiami asmeniniais tikslais, tačiau dalis vartotojų juos naudojo ir darbui ar mokymuisi. Augant tokiam naudojimui, vis svarbiau tampa ne tik mokėti užduoti klausimą, bet ir suprasti, kaip valdyti pokalbį su DI.

Kai dirbtinis intelektas pradeda pamiršti kontekstą

Pasak ekspertės, ilguose pokalbiuose gali pasireikšti vadinamasis konteksto slydimas (angl. context drift). Tai situacija, kai dirbtinis intelektas pradeda painioti senesnę ir naujesnę informaciją, nebesilaiko anksčiau pateiktų instrukcijų arba remiasi jau nebeaktualiomis detalėmis.

„Pirmieji ženklai dažniausiai būna gana aiškūs – dirbtinis intelektas pradeda ignoruoti ankstesnes instrukcijas, atsakymai tampa bendresni, o kartais remiamasi jau nebeaktualia informacija. Pavyzdžiui, sistema gali nebesilaikyti pasirinkto tono, formato ar kitų reikalavimų, kuriuos buvote nurodę pokalbio pradžioje“, – aiškina ji.

Anot I. Rudinskaitės, ilgainiui gali sulėtėti ir atsakymų generavimas, nes sistemai tenka apdoroti vis didesnį informacijos kiekį.

Kada pradėti naują pokalbį, o kada tęsti seną?

Ekspertė sako, kad paprasčiausias kriterijus – užduoties pobūdis. Jei naujas klausimas nėra tiesiogiai susijęs su ankstesniu darbu, dažniausiai verta pradėti naują pokalbį.

„Jeigu visą dieną planavote kelionę į Italiją, o vėliau norite analizuoti investavimo galimybes ar rengti darbo ataskaitą, geriausia pradėti naują pokalbį. Taip dirbtinis intelektas gali susitelkti į konkrečią užduotį ir jo netrikdo nereikalingas kontekstas“, – teigia I. Rudinskaitė.

Vis dėlto naujas pokalbis ne visada yra geriausias sprendimas. Kai dirbama su tuo pačiu projektu, ankstesnė informacija gali tapti reikšmingu privalumu.

„Jeigu rašote ilgesnį tekstą, planuojate renginį, mokotės naujo dalyko ar vystote kitą ilgalaikį projektą, ankstesnis kontekstas padeda išlaikyti nuoseklumą. Tokiais atvejais dirbtinis intelektas gali remtis anksčiau priimtais sprendimais ir geriau suprasti bendrą situaciją“, – sako ekspertė.

Svarbiausią informaciją verta persikelti į naują pokalbį

Norint išlaikyti svarbią informaciją ir kartu išvengti konteksto pertekliaus, ji rekomenduoja kiekvienam projektui ar temai skirti atskirą pokalbį. Taip pat naudinga periodiškai paprašyti dirbtinio intelekto parengti svarbiausios informacijos santrauką.

„Jeigu jaučiate, kad pokalbis tampa pernelyg ilgas, paprašykite dirbtinio intelekto apibendrinti svarbiausius faktus, sprendimus ir kontekstą. Tokią santrauką galima perkelti į naują pokalbį ir tęsti darbą jau su aiškiai apibrėžta informacija“, – aiškina I. Rudinskaitė.

Pasak jos, šie principai aktualūs ne tik individualiems naudotojams, bet ir organizacijoms, kuriose dirbtinis intelektas tampa kasdieniu darbo įrankiu.

DI tampa kasdieniu darbo įrankiu

„Tele2“ daug dėmesio skiria darbuotojų dirbtinio intelekto kompetencijoms ir vidinių sprendimų plėtrai. Bendrovė yra sukūrusi vidinį dirbtinio intelekto asistentą „Tele2 Genie“, kuris darbuotojams padeda atlikti kasdienes užduotis, apdoroti informaciją ir efektyviau valdyti darbo procesus.

„Kai dirbtinis intelektas naudojamas kasdien, svarbu ne tik mokėti užduoti tinkamus klausimus, bet ir suprasti, kaip valdyti kontekstą. Tai padeda išlaikyti atsakymų kokybę ir išvengti situacijų, kai sistema pradeda remtis nebeaktualia informacija“, – sako I. Rudinskaitė.

Pokalbių istorija neturėtų tapti vienintele saugykla

Ji taip pat rekomenduoja svarbiausią informaciją saugoti atskiruose kompiuterio aplankuose, o ne pasikliauti vien pokalbių istorija.

„Svarbiausius sprendimus, idėjas ar planus verta kaupti atskirai, o dirbtinį intelektą naudoti kaip pagalbininką. Kuo aiškiau valdoma informacija ir atskiriamos skirtingos užduotys, tuo tikslesnių ir naudingesnių atsakymų galima tikėtis“, – priduria ekspertė.

Pasenęs šifravimas gali tapti šiandienos nacionalinio pasitikėjimo problema
Naujausios diskusijos verčia sunerimti dėl problemų, kurios prasideda daug anksčiau nei kvantiniai kompiuteriai taps pakankamai galingi. Apie postkvantinį saugumą dažnai galvojama kaip apie ateities problemą, kurios pagalba galima įveikti šiandien naudojamus duomenų šifravimo metodus. 

Pavojus kyla ne tik iš ateities kvantinės galios, bet ir iš šiandien kritinėse sistemose paliktos pasenusios kriptografijos, neaiškių protokolų ir nepakankamai valdomų integracijų.

Postkvantinis saugumas – šių dienų būtinybė

Vienas pavojingiausių mitų yra įsitikinimas, kad jeigu sistema naudoja kriptografiją, ji automatiškai yra saugi.

Kriptografija sensta. Algoritmai, raktų ilgiai, protokolai ir sertifikatai turi gyvavimo ciklą. Jei organizacija nemato, kokius mechanizmus naudoja, ji negali įrodyti, kad jos pasitikėjimo grandinė tebėra saugi.

Todėl postkvantinis saugumas tampa ne ateities vizija, o šiandienos būtinybe – nuolat atnaujinamu ir aktyviai valdomu apsaugos modeliu, leidžiančiu realiu laiku stebėti, adaptuoti ir patvirtinti duomenų apsaugos mechanizmus.

Kitaip tariant, silpnas šifravimas arba pasenęs kriptografinis parašo mechanizmas nėra vien teorinė grėsmė. Jeigu tokie mechanizmai naudojami pasitikėjimo infrastruktūroje, jie gali tapti šiandienos problema – dar iki to momento, kai kvantiniai kompiuteriai taps praktiškai prieinami puolėjams.

Rimtas rizikos signalas Registrų centre

Šį susirūpinimą sustiprino prof. dr. Šarūno Grigaliūno ir Mariaus Gaubo atlikta Registrų centro wPKITSP sąsajos dokumentų analizė ir neprisijungus vykdomos kriptografinės simuliacijos. wPKITSP sąsaja dokumentuose aprašoma kaip pasitikėjimo paslaugų komponentas, naudojamas autentifikacijai, pasirašymui, sertifikatų gavimui, interneto sertifikato būsenos protokolo (angl. Online Certificate Status Protocol, OCSP) patikrai ir laiko žymoms. Tai nėra paprastas interneto puslapis ar eilinė aplikacijų programavimo sąsaja (angl. application programming interface, API). Tai pasitikėjimo grandinės dalis, nuo kurios gali priklausyti teisinė ir įrodomoji elektroninių veiksmų vertė.

Svarbu pabrėžti ribą: vertinimas atliktas be aktyvaus prisijungimo prie Registrų centro infrastruktūros, be skenavimo, bandymų apeiti sistemas ir be eksploatavimo veiksmų. Todėl ši analizė nesudaro pagrindo teigti, kad įvyko įsilaužimas, duomenų nutekėjimas ar kad konkretūs asmens duomenys buvo neteisėtai pasiekti. Tačiau ji sudaro pagrindą kalbėti apie rimtą kriptografinės ir protokolinės rizikos signalą, kurį sistemos valdytojas turėtų patvirtinti arba paneigti produkcinės konfigūracijos patikrinimu.

Registrų centro atvejis svarbus ne todėl, kad jis leistų daryti skubotas išvadas apie incidentą. Jis reikšmingas todėl, kad parodo sisteminę problemą: kritinėje infrastruktūroje negali likti dviprasmiškų kriptografinių režimų, pasenusių algoritmų ir neaiškaus suderinamumo su senomis integracijomis. Tokie dalykai turi būti tikrinami iki incidento, o ne po jo.

Kriptografiją reikia tikrinti dabar

Detali analizė atskleidė virtinę kritinių spragų, kurios kelia ypač didelį susirūpinimą dėl patikėjimo paslaugų saugumu. Sistemos vis dar remiamasi beviltiškai pasenusiu kriptografiniu profiliu – parametrų pasirašymui naudojama moderniame skaitmeniniame pasaulyje visiškai nebetinkama ir nesaugi SHA1 maišos funkcija, ignoruojant šiuolaikinius HMAC ar struktūrinius XML/JWS standartus.

Maža to, į dienos šviesą išlindo ir skandalingi neatitikimai tarp deklaruojamos politikos bei realaus WSDL (angl. Web Services Description Language, liet. žiniatinklio paslaugų aprašo kalba) kontrakto. Nors oficialiai tvirtinama, kad žemiausias leistinas algoritmas yra SHA256, techninėse schemose vis dar šmėkščioja atgyvenę MD5 bei SHA1, atverdami pavojingas integracines ir vadinamąsias „downgrade“ rizikas nieko neįtariantiems klientams.

Tačiau didžiausią šoką sukėlė net ne atgyvenusių algoritmų naudojimas, o fundamentalūs protokolo dizaino defektai – simuliacijos įrodė, kad dėl primityvaus parametrų sujungimo į vieną eilutę be aiškių ribų ar formatavimo, sistemoje susidaro nevienareikšmė situacija, kai skirtingi duomenų rinkiniai teoriškai gali virsti visiškai tokia pat pasirašoma eilute, taip apsaugant tik informacijos „kratinį“, o ne tikrąją operacijos prasmę.

Šią dramatišką situaciją dar labiau blogina matoma panaudojimo (angl. replay-resistance) grėsmė, nes parašai formuojami be privalomų laiko žymų (angl. timestamp) ar unikalių identifikatorių (angl. nonce), todėl neaiškūs atsakymai gali išlikti validūs nepateisinamai ilgai.

Galiausiai, žvelgiant į ateitį, nerimą kelia aklas prisirišimas prie klasikinio RSA-2048 standarto. Kadangi jis neturi absoliučiai jokio atsparumo kvantiniams kompiuteriams, ilguoju laikotarpiu tapatybės įrodymai gali prarasti savo teisinę vertę, todėl sistemos kūrėjams žūtbūt būtina diegti kriptografinį lankstumą (angl. crypto-agility) ir skubiai bei audituojamai pereiti prie šiuolaikinių saugumo standartų.

Pagrindinės postkvantinių algoritmų standartų bazės jau nebereikia laukti. 2024 m. Nacionalinis standartų ir technologijų institutas (angl. National Institute of Standards and Technology, NIST) paskelbė pirmuosius tris postkvantinės kriptografijos standartus, tokius kaip FIPS 203, paremtą ML-KEM raktų įtvirtinimo mechanizmu, FIPS 204, paremtą ML-DSA skaitmeninių parašų algoritmu, ir FIPS 205, paremtą SLH-DSA atsarginių parašų logika. Tai leidžia organizacijoms pereiti nuo teorinių diskusijų prie valdomų pilotų ir praktinio diegimo.

Turi tapti infrastruktūros dalimi

Valstybės institucijos, bankai, e. prekybos platformos, sveikatos priežiūros sistemos, universitetai ir kritinės infrastruktūros operatoriai vis dažniau remiasi integracijomis, sertifikatais, API parašais, laiko žymomis ir automatizuotu tapatybės patvirtinimu. Jeigu šių grandinių kriptografinis pagrindas tampa neaiškus, silpnėja ne tik IT komponentas, bet ir pasitikėjimas visa skaitmenine paslauga.

Gyventojams nereikia panikuoti. Šis vertinimas nėra pranešimas apie įsilaužimą. Tačiau organizacijoms jis turėtų būti aiškus priminimas: kriptografija nėra foninė techninė detalė, kurią galima palikti tiekėjui ar senai dokumentacijai. Ji turi būti inventorizuojama, tikrinama, atnaujinama ir įrodoma audito lygmeniu.

Silpna kriptografija dažnai nematoma tol, kol sistema veikia. Ji nepasirodo kaip nulūžęs serveris ar klaidos pranešimas vartotojui. Tačiau kai kalbame apie pasitikėjimo infrastruktūrą, kriptografinis neapibrėžtumas pats savaime yra rizika.

Būtini sprendimai nacionaliniu mastu

Lietuvai postkvantinis saugumas turi būti strateginė nacionalinio atsparumo dalis. Jis neturėtų apsiriboti pavienių institucijų techniniais atnaujinimais. Reikia nacionalinio požiūrio į kriptografijos inventorių, tiekėjų reikalavimus, ilgalaikių duomenų apsaugą, viešojo sektoriaus integracijas ir kritinės infrastruktūros pasitikėjimo grandines.

Ši kryptis Lietuvoje jau formuojama per kvantinio ryšio infrastruktūros iniciatyvas ir KTU dalyvavimą Europos kvantinės komunikacijos infrastruktūros (angl. Quantum Communication Infrastructure, QCI) ekosistemoje. „Lat-LitQN“ projekto metu siekiama sukurti ir išbandyti pirmąjį tarpvalstybinį kvantinių ryšių magistralinį tinklą tarp Latvijos ir Lietuvos, o PIONIER-Q-SAT kryptis siejama su palydovinės kvantinės komunikacijos infrastruktūra ir EuroQCI segmentu. Tačiau QKD (angl. Quantum Key Distribution, liet. kvantinis raktų paskirstymas) ir QCI neturi būti suprantami kaip postkvantinės kriptografijos (angl. Post-Quantum Cryptography, PQC) pakaitalas – tai papildančios kryptys. QKD gali padėti apsaugoti konkrečius ryšio kanalus ir raktų paskirstymą, o PQC turi tapti masinių skaitmeninių paslaugų, API, sertifikatų, VPN, TLS ir skaitmeninių parašų migracijos pagrindu.

Strategiškai teisingas kelias Lietuvai yra ne pasirinkti vieną technologiją, o sukurti kvantinėms grėsmėms atsparų kriptografinį sluoksnį. Tai reiškia PQC, QKD ten, kur jis tikslingas, kriptografijos inventorių, QARS rizikos vertinimą, kuris padeda paversti abstrakčią kriptografinę riziką aiškiu prioritetu, tiekėjų reikalavimus ir nuolatinį audituojamą keitimo mechanizmą.

Ne panika, o kriptografinė branda

wPKITSP atvejis turėtų tapti proga ne panikai, o brandžiai diskusijai. Jei faktinė produkcinė konfigūracija neatitinka dokumentuotų rizikingų režimų, tai turi būti aiškiai patvirtinta. Jei atitinka, reikia skubiai pašalinti SHA1 ir MD5 priėmimo galimybes, sutvarkyti WSDL ir dokumentaciją, pakeisti paprastą parametrų konkatenavimą į struktūrinį kanonizavimo (angl. canonicalization) modelį, įdiegti nonce, timestamp, requestId ir replay cache kontrolę, o ilgalaikėje perspektyvoje - parengti PQC ir hibridinės migracijos planą.

Jei atitinka, reikia skubiai pašalinti SHA1 ir MD5 priėmimo galimybes, sutvarkyti WSDL (Web Services Description Language – žiniatinklio paslaugų aprašymo kalba) ir dokumentaciją, pakeisti paprastą parametrų konkatenavimą į struktūrinį kanonizavimo (angl. canonicalization) modelį, įdiegti nonce (vienkartinį skaičių), timestamp (laiko žymą), requestId (užklausos identifikatorių) ir replay cache (pakartotinių užklausų / pakartojimo atakų kontrolės mechanizmą), o ilgalaikėje perspektyvoje – parengti PQC ir hibridinės migracijos planą.

Tai platesnė pamoka visoms organizacijoms: kriptografija turi tapti valdoma infrastruktūros dalimi, kaip ugniasienės taisyklės, pažeidžiamumų valdymas ar saugos operacijų centrų (SOC) stebėsena. Reikia ne tik turėti šifravimą, bet ir žinoti, kur jis yra, kokia jo būsena, kada jis turi būti pakeistas ir kaip tai įrodoma.

Postkvantinis saugumas prasideda ne 2035 metais ir ne tada, kai rinkoje atsiras pakankamai galingas kvantinis kompiuteris. Jis prasideda šiandien – nuo klausimo, ar mūsų pasitikėjimo grandinėse vis dar nėra SHA1, MD5, RSA-only priklausomybės, neaiškaus pasirašomo turinio ar tiekėjo kelio be kriptografinio lankstumo. Jeigu šių klausimų neužduodame dabar, ateities grėsmė tampa šiandienos valdymo klaida.

Ekspertai įspėja, kad ne visos naudingai atrodančios programėlės yra iš tikrųjų naudingos. Dažniausiai jos būna skirtos valyti įrenginius. Tačiau jos gali padaryti daugiau žalos nei suteikti naudos. 

„Neseniai aptikta daugiau kaip 50 pavojingų programėlių, kurios buvo platinamos per programėlių parduotuvę „Google Play“. Jos prisidengė telefono valymo, žaidimų, skaičiuotuvo ar nuotraukų redagavimo įrankiaisir buvoatsisiųstos daugiau kaip2,3 mln. kartų. Tokios programėlės gali apkrauti telefoną reklamomis, rinkti asmeninius duomenis ar net sudaryti sąlygas sukčiams pasiekti įrenginį“, – sako Martynas Vrubliauskas, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Pasak M. Vrubliausko, kenkėjiškos programėlės išlieka viena dažniausių sukčių naudojamų priemonių –nuo jų apsisaugoti padeda technologijos, bet būtinas ir pačių žmonių budrumas.

„Bitė“ kuria ir diegiatechnologinius sprendimus, kurie padeda atpažinti ir blokuoti sukčiavimo grėsmes. Vis tik technologijos negali apsaugoti nuo visų atvejų –kritiškai svarbus žmonių budrumas ir jų pačių sąmoningumas. Vis tik net ir atsargūs žmonės kartais tampa sukčių aukomis. Tokiais atvejais „Bitės“ klientai gali pasinaudoti draudimu nuo elektroninių apgavysčių, kuris padeda sumažinti patirtą finansinę žalą“, – sako „Bitės profas“.

Kokios programėlės yra nesaugios?

Pasak eksperto, pavojingos programėlės gali apsimesti žinomų prekių ženklų programėlėmis, nepastebimai rinkti informaciją ir net visiškai užblokuoti prieigą prie telefone esančių duomenų.

„Apgaulingos programėlės (angl. „scam“) dažniausiai atrodo itin panašios į gerai žinomų prekių ženklų programėles.Pavyzdžiui, sukčiai gali nežymiai pakeisti populiarios programėlės pavadinimą – vietoj „CCleaner“ pasiūlyti „GCleaner“. Jos vilioja nuolaidomis, dovanomis, tačiau iš tiesų siekia gauti žmogaus prisijungimo duomenis ar kitą jautrią informaciją“, – pasakoja„Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas. 

Kita pavojinga kategorija – kenkėjiškos programėlės (angl. „malware“), galinčios telefone diegti papildomą programinę įrangą, šnipinėjimo įrankius ar virusus. Dar didesnę žalą gali sukelti žalingos programėlės(angl. „ransomware“), kurios užšifruoja įrenginyje esančius failus ir reikalauja išpirkos už jų atkūrimą. Dažniausiai pasitaikančios –žalingos reklaminės programėlės (angl. „adware“). Jos siunčia pranešimus, rodo įkyrias reklamas ar nukreipia į pavojingas interneto svetaines.

Į ką atkreipti dėmesį prieš atsisiunčiant

M. Vrubliausko teigimu, viena svarbiausių taisyklių – programėles atsisiųsti tik iš oficialių parduotuvių, tokių kaip „Google Play“ ar „AppStore“.

„Prieš diegiant programėlę rekomenduoju peržiūrėti žmonių atsiliepimus, įvertinimus, atnaujinimų istoriją ir pasidomėti, kas yra jos kūrėjas.Patikimos programėlės paprastai yra reguliariai atnaujinamos, turi daug atsisiuntimų ir žmonių atsiliepimų. Ypač atsargiai reikėtų vertinti naujas programėles, kurios turi mažai atsisiuntimų, žemus įvertinimus ar vos kelis paviršutiniškus komentarus“, – sako „Bitės profas“.

Jis taip pat rekomenduoja atkreipti dėmesį į programėlių prašomus leidimus.

„Jei skaičiuotuvo programėlė prašo prieigos prie kameros ar mikrofono, tai turėtų kelti klausimų. Žmonės dažnai automatiškai patvirtina visus leidimus, nors dalis jų programėlės veikimui visiškai nereikalingi“, – pažymi skaitmeninių paslaugų bendrovės ekspertas.

Jei kyla abejonių dėl telefone esančių programėlių ar jų saugumo,rekomenduojama neskubėti spausti nuorodų, nepatvirtinti įtartinų leidimų. Turintiems senesnius nei 3–4 metų telefonus,reikėtų naudoti antivirusines programėles, pavyzdžiui, „BitdefenderMobileSecurity“, ypač jei įrenginys nebegauna reguliarių saugumo atnaujinimų.

„Google“ išbando naują galimybę, kuri naujoms „Gmail“ paskyroms suteiktų 5 GB talpos, o nebe 15 GB. Todėl ekspertai teigia, kad dabar būtų pats metas susikurti pašto dėžutę, jei jos neturite. 

„Atrodo, kad 15 GB yra labai daug, tačiau šiandien juos greitai užpildo ne tik el. laiškai. Tie patys 15 GB yra bendri „Gmail“, „Google Drive“ ir „Google Photos“ paslaugoms. Jei ateityje naujai prisijungusiems žmonėms būtų suteikiami tik 5 GB, vietos trūkumo problema taptų dar aktualesnė“, – sako Andrius Archangelskis, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

„Google“ kol kas nėra paskelbusi apie visuotinį pokytį, bet patvirtino testuojanti naujas paskyrų kūrimo sąlygas kai kuriuose regionuose. Juose naujiems vartotojams suteikiama 5 GB talpa, o įprasti 15 GB – tik susiejus paskyrą su telefono numeriu. Pasak A. Archangelskio, toks žingsnis gali būti susijęs tiek su paskyrų saugumo didinimu, tiek su siekiu mažinti piktnaudžiavimą kuriant daug paskyrų.

Kadaise užteko 1 GB

Kai 2004 m. pasauliui buvo pristatytas „Gmail“, paskyroms buvo suteikiamas 1 GB. Tuo metu tai buvo revoliucinis sprendimas, nes rinkos dalyviai siūlė vos keliasdešimt megabaitų talpos.

Vėliau nemokamos vietos kiekis nuosekliai augo – iki 2 GB, 7 GB, 10 GB, o 2013 m. pasiekė šiandien įprastus 15 GB. Tais pačiais metais „Google“ sujungė „Gmail“, „Google Drive“ ir nuotraukų saugyklą į bendrą talpos limitą.

„Didesnė nemokama vieta ilgą laiką buvo vienas svarbiausių „Gmail“ pranašumų. Vis tik šiandien žmonės saugo gerokai daugiau nuotraukų, vaizdo įrašų ir dokumentų nei prieš dešimtmetį, todėl net ir 15 GB nebeatrodo labai daug. Pasiekus duomenų ribą nebegalima nei gauti, nei siųsti naujų laiškų. Jei būtų suteikiami tik 5 GB, tokios situacijos pasitaikytų gerokai dažniau“, – pažymi „Bitės profas“.

Vis tik nemokamos saugyklos mažinimas nėra naujas reiškinys . „Microsoft“ dar 2016 metais „OneDrive“ naudojantiems nemokamą talpą sumažino nuo 15 GB iki 5 GB.

Ką daryti, kai saugykla pilna

Pasak A. Archangelskio, vietos trūkumo problemą galima išspręsti – pirmiausia verta išsiaiškinti, kas užima daugiausia vietos saugykloje. Tai būna nebūtinai el. laiškai – daug vietos užima nuotraukų atsarginės kopijos ir debesyje saugomi failai.

„Pradėti geriausia nuo saugyklos analizės. Tai padės pamatyti, kiek vietos užima laiškai, dokumentai ar nuotraukos. Dažniausiai pakanka ištrinti didžiausius el. laiškų priedus, išvalyti šiukšlinę ir nepageidaujamų laiškų aplankus, taip pat „Google nuotraukos“ peržiūrėti senas nuotraukų atsargines kopijas“, – pataria skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Jei vietos vis tiek trūksta, senus laiškus galima perkelti į kitą „Gmail“ paskyrą ir naudoti ją kaip archyvą. Taip pagrindinėje paskyroje atlaisvinama vieta, o svarbi informacija išlieka pasiekiama.

Vien el. pašto nebeužtenka

„Bitės profo“ teigimu, vis daugiau vartotojų ir verslų ieško alternatyvų, leidžiančių patogiai saugoti didelius duomenų kiekius neapsiribojant vien el. pašto paslaugomis.

„El. pašto dėžutės nėra sukurtos ilgalaikiam didelių duomenų archyvavimui. Kai nuotraukų, dokumentų ir darbo failų kiekis pradeda augti, verta naudoti tam skirtas debesijos platformas. Tai leidžia ne tik patogiau valdyti informaciją, bet ir sumažina riziką ją prarasti“, – sako jis.

A. Archangelskis atkreipia dėmesį, kad debesijos sprendimai šiandien suteikia kur kas daugiau nei tik vietą failams saugoti. Pavyzdžiui, „Bitės Cloud“ paslauga leidžia saugoti duomenis debesijoje, kurti atsargines kopijas, naudotis papildomomis saugumo funkcijomis, valdyti duomenis iš skirtingų įrenginių ir išbandyti dirbtinio intelekto įrankius. Tai aktualu žmonėms ir ypač verslams, kurie nuolat dirba su dideliais dokumentų, nuotraukų ar vaizdo failų kiekiais, ir jiems svarbi ne tik patogi prieiga prie svarbių duomenų, bet ir jų saugumas.

Visiems pasitaiko akimirkų, kai rankos užimtos, šlapios ir kaip tyčia reikia perjungti dainą, atsakyti į žinutę ar atsidaryti programėlę. Tokiose situacijose ekrano liesti nebereikia nei „Android“, nei „iPhone“ telefonuose. Šias funkcijas galite atlikti balsu.

Daugeliui pažįstami skaitmeniniai asistentai, tokie kaip „Siri“ ar „Gemini“, jau tapo kasdieniu įrankiu. Tačiau šiandien balsu galima ne tik pateikti užklausas dirbtiniam intelektui, bet ir valdyti patį telefoną.

Balso valdymo funkcija

Kalbėdamas apie balso valdymo funkciją, „Tele2“ inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius pabrėžia, kad daugelis žmonių ją vis dar klaidingai sieja tik su paprastais klausimais virtualiems asistentams. Vis dėlto šiandien ši funkcija leidžia kur kas daugiau.

„Anksčiau balsu įjungdavome muziką, nustatydavome žadintuvą ar paklausdavome orų prognozės. Dabar telefonas jau gali suprasti gerokai sudėtingesnes komandas ir leidžia valdyti didžiąją dalį telefono funkcijų“, – aiškina A. Lukošius.

Jo teigimu, „Android“ įrenginiuose ši sistema vadinama „Voice Access“, o „iPhone“ – „Voice Control“. Šios funkcijos leidžia telefonu naudotis laisvomis rankomis ir balsu atlikti daugelį įprastų veiksmų.

Ką šiandien galima atlikti vien balsu?

Kalbėdamas apie balso valdymo galimybes, A. Lukošius išskiria galimybę ne tik atlikti pavienius veiksmus balsu, bet ir nuosekliai valdyti telefoną: atidaryti programėles, grįžti į pradžios ekraną, naršyti socialiniuose tinkluose, spausti mygtukus ar atlikti įvairius gestus.

„Įrenginiui galima duoti tokias komandas, kaip „Open Instagram“, „Go home“, „Scroll down“ ar „Tap send“. Taip pat balsu diktuoti žinutes, elektroninius laiškus, paieškas ar komentarus socialiniuose tinkluose. Telefonas leidžia ne tik rašyti, bet ir redaguoti tekstą – trinti žodžius, pažymėti tekstą ar perkelti kursorių“, – detalizuoja ekspertas.

Kaip vieną esminių balso valdymo privalumų ekspertas išskiria galimybę valdyti ir pačius telefono nustatymus – pakeisti garsą, užrakinti ekraną ar padaryti ekrano nuotrauką. Kai kuriais atvejais vartotojai taip pat gali pažymėti skirtingus ekrano mygtukus ar zonas numeriais ir juos pasirinkti balsu. Tokius sprendimus ekspertas laiko jau nebe papildoma funkcija, o visaverčiu telefono valdymo būdu.

„Iš esmės telefonai po truputį juda nuo valdymo lietimu prie valdymo balsu. Balsas tampa ne papildoma funkcija, o vienu pagrindinių telefono valdymo būdų“, – komentuoja A. Lukošius.

Pasak eksperto, ši funkcija itin svarbi žmonėms su negalia, kuriems naudotis lietimui jautriu ekranu gali būti sudėtinga. Vis dėlto, nors technologija turi daug privalumų, ji dar nėra tobula – kai kurios programėlės ne visada tinkamai reaguoja į komandas, o geriausiai sistemos vis dar veikia anglų kalba.

Kaip naudotis balso valdymo funkcija

A. Lukošius pabrėžia, jog balso valdymo funkcijos įjungimo principai priklauso nuo naudojamos programinės įrangos.

„Naudojantis „Android“ programine įranga, reikia iš „Google Play“ parduotuvės atsisiųsti nemokamą „Voice Access“ programėlę. Tuomet telefono nustatymuose reikia atsidaryti „Accessibility“ skiltį ir įjungti „Voice Access“ funkciją. Priklausomai nuo telefono modelio, jos vieta gali skirtis – pavyzdžiui, „Samsung“ įrenginiuose ši funkcija randama skiltyje „Interaction and dexterity“. „Android“ naudotojai režimą gali aktyvuoti ir pasakydami „Hey Google, start Voice Access“, – įjungimo principus komentuoja ekspertas.

Tuo metu „iPhone“ balso valdymo funkcija įjungiama per „Settings“, pasirinkus „Accessibility“, o tuomet – „Voice Control“. Pirmą kartą aktyvuojant šią funkciją telefonas gali paprašyti atsisiųsti papildomus failus ir pasirinkti kalbą.

Studijų procese vis dažniau naudojamas dirbtinis intelektas aiškinti sąvokoms, idėjų generavimui ar medžiagos santraukoms rengti Nepriklausomo Jungtinės Karalystės (JK) aukštojo mokslo tyrimų instituto HEPI duomenimis. Ekspertai teigia, kad DI naudojamas ir tarp abiturientų. 

„Tele2“ klientų duomenų analizės ir įžvalgų vadovė Inga Rudinskaitė teigia, kad DI įrankiai iš esmės keičia jaunų žmonių santykį su informacijos paieška ir vartojimu.

„Pastebima, kad moksleiviai vis dažniau naudoja DI konkretiems klausimams, idėjų generavimui ar informacijos apibendrinimui, o tai leidžia greičiau suvokti esmę ir efektyviau planuoti laiką“, – ryškiausias skaitmeninio elgesio tendencijas tarp moksleivių komentuoja ji.

Riba tarp pagalbos ir problemos

Vilniaus kolegijos (VIKO) Dėstymo meistriškumo centro vadovo Andrejaus Račkovskio teigimu, DI poveikis priklauso nuo besimokančiojo kritiško, etiško ir atsakingo požiūrio. Anot jo, geresnių rezultatų galima pasiekti tada, kai DI naudojamas kaip asmeninis korepetitorius, papildantis įprastą mokymosi procesą, tačiau perteklinis pasikliovimas šiomis priemonėmis gali silpninti savarankišką mąstymą.

„Per didelis pasikliovimas generatyviniu DI gali silpninti mąstymą ir trukdyti giluminiam mokymuisi, tačiau tinkamai naudojamos šios priemonės gali padėti lavinti gebėjimą ieškoti informacijos, struktūruoti duomenis, taisyti kalbos klaidas ar tobulinti tekstų stilių“, – DI naudojimo principus komentuoja A. Račkovskis.

Anot jo, problemos prasideda tada, kai sugeneruotas turinys nėra kritiškai įvertinamas ir patikrinamas.

„Kai besimokantieji tampa pernelyg priklausomi nuo šių įrankių, atsiranda rimtų pažintinių praradimų, silpsta gebėjimas suvokti savo mąstymą, susidaro vadinamoji kompetencijos iliuzija, kai manoma, jog tema puikiai suprasta, nors patys neįdėjo pakankamai pastangų jai perprasti“, – aiškina jis.

Pasak ekspertų, viena didžiausių rizikų – DI „haliucinacijos“, kai pateikiami klaidingi faktai, neegzistuojantys šaltiniai arba pernelyg supaprastinamos sudėtingos temos. Todėl svarbią informaciją būtina papildomai tikrinti patikimuose šaltiniuose.

Kaip išnaudoti DI ruošiantis egzaminams

Kalbėdama apie efektyvų DI panaudojimą ruošiantis egzaminams, I. Rudinskaitė teigia, jog reikėtų jį naudoti kaip priemonę mąstymui treniruoti, o ne kaip įrankį, kuris atliktų visą darbą už moksleivį.

„Rekomenduotume laikytis kelių esminių principų: ugdyti kritinį dialogą su DI, naudoti jį kaip grįžtamojo ryšio įrankį ir visada tikrinti kritiškai svarbią informaciją. Užuot priėmus pirmą gautą atsakymą kaip absoliučią tiesą, reikėtų jį kritiškai įvertinti – patikrinti, ar tokie šaltiniai egzistuoja ir ar jie yra patikimi. Taip pat galima paprašyti DI įvertinti savo darbą, nes jis gali veikti kaip objektyvus veidrodis, padedantis pamatyti savo spragas“, – rekomendacijas pateikia ji.

Rekomendacijoms antrina ir A. Račkovskis, teigdamas, jog didžiausią naudą iš DI galima gauti jį paverčiant asmeniniu mokytoju, skatinančiu aktyvų žinių įsisavinimą.

„Pakeiskite bendravimo su DI strategiją ir nenaudokite jo kaip greitų atsakymų kūrėjo. Ruošiantis egzaminams tikslinga prašyti DI kurti bandomąsias užduotis, padėti nustatyti silpnąsias argumentų vietas arba paprastais pavyzdžiais paaiškinti sudėtingą formulę, kartu išlaikant kritinį vertinimą ir žmogiškąją priežiūrą“, – patarimais dalijasi Vilniaus kolegijos Dėstymo meistriškumo centro vadovas.

Artėjant vasarai Lietuvos gyventojai vis dažniau pradeda planuoti savaitgalio išvykas. Svarbu pasiimti ne tik svarbiausius daiktus, bet ir atsisiųsti tinkamas programėles, kurios kelionės metu gali praversti. 

„Išmaniosios technologijos šiandien padeda ne tik kasdienėse situacijose, bet ir planuojant keliones ar žygius. Programėlių kūrėjai siūlo daugybę sprendimų, padedančių keliauti patogiau – nuo maršrutų planavimo iki lankytinų vietų rekomendacijų. Nuo pasaulinių tendencijų neatsilieka ir Lietuvai pritaikytų programėlių kūrėjai – vis daugiau vietinių kelionių planavimo įrankių galima naudoti tiek naršyklėje, tiek telefonui skirtoje programėlėje“, – sako Martynas Vrubliauskas, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Nuo audiogidų iki stovyklaviečių

Planuojantiems keliones Lietuvoje rekomenduojama rinktis ne tik įprastas programėles, kaip navigaciją, žemėlapius ar viešojo transporto programėles, bet ir specializuotas programėles. Pavyzdžiui, keliautojams, ieškantiems vietų apsistoti ir pernakvoti važiuojant kemperiu ar automobiliu, gali praversti programėlė „Park4night“. Joje galima rasti tiek nemokamų, tiek mokamų stovyklaviečių gamtos apsuptyje, skaityti kitų keliautojų atsiliepimus bei patarimus.

Besidairantiems poilsio galimybių pajūryje pravers programėlė „PrieJūros“. Viena iš naudingų jos funkcijų yra vasaros metu pajūryje vykstančių renginių kalendorius bei rekomenduojamų restoranų sąrašas.

„Keliaujant po Lietuvą verta išbandyti programėles su audiogido funkcija. Tokios programėlės leidžia ne tik patogiau pažinti lankytinas vietas, bet ir išgirsti įdomių istorijų ar mažiau žinomų faktų apie aplankytus objektus“, – pataria „Bitės Profas“ M. Vrubliauskas.

Sostinės gyventojai ir svečiai gali išbandyti programėlę „Neakivaizdinis Vilnius“ – joje galima rasti daugiau kaip 100 istorijos, architektūros, gamtos ar meno maršrutų, kiekvienas jų turi ir audiogidą. Taip pat lankomus Vilniaus objektus ir jų audiogidus galima rasti programėlėje „Guide 24/7“.

„Besiruošiantiems atrasti neregėtą Lietuvą pravers ir specialios interneto svetainės. Pavyzdžiui, www.lietuvos.dvarai.ltpateikiami visų šalyje esančių pilių ir dvarų sąrašai, informacija apie jų istoriją bei planuojamus renginius. Svetainėje taip pat galima planuoti maršrutus arba rinktis iš jau sudarytų kelionių po žymiausias Lietuvos pilis ir dvarus“, – vardina M. Vrubliauskas.

Naudingos informacijos apie lankytinas vietas Lietuvoje galima rasti ir www.lietuvon.lt žemėlapyje – jame pažymėta daugiau nei 1300 dėmesio vertų objektų, nuo pažintinių takų iki religinių objektų. Įkvėpimo kelionėms savame krašte galima pasisemti ir www.welovelithuania.lt svetainėje.

„Nepamirškite ir dirbtinio intelekto (DI) asistentų – tiek „Android“, tiek „Apple“ įrenginiuose veikiantis „Gemini“ gali padėti planuojant kelionę ir jos metu. Su DI galima ne tik sudaryti maršrutus, bet ir sužinoti įdomių faktų apie lankomas vietoves bei objektus“, – sako skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas M. Vrubliauskas.

Kodėl paklaidina orų prognozių programėlės?

Kad permainingi orai negadintų nuotaikos, planuojantiems keliones Lietuvoje taip pat praverstų pasidomėti orų prognozių programėlėmis.

„Orų programėlių pasirinkimas yra itin platus, tačiau ne visos jos veikia identiškai. Dažniausiai jos remiasi skirtingų meteorologijos stočių, radarų ar palydovų duomenimis. Prognozių tikslumas priklauso ir nuo to, kaip dažnai informacija atnaujinama bei ar ją analizuoja specialiai dirbanti meteorologų komanda“, – pabrėžia skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ atstovas M. Vrubliauskas.

Pasak jo, vienomis tiksliausių orų programėlių laikomos „AccuWeather“, „The Weather Channel“ ir „WeatherBug“. Daugumoje telefonų integruotos gamyklinės orų programėlės taip pat yra patikimos, tačiau didesniam jų tikslumui reikėtų įjungti vietos nustatymo funkciją ir leisti programėlėms naudoti tikslią buvimo vietą.

Pasikarotantys iš eilės skaičiai numeryje anksčiau buvo taksi, picerijų ar kitų verslo įstaigų vizitinė kortelė. Tačiau per pastaruosius metus tokių numerių buvo nusipirkta daugiau nei 1,2 tūkst.

„Išskirtinius telefono numerius renkasi tiek verslas, tiek žmonės. Įmonės patogaus telefono numerio dažniausiai nori dėl labai paprastos priežasties – kad klientams būtų lengviau įsiminti. Tuo metu žmonės išskirtinius numerius renkasi dėl labai skirtingų priežasčių. Vieniems svarbus išskirtinumas, kiti tiki skaičių simbolika ar nori numerio, susieto su asmenine data – gimtadieniu ar kita ypatinga proga“, – pasakoja Paulius Černiauskas, „Bitė Lietuva“ rinkodaros direktorius.

Pasak jo, išskirtiniai telefono numeriai skirstomi į kelias kategorijas pagal pasikartojančių skaitmenų sekas. Kuo kombinacija retesnė ir lengviau įsimenama, tuo numeris vertingesnis.

„Auksiniu“ vadinamas numeris, kuriame trys vienodi skaitmenys eina iš eilės, pavyzdžiui, 6xxxx888. „Deimantiniu“ – kai kartojasi keturi skaitmenys, kaip 6xxx3333. Tuo metu VIP kategorijai priskiriami numeriai su penkiais vienodais skaitmenimis iš eilės, pavyzdžiui, „6xx44444“, – aiškina P Černiauskas.

Skiriasi ir tokių numerių kainos. „Auksinio“ numerio kaina siekia apie 50 eurų, „deimantinio“ – apie 200 eurų, o VIP numerių kaina gali siekti net 10 tūkst. eurų. Pastarųjų rinkoje yra itin mažai – „Bitė“ šiuo metu turi vos apie 30 tokių laisvų numerių.

„Didžiausio populiarumo sulaukia būtent „auksiniai“ numeriai. 2020–2025 m. laikotarpiu klientai įsigijo daugiau nei 1000 „auksinių“ numerių ir 225 „deimantinius“, – sako skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ rinkodaros direktorius.

Telefono numeriai – ribotas valstybės resursas

Nors dažnas galvoja, kad telefono numeriai tiesiog sugeneruojami ryšio tiekėjų sistemose, iš tiesų jie yra ribotas valstybės resursas. Lietuvoje telefonų numeraciją administruoja Ryšių reguliavimo tarnyba, o mobiliojo ryšio operatoriai numerius gauna tik pateikę oficialias paraiškas.

„Anksčiau ryšio tiekėjai galėdavo įsigyti dideles telefono numerių serijas, todėl pasirinkimas būdavo kur kas platesnis. Šiandien tokių serijų likę gerokai mažiau, todėl dažniausiai gaunamos tik nepilnos kombinacijos. Tarkim, jei norite, kad jūsų ir jūsų artimojo telefono numeris skirtųsi tik vienu skaitmeniu, tokių galimybių yra gerokai mažiau“, – paaiškina P. Černiauskas.

Dar vienas būdas, kaip numeriai atsiranda ryšio tiekėjo sistemoje, yra numerio perkėlimas. Tokiu atveju klientas pereina iš vieno operatoriaus pas kitą, tačiau pasilieka savo turimą numerį. Įdomu tai, kad jeigu klientas atsisako telefono numerio, jis negali būti iškart perduotas kitam žmogui. Pirmiausia numeris pusmečiui perkeliamas į vadinamąjį karantiną.

„Šis laikotarpis reikalingas tam, kad klientas prireikus dar galėtų susigrąžinti telefono numerį. Tik po šešių mėnesių, jei klientas nepareiškė noro toliau naudotis savo numeriu, jis gali būti vėl pasiūlytas kitam klientui“, – teigia skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ rinkodaros direktorius.