Mūsų mamos mus mokė, kad norėdami būti sveikesni ir gyventi ilgiau, turime valgyti daug daržovių, gerai išsimiegoti ir sportuoti. Tačiau net ir tie, kurie būdami suaugę vis dar paiso šių taisyklių, negyvena amžinai. O norinčiųjų gyventi amžinai (arba bent jau nepasenti ilgiau) – apstu. Kai kurie yra pasiryžę per dieną išgerti šimtą įvairių tablečių arba vartoti kraują, o kiti jau kuria būdus susijungti su mašinomis arba užsišaldyti. Tik ką mums tenka paaukoti dėl nemirtingumo?

Mamos patarimai – neveikia?

Mamos vaikystėje mums patarė paprastus dalykus. Pavyzdžiui, valgyti daržoves, o ypač – morkas. Juk morkos mums padeda matyti geriau, niekada nereikės nešioti akinių. Tačiau bėgant laikui sužinome, kad tai nėra visiška tiesa. 

Faktas apie morkas pasklido antrojo pasaulinio karo laikais. Britai pradėjo naudoti radarų technologiją – pamatydavo vokiečių bombonešius gerokai anksčiau bei juos numušdavo, bet nenorėjo, kad ši paslaptis išaiškėtų. Todėl britai pradėjo skleisti propagandą, kad morkų valgymas gerina regėjimą – jų kariai valgo daug morkų, greičiau pamato priešų lėktuvus, ir juos numuša.

Išaiškinę tokias gudrybes, į mamos patarimus žiūrime ne taip patikliai. Nebūtinai valgome sveikai, nebūtinai išsimiegame, o aktyvumą iškeičiame į laiką prie ekranų. Jaučiamės pavargę, nežinome, kaip gauti daugiau jėgų ir atsisukame į išmanias technologijas.

Dirbdamas „Tele2“ kasdien susiduriu su naujausiomis technologijomis ir žinau, kad dabar išmanu gali būti viskas – nuo laikrodžių iki svarstyklių ir net drabužių. Išmanus veidrodis jums įvardins odos problemas, išmanios kojinės pamatuos žingsnius. Visi šie daiktai jums atskleis duomenis apie jūsų sveikatą, tačiau ar jų paklausysite? Nebūtinai. Tam, kad būtume sveiki ir gyventume ilgiau, reikia įdėti pastangų.

100 tablečių ir sūnaus kraujas

Žmonių, kurie tų pastangų deda, tikrai yra. Štai 46-rių amerikiečių milijonierius verslininkas Bryan Johnson yra tikras amžinybės ieškotojas. Prieš kelerius metus jis pasiekė rekordą, per 7 mėnesius sumažinęs savo epigenetinį amžių daugiau nei 5 metais. Skaičiuojama, kad šiuo metu jis sensta lėčiau nei 94 proc. jo bendraamžių visame pasaulyje. B. Johnson plaučių biologinis amžius yra 18 metų, odos – 28 metai, o širdies – 37 metai.

Novatorius kasmet investuoja po 2 milijonus dolerių, kad taptų jaunesnis. Vienas iš būdų, kaip jis tai pasiekia – kasdien geria apie 100 įvairių tablečių. Bet tai niekis, palyginus su kitomis kontraversiškomis priemonėmis jaunėjimui. Visai neseniai B. Johnson paskelbė išbandęs vartoti savo sūnaus kraujo plazmą. Visa laimė, paaiškėjo, kad šis būdas norėto rezultato nedavė.

Verslininkas turi ir daug pasekėjų, kurie bando padaryti tą patį. Ilgaamžiškumo paslaptį siekianti įminti bendruomenė dalijasi savo progresu ir konkuruoja tarpusavyje, kas jaunesnis. Įdomu, kad nors yra laikomas pradininku, B. Johnson šiose lenktynėse užima tik 6–7 vietą – yra žmonių, kurie mediciniškai ar biologiškai vertinant atjaunėjo gerokai daugiau.

Siūlo užsišaldyti

Tiesa, visi anksčiau išvardinti būdai gali padėti atjaunėti daugiausiai keliomis dešimtimis metų. O ką daryti, jei norime pamatyti ateitį, nukeliauti į žvaigždes, apsilankyti Elon Musk žadamoje Marso kolonijoje? Vieną būdą pasiūlė serialas „Futurama“ – užsišaldyti. 

Jei galvojate, kad tai tik mokslinė fantastika ir realybėje nevyksta – klystate. Pirmas žmogus savo kūną po mirties užsišaldė dar 1967 metais, tad jau turime daugiau nei 50 metų praktiką šioje sferoje. 

Malonumas tikrai nepigus – užsišaldyti Amerikoje kainuoja apie 200 tūkst. dolerių. Jei tai jums per brangu, galite užsišaldyti tik galvą – tai kainuos 80 tūkst. dolerių. Tuomet jūsų galva bus užšaldyta skystame azote iki ateities, kol su galva bus galima atlikti... kažką. Yra ir dar pigesnių alternatyvų. Tik labai įdomu, kaip galima palyginti, kuris užšaldymas geresnis – tas, kuris kainuoja 200 tūkst., ar kainuojantis 28 tūkst.? Juk atgaivintų žmonių dar nei vieno.

Kada susijungsime su mašina?

Tačiau kūnas yra gležnas, gal visgi geriau susijungti su mašinomis? O gal persikelti į internetą? Prognozuojama, kad jau 2042 metais žmogus ir mašina taps vienas organizmas. Tačiau yra alternatyvų, kurios jau pasiekiamos ir žmonės jomis naudojasi. 

Kaip tik prieš kurį laiką akis užkliuvo už labai įdomios istorijos. Prieš porą metų vyras, sužinojęs, kad jo tėvas serga nepagydoma liga, nusprendė jį filmuoti, daug bendrauti, įrašinėti pokalbius ir visą tą turinį panaudoti, kad sukurtų DI robotą su savo tėčio išvaizda ir toliau panorėjęs galėtų su juo pabendrauti.

Kitas pavyzdys – bionika. Šiuo metu yra gausybė protezų ir implantų, kurie yra labai ištobulėję. Prieš 20 metų tikriausiai niekas nebūtų pagalvojęs, kad atsiras implantai, kurie gali pakeisti akies funkcijas – sugrąžinti žmogui regėjimą. Egzistuoja ir smegenų implantai, leidžiantys judėti paralyžiuotiems žmonėms. Mes prieiname gana filosofinį klausimą: tai kurgi baigiasi žmogus ir prasideda robotas?

Senovės Graikų filosofas Plutarchas yra aprašęs tokį filosofinį Tesėjo eksperimentą. Jis skamba taip: įsivaizduokime, kad turime laivą, kuris metams bėgant sensta ir mes po truputį jo detales keičiame naujomis, kol galiausiai atnaujintame laive nebėra nei vienos senos detalės. Ar čia vis dar tas pats laivas, ar jau kitas? O jei būtume neišmetę senų detalių ir iš jų padarę kitą laivą – kuris iš jų dabar yra originalusis?

Tad ką esame pasiryžę paaukoti dėl amžino gyvenimo? Panašu, kad, visų pirma, savo laiką, kurio vis dar turime ribotai. Grįžkime prie B. Johnson, kurio visą gyvenimą užima bandymai atjaunėti. Ar nebus taip, kad laiką, kurį užsidirbs sau ateityje, jis jau bus sunaudojęs dabar? Laiką, kurį galėjo praleisti su artimais žmonėmis. Ar  nėra taip, kad nepailstamai bandydami gyventi ilgiau, užmiršime tikrąją prasmę – tuo gyvenimu dar ir pasimėgauti?

Lietuvos gyventojai raginami atidžiau vertinti internete siūlomus būdus praturtėti – plinta kibernetinė ataka, kurioje kviečiama investuoti į kriptovaliutas. Pasak Donato Drakicko, „Tele2“ produkto vadovo, tokie atvejai, kai sukčiai įvairiais būdais siekia išvilioti žmonių pinigus, tampa vis dažnesni ir labiau įtikinami. Be to, nemažėja ir kitų grėsmių – nusikaltėliai nusitaikė ir į įvairiose paskyrose saugomus duomenis.

Siūlė praturtėti

Remiantis „Tele2“ tinkle teikiamos kibernetinio saugumo paslaugos duomenimis, praėjusį mėnesį šalies gyventojus bandyta apgauti net iš 30,4 tūkst. skirtingų domenų. Pasak D. Drakicko, programišiai dažniausiai naudojasi jau gerai pažįstamais, tačiau vis dar veikiančiais būdais. Vienas ryškiausių – kriptovaliutų sukčiavimo schema, kuria sukčiai nusitaikė į norinčius praturtėti.

„Kibernetiniai sukčiai tapo neįtikėtinai išradingi ieškodami būdų, kaip pasinaudoti žmonių patiklumu arba pavogti planuotas investicijas į kriptovaliutas. Lietuvos gyventojai susidūrė su apgaulinga kriptovaliutų sukčiavimo kampanija iš JAV. Netikrame interneto puslapyje buvo siūloma pasinaudoti kriptovaliutų biržos paslaugomis, tačiau iš tiesų „investuoti“ pinigai galėjo nueiti tiesiai į rankas nusikaltėliams“, – sako D. Drakickas.

Lietuvoje plinta ir kitos ganėtinai dažnos grėsmės, susijusios su „fišingo“ (angl. „phishing“) atakomis. Viena tokių – šlamšto laiškų (angl. „spam“) siuntimo kampanija, raginanti žmones prisijungti prie įvairių asmeninių paskyrų. Tokiu būdu siekiama išvilioti prisijungimo duomenis, slaptažodžius.

„Nors tokios grėsmės gana greitai sustabdomos, kiekvieną mėnesį jų atsiranda vis daugiau. Todėl naudotojai turėtų būti budrūs, kai jiems staiga liepiama įvesti savo prisijungimo duomenis įtartinoje svetainėje“, – pataria ekspertas.

Sukčiai pajėgų nemažina

Sukčiai kiekvieną mėnesį nusitaiko į daugybę Lietuvos interneto naudotojų. Gruodžio mėnesį „Tele2“ tinkle teikiama kibernetinio saugumo paslauga užkirto kelią 40,6 mln. kibernetinių grėsmių – tai 600 tūkst. daugiau, nei lapkritį. Bendrai pastebima didėjanti kibernetinių grėsmių tendencija, susijusi ir su paslauga besinaudojančių klientų skaičiaus augimu.

Praėjusį mėnesį Lietuvoje dažniausiai pasitaikiusios grėsmės buvo susijusios su kenkėjiškomis programomis (angl. „malware“), antroje vietoje atsidūrė „fišingo“ atakos, o trečioje – grėsmių tipas, susijęs su vadinamaisiais „C&C“ centrais. Šios grėsmės populiariausiųjų viršūnėje laikosi kone kiekvieną mėnesį.

Anot D. Drakicko, nuo šių kibernetinių grėsmių internete apsisaugoti gali padėti speciali apsauga. Pavyzdžiui, „Tele2“ tinklo lygmeniu įdiegta interneto apsauga automatiškai aptinka kenkėjiškus puslapius ir akimirksniu užblokuoja prieigą prie jų. Apie bandymus pasiekti kenkėjiškus domenus klientai gali būti informuojami SMS žinute ar el. laiškais. Šią paslaugą užsisakyti galima operatoriaus savitarnos svetainėje.

Kibernetinio saugumo įmonė „NordVPN“ atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad vilniečiai vis dar pasiduoda smalsumui ir nuskenuoja gatvėje pamatytus QR kodus. Praėjusių metų pabaigoje vykusio eksperimento metu Vilniaus gatvėse buvo iškabinti specialūs QR kodai. Nepaisydami galimų rizikų bent vieną iš šių QR kodų nuskenavo daugiau nei 160 vilniečių. 

„Nors vilniečių informacinis raštingumas gerėja ir jie tampa vis atidesni kibernetinio saugumo grėsmės, vis dar yra tokių, kurie smalsumo vedami gali pakliūti į programišių pinkles. Tuo tarpu tendencijos rodo, kad internetiniai sukčiai savo atakų metu vis dažniau naudoja QR kodus, todėl gyventojai turėtų būti atsargesni ir atidesni galimoms grėsmėms“, – sako  įmonės „NordVPN“ technologijų vadovas Marijus Briedis. 

Kodėl pavojinga skenuoti atsitiktinius QR kodus?

• Pavojingi puslapiai ir duomenų viliojimo atakos. QR kodas gali nuvesti vartotoją į kenkėjiškas arba duomenų vagystėms pritaikytas svetaines. Atsisiuntus per tokias svetaines platinamas kenkėjiškas programas galima prarasti visus įrenginyje esančius duomenis, įskaitant ir tuos, kurie yra įprastai saugomi naršyklėse (slaptažodžiai, mokėjimo kortelių duomenys, kita asmeninė informacija).
• Propaganda ir melagienos. QR kodai gali nukreipti vartotojus į puslapius, skirtus skleisti melą ir klaidinti. Tai ypatingai pavojinga politinių kampanijų metu, nes gali daryti įtaką rinkimų baigčiai. 
• Internetinė apgaulė. QR kodas gali nuvesti į puslapius, kuriuose siūlant patrauklią kainą bus reklamuojamos įvairios prekės ar paslaugos. Bandant įsigyti tas prekes, vartotojo bus prašoma įvesti savo duomenis (vardą, pavardę, adresą, bankos kortelės duomenis). Tačiau bandydamas sutaupyti, vartotojas praras savo asmeninę informaciją, o kai kuriais atvejais ir banko kortelėje esančius pinigus. 
• Privatumo problemos. Net jeigu pats QR kodas nekenksmingas, jis gali nuvesti į svetaines, kuriose gali būti renkami vartotojų duomenys ar rodomos įkyrios ir nemalonios reklamos.

Kaip elgtis, pamačius QR kodą gatvėje?

Kibernetinio saugumo ekspertai rekomenduoja gatvėje pamatytų QR kodų neskanuoti. Jei vis dėlto nusprendėte pasmalsauti, atkreipkite dėmesį, ar skenavimo metu įrenginyje veikia antivirusinė įranga, pavyzdžiui, „NordVPN“ produkto „Threat Protection“ funkcija. Taip būtų užtikrinama, kad net patekę į kenkėjišką tinklalapį, viruso neatsisiųsite.

Užfiksuota, kad sausio 7 dieną buvo nutekinta vienos seniausių Lietuvos IT įmonių „Aiva sistema“ duomenų bazė. Viešai prieinamuose programišių forumuose aptikta apie 260 tūkstančių vartotojų duomenų – vardai ir pavardės, telefono numeriai, elektroninio pašto adresai. 

Nutekintus duomenis sausio 11 dieną viešai prieinamuose programišių forumuose aptiko „Baltimax“ IT inžinierius ir ESET ekspertas Lukas Apynis. „Aiva sistema” apie užfiksuotą kibernetinę ataką nedelsiant informuota.

Į internetinių sukčių rankas pateko apie 260 tūkst. vienetų kontaktinės informacijos verslo įstaigų, kurios perka paslaugas iš minėtos organizacijos.

„Jei esate naudojęsi šios įmonės paslaugomis, gali būti, kad ir jūsų duomenys buvo nutekinti, todėl rekomenduoju atkreipti dėmesį į elektroniniu paštu ar telefonu gaunamą informaciją, nes artimiausiu metu gali būti padidėjusi rizika pakliūti į piktavalių rankas, – įspėja kibernetinio saugumo ekspertas L. Apynis. 

– Programišiai taikosi į mažiau prižiūrimas infrastruktūras, mažiau apsaugotas ir lengviau pažeidžiamas. Ši įmonė dirba labai ilgą laiką, todėl galimai sukčių buvo padarytos išvados, jog ši turi plačią duomenų bazę. Programišiai galėjo įsilaužti naudojantis palikta saugumo spraga, neatnaujinta programine sistema.“

Kaip stiprinti organizacijos kibernetinį saugumą?

• Proaktyvus stebėjimas. Kibernetinio saugumo ekspertas L. Apynis pabrėžia, kad organizacijos turėtų įdiegti proaktyvius stebėjimo įrankius, kurie gali aptikti įtartinas veiklas. Unikalius, dar nematytus virusus arba kitaip „zero-day" gali padėti aptikti pažangūs saugumo sprendimai kaip „Sandbox“, EDR / XDR įrankiai.
• Saugumo atnaujinimai. Nuolatinis saugumo atnaujinimas yra būtinas. Programų, sistemų ir antivirusinių apsaugos priemonių atnaujinimai padės sumažinti galimą pažeidžiamą.
• Darbuotojų mokymai. L. Apynis siūlo akcentuoti darbuotojų švietimą apie kibernetines grėsmes. Informuoti ir sąmoningi darbuotojai gali būti pirmoji gynybos linija.

Dirbtiniam intelektui vis labiau įsitraukiant į mūsų gyvenimą, būtina nepamiršti, kad įvairūs įrankiai gali kelti didesnį pavojų nei būtų galima pagalvoti. Knieti išvysti savo veidą senatvėje, pamatyti, kaip jūsų vaikas atrodys užaugęs, o gal norėtųsi programai leisti patobulinti socialinio tinklo paskyros profilio nuotrauką? Kibernetinio saugumo ekspertas pataria dar kartą pagalvoti, ar jums to tikrai reikia.

Pavyzdžiui, šių metų rugpjūčio mėnesio duomenimis, vien tik vaizdo koregavimo programėlę „Lensa” „Android” ir „iOS” vartotojai parsisiuntė net 26 milijonus kartų. Pastaruoju metu tokios programėlės vis labiau populiarėja, tad šansai sukčiams pasinaudoti jūsų asmenine informacija vis didėja.

IT sprendimų platinimo įmonės „Baltimax“ kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET skaitmeninio saugumo sprendimų ekspertas Lukas Apynis sako, kad socialinių tinklų programėlės ir žaidimai gali kelti tam tikrus saugumo iššūkius. „Kai kurios programėlės ir žaidimai gali prašyti prieigos prie jūsų asmeninės informacijos, pavyzdžiui, iš telefono įkeliant savo ar artimojo nuotrauką, tad tai gali turėti potencialų poveikį jūsų privatumui, – sako kibernetinio saugumo žinovas. – Svarbu būti atsargiam, kai suteikiate prieigą prie savo asmeninės informacijos, perskaityti ir suprasti programėlės ar žaidimo privatumo politiką prieš ją įdiegiant.“

Taip pat svarbu žinoti, kad kai kurios programėlės ar žaidimai gali turėti saugumo spragų arba būti pažeidžiami kenkėjiškų programų atakoms.

Norint sumažinti saugumo grėsmių riziką, rekomenduojama:

1. Perskaityti kitų vartotojų atsiliepimus ir vertinimus apie programėlę ar žaidimą, kad gautumėte daugiau informacijos apie jų patikimumą.
2. Svarbu būti atsargiam, kai atliekate socialiniuose tinkluose pateikiamus testus, viktorinas ar žaidimus. Kai kurios iš šių programų gali prašyti prieigos prie jūsų asmeninės informacijos arba, dar blogiau – gali būti sukurtos sukčiavimo tikslais. „Rekomenduoju būti atsargiam ir perskaityti programos sąlygas bei privatumo politiką prieš dalyvaujant bet kokiame socialinių tinklų teste, žaidime ar pan.“, – sako L. Apynis.
3. Dauguma nemokamų socialinių tinklų žaidimų programėlių yra tikslinės reklamos priemonės, kurios siekia gauti asmens duomenis ir draugų sąrašus. „Tokių programų kūrėjai gali naudoti šią informaciją tikslinės reklamos tikslais arba net dalintis su trečiosiomis šalimis, kuriomis ne visada galime pasitikėti“, – akcentuoja kibernetinio saugumo ekspertas.
4. Prieš įsidiegdami ar naudodami programėlę savo išmaniajame įrenginyje, atidžiai peržiūrėkite, kokių leidimų ji reikalauja. „Jei programėlė prašo per daug prieigos prie jūsų asmeninių duomenų ar kitų funkcijų, galbūt verta apsvarstyti, ar baigti programėlės diegimą“, – sako L. Apynis.
5. Jei pastebite, kad socialinio tinklo naujienų sraute draugai masiškai pradėjo dalintis naujos programėlės rezultatais, patys neskubėkite jos išbandyti. „Tai, kad programėlę išbandė kiti, dar nereiškia, kad ji saugi. Įgyvendinant sukčiavimo schemas, viena iš priemonių – greitis. Kai pamatome, kad dešimtys draugų ką nors jau išbandė, dažnai nieko nelaukdami ir negalvodami norime išbandyti ir mes. Tačiau prieš kiekvieną tokį veiksmą verta susimąstyti, ar naudojantis šia pramoga nebus pažeistas jūsų saugumas, tad gal geriau susilaikyti“, – sako IT specialistas.