Login to your account

Username *
Password *

Beveik pusė lietuvių (47 proc.) šiandien dirba arba studijuoja ne tik iš biuro ar universiteto, o išmaniuose įrenginiuose didžioji dalis apklaustųjų (43 proc.) pasigenda greito veikimo. Tai parodė „Huawei“ užsakymu atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ šalies gyventojų apklausa. Kartais pakeisti savo darbo ar studijų vietą tenka 28 proc. apklaustųjų, o dirbti ar studijuoti skirtingose vietose dažnai turi net penktadalis (19 proc.) Lietuvos gyventojų.

Nori greitų ir patogių įrenginių

Kaip parodė apklausa, darbo metu šalies gyventojai labiausiai pasigenda šių išmaniųjų įrenginių funkcijų: greito jų veikimo (43 proc.), patogaus naudojimo (22 proc.) ir lengvo prisijungimo prie kitų įrenginių (20 proc.).

„Tai, kad dirbantys ir besimokantys lietuviai vis dažniau pasigenda greito įrenginių veikimo, patogaus naudojimo ar suderinamumo su kitais įrenginiais – nestebina. Didžiausią įtaką tam padarė kiek pasikeitusios mūsų gyvenimo ir darbo sąlygos. Ypatingai kalbant apie tuos darbuotojus ar studentus, kuriems tenka dirbti bei mokytis iš kelių vietų, neturint nuolatinės darbovietės. Tokiais atvejais dažnai dirbama su daugiau nei vienu įrenginiu, todėl norisi, kad visi jie veiktų vienodai sparčiai ir būtų patogūs naudoti. Įrenginių tarpusavio suderinamumas taip pat pastaruoju metu tampa vis svarbesne įrenginių funkcija, nes svarbu, kad galėtume savo darbus lengvai perkelti iš įrenginio į įrenginį ir pratęsti iš bet kur“, – sako „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė.

Apklausos duomenimis, šalies gyventojai taip pat pasigenda galimybės vienu metu įrenginyje turėti visas darbines programas (19 proc.), turėti įrenginį su lietimui pritaikytu ekranu (15 proc.), galimybę lengvai pernešti įrenginį iš vienos vietos į kitą (12 proc.) bei turėti fizinę klaviatūrą sudėtingesnėms užduotims (11 proc.). Pasak U. Eidžiūnaitės, tokių įrenginių savybių išskyrimas rodo tendenciją, kad dirbantys ar besimokantys lietuviai vis labiau teikia prioritetą lengviems, mobiliems ir daugiafunkciams įrenginiams.

Planšetės grįžta į išmaniųjų įrenginių olimpą

Įrenginys, kuris šiandien gali atliepti daugiau nei vieną mobiliam darbui ar studijoms aktualią funkciją – planšetinis kompiuteris. Kaip rodo apklausa, net 68 proc. Lietuvos gyventojų labiausiai vertina kompaktišką šių įrenginių dydį ir mažą svorį.

„Planšetiniai kompiuteriai šiandien išgyvena tikrą renesansą. Taip yra ir todėl, kad bėgant metams šie įrenginiai ne tik išlaikė savo išskirtinumą – patogų dydį ir lengvumą – bet pasipildė ir naujomis funkcijomis ar išskirtinumais. Pavyzdžiui, 33 proc. apklaustųjų nurodė, kad vertina planšetinių kompiuterių baterijos veikimo trukmę. O šiandieninės planšetės, pavyzdžiui „Huawei MatePad 11“, vienu įkrovimu gali veikti iki 12 valandų. Taip pat 30 proc. apklaustų lietuvių išskyrė, kad vertina galimybę planšetes lengvai suporuoti su kitais įrenginiais. Šiuolaikines planšetes vienu metu galima suporuoti tiek su nešiojamu kompiuteriu, tiek su išmaniuoju telefonu, todėl darbuotis galima patogiai ir nepertraukiamai. Beveik trečdalis – 27 proc. – apklaustųjų labiausiai vertino planšečių ekrano dydį bei ryškumą. Šis aspektas planšetiniuose kompiuteriuose taip pat tampa vis svarbesniu, nes dažniau naudojant juos darbo ar studijų reikmėms ekrano kokybė yra būtina“, – išskiria U. Eidžiūnaitė.

Norėdami gauti reguliarias „Huawei Consumer BG“ naujienas, sekite mus:

Facebook: https://www.facebook.com/huaweimobile/

Twitter: https://twitter.com/HuaweiMobile

Instagram: https://www.instagram.com/huaweimobile/

YouTube: https://www.youtube.com/user/HuaweiDeviceCo

LinkedIn: https://www.linkedin.com/company/10617746/

Dar praėjusio amžiaus viduryje pradėta tyrinėti dirbtinio intelekto (DI) technologija šiuo metu išgyvena aukso amžių. Pastaraisiais metais įvykęs proveržis šioje srityje leido kompiuteriui ir jo programoms atlikti tas užduotis, kurios iki šiol reikalavo žmogaus mąstymo – dėl tol smarkiai išsiplėtė DI pritaikymo galimybės. Jau kurį laiką šią technologiją sėkmingai naudoja socialiniai tinklai, pramonės atstovai, medikai ir kitų sričių profesionalai, todėl vis garsiau kalbama ir apie DI pritaikymą švietime. Savo mintimis apie tai, ar kompiuteris bei išmanūs algoritmai netolimoje ateityje iš auditorijų ir klasių galės išstumti pedagogus, sutiko pasidalinti „VILNIUS TECH“ Elektronikos fakulteto Elektroninių sistemų katedros profesorius Artūras Serackis.

DI pritaikymą įvertintų tiek mokytojai, tiek besimokantieji

Nors paklaustas apie DI pritaikymą švietime profesorius galėtų įvardinti daugybę scenarijų, pati perspektyviausia sritis, jo nuomone, yra didesnis mokymo proceso individualizavimas: Anot specialisto, DI gebėtų parinkti kiekvienam mokiniui geriausiai tinkančias savarankiško mokymosi užduotis, panašiai kaip kompiuteriniuose žaidimuose parenkami panašaus pajėgumo priešininkai. „Taip besimokantysis būtų labiau įtraukiamas į mokymosi procesą, nuolat jaustų tobulėti skatinantį iššūkį, taip pat periodiškai ir „laimėtų“ tinkamai išsprendęs jam priskirtą galvosūkį, kas dar labiau padidintų motyvaciją savarankiškai mokytis“, – technologijos privalumus vardija A. Serackis.

Kita sritis, kur DI galėtų būti nepamainomas švietimo sistemoje – sinchroninis vertimas. Tai leistų gyvai klausytis mokytojų ar dėstytojų, kurie yra atradę trumpiausią kelią iki jų dėstomo dalyko supratimo, iš visų pasaulio valstybių, be vertėjo įsikišimo, kas smarkiai padidintų mokymosi proceso efektyvumą. Be to, dirbtinis intelektas padėtų pedagogams lengviau surasti klaidas studentų praktiniuose darbuose ir galėtų automatiškai atsakyti į studentams kylančius techninius klausimus apie užduočių atlikimą.

Vis dėlto A. Serackis įžvelgia ir keletą kliūčių, kurios galėtų iškilti bandant DI pritaikyti visoje švietimo sistemoje. Dirbtinio intelekto algoritmams šiuo metu reikalingi aiškūs kiekybiniai vertinimo kriterijai, kurie sunkiai įsivaizduojami socialiniuose ir humanitariniuose moksluose, kur keli mokytojai ar dėstytojai tą patį darbą gali įvertinti skirtingu pažymiu. Už šias studijų kryptis atsakingi asmenys, norėdami išnaudoti DI teikiamus privalumus, būtų priversti sukurti vieningą ir kompiuteriui suprantamą vertinimo sistemą arba laukti, kol DI ištobulės tiek, kad užduotis galės vertinti kūrybiškai.

Mokymo procesą pakeis, bet pedagogo profesijos nepanaikins

„VILNIUS TECH“ Elektronikos fakulteto Elektroninių sistemų katedros profesorius svarsto, jog įvairūs dirbtiniu intelektu paremti asistentai savarankiško ar nuotolinio mokymosi metu besimokantiesiems galėtų pasitarnauti mažindami vienybės jausmą, leisdami pajusti, kad jie nėra palikti vieni dorotis su sunkiomis užduotimis. Vis dėlto ekspertas skeptiškai žiūri į DI galimybes panaikinti pedagogo profesiją.

Serackis atskleidžia, jog universitete vienas studijų dalykas gali apimti daugybę paskaitų temų ciklų, todėl labai svarbu iš kiekvieno jų atrinkti tiek informacijos, kiek jos galėtų įsisavinti kiekvienas kurso dalyvis. Atlikti šį svarbų darbą dažniausiai padeda ilgametė dėstytojo patirtis, kurios perkėlimas į dirbtinio intelekto sistemą gali užtrukti daugybę metų. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad dėstytojas kasmet tobulėja, o DI tai savarankiškai padaryti gali būti sunkiau, jei išvis įmanoma.

Būtent čia profesorius ir mato dirbtinio intelekto bei dėstytojo misijų skirtį. Jo manymu, DI puikiai pasitarnautų atliekant įvairius mechaninius ir administracinius darbus, tokius kaip studento klaidų paiešką, individualių užduočių parinkimą bei vertinimą. Tuo metu pedagogai, kurie bus pasiruošę nuolat tobulėti, keisti savo vaidmenį švietimo procese ir ieškoti vis išradingesnių mokymo metodų, tikrai neturėtų bijoti konkurencijos iš DI sistemų, nes jos paprasčiausiai nesugebės atkartoti gyvo kontakto metu kūrybingai perteikiamos informacijos paveikumo.

Pasinaudodamas proga, ​​Lietuvos studentus, norinčius pasisemti daugiau žinių apie DI pritaikymą švietime ir kitose srityse, A. Serackis pakvietė dalyvauti tarptautinės technologijų kompanijos „Huawei“ organizuojamoje inovatyvioje tarptautinėje mokymosi programoje „Seeds for the Future“, kurioje praėjusiais metais jam taip pat teko skaityti paskaitą. Jos organizatoriai siekia didinti susidomėjimą informacinių ir komunikacijos technologijų (IKT) sektoriumi, plėsti šios srities studentų akiratį apie naujausius technologinius pasiekimus ir pabrėžti nuolat augantį skaitmeninės bendruomenės bei IKT profesionalų vaidmenį. Registracija į „Seeds for the Future“ vyksta svetainėje www.s4fbaltics.com ir tęsis iki rugsėjo 1 dienos.

Neseniai per vieną televizijos laidą teko išgirsti kaip buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras svečioje šalyje gyrėsi, kad „Lietuvoje yra sparčiausias internetas pasaulyje“, o klestinčios šalies monarchas, nustebęs atsisuko į savo patarėjus, ir paklausė, „o kodėl ne pas mus?“. Tikrai, kodėl?

Labai dažnai girdim faktą apie sparčiausią internetą Lietuvoje ir tuo daug kas didžiuojasi, bet neteko girdėti, kad kas bandytų atsakyti į klausimą, kodėl Lietuvoje sparčiausias internetas? Ir dar įdomiau – kodėl kitos valstybės to neturi?

Juk, atrodytų, nerealu, kad Prancūzija, Japonija ar JAV ekonomiškai ir techniškai negalėtų pasistatyti tiek ar dar daugiau antenų, kiek yra Lietuvoje. Arba –  Lietuvos kaimynės Latvija ar Lenkija to ekonomiškai neįstengtų? Ką jau kalbėti apie Vokietiją ar Skandinavijos šalių ekonomines ir technines galimybes. Atsakytume, žinoma, kad įstengtų pristatyti daugiau antenų, nei yra Lietuvoje. Tai, kad užsienio valstybės negali, priežasčių reikia ieškoti kitur. Nei Vokietija, nei JAV, nei Lenkija ar kitos valstybės negali, nes to neleidžia minimų valstybių teisės aktai, kuriais siekiama saugoti žmonių sveikatą nuo vis dažniau pagrindžiamo pavojaus, kurį kelia elektromagnetinių bangų spinduliuotė.

Šio klausimo atsakymas – tai lyg tos pačios lazdos kitas galas: kitos valtybės neturi tokio spartaus interneto, nes ten antenų statymas yra dar daugiau ribojamas teisės aktais. Tai, jog pas mus internetas sparčiausias pasaulyje, reiškia, kad ir be atitinkamų teisės aktų analizės galime konstatuoti – antenų statymas Lietuvoje yra pernelyg liberalus. Sparčiausio interneto Lietuvoje faktas yra lyg lakmuso popierėlis, parodantis adekvataus elektros prietaisų skleidžiamų bangų reguliavimo stygių.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos įspėja, kad „priklausomai nuo spinduliavimo intensyvumo ir trukmės gali išsivystyti ūminiai ar lėtiniai organizmo pakenkimai. Žmonėms, kurie yra nuolat veikiami elektromagnetinės spinduliuotės, gali išsivystyti širdies kraujagyslių, imuninės bei kvėpavimo sistemų funkciniai pakitimai. Labiausiai elektromagnetinis spinduliavimas veikia vyresnio amžiaus žmones, taip pat sergančius įvairiomis ligomis ir vaikus. Ypač jautrūs spinduliuotei kūdikiai, kurių imuninė sistema nėra visiškai susiformavusi. Dėl šių priežasčių kitose valstybėse įvairiausių technologijų prietaisų spinduliavimo intensyvumas ir mastas dėl antenų bangų keliamo spinduliuotės pavojaus yra daugiau ribojamas. Savaime suprantama, kad spinduliuotės poveikis sunkiai įrodomas – juk susergi ne iš karto. Vis dėlto, akivaizdu, kad spinduliuotė neturi nei sienų nei kitokių barjerų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos atkreipia dėmesį, kad „žmogaus jutimo organai reaguoja į 20-300 MHz dažnio elektromagnetinį lauką, todėl daugeliu atvejų jis yra nejuntamas. Pabuvęs elektromagnetiniame lauke, kurio energijos galingumas yra didesnis nei 10mW/cm2, žmogus gali jausti nespecifinius simptomus: nuovargį, silpnumą, galvos svaigimą ar skausmą, rankų drebulį, gali prasidėti nemiga, pakilti temperatūra. Esant ilgalaikei 3-5 min. superaukštų dažnių 300 MHz – 300 GHz elektromagnetinei energijai, gali išsivystyti ir tiesioginiai širdies ir kraujagyslių funkciniai pakitimai“. Jau vien pavojaus grėsmė sveikatai yra svarbus pagrindas riboti spinduliuojančių prietaisų kiekį ir intensyvumą.

Oficiali Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pozicija dėl normų didinimo tokia, kad „iki šiol nėra mokslinių įrodymų, kad leistino lygio rekomendacijas viršijantys elektromagnetiniai laukai, būtų pavojingi sveikatai“ – tad  10 kartų ir buvo siūloma didinti spinduliuotės normas, kurios sėkmingai padidintos. SAM pranešimuose naudojamas išsireiškimas „rekomenduojamos normos“ yra netikslus, nes tai iš tiesų yra maksimalios leistinos normos, kurios dar laikomos saugiomis. Šių metų kovo mėnesį jos buvo padidintos iki maksimalių leistinų normų pagal tarptautinius teisės aktus. Tarptautinė Elektromagnetinės saugos komisija, susirūpinusi didėjančia elektromagnetine tarša ir jos žalingu poveikiu žmonių sveikatai, dar 2006 m. konferencijoje Italijos Benevento mieste priėmė rezoliuciją, kurioje pabrėžiama, kad yra vis daugiau mokslinių duomenų, rodančių, jog mūsų aplinkoje dabar esanti elektromagnetinė spinduliuotė, sklindanti ypač iš bevielių mobiliųjų tinklų ryšių, žalingai veikia žmonių sveikatą. Kadangi vėžio dažnai negalima aptikti dar daug metų po sąveikos, o mobilieji telefonai plačiai naudojami tik nuo 1990 m., epidemiologiniai tyrimai šiuo metu gali įvertinti tik atvejus, išryškėjusius per trumpesnius laikotarpius.

Tyrimai su gyvūnais rodo, kad ilgalaikis radijo bangų poveikis gali padidinti vėžio riziką. Lietuvos imunologų draugija pažymi, kad „elektromagnetinė spinduliuotė gali sukelti kataraktas, odos ir poodinio sluoksnio nudegimus, reprodukcinės sistemos, širdies bei kraujagyslių sistemos, imuninės sistemos ir kvėpavimo organų ūminius ar lėtinius funkcinius pakitimus“. Elektromagnetinis laukas veikia visus ląstelėse ir tarp jų vykstančius procesus. Signalų perdavimas, medžiagų apykaita vyksta baltyminėmis molekulėmis, kurios turi savo elektrinį krūvį. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sporto instituto profesorius Alfonsas Vainoras teigia, kad  „atsidūrus magnetiniame lauke, krūviai persikelia į vieną ar į kitą pusę, ir visas metabolizmas kiekvienoje ląstelėje paveikiamas. Per metus kitus tai virsta labai dideliu rezultatu“. Anot profesoriaus, „jau ir taip Lietuva yra padidintos rizikos zonoje elektromagnetinės spinduliuotės atžvilgiu. Taip yra dėl Žemės kuriamo, tai yra, geomagnetinio lauko ypatumų“. Mūsų šalyje, lyginant su kitais penkiais pasaulio taškais Saudo Arabijoje, JAV, Kanadoje, PAR ir Naujoje Zelandijoje, kuriuose taip pat yra tokie magnetometrai, stebimas palyginti didelis gama elektromagnetinių bangų intensyvumas, konstatavo mokslininkas, pridūręs, kad Lietuvoje infarktas ištinka dešimčia metų jaunesnius žmones nei ES vidurkis, mūsų šalies vyrai gyvena kur kas trumpiau nei kiti europiečiai, vyrauja didžiulis savižudybių skaičius. „Tai – padidintos spinduliuotės pasekmė. Kartu su kardiologais mūsų atlikti tyrimai parodė, kad net ir labai nedidelis spinduliuotės padidėjimas iš karto veda prie didesnių problemų“. Ekonominė ir techninė plėtra mums atnešė ir vis stipriau plintančią įvairiausių bangų spinduliuotę, nuo kurios net jau į mišką nebepabėgsi, nes ir miškuose stovi stulpai su antenomis. Ekonominė ir technologinė plėtra mus apstato vis didėjančia  prietaisų gausa, be kurios šiuolaikinis  gyvenimas nebeįsivaizduojamas, bet technologijų plėtra kelia vis didesnę ir didesnę grėsmę žmonių sveikatai, ką vis dažniau ir dažniau patvirtina mokslo tyrimai. Užsienio valstybės technologijų spinduliavimo intensyvumą reguliuoja bandant numatyti tam tikras leistinas ribas, kurių peržengti nevalia, riboja spinduliavimo intensyvumą ir mastą, taip saugant visuomenės sveikatą bent jau nors šiek tiek mažinant žmonių sveikatai grėsmę keliančių faktorių pavojų.

Taigi, ar tikrai galime didžiuotis sparčiausio interneto šalies statusu? Ar tikrai sparčiausias internetas yra Lietuvos stiprybė, jei nesvarbu žmonių sveikatai keliamas net potencialus pavojus? Kiekvienos valstybės pareiga yra rūpintis žmonių sveikata ne tik tada, kai jau reikia ligoninės, bet ir tada, kai reikia užtikrinti sveiką gyvenamąją aplinką – maisto, oro kokybę ir, be jokios abejonės, neigiamų (ir net galimų) faktorių,  t. y. įvairiausios spinduliuotės bangomis ribojimą verslo, pramonės ir, matyt, ateityje net ir buities srityse.

Jei didžiuojamės savo šalimi, norėtųsi, kad džiaugtumėmes tikrai didžiavimosi vertais pasiekimais, o ne tais, kurie yra stereotipiniai, arba tiksliau – paviršiniai. Pažiūrėjus giliau ir atsakius į priežastis, o ne tik pasekmes pastebinčius klausimus, didžiuotis nebelieka kuo, nes supranti, kad sparčiausias internetas Lietuvoje yra tik todėl, kad interneto spartumas, saugant žmonių sveikatą, nėra pakankamai reguliuojamas ir ribojamas.

Įvairią programinę įrangą klientams visame pasaulyje kurianti ir verslams skaitmeninę transformaciją įgyvendinti padedanti kompanija „TeleSoftas“, turinti biurus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, naujausią padalinį užsimojo atidaryti Nigerijoje. Šios šalies sostinėje Abudžoje samdyti vietos IT specialistus bei siūlyti bendradarbiavimo idėja kilo po „Digital Explorers“ programos organizuotos misijos, kurios metu Lietuvos įmonės turėjo progą susipažinti su Nigerijos IRT (informacinių ir ryšių technologijų) galimybėmis. Pasak „TeleSoftas“ įkūrėjo ir vadovo Algirdo Stonio, sėkmingas talentų pritraukimas į Lietuvą nutiesė tolimesnius plėtros kelius, todėl kompanijos noras steigti biurą Afrikos valstybėje – gerai pamatuotas ir daug žadantis sprendimas.

Steigti padalinį Afrikoje įkvėpė teigiama patirtis su vietos specialistais

Nigerija – jauna ir veržli šalis, kurios ekonomika jau ne vienerius metus pirmauja Afrikoje. Sparčiai didėjantis miestuose gyvenančių jaunų žmonių skaičius prisideda ir prie IRT sektoriaus plėtros šalyje. Tai neabejotinai traukia investuotojų, verslo ryklių ar startuolių dėmesį. Čia nukrypo ir Lietuvoje puikiai žinomos įmonės „TeleSoftas“ vadovo A. Stonio ir jo komandos akys, kuris Nigerijos potencialą IRT sektoriuje pirmiausiai įvertino dar 2019 m. „Digital Explorers“ projekto metu. Pagrindinis šio ES finansuojamo projekto tikslas yra supažindinti Lietuvos ir Nigerijos IRT sektorius, kuriant verslo partnerystes bei į Lietuvą pritraukiant trūkstamų specialistų. Prieš keletą metų su dar keliomis Lietuvos įmonėmis į talentų žvalgytuves Abudžoje leidęsis A. Stonys, po misijos į Lietuvos „TeleSoftą“ pritraukė penkis Nigerijos specialistus.

„Tuosyk mūsų užmegztos partnerystės viršijo lūkesčius – tikėjomės atrasti ir prisivilioti du specialistus, tačiau šį skaičių padvigubinome su trupučiu. Nigerijoje turėjome neįtikėtinų jungčių ir atradimų. Šalis pasižymi aukšto lygio IT specialistais, kurių užsidegimas dirbti tarptautinėje kompanijoje ir dalintis turimomis žiniomis, įkvėpė. Turėti multikultūrinį kolektyvą taip pat yra didelis privalumas ir pridėtinė vertė visai kompanijai, todėl įvyko tai kas ir turėjo įvykti – užsimezgė puikios jungtys“, – pirmąją pažintį su Nigerija ir jos specialistais prisimena A. Stonys.

Tuo tarpu projekto „Digital Explorers“ kuratorė bei Afrikos tyrimų ir konsultacijų centro „AfriKo“ bendraįkūrėja Mantė Makauskaitė pastebi, jog „TeleSoftas“ nuo pat pradžių stengėsi šia partnerysčių užmezgimo galimybe pasinaudoti maksimaliai, todėl nesistebi, jog įmonės ambicijos auga toliau.

„Turime kitokių IT sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdžių, kai Lietuvos įmonės sėkmingai įsilieja į Afrikos ir konkrečiai Nigerijos IT rinką, tačiau toks modelis, kurį taiko „TeleSoftas“, – steigti padalinį, stiprinti vietos ekosistemą ir samdyti išskirtinai vietos specialistus, mano žiniomis yra vienintelis. Džiugu, kad galėjome prisidėti tiek šios ilgos kelionės pradžioje, tiek dabar. Padedame rasti partnerius, nuolat keičiamės žiniomis ir mokomės vieni iš kitų. Norėčiau, kad tai taptų įkvepiančiu pavyzdžiu kitoms įmonėms, nedrįstančioms žengti pirmųjų žingsnių“, – sako M. Makauskaitė.

Siekia suburti „TeleSofto“ bendruomenę Afrikoje

Šiuo metu A. Stonys įpusėja naujausio savo valdomos įmonės filialo steigimo darbus Abudžoje. Pasak jo, užmojis gana rimtas – kurti realią „TeleSofto“ bendruomenę.

„Kol kas tai tik pradžia. Pradedame nuo 12 žmonių, vietos specialistų, tačiau, jei viskas vyks sklandžiai, neabejotinai numatoma plėtra. Čia turi atsirasti visi mūsų įmonei būdingi vidinės kultūros akcentai, virti bendruomenės gyvenimas. Mes dirbame „cross-fuctional“ komandų principu, todėl praktika, kad vienoje komandoje atsiras specialistas iš Klaipėdos, Kauno, Abudžos ir Vilniaus, visiškai natūrali. Ateityje, tikiuosi, ir ofisais bus galima paprastai mainytis“, – sako A. Stonys.

Vis dėlto, „TeleSofto“ vadovas sako, jog steigdamas padalinį Nigerijoje, turėjo priimti dėmėn kultūrinius skirtumus. Anot jo, vietos specialistai yra labai plataus spektro.

„Nigerijos universitetų programos labai plačios, dažnai programavimo kelią pasirenka visai ne IT studijas baigę žmonės. Tuo pačiu tarptautinės kompanijos reiškia didelį interesą ir investuoja į savo mokymų programas, kuriose kviečia vietos gyventojus mokytis programavimo. Vis tik, didelės korporacijos turi labai specifines metodikas, orientuotas vien į jų veiklas, tad jaunimas pereina daugybę skirtingų kursų ir rezultate turi platų žinių profilį. Toks modelis mūsų „TeleSofto“ filosofijai tinka, nes mes žiūrime į turimus pagrindus, o vėliau jau nukreipiame specialistus reikiama kryptimi. Be to, į žmogiškuosius resursus daug investuojame, suteikiame galimybes mokytis ir tobulėti. Tai būtina sąlyga konkurencingame IT pasaulyje“, – teigia A. Stonys.

Įmonės vadovas pastebi, jog Afrikos valstybėse dirbti IT sektoriuje vis dažniau renkasi ir moterys. Anot jo, pasiskirstymas gana panašus kaip ir Lietuvoje – šį sektorių renkasi apie 20 proc. moterų, tačiau skaičiai linkę augti. Šiandien tarp penkių Lietuvos „TeleSofte“ dirbančių Nigerijos specialistų – viena yra moteris. A. Stonys tikisi, kad dabar buriama Abudžos komanda turės didesnį lyčių lygybės balansą.

Tarp ateities planų – ir bendrystė su Afrikos kosmoso agentūromis

Kalbėdamas apie plėtros ir ateities užmojus, A. Stonys nesyk pabrėžia neaprėpiamas Afrikos galimybes ir potencialą.

„Mes jau dabar sulaukiame užklausų iš Nigerijos verslų ar valstybinių institucijų dėl „TeleSofto“ paslaugų. Nors jas ir toliau ketiname teikti visam pasauliui, nepriklausomai nuo to, kur yra biuras, vis dėlto, ambicija įsitvirtini ir vietos rinkoje, neabejotinai yra. Nigerija pagal savo galimybes leidžia plėstis ir į Vakarus, ir į Rytus – laikas ir dabar pakloti pamatai parodys, ką galima netolimoje ateityje“, – svarsto verslininkas.

Maža to, A. Stonys neatmeta galimybės užmegzti bendradarbiavimo ir su vietos kosmoso agentūromis, nes Afrikoje veikiantis 4020 km ekvatorius, anot jo, yra tiesiog tobula vieta lifto į kosmosą tiesimui.

„Mūsų partneriai yra užmezgę ryšius su Nigerijos asocijuota kosmoso agentūra, todėl turime rimtų planų ne tik susitikti, bet ir rimtai pasikalbėti šiuo klausimu. Mes, žinoma, orientuoti jiems pasiūlyti savo paslaugas, bet juk to lifto į kosmosą vis tiek anksčiau ar vėliau reikės“, – viltingai pokalbį apie plėtrą Nigerijoje baigia A. Stonys.

Iki šiol manyta, kad planšetiniai kompiuteriai savo aukso amžių jau išgyveno 2014 metais. Tuo metu rinkoje buvo daug pažangiausių planšečių, tais metais buvo pasiektas ir absoliutus šių įrenginių pardavimų pikas. Kita vertus, planšetiniai kompiuteriai nuo to laiko kiek prarado savo populiarumą, bet 2020 metai pažymėjo spartų šių įrenginių atgimimą. Vien praėjusių metų ketvirto ketvirčio duomenimis, planšetinių kompiuterių pardavimai augo beveik 20 proc. Tai signalizuoja, kad prasideda naujas planšečių aukso amžius, o labiausiai jis susijęs su pandemine situacija, vis labiau populiarėjančiu hibridiniu darbu ir vis dar aktualiu nuotoliniu mokymusi.

„Planšetiniai kompiuteriai visuomet buvo labai mobilūs įrenginiai – didelio ekrano, lengvi, patogaus dydžio ir tokie, su kuriais galima dirbti praktiškai iš bet kur. Natūralu, kad prasidėjus pandemijai būtent toks įrenginys tapo patogiu pagalbininku – lengva naudotis tiek darbe, tiek namuose, mokiniai ir studentai patogiau galėjo tęsti mokslus iš namų ir t. t. Kita vertus, šiandien planšetiniai kompiuteriai į savo populiarumo aukštumas grįžta ne vien dėl to – šiuolaikinės planšetės pasipildė naujomis funkcijomis bei galimybėmis, kurios šiems įrenginiams dar labiau padeda išsiskirti rinkoje“, – sako „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė.

Multifunkcionalumas – hibridinio darbo raktažodis

Kaip teigia U. Eidžiūnaitė, visame pasaulyje sparčiai populiarėjant hibridiniam darbui, atsiranda poreikis naujoms ar iki šiol mažai išnaudotoms įrenginių funkcijoms.

„Anksčiau, didelei daliai žmonių dirbant biuruose ar turint stacionarias darbo vietas, darbuotojai net nesusimąstydavo apie darbą kitokiomis sąlygomis. Tuo metu šiandien, kai darbas iš skirtingų vietų tapo kasdienybe, o nuotoliniai susitikimai bei skambučiai – dažnu reiškiniu, atsiranda vis didesnis poreikis įrenginiui, kuris palengvintų darbą ar mokslus. Planšetiniai kompiuteriai šiandien ir yra būtent tokie įrenginiai, nes jų daugelį metų tobulintos bei atnaujintos funkcijos šiandien tapo itin naudingos. Pavyzdžiui, galimybė prie šiuolaikinių planšečių prijungti išmanųjį telefoną ar nešiojamąjį kompiuterį ir taip organizuoti susitikimus per nuotolį. Taip pat planšete galima lengvai pratęsti kompiuteriu pradėtus darbus, ypač, jei netikėtai teko pakeisti savo darbo vietą, o tokius iššūkius dar labiau palengvina papildomos planšečių magnetinės klaviatūros, todėl nebereikia rašyti teksto pirštais ekrane“, – sako ji.

Dar vienas planšetinių kompiuterių išskirtinumas, kaip pastebi ekspertė, yra galimybė piešti ar rašyti ant ekrano specialiu rašikliu. Šiandien šis išskirtinumas tampa vis aktualesnis, nes planšečių gyvavimo pradžioje tokia funkcija buvo daugiau žaidybinė, o šiais laikais, kai planšečių ekrane mūsų piešiamas vaizdas atsiranda beveik tuo pat metu lyg pieštume ranka ant popieriaus, tai tampa svarbia ir patogia funkcija tiek dirbant, tiek mokantis. Tai, ką rašome ar piešiame, šiandieninių planšečių ekranuose gali atsirasti net per 2 milisekundes, todėl šito beveik nejaučiame.

Patogus įrankis pertraukoms ar poilsiui

„Puikiam darbo ir poilsio balansui būtinos pertraukos ir kuo jos leidžia labiau prasiblaškyti – tuo geriau. Planšetiniai kompiuteriai labai tinkami tokioms pertraukoms dėl kelių dalykų. Pirma, jie lengvi ir patogūs, todėl juos galima bet kur nesunkiai nusinešti, o antra – ryškus bei pažangus šiuolaikinių planšečių ekranas leidžia žiūrėti, pavyzdžiui, mėgstamą serialą komfortiškai ir pakankamai dideliame ekrane. Šiandien naujų planšetinių kompiuterių ekrano ir korpuso santykis sudaro net 86 proc. Taip pat pats ekranas pasižymi net 120 Hz atnaujinimo dažniu, kas reiškia, kad tokiu įrenginiu galima komfortiškai žaisti ir kompiuterinius žaidimus, ir žiūrėti aukštesnės kokybės filmus kur kas maloniau“, – teigia U. Eidžiūnaitė.

Didesnis dėmesys ekranų skleidžiamai mėlynai šviesai

Pasak U. Eidžiūnaitės, vienas svarbiausių aspektų, kam įžengus į hibridinio darbo bei nuotolinio mokslo erą turėtume skirti vis daugiau dėmesio – mėlyna ekranų skleidžiama šviesa.

„Mėlyna šviesa, kurią skleidžia mūsų įrenginių ekranai, vis dar nėra pakankamai dėmesio sulaukiantis dalykas. Kita vertus, šia tema diskusijų daugėja, nes mėlyna ekranų šviesa neretai sukelia nemigą, kai kuriems vartotojams – akių nuovargį ar net galvos skausmą. Ši problema tampa vis aštresnė ir todėl, kad, ypač dirbdami iš namų, mes tiek darbo valandas, tiek ir laisvalaikį dažnai praleidžiame prie to paties įrenginio. Pertraukų tarp naudojimosi įrenginiais darymas – vienas galimų sprendimo būdų, tačiau bent jau laisvalaikio praleidimui verta pasirinkti įrenginius, kurie skleidžia mažiau mėlynos šviesos. Įrenginių gamintojai taip pat nuolat ieško sprendimų, kaip sumažinti jų ekranų skleidžiamos mėlynos šviesos poveikį, todėl tokie įrenginiai mus labiau apsaugo nuo tokio neigiamo poveikio. Pavyzdžiui, vienas iš naujųjų planšetinių kompiuterių „Huawei MatePad 11“ netgi pelnė dvigubą „TÜV Rheinland“ sertifikatą, reiškiantį, kad mėlynos šviesos kiekis, skleidžiamas įrenginio ekrano, yra gerokai žemesnis. Todėl tokiu įrenginiu galime naudotis ilgiau, mūsų akys ne taip pavargs, o nemigos tikimybė taip pat sumažėja“, – nurodo ekspertė.

Norėdami gauti reguliarias „Huawei Consumer BG“ naujienas, sekite mus:

Facebook: https://www.facebook.com/huaweimobile/

Twitter: https://twitter.com/HuaweiMobile

Instagram: https://www.instagram.com/huaweimobile/

YouTube: https://www.youtube.com/user/HuaweiDeviceCo

LinkedIn: https://www.linkedin.com/company/10617746/