Socialiniuose tinkluose esantys botai yra ne visada pastebimi, tačiau vis dažniau pajuntami. Nors Europos Sąjunga turi įrankių, kurie padeda kovoti su dezinformacija, tačiau tai ne visada padeda. „Telia“ DI teisės ekspertas prof. Paulius Pakutinskas teigia, kad kovą apsunkina pilkoji zona tarp tai kas yra teisėta ir kas yra teisinga.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pabrėžia, kad pats technologijos egzistavimas nepažeidžia taisyklių – viską lemia jos panaudojimas. Tarnyba nereguliuoja pačių botų kaip technologijos – reguliuoja jų naudojimą ir vertina jų poveikį. Automatizuotos paskyros savaime nėra draudžiamos, tačiau jos tampa reguliavimo objektu, kai per jas platinamas neteisėtas turinys, iškraipomas viešasis diskursas, vykdomi sukčiavimo veiksmai ar kyla grėsmės demokratiniams procesams.

Prof. Pauliaus Pakutinsko teigimu, yra daug naudingų botų, jų buvimu džiaugiamės arba nepastebime, tačiau botus galima pasitelkti ir blogiems tikslams. Lietuva turi vidinių ir išorinių veikėjų, kurie nori internetinę erdvę išnaudoti savo piktavališkiems tikslams. Tam jie pasitelkia įvairias priemones, įskaitant ir botus, taip keldami grėsmę visuomenei. Todėl žalingi botai ir jų taikymas turi būti reguliuojami, o su pačiais botais – griežtai kovojama.

Šiandien kovą turėtų palengvinti Europos Sąjungos Skaitmeninių paslaugų aktas (angl. Digital Services Act), kuris įpareigoja platformas veikti aktyviai. Dėl šio akto platformos idealiu atveju turėtų ne šiaip sureaguoti į vieną ar kitą kartą padarytus pažeidimus, o nuolat vertinti grėsmes ir užkirsti kelią dezinformacijai dar prieš jai išplintant.

„DI paremti žalingi botai sparčiai tobulėja – jie vis tiksliau imituoja realius vartotojus, maskuojasi ir apeina kontrolės mechanizmus. Todėl platformoms tenkančios prievolės yra tikrai stipri priemonė, bet vien platformų pastangų nepakanka – grėsmes reikia nuolat stebėti, tirti ir stabdyti. Net paprasti vartotojai gali pranešti apie įtartinas veiklas, o kompetentingos institucijos tiria tokius pranešimus. Aišku, visada savo ramybei galima sumažinti tokį poveikį paprasčiausiai mažiau naudojantis socialiniais tinklais, tačiau ar esame tam pasiruošę? Kuo mažiau įsitraukiame, tuo mažiau erdvės paliekame manipuliacijoms“, – teigia prof. P. Pakutinskas.

Platformas gąsdina tik baudos?

Naujausi 2025–2026 m. atvejai rodo, kad nors socialinių tinklų platformoms gresiančios baudos skamba įspūdingai, realiose situacijose jos suveikia pernelyg lėtai ir dažniausiai pavirsta bylinėjimosi procesais.

Pirmąjį reikšmingą precedentą pagal Skaitmeninių paslaugų aktą – 120 mln. eurų baudą platformai „X“ – Europos institucijos skyrė tik po to, kai beveik dvejus metus tyrė, kaip ši platforma klaidino vartotojus „blue check“ dizaino sprendimais, slėpė informaciją apie reklamas ir aktyviai blokavo prieigą tyrėjams.

Tuo pat metu kitos platformos pajuto dar didesnes, tačiau labiau išskaidytas sankcijas: vien per 2025 m. Europos Sąjunga technologijų gigantėms išdalino baudų už maždaug 3,77 mlrd. eurų. Iš jų didžiausią smūgį gavo „Google“ (beveik 3 mlrd. eurų), o „Meta“ sulaukė papildomos 200 mln. eurų sankcijos ir per kelerius pastaruosius metus jau spėjo sukaupti baudų už daugiau nei 2 mlrd. eurų.

„Net kai reguliuotojai gali nubausti įmones milžiniškomis baudomis iki 6 proc. metinės pasaulinės apyvartos, procesai dažnai stringa dėl sudėtingų procedūrų ir milžiniškų kompanijų gebėjimo gintis. Pavyzdžiui, nors institucijos užfiksuoja, kaip „TikTok“ ar „Meta“ pažeidžia taisykles, sprendimų priėmimas užtrunka labai ilgai. Platformos samdo geriausius teisininkus, nes sumos tikrai labai didelės, ir randa originalių būdų, kaip susimažinti ar išvengti šių baudų. Net ir pačios didžiausios baudos, nors popieriuje atrodo didžiulės, iš tikro kanda iš lėto, veikia fragmentiškai ir greičiau tarnauja kaip derybinis svertas, o ne mechanizmas, kuris galėtų greitai paveikti technologijų galiūnes“, – teigia prof. Paulius Pakutinskas.

Slidi riba tarp to, kas neteisėta, ir to, kas kenkia

Europos mechanizmai, anot RRT, leidžia priversti platformas šalinti tik tą turinį, kuris griežtai pažeidžia įstatymus, bet jos visiškai neprivalo trinti to, kas tiesiog kenkia, nuodija viešąją erdvę ar skaldo visuomenę. Platformos šia teisine spraga puikiai naudojasi ir dažnai atsisako veikti.

Europos Komisija yra nurodžiusi, kad valstybės narės negali kurti paralelinių ar dubliuojančių nacionalinių kovos mechanizmų, kurie padėtų šalinti botus, ypač tais atvejais, kai kalbama apie dideles tarptautines platformas. Todėl Lietuva gali veikti tik pasitelkiant bendrus visoje ES taikomus įrankius.

Vilniaus universiteto parengtas ir „Tele2“ mobiliojo ryšio operatoriaus inicituotas tyrimas rodo, kad dauguma Lietuvos gyventojų socialiniais tinklais naudojasi aktyviai ir mano, kad šį įprotį gali lengvai pakeisti. Tačiau dažniausiai jokių veiksmų nesiima. 

Sieja su didesniu stresu

Lietuvoje su rizikingu socialinių tinklų naudojimu susiduria daugiau nei ketvirtadalis gyventojų, o tai, tyrimo duomenimis, išlieka vienu iš svarbiausių veiksnių, darančių įtaką mūsų savijautai. Šiuo rodikliu Lietuva net dvigubai išskiria iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, pastebi „Tele2“ rinkos tyrimų vadovė Skaistė Varnienė.

„Maždaug kas antras jaunas žmogus daug ir dažnai naudojasi socialiniais tinklais, o tai siejasi ir su prastesne savijauta – mažesnis streso lygis, remiantis tyrimu, paprastai reiškia ir mažesnę priklausomybės nuo socialinių tinklų riziką. Ši tendencija ryškiausia 45–54 metų amžiaus grupėje, kurios atstovai saikingiau naudojasi socialiniais tinklais“, – teigia S. Varnienė.

Tyrimas taip pat atskleidžia, kad jaunimą, kuris socialiniuose tinkluose praleidžia daugiausia laiko, labiausiai aplanko vienišumo jausmas – šią problemą nurodo daugiau nei trečdalis visų 18–24 metų lietuvių. Iš viso beveik pusė žmonių, kurie socialiniais tinklais naudojasi per dažnai, jaučiasi vieniši, kai tarp neturinčių šios problemos vienatvę patiria 11 proc.

Nors dauguma gyventojų mano, kad riboti naudojimąsi socialiniais tinklais nėra sudėtinga, realybėje tokių priemonių imasi retas – 70 proc. netaiko net ir paprasčiausių naudojimą socialiniais tinklais mažinančių strategijų.

„Remiantis tyrimu, kas trečias socialinių tinklų ribojimo priemones taikantis gyventojas sąmoningai trumpina laiką ar rečiau jungiasi prie socialinių tinklų, o kas ketvirtas vietoje naršymo pasirenka kitą veiklą, taip nukreipdamas dėmesį kitur. Dar tiek pat žmonių laikosi iš anksto nusistatytų taisyklių, kada socialiniais tinklais nesinaudoja“, – priduria S. Varnienė.

Padeda net maži pokyčiai

Norint teisingai išnaudoti socialinių tinklų teikiamas galimybes, svarbiausia suprasti jų veikimo principus, sako emocinės gerovės konferencijos „logOFF“ įkūrėjas Almantas Dulkys. Platformų algoritmai yra kuriami taip, kad maksimaliai išlaikytų vartotojo dėmesį, todėl naudojimąsi socialiniais tinklais jis pataria kontroliuoti bei nebūti tik pasyviu vartotoju.

„Socialinių tinklų poveikis smegenims yra susijęs su dopamino išsiskyrimu, panašiai kaip ir kitų įpročių atveju, todėl svarbu laiku atpažinti pirmuosius signalus, perspėjančius apie rizikingą naudojimą: mažėjantį produktyvumą, prastėjančią emocinę būseną, dėmesio koncentracijos problemas. Dauguma žmonių veiksmų imasi tik tada, kai problema jau tampa akivaizdi. Kaip ir su sveikata, prevencija yra kur kas efektyvesnė nei problemų gydymas, leidžianti anksčiau imtis pokyčių ir išvengti neigiamų pasekmių“, – teigia A. Dulkys.

Norintiems geriau kontroliuoti savo naudojimąsi socialiniais tinklais, jis rekomenduoja pradėti nuo mažų, bet nuoseklių žingsnių, pavyzdžiui, nesinešti telefono į vonios kambarį ar nenaudoti jo kaip žadintuvo. Tokie paprasti ir konkretūs sprendimai padeda sumažinti spontanišką naršymą bei nubrėžia aiškias ribas.

„Kitas svarbus žingsnis – sąmoningai riboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose. Viena iš veiksmingų strategijų yra nusistatyti konkretų laiką, kada galima juos tikrinti, pavyzdžiui, tik vakare. Taip formuojamas naujas įprotis, o smegenys palaipsniui pripranta prie mažesnio informacinio srauto, nepatiriant stipraus trūkumo jausmo“, – sako A. Dulkys.

Padėti be didesnio streso sumažinti naudojimąsi socialiniais tinklais gali ir kitos veiklos, kurios įtraukia ir skatina geras emocijas – gyvas bendravimas, stalo žaidimai, skaitymas ar sportas.

„Socialiniai tinklai savaime nėra blogis, problemos labiau kyla dėl perteklinio jų naudojimo. Kaip ir su kitais kasdieniais dalykais, svarbiausia yra saikas. Sąmoningas vartojimas ir palaipsniui formuojami nauji įpročiai leidžia susigrąžinti kontrolę ir užtikrinti sveikesnį santykį su technologijomis“, – priduria A. Dulkys.

Vilniaus universiteto (VU) ir mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ parengtas užsakomasis tyrimas rodo, kad dauguma lietuvių naudojasi socialiniai tinklais, tačiau jie sukelia problemu, ypač prieš miegą. Dažnai kelios minutės virsta keliomis valandomis, o prieš šią problemą priemonių, kontroliuoti perteklinį naudojimąsi, imasi labai retai.

Įtraukia nepastebimai

Pasak „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovės Justinos Antropik, savo paties elgesio suvokimas ir tikrieji įpročiai naršant socialiniuose tinkluose dažnai nesutampa – esame linkę nuvertinti, kiek daug iš tiesų naudojamės „Instagram“, „TikTok“, „YouTube“ ar kitomis platformomis.

„Atlikome paprastą testą – prašėme praeivių gatvėje įvardyti manomą savo naudojimosi socialiniais tinklais laiką ir vėliau parodyti realią naudojimo statistiką telefone. Skirtumai buvo akivaizdūs. Dalis žmonių nuoširdžiai nustemba pamatę tikruosius skaičius, nes trumpi prisijungimai dienos eigoje galiausiai susideda į gerokai ilgesnį laiką nei tikėtasi“, – teigia J. Antropik.

Didelę įtaką tam daro ir socialinių tinklų algoritmai, sukurti taip, kad kuo ilgiau išlaikytų mūsų dėmesį. Pirmosiomis sekundėmis pateikiamas vaizdo įrašo turinys dažnai būna itin įtraukiantis, mūsų smegenys vis negauna signalo, kad jau „laikas sustoti“, todėl nejausdami pabaigos jausmo lengvai pereiname prie sekančio vaizdo įrašo ir taip užsisukame nesibaigiančiame turinio sraute. Todėl planuotos penkios minutės nepastebimai gali virsti pusvalandžiu ar net valanda naršymo.

„Žmonės į socialinius tinklus neretai užsuka visai ne dėl pramogos siekio. Kartais tikslas būna labai konkretus – atsakyti į žinutę ar patikrinti darbinį elektroninį paštą. Tačiau vos tik atsidarius programėlę, dėmesį patraukia kiti pranešimai ar rekomenduojamas turinys, ir jau žiūrėk – darai visai ką kita, nei planavai“, – teigia J. Antropik.

Remiantis naujai atliktu tyrimu, dauguma Lietuvos gyventojų teigia, kad riboti naudojimąsi socialiniais tinklais nėra sudėtinga, tačiau net 70 proc. nesiima net paprasčiausių savęs apribojimo veiksmų. Tyrimo klausimyną ir metodologiją ruošusi VU Psichologijos instituto docentė, mokslų daktarė Inga Truskauskaitė pastebi, kad savikontrolė dažnai yra kur kas sudėtingesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Tyrimas atskleidžia ir dažniausiai gyventojų taikomas socialinių tinklų ribojimo strategijas. Kas trečias apskritai jas taikantis gyventojas renkasi sąmoningai trumpinti laiką ar rečiau jungtis prie socialinių tinklų, o kas ketvirtas vietoje naršymo pasirenka kitą veiklą, taip nukreipdamas dėmesį kitur. Dar tiek pat žmonių laikosi iš anksto nusistatytų taisyklių, kada socialiniais tinklais nesinaudoja.

Bausti savęs nereikėtų

Nors socialiniai tinklai savaime nėra blogis, o naudojami atsakingai jie gali tapti puikia priemone ryšiams palaikyti, I. Truskauskaitė pabrėžia, kad svarbiausia stebėti, ar po naudojimosi socialiniais tinklais nepablogėja mūsų savijauta.

„Ilgas naršymas prieš miegą gali lemti miego trūkumą ir mažesnį produktyvumą kitą dieną. Kai skaitmeninis įprotis ima kenkti sveikatai, darbui ar šeimai, tai jau gali būti signalas ieškoti sprendimų“, – sako ji.
Tiesa, dėl perteklinio socialinių tinklų naudojimo nereikėtų savęs bausti. Griežti draudimai ar kaltinimas dažnai sukelia priešingą efektą ir tik sustiprina potraukį. Todėl ekspertė pataria socialinius tinklus kartais pakeisti kita emocinei savijautai naudinga veikla.

„Vietoje betikslio scrollinimo galima rinktis sportą, trumpą pasivaikščiojimą ar pokalbį su draugu. Tokia veiklos pakeitimo strategija padeda palaipsniui formuoti naujus įpročius be kardinalių apribojimų“, – priduria ekspertė.

Savo ruožtu „Tele2“ atstovė J. Antropik siūlo išnaudoti ir telefono nustatymuose esančias galimybes. Dauguma išmaniųjų įrenginių leidžia nustatyti laiko limitus konkrečioms programėlėms. Kitas veiksmingas metodas – pakeisti programėlių išdėstymą telefone arba jas paslėpti atskiruose aplankuose.

Svarstantiems apie radikalesnį sprendimą, visišką programėlių ištrynimą, J. Antropik siūlo pirmiausia atsakyti sau, kokią funkciją kiekvienas socialinis tinklas mūsų gyvenime atlieka. Jei platforma naudojama daugiausia susirašinėjimui, galbūt verta šią funkciją perkelti į kitas programėles, kuriose yra mažiau blaškančio perteklinio turinio.

„Tele2“ kartu su VU sukūrė nemokamą testą, leidžiantį greitai įsivertinti savo santykį su socialiniais tinklais ir gauti įžvalgų bei patarimų, kaip jais naudotis saugiai ir atsakingai. Tai padaryti galima čia: https://tele2.lt/socialiniai-tinklai-ir-tu?ref=Testas.

„Eglė, sniegas ir lemputės, kalakutas ir šakutės, tortas, žvakės, skrandžio bėdos – visa tai yra Kalėdos!“. Dar prieš keliolika metų tokie eiliuoti sveikinimai būdavo masiškai siunčiami trumposiomis žinutėmis (SMS). Vis tik kalėdinius sveikinimus SMS žinutėmis pamažu išstumia kiti bendravimo būdai. Kodėl siunčiame mažiau SMS ir ar šiemet sulauksime kalėdinio sveikinimo, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.

„Noras pasveikinti artimuosius ir draugus niekur nedingo – žmonės bendrauja taip pat aktyviai, kaip ir anksčiau. Vis tik keičiasi jų bendravimo būdas – SMS žinučių srautas pastaraisiais metais mažėja, o sveikinimai per internetines susirašinėjimo platformas bei programėles vis labiau dominuoja. Tradicines SMS vis dažniau išstumia „Messenger“, „WhatsApp“ ir kitos susirašinėjimo programėlės“, – pasakoja Arūnas Mickevičius, „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius.

Mažėjančius SMS srautus rodo ir oficiali Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) statistika. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvoje išsiųsta pusė milijardo, tai yra net apie 505 mln. SMS žinučių – 42 mln. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2024 m., rodo RRT duomenys.

„SMS srautus metų pabaigoje šiek tiek augina aktyvesnis el. prekybos bei šventinis laikotarpis – siunčiami pranešimai apie siuntas, paslaugų tiekėjų kalėdiniai sveikinimai. Vis dažniau pagrindiniai SMS siuntėjai yra nebe privatūs asmenys, bet būtent verslas, įvairios įstaigos“, – aiškina A. Mickevičius.

Nepatirs nesklandumų

Pasak A. Mickevičiaus, nors kalėdiniai sveikinimai SMS žinutėmis tampa vis retesni, šis bendravimo būdas išlieka patikimu sprendimu, ypač tais atvejais, kai laikinai sutrinka susirašinėjimo programėlių veikla.

Taip pat žmonės vis dažniau internetu ne tik bendrauja susirašinėdami, bet ir skambina. Šiandien „Bitės“ tinkle 2 iš 3-jų skambučių jau vyksta skambučių internetu technologijos „VoLTE“ pagalba.

„Prieš du dešimtmečius, kai Lietuvoje veikė ribotos talpos 2G ir 3G tinklai, per šventes neretai kildavo ryšio iššūkių visiems ryšio tiekėjams. Šiandien, veikiant pažangiems 4G ir naujos kartos 5G tinklams, tiek Kalėdas, tiek Naujuosius sutinkame be ryšio nesklandumų – sklandžiai veikia tiek skambučiai, tiek SMS žinutės būtent dėl didesnio skirtingų technologijų derinio“, – aiškina skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ vadovas.

Įprastai didžiausi skambučių ir žinučių srautai metuose fiksuojami Kūčių vakarą, pirmąją Kalėdų dieną ir Naujųjų metų vidurnaktį. Tai yra ryšio paslaugų naudojimo pikas šalyje.

Pranešimą paskelbė: Sigita Macanko, Idea Prima

„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.

Mintis, kad galite vienu metu atlikti kelias užduotis ir nuveikti daugiau per tą patį laiką, skamba patraukliai. Tačiau mokslas apie šių laikų trendą – „multitaskinimą“ – atskleidžia nemalonią tiesą. Psichologas Paulius Rakštikas teigia, kad  iš tikrųjų žmogaus smegenys gali susikoncentruoti tik į vieną dalyką vienu metu. Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė, pabrėžia, jog socialiniai tinklai skatina nuolatinį dėmesio šokinėjimą, o tai vargina ir mažina produktyvumą.

Sukurtas kompiuterių veiklai apibūdinti

Nors būtų smagu daryti du dalykus vienu metu, tyrimai rodo, kad žmogaus smegenys paprasčiausiai negali visiškai susitelkti į daugiau nei vieną užduotį. Iš tiesų žmonės evoliucionavo taip, kad galėtų susikoncentruoti tik į vienintelį dalyką vienu metu.

„Multitaskingo“ arba gebėjimo daug užduočių atlikti vienu metu terminas 1960-aisiais buvo sukurtas JAV programinės ir techninės įrangos prekybos bendrovės „IBM“ ir niekada nebuvo skirtas apibūdinti žmogaus gebėjimams. Jis įvardino kompiuterio funkciją.

„Kai manote, kad atliekate kelias užduotis iš karto, iš tikrųjų tiesiog labai greitai perjunginėjame dėmesį tarp jų. Kiekvienas toks peršokimas turi savo kainą – be to, kad padarote daugiau klaidų, beveik visada prireikia ir daugiau laiko keliems darbams atlikti“, – sako P. Rakštikas.

Anot psichologo, kai žmogus stengiasi vienu metu užsiimti daugeliu veiklų, už tai sumoka savo energija ir dėmesingumu. Kitaip tariant, „multitaskinimas“ – tai paviršutiniškumas.

„Nors vienu metu iš tikrųjų galima atlikti kelis daug jėgų nereikalaujančius darbus,  per tai kenčia kokybė. Tuomet nelieka galimybės iki galo įsigilinti į veiklą, praleidžiamos svarbios detalės, daugiau dalykų pamirštama. Be to, beveik nelieka jėgų panaudoti kūrybiškumo, nes dėmesys nuolat blaškomas. Tai lemia didesnę klaidų tikimybę, kelia įtampą ir sukelia sumišimo jausmą. Dėl šios būsenos dažnai sakoma „jaučiuosi išsitaškęs“, – pažymi P. Rakštikas.

Be to, nuolatinis dėmesio perjunginėjimas gali pakenkti ilgalaikei atminčiai ir problemų sprendimo gebėjimams. Pasak psichologo, gilus įsitraukimas į vieną užduotį, vadinamas „single-tasking“, gali pagerinti darbo kokybę ir padidinti kūrybiškumą, nes leidžia visiškai sutelkti dėmesį.

Socialiniai tinklai skatina „multitaskinti“?

„Pažiūrėsiu tik dar vieną video ir veiksiu kažką kito – su tokia viltimi daugelis atsirado „TikTok“ arba „Instagram“ reels’us ir įstringa ten keletui valandų. Algoritmai nuolat skatina peržiūrėti naują video, kurie vienas nuo kito dažnai skiriasi tematiškai. Smegenų perjungimas nuo vienos temos prie kitos veikia taip pat, kaip atliekant daug užduočių vienu metu. Vėliau tai sukuria įprotį greitai keisti dėmesį ir sumažina gebėjimą ilgai koncentruotis į vieną užduotį“, – paaiškina J. Antropik. 

Anot jos, įprotis žiūrėti trumpus vaizdo įrašus ir atsitraukus nuo telefono verčia elgtis panašiai. Kadangi socialinių tinklų turinys dažnai yra trumpas ir fragmentiškas, naudotojai pripranta prie paviršutiniško informacijos apdorojimo. 

„Žmonės dažnai naudoja kelis ekranus vienu metu – kompiuteryje atlieka darbines užduotis, o išmaniajame tikrina naujienas, peržiūri žinutes soc. tinkluose, patikrina, kiek žingsnių surinko eidami į darbą. Atrodo, kad šitaip taupo laiką,  bet iš tiesų nuo to kenčia produktyvumas“, – paaiškina J. Antropik. 

Atsižvelgdamas į vis didėjantį neigiamą socialinių tinklų poveikį kasdieniam gyvenimui, mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ jungiasi prie konferencijos, skirtos emocinio atsparumo skatinimui „logOFF“. Renginys, kuris vyks vasario 6 d., kviečia ieškoti būdų, kaip tapti labiau sąmoningais, saugoti savo emocinę ir psichinę gerovę.