Kalbant apie kriptovaliutų saugumą dažniausiai akcentuojami įvairūs su finansiniais sukčiais ir jų kuriamomis schemomis susiję pavojai. Nors šių problemų mastas pastaruoju metu smarkiai išaugo ir kasmet atneša milijoninius nuostolius, negalima pamiršti, kad atsakomybė už turimų kriptovaliutų saugumą tenka ne tik jų prekybos sistemoms, bet ir patiems kriptovaliutų naudotojams bei savininkams.

Kadangi kriptovaliutos yra decentralizuotas turtas, jas laikyti saugiai yra kritiškai svarbu, o kiekvienam kriptovaliutų savininkui žinoti apie tokius dalykus kaip dviejų veiksnių autentifikaciją (2FA), pradinės frazės saugumą, viešųjų interneto prieigų vengimą – tiesiog būtina.

„Didžiosios, visuotinai pripažintos kriptovaliutų kompanijos kasmet labai daug investuoja į įvairias papildomas saugumo priemones ir užkerta kelia milijardinės vertės vagystėms. Deja, kiekvienais metais dėl nepakankamo dėmesio turimo turto apsaugai kibernetiniai nusikaltėliai pavagia didelius skaitmeninio turto kiekius. Reikia nepamiršti, kad kriptovaliutų saugumas labai smarkiai priklauso nuo individualių jų savininkų veiksmų, o saugus kriptovaliutų laikymas yra ir kiekvieno investuotojo atsakomybė“, – sako Jonas Juengeris, Lietuvoje veikiančio „Binance“ kriptokeityklos padalinio „Bifinity“ vadovas . 

„Binance“ atstovas išskiria kelias pagrindines taisykles, būtinas kriptovaliutų saugumui užtikrinti.

Saugokite savo pradinę frazę

Pradinė frazė (kitaip – atkūrimo frazė, angl. seed phrase) yra vartai į kriptovaliutų piniginę ir kriptovaliutas. Tai 12–24 žodžių seka, kurią galima naudoti kaip pagrindinį piniginės raktą, jei prarandama prieiga prie piniginės arba tenka pereiti prie naujo įrenginio. 

Jei kas nors kitas gauna prieigą prie asmeninės pradinės frazės, jis gali valdyti jūsų lėšas. Dėl šios priežasties pradinė frazė turi būti kruopščiai saugoma.

Kai tik gaunama pradinė frazė, ji neturėtų būti saugoma kompiuterio, telefono aplankuose arba debesų saugyklose. Jei saugosite frazę internete, ji gali būti pavogta.

Vienas iš būdų užtikrinti frazės saugumą – investuoti į aparatinės įrangos piniginę, kuri gali sukurti pradinę frazę ir saugoti ją ne internete. Kita galimybė – fiziškai pasidaryti pradinės frazės atsarginę kopiją saugykloje arba seife. Galite naudoti popierinę atsarginę kopiją, tačiau saugiau naudoti metalinę plokštelę su išgraviruota pradine fraze.

Norint dar labiau apsaugoti pradinę frazę, galima ją padalyti į kelias dalis ir laikyti skirtingose saugiose vietose, net banko saugyklose, seifuose ar pas patikimus asmenis. Vis dėlto idealiu atveju be jūsų niekas neturėtų turėti prieigos prie visų pradinės frazės dalių.

Naudokite saugias pinigines

Kriptovaliutų savininkų turimos pradinės frazės yra sukuriamos kriptovaliutų piniginėse. Tai skaitmeniniai įrankiai, skirti saugoti, siųsti ir gauti kriptovaliutas, pavyzdžiui, bitkoiną ar eterį. Tačiau skirtingai nuo tradicinių piniginių, kuriose laikomi fiziniai pinigai, kriptovaliutų piniginės saugo ne pačius kriptoaktyvus, o privačius raktus ir atkūrimo frazes, leidžiančias prieiti prie šių aktyvų blokų grandinėje. Pradinė frazė pateikiama kuriant naują piniginę, o vartotojas privalo ją užsirašyti ir patikimai saugoti. 

Norint apsaugoti savo kriptovaliutas dėmesį visų pirmą reiktų atkreipti į taip vadinamas šaltąsias pinigines, kurios veikia neprisijungus prie interneto, todėl yra saugesnės. Jos idealiai tinka ilgalaikiam saugojimui.

Tuo tarpu karštosios piniginės yra prijungtos prie interneto, tad ir mažiau saugios. Kita vertus, jos patogesnės atliekant dažnas operacijas. Naudojant karštąsias pinigines vertėtų apsvarstyti galimybę išskaidyti turimą turtą. 

Labai svarbu pasirinkti gerai žinomas ir patikimas pinigines ir keityklas, kurios pasižymi saugumu.

Venkite Wi-Fi

Turint kriptovaliutų negalima pamiršti, kad viešieji belaidžiai tinklai nėra itin saugūs ir atsparūs kibernetinėms atakoms. Jei prie savo kriptovaliutų piniginės prisijungiama arba operacijos atliekamos naudojant viešąjį belaidį interneto tinklą, labai rimtai rizikuojama turimu kriptoturtu.

Sukčiai neretai sukuria kenkėjiškus viešosios interneto prieigos taškus patikimais pavadinimais (pvz., „Viešbučio svečių belaidis tinklas“), siekdami perimti prisijungimo duomenis.

Jie taip pat gali perimti duomenis, perduodamus tarp belaidžio tinklo maršrutizatoriaus bei vartotojo įrenginio taip pasiekdami slaptą informaciją. 

Naudodami programinę įrangą, sukčiai išbando daugybę vartotojo vardų ir slaptažodžių derinių, kad atrakintų maršrutizatoriaus valdymo sąsają. Venkite naudotis viešaisiais belaidžiais tinklais, kai norite prisijungti prie kriptovaliutų sąskaitos arba atlikti operacijas. 

Naudokite dviejų faktorių autentifikaciją

Dviejų faktorių autentifikacija (arba 2FA) – tai papildomas apsaugos lygis, kuris padeda užtikrinti paskyrų saugumą internete. 

Dviejų faktorių autentifikacija žymiai sumažina tikimybę, kad pašaliniai asmenys galės įsilaužti į paskyrą net jei sužinotų slaptažodį. Todėl šią autentifikaciją rekomenduojama naudoti jungiantis prie bet kokios paskyros, kurioje laikomi svarbūs asmeniniai ar finansiniai duomenys, taip pat ir kriptovaliutos.

Ši autentifikacija veikia pridedant antrą patvirtinimo žingsnį prie įprasto slaptažodžio: pirmiausia įvedamas slaptažodis, o tuomet sistema paprašo papildomo patvirtinimo kodo, kuris siunčiamas į telefoną arba generuojamas naudojant specialią autentifikacijos programėlę, pavyzdžiui, „Google Authenticator“.

Nuo gruodžio 30 d., įsigaliojus Europos Komisijos reglamentui MiCA (angl. Markets in Crypto-Assets Regulation), reguliuojančiam kriptoturto rinkas, kriptovaliutų verslų ir investuotojų laukia svarbūs pokyčiai. Vienas jų – gresia populiariausios stabilizuotosios kriptovaliutos „Tether“ (USDT) pasitraukimas iš Europos Sąjungos rinkos.  
Kriptovaliutų rinkų ekspertas, įmonių atitikties specialistas, daugelį metų dirbantis pinigų plovimo prevencijos srityje, Sigitas Živoltas teigia, kad šios stabilizuotos valiutos naudojimas gali būti apribotas dėl jos neatitikimo netrukus įsigaliosiančiam Europos Komisijos reglamentui. 
„MiCA reglamentas nustato pakankamai griežtus reikalavimus įmonėms, leidžiančioms stabilizuotuosius žetonus. Jos privalės būti Europos Sąjungoje įsisteigę juridiniai asmenys, gavę specialią veiklos licenciją. Leidimas veiklai nebus išduodamas neparengus ir nepateikus „baltosios knygos“, kurioje turės būti išdėstyta visa projekto techninė informacija. Leidimo negaus ir neturintys suformuoto pakankamo nuosavo kapitalo bei likvidumo rezervo. Kiekvienam stabiliųjų žetonų turėtojui taip pat turės būti suteikta teisė išpirkti jo turimus žetonus vos jam panorėjus, be jokių mokesčių. Tuo tarpu viena populiariausių stabilizuotų valiutų „Tether“, kuri susieta su JAV doleriu ir funkcionuoja kaip skaitmeninis internetinis doleris, sulaukė Europos Komisijos kirčio, nes neatitiko kai kurių iš čia paminėtų reglamento reikalavimų. Todėl šios stabilizuotosios virtualiosios valiutos ateitis nuo 2025-ųjų metų yra labai miglota“, – sako S. Živoltas. 
„Tether“ stabilizuotoji virtualioji valiuta buvo sukurta siekiant užtikrinti stabilią virtualios valiutos kainą, kuo nepasižymi tokios valiutos, kaip, pavyzdžiui, „Bitcoin“. „Tether“ valiutą 2014 m. sukūrė Kinijoje, Honkonge registruota įmonė „Tether Limited“. 
„Tether“ šiuo metu užima net 70 proc. stabiliųjų valiutų rinkos dalies. 2019 metais „Tether“ aplenkė bitkoinus ir tapo perkamiausia kriptovaliuta visame pasaulyje, turinčia daugiau nei 350 mln. vartotojų. Per pirmąjį šių metų pusmetį įmonė uždirbo 5,2 mlrd. JAV dolerių pelno. 
Sigitas Živoltas pastebi, kad į žinią apie „Tether“ neatitikimą MiCA reglamentui sureagavo ne tik kriptovaliutų biržos, bet ir pati „Tether Limited“.  
„Nors „Tether Limited“ jau seniai kritikuojama dėl nepakankamo skaidrumo, visgi, kaip galima buvo nuspėti, šios kriptovaliutos neatitikimas MiCA reglamentui sulaukė nemažo atgarsio. Greitai į žinią sureagavo didžiausia JAV kriptovaliutų keitimo platforma „Coinbase“, kuri planuoja pašalinti šią skaitmeninę valiutą iš savo platformos. Tuo tarpu iš pačios „Tether Limited“ sklinda kalbos, kad įmonė, siekdama atitikti reikalavimus, kuria Europos rinkai pritaikytą technologinį sprendimą. Viena vertus, laiko iki MiCA reglamento įsigaliojimo liko visai nedaug, todėl vienai populiariausių kriptovaliutai kyla pagrįsta grėsmė neišlikti ES rinkoje, kita vertus, įmonės pastangų atitikti reglamentą taip pat nereikėtų nurašyti ir į jas gali būti atsižvelgta. Neabejotinai. toks „Tether“ neapibrėžtumas tikrai paveiks kriptovaliutų rinką“, – mano S. Živoltas.
Jis tikisi, kad naujasis ES kriptoturto rinkų reglamentas atneš daugiau naudos ne tik investuotojams, bet ir ilgainiui patiems kriptovaliutų verslams. 
„MiCA reglamentas ir buvo sukurtas tam, kad padidintų kriptovaliutų rinkos skaidrumą, vartotojų ir investuotojų apsaugą ir padėtų išlaikyti finansinį kriptoturto rinkos stabilumą. Visgi reglamento pradžioje dalis kriptovaliutų verslų, siekiančių atitikti reglamentą, gali patirti nemažų turbulencijų. Pastangos atitikti naująjį ES reglamentą pareikalaus nemažų resursų. Atitiktis arba neatitiktis reglamentui gali nulemti vienų ar kitų kriptovaliutų populiarumą ir net, kaip „Tether“  atveju, jų išlikimą. Visgi šias turbulencijas išgyvenę ir prie reglamento prisitaikę kriptovaliutų verslai ES rinkoje turėtų įgyti didesnį patikimumą ir stabilumą. Todėl Europos Sąjunga taps dar patrauklesne vieta investicijoms į kriptovaliutas ir su jomis susijusių verslų plėtrą“, – teigia S. Živoltas. 
Kriptovaliutų naujienų portalo „Coinwire“ duomenimis, Europoje sudaroma net 37,32 proc. visų kriptovaliutų prekybos sandorių, kurių skaičius sparčiai auga. Taip pat Europoje registruojama vis daugiau kriptovaliutų verslų. Vien Lietuvoje šiuo metu jau yra įregistruota daugiau nei 600 su kriptovaliutomis susijusių verslų. Dėl to naujasis ES reglamentas neabejotinai padarys itin didelę įtaką visai kriptovaliutų rinkai.

Spalį kriptovaliutų rinka pasižymėjo didele dinamika: bitkoinas (BTC) demonstravo įspūdingą brangimą, kiek kukliau, tačiau augo ir kitų pagrindinių kriptovaliutų vertė.

Bitkoino kainos judėjimas link istorinės viršūnės rinkoje skatina optimizmą ir teigiamus lūkesčius, apžvelgdamas praėjusį kriptovaliutų rinkos mėnesį sako Jonas Juengeris, Lietuvoje veikiančio „Binance“ kriptokeityklos padalinio „Bifinity“ vadovas.

Spalį bitkoinas pradėjo kainuodamas 52 778 eurus, o užbaigė pabrangęs 26,7 proc. – iki 66879 eurų. Po tokio augimo bitkoinas dabar yra labai arti savo visų laikų rekordinės vertės – 68403 eurų. Aktyvūs išlieka instituciniai investuotojai, o blokų grandinės duomenys rodo, kad ilgalaikiai saugotojai ir kasėjai neskuba parduoti savo pozicijų, o tai įprastai yra stiprios rinkos požymis.

Eterio (ETH), antrosios pagal dydį kriptovaliutos vertės augimo tendencijos buvo gerokai kuklesnės, tačiau teigiamos: mėnesį ši kriptovaliuta pradėjo nuo 2347 eurų ir baigė ties 2460 eurų žyma, t. y. jos kaina padidėjo 4,8 proc. Vis dėlto nepaisant nuosaikaus kainos augimo aktyvumas eterio tinkle išlieka didelis, o tai rodo nuolatinį susidomėjimą platformos decentralizuotų finansų (DeFi) sprendimais.

Kriptovaliuta „Build-and-Build“ (BNB) išlaikė stabilesnį kursą, palyginti su bitkoino raliu, ir mėnesį pradėjusi su 515 eurų verte baigė kainuodama 551 eurą, t. y. pabrango 7 proc. BNB dar kartą įrodė, kad yra stabilus turtas neramioje rinkoje, investuotojams galintis pasiūlyti alternatyvą portfelyje greta labiau kintančios vertės turto.

JAV prezidento rinkimai taip pat daro pastebimą poveikį rinkai, nepriklausomai nuo būsimų rinkimų rezultatų. Dar vienas įdomus įvykis – „Microsoft“ akcininkams mestas pasiūlymas diversifikuoti bendrovės turtą ir padidinti akcininkų vertę investuojant į bitkoinus.

Bendrovės valdyba paragino akcininkus balsuoti prieš šį pasiūlymą. Tačiau „BlackRock“, didžiausia pasaulyje turto valdytoja, kuriai priklauso 7,3 proc. „Microsoft“ akcijų, taip pat turi balsavimo teisę ir greičiausiai pritaria pasiūlymui, nes yra suinteresuota platesniu kriptovaliutų įsisavinimu. Jei šis pasiūlymas būtų priimtas, tai būtų dar vienas stiprus kriptovaliutų pripažinimo tradiciniame finansų pasaulyje signalas.

Reziumuojant, bendros rinkos nuotaikos yra labai teigiamos, o dauguma analitikų sutinka, kad naujas visų laikų bitkoino vertės rekordas jau netoli.

Pranešimą paskelbė: Mindaugas Biliauskas, UAB Headline Agency
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.

Prestižiniuose „FinTech Magazine“ apdovanojimuose įvertinti prie inovacijų plėtros aktyviai prisidėję finansinių paslaugų teikėjai. „Citadele“ bankas pelnė apdovanojimą „Skaitmeninio banko“ kategorijoje, kurioje pavyko aplenkti JAV banką „Wells Fargo“ ir fintech bendrovę „TransferMate“.

„Pastaraisiais metais nuosekliai investavome savo laiką ir kitus resursus į skaitmeninių sprendimų kūrimą. Todėl džiaugiamės, kad mūsų įdirbis neliko nepastebėtas ir sulaukėme pasaulinio pripažinimo. Šį apdovanojimą gauti ypač malonu žinant, kad tarp finalininkų buvo ir JAV bankas, turintis plačiai išplėtotas skaitmenines paslaugas“, – komentuoja Vladislavs Mironovs, „Citadele“ valdybos narys, strategijos direktorius.

Vertinant kandidatus buvo atsižvelgta į tokius kriterijus, kaip skaitmeninės bankininkystės sprendimų galimybės, siekiant gerinti vartotojų patirtį, siūlomų novatoriškų funkcijų gausa, infrastruktūra, skirta apsaugoti klientų duomenis, ir į banko platformą integruotų inovacijų konkurencingumas.

Vertintojų komisiją sudarė tarptautinių bendrovių ir universitetų atstovai, kaip „Vodafone Business“, „Santander Bank“, „Saphyre“, „IBM Consulting“, Grinvičo universitetas ir kt. 

Tarptautinius FinTech apdovanojimus organizuoja Londone leidžiamas analitinis leidinys „FinTech Magazine“. 

Lietuvoje veiklą pradeda e. prekybos finansavimo startuolis „Ecomland“, kuris elektroninėms parduotuvėms teiks pajamomis grįstas paskolas, skirtas apyvartinėms lėšoms. „Ecomland“ šiuo metu jau yra suteikęs beveik 200 tūkst. paskolų elektroninių parduotuvių veiklai.

E. prekybos finansavimo startuolio „Ecomland“ įkūrėjas Darius Borisas teigia, kad jo ilgametė patirtis finansų ir el. komercijos sektoriuje parodė, jog smulkiam ir vidutiniam verslui užaugti trukdo apyvartinių lėšų trūkumas.
„Jauni arba nedideli verslai patenka į užburtą ratą: bankai ar kitos finansinės institucijos nesutinka jiems skolinti lėšų, o neturėdami pakankamai apyvartinių lėšų tie verslai negali augti tokiu tempu, kokiu galėtų ir neišnaudoja viso savo verslo potencialo.”

Pajamomis grįstas finansavimas leidžia greitai ir be užstato ar turto įkeitimo pasiskolinti apyvartinėms lėšoms, kurias elektroninės parduotuvės gali skirti prekių įsigijimui, reklamai ir pan.“, – aiškino D. Borisas.

Norinčios gauti finansavimą e. parduotuvės turi dirbti su viena iš e. prekybos sistemų „WooCommerce“, „Prestashop“, „Shopify“, veikti ne trumpiau nei 6 mėn., o mėnesinės pardavimo pajamos siekti daugiau nei 3 tūkst. eurų.

Pateikus prašymą paskolai, integruojama e. bankininkystės, marketingo ir e. prekybos sistemos į „Ecomland“ naudojamą „Softloans“ rizikos vertinimo sistemą, kuri įvertina e. parduotuvės ekonominę būklę, apyvartą, generuojamą grąžą iš pardavimo kampanijų ir pagal tai pateikia pasiūlymą finansavimui.

Vienas iš pirmųjų tokiu finansavimu pasinaudojęs knarkiu.lt vadovas Arnas Gaidelionis džiaugėsi, kad trūkstamas lėšas e. prekybai gavo vos per parą.

„Tai išskirtinė paskolų platforma, kuri supranta elektroninio verslo augimo svarbą ir pasiūlo apyvartines lėšas be užstato. Tokia vizija lemia ne tik sėkmingą verslą, bet ir teigiamą klientų patirtį. Pats skolinimosi procesas „Ecomland“ yra lengvas ir patogus.

Galėjau viską atlikti nuotoliniu būdu, o automatinis grąžinimas sumažina administracinį krūvį ir leidžia mano dėmesį sutelkti ties verslo plėtra“, – paslaugos privalumus vardijo A. Gaidelionis.

Kitas startuolio „Ecomland“ privalumas – vienkartinis administracinis mokestis. Pasak A. Gaidelionio, jokia kita finansinių paslaugų įstaiga negalėjo konkuruoti su startuolio pasiūlytomis sąlygomis. Aiški kaina yra ne tik ekonominis pranašumas, bet ir skatinantis veiksnys, padedantis verslui augti.

„Ecomland“ jau yra gavę beveik 100 paraiškų už daugiau nei 2 mln. eurų. Startuolio paslaugomis jau pasinaudojo tokios e. parduotuvės kaip pinkpharma.lt, asianblossom.lt, kimchinamai.lt ir kt.

Lietuvos technologijų bendrovė „Raso“ įdiegė radijo dažniu paremtą pažangią ilgalaikio turto apskaitos sistemą LR Seime. Sistema skaitmenizavo apie 30 tūkst. turto vienetų inventorizacijos procesą, kurį iki šiol LR Seimo kanceliarijos darbuotojams kasmet tekdavo atlikti rankiniu būdu.

Didins tikslumą ir skaidrumą

Į sistemos įrangą, programą bei jų diegimą investuoti beveik 33 tūkst. eurų. „Raso“ inventorizacijos sistemą įdiegė laimėjusi LR Seimo kanceliarijos paskelbtą viešąjį pirkimą.   

„Turto inventorizacija kiekvienais metais pareikalauja daug brangaus organizacijų ir įmonių darbo laiko. Turint daug ilgalaikio turto ar prekių likučių, procesas gali užtrukti net kelias savaites, tam prireikia kelių žmonių komandos. Jau kurį laiką stebime augantį susidomėjimą inventorizacijos skaitmeninimo sprendimais iš valstybės institucijų ir verslo“, – sako  Vitalijus Garbauskas, UAB „Raso“ direktorius.

Pasak jo, kompiuterinės įrangos, baldų ir kitokio turto bei prekių likučių inventorizacijos automatizavimas atpigina procesą, sumažina žmogiškų klaidų riziką, taip pat užtikrinamas proceso tikslumas bei turto valdymo skaidrumas.

Suskaičiuoja automatiškai

Seimo inventorizacijos sprendimas naudoja plačiai taikomą bevielio radijo dažnio identifikavimo (angl. Radio Frequency Identification RFID) technologiją. Ant kiekvieno apskaitomo daikto yra užklijuojamas žymuo, siunčiantis signalą.

Apskaitai naudojami duomenų kaupikliai – mobilaus telefono dydžio pramoniniai kompiuteriai, turintys integruotas RFID antenas. Jos nuskaito patalpoje esančių žymenų informaciją, perduodamą specialiu radijo dažniu.

Surinkti duomenys saugomi programinėje įrangoje, skirtoje turto valdymui. Seime įdiegta Slovakijos programinės įrangos bendrovės „Kodys Slovakia“ sukurta turto valdymo programa „Evidei Asset Management“. 

„Programinė įranga skaitmenizuoja turto duomenis, suteikia galimybę gauti visapusišką savo turto apžvalgą, turtą filtruoti skirtingais pjūviais, analizuoti ir teikti ataskaitas. Tikslūs ir išsamūs duomenys leidžia priimti objektyvius sprendimus dėl papildomo turto įsigijimo, jo priežiūros ar nurašymo“, – sako Michal Ilaš, „Evidei Asset Management“ partnerių vadovas.

Seime naudojami JAV gamintojo „Honeywell“ duomenų kaupikliai, jie taip pat turi integruotas vaizdo kameras, todėl inventorizacijos metu bus galima iškart padaryti turto nuotraukas, taip pat žymėti pastabas, pavyzdžiui, apie sugadintą ar pažeistą turtą. Visa ši papildoma informacija bus saugoma programoje kartu su pagrindine informacija apie turtą.

Plačiai taikoma technologija

RFID technologija jau naudojama daugelyje sričių, žymos integruojamos į asmens dokumentus ir mokėjimo korteles. Taip pat ši technologija taikoma prekių apsaugai knygynuose, drabužių parduotuvėse, naudojama gyvūnams ženklinti, automobilių imobilaizeriams gaminti.  

„Vienas didžiausių šios sistemos privalumų, jog nebereikia ranka skenuoti ant įrangos užklijuotų inventorizacijos kodų ar etikečių – tą automatiškai padaro duomenų kaupiklis per nuotolį. Užtenka pasivaikščioti po sandėlį ar patalpą, kurioje laikomas turtas, ir duomenų kaupiklis automatiškai surenka ten esančio turto informaciją. Sutikrinti reikia tik jei kažko trūksta, sistema tai parodo“, – pasakoja V. Garbauskas.

Eksperto teigimu, RFID žymenys – ilgalaikiai. Kartą užklijavus ir įdiegus sistemą, ja galima naudotis ilgus metus. 

Diegiama ir kitose šalyse

M. Ilaš pabrėžia, jog RFID technologija paremtas inventorizacijos automatizavimas diegiamas ir kitose šalyse. Jau veikiantys pavyzdžiai rodo, kad tokie spendimai 2-3 kartus pagreitina inventorizacijos procesą ir atitinkamai leidžia sutaupyti išlaidas personalui.

„Panašų sprendimą pritaikėme laboratorinės diagnostikos įmonei „Unilabs Slovakia“, veikiančiai 14-oje šalių. Įmonė turi apie 30 tūkst. vienetų inventorizuojamo turto, kuris laikomas 60-yje skirtingų vietų. Prieš automatizuojant procesą, visas skyrius darbuotojų rūpinosi inventorizacija, o dabar pakanka vos dviejų darbuotojų. Jiems inventorizacijos laikas sutrumpėjo perpus“, –  pasakoja M. Ilaš.

Pasak specialistų, išmanūs inventorizacijos sprendimai pritaikomi įvairaus dydžio ir sektoriaus įmonėms, o rankinė inventorizacija ilgainiui taps atgyvena.         

Daugiau informacijos: Vitalijus Garbauskas, UAB „Raso“ direktorius, tel. +370 650 23462, el. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., www.raso.lt

Spalio 24 d., ketvirtadienį, Vilniuje vyksiantis tarptautinis renginys „Crypto Talks. Vilnius 2024“ suburs kriptovaliutų ir blockchain technologijų profesionalus iš viso pasaulio. Vienas pagrindinių renginio tikslų  – aptarti Lietuvos, kaip augančio kriptovaliutų centro, vaidmenį.

Renginyje, kuris organizuojamas bendradarbiaujant su asociacija „Crypto  Economy Organisation“ (CEO), bus kalbama apie galimybes, rizikas ir esminius įrankius, reikalingus sėkmingai veiklai besiformuojančioje Lietuvos kriptovaliutų rinkos erdvėje. 

Renginyje dalyvaus Lietuvos banko Valdybos patarėjas Rosvaldas Krušna. Rinkai aktualius klausimus taip pat aptars Jonas Juengeris, Lietuvoje veikiančio „Binance“ kriptokeityklos padalinio „Bifinity“ vadovas, blokų grandinės duomenų platformos „Chainalysis“ vyresnioji sprendimų architektė Minh Ngoc Dao bei teisinių ir finansinių paslaugų bendrovės „Noewe“ asocijuotoji partnerė Ieva Bakutienė.

Konferencijoje bus aptartos temos, kurios apims kriptovaliutų reguliavimą, naujausias technologines tendencijas ir Lietuvos vaidmenį šioje erdvėje.

J. Juengeris, vienas renginio pranešėjų, teigia, kad šalies vaidmuo kriptovaliutų ekosistemoje pastaruoju metu itin sparčiai auga.

„Lietuva labai dideliu greičiu tampa vienu lyderiaujančių blokų grandinės inovacijų centru Europoje ir traukia viso pasaulio šio sektoriaus bendrovių dėmesį. Lietuva išsiskiria investicine ir reguliacine aplinka, šalyje netrūksta talentingų specialistų ir gyvybingos ekosistemos. Tokie renginiai kaip šis suburia idėjinius lyderius, reguliuotojus ir inovatorius, kurie formuoja finansų ateitį, ir aš džiaugiuosi, kad „Bifinity“ turi galimybę prisidėti prie diskusijų, padėsiančių dar labiau sustiprinti Lietuvos vaidmenį pasaulinėje kriptovaliutų scenoje“, – teigia J. Juengeris. 

Renginys skirtas blockchain ir kriptovaliutų erdvės profesionalams ir institucijoms, siekiant paskatinti, pasisemti svarbių įžvalgų iš pramonės lyderių ir įsitraukti į prasmingas diskusijas – renginyje dalyviai turės puikią galimybę bendrauti, dalintis idėjomis ir patirtimi su kolegomis bei industrijos novatoriais.

„Crypto Talks. Vilnius 2024“ vyks meno galerijoje ir modernioje biurų erdvėje „D9 – Artsy Office“, A. Domaševičiaus g. 9. Į renginį kviečiame registruotis čia: 

Registracija.