Rugsėjis 15, 2026

„Bifinity“ pasiekė vienaragio statusą ir įsitvirtino kriptovaliutų paslaugų lyderės pozicijoje

„Bifinity“, didžiausia šalyje kriptovaliutų keityklos operatorė, 2024-aisiais pasiekė precedento neturintį augimą – įmonės vertei viršijus 1 mlrd. eurų ji pasiekė vienaragio statusą. „Bifinity“ tapo vos antrąja finansinių technologijų bendrove Lietuvoje, pasiekusia tokią vertę.

Bendrovė skelbia 2024-aisiais įgyvendinusi reikšmingus tikslus ir dar labiau įtvirtinusi savo kaip svarbios žaidėjos pozicijas pasaulinėje kriptovaliutų ekosistemoje.

Praėjusiais metais, augant kriptovaliutų sektoriui, „Bifinity“ sulaukė didelio fiat (tradicinių) valiutų sandorių paslaugų naudotojų susidomėjimo. Tai parodė didėjantį kriptovaliutų paslaugų pripažinimą ir naudojimą, o rekordinės sandorių apimtys atspindėjo aukštą įmonės paslaugų kokybę ir patikimumą.

Siekdama paskatinti šį augimą „Bifinity“ dar labiau patobulino savo fiat paslaugas ir į partnerių sąrašą įtraukė keletą pasaulinio garso įmonių, taip plėsdama savo veiklos apimtis ir pasiekiamumą. 2024 metais įmonė pristatė naujas realaus laiko fiat paslaugas, įskaitant SEPA momentinius pervedimus, kurie leidžia naudotojams beprecedenčiu greičiu įnešti, prekiauti ir išsiimti lėšas. Daugelis pagrindinių „Bifinity“ fiat paslaugų naudotojų yra Lietuvos įmonės – tai pabrėžia šalies finansinių technologijų stiprybę ir kriptovaliutų teikiamą naudą vietos ekonomikai.

„2024 metai „Bifinity“ buvo labai reikšmingi. Mūsų augimas ir pasiekimai atspindi ne tik teigiamas tendencijas kriptovaliutų rinkoje, bet ir pasitikėjimą, kurį mūsų naudotojai rodo teikiamoms paslaugoms. Ypač didžiuojamės savo indėliu į Lietuvos finansinių technologijų ekosistemą ir vaidmeniu skatinant kriptovaliutų naudojimą pasauliniu mastu“, – sako Jonas Juengeris, „Bifinity“ generalinis direktorius.

Įmonės augimas Lietuvoje buvo ypač įspūdingas. „2024-ųjų rekordiniai pasiekimai tapo įmanomi tik dėl mūsų komandos sunkaus darbo ir palankios aplinkos Lietuvoje. Pasinaudodami šalies pasaulinio lygio talentais kriptovaliutų ir finansinių technologijų srityse, savo komandą Lietuvoje mes padidinome trigubai”, – sako J. Juengeris. „Didžiuojamės būdami asociacijos „Crypto Economy Organisation“ nariais ir prisidėję prie pirmosios plataus masto viešosios švietimo kampanijos Lietuvoje, padėjusios didinti visuomenės žinias apie kriptovaliutų pramonę ir naudą, kurią ji teikia vartotojams bei vietos ekonomikai.“

Žvelgiant į ateitį „Bifinity“ išlieka ištikima savo misijai skatinti masinį kriptovaliutų naudojimą ir stiprinti ryšius tarp tradicinės finansų sistemos ir kriptovaliutų pasaulio. Įmonė toliau investuoja į inovacijas, atitiktį reguliavimo reikalavimams ir bendruomenės įsitraukimą Lietuvoje, siekdama prisidėti prie finansų ateities kūrimo.

Lietuvos bankas: kriptoturto paslaugų licencijos siekiančios bendrovės turėtų paskubėti

Lietuvos bankas kol kas dar nėra sulaukęs nė vienos paraiškos gauti kriptoturto paslaugų licenciją, nors potencialūs dalyviai jas gali teikti nuo 2024 m. gruodžio 30 d. Apie tokią galimybę centrinis bankas skelbė iš anksto.

„Turime indikacijų, kad galimybe gauti licenciją Lietuvoje domisi nemažai bendrovių, todėl kviečiame nedelsti ir teikti paraiškas. Primename, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, paslaugas, susijusias su kriptoturtu, Lietuvoje galės teikti tik licencijuoti dalyviai. Savo ruožtu Lietuvos bankas skyrė daug laiko ir išteklių pasirengimui, todėl sieks užtikrinti, kad tinkamai pasirengusių dalyvių licencijavimo procesas būtų kuo efektyvesnis ir sklandesnis“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.

2024 m. gruodžio 30 d. visoje Europos Sąjungoje pradėtas taikyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2023/1114 dėl kriptoturto rinkų (MiCA reglamentas).

Lietuvoje šiuo metu galioja pereinamasis laikotarpis, kuris truks iki birželio 1 d. Iki jo pabaigos visos bendrovės, mūsų šalyje teikiančios ar ateityje ketinančios teikti su kriptoturtu susijusias paslaugas, privalo gauti veiklos leidimą (licenciją).

Įvertinęs sąlyginai trumpą pereinamąjį laikotarpį, praėjusiais metais Lietuvos bankas sustiprino licencijavimo ir priežiūros komandos pajėgumą. Siekdamas padėti potencialiems pareiškėjams, surengė konsultacinių renginių, patvirtino Kriptoturto paslaugų teikėjų licencijavimo taisykles. Jose nurodyta konkreti informacija, kurią turi pateikti pareiškėjas, siekiantis gauti kriptoturto paslaugų teikėjo licenciją.

Iš pareiškėjų tikimasi, kad jie tinkamai atliks namų darbus: paraišką gauti licenciją teiks gerai susipažinę su teisės aktais, o jų veikla atitiks aukščiausius standartus.

Ypatingą dėmesį Lietuvos bankas skirs pareiškėjo akcininkų ir vadovų reputacijai, lėšų kilmės skaidrumui, vadovų kvalifikacijai, pareiškėjo pasirengimui užtikrinti tvarią, saugią ir patikimą veiklą, įskaitant veiksmingą vidaus kontrolę bei rizikų valdymą.

Fiktyvioms, realios veiklos neketinančioms vykdyti (angl. empty shell) įmonėms ir pareiškėjams, kurie nepateiks prašomos informacijos arba teiks neišsamią, neteisingą, klaidinančią informaciją, kriptoturto paslaugų teikėjų licencijos nebus išduodamos.

Išsamią informaciją apie kriptoturto paslaugų licencijavimą rasite čia

„Fintech“ paslaugomis naudojasi kas trečias lietuvis, dar 19 proc. ketina išbandyti

36 proc. lietuvių naudojasi „fintech“ įmonių paslaugomis, tai parodė asociacijos „Fintech Hub LT“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Dažniausiai tokiomis paslaugomis naudojasi 18–45 metų amžiaus gyventojai, tačiau šias paslaugas vis dažniau atranda ir vyresnio amžiaus klientai. Kaip rodo bendrovės „Plaid“ duomenys, pagal „fintech“ paslaugų naudojimą lietuviai šiek tiek atsilieka nuo Jungtinių Amerikos Valstijų, kuriose šiomis paslaugomis naudojasi apie 48 proc. gyventojų.

„Fintech Hub LT“ vadovė Greta Ranonytė sako, kad „fintech“ sektorius turi potencialo augti. Tam reikalingos ne tik investicijos, bet ir visuomenės edukacija.

„19 proc. respondentų atsakė, kad artimiausiu metu planuoja išbandyti „fintech“ paslaugas. Tai rodo, kad žmonės yra žingeidūs, nori integruoti pažangias technologijas į savo kasdienybę. Šiuo metu dažniausiai „fintech“ paslaugomis naudojasi didmiesčių gyventojai, kurie sudaro atitinkamai 40 proc. paslaugų naudotojų, tačiau po truputį daugėja naudotojų ir už didžiųjų miestų ribų. Verta paminėti ir tai, jog 45 proc. respondentų atsakė, kad galbūt svarstytų išbandyti „fintech“ paslaugas. Tokių žmonių daugiausia yra didmiesčiuose“, – pastebi G. Ranonytė.

„Fintech Hub LT“ vadovė pažymi, kad dažniausi pliusai, kuriuos įvardijo respondentai – „fintech“ paslaugų patogumas ir draugiškumas vartotojui, žemesnės paslaugų kainos nei bankuose, platus paslaugų spektras, lengvumas ir greitis, norint tapti klientu.

Iš visų apklaustųjų, kurie naudojasi „fintech“, daugiausiai dėmesio skiriama mokėjimams, sąskaitų valdymui ir kortelių paslaugoms. Kitiems patrauklios paslaugos apima investavimą, paskolas ir finansų valdymo įrankius.

Tik 5 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų mano, kad „fintech“ paslaugos yra brangios, 4 proc. – nepatogios.

Sektorius auga kasmet

Finansų ekspertų vertinimu, „fintech“ sektorius Lietuvoje turi didžiulį augimo potencialą, ypač jei bus investuojama į švietimą, saugumo gerinimą ir konkurencingų sąlygų kūrimą. Artimiausiais metais prognozuojama, kad „fintech“ paslaugų naudotojų skaičius didės, o tai dar labiau skatins šio sektoriaus plėtrą.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra 276 „fintech“ įmonės, kurios aptarnauja 35 mln. Europos klientų, t. y. daugiau nei dešimtadalį visų suaugusių ES piliečių. Sektoriuje dirba apie 7,4 tūkstančio darbuotojų. „Fintech“ sektoriaus pajamų augimas pastebimas dėl didėjančio klientų skaičiaus ir stiprių Lietuvos pozicijų finansinių technologijų rinkoje.

„Investuok Lietuvoje“ duomenimis 2022 m. Lietuvos „fintech“ sektorius pritraukė apie 67,9 mln. eurų investicijų. Tai rodo stabilų sektoriaus augimą, kuris pritraukia tiek vietinius, tiek tarptautinius investuotojus. Šios investicijos daugiausia buvo skirtos įmonių plėtrai, naujų darbo vietų kūrimui ir aukštos pridėtinės vertės finansinių paslaugų tobulinimui

Lietuvos banko duomenimis, elektroninių pinigų (EPĮ) ir mokėjimo (MĮ) įstaigų licencinės veiklos pajamos 2024 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 431,4 mln. Eur – palyginti su atitinkamu laikotarpiu 2023 m., jos padidėjo 22,4 proc. Bendra įstaigų mokėjimo operacijų suma išaugo iki 140,7 mlrd. Eur. O tai – 36,7 proc. daugiau nei 2023 m. trečiąjį ketvirtį.

Apie tyrimą

Reprezentatyvų tyrimą apie gyventojų naudojimąsi „fintech“ paslaugomis 2024 m. lapkričio mėn. atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrime dalyvavo 1013 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų.

„Paysera“ įsigijo „Foxbox“ terminalus: užtikrins greitą paslaugų atnaujinimą gydymo ir kitose įstaigose

Finansinių technologijų bendrovė „Paysera“ iš įmonės „Foxpay“ įsigijo savitarnos mokėjimo terminalų tinklą „Foxbox“, kurio sklandžiu ir skubiu perleidimu rūpinosi Ieva Trinkūnaitė ir „Foxpay“ komanda. Pirmiausia „Paysera“ koncentruosis į kuo greitesnį paslaugų atnaujinimą – planuojama atkurti 120 esamų terminalų veiklą bei pasiūlyti 27 dar neeksploatuotus terminalus.

Pirminis paslaugų atnaujinimas, įskaitant mokėjimo funkcijas, bus užtikrintas per artimiausius du mėnesius.

Marijus Plančiūnas, „Paysera“ generalinis direktorius, teigia, kad sandoris įvyko sklandžiai ir profesionaliai, nes abi šalys prioritetu laikė greitą visuomenei svarbios paslaugos atnaujinimą.

„Terminalais kasdien naudojosi tūkstančiai žmonių, ypač gydymo įstaigose, todėl skubus veiklos atnaujinimas yra tiek mūsų, tiek „Foxpay“ prioritetas. Matėme dideles pastangas iš akcininkės Ievos Trinkūnaitės sklandžiai atkurti paslaugų teikimą. Įsigyti savitarnos terminalai pasižymi paprastu valdymu, padeda efektyviai trumpinti eiles ir yra patogūs naudoti visoms amžiaus grupėms, įskaitant vyresnio amžiaus žmones. Pirmiausia susitelksime į Lietuvos rinką, o vėliau, įvertinę sėkmingą patirtį, planuojame plėsti terminalų tinklą kitose „Paysera“ grupės šalyse“, – sako M. Plančiūnas.

Bendrovės specialistai sausio pirmoje pusėje susisieks su įstaigomis, kuriose įrengti terminalai, ir pristatys paslaugų tęstinumo galimybes.

Terminaluose, kurie toliau veiks su „Paysera“ prekės ženklu, gyventojai 2023 m. atliko 768 tūkst. mokėjimų už daugiau nei 34 mln. eurų. Didžioji dalis, arba 80 proc. terminalų, įrengti gydymo įstaigose.

Programinė įranga bus panaudota bankomatuose

„Paysera“ taip pat planuoja įsigytą terminalų programinę įrangą pritaikyti ir pradėtame vystyti bankomatų tinkle, kuriame šiuo metu naudojamos trečiųjų šalių technologijos. Tai reiškia, kad tiek bankomatai, tiek įsigyti terminalai ateityje veiks su ta pačia programine įranga.

Investicijos atsipirks per dvejus metus

Planuojama, kad investicijos į „Foxbox"“ terminalų tinklą atsipirks per maždaug dvejus metus. Atsipirkimas bus skatinamas plečiant terminalų paslaugų funkcionalumą bei pasiekiamumą kitose „Paysera“ grupės šalyse – Latvijoje, Estijoje, Kosove, Albanijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje.

Plėtra fizinėje prekyboje

„Paysera“, kurios pagrindinis verslas Baltijos šalyse yra mokėjimų apdorojimas elektroninėje prekyboje, pastaruoju metu vis labiau stiprina savo pozicijas ir fizinių mokėjimų rinkoje. 2024 m. pavasarį bendrovė įsigijo MB „Brand Lions“ sukurtą sprendimą, skirtą priimti mokėjimus kortelėmis ir perduoti kvitų duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai.

„Foxbox“ terminalų tinklo perėmimas yra dar vienas strateginis žingsnis siekiant sukurti visapusę mokėjimo ekosistemą.

ESMA įspėjimas investuotojams dėl kriptoturto

Nors nuo šiandien pradedamas taikyti Reglamentas dėl kriptoturto rinkų (MiCA reglamentas)atveria naują kriptoturto srities priežiūros erą, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (European Securities and Markets Authority, ESMA) įspėja investuotojus, kad prieš priimdami finansinius sprendimus dėl investavimo į kriptoturtą gerai apgalvotų savo finansinius poreikius bei tikslus.

Naujasis reguliavimas visų rizikų nepašalins

ESMA atkreipia investuotojų dėmesį, kad, nepaisant reguliavimo pokyčių, investicijos į kriptoturtą ir toliau yra rizikingos. Daugelis kriptoturto rūšių yra labai spekuliatyvios ir nepastovios, jų kainos gali netikėtai ir labai svyruoti, reikšmingai pasikeisti net ir per naktį. Todėl minėtas kainų šuolis galimai tėra tik dar vienas trumpalaikis svyravimas. Negana to, kriptoturtui būdinga ir su informacinėmis technologijomis susijusi rizika.

MiCA reglamente nustatyti saugikliai nėra taip plačiai taikomi, kaip tradicinių investicinių produktų atveju. Nors MiCA reglamentu siekiama sustiprinti investuotojų apsaugą, jis neužtikrina tokio paties apsaugos lygio, kaip tradicinių investicinių produktų atveju. Pavyzdžiui:

kriptoturtui nebus taikoma kompensacijų investuotojams schema. Tradicinėms investicinėms paslaugoms taikomose taisyklėse (2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, FPRD II ) nustatyta, kad investicinės įmonės privalo dalyvauti kompensacijų investuotojams mechanizmuose. Taip investuotojai gauna kompensaciją, jei, pavyzdžiui, investicinė įmonė bankrutuoja ir negali grąžinti investuotojui priklausančių finansinių priemonių (pvz., akcijų). MiCA reglamente panaši investuotojų apsauga nenustatyta. Tad, jeigu Jūsų kriptoturto paslaugų teikėjas nepajėgia grąžinti kriptoturto, jokios „saugos pagalvės“ nėra;
skirtingai nuo tradicinėms investicinėms paslaugoms taikomų taisyklių, MiCA reglamente nėra nustatyta, kad visi kriptoturto paslaugų teikėjai privalo kaupti informaciją apie klientus, kad įvertintų jų gebėjimą suprasti kriptoturto produktus, kuriais norima prekiauti;
kriptoturto paslaugų teikėjai nėra įpareigoti periodiškai pranešti klientams apie jų vardu laikomą kriptoturtą ir jo patikslintą ar esamą vertę.

Tikėtina, kad klientai galės pasinaudoti MiCA reglamento apsauga visa apimtimi ne iš karto. Dauguma ES valstybių nusprendė taikyti esamiems nacionaliniams kriptoturto paslaugų teikėjams pereinamąjį laikotarpį iki 18 mėn. nuo MiCA reglamento taikymo pradžios. Dėl to klientai pasinaudoti MiCA reglamente nustatytomis apsaugos priemonėmis visa apimtimi galės tik nuo 2026 m. liepos 1 d. Be to, nacionalinės finansų rinkos priežiūros institucijos turės ribotus įgaliojimus prižiūrėti kriptoturto paslaugų teikėjus, kol jiems bus suteikti šios veiklos leidimai. Iki to laiko šie įgaliojimai gali apsiriboti tik pinigų plovimo prevencijos priežiūra.

Klientai turėtų būti itin atsargūs, kai bendrauja ne su ES įmonėmis

Ne ES įsikūrusių įmonių siūlymai dėl investicijų į kriptoturtą ar susijusios paslaugos reiškia dar mažesnę apsaugą, didesnę sukčiavimo ir apgaulės riziką ir ribotą galimybę kreiptis į teismą (jei tokia galimybė apskritai yra), kilus ginčams ar pareiškus pretenzijas paslaugų teikėjui. Be to, ESMA pabrėžia, kad MiCA reglamentas neapsaugo investuotojų, kai kriptoturto paslaugas teikia ES leidimo neturinčios įmonės.

Ką turėtumėte žinoti ir tikrinti

Turėtumėte gerai žinoti ir suprasti būtent su kriptoturtu ir panašiais produktais bei paslaugomis susijusią riziką ir, įvertinę savo tikslus, finansinę padėtį, atidžiai pasverti, ar ši rizika Jums priimtina.

Galite susidurti su šiomis rizikomis:

prarasti visas investuotas lėšas;
per trumpą laiką kainos gali sparčiai kristi ir kilti;
tapti apgaulės, sukčiavimo, operacinių klaidų ar kibernetinių atakų auka;
mažai tikėtina, kad turėsite teisę į apsaugą ar kompensaciją, jei reikalai susiklostytų nesėkmingai.

Jei ketinate įsigyti kriptoturto arba susijusių produktų ir paslaugų, turėtumėte įsitikinti, kad:

galite sau leisti prarasti visas investuotas lėšas;
esate pasirengę prisiimti didelę riziką;
suprantate kriptoturto ir susijusių produktų bei paslaugų, kurių pageidaujate arba kurie jums buvo pasiūlyti, ypatybes;
galėsite tinkamai apsaugoti įrenginius, kuriuos naudojate kriptoturtui įsigyti, saugoti ar perduoti, įskaitant savo asmeninius atminties raktus;
kriptoturto, į kurį norite investuoti, emitentai turi teisę siūlyti tokį kriptoturtą ES;
paslaugų teikėjai, su kuriais susiduriate, turi reikiamus įgaliojimus teikti kriptoturto paslaugas ES.

Papildoma informacija

ESMA taip pat primena investuotojams Europos priežiūros institucijų pranešimus ir įspėjimus, susijusius su kriptoturto produktų siūlymu ir kriptoturto paslaugų teikimu ES:

bendras Europos priežiūros institucijų įspėjimas vartotojams dėl investavimo į kriptoturtą riziką;
ESMA pranešimas, kuriuo siekiama paaiškinti MiCA reglamento terminus ir paskatinti rinkos dalyvius bei nacionalines kompetentingas institucijas pradėti rengtis pokyčiams;
Europos bankininkystės institucijos pranešimas, kuriame išdėstyti lūkesčiai elektroninių pinigų (angl. electronic money token, EMT) ir su turtu susietų žetonų (angl. asset-referenced token, ART) emitentams nedelsiant laikytis MiCA reglamente nustatytų nurodymų ir primenama rizika vartotojams.

Originalus ESMA pranešimas (anglų kalba)

Plačiau: https://www.lb.lt/lt/naujienos/esma-ispejimas-del-kriptoturto

Ką žinote apie kriptovaliutas? Ne viskas, ką esate girdėję, yra tiesa

Kaip saugiai laikyti kriptovaliutas: žinokite 4 pagrindines taisykles

Kalbant apie kriptovaliutų saugumą dažniausiai akcentuojami įvairūs su finansiniais sukčiais ir jų kuriamomis schemomis susiję pavojai. Nors šių problemų mastas pastaruoju metu smarkiai išaugo ir kasmet atneša milijoninius nuostolius, negalima pamiršti, kad atsakomybė už turimų kriptovaliutų saugumą tenka ne tik jų prekybos sistemoms, bet ir patiems kriptovaliutų naudotojams bei savininkams.

Kadangi kriptovaliutos yra decentralizuotas turtas, jas laikyti saugiai yra kritiškai svarbu, o kiekvienam kriptovaliutų savininkui žinoti apie tokius dalykus kaip dviejų veiksnių autentifikaciją (2FA), pradinės frazės saugumą, viešųjų interneto prieigų vengimą – tiesiog būtina.

„Didžiosios, visuotinai pripažintos kriptovaliutų kompanijos kasmet labai daug investuoja į įvairias papildomas saugumo priemones ir užkerta kelia milijardinės vertės vagystėms. Deja, kiekvienais metais dėl nepakankamo dėmesio turimo turto apsaugai kibernetiniai nusikaltėliai pavagia didelius skaitmeninio turto kiekius. Reikia nepamiršti, kad kriptovaliutų saugumas labai smarkiai priklauso nuo individualių jų savininkų veiksmų, o saugus kriptovaliutų laikymas yra ir kiekvieno investuotojo atsakomybė“, – sako Jonas Juengeris, Lietuvoje veikiančio „Binance“ kriptokeityklos padalinio „Bifinity“ vadovas .

„Binance“ atstovas išskiria kelias pagrindines taisykles, būtinas kriptovaliutų saugumui užtikrinti.

Saugokite savo pradinę frazę

Pradinė frazė (kitaip – atkūrimo frazė, angl. seed phrase) yra vartai į kriptovaliutų piniginę ir kriptovaliutas. Tai 12–24 žodžių seka, kurią galima naudoti kaip pagrindinį piniginės raktą, jei prarandama prieiga prie piniginės arba tenka pereiti prie naujo įrenginio.

Jei kas nors kitas gauna prieigą prie asmeninės pradinės frazės, jis gali valdyti jūsų lėšas. Dėl šios priežasties pradinė frazė turi būti kruopščiai saugoma.

Kai tik gaunama pradinė frazė, ji neturėtų būti saugoma kompiuterio, telefono aplankuose arba debesų saugyklose. Jei saugosite frazę internete, ji gali būti pavogta.

Vienas iš būdų užtikrinti frazės saugumą – investuoti į aparatinės įrangos piniginę, kuri gali sukurti pradinę frazę ir saugoti ją ne internete. Kita galimybė – fiziškai pasidaryti pradinės frazės atsarginę kopiją saugykloje arba seife. Galite naudoti popierinę atsarginę kopiją, tačiau saugiau naudoti metalinę plokštelę su išgraviruota pradine fraze.

Norint dar labiau apsaugoti pradinę frazę, galima ją padalyti į kelias dalis ir laikyti skirtingose saugiose vietose, net banko saugyklose, seifuose ar pas patikimus asmenis. Vis dėlto idealiu atveju be jūsų niekas neturėtų turėti prieigos prie visų pradinės frazės dalių.

Naudokite saugias pinigines

Kriptovaliutų savininkų turimos pradinės frazės yra sukuriamos kriptovaliutų piniginėse. Tai skaitmeniniai įrankiai, skirti saugoti, siųsti ir gauti kriptovaliutas, pavyzdžiui, bitkoiną ar eterį. Tačiau skirtingai nuo tradicinių piniginių, kuriose laikomi fiziniai pinigai, kriptovaliutų piniginės saugo ne pačius kriptoaktyvus, o privačius raktus ir atkūrimo frazes, leidžiančias prieiti prie šių aktyvų blokų grandinėje. Pradinė frazė pateikiama kuriant naują piniginę, o vartotojas privalo ją užsirašyti ir patikimai saugoti.

Norint apsaugoti savo kriptovaliutas dėmesį visų pirmą reiktų atkreipti į taip vadinamas šaltąsias pinigines, kurios veikia neprisijungus prie interneto, todėl yra saugesnės. Jos idealiai tinka ilgalaikiam saugojimui.

Tuo tarpu karštosios piniginės yra prijungtos prie interneto, tad ir mažiau saugios. Kita vertus, jos patogesnės atliekant dažnas operacijas. Naudojant karštąsias pinigines vertėtų apsvarstyti galimybę išskaidyti turimą turtą.

Labai svarbu pasirinkti gerai žinomas ir patikimas pinigines ir keityklas, kurios pasižymi saugumu.

Venkite Wi-Fi

Turint kriptovaliutų negalima pamiršti, kad viešieji belaidžiai tinklai nėra itin saugūs ir atsparūs kibernetinėms atakoms. Jei prie savo kriptovaliutų piniginės prisijungiama arba operacijos atliekamos naudojant viešąjį belaidį interneto tinklą, labai rimtai rizikuojama turimu kriptoturtu.

Sukčiai neretai sukuria kenkėjiškus viešosios interneto prieigos taškus patikimais pavadinimais (pvz., „Viešbučio svečių belaidis tinklas“), siekdami perimti prisijungimo duomenis.

Jie taip pat gali perimti duomenis, perduodamus tarp belaidžio tinklo maršrutizatoriaus bei vartotojo įrenginio taip pasiekdami slaptą informaciją.

Naudodami programinę įrangą, sukčiai išbando daugybę vartotojo vardų ir slaptažodžių derinių, kad atrakintų maršrutizatoriaus valdymo sąsają. Venkite naudotis viešaisiais belaidžiais tinklais, kai norite prisijungti prie kriptovaliutų sąskaitos arba atlikti operacijas.

Naudokite dviejų faktorių autentifikaciją

Dviejų faktorių autentifikacija (arba 2FA) – tai papildomas apsaugos lygis, kuris padeda užtikrinti paskyrų saugumą internete.

Dviejų faktorių autentifikacija žymiai sumažina tikimybę, kad pašaliniai asmenys galės įsilaužti į paskyrą net jei sužinotų slaptažodį. Todėl šią autentifikaciją rekomenduojama naudoti jungiantis prie bet kokios paskyros, kurioje laikomi svarbūs asmeniniai ar finansiniai duomenys, taip pat ir kriptovaliutos.

Ši autentifikacija veikia pridedant antrą patvirtinimo žingsnį prie įprasto slaptažodžio: pirmiausia įvedamas slaptažodis, o tuomet sistema paprašo papildomo patvirtinimo kodo, kuris siunčiamas į telefoną arba generuojamas naudojant specialią autentifikacijos programėlę, pavyzdžiui, „Google Authenticator“.

Ar kriptovaliutos turi realią vertę?

iStock

Kriptovaliutų vertei augant ir sparčiai plečiantis į jas investuojančiųjų ratui, vis dar gaji nuomonė, kad kriptografinis turtas neturi realios vertės ir ateities. Vis dėlto šiuo metu vykstantis pasaulinis kriptovaliutų pripažinimas įrodo, kad skaitmeninis turtas nėra tik laikinas reiškinys – jis kuria realią vertę ir turi ekonominį poveikį.

Dažnai vyrauja nuomonė, kad kriptografinis turtas neturi realios vertės, nes nėra susijęs su jokiu fiziniu turtu. Pavyzdžiui, teigiama, kad kriptovaliutų vertei palaikyti trūksta aukso atsargų ar centrinių bankų garantijų, todėl jos neturi tvirto pagrindo.

Kuo pagrįsta tikroji kriptovaliutų vertė?

Prieš darant išvadą, kad kriptovaliutų vertei nėra tvirto pagrindo, verta panagrinėti, kuo apskritai grindžiama pinigų vertė.

Anksčiau vyriausybės savo valiutą susiedavo su fiziniu turtu, pavyzdžiui, auksu, taip suteikdamos pinigams saugų pagrindą. Šiandien dauguma tradicinių valiutų nebėra susietos su fiziniu turtu. Pavyzdžiui, JAV šio principo atsisakė 1971 m., kai prezidentas R. Nixonas dolerį dekretine valiuta (angl. fiat money) pavertė atsiedamas jį nuo aukso.

„Tad šiandien pinigų vertė grindžiama vyriausybės reguliavimu ir rinkos pasitikėjimu, o ne fiziniu turtu. Taigi vyriausybės išleisti pinigai, nesvarbu, ar tai būtų doleris, ar euras, savo vertę grindžia pasitikėjimu – vyriausybėmis, institucijomis ir ekonomika. Kriptovaliutos remiasi panašiu principu. Jų vertė kyla ne iš fizinio turto, o iš jų naudotojų pasitikėjimo, naudingumo ir technologinio saugumo. Dėl šių elementų kriptovaliutų tinklas yra saugi ir vertinga sistema“, – teigia Jonas Juengeris, Lietuvoje veikiančio vienos didžiausių pasaulyje kriptovaliutų keityklų „Binance“ padalinio „Bifinity“ vadovas.

Be to, kriptovaliutų vertę taip pat kuria ir blokų grandinės (angl. blockchain) technologijos bei, pavyzdžiui, bitkoino atveju, griežtai ribojamas valiutos vienetų skaičiaus – jų išleidžiama ne daugiau nei iš pradžių nustatyta.

Realūs sandoriai ir vertė

Nors vis dar ar yra manančių, kad kriptovaliutos neturi jokio realaus naudingumo, tikrovė yra kitokia. Dar 2010 m. įvyko pirmasis sandoris, kai už 10 tūkst. bitkoinų buvo nupirktos dvi picos. 10 tūkst. bitkoinų tuo metu buvo verti maždaug 41 JAV dolerio. Gegužės 22-oji kasmet minima kaip „Bitkoinų picos diena“.

„Šiandien kriptovaliutomis perkamas maistas, prenumeruojamos paslaugos ir fizinės prekės, o kriptovaliutų kortelėmis skaitmeninį turtą galima akimirksniu konvertuoti į pinigus perkant taip pat, kaip ir įprasta banko kortele“, – teigia J. Juengeris.

Kriptovaliutos tapo naudojamos tose vietovėse, kur tradicinės bankų paslaugos neveikia, pavyzdžiui, Pietų Amerikoje ir Afrikoje, nes suteikia galimybę teikti finansines paslaugas be bankų tarpininkavimo. Pavyzdžiui, Argentinoje ir Nigerijoje laisvai samdomi darbuotojai, dirbdami su tarptautiniais klientais, susiduria su atlyginimų vėlavimais ir įvairiais mokėjimų apribojimais, o kriptovaliutos palengvina operacijas.

Šiandien taip pat plačiai naudojami tarptautiniai kriptovaliutų pervedimai. Nigerijoje ir Argentinoje perlaidoms naudojami bitkoinai, todėl išvengiama didelių mokesčių.

2021 m. Nigerijos gyventojams buvo išsiųsta kriptovaliutų perlaidų už daugiau nei 2,4 mlrd. JAV dolerių. Šie pinigai padėjo skurstančioms šeimoms investuoti į švietimą ir verslą. Tai akivaizdus įrodymas, kad skaitmeninis pasaulis daro realią įtaką tiems, kurie neturi galimybės naudotis tradicinėmis finansinėmis paslaugomis.

Kriptovaliutų pripažinimas auga

Prognozuojama, kad iki 2024 m. kriptovaliutų turės 6,8 proc. pasaulio gyventojų – daugiau kaip 600 mln. žmonių. Tai aiškiai įrodo, kad skaitmeninis turtas nebėra mitas.

Permainų vėjai pučia ir pramonėje, ir vyriausybėse. Didelės korporacijos, tiek mažmeninės prekybos įmonės, tiek technologijų milžinės, pradeda priimti kriptovaliutas kaip atsiskaitymo priemonę.

Daugelis vyriausybių taip pat skiria rimtą dėmesį skaitmeniniam turtui, vis labiau populiarėja ir idėja įtraukti kriptovaliutas į valstybių turto fondus. Pavyzdžiui, Norvegijos valstybinis turto fondas, didžiausias pasaulyje, šiais metais gerokai padidino savo netiesiogines bitkoinų atsargas. Kai kuriose šalyse bitkoinai jau yra teisėta mokėjimo priemonė.

Didžiausios pasaulio investicijų milžinės, stambios ne finansų sektoriaus kompanijos ir net valstybiniai turto fondai pastaruoju metu į savo portfelius įtraukė didelius kriptovaliutų kiekius. Tarp tokių kompanijų yra, pavyzdžiui, „Goldman Sachs“ ir „Morgan Stanley“. Su finansų sektoriumi nesusijusios viešos įmonės, pavyzdžiui, „MicroStrategy“ ir „Block“, savo balansuose turi skaitmeninio turto.

„Augantis pripažinimas įrodo, kad nors kriptovaliutos vis dar yra ankstyvoje vystymosi stadijoje, jos sparčiai artėja prie visuotinio pripažinimo. Realios taikymo sritys, augantis pasitikėjimas ir masinis pritaikymas patvirtina, kad skaitmeninis turtas turi realią vertę, net jei ji nėra tokia reali, kaip laikant grynuosius pinigus rankoje. Baimė dėl tariamo kriptovaliutos bevertiškumo blėsta, nes vis daugiau žmonių ir institucijų įsisavina blokų grandinės technologijas“, – teigia J. Juengeris.

Pranešimą paskelbė: Mindaugas Biliauskas, UAB Headline Agency

„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.

ES kriptovaliutų rinkoje gali nelikti vienos populiariausių valiutų

Nuo gruodžio 30 d., įsigaliojus Europos Komisijos reglamentui MiCA (angl. Markets in Crypto-Assets Regulation), reguliuojančiam kriptoturto rinkas, kriptovaliutų verslų ir investuotojų laukia svarbūs pokyčiai. Vienas jų – gresia populiariausios stabilizuotosios kriptovaliutos „Tether“ (USDT) pasitraukimas iš Europos Sąjungos rinkos.
Kriptovaliutų rinkų ekspertas, įmonių atitikties specialistas, daugelį metų dirbantis pinigų plovimo prevencijos srityje, Sigitas Živoltas teigia, kad šios stabilizuotos valiutos naudojimas gali būti apribotas dėl jos neatitikimo netrukus įsigaliosiančiam Europos Komisijos reglamentui.
„MiCA reglamentas nustato pakankamai griežtus reikalavimus įmonėms, leidžiančioms stabilizuotuosius žetonus. Jos privalės būti Europos Sąjungoje įsisteigę juridiniai asmenys, gavę specialią veiklos licenciją. Leidimas veiklai nebus išduodamas neparengus ir nepateikus „baltosios knygos“, kurioje turės būti išdėstyta visa projekto techninė informacija. Leidimo negaus ir neturintys suformuoto pakankamo nuosavo kapitalo bei likvidumo rezervo. Kiekvienam stabiliųjų žetonų turėtojui taip pat turės būti suteikta teisė išpirkti jo turimus žetonus vos jam panorėjus, be jokių mokesčių. Tuo tarpu viena populiariausių stabilizuotų valiutų „Tether“, kuri susieta su JAV doleriu ir funkcionuoja kaip skaitmeninis internetinis doleris, sulaukė Europos Komisijos kirčio, nes neatitiko kai kurių iš čia paminėtų reglamento reikalavimų. Todėl šios stabilizuotosios virtualiosios valiutos ateitis nuo 2025-ųjų metų yra labai miglota“, – sako S. Živoltas.
„Tether“ stabilizuotoji virtualioji valiuta buvo sukurta siekiant užtikrinti stabilią virtualios valiutos kainą, kuo nepasižymi tokios valiutos, kaip, pavyzdžiui, „Bitcoin“. „Tether“ valiutą 2014 m. sukūrė Kinijoje, Honkonge registruota įmonė „Tether Limited“.
„Tether“ šiuo metu užima net 70 proc. stabiliųjų valiutų rinkos dalies. 2019 metais „Tether“ aplenkė bitkoinus ir tapo perkamiausia kriptovaliuta visame pasaulyje, turinčia daugiau nei 350 mln. vartotojų. Per pirmąjį šių metų pusmetį įmonė uždirbo 5,2 mlrd. JAV dolerių pelno.
Sigitas Živoltas pastebi, kad į žinią apie „Tether“ neatitikimą MiCA reglamentui sureagavo ne tik kriptovaliutų biržos, bet ir pati „Tether Limited“.
„Nors „Tether Limited“ jau seniai kritikuojama dėl nepakankamo skaidrumo, visgi, kaip galima buvo nuspėti, šios kriptovaliutos neatitikimas MiCA reglamentui sulaukė nemažo atgarsio. Greitai į žinią sureagavo didžiausia JAV kriptovaliutų keitimo platforma „Coinbase“, kuri planuoja pašalinti šią skaitmeninę valiutą iš savo platformos. Tuo tarpu iš pačios „Tether Limited“ sklinda kalbos, kad įmonė, siekdama atitikti reikalavimus, kuria Europos rinkai pritaikytą technologinį sprendimą. Viena vertus, laiko iki MiCA reglamento įsigaliojimo liko visai nedaug, todėl vienai populiariausių kriptovaliutai kyla pagrįsta grėsmė neišlikti ES rinkoje, kita vertus, įmonės pastangų atitikti reglamentą taip pat nereikėtų nurašyti ir į jas gali būti atsižvelgta. Neabejotinai. toks „Tether“ neapibrėžtumas tikrai paveiks kriptovaliutų rinką“, – mano S. Živoltas.
Jis tikisi, kad naujasis ES kriptoturto rinkų reglamentas atneš daugiau naudos ne tik investuotojams, bet ir ilgainiui patiems kriptovaliutų verslams.
„MiCA reglamentas ir buvo sukurtas tam, kad padidintų kriptovaliutų rinkos skaidrumą, vartotojų ir investuotojų apsaugą ir padėtų išlaikyti finansinį kriptoturto rinkos stabilumą. Visgi reglamento pradžioje dalis kriptovaliutų verslų, siekiančių atitikti reglamentą, gali patirti nemažų turbulencijų. Pastangos atitikti naująjį ES reglamentą pareikalaus nemažų resursų. Atitiktis arba neatitiktis reglamentui gali nulemti vienų ar kitų kriptovaliutų populiarumą ir net, kaip „Tether“ atveju, jų išlikimą. Visgi šias turbulencijas išgyvenę ir prie reglamento prisitaikę kriptovaliutų verslai ES rinkoje turėtų įgyti didesnį patikimumą ir stabilumą. Todėl Europos Sąjunga taps dar patrauklesne vieta investicijoms į kriptovaliutas ir su jomis susijusių verslų plėtrą“, – teigia S. Živoltas.
Kriptovaliutų naujienų portalo „Coinwire“ duomenimis, Europoje sudaroma net 37,32 proc. visų kriptovaliutų prekybos sandorių, kurių skaičius sparčiai auga. Taip pat Europoje registruojama vis daugiau kriptovaliutų verslų. Vien Lietuvoje šiuo metu jau yra įregistruota daugiau nei 600 su kriptovaliutomis susijusių verslų. Dėl to naujasis ES reglamentas neabejotinai padarys itin didelę įtaką visai kriptovaliutų rinkai.

Spalio kriptovaliutų rinkos apžvalga: bitkoinas priartėjo prie visų laikų kainos rekordo

Spalį kriptovaliutų rinka pasižymėjo didele dinamika: bitkoinas (BTC) demonstravo įspūdingą brangimą, kiek kukliau, tačiau augo ir kitų pagrindinių kriptovaliutų vertė.

Bitkoino kainos judėjimas link istorinės viršūnės rinkoje skatina optimizmą ir teigiamus lūkesčius, apžvelgdamas praėjusį kriptovaliutų rinkos mėnesį sako Jonas Juengeris, Lietuvoje veikiančio „Binance“ kriptokeityklos padalinio „Bifinity“ vadovas.

Spalį bitkoinas pradėjo kainuodamas 52 778 eurus, o užbaigė pabrangęs 26,7 proc. – iki 66879 eurų. Po tokio augimo bitkoinas dabar yra labai arti savo visų laikų rekordinės vertės – 68403 eurų. Aktyvūs išlieka instituciniai investuotojai, o blokų grandinės duomenys rodo, kad ilgalaikiai saugotojai ir kasėjai neskuba parduoti savo pozicijų, o tai įprastai yra stiprios rinkos požymis.

Eterio (ETH), antrosios pagal dydį kriptovaliutos vertės augimo tendencijos buvo gerokai kuklesnės, tačiau teigiamos: mėnesį ši kriptovaliuta pradėjo nuo 2347 eurų ir baigė ties 2460 eurų žyma, t. y. jos kaina padidėjo 4,8 proc. Vis dėlto nepaisant nuosaikaus kainos augimo aktyvumas eterio tinkle išlieka didelis, o tai rodo nuolatinį susidomėjimą platformos decentralizuotų finansų (DeFi) sprendimais.

Kriptovaliuta „Build-and-Build“ (BNB) išlaikė stabilesnį kursą, palyginti su bitkoino raliu, ir mėnesį pradėjusi su 515 eurų verte baigė kainuodama 551 eurą, t. y. pabrango 7 proc. BNB dar kartą įrodė, kad yra stabilus turtas neramioje rinkoje, investuotojams galintis pasiūlyti alternatyvą portfelyje greta labiau kintančios vertės turto.

JAV prezidento rinkimai taip pat daro pastebimą poveikį rinkai, nepriklausomai nuo būsimų rinkimų rezultatų. Dar vienas įdomus įvykis – „Microsoft“ akcininkams mestas pasiūlymas diversifikuoti bendrovės turtą ir padidinti akcininkų vertę investuojant į bitkoinus.

Bendrovės valdyba paragino akcininkus balsuoti prieš šį pasiūlymą. Tačiau „BlackRock“, didžiausia pasaulyje turto valdytoja, kuriai priklauso 7,3 proc. „Microsoft“ akcijų, taip pat turi balsavimo teisę ir greičiausiai pritaria pasiūlymui, nes yra suinteresuota platesniu kriptovaliutų įsisavinimu. Jei šis pasiūlymas būtų priimtas, tai būtų dar vienas stiprus kriptovaliutų pripažinimo tradiciniame finansų pasaulyje signalas.

Reziumuojant, bendros rinkos nuotaikos yra labai teigiamos, o dauguma analitikų sutinka, kad naujas visų laikų bitkoino vertės rekordas jau netoli.

Pranešimą paskelbė: Mindaugas Biliauskas, UAB Headline Agency
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.