FinTech naujienos

Rugpjūtis 12, 2026

Kriptovaliutų ekspertas įvardijo sektorius, kuriems Web3 atvers daugiausia galimybių

Pastaruoju metu technologijų ir finansų pasaulyje vis dažniau minima daugeliui dar menkai pažįstama sąvoka Web3. Skirtingai nei dabartinis visų naudojamas Web2 tinklas, kurio pagrindą sudaro didžiosios technologijų platformos ir jų valdoma duomenų infrastruktūra, Web3 siekia patiems vartotojams internete suteikti daugiau kontrolės ir nuosavybės teisių. Investicijos į Web3 projektus ir infrastruktūrą pastaruoju metu sparčiai auga, o šios srities inovacijos vis dažniau peržengia kriptovaliutų pasaulio ribas.

Technologijos esmė – veikti be tarpininkų, pasitelkiant blokų grandinės (angl. blockchain) technologiją. Web3 atveria visiškai naują finansų sektoriaus erą, kurioje tarpininkų poreikis mažėja, o galimybių – daugėja. Tradiciniai bankai ar finansinės institucijos Web3 eroje nebėra būtini, nes decentralizuotos finansų platformos (DeFi) leidžia žmonėms skolintis, investuoti ar vykdyti sandorius tiesiogiai, be tarpininkų. Visi sandoriai įrašomi blokų grandinėje – jie tampa skaidrūs, saugūs ir nekintami.

„Šiandien kriptovaliutų pasaulyje tai viena karščiausių temų. Tai, kas dar prieš kelerius metus atrodė lyg mokslinė fantastika, šiandien tampa realybe ir pritaikoma praktiškai. Sektorius pamažu juda iš eksperimentavimo į brandos etapą. Web3 technologijos vystosi žaibiškai – netolimoje ateityje jos vis dažniau bus taikomos mūsų kasdienybėje“, – sako Jonas Juengeris, didžiausios šalies kriptovaliutų bendrovės „Bifinity“ vadovas.

Kriptovaliutos ir kitos skaitmeninės turto formos suteikia galimybę lengviau dalyvauti tarptautinėse finansų rinkose, atveria prieigą prie naujų investicinių produktų ir skatina inovacijas.

„Paprastai tariant, Web3 kuria labiau prieinamą, demokratišką ir skaidrų finansų pasaulį, kuriame kiekvienas vartotojas gali tapti savo finansų valdytoju be jokių tarpininkų“, – priduria J. Juengeris.

Palies ne vieną verslo sektorių

Bendrovės vadovo teigimu, Web3 daugiausia galimybių suteiks finansų sektoriui, kūrybinėms industrijoms, nuo patikimų tiekimo grandinių priklausančioms bendrovėms, taip pat duomenų valdymo, tapatybės nustatymo iššūkių turinčioms įmonėms.

Pavyzdžiui, finansų pasaulyje ši technologija suteikia galimybę skolintis, investuoti ar atsiskaityti tiesiogiai, be bankų įsikišimo. Sandoriai įrašomi į blokų grandinę, todėl jie tampa skaidrūs, greiti ir pigesni.

Didelę įtaką Web3 turi ir verslo santykiams – išmaniosios sutartys leidžia automatiškai įvykdyti susitarimus be notaro ar tarpininko, o tiekimo grandinėse galima sekti kiekvieną žingsnį nuo gamybos iki kliento.

Kūrybos pasaulyje menininkai ir autoriai gali tiesiogiai parduoti savo darbus skaitmeniniu formatu, paversdami juos unikaliu žetonu (NFT). Tai leidžia kūrėjams gauti atlygį be tarpininkų – galerijų, leidėjų ar prekybos platformų.

Svarbus pokytis vyksta ir duomenų valdymo srityje – žmonės gali patys kontroliuoti savo skaitmeninę tapatybę ir nuspręsti, su kuo dalintis informacija, užuot pasikliovę didžiosiomis technologijų įmonėmis. Net kasdienės paslaugos, pavyzdžiui, bilietų pirkimas, draudimo sutarčių pasirašymas ar nekilnojamojo turto sandoriai, ateityje galės būti atliekamos tiesiogiai, greitai ir be papildomų mokesčių.

Web3 siekia sukurti internetą, kuris priklauso žmonėms – vietoje tarpininkų vartotojai patys valdo bet kokią savo nuosavybę.

Erdvės tobulėti vis dar nemažai

Nors Web3 technologijos žada skaidresnį, decentralizuotą internetą, šiandien šis sektorius vis dar turi nemažai erdvės tobulėti.

Dauguma decentralizuotų tinklų vis dar negali prilygti tradiciniams Web2 sprendimams greičiu ir patogumu vartotojams. Tai stabdo platesnį technologijos pritaikymą kasdienėms paslaugoms.

Kitas reikšmingas iššūkis – reguliacinis neapibrėžtumas. Įvairiose šalyse vis dar diskutuojama, kaip traktuoti kriptovaliutas, tokenus ar decentralizuotas organizacijas (DAO). Dėl to verslams vis dar sunku aiškiai suprasti, ar verta investuoti ir plėtoti Web3 projektus.

Vartotojų pasitikėjimas – dar viena jautri sritis. Po kelių didelio masto kriptovaliutų rinkos sukrėtimų, nepatikimų biržų bankrotų ar „kilimų traukimo“ (angl. rug pull) atvejų visuomenė atsargiau žvelgia į decentralizuotas technologijas. Tad vis dar svarbu įrodyti, kad Web3 tinklas gali būti ne tik inovatyvus, bet ir saugus bei atsakingas.

Galiausiai, išlieka ir ekologiniai klausimai – kai kurios blokų grandinės platformos sunaudoja daug energijos atlikdamos sandorius ir taip prisideda prie klimato kaitos problemų.

„Visa“ regione stiprina „fintech“ ekosistemą – startuoliai kviečiami teikti paraiškas „Visa Innovation Program Europe“ programai

Pasaulinė mokėjimų technologijų bendrovė „Visa“, bendradarbiaudama su „Tenity“, pristato „Visa Innovation Program Europe – Nordics & Baltics“ – į pilotinius projektus orientuotą bendradarbiavimo platformą, kuria siekiama spartinti „fintech“ sektoriaus augimą. Startuoliams bus suteikiama galimybė užmegzti ryšius su plačiu „Visa“ partnerių ir klientų tinklu, jungiančiu 200 šalių, bei naudotis „Visa“ technologijomis, resursais ir patirtimi.

„Didžiuojamės galėdami pristatyti „Visa Innovation Program Europe – Nordics & Baltics“ platformą. Šis regionas pasižymi verslumu ir skaitmeniniu pažangumu „fintech“ srityje. Atnešdami čia mūsų patikrintą inovacijų platformą, padedame startuoliams atrasti naujų galimybių plėstis, bendradarbiauti ir kurti mokėjimų ateitį tiek vietiniu, tiek pasauliniu mastu“, – sako Philipas Konopikas, „Visa“ Šiaurės ir Baltijos šalių regiono vadovas.

Iki šiol „Visa Innovation Program Europe“ padėjo 120 sėkmingų „fintech“ įmonių aštuoniose šalyse, atrinktų iš daugiau nei 1 200 paraiškų. Šiaurės ir Baltijos šalims šįkart skirta programa leis spartinti „fintech“ sektoriaus plėtrą šiame regione, skatinant startuolių ir „Visa“ pasaulinės ekosistemos bendradarbiavimą, kad inovatyvūs sprendimai rinką pasiektų greičiau ir efektyviau.

„Lietuva tapo vienu iš pagrindinių „fintech“ centrų Europoje, o ši programa šią poziciją dar labiau sustiprins. Sujungdami Lietuvos startuolius su „Visa“ pasauliniu tinklu ir patirtimi, galime paspartinti jų augimą ir paremti pažangiausių mokėjimų sprendimų kūrimą“, – sako Juris Paegle, „Visa“ Lietuvos padalinio vadovas.

„Visa Innovation Program Europe – Nordics & Baltics“ programa regiono „fintech“ įmonėms atvers naujas galimybes. Dalyviai galės naudotis „Visa“ API per „Visa Developer Platform“, pasiekti pasaulinius investicinius tinklus per „Tenity“ ir tyrinėti naujas rinkas. Programoje taip pat numatyta patyrusių pramonės ekspertų mentorystė bei bendradarbiavimo galimybės su regioniniais bankais bei finansų institucijomis.

Daugiau nei 160 „Visa Innovation Program“ partnerių ši programa suteikia galimybę pasinaudoti kruopščiai atrinkta inovatyvių „fintech“ įmonių baze ir užtikrinti tiesioginį kelią į naujus skaitmeninius sprendimus taupant laiką ir lėšas.

„Šios programos startas sutampa su itin sparčiu regiono „fintech“ sektoriaus augimu, kurį skatina gyvybinga startuolių bendruomenė ir naujos technologijos. Tai svarbus žingsnis, atnešantis „Visa“ patikrintą platformą į vieną iš dinamiškiausių Europos centrų. Ji skatins bendradarbiavimą, spartins inovacijas, leis atverti naujas augimo galimybes bei sustiprins regiono, kaip skaitmeninių finansų lyderio, poziciją pasaulyje. Džiaugiamės galėdami kartu su „Visa“ pristatyti šią iniciatyvą Šiaurės ir Baltijos šalims“, – sako Kaanas Akinas, „Tenity“ vykdomasis partneris ir komercijos vadovas.

Programa atvira visoms Šiaurės ir Baltijos šalių „fintech“ įmonėms, turinčioms stiprią rinkos poziciją. Paraiškos priimamos nuo spalio 6 d., o atrinkti dalyviai bus paskelbti gruodį.

Daugiau informacijos ir paraiškų teikimas: https://www.visainnovationprogram.com/nb/

Bitkoino kainai vėl mušant rekordus perspėja apie augantį finansinių sukčių apetitą: netikėkite pažadais, neatskleiskite duomenų, būtinai praneškite teisėsaugai

Bitkoino, pagrindinės pasaulio kriptovaliutos, kaina kirto rekordinę 125 tūkst. JAV dolerių kainos ribą. Tai įspūdingas šuolis turint omenyje, dar balandį bitkoinas kainavo mažiau nei 80 tūkst. JAV dolerių. Deja, itin sėkmingi šios kriptovaliutos metai ne tik žadina investuotojų viltis ateityje išvysti dar spartesnį kainos augimą, bet ir augina finansinių sukčių apetitą.

Bitkoino kainos augimas pateisina investuotojų optimizmą. Didžiausios pasaulyje kriptovaliutų prekybos biržos „Binance“ Lietuvoje šiemet atliktas kriptovaliutų naudotojų tyrimas atskleidė, kad beveik ketvirtadalis (24 proc.) platformos naudotojų prognozavo, jog dar 2025-aisiais pagrindinė kriptovaliuta peržengs 125 tūkst. JAV dolerių kainą.

Vertindami bitkoino perspektyvas artimiausioje ateityje – 2030 metais – daugiausia apklaustųjų, beveik 28 proc., atsakė manantys, kad kriptovaliutos kaina įsitvirtins 200–300 tūkst. JAV dolerių intervale. Beveik 11 proc. viliasi kur kas didesnio augimo – iki 300–400 tūkst. dolerių. Daugiau nei 7 proc. respondentų prognozavo, kad bitkoino vertė pasieks 400–500 tūkst. dolerių, dar panašiai tiek pat – ir pusės milijono JAV dolerių ribą.

Kriptovaliutų kainoms augant ir vis didesniam žmonių ratui imant domėtis jų investicinėmis galimybėmis auga ir rizika susidurti su patiklių žmonių ieškančiais finansiniais sukčiais. Nors apie sukčiavimą siekiant išvilioti pinigus kalbama vis dažniau ir vis daugiau žmonių su juo susiduria, nusikaltėlių schemos tampa vis išradingesnės ir įtikinamesnės, jas atpažinti darosi vis sudėtingiau.

Lietuvoje veikiančio „Binance“ padalinio „Bifinity“ vadovas Jonas Juengeris pastebi, kad bitkoino vertės augimas nepaisant trumpalaikių svyravimų rodo neblėstantį investuotojų optimizmą. Vis dėlto jis pažymi, kad šiame kontekste vienas pagrindinių bendrovės tikslų šviesti vartotojus ir mokyti juos investuoti saugiai tampa dar svarbesnis.

„Šiai sričiai skiriame itin didelį dėmesį. Glaudžiai bendradarbiaujame su šalies ir tarptautine teisėsauga, nuolat dalijamės informacija ir turimomis žiniomis apie naujas schemas, sukčiavimo atvejus. Akivaizdu, kad vienas iš svarbiausių ginklų prieš šiuos nusikaltėlius yra gyventojų informavimas ir mokymas atpažinti sukčiavimo metodus. Mes aktyviai stebime rinką dėl įvairių sukčiavimo atvejų ir jei pastebime atakų padidėjimą tam tikroje šalyje, iš anksto įspėjame tos šalies vartotojus programėlės žinute būti ypač atsargiems. Jei naudojatės „Binance“ programėle, perspėjimus greičiausiai esate matę“, – sako J. Juengeris.

Stebi sukčių suaktyvėjimą

Pastaruoju metu bendrovė fiksavo sukčiavimo atvejų žinučių programėlėse – „Viber“, „WhatsApp“, „Telegram“ ir kt.

Sukčiai automatizuotai prideda žmones į tariamai oficialias grupes, naudodami tokių gerai žinomų įmonių kaip „Binance“ logotipus. Grupėse dažniausiai vartojama prasta, mašininė kalba, o jų tikslas – įtikinti vartotoją sumokėti už tariamas VIP investavimo paslaugas ar mokymus.

Čia dažnai siūlomos ir netikros dovanos – grupių nariams pažadamos nemokamos kriptovaliutos, nors iš tikrųjų niekas nieko nedalija, o sukčiai prašo mokėti „dalyvio mokestį“ arba išvilioja konfidencialią informaciją, pavyzdžiui, prisijungimus prie bankų sąskaitų ar kriptovaliutų piniginių.

Į neaiškias grupes šiose programose įtrauktus vartotojus J. Juengeris perspėja, kad jos neturi jokio ryšio su „Binance“, o apie kiekvieną tokią užfiksuotą grupę nedelsiant pranešama, kad būtų imtasi veiksmų.

„Jokia gerai žinoma ir patikima investicijų platforma nekuria viešų grupių ir automatiškai neprideda prie jų žmonių. Tokie kanalai neturi nieko bendro su įmonėmis, kurių vardu prisidengia, nors gali atrodyti įtikinamai. Visų pirma, būkite ypač atsargūs su nepageidaujamomis žinutėmis ar kvietimais, kurie žada greitą pelną ar išskirtines investavimo galimybes. Visada tikrinkite šaltinius, o jei kyla įtarimų – pasitikrinkite informaciją oficialiuose įmonių tinklalapiuose arba pasikonsultuokite su patikimais šaltiniais. „Binance“ ar „Bifinity“ niekada nesusisiekia su žmonėmis be jų prašymo, nesuteikia finansinių patarimų ir nerekomenduoja investicijų“, – pabrėžia bendrovės vadovas.

Schemos – įvairiausios

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, vien per antrąjį šių metų ketvirtį gyventojai prarado beveik 7 mln. eurų. Užfiksuota 4,5 tūkst. bandymų išvilioti pinigus, nusitaikyta į 20 mln. eurų. Finansų įstaigos sustabdė 12,2 mln., o 630 tūkst. eurų grąžinta nukentėjusiesiems.

Netikros grupės pokalbių platformose – tik viena iš daugelio sukčių naudojamų schemų. Daug nuostolių gyventojams pridaro autoritetingais asmenimis apsimetę nusikaltėliai. Jie prisistato kaip pareigūnai ar įmonių darbuotojai, siekdami išvilioti pinigus ar konfidencialią informaciją. Labai svarbu neužmiršti – jokie institucijų darbuotojai niekada nesikreips tiesiogiai, neprašys asmeninių duomenų, prisijungimų kodų ir panašios informacijos.

Investavimui populiarėjant vis dažniau pasitaiko investicinio sukčiavimo atvejų. Tai apgaulės, kai investuojant per tam tikras svetaines, programėles ar brokerius žadama itin didelė grąža. Sukčiai dažnai prisistato kaip ekspertai ir iš pradžių moka dalį „grąžos“, tačiau galiausiai investuotojai praranda visas savo lėšas.

Investuotojų pasaulyje puikiai žinomos ir „kilimų traukimo“ (angl. „rug pull“) schemos – tai apgaulė, kai kriptovaliutų projekto kūrėjai pritraukia investuotojų pinigus, o vėliau staiga sustabdo projektą ir pasisavina visas lėšas.

Svarbu mokėti atpažinti ir Ponzi schemas, kai grąža investuotojams kurį laiką mokama iš naujų dalyvių įmokų, o ne iš realaus pelno. Dalyviai dažnai įtikinami įtraukti draugus ar artimuosius, o galiausiai schemos sugriūva ir visi lieka be pinigų.

Ką daryti susidūrus su sukčiais ar nukentėjus?

Pastebėjus, kad esate pridėti į įtartiną grupę – rekomenduojama ją nedelsiant palikti ir pranešti apie sukčiavimą programėlės administracijai.

Jei tapote sukčiavimo auka, svarbiausia veikti nedelsiant. Kuo greičiau apie schemas pranešama, tuo didesnė tikimybė sustabdyti sukčius ir apsaugoti kitus.

„Kreipkitės į teisėsaugą ir praneškite apie incidentą pačiai platformai, kurios vardu naudojantis įvyko apgavystė. Svarbu pateikti kuo daugiau informacijos: naudotojo vardą, profilio nuorodą, pokalbių turinį, ekrano nuotraukas ar kitus įrodymus“, – pataria J. Juengeris.

Ekspertai pabrėžia, kad vienas veiksmingiausių ginklų prieš sukčius – budrumas, atsargumas ir žinojimas, kokiomis schemomis jie dažniausiai naudojasi, bei neabejingumas apie sukčiavimo atvejus informuojant teisėsaugos institucijas.

Naujas „fintech“ žaidėjas Lietuvoje – „payabl.“ pasirinko Vilnių plėtrai Baltijos šalyse ir Skandinavijoje

Europos elektroninių pinigų įstaiga (EMI) „payabl.“ steigia naują padalinį Vilniuje, kuris taps pagrindine įmonės veiklos baze Baltijos ir Šiaurės Europos šalyse. Šis žingsnis leis plėsti komandą, stiprinti paslaugų pasiūlą ir atliepti augančią verslų paklausą moderniems finansiniams sprendimams.

Rugsėjo 24 d., 2025. „payabl.“, Europos finansinių technologijų bendrovė, siūlanti mokėjimų sprendimus ir verslo sąskaitas įvairių sektorių įmonėms, atidaro padalinį Lietuvoje. Bendrovė jau kelerius metus telkė komandą Vilniuje, o dabar miestas tampa pagrindiniu plėtros centru Baltijos regione. Padaliniui vadovaus įmonės rinkodaros direktorė (CMO) Esfira Zaka.

„Lietuva – vienas dinamiškiausių finansinių technologijų centrų Europoje – čia veikia pažangi reguliacinė sistema, gausu aukštos kvalifikacijos specialistų, o verslo bendruomenė yra labai aktyvi., – sako E. Zaka. – Naujojo padalinio įsteigimas leis mums stiprinti komandą ir toliau plėtoti „payabl.one“ platformą, kuri vienoje vietoje sujungia visus el. prekybos žaidėjams ir paslaugų bei technologijų teikėjams reikalingus finansinius įrankius.“

Pastaraisiais metais įmonė stabiliai augo ir pristatatė naujus produktus: mokėjimo terminalus (2023 m.), daugiavaliutes verslo sąskaitas (2024 m.) ir virtualias mokėjimo korteles (2025 m.). Sukaupusi ilgametę patirtį elektroninės prekybos atsiskaitymų srityje ir pristatydama naujus produktus, bendrovė siekia dar labiau sustiprinti savo pozicijas Baltijos šalyse ir Skandinavijoje.

Strateginis centras regiono augimui

Lietuvoje šiuo metu veikia 282 finansinių technologijų įmonės, aptarnaujančios daugiau kaip 30 milijonų ES klientų ir įdarbinančios beveik 8 000 specialistų – dvigubai daugiau nei prieš penkerius metus. Lietuva taip pat pirmauja ES pagal išduotų mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų licencijų skaičių, todėl, „Invest Lithuania“ teigimu, šalis išlieka viena patraukliausių vietų Europoje finansinių technologijų plėtrai.

Baltijos šalys ir jas supančios rinkos yra vienos sparčiausiai augančių Europos Sąjungoje, o ypač išsiskiria technologijų, elektroninės prekybos ir mobilumo sektoriai. Tokios šalys kaip Švedija, Estija ir Lenkija taip pat pasižymi didelėmis investicijomis į skaitmeninę infrastruktūrą ir sparčiai augančiu naujos kartos įmonių skaičiumi.

„Lietuva turi visas sąlygas tapti mūsų įmonės veiklos baze Baltijos šalyse ir Šiaurės Europoje. Vilniaus, kaip regiono centro, vaidmenį sustiprina jo geografinė padėtis, draugiška aplinka verslui ir gausus technologijų talentų pasirinkimas. Būdama lietuvė, didžiuojuosi, kad mūsų įmonė dar labiau įsitvirtina čia, ir nekantrauju matyti mūsų komandos bei įmonės augimą šalyje“, – pridūrė „payabl.“ grupės generalinė direktorė Ugne Buracienė.

„Bifinity“ vadovas: jei šimtai milijonų žmonių nematytų bitkoino vertės, jo burbulas jau seniai būtų subliuškęs

Jonas Juengeris, Lietuvoje veikiančio kriptovaliutų bendrovės „Binance“ padalinio „Bifinity“ vadovas

Kriptovaliutų pasaulis dėl savo naujumo ir paslaptingumo vis dar apipintas įvairiausiais mitais. Daugelis tikriausiai yra girdėję, kad kriptovaliutos neturi realios vertės, yra skirtos tik spekuliacijoms ar siekiui greitai praturtėti. Tačiau tai – tik mitai, kuriuos dažniausiai skleidžia žmonės, kriptovaliutų niekada neturėję, jomis nesidomėję ir turintys mažai žinių.

Vis dėlto jei prieš kelerius metus apie tai, kaip veikia blokų grandinė (angl. blockchain) ir skaitmeninis turtas, suprantančių dar buvo vos vienas kitas, šiandien matau visai kitą situaciją – jas išbando vis daugiau žmonių, vis daugiau jas laiko normalia ilgalaike ir stabilia investicine priemone.

Skirtingais duomenimis, kriptovaliutas pasaulyje šiandien naudoja 500–800 mln. gyventojų. Jos ypač svarbios tampa šalyse, kurios neturi tiesioginio priėjimo prie pasaulinės finansų sistemos, diversifikacijos siekiantiems investuotojams, taip pat tiems, kurie ieško greitesnių, skaidresnių ir mažesnius transakcijų mokesčius užtikrinančių atsiskaitymo sprendimų.

„Kriptovaliutos skirtos tik spekuliantams“, „kriptovaliutos nėra reali atsiskaitymo priemonė“, „kriptovaliutos neturi jokios realios vertės“, „kriptovaliutos yra nelegalios“, „kriptovaliutas naudoja tik nusikaltėliai“, „norint naudotis kriptovaliutomis reikia būti IT genijumi“ ir t.t. – deja, tokių frazių vis dar galima išgirsti.

Suprantu, kad kriptovaliutų sektorius vis dar susiduria su saugumo iššūkiais, nemenkais kainų svyravimais, tačiau daugelis įsisenėjusių mitų apie šias skaitmenines valiutas yra klaidingi. Manau, kad didinant finansinį raštingumą juos labai svarbu paneigti.

Kriptovaliutos – tik spekuliantams?

„Binance“ keliose Europos Sąjungos šalyse, tarp kurių buvo ir Lietuva, šiemet atliko kriptovaliutų naudotojų tyrimą, kuris paneigė mitą, esą kriptovaliutas renkasi tik greito praturtėjimo siekiantys žmonės – vis daugiau naudotojų jas vertina kaip ilgalaikę finansinę priemonę.

Duomenys rodo, kad net 40 proc. vartotojų jas įsigyja kaip ilgalaikę investiciją, 20 proc. renkasi taupymui ir tik 15 proc. aktyviai užsiima trumpalaike prekyba.

Kriptovaliutų vartotojai mini ne tik galimybę gauti didelę investicinę grąžą, bet ir fundamentalias vertybes: decentralizaciją bei finansinę nepriklausomybę, apsaugą nuo infliacijos, taip pat saugumą ir privatumą. Tad požiūris į šią turto klasę yra brandus, joje įžvelgiamos ilgalaikės perspektyvos.

Be to, 43 proc. kriptovaliutų naudotojų Lietuvoje taip pat investuoja ar prekiauja ir kitomis turto klasėmis. Beveik pusės (45 proc.) jų investiciniuose portfeliuose kriptovaliutos sudaro mažiau nei 10 proc. viso turto. Galime daryti išvadą, kad kriptovaliutas išbando patirties investavimo pasaulyje jau turintys žmonės, kurie puikiai supranta, kaip investavimas veikia, kokias rizikas reikia įvertinti.

Kitaip nei dažnai manoma, kriptovaliutos nėra tik Z kartos fenomenas. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, kriptovaliutomis aktyviau domisi brandūs, gyvenime jau įsitvirtinę naudotojai.

Apskritai visame pasaulyje pastebima aiški tendencija kriptovaliutas įtraukti į investicinius portfelius – jas naudojant ne tik trumpalaikei prekybai, bet ir kaupimui ateičiai bei turto apsaugai nuo infliacijos. Dėl šių savybių bitkoinas dažnai vadinamas „skaitmeniniu auksu“, o investuotojai jį vertina kaip priemonę diversifikuoti portfelį ir užtikrinti ilgalaikį finansinį stabilumą.

Kriptovaliutos – ne atsiskaitymo priemonė?

Kriptovaliutos vis dažniau naudojamos ne tik investicijoms, bet ir realiems atsiskaitymams. Visame pasaulyje sparčiai daugėja pardavėjų ir paslaugų teikėjų, priimančių skaitmeninę valiutą. Verslas investuoja ne veltui – vis daugiau žmonių kriptovaliutas naudoja kasdienėms finansinėms operacijoms.

Tarp žinomų prekės ženklų, priimančių kriptovaliutas, yra „PayPal“, „Microsoft“, „Starbucks“, „McDonald's“, „Tesla“, „Ferrari“, „Uber Eats“, „Whole Foods“, „Adidas“, „H&M“ ir daugybė kitų.

Vis daugiau mažesnių prekybos vietų ir elektroninės prekybos platformų priima skaitmeninę valiutą kaip mokėjimo priemonę. „Deloitte“ duomenys rodo, kad daugiau nei 6 tūkst. įmonių visame pasaulyje jau priima bitkoiną ir šis skaičius kasmet labai smarkiai išauga.

Šie pokyčiai liudija, kad kriptovaliutos palaipsniui tampa įprasta atsiskaitymo alternatyva, suteikiančia greitį, skaidrumą, mažesnius mokesčius, ypač tarptautiniuose mokėjimuose.

Kriptovaliutos neturi realios vertės?

Dažnai vis dar išgirsime ir mitą, kad kriptovaliutos – tik spekuliacijos įrankis, neturintis jokios „tikros“ vertės, kaip kad tradiciniai pinigai, nekilnojamasis turtas ar menas.

Kriptovaliutos šiuo požiūriu atrodo kitokios, nes jos neegzistuoja kaip fizinis daiktas, jų vertė nėra tiesiogiai susieta su prekių ar paslaugų kiekiu – ją nustato rinka.

Vis dėlto ir vyriausybių išleisti pinigai, nesvarbu, ar tai būtų doleris, ar euras, savo vertę grindžia pasitikėjimu – vyriausybėmis, institucijomis ir ekonomika. Kriptovaliutos remiasi panašiu principu. Jų vertė kyla ne iš fizinio turto, o iš jų naudotojų pasitikėjimo, naudingumo ir technologinio saugumo, praktinio panaudojimo galimybių – nuo investavimo ir kaupimo ateičiai iki tarptautinių atsiskaitymų be tarpininkų. Dėl šių elementų kriptovaliutų tinklas yra vertinga sistema.

Be to, kriptovaliutų vertę taip pat kuria, pavyzdžiui, bitkoino atveju, griežtai ribojamas valiutos vienetų skaičiaus – jų išleidžiama ne daugiau nei iš pradžių nustatyta (ne daugiau nei 21 mln. vnt.).

Kitaip nei tradiciniai aktyvai, kriptovaliutos yra decentralizuotos ir nepriklausomos, todėl suteikia naują dimensiją turto sampratai – vertė čia labiau susijusi ne su fiziniu pagrindu, bet su funkcionalumu, prieinamumu ir naudojimo mastu.

Kriptovaliutos: investicija ar kasdienio gyvenimo dalis?

Nors kriptovaliutų rinka pastaraisiais metais sparčiai auga, jų panaudojimo galimybių Europoje kasdieniams atsiskaitymams tebėra nedaug. Daugeliui vartotojų kriptovaliutos, kurios dar žinomos skaitmeninio turto pavadinimu, vis dar atrodo labiau kaip investicija nei kaip reali praktinė priemonė.

Vis dėlto verslo pasaulyje, ypač verslas verslui (B2B) segmente, kriptovaliutos, kurių vertė nesikeičia ir jos atitinka eurus ar JAV dolerius 1:1 santykiu – stablecoins – įgauna vis daugiau prasmės. B2B segmente stablecoins gali atnešti naudą tada, kai vienas iš verslų nori dirbti tik su kriptovaliutomis, o kitas tik su tradicinėmis valiutomis.

Kur stringa kasdieniai atsiskaitymai?

Rinkos praktika rodo, kad pagrindinės kliūtys išlieka nekintančios – rizikos ir patikimumo klausimai: lėti lėšų pervedimai palyginus su tradiciniais bankais, nenuspėjami terminai ir dideli bei neplanuoti mokesčiai.

Vartotojai tikisi paprastų lėšų grąžinimo procesų, aiškaus mokesčių taikymo ir suprantamų taisyklių, todėl mažmeninėje rinkoje kriptovaliutos dažnai lieka investicijos arba nišinės technologijos vaidmenyje.

Kitas iššūkis – ypač verslams nevienodas reguliavimas skirtingose rinkose. Įmonės, norinčios priimti kriptoturtas, privalo spręsti apskaitos, PVM ir audito klausimus, taip pat užtikrinti klientų pažinimą, sankcijų patikras bei transakcijų stebėseną. Toks procesas reikalauja nemažų resursų, todėl daugeliui smulkių prekybininkų tai tampa pernelyg sudėtinga užduotimi.

Kol kriptovaliutos mažmeninės prekybos aplinkoje išlieka užribyje, specifinių kriptovaliutų – stablecoins – vaidmuo verslo segmentuose pamažu stiprėja.

Kur stablecoins jau duoda vertę?

Nors vartotojų atsiskaitymuose kriptovaliutos kol kas sunkiai skinasi kelią, verslo segmente jos jau turi aiškią nišą. Pasak advokatų kontoros „Tegos“ Technologijų industrijos grupės vadovo Mindaugo Civilkos, B2B srityje skaitmeninis turtas tampa ne tiek galutiniu tikslu, kiek technine priemone.

„Jei įmonė dalį iždo laiko kriptovaliutomis, jai itin svarbu greitai ir patikimai atlikti mokėjimus – tiek atlyginimus darbuotojams, tiek sąskaitų apmokėjimus tiekėjams. Tikslas paprastas – kad pinigai pasiektų gavėjo banko sąskaitą. Vertę kuria ne pati moneta, o operacinis sluoksnis: kliento pažinimo praktikos (KYB/KYC), transakcijų atsekamumas, sudengimas su sąskaitomis, integracija į apskaitą bei vietiniai mokėjimo kanalai, tokie kaip SEPA ar ACH. Kai šie procesai veikia sklandžiai, finansų komandos įgyja kontrolę ir prognozuojamumą, o vadovybei tampa lengviau matyti rizikas ir kaštus“, – aiškina jis.

Panaudojimai praktikoje jau matomi keliose srityse: Afrikos ir Lotynų Amerikos laisvai samdomi specialistai gali užsidirbti atlikdami skaitmeninį darbą, nes tarpvalstybiniai mokesčiai nebesumažina uždirbtų sumų, privačios aviacijos įmonės priima naktinius apmokėjimus per kelias minutes ir po kelių valandų vykdo skrydžius, Europos įmonės, užsakančios produktus Indijoje ar Kinijoje ir už juos apmokėdamos kriptovaliutomis, kurių vertė nekinta, anksčiau pradeda gamybą, sutrumpina tiekimo ciklą ir paspartina užsakymo ir pinigų gavimo procesą, taip didindami pajamas ir efektyvumą.

Konsultacijų įmonė „McKinsey“ skaičiuoja, kad 20–30 mlrd. JAV dolerių vertės mokėjimų per dieną atliekama naudojant stablecoins. Mokėjimai yra paskirstomi tarp piniginių perlaidų ir atsiskaitymų, o Matt Higginson ir Garry Spanz, „McKinsey“ partneriai, teiga, kad 2025 m. gali būti lūžio taškas stablecoins.

Technologinis tiltas į tradicines valiutas

Čia į pagalbą ateina vadinamoji crypto-to-fiat technologija, leidžianti kriptovaliutas automatiškai paversti į eurus, dolerius ar kitą įprastą valiutą.

„Matome labai aiškią dinamiką: crypto-to-fiat tampa kasdieniu darbo įrankiu ne tik JAV ar Singapūre, bet ir čia, Lietuvoje. Įrankį renkasi ne tik įmonės, kurios dirba su skaitmeniniu turtu, o taip pat įprasti verslo žaidėjai, pavyzdžiui, programinės įrangos kūrėjai, audito ir konsultacijų bendrovės. Šioms įmonėms reguliavimo ir apskaitos reikalavimų laikymasis yra prioritetas.

Tarptautiniu mastu veikiančios įmonės turi galimybę pasinaudoti tiek tradiciniu, tiek skaitmeniniu turtu. „Request Technologies“ užpildo spragą sujungdami šiuos du finansavimo būdus ir palengvina finansinius santykius visame pasaulyje. Technologija užtikrina, kad klientas gali atsiskaityti stablecoins, o mes pasirūpiname patikromis, konvertavimu ir pavedimu į gavėjo banko sąskaitą. Finansų komandai tai reiškia aiškius audito pėdsakus, patogų sąskaitų sudengimą, tikslias ataskaitas ir prognozuojamus terminus. Tai leidžia naudoti kriptoturtą racionaliai, neatsisakant būtinos finansinės kontrolės“, – teigia „Request Technologies“ vadovas Lietuvai Andrius Dubikovas

Ekspertai pabrėžia, kad B2B atsiskaitymai kriptovaliutomis lenkia verslas–vartotojui segmentą, nes čia tikslas išlieka aiškus: efektyviai suvaldyti daugybę mokėjimų keliomis valiutomis įvairiose šalyse. Kai dalis iždo laikoma stablecoins, crypto-to-fiat tampa tiltu į tradicinę finansų sistemą, o didžiausią vertę įmonėms kuria procesų kokybė ir atitiktis, o ne rinkos nuotaikos ar konkrečios monetos pavadinimas.

Request Technologies, UAB – Lietuvoje veikiantis virtualiojo turto paslaugų teikėjas (VASP), įkurtas 2023 m. Vilniuje įmonė jau sukūrė daug darbo vietų ir planuoja plėtrą, pritraukdama tarptautinius specialistus su galimybe net persikraustyti į Lietuvą. Bendrovė specializuojasi crypto-to-fiat srityje B2B segmentui. Ji padeda įmonėms atsiskaityti kriptovaliutomis, o gavėjams lėšas gauti tradicinėmis valiutomis. Paslauga taikoma tiek tiekėjų sąskaitoms, tiek darbo užmokesčio išmokoms. Įmonė siunčia pavedimus į daugiau kaip 190 šalių ir konvertuoja kriptovaliutas į daugiau nei 20 tradicinių valiutų. Įmonės duomenimis, nuo 2024 m. kovo operacijų apimtys išaugo apie 5 kartus.

Vidurvasaris kriptovaliutų rinkoje: kainų rekordai, užtikrintumo suteikiantys reguliavimo pokyčiai ir augantis institucinių investuotojų pripažinimas

Liepa kriptovaliutų rinkoje pasižymėjo aktyvumu ir svarbiais lūžio taškais. Bitkoinas ir eteris pasiekė naujas kainų viršūnes, tuo pat metu pajudėjo ir rinkos dalyvių laukti reguliaciniai procesai – JAV pristatytas istorinis stabiliųjų kriptovaliutų įstatymas, augo susidomėjimas kriptovaliutų ETF fondais, o tradicinės finansų institucijos vis drąsiau žengė į skaitmeninio turto sritį.

„Šio vidurvasario įvykiai rodo ne šiaip rinkos atsigavimą, o rimtą perėjimą į brandesnę fazę. Bitkoino ir eterio rekordai, nauji reguliaciniai žingsniai JAV bei tradicinių bankų įsitraukimas siunčia aiškų signalą – kriptovaliutos tampa vis labiau integruota pasaulinės finansų sistemos dalimi. Rinka įgauna struktūrą, pasitikėjimą ir gilėjančias sąsajas su instituciniais investuotojais. Daug ženklų rodo, kad tai – ne trumpalaikis entuziazmas, o ilgalaikės transformacijos ženklas“, – sako Jonas Juengeris, didžiausios šalies kriptovaliutų bendrovės „Bifinity“ vadovas.

Bitkoinas ir eteris demonstruoja raumenis

Bitkoinas liepos 14 d. pasiekė naują visų laikų kainos rekordą, peržengęs 123 000 JAV dolerių ribą. Tai patvirtino dominuojantį šios kriptovaliutos vaidmenį pasaulinėje skaitmeninių finansų rinkoje. Tuo pačiu metu eteris pasiekė aukščiausią šių metų lygį, išryškindamas savo svarbą decentralizuotų finansų sektoriuje kaip pagrindinė išmaniųjų sutarčių platforma.

Abi kriptovaliutos išlieka itin stiprios ir populiarios, o analitikai prognozuoja, kad bitkoino kaina iki šių metų pabaigos gali išaugti ir iki 200 000 JAV dolerių.

Šis augimas yra susijęs su didėjančiu institucinių investuotojų įsitraukimu, rinkos likvidumu bei vis didėjančiu bitkoino kaip skaitmeninio aukso pripažinimu. Rinkoje tikimasi, kad eteris, toliau diegdamas technologines naujoves, taip pat išlaikys tvirtas pozicijas ir pritrauks dar daugiau vartotojų.

Svarbus žingsnis stabiliųjų kriptovaliutų reguliavime

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė „GENIUS Act“ – pirmąjį federalinį įstatymą, kuris nustato griežtus stabiliųjų kriptovaliutų (angl. stablecoins) reguliavimo reikalavimus. Įstatymas reikalauja, kad šių kriptovaliutų leidėjai turėtų 100 proc. likvidžių rezervų ir reguliariai skelbtų jų sudėtį. Be to, kriptovaliutų įmonėms suteikiama galimybė gauti bankų licencijas bei tiesiogiai jungtis prie Federalinės rezervų sistemos.

Tai stiprina pasitikėjimą stabilios vertės kriptovaliutomis, didina rinkos skaidrumą ir saugumą bei atveria kelią plačiam institucinių investuotojų dalyvavimui. „GENIUS Act“ žymi svarbų etapą kriptovaliutų rinkos integracijoje į tradicinę finansų sistemą, skatina rinkos augimą ir stabilumą.

Kriptovaliutomis domisi bankai

Vienas didžiausių JAV bankų „JPMorgan Chase“ svarsto galimybę teikti paskolas, užtikrintas kriptovaliutomis, pavyzdžiui, bitkoinais ar eteriais. Tai rodo vis didėjantį tradicinių finansų institucijų susidomėjimą kriptovaliutomis ir jų integravimą į įprastą finansų sistemą. Tokia naujovė suteiktų kriptovaliutų turėtojams daugiau galimybių naudotis savo skaitmeniniu turtu kaip užstatu.

Tradicinių bankų įsitraukimas taip pat mažina neapibrėžtumą ir rizikas, susijusias su kriptovaliutų sektoriaus reguliavimu bei likvidumu. Tai žingsnis link platesnio kriptovaliutų panaudojimo, kuris gali pagilinti rinkos integraciją ir pritraukti dar daugiau institucinių investuotojų.

Dar viena tendencija – pokyčiai įmonių iždo valdyme. Organizacijos pereina nuo vien tik bitkoino modelio prie diversifikuotų skaitmeninių aktyvų portfelių. Didėjantis institucijų susidomėjimas skaitmeninio turto įtraukimu į finansines strategijas liudija apie augantį pasitikėjimą šia turto klase.

Kriptovaliutų ETF įgauna kūną

JAV Vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC) pradėjo patvirtinti kriptovaliutų biržoje prekiaujamus fondus (ETF). Pirmasis toks ETF debiutavo liepos 1 d. ir per pirmąją prekybos dieną pritraukė net 12 mln. JAV dolerių investicijų. Tai atspindi augantį institucinių ir mažmeninių investuotojų susidomėjimą kriptovaliutomis kaip nauja, reguliuojama investavimo priemone.

Kriptovaliutų ETF suteikia galimybę investuotojams įsigyti skaitmeninių valiutų be tiesioginio jų pirkimo ar laikymo, taip sumažinant technines ir saugumo problemas. Be to, tokie fondai skatina rinkos likvidumą ir padeda integruoti kriptovaliutas į tradicinę finansų sistemą.

Turto tokenizacija įgauna pagreitį

Turto tokenizacijos tema kriptovaliutų pasaulyje sparčiai stiprėja. Liepos mėnesį „Solana“ blokų grandinėje buvo paleisti keli nauji tokenizuotų akcijų projektai, o tuo pačiu metu tradicinės finansų institucijos (angl. TradFi) pradėjo aktyviau tyrinėti ir diegti blokų grandinės (angl. blockchain) pagrindu veikiančius kapitalo rinkos sprendimus.

Prie to prisidėjo ir palankūs SEC komentarai, pabrėžiantys technologijos potencialą padidinti skaidrumą, efektyvumą bei prieigą prie investavimo galimybių.

Šie žingsniai rodo aiškią tendenciją: institucinis susidomėjimas blokų grandinės pagrindu veikiančiomis finansų infrastruktūromis auga. Tokios inovacijos kaip, pavyzdžiui, tokenizuoti vertybiniai popieriai leidžia realų turtą padaryti prieinamesnį platesniam investuotojų ratui, o pati rinka juda link lankstesnės, skaidresnės ir labiau į skaitmenizaciją orientuotos struktūros.

Visa tai rodo, kad kriptovaliutų ir blokų grandinės inovacijos pereina iš eksperimentinės fazės į praktinį taikymą visame finansų sektoriuje.

Apklausa parodė lietuvių lūkesčius dėl bitkoino: didžioji dalis viliasi, kad kaina augs kartais

Didžiausios pasaulyje kriptovaliutų biržos „Binance“ atlikta apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 16 tūkst. jos naudotojų iš Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Lenkijos ir Lietuvos, atskleidė didelius investuotojų lūkesčius dėl bitkoino kainos augimo. Didžioji dalis apklaustų lietuvių sako neabejojantys, kad pagrindinės kriptovaliutos kaina per penkerius ateinančius metus augs bent du–tris kartus.

Apklausa, kurioje Lietuvoje dalyvavo per 800 respondentų, parodė itin didelį investuotojų optimizmą dėl bitkoino kainos 2030 m. Didžiausia dalis – beveik 28 proc. – tiki, kad bitkoino kaina įsitvirtins 200–300 tūkst. JAV dolerių intervale, beveik 11 proc. prognozuoja jos augimą iki 300–400 tūkst. JAV dolerių. Daugiau nei 7 proc. respondentų mano, kad šios kriptovaliutos kaina pasieks 400–500 tūkst. JAV dolerių, tiek pat tikisi, kad bitkoinas viršys net pusės milijono JAV dolerių kainos ribą.

Tuo tarpu manančių, kad kriptovaliutos vertė laikysis žemiau 100 tūkst. JAV dolerių ribos, tebuvo kiek daugiau nei 6 proc.

„Šie apklausos rezultatai aiškiai parodo, kad ilgalaikiai investuotojų lūkesčiai yra labai dideli – vis daugiau žmonių supranta kriptovaliutų svarbą ateities finansų pasaulyje. Lietuvių pasitikėjimas šia technologija yra itin stiprus: net 72 proc. apklaustųjų tiki kriptovaliutų ilgalaike perspektyva, o skeptikų yra mažiau nei 3 proc.“, – sako Jonas Juengeris, didžiausios šalies kriptovaliutų bendrovės „Bifinity“ vadovas.

Vertindami šiuos metus, daugiausia – 40 proc. apklaustųjų – prognozuoja bitkoino kainą tarp 100–125 tūkst. JAV dolerių. Verta paminėti, kad visų laikų aukščiausia bitkoino kaina neseniai buvo pasiekta būtent šiame intervale. Beveik ketvirtadalis (23 proc.) respondentų tikisi augimo iki 125–150 tūkst. JAV dolerių, o 22 proc. nusiteikę nuosaikiau – mano, kad jis bus vertas 90–100 tūkst. JAV dolerių.

Investuotojai optimistiškai vertina ir eterio ateitį. Daugiau nei trečdalis (35 proc.) respondentų prognozuoja, kad 2030 m. eterio kaina sieks 3–7,5 tūkst. JAV dolerių.

Kas lemia bitkoino kainą?

Kaip ir bet kurios kitos turto klasės, bitkoino kainą daugiausia lemia pasiūlos ir paklausos santykis. Įtakos gali turėti tinklo atnaujinimai, reguliavimo pokyčiai, institucinių investuotojų įsitraukimas ar atlygio kasėjams sumažėjimas.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad skaitmeninio turto kainos pasižymi dideliu rinkos nepastovumu ir rizika. Investicijų vertė gali tiek padidėti, tiek sumažėti, o investuota suma – nebūtinai sugrįžta. Už visus priimtus investicinius sprendimus atsako pats investuotojas.

Rekomenduojama investuoti į tuos produktus, kurių veikimo principas aiškus, o su jais susijusios rizikos – suprantamos. Investavimo sprendimai turi būti grindžiami duomenimis, asmenine patirtimi, finansine situacija, tikslų aiškumu ir rizikos tolerancija.

Lietuviai renkasi ilgalaikį investavimą

Ta pati apklausa taip pat paneigė mitą, kad kriptovaliutos – tik Z kartos reikalas. Lietuvoje jomis aktyviau domisi 26–45 metų gyventojai – ši amžiaus grupė sudaro didžiąją dalį naudotojų. Jaunesni (18–25 m.) sudaro 26 proc., o vyresni nei 56 m. – vos 3 proc.

Naudotojai kriptovaliutas vis dažniau vertina kaip ilgalaikę finansinę priemonę. 40 proc. jas naudoja investavimui, 20 proc. – taupymui, tik 15 proc. – trumpalaikei prekybai. Apklausos duomenys taip pat atskleidė, kad kasdien skaitmeniniu turtu prekiauja tik 11 proc. respondentų, o 42 proc. sandorius atlieka rečiau nei kartą per mėnesį – tai rodo ilgalaikių, apgalvotų strategijų pasirinkimą.

Kriptovaliutų patrauklumą lemia ne tik pelno galimybė, bet ir vertybės – decentralizacija, finansinė nepriklausomybė, saugumas, privatumas ir apsauga nuo infliacijos.

Lietuvoje įsikūrusi pasaulinė finansinių technologijų bendrovė „Paynt“ paskelbė apie Kanados įmonės įsigijimą, taip įtvirtindama savo pozicijas Šiaurės Amerikoje

Lietuvoje įsikūrusi tarptautinių mokėjimų technologijų bendrovė „Paynt“ skelbia apie Kanados įmonės „E-xact Transactions“ įsigijimą. Po neseniai atidaryto biuro Konektikute, šis svarbus žingsnis žymi kryptingą „Paynt“ plėtrą pasaulyje.

Baltijos šalyse įsišaknijusi „Paynt“ išaugo į pasaulinę finansinių technologijų novatorių bendrovę, kuri plečia savo veiklą už Atlanto įsigydama „E-xact Transactions“ – Kanados įmonę, kasmet apdorojančią daugiau nei 50 mln. operacijų ir generuojančią 3,5 mlrd. Kanados dolerių.

Anot Samo Kohli, „Paynt“ įkūrėjo ir valdybos nario, atidariusi naują biurą Vankuveryje ir įvykdžiusi šį strateginį įsigijimą, „Paynt“ žengia į kitą etapą, peržengdama inovacijų ribas ir įtvirtindama savo, kaip pasaulinio mokėjimų sprendimų lyderio, poziciją.

„Mūsų vizija – sukurti vientisą ir saugią pasaulinę mokėjimų ekosistemą, suteikiančią galimybę įvairaus dydžio įmonėms augti, diegti naujoves ir klestėti. Žengiame į kitą etapą, stiprindami savo pozicijas Šiaurės Amerikos rinkoje, plėsdami inovacijų ribas ir stiprindami „Paynt“ kaip pasaulinės lyderės mokėjimų sprendimų srityje poziciją“, – teigia jis.

Greitų ir saugių mokėjimų internetu sprendimas (angl. payment gateway) „E-xact Transactions“ užtikrina užšifruotų duomenų apsaugą ir apdorojimą, kartu leidžia integruotis su įvairiais mokėjimo būdais ir el. prekybos platformomis, įskaitant „Shopify“, „Magento“ ir „WooCommerce“. Tai yra patikima platforma, veikianti daugiau nei 25 metus ir žinoma savo efektyviais sprendimais bankų sektoriuje ir tarp prekybininkų.

S. Kohli teigimu, „E-xact Transactions“ įsigijimas leis „Paynt“ teikti aukštos kokybės sprendimus, taip pat išplėsti savo veiklą, siūlant daugiakanales mokėjimų apdorojimo paslaugas visoje Kanadoje. Inovatyvūs „Paynt“ sprendimai, įskaitant rinkoje pirmaujančią arbatpinigių platformą, jau padarė didelę įtaką Lietuvos paslaugų sektoriui. Bendrovė taip pat nuolat remia Lietuvos paslaugų industriją bei bendradarbiauja su tokiomis organizacijomis kaip Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija.

Visai neseniai įmonė taip pat laimėjo prestižinį „Merchant Payment Ecosystem“ apdovanojimą („MPE Awards“) Berlyne, mokėjimų inovacijų kategorijoje, aplenkdama tokius žaidėjus kaip „Mastercard“.

Apie „Paynt“

Įkurta 2014 m., „Paynt“ yra Europos mokėjimų technologijų įmonė, kuri specializuojasi POS, arbatpinigių sistemų ir integruotų finansinių paslaugų teikime. Savo novatoriškais finansinių technologijų sprendimais bendrovė aptarnauja paslaugų sektorių.

Turėdama atstovybes Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV ir dabar – Kanadoje, „Paynt“ tęsia savo globalaus augimo trajektoriją. Įsigijusi „E-exact Transactions“, bendrovė yra pasirengusi pakartoti savo sėkmę Šiaurės Amerikoje, pasiūlydama skaidrius, greitus ir sklandžius, besikeičiančius finansinius reglamentus atitinkančius integruotus mokėjimų sprendimus paslaugų sektoriui.

Kriptovaliutų rinkos apžvalga: spartų augimą pademonstravęs bitkoinas vėl gerino rekordus

Pastarasis mėnuo kriptovaliutų rinkai buvo ypač sėkmingas – daugelio jų vertė augo, o kainų šuoliai stebino net ir patyrusius investuotojus. Bitkoinas (BTC) gegužę pasiekė naują visų laikų rekordą pabrangdamas iki 99 136 eurų (112 000 JAV dolerių). Ir nors mėnesio pabaigoje BTC kaina kiek nukrito, pagrindinė kriptovaliuta fiksavo solidų 10,5 proc. mėnesinį vertės prieaugį.

„Kainų augimą paskatino keli svarbūs veiksniai: švelnėjanti prekybinė įtampa tarp JAV ir Kinijos, nuosekliai augančios biržoje prekiaujamų fondų (ETF) įplaukos bei aktyvus didžiųjų investuotojų – vadinamųjų „banginių“ – dėmesys“, – sako Jonas Juengeris, didžiausios Lietuvos kriptovaliutų bendrovės „Bifinity“ vadovas.

Dar įspūdingiau gegužę pasirodė eteris (ETH). Mėnesį ši kriptovaliuta pradėjo nuo 1 586 eurų vertės, o mėnesio viduryje jau viršijo 2 500 eurų ribą. Gegužės pabaigoje ETH kaina stabilizavosi ties 2 238 eurais, o tai reiškė stulbinamą 41,1 proc. augimą.

Prie eterio kainos šuolio prisidėjo kelios svarbios naujienos: tinklo kūrėjas Vitalikas Buterinas pristatė naujus sprendimus, padėsiančius greičiau ir pigiau vykdyti sandorius, augo institucinių investuotojų susidomėjimas decentralizuotomis finansų platformomis (DeFi), o investuotojai ėmė tikėtis, kad eterio ETF bus patvirtinti jau netolimoje ateityje.

„Ethereum“ tinklas taip pat gyvuoja – kasdien sukuriama apie 90 tūkst. naujų adresų, o tai rodo, kad susidomėjimas juo vis dar auga.

„Ripple“ (XRP) kaina bangavo smarkiau. Mėnesį kriptovaliuta pradėjo kainuodama 1,94 euro, vėliau brango virš 2 eurų ribos, trumpam pasiekė net 2,34 euro, bet mėnesį baigė kainuodama 1,93 euro.

Nors XRP pasirodymas šįkart buvo kuklesnis nei kitų pagrindinių kriptovaliutų, ji vis tiek patraukė institucinių investuotojų dėmesį. Rinkoje netrūko kalbų apie galimus ETF patvirtinimus, aiškesnes taisykles, tad investuotojai išliko nuosaikiai pozityvūs.

„Solana“ (SOL) gegužę pradėjo nuo 130 eurų vertės, vėliau brango iki 164 eurų, o mėnesio pabaigoje stabilizavosi ties 139 eurais – tad brango 6,9 proc. Prie kainos šuolio prisidėjo stiprūs tinklo rodikliai – piko metu „Solana“ apdorodavo daugiau nei 400 tūkst. transakcijų per sekundę. Rinkoje sklandžiusios kalbos apie galimą ETF patvirtinimą (prognozės rodė net 76 proc. tikimybę) taip pat prisidėjo prie augimo. Be to, vis aktyvesnė DeFi ir NFT veikla „Solana“ tinkle dar labiau stiprino teigiamas nuotaikas.

Gegužė buvo įvykių kupinas mėnuo, smarkiai paveikęs visą kriptovaliutų sektorių. Viena svarbiausių naujienų – bankrutavusi kriptobirža FTX pradėjo grąžinti lėšas nukentėjusiems klientams ir paskirstė apie 5 mlrd. JAV dolerių vertės stabilios vertės kriptovaliutų (angl. stablecoins). Tai rinkai suteikė papildomo likvidumo ir palaikė teigiamas nuotaikas.

Politinėje arenoje taip pat netrūko svarbių žinių – Pakistanas paskelbė apie strateginių kriptovaliutų rezervų kūrimą, o JAV ir Kinija susitarė dėl 90 dienų tarifų didinimo pertraukos.

Didelis išliko institucinių investuotojų susidomėjimas – „MicroStrategy“ ir toliau aktyviai pirko bitkoiną, per gegužę įsigijusi dar apie 14 tūkst. BTC.

Visa kriptovaliutų rinkos kapitalizacija per mėnesį šoktelėjo iki 2,86 trln. eurų – tai net 23,8 proc. daugiau nei balandžio pabaigoje, kai bendra vertė siekė 2,31 trln. eurų. Bitkoino dominavimas rinkoje išliko stabilus – 63,7 proc. visos kriptovaliutų rinkos vertės.

Pranešimą paskelbė: Matas Miknevičius, UAB Headline Agency

„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.