Pasauliui kiekvienais metais vis labiau žengiant į skaitmeninę erdvę, stiprėja ir naujos kartos finansines paslaugas teikiančių „fintech“ įmonių vaidmuo.
Manau, sunkiai prisimename tuos laikus, kada, pavyzdžiui, norint išspręsti bankinius klausimus, reikėdavo važiuoti į banko filialą. Finansinės technologijos yra kaip pilkasis kardinolas – įmonių pavadinimų gal ir nežinome, bet jų darbo ir inovacijų rezultatus jaučiame kasdien: pinigų pervedimas, naudojant tik mobilųjį telefono numerį, atsiskaitymas parduotuvėje vienu kortelės ar mobiliojo telefono prilietimu, galimybė patogiai atsiskaityti su smulkiaisiais prekybininkais turguje ar kirpykloje.
„Fintech“ įmonės taip pat sprendžia opias smulkiojo verslo problemas – nuo elektroninės prekybos mokėjimų aptarnavimo ar įmokų surinkimo iki kreditavimo palankesnėmis sąlygomis. Auganti konkurencija finansų sektoriuje lemia didesnį pasirinkimą vartotojui, kuris koreguoja paslaugų kainodarą ir skatina įmones kurti labiau į klientą orientuotas inovatyvias paslaugas ir produktus.
Europoje Lietuva dažnai vadinama viena iš „fintech“ industrijos lyderių ir daugeliui iš mūsų „fintech“ bendrovės tampa neatsiejama gyvenimo dalimi. Manau, Lietuvoje „fintech“ bendrovės ne tik kuria reikalingas finansines paslaugas, bet ir sėkmingai garsina šalį užsienyje. Dėl to, mano manymu, apie šį sektorių būtina kalbėti dažniau.
Ką rodo 2023 m. skaičiai
Skaičiuojama, kad 2023 m. Lietuvos „fintech“ bendrovės mokėjimo paslaugas jau suteikė 27 mln. klientų visoje Europos Sąjungoje, tai yra vienam iš dešimties Europos gyventojų. Licencijuotas finansinių technologijų įmones Lietuvoje vienijančios asociacijos „Fintech Hub LT“ narių apklausos duomenys rodo, kad kasmet daugėja pelningai dirbančių elektroninių pinigų įstaigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigų (MĮ).
Tai leidžia įmonėms kurti dar daugiau aukštos pridėtinės vertės darbo vietų.
Asociacijai priklausančiose įmonėse dirba beveik 2000 darbuotojų, o visame sektoriuje – daugiau nei 7000. Vidutinis šių darbuotojų bruto darbo užmokestis gerokai viršija Lietuvos vidurkį ir vien asociacijai priklausančiose įmonėse siekia 3889 Eur.
Kurdamos naujas darbo vietas, „fintech“ bendrovės reikšmingai prisideda prie Lietuvos kaip kompetencijų centro kūrimo. Sektoriuje dirbančių žmonių žinios, leidžiančios užkardyti pinigų plovimą, teroristų finansavimą ir sankcijų apėjimą, tapo vienu svarbiausių Lietuvos institucijų argumentų, skatinančių šalyje steigtis ir Europos Sąjungos lygio priežiūros institucijoms.
Lietuvos banko duomenimis, 2023 m. pirmojo pusmečio pabaigoje EPĮ ir MĮ sektoriuje veikė 127 įstaigos (83 EPĮ ir 44 MĮ). Šių metų pradžioje, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sektoriaus licencinės veiklos pajamos padidėjo beveik ketvirtadaliu – iki 227 mln. Eur, o mokėjimo operacijų suma išaugo daugiau nei du kartus – iki 221 mlrd. Eur.
Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų pajamos iš licencinės veiklos pirmąjį 2023 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, pasiekė 107 mln. Eur (padidėjo 29 proc.). Šių metų sektoriaus skaičiai rodo tendenciją, kad Lietuvoje „fintech“ sėkmingai auga toliau.
Rizikos kapitalo fondas „Firstpick“ apskaičiavo, kad 2023 m. Lietuvoje „fintech“ startuoliai pritraukė 5,3 mln. Eur investicijų.
Kodėl 2024-ieji Lietuvai bus kertiniai metai
Šiais metais Finansų ministerija patvirtino 2023–2028 m. Lietuvos „fintech“ sektoriaus plėtros gaires, kuriomis siekiama per artimiausius penkerius metus tapti tarptautiniu mastu pripažintu ir atpžįstamu aukštos pridėtinės vertės Europos finansinių technologijų centru.
2024 m. Lietuvoje vyks Prezidento, Seimo ir Europos Parlamento rinkimai. Todėl, manau, norint pasiekti ambicingą tikslą 2023–2028 m, būtina, kad politikai rinkimų programose skirtų dėmesio ir „fintech“ sektoriui.
Asociacijos „Fintech Hub LT“ narių apklausos duomenys rodo, kad šiuo metu „fintech“ spartų augimą paskatintų politikų įsiklausymas į „fintech“ ekosistemos dalyvių akcentuojamas problemas ir siūlomus sprendimo būdus.
Pavyzdžiui, užtikrinti rizikos vertinimu pagrįstą reguliavimą ir verslo priežiūrą, reikalavimų taikymo proporcingumą, atvirumą naujiems verslo modeliams ir biurokratinės naštos mažinimą. Kitaip sakant, „fintech“ bendruomenės nuomone, politikai vaidina kertinį vaidmenį, siekiant šaliai tarptautinės lyderystės „fintech“ sektoriuje.
Crypto Hub Lithuania asociacija, kurios tikslas – gerinti kriptovaliutų ir decentralizuotų finansų ekosistemą Lietuvoje, plečia ir stiprina savo partnerių gretas. 2023-iųjų metų gegužę įkurta Crypto Hub Lithuania asociacija sudarė strateginę partnerystę su kaimyninės Latvijos blockchain asociacija (The Latvian Blockchain Association) bei Estijos Web3 rūmais (Estonian Web3 Chamber).
Crypto Hub Lithuania asociacijos vadovas Evaldas Krampas yra įsitikinęs, jog bendradarbiavimas nuolat besivystančioje kriptovaliutų ir blokų grandinės technologijos sferoje yra ypač svarbus. „Sujungę jėgas su Latvijos blockchain asociacija ir Estijos Web3 rūmais mes ne tik sustiprinome savo pozicijas, bet ir parodėme Baltijos šalių vienybę.
Virtualių valiutų rinka patirs neišvengiamus pokyčius, kuriuos atneš naujasis MiCA reguliavimas. Kartu galime atstovauti tiek rinkos dalyvių, tiek virtualių valiutų vartotojų interesus, edukuoti visuomenę bei reguliuotojus ne tik savo šalyje, bet ir visame Baltijos regione.“
Crypto Hub Lithuania steigėjai jau nuo 2014-ųjų organizuoja virtualių valiutų ir decentralizuotų finansų renginius, vienas jų – Bitcoin meetup, skirtas kriptovaliutų entuziastams. Taip pat Crypto Hub Lithuania gali pasigirti didžiausia Lietuvoje virtualių valiutų grupe „Facebook“, turinčia daugiau nei 54 000 narių.
Asociacijos vadovas E. Krampas džiaugiasi vis augančiu Crypto Hub Lithuania narių skaičiumi ir tuo pačiu kviečia prisijungti naujus narius – tiek įmones, tiek asmenis, dirbančius kriptovaliutų, blokų grandinės ir decentralizuotų finansų srityse.
Patobulinus kripto turto rinkos įstatymų projektus Lietuva išvengtų ieškinių ir sulauktų investicijų
Siekdama stiprinti Lietuvoje veikiantį kripto turto verslą, jos dalyviams atstovaujanti asociacija „Crypto Economy Organisation“ (CEO) ragina Lietuvos Vyriausybę patobulinti šiai rinkai skirtus įstatymų projektus.
Dabartiniai jų variantai, nors ir galima suprasti jų logiką ir tikslus, nėra iki galo išdirbti, nesiderina su Lietuvos ir ES teise, diskriminuoja rinkos dalyvius, yra neišbaigti teisinės technikos požiūriu, stokoja teisinės logikos.
Dėl viso to, priimti įstatymai gyvenime neveiks, taps sunkiai arba išvis neįgyvendinami praktikoje. Be to, dalis investuotojų apleis Lietuvą ir ją lenks ratu, o pasitraukę investuotojai tikėtina Lietuvai teiks ieškinius dėl nuostolių, sukeltų ženkliai ir be pagrindo apribojus jų investicijas.
„Kviečiame įstatymų projektų autorius atsižvelgti į teisės ekspertų nurodytus trūkumus. Tai padarius bus galima efektyviau užtikrinti tai, ko šiais pasiūlymais iš esmės ir siekia Vyriausybė bei Lietuvos bankas – tvarios, riziką valdančios ir skaidrios kripto turto rinkos plėtros Lietuvoje.
Mes - už šios rinkos sureguliavimą, ir manome, kad pasvertas ir protingas reguliavimas užtikrins ilgalaikius įstatymų rengėjų tikslus, ir bus pozityvus mūsų ekonomikai“, - sako CEO prezidentas Vytautas Kašėta.
Teisės ekspertų vertinimu, yra taisytini Vidaus reikalų ministerijos bei Vyriausybės siūlymai pakeisti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (PPTFP) įstatymą. Tobulinti reikia ir Finansų ministerijos siūlomą reguliavimą atsisakant pereinamojo laikotarpio ES kripto rinkos reglamento MiCA (Markets in Crypto-Assets) reikalavimų įsigaliojimui ir licencijų išdavimą patikėti Lietuvos bankui.
Pavyzdžiui, siūlomi PPTFP įstatymo pakeitimai prieštarauja ES ir Lietuvos teisei, kadangi iškraipo konkurenciją ir privilegijuoja atskiras kredito įstaigas. Pakeitimais siekiama įtvirtinti, kad virtualiųjų valiutų keityklos operatoriai, depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai (VASP) įstatinio kapitalo lėšas (125 000 EUR) galėtų įnešti tik lietuviškoje kredito įstaigoje arba filialą Lietuvoje turinčioje ES narės kredito įstaigoje.
„Tai išskiria mažą ūkio subjektų grupę, ir neleistinai apriboja verslo galimybes įsigyti kredito įstaigų paslaugas kitose ES valstybėse”, – pabrėžia V. Kašėta.
Be to, jei būtų įtvirtinti, tokius pakeitimus būtų sunku įgyvendinti, nes dauguma Lietuvos kredito įstaigų savo praktikoje kol kas neteikia finansinių paslaugų VASP sektoriui.
Neapgalvotas skubėjimas dėl ES reglamento
Savo ruožtu Finansų ministerijos siūlymai dėl MiCA reikalavimų ir licencijų išdavimo vertinami kaip neatitinkantys teisėkūros proporcingumo – jais norima verslui užkrauti neadekvačią, neproporcingą naštą, be to, neįvertinti protingi ir realistiški įstatymo įgyvendinimo terminai.
Projektai skuboti, neparuošti ir dėl to neretai stokoja teisinės logikos.
Pavyzdžiui, siūloma nustatyti, kad Lietuvoje galėtų veikti tik Lietuvos banko leidimą gavę VASP. Tačiau, teisiniu požiūriu, prašymams pateikti suteikiama tik viena diena - Finansų ministerijos siūlomas naujasis reguliavimas įsigaliotų 2024 m. birželio 30 d. (sekmadienį), o sekanti diena, t.y., 2024 m. liepos 1 d., jau būtų paskutinė diena pateikti prašymus ir visus reikiamus dokumentus.
Tad, jei reikėtų vadovautis dar net nepradėtu taikyti MiCA reglamentu, verslai per sekmadienį, kai nedirba ir Lietuvos bankas, turėtų surinkti daugiau nei 20 įvairių dokumentų, įvairios kitos, su verslu susijusios informacijos, gauti notarų patvirtinimus, apostiles ir pan.
Be to, teisininkai pabrėžia, kad įstatymo projektas, nurodydamas, kokius dokumentus pateikti, vadovaujasi ES teisės aktu, t.y., MiCA, kuris tuomet formaliai net nebus taikomas. Maža to, reikalavimai kai kuriems paraiškai būtiniems dokumentams bus nustatyti papildomais, įgyvendinamaisiais ES teisės aktais, ir tai atsitiks jau po birželio 30 d.
Kitas svarbus trūkumas, kad projekte nenurodomos Lietuvos banko teisės ir pareigos.
„Projektas nenumato nei Lietuvos banko pareigos nagrinėti pateiktus dokumentus, nenurodo, per kokį terminą ir pagal kokią procedūrą bankas turi juos nagrinėti ir nenumato jokios banko teisės laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gruodžio 30 d. tokių dokumentų pagrindu priimti kokius nors sprendimus“, – vardina V.Kašėta.
Taip pat abejojama, ar centrinis bankas sugebės per šešis mėnesius įvertinti potencialias daugiau nei 540 paraiškų, arba tiek, kiek dabar šalyje registruota VASP.
Savo ruožtu MiCA reglamentas, kuris etapais pradės galioti nuo 2024 m. vidurio, numato pereinamąjį laikotarpį iki pat 2026 m. vidurio.
Tiesa, Lietuva gali netaikyti jokio pereinamojo laikotarpio ir tapti viena pirmųjų, o gal netgi pirmąja ES valstybe, kurioje pilna apimtimi ir iš karto įsigaliotų viso MiCA taisyklės. Ir tai visai mūsų ekonomikai būtų reikšmingas privalumas, didelis teigiamas impulsas.
Visgi, jeigu ketinama eiti tokiu keliu, „Crypto Economy Organisation“ siūlo gerai apgalvoti visas praktines detales ir numatyti pakankamai laiko ūkio subjektams parengti dokumentus paraiškoms, suteikti aiškumą ir konkretumą dėl MiCA reikalavimų, kurie dar tuo metu negalios, bei aiškiai įvardinti Lietuvos banko teises bei pareigas nagrinėjant VASP paraiškas dėl licencijų.
CEO viliasi, kad į šiuos trūkumus ir pasiūlymus bus atsižvelgta. Priešingu atveju, teisininkai nuogąstauja, kad tokie projektų trūkumai gali Lietuvoje VASP veiklą vykdančius ir dešimtis milijonų mokesčių sumokančius užsienio investuotojus priversti pasitraukti iš Lietuvos.
Savo ruožtu, šalies įstatymai numato, kad žala, padaryta investuotojui neteisėtais valstybės veiksmais, turi būti atlyginama valstybės, tai yra - mokesčių mokėtojų pinigais.
„Patobulinus įstatymų projektus, vietoje investuotojų ieškinių galėtume sulaukti daugiau investicijų ir naujų darbo vietų“, – pabrėžia V.Kašėta.
CEO savo pasiūlymus išsiuntė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui ir Europos reikalų komitetui, taip pat Prezidento kanceliarijai, Konkurencijos tarybai, Lietuvos bankui, Vidaus reikalų, Teisingumo ir Finansų ministerijoms.
Gruodžio 19-tą dieną Vilniuje įvykęs šeštasis „Lithuania Bitcoin Meetup“ ir vėl susilaukė didžiulio virtualių valiutų entuziastų susidomėjimo. Nuo 2016-ųjų metų virtualių valiutų keityklos „SpectroCoin“ organizuojamas „Lithuania Bitcoin Meetup“ šiemet sutraukė arti 200 dalyvių. „Kaskart renginiui turime ieškoti vis didesnės erdvės, kad sutalpintume visus norinčiuosius“, - džiaugėsi Evaldas Krampas, „Crypto Hub Lithuania“ asociacijos vadovas bei „Lithuania Bitcoin Meetup“ organizatorius.
Savo pranešime E. Krampas kalbėjo apie dirbtinio intelekto (DI) pritaikymą blokų grandinėse. Anot jo, ši sritis toli gražu nepasiekė augimo piko, o DI projektų vertė žada didėti nuo 142 milijardų JAV dolerių 2022-aisiais iki daugiau nei 420 milijardų JAV dolerių 2025-aisiais.
Panelinėje diskusijoje, kurią moderavo „Fintech Hub LT“ asociacijos vadovė Greta Ranonytė, finansinių technologijų įmonės „Bankera“ atstovas Dr. Darius Kulikauskas, Lietuvos banko valdybos atstovas Rosvaldas Krušna bei finansų viceministrė Vaida Markevičienė diskutavo apie artėjantį kriptovaliutų rinkų reguliavimą (angl. Markets in Crypto Assets Regulation, MiCAR). Auditorijos dalyviai turėjo progą iš arčiau susipažinti su reguliavimu, ką tai reikš kriptovaliutų verslams bei patiems vartotojams.
Jaro Šatkevič, blockchain mokėjimų technologijos konsultantas, pristatė sprendimą, sujungiantį kriptovaliutų mokėjimus Bitcoin Lightning tinklu ir NFC technologija. Savo pristatymu pranešėjas siekė įrodyti, kad atnaujinimai ir nauji technologijos pritaikymai galimi ir kriptovaliutų „senbuviui“ bitkoinui.
Klausimų-atsakymų sesijoje investuotojas Justas Pikelis dalinosi patirtimi kriptovaliutų srityje. Kaip vieną esminių savybių norint sulaukti sėkmės investuojant į virtualias valiutas, Justas Pikelis įvardijo kantrybę bei užsispyrimą. „Mačiau daugybę investuotojų ir verslininkų, kuriuos kainų nuosmukio metu ištiko „klinikinė mirtis“, bet jie sugebėjo išlaukti“, - dalinosi J. Pikelis.
Dubajų, kuriame šiuo metu gyvena, investuotojas įvertino kaip gerą vietą pradėti kriptovaliutų verslus dėl palankios reguliacinės aplinkos. Justas Pikelis taip pat rekomendavo jauniems žmonėms iškart nepradėti kurti savo projektų, o įgauti patirties dirbant kitiems, susitaupyti pradiniam kapitalui ir tik tada imtis nuosavo verslo.
Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ advokatė, ESG paslaugų grupės vadovė Vitalija Impolevičienė ir teisininkė Akvilė Jurkaitytė
Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas dėl kriptoturto rinkų – vadinamasis MiCAR (angl. Markets in Crypto-Assets Regulation) – yra bene ambicingiausias bandymas sureguliuoti kriptoturto rinką. Be kitų plačiai aptarinėjamų taisyklių ir prievolių, MiCAR taip pat numato ir pareigą kriptoturto paslaugų teikėjams įvertinti ir viešai atskleisti neigiamą konkrečios kriptovaliutos ar žetono poveikį aplinkai. Šis reikalavimas yra aktualus ir daugiau nei 500 Lietuvoje registruotų kriptoturto paslaugų teikėjų. Ką jiems svarbu žinoti artėjant Reglamento įsigaliojimo pilna apimtimi datai kitų metų gruodžio 30 d.?
Investuotojams tvarumo aspektas – vis svarbesnis
Finansinio turto poveikis aplinkai ir klimatui yra vis didesnę reikšmę investuotojų sprendimams turintis veiksnys. Tai pasakytina tiek apie tradicinį, tiek apie skaitmeninį finansinį turtą. Kriptoturto turto „kasimas“ gali būti energijai imlus procesas, o skirtingų susitarimo mechanizmų, naudojamų kriptovaliutų sandoriams patvirtinti, poveikis aplinkai gali reikšmingai skirtis. Paprastai tariant, vieni kriptoturto sandorių sudarymo metodai reikalauja daugiau energijos ir gali lemti didesnes šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas nei kiti, o konkrečių žetonų poveikį aplinkai aktualu žinoti galutiniams kriptoturto paslaugų naudotojams.
Investicijos į mažiau tvarias kriptovaliutas gali neatitikti investuotojų lūkesčių. Tad vienas iš MiCAR siekių yra sudaryti sąlygas investuotojams priimti aplinkosauginiu požiūriu geresnius pasirinkimus, o kriptoturto paslaugų teikėjams sukurti paskatą diegti aplinką tausojančius sprendimus. Tokia paskata neabejotinai yra MiCAR numatytas reikalavimas vartotojams ir plačiajai visuomenei viešai atskleisti informaciją apie naudojamą kriptoturto patvirtinimo mechanizmą ir jo poveikį aplinkai.
Poveikio klimatui informacija turės būti vieša
MiCAR reguliuojamų žetonų leidėjai privalės kriptoturto baltojoje knygoje (angl. white paper) atskleisti informaciją apie žetonų emisijai naudojamo susitarimo mechanizmo neigiamą poveikį klimatui ir aplinkai. Tais atvejais, kai žetonai išleidžiami keliais lygiais (angl. multi-layered structure) ir sandoriams patvirtinti naudojami keli susitarimo mechanizmai, kiekvieno jų poveikis klimatui turės būti vertinamas atskirai.
Su konkrečios kriptovaliutos neigiamu poveikiu aplinkai ir klimatui susijusią informaciją kriptoturto paslaugų tiekėjai privalės atskleisti ne tik baltojoje knygoje, bet ir viešai matomoje savo interneto svetainės vietoje. Ši informacija galės būti paimama iš kriptoturto baltųjų knygų. Faktiškai tai reiškia, kad kriptoturto paslaugų teikėjai prisiims atsakomybę ne tik už savo pačių, bet ir už kriptoturto leidėjų baltojoje knygoje pateiktą poveikio aplinkai informaciją.
Teks matuoti energijos suvartojimą, ŠESD emisijas ir susidarančias atliekas
Tam, kad kriptoturto poveikio aplinkai informaciją būtų galima lengvai palyginti, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (angl. European Securities and Markets Authority – ESMA) siūlo įtvirtinti privalomą informacijos atskleidimo rodiklių rinkinį. Pagal siūlymą kriptoturto paslaugų teikėjai turėtų nustatyti paskirstytojo tinklo technologijos (angl. distributed ledger technology – DLT) tinklo mazgų įrangos energijos suvartojimą kriptoturto sandorių tvirtinimui, o taip pat apskaičiuoti su konkrečių kriptovaliutų sandorių patvirtinimu susisijusią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją.
Pagal ESMA siūlomą standartą, įmonėms taip pat reikės remiantis DLT tinklo mazgų įrenginių gamybos, naudojimo ir utilizavimo analize apskaičiuoti susidarančių atliekų kiekius ir gamtinių išteklių sąnaudas. Atskleidžiant aplinkosauginę informaciją bus galima naudoti ir papildomus neprivalomus rodiklius, kurie ateityje gali tapti privalomi.
Informacijos atskleidimui verta ruoštis jau dabar
Nauji reikalavimai reiškia, kad kriptoturto paslaugų teikėjai susidurs su tais pačiais tvarumo duomenų rinkimo ir informacijos atskleidimo iššūkiais, kurie kyla finansų sektoriaus dalyviams, privalantiems atskleisti informaciją pagal Tvarių finansų atskleidimo reglamentą (ang. Sustainable Finance Disclosure Regulation – SFDR), bei įmonės, kurios turės atskleisti informaciją pagal Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvą (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive – CSRD). Tai rodo, kad tvarumo ir aplinkosaugos klausimai ES įsitvirtinami kaip neatsiejama daugelio verslų veiklos dimensija.
Kaip ir minėti subjektai, kriptoturto paslaugų teikėjai jau dabar turėtų pradėti rinkti informaciją apie savo skaitmeninių finansinių produktų energijos suvartojimą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir atliekų susidarymą savo veikloje bei rengtis tvarumo informacijos atkleidimui. Antraip, pilna apimtimi įsigaliojus MiCAR, gali kilti nemažai rūpesčių.
Finansų ministerija parengė ir derinimui su kitomis institucijomis pateikė keliolika įstatymų pakeitimų projektų, kurie įgyvendina europinio kriptoturto rinkų (angl. MiCA) ir lėšų pervedimo reglamentų (TRF) reikalavimus. Reglamentai nustatys naujus veiklos vykdymo reikalavimus šių paslaugų teikėjams ir įtvirtins jų licencijavimo procesą.
Juos įgyvendinus bus užtikrinama neprofesionaliųjų investuotojų aukšto lygio apsauga bei geriau valdomos kriptoturto paslaugų teikėjų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo bei sankcijų vengimo rizikos.
„Pateiktais įstatymų projektais sprendžiami keli svarbūs uždaviniai: nustatoma kriptoturto paslaugų teikėjų veiklos reikalavimai, veiklos priežiūra bei paskiriama už jų priežiūrą atsakinga institucija – Lietuvos bankas. Taip pat įtvirtinami išsamesni pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimai kriptoturto paslaugų teikėjams“, – sako finansų viceministrė Vaida Markevičienė.
Reguliacinį aiškumą didinantys įstatymų pakeitimai sukurs prielaidas tvariam kriproturto sektoriaus, kaip platesnės šalies „Fintech“ ekosistemos dalies, vystymuisi bei užtikrins didesnį šio sektoriaus skaidrumą ir aukštesnius kokybinius standartus. Pasak viceministrės, tai bus savotiškas rinkos išskaidrinimas: toms finansinių technologijų įmonėms, kurios laikosi tvaraus verslo modelio, naujas reguliavimas bus į naudą ir prisitaikyti nebus sudėtinga.
Siekiant įgyvendinti MiCA reglamentą, reikia keisti šiuo metu Lietuvos teisinėje sistemoje apibrėžtų virtualiųjų valiutų operatorių priežiūros ir registracijos modelį.
Įstatymų pakeitimai numato, kad už kriptoturto paslaugų teikėjų, su turtu susietų žetonų emitentų ir elektroninių pinigų žetonų emitentų priežiūrą bus atsakingas Lietuvos bankas. Už kriptoturto paslaugų teikėjų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (PPTF) priežiūrą atsakingos institucijos – Lietuvos bankas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
Pažymėtina, kad MiCA reglamentas numato pereinamąjį laikotarpį (iki 2026 m. liepos 1 d.) kriptoturto paslaugų teikėjams prisitaikyti prie naujų reikalavimų. Tačiau besiformuojančios reikšmingos šio sektoriaus pinigų plovimo, teroristų finansavimo, tarptautinių sankcijų apėjimo ir sukčiavimo rizikos lemia poreikį MiCA reglamento pasirengimo ir įgyvendinimo veiksmus Lietuvoje pradėti kuo operatyviau. Todėl įstatymų projektais siūloma mūsų šalyje netaikyti šio pereinamojo laikotarpio ir MiCA reikalavimus pradėti įgyvendinti anksčiau – nuo 2024 m. gruodžio 30 d.
Kriptoturto paslaugų teikėjų licencijavimas yra svarbus ir atsižvelgiant į geopolitinę padėtį regione, kai dėl pradėto karo Ukrainoje daugeliui Vakarų valstybių pritaikius finansines ir kitokias sankcijas rusijai, jos piliečiams ir juridiniams asmenims apribotos galimybės naudotis daugeliu tradicinių finansinių paslaugų, todėl neatmestina tikimybė, kad jie gali bandyti pasinaudoti virtualiomis valiutomis, siekiant išvengti sankcijų poveikio savo lėšoms.
Įgyvendinus MiCA ir TRF reglamentų nuostatas padidės su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų veiklos vykdymo teisinis tikrumas dėl veiklos sąlygų, o priežiūros institucijos gaus tinkamus įgaliojimus ir įrankius vykdyti priežiūrą bei geriau valdyti rizikas.
Nors 2022 m. birželį priimti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo papildymai turėjo svarbų poveikį siekiant didesnio šio sektoriaus skaidrumo, tačiau pastaruoju metu vėl pastebimas spartus sektoriaus didėjimas, o atitinkamai – ir susijusių rizikų augimas.
Juridinių asmenų registro tvarkytojo duomenimis, Lietuvoje veikiančių virtualiųjų valiutų veiklą vykdančių įmonių skaičius nuo 2023 m. sausio 1 d. iki gruodžio 4 d. padidėjo nuo 197 iki 536.
Menką sektoriaus brandą ir negebėjimą laikytis įstatymuose nustatytų reikalavimų rodo tai, kad 2023 m. iš 266 privalėjusių pateikti pelno mokesčių deklaraciją įmonių dauguma, t. y. 192 bendrovės (arba 71,1 proc.) iki 2023 m. birželio 6 d. deklaracijų dar nebuvo pateikusios ir tik 5 proc. įmonių vykdė numatytą pareigą teikti FNTT pranešimus apie įtartinas pinigines operacijas.
Todėl 2023 m. lapkričio 29 d. Vyriausybė pritarė parengtiems Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo ir dar aštuonių susijusių įstatymų pakeitimų projektams, kuriais siekiama stiprinti pinigų plovimo rizikų valdymą, taip pat siekiant pašalinti Europos Tarybos ekspertų komiteto dėl priemonių, nukreiptų kovai su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu (MONEYVAL) nustatytus trūkumus Lietuvoje įgyvendinant tarptautinius reikalavimus.
Planuojami pakeitimai suteiks priežiūros institucijai adekvačius kylančių rizikų suvaldymo įgaliojimus dar iki įsigaliojant MiCA reglamentui, užtikrinsiančiam šio sektoriaus licencijavimo procesą.
„Per artimiausius penkerius metus norime tapti tarptautiniu mastu pripažįstamu aukštos pridėtinės vertės Europos finansinių technologijų („Fintech“) centru“, – teigia Lietuvos Respublikos finansų viceministrė Vaida Markevičienė. Šiandien Kauno technologijos universitete įvykusioje diskusijoje „Fintech“ sektorius: inovacijų ir talentų perspektyvos“ dalyvavę ekspertai pateikė 4 priežastis, kodėl Lietuva jau dabar yra verta būti Europoje pripažinta „Fintech“ sektoriaus lydere.
1. Praeities nuopelnai „Fintech“
„Pastaraisiais metais Lietuva patyrė išskirtinį „Fintech“ sektoriaus augimą. Nuosekliai stiprėja licencijuotų įmonių segmentas, buvo plėtojamos inovatyvios finansinės technologijos ir įgyvendinami modernūs finansiniai sprendimai“, – įžvalgomis dalijosi 2023-2028 m. „Fintech“ sektoriaus plėtros gaires pristačiusi V. Markevičienė.
Anot viceministrės, šalies sėkmė šiame sektoriuje jau yra pripažįstama ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu: „Lietuva – viena patraukliausių „Fintech“ jurisdikcijų Europos Sąjungoje. „Invest Lithuania“ duomenimis šiuo metu „Fintech“ sektorių šalyje sudaro 263 įmonės, kuriose dirba per 7000 darbuotojų, kurių pajėgomis paslaugos teikiamos net 25 mln. klientų visoje Europos sąjungoje“.
Ekspertai pastebi, kad Lietuva pritraukia vis daugiau „Fintech“ įmonių, startuolių, verslininkų ir tokiu būdu kuria gyvybingą finansinių technologijų ekosistemą.
„Lietuvos „Fintech“ įmonės aktyviai bendradarbiauja tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu. Prie šio sektoriaus augimo prisidėjo bendradarbiavimas su tradicinėmis finansų institucijomis, taip pat su pasauliniais „Fintech“ žaidėjais“, – komentuoja finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centro „Rockit“ vadovė Lina Žemaitytė-Kirkman.
Kauno technologijos universiteto (KTU) MGMF Matematinio modeliavimo katedros docentas Audrius Kabašinskas priduria, jog Lietuvos reguliavimo aplinka yra palanki „Fintech“ plėtrai: „Šalyje įdiegta reguliavimo sistema, leidžianti „Fintech“ įmonėms išbandyti naujoves kontroliuojamoje aplinkoje“.
2. Rizikų valdymas ir reguliavimo skaidrumas
Anot diskusijoje dalyvavusių ekspertų, rizikų valdymas ir tinkamas sektoriaus reguliavimas bei skaidrumas yra esminė sėkmingo „Fintech“ sektoriaus vystymosi dalis.
A. Kabašinskas teigia: „Partneriai iš užsienio tyrimų institucijų pastebi, kad lyginant su kitomis Europos sąjungos šalimis, Lietuva yra stipriai išsiveržusi į prieki. Tačiau negalime užmigti ant laurų, nes tobulėjant technologijoms sudėtingėja ir sektoriaus reguliavimas. Svarbu, jog reglamentavimas išliktų neutralus technologijų atžvilgiu. Verta paminėti Lietuvoje įkurtą pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrą, kuris puikiai prisideda, kad būtų formuojamos bendros pozicijos ir praktikos kovojant su finansinių nusikaltimų grėsmėmis“.
Docentas priduria, kad daug žinių finansinių rinkų rizikų valdyme ateina iš nuolat atliekamų tyrimų: „Bendradarbiaujant su užsienio universitetais iš visų Europos šalių neseniai baigėme projektą, skirtą padėti finansinių rinkų reguliuotojams pasirengti iškylantiems naujiems iššūkiams, kurių padaugėjo dėl staigaus technologinio proveržio. Mokslinių tyrimų dėka esame visų grėsmių priešakyje“.
Finansų viceministrė V. Markevičienė pabrėžė, kad 2023-2028 m. finansinių technologijų sektoriaus plėtros gairėse numatyta daug dėmesio skirti būtent rizikų valdymui.
„Numatytas reguliavimo reikalavimų aiškumo didinimas ir stiprinimas, siekiant užtikrinti, kad įmonės veiktų atvirai, etiškai ir saugiai, o tai padidintų sektoriaus patikimumą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Apibrėžtos ir priemonės, skirtos rizikoms valdyti, tokioms kaip pinigų plovimo, teroristų finansavimo, kibernetinio saugumo ir kt.”, – teigė V. Markevičienė.
„Įmonės, veikiančios finansinių paslaugų sektoriuje, kuriame svarbiausias stabilumas ir saugumas, privalo užtikrinti efektyvų rizikų valdymą. Šis aspektas yra labai svarbus norint pritraukti investuotojus, klientus, partnerius“, – pastebi L. Žemaitytė-Kirkman.
3. Valstybės institucijų ir verslo ryšys
Anot L. Žemaitytės-Kirkman, „Fintech“ plėtrai įtakos turi ir tai, kad verslo organizacijos, valstybės institucijos ir švietimo įstaigos kartu sudaro stiprią bendrais principais veikiančią ekosistemą.
„Džiaugiuosi, kad ateinančių penkerių metų finansinių technologijų sektoriaus plėtros gairės buvo sudarytos visų šalių bendru nutarimu: Finansų ministerijos, Lietuvos banko ir „Fintech“ bendruomenės. Kartu memorandume numatoma, kad bendromis jėgomis net 26 suinteresuotos šalys – valstybinės institucijos, rinkos dalyviai, viešosios įstaigos sieks pagrindinio gairėse numatyto tikslo – tapti „Fintech“ rinkos lydere Europoje“, – teigia L. Žemaitytė-Kirkman.
Ekspertas A. Kabašinskas pastebi: „Fintech“ sektoriaus ir valstybės institucijų, aukštojo mokslo įstaigų ir tyrimų institucijų bendradarbiavimas yra būtinas kuriant palankią aplinką, skatinančią inovacijas, užtikrinančią skaidrumą, apsaugančią vartotojus ir prisidedančią prie ekonomikos augimo. Subalansuotas požiūris padeda sukurti sinergiją tarp inovacijų skatinimo ir būtinų reguliavimo apsaugos priemonių“.
4. Perspektyvių talentų ugdymas
Visgi svarbu suprasti, kad finansinių technologijų rinkai gyvybiškai svarbus aukštos kvalifikacijos talentų kiekis – sektoriaus plėtra augina naujų darbo vietų skaičių, o tai kartu kuria ir naujų kompetencijų poreikį.
„2020-2021 m. duomenys rodo, kad daugėja jaunų specialistų, besirenkančių informacines komunikacines technologijas. Bendradarbiaudami su aukštojo mokslo įstaigomis siekiame kurti ir įgyvendinti programas, kursus, skirtus „Fintech“ reikalingiems specialistams rengti“, – teigia V. Markevičienė.
Ekspertai pastebi, kad milžiniška sektoriaus dinamika ir nuolatinės inovacijos reikalauja nuolatinių ekspertų žinių atnaujinimų, kvalifikacijos kėlimo mokymų.
Docentas A. Kabašinskas teigia: „Labai svarbu, kad universitetai reaguoja į pokyčius rinkoje ir siūlo naujoves jaunajai kartai, stengiasi kurti programas kurios būtų iš tiesų naudingos ir orientuotos į ateities įgūdžius“.
„Kaip ir ko gero kiekvieną sektorių, taip ir finansinių technologijų sritį gerokai pakoregavo dirbtinio intelekto valdomų įrankių atsiradimas ir „Blockchain“ technologijos. Dabar į technologijas orientuotos studijų programos būtent ir leidžia studentui įgyti naujausių profesinių „Fintech“ sistemos žinių. “, – dėsto A. Kabašinskas.
Šiuo metu vyksta mokėjimų sektoriaus skaitmeninė pertvarka, kurią dar labiau paspartino COVID-19 pandemija, lėmusi naują skaitmeninių sandorių erą. „McKinsey“ atstovų teigimu, šis pokytis tapo didelio pasaulinės mokėjimų sektoriaus augimo varikliu: 2021 m. ji išaugo 11 proc., o jos vertė viršijo 2,1 trilijono JAV dolerių. Taip pat, remiantis „PwC“ analizės duomenimis, atsiskaitymų negrynaisiais pinigais mastai didėja.
Manoma, kad nuo 2020 iki 2025 m. jie išaugs net 80 proc., o artėjant dešimtmečio pabaigai – patrigubės.
Visa tai reiškia, kad vartotojai ir įmonės, užuot rinkęsi tradicinius atsiskaitymo grynaisiais pinigais būdus, dažniau teikia pirmenybę skaitmeniniams sandoriams. Šios vienu metu pasireiškiančios tendencijos yra ne tik vis dar jaučiamo pandemijos poveikio atgarsiai mokėjimų srityje, bet ir sektoriaus pajėgumo keistis bei pereiti prie beveik visiškai skaitmeninės ekosistemos požymis.
Artėjant 2024-iesiems naujausios mokėjimų industrijos tendencijos atspindi šiuo metu vykstančią finansų sektoriaus skaitmeninę pertvarką, kurią paskatino technologijų inovacijos ir kintantys vartotojų poreikiai. Panagrinėkime kelias ryškiausias tendencijas.
Į vartotoją orientuotos strategijos
Mokėjimų paslaugų teikėjai vis dažniau taiko į vartotoją orientuotas strategijas ir atsižvelgia į kintančius vartotojų poreikius. Iš jų išsiskiria strategijos, pagal kurias taikomos „pirk dabar, mokėk vėliau“ (BNPL) ir integruotų finansinių paslaugų sistemos.
Integruotų finansinių paslaugų ir BNPL sistemos yra mokėjimų sektoriaus inovacijų variklis. Pavyzdžiui, pasitelkę integruotas finansinių paslaugų technologijas, mažmeninės prekybos atstovai gali pasiūlyti BNPL funkciją tiesiogiai savo infrastruktūroje ir išvengti trečiųjų šalių teikiamų tokių paslaugų. Taigi ne tik sumažėja sąnaudos, bet ir vartotojams pasiūlomas patogesnis atsiskaitymo būdas.
Pavyzdžiui, „Apple“, integravusi BNPL funkciją „iPhone“ įrenginiuose, pademonstravo, kaip integruotos finansinės paslaugos veikia tikrame pasaulyje. Vartotojai gali tvarkyti mokėjimus tiesiogiai savo įrenginiuose. Tai reiškia, kad įmonės, nusprendusios taikyti šią integruotą finansinę paslaugą, gali padidinti naudotojų įsitraukimą ir pritraukti daugiau klientų.
Skaitmeninės piniginės
Išpopuliarėjus skaitmeninių piniginių funkcijai, mokėjimų industrijos padėtis smarkiai pakito. Atsiskaityti naudojantis skaitmenine pinigine daug patogiau, greičiau ir paprasčiau. Todėl manoma, kad ši funkcija gali pakeisti įprastus atsiskaitymo būdus grynaisiais pinigais ar kortelėmis. Fisglobal.com prognozuoja, kad iki 2024 m. mobiliosios piniginės gali tapti populiariausiu mokėjimų būdu pasaulyje.
Be to, naujausiame „Juniper Research“ tyrime prognozuojama, kad iki 2028 m. mokėjimų, atliktų naudojant skaitmenines pinigines, vertė pasieks daugiau nei 16 trilijonų JAV dolerių, palyginti tik su 9 trilijonais 2023 m.
Biometriniai mokėjimai
Biometrinių mokėjimų populiarumas taip pat auga: toks atsiskaitymo būdas yra ne tik patogus, bet ir saugus. Tai – puiki kitų mokėjimų alternatyva.
Vienas ryškiausių biometrinių mokėjimų būdų pavyzdžių yra pirštų atspaudų atpažinimo technologija, naudojama sandoriui patvirtinti. Verta paminėti ir naująsias atpažinimo technologijas tokias kaip veido bruožų ar venų rašto nuskaitymas.
„J. P. Morgan“ pradėjo naudoti biometriniais duomenimis grindžiamus mokėjimus bendradarbiaudami su kai kuriais JAV mažmenininkais. Tai yra pirmasis žingsnis didesnio saugumo ir geresnės naudotojų patirties atliekant mokėjimus link.
Kriptovaliutos
Remiantis tyrimų projekto, kurį kartu atliko „Deloitte“ ir „PayPal“, rezultatais, vartotojai vis dažniau renkasi atsiskaitymus skaitmenine valiuta. Manoma, kad iki 2024 m. beveik 75 proc. žmonių mokės šia virtualiąja valiuta.
„Visa“ ir Crypto.com pradėjo įgyvendinti bandomąją programą, pagal kurią „Visa“ mokėjimų tinkle galima atlikti mokėjimus kriptovaliutomis. Ši programa taip pat taikoma skaitmeninės ekonomikos turto banke „Anchorage“, kurio sistemoje kriptovaliutos turtas gali būti naudojamas tokiu pačiu būdu kaip „Visa“ mokėjimų tinkle.
„PayPal“ ėmė teikti paslaugą – „PayPal“ naudotojai gali pirkti, laikyti ir parduoti kriptovaliutos vienetus tiesiogiai paskyrose. „PayPal“ taip pat įdiegė funkciją „Checkout with Crypto“ (atsiskaitymas kriptovaliuta), kuri leidžia naudotojams atlikti mokėjimus milijonuose internetinių parduotuvių visame pasaulyje.
Tvarumas
Mokėjimo paslaugų teikėjai, siekdami sumažinti anglies pėdsaką, dabar renkasi aplinką tausojančius atsiskaitymo būdus. Pavyzdžiui, kai kurios įmonės diegia efektyviai energiją vartojančias blokų grandinės technologijas mokėjimams apdoroti. Mokėjimo paslaugų teikėjai skatina tvarią praktiką ir siūlo dovanas ar nuolaidas, jei vartotojai renkasi ekologiškus atsiskaitymo, prekių siuntimo ir pan. būdus.
„American Express“ siūlo žaliąją mokėjimų kortelę (angl. „Green card“), pagamintą iš paplūdimiuose ir pakrančių teritorijose surinkto plastiko. „PayPal“ įsipareigojo iki 2040 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki nulio ir investuoja į atsinaujinančių energijos šaltinių projektus.
Apibendrinant reikia pažymėti, kad šiuo metu vyksta dideli mokėjimų sektoriaus pokyčiai, kuriuos skatina technologijų inovacijos ir kintantys vartotojų lūkesčiai. Įgyvendinant į vartotoją orientuotas strategijas, kaip, pavyzdžiui, „pirk dabar, mokėk vėliau“ ir integruotų finansinių paslaugų sistemas, vartotojams suteikiama galimybė atsiskaityti lanksčiau ir patogiau. Be to, vartotojai vis dažniau naudojasi skaitmeninėmis piniginėmis.
Tai reiškia, kad, užuot rinkęsi įprastus atsiskaitymo būdus grynaisiais pinigais ar kortelėmis, vartotojai pirmenybę teikia patogesnėms skaitmeninėms atsiskaitymo sistemoms. Įsipareigodami didinti mokėjimų saugumą, sektoriaus atstovai naudoja biometrinių mokėjimų sistemas.
Be to, tai, kad vis dažniau leidžiama atsiskaityti kriptovaliutomis, reiškia, jog išaušo nauja mokėjimų sistemos, kurioje dominuoja mokėjimai skaitmenine valiuta, era. Mokėjimų sektoriaus atstovai renkasi tvarią praktiką ir sąžiningai stengiasi prisidėti prie pasaulinių ekologijos iniciatyvų.
Sarp Demiray, „European Merchant Bank“ („EMBank“) vykdomasis direktorius ir valdybos narys
Užsienyje dažnai galima išgirsti, kad Lietuva yra Europos Sąjungos (ES) finansinių technologijų centras. Mūsų šalis pagal elektroninių pinigų įstaigų skaičių yra lyderė ES.VšĮ „Investuok Lietuvoje” duomenimis, Lietuvoje 2022 m. pabaigoje buvo 263 „fintech“ bendrovės, įskaitant licencijuotas ir nelicencijuotas finansinių technologijų įstaigas. Pernai mūsų šalyje įsikūrusios finansų įstaigos mokėjimo paslaugas teikė 25 mln. klientų visoje Europos Sąjungoje. Lietuvoje sparčiai augantis „fintech“ sektorius vis dažniau sulaukia ir tarptautinių finansinių technologijų įmonių dėmesio. Pavyzdžiui, 2022 m. į Lietuvą įžengė „fintech“ gigantas „Nuvei“, veiklą vykdantis visuose pasaulio kontinentuose kaip mokėjimų partneris verslui.
„Nuvei“ Lietuvos padalinio vadovas Juozas Kaminskas sako, kad tokios didelės įmonės padalinio atsiradimas Lietuvoje sukūrė gerai apmokamų darbo vietų, naujų paslaugų verslui. Vilniuje dirbanti „Nuvei“ komanda kuria tarptautinius produktus, kurie palengvina ir pagreitina verslo organizacijų plėtrą suteikdama verslui visus reikiamus mokėjimo kanalus, priemones pasiekti vartotojus visame pasaulyje lengvai ir greitai.
Anot didžiausios Baltijos šalyje licencijuotas finansinių technologijų įmones Lietuvoje vienijančios asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovės Gretos Ranonytės, tarptautinės įmonės „Nuvei“ atėjimas įrodo, kad Lietuvoje sudarytos geros sąlygos ambicingų „fintech“ bendrovių augimui, lietuvių specialistų žinios yra itin vertinamos ir reikalingos tarptautinėms įmonėms.
„Nuvei“ – Toronto ir Niujorko „Nasdaq“ biržoje listinguojama finansų grupė
Kanadietiškų šaknų turinti grupė šiemet atšventė 20 metų gimtadienį. Greičiausiai ji pradėjo augti ir plėstis prieš kelerius metus, kai ėmė aktyviau įsigyti verslus įvairiuose pasaulio regionuose, praplečiant verslo klientų segmentus bei užtikrinant geresnius lokalizuotų mokėjimo sprendimus partneriams. Šiemet „Nuvei“ grupė artėja prie 200 mlrd. JAV dolerių metinės apyvartos pasauliniu mastu, bei 1,1 mlrd. metinių pajamų. Skaičiuojama, kad grupės akcijų vertė yra per 2 mlrd. JAV dolerių.
Lietuvoje bendrovė turi elektroninių pinigų įstaigos licenciją. Pagal mokėjimų apimtis ar jų vertę, „Nuvei“ yra viena iš didžiausių elektroninių pinigų įstaigų Lietuvoje.
„Nuvei“ grupė vystė dvi produktų linijas: mokėjimo kortelių apdorojimą globaliu mastu bei alternatyvius mokėjimo metodus. Dabar „Nuvei“ siūlo ir mokėjimo sąskaitas, bei kortelių leidybą. Už tai atsakingas tapo Lietuvos padalinys. Mes atidarome verslo sąskaitas, teikiame SEPA, SEPA Instant, SWIFT mokėjimus, taip pat, siūlome atvirąją bankininkystę (angl. Open banking) bei leidžiame korteles verslui. Pirma rinka, kurioje pradėjome siūlyti ir toliau sėkmingai vystome šiuos produktus – Europa. Vėliau planuojame produktus plėsti globaliai. Šiuo metu grupėje dalinamės atsakomybėmis pasauliniu mastu, o Lietuva išlieka strategiškai svarbi šių paslaugų tiekimui“, – teigia Juozas Kaminskas.
„Nuvei“ Lietuvoje dirba 100 darbuotojų. Skaičiuojama, kad vidutinis atlyginimas yra 4 774 eurų.
Kuo Lietuva traukia tarptautines „fintech“ įmones
Kaip teigia J. Kaminskas, Lietuvoje susiklostė ypatingai gera ekosistema „fintech“ įmonėms. Pirmiausia – reguliacinė bazė, kuri aiškiai pristatoma ir suprantama. Antras labai svarbus aspektas – lanksti prieiga prie EU mokėjimo sistemos SEPA. Lietuvos banko „CentroLink“ produktas leidžia gana lengvai integruotis naujai licencijuotoms įmonėms, bei pradėti teikti mokėjimus eurais. Kitos šalys tokių įrankių ar tokio lengvo prisijungimo prie SEPA sistemos neturi ir kreipiasi netgi į „CentroLink“ komandą, ar turi rinktis kitus komercinius bankus, kaip tarpininkus. Trečias svarbus dalykas – bendruomenė, kuri jau yra susiformavusi. Joje dalijamasi žiniomis ir patirtimi Lietuvos bei globaliniu mastu.
Nauji NFT technologijos panaudojimo būdai, vystoma šio sektoriaus infrastruktūra padės tvirtesnius pagrindus, kai šiemet smukusi ši rinka pradės atsigaudinėti, sako Vilniuje šią savaitę viešėsiantis J.D. Salbego, blokų grandinės industrijos veteranas.
NFT, į lietuvių kalba verčiama kaip nekeičiamasis žetonas (non-fungible token) yra tiesiog kaip skaitmeninis parašas, naudojamas blokų grandinės technologijos projektuose. Iki šiol populiariausias toks panaudojimo būdas, sulaukęs didelio dėmesio, buvo paprasčiausi internetiniai paveiksliukai, pažymėti tokiu NFT parašu ir turintys įrodyti iliustracijos unikalumą.
Tačiau J.D. Salbego, blokų grandinės sektoriuje dirbantis jau daugiau nei aštuonerius metus ir žinomas dėl įvairių NFT projektų, nurodo septynias tendencijas šioje rinkoje, kurios formuos tolesnį jos vystymąsi.
Prie tokių tendencijų ekspertas priskiria tai:
- Populiarėja vadinamieji panaudojami (utility) NFT, kurie suteikia jų savininkams prieigą prie išskirtinio turinio, patirčių ar kitų naudų;
- Vystosi naujos NFT prekyvietės ir platformos;
- Vis daugiau NFT naudojama vaizdo žaidimuose ir metavisatoje;
- Populiarėja galimybė turėti dalį žetonizuotų tradicinių turto klasių [pvz., meno kūriniai, NT, vertybiniai popieriai ir kt.];
- NFT panaudojimas skaitmeninė tapatybės sprendimuose;
- NFT panaudojimas bilietams ir renginių valdymui;
- NFT panaudojimas lojalumo programose.
„Augant NFT rinkai galima tikėtis pamatyti dar daugiau inovatyvių naujų projektų ir panaudojimo atvejų“, - papildo J.D. Salbego, dabar daugiausia dėmesio skiriantis naujos kartos, decentralizuotu siekiančiam tapti internetui Web3 bei vadovaujantis savo įkurtai Web3 paslaugų platformai „Moonstax“.
Jis taip pat pataria NFT rinkos dalyviams nenuleisti akių nuo įvairių, su reguliavimu susijusių tendencijų. Pavyzdžiui, vertybinių popierių reguliavimo, pokyčių mokesčių, su pinigų plovimo prevencija, intelektine nuosavybe susijusiose srityse.
„Tačiau yra ir kitų tendencijų atskirose jurisdikcijose. Pvz., ES planuoja sukonkretinti NFT reguliavimą“, - sako jis.
Daugiau šio eksperto įžvalgų apie NFT rinką ir blokų grandinės technologiją naudojančius vaizdo žaidimus skaitykite šiame interviu.
J.D. Salbego gyvai sutikti ir išgirsti dar daugiau jo įžvalgų apie skaitmeninį turtą ir tradicinių turto klasių žetonizavimą bus galima lapkričio 9 d. Vilniuje vyksiančioje Web3 konferencijoje, organizuojamoje „Crypto Economy Organisation“.
Popular News
Tags
Populiaru dabar
