Login to your account

Username *
Password *

Praėjusį rudenį tarp Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių prasidėjusios 5G ryšio diegimo lenktynės padidino mobiliojo interneto spartos atotrūkį tarp trijų didžiųjų konkurentų iki dar nematyto skirtumo. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) paskelbti naujausi duomenys rodo, kad „Telia“ mobiliojo tinklo sparta kitus du operatorius aplenkė beveik dvigubai ir trigubai, o pagal šalyje išmatuotų 5G ryšio taškų skaičių – nuo 8 iki 15 kartų. 

Per 2022 metus Lietuvos keliuose ir geležinkeliuose RRT atlikti daugiau kaip 18 tūkst. mobiliojo ryšio kokybės matavimų rodo, kad vidutinė „Telia“ mobiliojo interneto sparta per metus paaugo nuo 104,5 iki 159,9 megabito per sekundę (Mb/s). Kitų dviejų Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių tinklų sparta pernai atitinkamai siekė 87,4 Mb/s ir 64,3 Mb/s. 

„Komercinio 5G startui Lietuvoje ruošėmės ketverius metus ir į viso tinklo atnaujinimą investavome daugiau nei 100 mln. eurų. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 1200 bazinių 5G stočių, tačiau šis skaičius tikrai nėra baigtinis. Iki šios vasaros vidurio 5G ryšiu planuojame padengti 99 proc. šalies teritorijos, tad Lietuvos technologinis proveržis neliks nepastebėtas pasaulyje“, – sako „Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius.

Jis pažymi, kad tai yra didžiulis pasiekimas ir visai Lietuvai, nes iš 5G autsaiderių Europoje per vieną dieną aplenkėme pažangiausias šią ryšio technologiją jau keletą metų diegiančias Šiaurės Europos šalis. Tokių sparčių tinklo statybų Lietuvoje dar nėra buvę. 

Pagal spartos rodiklį „Telia“ jau padėjo Lietuvai užimti įspūdingai aukštą poziciją pasauliniame kontekste. 5G ryšio prieinamumo kategorijoje mūsų šalis sugebėjo aplenkti netgi mobiliojo ryšio technologijų lyderėmis laikomas Suomiją ir Norvegiją. O pagal naujausius pasaulinius „Speedtest by Ookla“ interneto kokybės matavimo duomenis, „Telia“ tinklas Lietuvoje pagal vidutinį duomenų parsisiuntimo greitį užimtų antrą vietą po Kataro, ten vidutinė mobiliojo interneto sparta viršijo 176 Mb/s.       

Per metus Lietuvos keliuose ir geležinkeliuose atlikti RRT matavimai rodo, kad „Telia“ šalyje turi 3213 5G taškų, o antroje ir trečioje vietoje besirikiuojančių operatorių atveju – 210 ir 380. Tai yra atitinkamai 8 ir 15 kartų mažiau.

5G internetas vartotojams leidžia dar greičiau atsisiųsti itin didelės apimties failus, sklandžiai žiūrėti aukščiausios raiškos vaizdo įrašus, be sutrikimų dalyvauti vaizdo konferencijose ir siekti geresnių rezultatų vaizdo žaidimuose.

Kol ilsėjomės ir dalinomės dar garuojančiais Naujųjų metų sutiktuvių įspūdžiais, internetas šį sekmadienį patylomis atšventė 40-ąjį savo gimtadienį. 1983 m. sausio 1 d. Jungtinių Valstijų gynybos departamentui savo kompiuterių tinklą padalinus į karinį ir civilinį, oficialiai gimė tai, kas vadinama svarbiausiu pastarojo šimtmečio išradimu. Tačiau interneto kelias iki tokio, kokį jį žinome šiandien, nebuvo lengvas, o ateinantis dešimtmetis jam taip pat nepagailės pokyčių.

Statistikos portalo „Statista“ duomenimis, 2022 m. internetu naudojosi 63 proc. pasaulio populiacijos, o lyginant su ankstesniais metais vartotojų skaičius padidėjo beveik 200 milijonų. Žvelgiant į šiuos skaičius, nenuostabu, jog dar 2016 m. publikuotoje Jungtinių Tautų rezoliucijoje interneto prieigos panaikinimas buvo paskelbtas žmogaus teisių pažeidimu, taip internetą pripažįstant vienu elementariausių kiekvieno individo poreikių.

„Prieš 40 metų įvykęs interneto „gimimas“ yra ne visai toks, kokį jį įsivaizduojame. Kompiuteriai į bendrą tinklą buvo sujungti gerokai anksčiau, o pirmosios šiuolaikinio interneto užuomazgos pradėjo rastis tik po gero dešimtmečio. Vis dėlto jei minėtą sausio 1 d. nebūtų priimtas iki šiol naudojamas interneto protokolų rinkinys, internetas galimai taip ir būtų likęs uždaru kariuomenės bei mokslininkų projektu. Laimė, kad tai neįvyko ir 40-ąjį interneto jubiliejų galime pasitikti su 5G, daiktų internetu ir daug kitų technologijų, kurios jo galimybes išplės neaprėpiamais mastais“, – teigia „Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia.

Užstrigo jau patį pirmą kartą

Pasak A. Strolios, kaip GPS, mikrobangų krosnelės ir daug kitų kasdienių technologijų, internetas, pirmiausia atsirado slaptose JAV kariškių laboratorijose. 1969 m. bijant, kad branduolinio karo metu priešui sunaikinus vieną informaciją saugantį tašką būtų prarasti visi jame saugoti duomenys, Valstijų gynybos departamentas tuometinius savo kompiuterius sujungė į Pažangių tyrimų projektų agentūros tinklą (ARPANET). Jis leido jiems tarpusavyje apsikeisti informacija ir kartu taupyti tuo metu dar smarkiai ribotus skaičiavimo resursus.

„Ironiška, bet jau pirmasis ARPANET bandymas buvo paženklintas nesklandumu. Iš vieno kompiuterio išsiuntus žodį „Login“, kitame kompiuteryje buvo atvaizduotos tik pirmosios dvi jo raidės, nes įrenginys paprasčiausiai užstrigo. Nepaisant to, šios sėkmingai perduotos simbolių poros pakako, kad ARPANET tinklas eksponentiškai plėstųsi. Tačiau praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje projekto vystytojai suprato pasiekę tuometinių technologijų ribas, kurios neleis kurti didesnio kompiuterių tinklo“, – interneto priešistorę atskleidžia pašnekovas.

Tai 1983 m. sausio 1 d. galiausiai privedė prie ARPANET naudojamo NCP protokolo iškeitimo į dabartinį TCP/IP, kuris įgalino tarpusavyje „susikalbėti“ net ir skirtinguose tinkluose veikiančius kompiuterius bei taip leido technologiją panaudoti ne tik kariniams tyrimams, bet ir švietimo, sveikatos apsaugos bei kitose svarbiose gyvenimo srityse. Taip ARPANET oficialiai tapo INTERNET.

Saldžiausių interneto gimimo vaisių teko palūkėti maždaug dešimtmetį. 1991 m. rugpjūčio 6 d. pasaulis išvydo pirmą viešai prieinamą internetinį puslapį, kurį sukūrė CERN branduolinių tyrimų centre dirbę mokslininkai. Jis būtent ir aprašė viešai prieinamos informacijos talpinimą internete įgalinusio „World Wide Web“ (WWW) sprendimo projektą, kuris interneto vartus galiausiai atvėrė ir plačiajai visuomenei.

Pirmoji stotis Lietuvoje ir interneto burbulas

Lietuvoje pirmoji interneto stotis pradėjo veikti netrukus po nepriklausomybės atgavimo. 1991 m. spalio 10 d. norvegams suteikus ryšio įrangą, A. Goštauto gatvėje įsikūręs Matematikos ir informatikos institutas palydoviniu kanalu susijungė su Oslo universitetu. Kadangi šiuo ryšiu siunčiamos informacijos tuo metu niekas negalėjo perimti, šis projektas įgavo netgi valstybės pripažinimo siekio ir išsivadavimo iš vis dar stiprios sovietų įtakos atspalvį. Tad netrukus tuo naudotis pradėjo ne tik mokslininkai, bet ir Lietuvos Aukščiausioji Taryba bei Vyriausybės organizacijos.

Tuo metu pasaulyje interneto plėtros tempai taip pat nesustabdomai augo. 1994 m. dienos šviesą išvydo internetinės knygų prekybos platforma, vėliau tapusi „Amazon“, bei internetinės paieškos pradininkė „Yahoo“. Dar po metų naršymą internete revoliucionavo „Interner Explorer“ naršyklės pasirodymas, o 1998 m. sulaukėme ir pirmojo „Google“ prototipo.

Nors kaip ant mielių kylanti šių kompanijų akcijų kaina paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje analitikus paskatino sukurti terminą „Interneto burbulas“, tikrasis sprogimas įvyko šiek tiek po 2000-ųjų, nukritus kompiuterių kainai ir išpopuliarėjus Wi-Fi. 2004 m. universiteto studentus sujungti ketinęs „Facebook“ per keletą metų sujungė beveik visą pasaulį, o 2005 m. pasirodęs „YouTube“ įkūrėjo katės vaizdo įrašas pakeitė mūsų požiūrį į pramogas. Visi šie interneto aušros projektai davė pradžią „TikTok“, „Spotify“, dabartiniam „Netflix“ ir kitoms didelę mūsų šiuolaikinės kasdienybės dalį užimančioms platformoms.

Išsivystymo vertinimo įrankis bei nauja interneto era

Internetas jau seniai peržengė naudingo patogumo ribas ir tapo kur kas daugiau, nei tik būtinuoju poreikiu. 2006 m. startavusi ir kitas valstybes aplenkusi šviesolaidinio interneto plėtroje, po kelerių metų pasaulinėse ryšio spartos lenktynėse Lietuva išsiveržė tarp lyderių, kas padėjo pritraukti investicijų bei kurti inovatyvios šalies įvaizdį. Tuo metu ekspertai 5G ryšį šiandien netgi laiko vienu svarbiausių valstybės išsivystymo kriterijų.

„Dėl geopolitinių ir biurokratinių priežasčių į aikštelę su 5G oficialiai išbėgome kiek vėliau, nei kitos šalys, tačiau laiką ant suolelio išnaudojome tinkamai. Šiandien „Telia“ 5G internetas pasiekiamas daugiau, nei 80 proc., Lietuvos gyventojų, o iki šių metų pabaigos turėtų priartėti iki 99 proc. Akivaizdu, jog pagal šį kriterijų vėl patenkame į elitinių valstybių klubą ir galime lygintis su anksčiau startavusiomis Vokietija, Nyderlandais ir Skandinavijos valstybėmis. Maža to, jame savo pozicijas dar labiau sustiprinome prieš Kalėdas visiškai išjungę atgyvenusį 3G ir jo dažnius perdavę 4G bei LTE-M ryšiui, kuris reikalingas savarankiškai besivaldantiems gatvės šviestuvams bei kitiems daiktų interneto įrenginiams“, – atskleidžia „Telia“ atstovas.

Pratęsdamas kalbą, A. Strolia džiaugiasi, kad Lietuva 40-ąjį interneto gimtadienį pasitinka pakilia nata. Specialisto teigimu, vykdydami sėkmingą 5G ir LTE-M plėtrą, esame pasiruošę viskam, ką suteiks nauja interneto era  – savavaldžiams automobiliams, virtualiai realybei, išmaniausiems sveikatos sekimo įrenginiams, gamykloms be darbuotojų ir žmogų savo galimybėmis besivejančiam dirbtiniam intelektui.

Įsikėlus į naują būstą ar atėjus laikui atnaujinti namų interneto paslaugos sutartį, neišvengiamai tenka spręsti klausimą, kokios spartos ryšį pasirinkti. Deja, operatorių svetainėse pateikiami megabitų ar gigabitų per sekundę skaičiai eiliniam vartotojui dažnai kalba tik skaičiais, o ne kur jie reikalingi. Ekspertai primena, jog namų interneto paieškos neturi priminti loterijos, nes jo spartos poreikius galima nesunkiai išsiaiškinti pagal namuose gyvenančių žmonių skaičių ir jų veiklas.

Prieš keletą metų buvo gajus posakis, kad pasaulyje neegzistuoja toks dalykas, kaip per greitas internetas. Vis dėlto ryšio technologijoms Lietuvoje sparčiai vystantis, jų pajėgumo asortimentas spėjo ne tik pasivyti vartotojų poreikius, bet ir juos pralenkti. Tad nenuostabu, jog pasirinkus netinkamai, neišnaudojami greitaveikos resursai kiekvieno mėnesio pabaigoje gali virsti bereikalingai išmestais pinigais arba atvirkščiai – versti kasdien kęsti diskomfortą.

„Pats paprasčiausias būdas apskaičiuoti minimalią reikalingą namų interneto spartą – gyventojų skaičių padauginti iš 30 Mb/s, tačiau prieš padedant parašą po paslaugų sutartimi vertėtų atsižvelgti ir į tokias būsto gyventojų veiklas, kaip nuotolinis darbas, internetiniai žaidimai ar aukštos kokybės vaizdo įrašų peržiūra. Pastarieji asmeniui numatytos minimalios greitaveikos poreikius, kurie, statistiniais duomenimis, ir taip nuolat auga, gali išpūsti net porą ar daugiau kartų“, – įspėja „Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia.

Vienas asmuo, daugiausia laiko praleidžiantis biure

Pasak A. Strolios, ieškant namų interneto vieno gyventojo būstui, žvilgsnis racionaliai krypsta į pigiausius ir mažiausios greitaveikos planus. Juo labiau, kai žmogus didžiąją paros dalį būna darbovietėje, kurioje, tikėtina, yra kokybiškas ir pajėgus internetas. Tokiu atveju turėtų būti svarbu, kad ryšys tiktų laisvalaikio veikloms – leistų sklandžiai naršyti bent jau 10 Mb/s kokybės  ryšio pageidaujančiuose socialiniuose tinkluose, skaityti naujienas ir mėgautis vaizdo transliavimo platformos įrašais, kurių peržiūrai 1080p raiška reikalingas 10 Mb/s, o 4K kokybe – 25 Mb/s spartos internetas.

„Tačiau net ir 30 Mb/s spartą siekiančio mobiliojo interneto kasdienybėje ne visada pakaks. Prireikus prieš skrydį atsisiųsti mėgstamo serialo sezoną, „Spotify“ grojaraštį ar įrenginio programinės įrangos atnaujinimą, tai gali trukti ilgiau ir nepalikti spartos išteklių kitoms tuo metu atliekamoms internetinėms veikloms. Be to, namuose apsilankius svečiams, kurių prisijungimas prie namų interneto gali trikdyti vaizdo peržiūrą ir kitą ryšiui reiklesnę susibūrimų veiklą. Sakyčiau, jog šiam scenarijui turėtų geriausiai tikti nedidelį rezervą turintis bent 250 Mb/s spartos planas, gebantis susidoroti su kartais išaugančiais vieno gyventojo poreikiais“, – pataria pašnekovas.

Du iš namų dirbantys asmenys

Pandemijos nulemtas nuotolinio darbo bumas daugeliui žmonių praktiškai įrodė, jog iki tol jų kasdienius poreikius tenkinusio namų interneto gali nebepakakti darbinėms užduotims, tą ypač pajuto naudojusieji mobilųjį namų internetą. Anot žinovo, pastarasis turi vieną minusą – jo sparta nėra pastovi ir yra nuolat dalinama kaip tortas visiems tuo metu vietovėje prisijungusiems vartotojams. Todėl piko valandomis norint sklandžiai dirbti ar prijungus keletą įrenginių, gali tekti susidurti su įvairiais strigimais. Turint tai omenyje, jei yra galimybė, keliems viename būste gyvenantiems, o juo labiau dirbantiems, asmenims geriausia rinktis nors ir mažiausios spartos, bet šviesolaidinio interneto planą, kurio sparta visada bus „garantuota“.

„Iš pirmo žvilgsnio, galėtų pasirodyti, jog darbui iš namų ypatingos greitaveikos nereikia. „Zoom“, „Microsoft Teams“ ir „Google Meet“ vaizdo konferencijų programų poreikiai, net ir pasirinkus geriausią kokybę, neviršija 5 Mb/s, o „Slack“ bei el. pašto programos gali komfortiškai veikti net ir su mažesne interneto sparta. Iššūkis namų internetui kyla prireikus iš debesijos talpyklų ar į jas persikelti daugiau atminties užimančius dokumentus, nuotraukas ar redagavimui skirtą vaizdo medžiagą bei tai padauginus iš dviejų. Juo labiau, jei lanksčios darbo valandos vienam iš partnerių, kitam bedirbant, suteikia progą popietę pažiūrėti „YouTube“ arba „Netflix“. Taigi, siekiant apsisaugoti nuo bet kokių nesklandumų dviem iš namų dirbantiems žmonėms rekomenduočiau ne mažesnės, nei 250 Mb/s, spartos planą“, – kalba A. Strolia.

Trijų asmenų šeima, kurioje vaikas žaidžia kompiuterinius žaidimus

Šeimoje atsiradus asmeniui, žaidžiančiam kompiuterinius žaidimus, namų ūkio greitaveikos poreikiai paauga. Didžiausias iššūkis namų internetui, tikėtina, kils vakarais, kai po darbo tėvai norės atsipalaiduoti įsijungdami filmą ar žinias, o jaunėlis, tuo pat metu paruošęs pamokas, pasiners į greitos reakcijos žaidimus ar netgi papildomai nuspręs juos transliuoti tam skirtoje platformoje.

„Telia“ atstovo teigimu, kad nestrigtų aukštos kokybės internetinis žaidimas, reikia maždaug 25-30 Mb/s spartos ryšio, o aukštos kokybės jų transliacijai – dar maždaug 10 Mb/s. Vis dėlto, remiantis profesionalių žaidėjų patirtimi, varžantis ar siekiant e. sporto aukštumų, reikalinga turėti visada prieinamus 100 Mb/s. Tad tokiai šeimai optimalu rinktis 500 Mb/s namų interneto spartą.

Keturių asmenų šeima su mažais vaikais

Tėvams dieną praleidžiant darbe bei turint savarankiškai internetu dar negalinčių naudotis mažamečių, ypač didelė greitaveika nėra reikalinga. Minimalus reikalavimas jai – gebėti atlaikyti keturias skirtingas vaizdo transliacijas, jei vienas iš tėvų nuspręstų įsijungti tinklalaidę „YouTube“ platformoje, kitas – 4K raiškos „Netflix“ serialą, o mažieji – nesusitartų dėl to paties animacinio filmuko. Ekspertas sako, kad šiuo atveju namų ūkiui pakaktų 100-150 Mb/s.

Dideliame name gyvenančios kelios kartos 

Viename būste gyvenant kelių kartų atstovams, galima daryti išvadą, jog internetas kiekvienu paros laikotarpiu patirs tam tikrą apkrovą. Ją sudarys vyresniųjų žiūrima išmanioji televizija, nuotolinio darbo ar mokslo poreikiai, vaizdo transliacijos, klausoma muzika ir tradiciškai iššūkiu internetui tampantys žaidimai.

„Tokiems namams nepatarčiau taupyti interneto spartai, kadangi juose gyvenant daug asmenų, o juo labiau skirtingų kartų, būtų pakankamai sunku sudėlioti naudojimo tvarkaraštį ar suderinti, kad kiti šeimos nariai susilaikytų nuo ryšiui reiklių veiklų, kai tai reikalinga vienam ar kitam asmeniui. Šiuo atveju pats tinkamiausias pasirinkimas turėtų būti 1000 Mb/s (1 Gb/s) arba net 2 Gb/s spartos šviesolaidinis internetas, kuris visais atvejais gebės susitvarkyti su jam tenkančiomis didelėmis apkrovomis“, – apibendrina „Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia.

Milijardais vertinamų didžiųjų technologijų kompanijų: „Google“, „Amazon“, „Meta“ ir kitų laukia sudėtingi iššūkiai – technologijų raida subrandino naują decentralizuoto interneto kartą, kuri nebus palanki šiandienos gigantams.  Iš šių pokyčių daugiausiai laimės turinio kūrėjai ir paprasti vartotojai. Laimėti gali ir Lietuva, jeigu laiku suspės į permainų traukinį.

Web3 ‒ taip vadinamas naujosios kartos internetas į kurio vystymą kasmet investuojami dešimtys milijardų eurų. Jau dabar aišku, kad tai bus decentralizuotas, atvirais duomenimis grįstas ir demokratiškas internetas, kuriame mes dalyvausime per savo skaitmeninius dvynius.

Esame ant permainų slenksčio

„Ar galite įsivaizduoti dabartinį gyvenimą be socialinių tinklų, be „Google“, „Youtube“, „Spotify“, be programėlių išmaniuosiuose telefonuose? Juk tai ‒ daugelio internetu besinaudojančių žmonių kasdienybė.

Dar prieš 20 metų apie tai mažai žinojome, šiandien negalim be jų apsieiti, o greitai pratinsimės prie naujų galimybių, prie naujų būdų bendrauti, dirbti ir kurti internete“, ‒ sako Vytautas Kašėta, asociacijos „Crypto Economy Organisation“ (CEO) prezidentas.

CEO yra viena iš konferencijos „WEB3: Impact the Future“ organizatorių. Šiame Lietuvos Respublikos Seimo globojamame renginyje, kurį atidarys Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, o susirinkusiuosius sveikins Europos komisijos atstovai, bus aptariami pokyčiai bei galimybės, kurias atveria Web3 raida.

„Stovime ant permainų slenksčio. Ir dabar pats metas pagalvoti ir apsispręsti ko norime: stebėti pokyčius ar juose dalyvauti? Savalaikis ir koordinuotas finansų technologijų (FinTech) sektoriaus proveržis tapo Lietuvos sėkmės pavyzdžiu, tačiau dabar galime žengti dar toliau. Turime galimybę įsitraukti į dar didesnius globalius procesus“, ‒ teigia Saulius Galatiltis vadovaujantis įmonei „Bifinity“.

Ši bendrovė aptarnauja vieną pasaulinių kriptoturto lyderių ‒ „Binance“ grupę bei yra viena didžiausių Lietuvos pelno mokesčio mokėtojų, aplenkdama daugumą didžiųjų Lietuvos įmonių ir finansų institucijų.

Galimybė Lietuvai

„WEB3: Impact the Future“ organizatorių teigimu, renginio tikslas ne tik pristatyti pokyčius ir  atsiveriančias galimybes, bet ir kartu ieškoti būdų kaip Lietuva galėtų įsitraukti į šį virsmą.

„Prasidėjusi informacinės visuomenės transformacija yra negrįžtama ir ji keičia visus mums žinomus teisinius, mokestinius, finansinius, politinius, ekonominius ir socialinius institutus. Lietuvoje turime puikią galimybę nepramiegoti ir plėtoti šią besivystančią ekosistemą bei tapti reikšmingu kompetencijos ir traukos centru“, ‒ įsitikinęs advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris Mindaugas Civilka.

Dvejose salėse vyksiančioje konferencijoje dėmesys bus skiriamas ne tik pranešimams ir diskusijoms, bet ir gyvam bendravimui su pranešėjais bei įmonių atstovais – tam numatytos ilgesnės pertraukos. Jų metu tai pat bus galima susipažinti su vieno iš konferencijos organizatorių „Lewben“ meno fondo „Lewben Art Foundation“ NFT ekspozicija „How Soon is Tomorrow. Collecting NFTs“, sudalyvauti kitose įtraukiančiose veiklose, o vakare smagiai praleisti laiką grojant DJ Jovani.

Gruodžio 7 d. Vilniuje vyksiančią konferenciją „WEB3: Impact the Future“ organizuoja „Binance“, „Crypto Economy Organisation“, advokatų kontora „TGS Baltic“, integruotų profesinių paslaugų grupė „Lewben“ ir inovacijų bendrovė „SUPER HOW?“. Konferenciją globoja Lietuvos Respublikos Seimas.

Renginio programa - https://web3summit.lt/

Renginys nemokamas iš anksto prisiregistravusiems tyrimų, akademinių bei valstybinių institucijų ir žiniasklaidos atstovams.

Žinantys, ką reiškia „Cyberpunk 2077“ ar „Diablo Immortal“, sutiks, kad nėra nieko labiau erzinančio, nei „kampuotas“ herojaus valdymas ir sekunde per vėlai įvykdomos kovos komandos. Kaip ir nekokybiški įspūdingo filmo „Įsikūnijimas“ vaizdai televizoriaus ekrane, kurio antros dalies premjeros su nekantrumu laukia kinomanai visame pasaulyje. Ir šį pasitenkinimo ar nusivylimo jausmą gali sukelti maža detalė – lėtas belaidžio interneto ryšys, apie kuriuo egzistavimą namuose prisimenama tik tokiomis akimirkomis. Pasak „Cgates“ Sistemų valdymo, palaikymo skyriaus ir saugumo vadovo Audriaus Ogylbos, per kelis dešimtmečius nuėjęs ilgą kelią, „Wi-Fi“ per kelerius ateinančius metus pasieks nesuvokiamą greitį ir suteiks neribotų galimybių, apie kurias dar mažai nutuokiame.   

„Wi-Fi“ poreikį augina žaidimų industrija ir daiktų internetas

„Wi-Fi“ šiais laikais yra savaime suprantamas dalykas, nors dar visai neseniai taip nebuvo. Rinkoje pasirodžiusi 1997 m., IEEE 802.11 technologija, paprastai vadinama „Wi-Fi“, nuo 2 Mb/s per porą dešimtmečių išaugo iki kelių gigabitų spartos. Net 1000 kartų padidinus interneto pralaidumą, belaidis internetas tapo populiariausia belaidžio ryšio technologija – dauguma beveik visą laiką yra prie jo prisijungę dirbdami, naršydami, žaisdami ar žiūrėdami filmus.

„Abejoju, ar daug kas prisimena tuos laikus, kai prisijungimui prie interneto reikėjo telefono ryšio, jeigu ir prisimena, esu tikras, kad ne nostalgiškai – kažkam namuose kalbant telefonu, interneto tiekimas nutrūkdavo. Dabar esame nuolat prisijungę prie interneto per namų „Wi-Fi“ sistemą arba individualų telefono duomenų planą, tad nusiskundimų gali būti tik dėl nepakankamo interneto greičio ar duomenų kiekio. Ir tokių vartotojų tik daugės – prognozuojama, kad iki 2025 m. net 72 proc. interneto vartotojų juo naudosis tik išmaniuosiuose telefonuose. Tai beveik 3,7 mlrd. žmonių, kurių augantį duomenų apetitą interneto tiekėjams teks patenkinti“, – sako A. Ogylba.

Pasak jo, šiuo klausimu esame išlepinti, nes Lietuvoje savo progresyvumu „Wi-Fi“ ryšys jau lenkia mobilų 5G ryšį – šis yra penktos kartos, o „Wi-Fi“ – šeštosios kartos įranga. Per pastaruosius kelerius metus rinkoje atsirado daugiau įrenginių su „Wi-Fi 6“ technologija, o pandemija jų galimybes ištestavo ir išplėtė – dabar, turint tinkamą įrangą ir interneto planą, galima keliems šeimos nariams vienu metu kokybiškai dalyvauti skirtinguose darbiniuose vaizdo skambučiuose ar mokytojui be trikdžių bendrauti su daugiau mokinių per nuotolinį mokymąsi. Kai šie įrenginiai suporuojami su maršrutizatoriumi, kuris taip pat palaiko šią technologiją, užtikrinamas didesnis saugumas, greitis, mažesnė delsa, kuri svarbi debesų kompiuterijai ir, kas šiais laikais labai aktualu, geresnis suvartojamos elektros energijos efektyvumas. Tikimasi, kad globalus „Wi-Fi 6“ rinkos dydis nuo 11,5 mlrd. dolerių po penkių metų padidės iki 26,2 mlrd. dolerių – kokybiškas internetas daugumai taps toks pat svarbus, kaip oras ar vanduo. Ypač kalbant apie kompiuterinių žaidimų industriją, kurios vertė iki 2025 m. turėtų siekti apie 300 mlrd. dolerių.

„Naujienų portalų skaitymui, elektroniniams laiškams ir veiklai socialiniuose tinkluose pilnai pakanka 7-10 Mb/s, tačiau, norint žaisti kompiuterinius žaidimus, interneto reikia daug greitesnio – bent 10 Mb/s. Tai – minimalus reikalavimas, tačiau norint geros žaidimo patirties, atsisiuntimo greitis žaidimams internete turėtų būti 100  Mb/s, o interneto vėlavimas – kuo mažesnis. Tokį greitį interneto tiekėjai tikrai gali pasiūlyti, tačiau problemų gali kilti, jeigu namuose tuo pačiu metu kompiuterinius žaidimus žaidžia, filmus žiūri ar vaizdo skambutyje dalyvauja ir kiti žmonės. O kur dar populiarėjantys išmanieji įrenginiai ir daiktų interneto (IoT) technologija – daugėjant gaminių su jungiamuoju ryšiu, dauguma noriai diegia specialias programėles ir nuotoliniu būdu valdo savo namus bei prietaisus. Drąsiai galima sakyti, kad modernus „Wi-Fi“ ryšys atvėrė daugybę galimybių išmaniųjų namų technologijoms, tačiau tai nei iš tolo neprilygsta tam, ką žada netrukus atsirasianti „Wi-Fi 7“, – teigia A. Ogylba.

Išmanieji įrenginiai greit nebespės su „Wi-Fi“ galimybėmis?

Dabartinės 2,4 GHz, 5 GHz ir „Wi-Fi 6E“ 6 GHz dažnių juostos yra suskirstytos į įvairius kanalus, kuriuos, pagal sunaudojamų duomenų kiekį, gali naudoti įrenginiai. Mažiausi „Wi-Fi“ kanalai yra 20 MHz, tačiau juos galima sujungti, kad būtų sukurti didesni kanalai – vienas iš „Wi-Fi 7“ patobulinimų leis sukurti net 320 MHz kanalus. Tai tarsi papildomų juostų įvedimas greitkelyje be greitį ribojančių ženklų – manoma, kad naujasis standartas galėtų užtikrinti iki 46 Gbps duomenų perdavimo spartą. Tai reiškia, kad naujos kartos belaidis internetas bus iki keturių kartų greitesnis, nei šiuo metu siūlo „Wi-Fi 6“ ir „Wi-Fi 6E“ technologija ir beveik šešis kartus greitesnis už „Wi-Fi 5“, kurio maksimalus greitis yra 6,9 Gbps.

Kaip pastebi „Cgates“ specialistas, šiuo metu kuriamas „Wi-Fi 7“ ne tik pagerins „Wi-Fi 6“ savybes, bet ir technologijų rinkoje įves rimtų pokyčių – belaidžio interneto galimybės palengvins kitų ateities technologijų, tokių, kaip virtuali realybė ar interaktyvi telemedicina, progresą. Pasak jo, tai vienareikšmiškai pakeis vartotojų rutiną, tad išmaniųjų įrenginių gamintojai jau dabar negaili resursų, kad šią „Wi-Fi“ technologijos evoliuciją pasivytų ir tinkamai išnaudotų – „Wi-Fi 7“ pirmiausia bus prieinamas maršrutizatoriams ir nešiojamiesiems kompiuteriams, o tik tada pateks į išmaniuosius telefonus. „Intel“ pranešė, kad iki 2024 m. planuoja įdiegti „Wi-Fi 7“ asmeniniuose nešiojamuosiuose kompiuteriuose, o pagrindinėse rinkose ši technologija pasirodys 2025 m. Pirmieji išmanieji telefonai, palaikantys „Wi-Fi 7“, gali būti pradėti gaminti antroje 2024 m. pusėje.

„Mūsų kasdien naudojami įrenginiai tampa vis išmanesni ir efektyvesni – tik pagalvokite apie visiškai automatizuotą namą, išmanųjį miestą su prijungtais automobiliais ar papildytosios realybės klasę. Visa tai nebūtų įmanoma be išvystytos ryšių infrastruktūros ir keliolikos gigabitų greičio. „Wi-Fi“ technologija netrukus visai kita prasme asocijuosis su išmaniu ir patogiu gyvenimu, tačiau verta žinoti, kad ne visi maršrutizatoriai ir modemai yra vienodi, todėl, neatnaujinus turimos „Wi-Fi“ įrangos, gali būti sunku neatsilikti nuo naujos realybės“, – sako A. Ogylba.

Pasak jo, laukiant, kol „Wi-Fi 7“ standartas pasirodys Lietuvoje, dabar galima maksimaliai išnaudoti turimą interneto planą su rinkoje siūlomomis galimybėmis. Palyginti nauja technologija, žinoma kaip „mesh tinklas“, kai papildomi „Wi-Fi“ maršrutizatoriai patalpoje veikia kaip ryšio stiprintuvai, eliminuodami storų sienų, spintų, durų stiklo barjerų ar mikrobangų krosnelės skleidžiamų bangų trikdžius, padės efektyviai naudotis internetu ir  pasiruošti dabar, atrodo, dar nesuvokiamam „Wi-Fi 7“ greičiui. Tai ypač aktualu žaidžiant aukštos raiškos grafikos žaidimus ar žiūrint HD filmus.

„Svarbu ir tai, kad namuose „mesh tinklas“ atrodo estetiškai – belaidė technologija eliminuoja visur besimėtančių laidų klausimą, o interneto padengiamumą visuose namuose užtikrinanti įrangą pašalina taip vadinamas akląsias interneto zonas – migruojant po kambarius interneto ryšys išlieka tolygus. Be to, šią įrangą įsigiję mūsų klientai pabrėžia, kad be pagrindinės savo funkcijos – greito interneto, jiems itin svarbi vaikų naršymo kontrolės funkcija ir integruota antivirusinė programa, kuri užtikrina šeimos duomenų saugumą. Tai  – tik pradžia, nes ateinantys keleri metai bus tikrai įdomūs, kadangi atsiversiančių naujos kartos interneto galimybių ir jį palaikančių technologijų mes dar net neįsivaizduojame“, – žada „Cgates“ Sistemų valdymo, palaikymo skyriaus ir saugumo vadovas  A. Ogylba. 

 

Puslapis 1 iš 5