Rugpjūtis 12, 2026

Kriptoturtas: sukčių įrankis ar finansinė priemonė?

Lietuvoje apie kriptoturtą teigia girdėję 64, o įsigiję jo turi – 2 proc. šalies gyventojų. Beveik 30 proc. lietuvių klaidingai mano, kad kriptovaliutos yra tokia pati mokėjimo priemonė kaip ir banknotai ar monetos, rodo pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) metodiką atliktos apklausos duomenys.

Siekdamas šviesti visuomenę apie finansinius produktus, investavimą ir su juo susijusias rizikas, Lietuvos bankas, finansų rinkos dalyviai ir kitos institucijos bei organizacijos jau trečius metus iš eilės jungiasi prie Tarptautinės investuotojų savaitės (angl. World Investor Week), ji šiemet minima spalio 7–13 d.

„Gebėjimas saugiai elgtis elektroninėje erdvėje, tinkamai pritaikyti savo finansinę informaciją ir naudoti asmens duomenis, neatsilikti nuo naujovių ir domėtis technologijomis – būtinybė ir nauja realybė. Tad nenuostabu, kad prioritetinėmis Tarptautinės investuotojų savaitės temomis šiemet pasirinktos technologijų, skaitmeninio finansinio raštingumo ir kriptoturto temos. Pastaroji artėjančio naujo reguliavimo kontekste ypač kelia poreikį šviesti visuomenę, nes su kriptoturtu susijusios rizikos niekur nepradings“, – teigia dr. Viktorija Dičpinigaitienė, Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė.

„Lietuvių skaitmeninis finansinis raštingumas yra ganėtinai žemas: indeksas tesiekia 45 balus iš 100. Tai yra mažesnis balas nei estų (64 balai) ir latvių (46 balai). Siekdami šviesti finansinių paslaugų vartotojus, Lietuvos banko interneto svetainėje atnaujinome informaciją apie kriptoturtą ir paskelbėme, kokie pokyčiai laukia nuo 2025 m. įsigaliojus Reglamentui dėl kriptoturto rinkų. Taip pat nuolat primename apie investicinio sukčiavimo pavojus“, – sako dr. V. Dičpinigaitienė.

Pagrindiniai patarimai, ką reikia žinoti prieš investuojant:

Jei yra siūloma itin didelė grąža ir maža rizika ar „puiki“ galimybė praturtėti ir netikėtai uždirbti du, tris ar keturis kartus daugiau – tikriausiai, tai yra apgaulė.

Konsultanto skatinimas skubėti ir greitai priimti sprendimą – akivaizdi „raudona lemputė“. Sukčiai dažnai taiko psichologinį spaudimą teigdami, kad jums pasisekė, nes gavote „paskutinę ir geriausią galimybę“; „paskutinę progą spėti investuoti“ ir pan.

Duomenų prašymas. Jei su Jumis susisiekęs konsultantas prašo įvairių prisijungimo duomenų – tai pavojaus signalas. Nė vienas bankas, nė viena kita finansų įstaiga nei sms žinutėmis, nei skambučiais neprašo jokių prisijungimo kodų.

Jei atsitiko taip, kad jus apgavo, žingsniai tokie.

Vis daugiau dėmesio žaliesiems finansams

Tarptautinės investuotojų savaitės metu dėmesys skiriamas ir žaliųjų finansinių produktų temai. Lietuvos bankas šios savaitės metu kviečia susipažinti apie žaliuosius finansinius produktus naujoje interneto svetainės skiltyje „Žalieji finansai“ ir gilinti žinias sprendžiant testą.

Nauja informacinė skiltis, skirta žaliesiems finansiniams produktams čia.

Testą rasite čia.

Tarptautinę investuotojų savaitę Lietuvoje koordinuoja Lietuvos banko Finansinio raštingumo centras, kasmet kviečiantis šioje iniciatyvoje dalyvauti finansų rinkos dalyvius, asociacijas, ministerijas, įstaigas, bibliotekas, universitetus, kolegijas, profesinio mokymo centrus ir kt. Tarptautinės investuotojų savaitės 2024 dalyvius ir jų veiklas šios iniciatyvos metu rasite čia.

Tarptautinė investuotojų savaitė – pasaulinė iniciatyva, vykstanti jau aštuntus metus. Ją organizuojanti Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija (angl. International Organization of Securities Commissions, IOSCO) kviečia visas norinčias šalis ir jų institucijas vykdyti edukacines veiklas, susijusias su investavimo tema. Tarptautinės investavimo savaitės iniciatyvoje dalyvauja apie 120 valstybių

Europos Komisijos ir EBPO parengtame suaugusiųjų finansinio raštingumo žemėlapyje nurodoma, kad finansiškai raštingas žmogus turėtų domėtis naujovėmis gilindamas savo skaitmeninio finansinio raštingumo žinias, žinoti, kas yra kriptoturtas, suvokti kylančias rizikas ir suprasti, kad kriptoturtas neretai pasitelkiamas ir aferoms: ypač investicinio sukčiavimo atveju galimas aukas viliojant itin didele tikėtina grąža.

„Amlyze“ pritraukė 2,35 mln. eurų investiciją naujam plėtros etapui

„Amlyze“, lyderiaujanti Lietuvos reguliacinių technologijų bendrovė, kurianti bankams, finansų technologijų ir kriptovaliutų įmonėms skirtus pinigų plovimo prevencijos sprendimus, sėkmingai užbaigė 2,35 mln. eurų vertės ankstyvos plėtros (angl. seed) investicijų pritraukimo etapą.

Šios investicijos pritraukimas suformuoja tvirtą pagrindą naujam ambicingam įmonės plėtros etapui, kurio metu inovatyvūs sprendimai bus pradėti teikti stambiems verslo ir instituciniams klientams.

Pagrindiniu investuotoju šiame investicijų pritraukimo etape tapo viena pirmaujančių rizikos kapitalo bendrovių Baltijos šalyse „Practica Capital“. Prie jos prisijungė ankstyvosios stadijos rizikos kapitalo fondas ir akceleratorius FIRSTPICK, rizikos kapitalo fondas „Coinvest Capital“ kartu su akredituotų privačių ko-investuotojų grupe, tarp kurių yra el. pasirašymo ir autentifikavimo technologijų bendrovės „Dokobit“ įkūrėjas ir vadovas Gintas Balčiūnas, žemės ūkio technikos tiekėjos DOJUS įmonių grupės vadovas ir valdybos pirmininkas Donatas Dailidė, ir „NGL Consulting“ suburtas 33-ijų verslo angelų sindikatas, o taip pat tarptautinis institucinis investuotojas, Liuksemburge įsikūręs Europos skaitmeninis bankas „Advanzia Bank“.

Pritrauktos lėšos taip pat leis paspartinti informacijos apie finansinius nusikaltimus dalijimosi platformos kūrimą. Tai bus pirma pasaulyje tokio tipo tarptautinė platforma, kurios veikimas paremtas dirbtiniu intelektu ir sintetiniais (dirbtiniais) duomenimis. Ši platforma papildys „Amlyze“ šiuo metu siūlomų sprendimų spektrą, racionalizuos atitikties procesus ir finansinėms institucijoms visame pasaulyje leis padidinti veiklos efektyvumą.

„Gauta investicija leis paspartinti mūsų augimą ir dar labiau išplėsti aptarnaujamų klientų bazę, – sako Gabrielius Bilkštys, „Amlyze“ generalinis direktorius ir vienas iš įkūrėjų. Kartu tai atvers kelią „Amlyze“ kuriamai platformai pakeisti iki šiol tarp finansinių institucijų nusistovėjusius informacijos apie finansinius nusikaltimus apsikeitimo standartus ir dar labiau prisidėti prie saugesnės finansų ekosistemos kūrimo.“

„Mūsų palaikymas „Amlyze“ misijai ištobulinti atitikties užtikrinimui skirtus produktus tam pasitelkiant inovatyvias technologijas atspindi mūsų tikėjimą jų sprendimais, „Amlyze“ suburta itin patyrusių ekspertų komanda ir ilgalaike vizija, – pažymi Donatas Keras, „Practica Capital“ partneris ir vienas įkūrėjų. Jų sukurti sprendimai ne tik taupo laiką, bet ir yra būtinybė šiuolaikiniame finansų pasaulyje.“

„Bendrovės „Amlyze“ ateities vizija ir jau pademonstruotas progresas yra išties įspūdingi, – prideda Matas Ramanauskas, „Coinvest Capital“ investicijų valdytojas. Nekantraujame pamatyti, kaip jų naujoji platforma tarptautiniu lygiu patobulins nusistovėjusius kovos su finansiniais nusikaltimais standartus.

Asta Grigaitytė. „Fintech“ sektorius žengia į naują etapą – mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų klientams geresnės paslaugos

Europos Parlamentas ir Taryba šių metų pradžioje priėmė naująjį reglamentą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad mokėjimo įstaigos (MĮ) ir elektroninių pinigų įstaigos (EPĮ) galėtų tiesiogiai dalyvauti centrinio banko valdomose mokėjimo sistemose. Trumpai tariant, nuo kitų metų pavasario visos EPĮ ir MĮ galės tiesiogiai prisijungti prie mokėjimo sistemų visoje Europos ekonominėje erdvėje ir bus tiesiogiai pačios atsakingos už įsipareigojimų pagal mokėjimo nurodymus tose mokėjimo sistemose įvykdymą. Nors pokyčiai dažnu atveju įneša daugiau klausimų nei aiškios naudos, tiesioginis EPĮ ir MĮ dalyvavimas mokėjimo sistemose išvengiant komercinių bankų-tarpininkų yra labai geras ženklas „fintech“ sektoriui. Tai reiškia, kad ES valdžios institucijos į „fintech“ įmones pradeda žiūrėti dar rimčiau, nei anksčiau.

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, numatytus pakeitimus ES valstybės narės turi perkelti į nacionalinę teisę per 12 mėnesių. Pokyčiais siekiama užtikrinti, ne tik, kad MĮ ir EPĮ galėtų tiesiogiai dalyvauti mokėjimo sistemose, tačiau taip pat numatoma, kad vienu iš MĮ ir EPĮ klientų lėšų apsaugos būdų nebegali likti lėšų laikymas centriniame banke, jei centrinis bankas ir sudarė tokią galimybę iki šiol.

2016 m. Lietuvos bankas atvėrė savo (tuo metu SEPA-MMS, vėliau pervadintą į CENTROlink) mokėjimo sistemos infrastruktūrą elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms, suteikdama joms galimybę apsaugoti klientų lėšas saugiai laikant jas centriniame banke. Deja, šis unikalus Lietuvos pasiūlymas po 8 mėnesių nebebus aktualus. Europos Centrinio Banko (ECB) požiūriu, nacionalinių centrinių bankų pagrindinė funkcija nėra būti kredito įstaigų pakaitalu teikiant klientų lėšų apsaugos paslaugas.

Kaip bebūtų, kuomet tenka atstovauti „fintech“ sektoriui, negaliu nepastebėti to, kad pokyčiai, kuriuos numatė Europos Parlamentas ir Taryba atskleidžia ne ką kitą, kaip vis labiau vertinamą bei pripažįstamą, stiprų „fintech“ sektoriaus, kuriam ir priklauso EPĮ ir MĮ, augimą.

Štai, pavyzdžiui, ECB išaiškinimuose apie MĮ ir EPĮ galimybes tiesiogiai dalyvauti mokėjimo sistemose teigiama, kad tokiais pakeitimais siekiama sudaryti vienodas sąlygas su bankais. Užtikrinant, kad MĮ ir EPĮ galėtų siūlyti visą spektrą mokėjimo paslaugų, nebūdamos priklausomos nuo bankų dėl mokėjimo apdorojimo ir atsiskaitymo.

Taip pat pabrėžiama, kad mokėjimo paslaugų vartotojams turi būti aišku, jog EPĮ ir MĮ egzistuoja tam, kad palengvintų e-pinigų ir mokėjimo paslaugų teikimą.

Be to, EPĮ ir MĮ prieigos prie centrinių bankų valdomų mokėjimo sistemų palengvinimas motyvuojamas tuo, kad tai galėtų leisti padidinti mažmeninių mokėjimų sektoriaus efektyvumą ir sklandų veikimą, pvz. momentinių mokėjimų teikimą visoje euro zonoje.

Trumpai tariant, įgyvendinus numatytus pokyčius „fintech“ sektoriaus įmonėms bus lygiai tokios pačios sąlygos prieiti prie didžiųjų mokėjimo sistemų kaip ir bankams. Šis pokytis suteikia EPĮ ir MĮ gauti tiesioginę prieigą prie euro zonos Eurosistemos centrinių bankų valdomų mokėjimo sistemų, įskaitant TARGET mokėjimo sistemą.

Tad tai yra akivaizdus „fintech“ sektoriaus stiprėjimo ženklas. Jeigu anksčiau buvo dažniau abejojama „fintech“ galimybėmis, tai su laiku šio sektoriaus efektyvumas bei kylanti konkurencija skatina į jam priklausančias įmones žiūrėti kur kas lygiavertiškiau, jeigu lyginame jų galimybes su bankais.

Skaičiuojama, kad 2023 m. Lietuvos „fintech“ bendrovės mokėjimo paslaugas jau suteikė 27 mln. klientų visoje Europos Sąjungoje, tai yra vienam iš dešimties Europos gyventojų. Licencijuotas finansinių technologijų įmones Lietuvoje vienijančios asociacijos „Fintech Hub LT“ narių apklausos duomenys rodo, kad šalyje kasmet daugėja pelningai dirbančių elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų

Lietuvos banko duomenimis, EPĮ ir MĮ veiklos pajamos 2024 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 129 mln. Eur – palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, jos padidėjo penktadaliu. Mokėjimo operacijų suma apžvelgiamu laikotarpiu padidėjo beveik 12 proc. – iki 121 mlrd. Eur. Didžiąją dalį veiklos pajamų ir sektoriaus apyvartos generuoja 10 didžiausių įstaigų (8 % sektoriaus įmonių). Jos gavo beveik 84 mln. Eur sektoriaus licencinės veiklos pajamų (65 % rinkos) ir generavo 84 mlrd. Eur apyvartos (70 % rinkos). Lietuvoje yra 123 EPĮ ir MĮ (80 EPĮ ir 43 MĮ) įmonės.

Nauja startuolių ekosistemos apžvalga – su Lietuva siejami jau 9 vienaragiai

Lietuvos startuolių ekosistema iki šiol yra išauginusi 3 vienaragius – daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių vertinamas kompanijas. Tai žiniasklaidoje plačiai nuskambėjusios „Vinted“, „Nord Security“ ir „Baltic Classifieds Group“ sėkmės istorijos. Tačiau neseniai apie pasiektą vienaragio statusą paskelbus Lietuvoje didžiausią dalį darbuotojų turinčiam startuoliui „Flo Health“ su mūsų šalimi vienaip ar kitaip sietinų vienaragių būtų galima priskaičiuoti bent 3 kartus daugiau.

„Lietuvos startuolių ekosistema yra išties gyvybinga ir pajėgi į pasaulį paleisti aukštos vertės inovacijas, pritraukti investicijas ir išauginti sėkmingus vienaragius. Savo šaknis Lietuvos startuolių ekosistemoje ar sąsajas su ja turi ne vienas perspektyvus startuolis ir pripažinimo sulaukęs vienaragis. Daugelis jų savo operacijų bei augimo užtikrinimui remiasi mūsų talentais ir infrastruktūra, čia moka mokesčius ir taip suteikia didelę naudą mūsų šaliai“, – sako Lietuvos ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis.

Anot K. Žemaičio, 3 Lietuvos vienaragiai, apie kuriuos girdime dažniausiai, tėra ledkalnio viršūnė, nes, vertinant pagal vienaragių kilmę, jų padalinių pasiskirstymą ir svarbiausių operacijų koncentraciją, Lietuva galėtų būti siejama bent su devyniomis virš milijardo JAV dolerių vertės kompanijomis.

Būtent tiek vienaragių su Lietuva siejama ir naujausioje „Iron Wolf Capital“ kartu su „Dealroom.co" paruoštoje „Baltic Deep Tech“ Baltijos šalių startuolių ekosistemos apžvalgoje. Pagal joje taikomus kriterijus su Lietuva susijusiais vienaragiais yra laikomi daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių vertės buvę startuoliai, atitinkantys bent vieną iš trijų sąlygų: nors vienas iš kompanijos įkūrėjų yra Lietuvos pilietis, kompanija šiuo metu turi ar bet kuriuo gyvavimo etapu Lietuvoje turėjo pagrindinę savo būstinę, reikšmingą dalį savo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros operacijų įmonė yra ar buvo sukoncentravusi mūsų šalyje.

„Rengdami startuolių ekosistemos apžvalgą norėjome visoms Baltijos šalims pritaikyti vienodą metodologiją, kuri geriau atspindėtų vienaragio sąsajas su konkrečia šalimi. Pagal ją suskaičiavome 9 su Lietuva susijusius vienaragius“, – sako prie „Baltic Deep Tech“ ataskaitos parengimo prisidėjusios rizikos kapitalo fondo bendrovės „Iron Wolf Capital“ generalinis direktorius Kasparas Jurgelionis.

Inovacijų agentūros „Startup Lithuania“ skyriaus vadovė Karolina Urbonaitė patvirtino, kad mūsų šalyje netrūksta vienaragio statusą turinčių bendrovių. Be to, taip pat turime ir nemažai potencialių vienaragių – bendrovių, kurių vertė gali siekti 1 mlrd. eurų, nors tai dar nėra oficialiai patvirtinta.

„Svarbūs ne tik Lietuvoje išaugę, bet ir Lietuvoje veikiantys vienaragiai, nes jie ne tik kuria ekonominę vertę mokėdami mokesčius, steigdami gerai apmokamas darbo vietas, tačiau ir augina naujus talentus, kurie ateityje taip pat gali imtis naujų inovatyvių verslų kūrimo mūsų šalyje“, – sako K. Urbonaitė.

Lietuvoje šaknis įleidę vienaragiai

Tarp Lietuvoje veikiančių vienaragių „Baltic Deep Tech“ apžvalgoje minima neseniai tokį statusą pasiekusi bendrovė „Flo Health“, vystanti dirbtiniu intelektu grįstą moterų sveikatos programėlę. Beveik du trečdaliai jos komandos dirba būstinėje Vilniuje. Didžiausią studiją Vilniuje turi ir vienas Europos vaizdo žaidimų lyderių „Wargaming“.

Dar vienas su Lietuva siejamas vienaragis – kelionių planavimo platforma „Kayak“. Bendrovės technologijų centras Kaune atsakingas už daugelį platformos vystymo ir palaikymo funkcijų.

Ryškiausias finansų sektoriaus atstovas šiame sąraše yra 25 mln. klientų turintis bankinių paslaugų startuolis „Revolut“. Lietuvoje jis gavo pirmąją finansinių paslaugų teikimo licenciją, tapusią pagrindu sparčiam bendrovės augimui. Šiandien Lietuvoje dirba apie 100 „Revolut“ komandos narių.

Su Lietuva taip pat glaudžiai susijęs debesų bankininkystės startuolis „Mambu“, kuris mūsų šalyje turi inžinierių centrą su maždaug 100 darbuotojų. Jie smarkiai prisidėjo prie to, kad ši bendrovė atsidurtų vienaragių gretose.

„Baltic Deep Tech“ ataskaitoje su Lietuva siejama ir Kopenhagoje įkurta žinoma vaizdo žaidimų kūrimo platforma „Unity“. Šis vienaragis Vilniuje yra sukoncentravęs reikšmingą dalį savo operacijų ir turi apie 140 darbuotojų.

Šių metų „Dealroom“ ataskaitos duomenimis, Lietuvos startuolių ekosistemos vertė siekia 13,7 mlrd. eurų ir nuo 2018 m. išaugo net 7 kartus. Ekosistemą sudaro beveik 600 investicijas pritraukusių startuolių.

Visą „Baltic Deep Tech“ Baltijos šalių startuolių ekosistemos apžvalgą galima rasti čia.

30 milijonų „Bybit" vartotojų: kriptovaliutų biržos platforma pasiekė stulbinamą augimą

„Bybit", viena iš trijų didžiausių pasaulyje kriptovaliutų biržų pagal prekybos apimtį, šiandien švenčia svarbų etapą: daugiau nei 30 milijonų registruotų vartotojų visame pasaulyje. Šis puikus pasiekimas ateina kartu su išskirtinio augimo laikotarpiu, įtvirtindamas „Bybit" kaip lyderę blokų grandinės pramonėje.

Rinkos dalis sparčiai auga, vartotojų pasitikėjimas klesti

Remiantis naujausia „Kaiko Research" ketvirčio ataskaita, „Bybit" rinkos dalis prekiaujant neatidėliotinais sandoriais išaugo nuo 2 % 2023 m. iki stulbinančio 9,3 % 2024 m., o tai yra beveik 400 %. Šis reikšmingas šuolis nuo praėjusių metų 7,3 % tvirtai įtvirtina „Bybit" kaip kriptovaliutų biržos lyderę.

„Bybit" šį augimą sieja su tvirtu įsipareigojimu užtikrinti vartotojų saugumą ir pasitikėjimą. Bendrovė teikia pirmenybę turto saugumui reguliariai skelbdama rezervo patikrinimo auditus, užtikrindama skaidrumą ir atskaitomybę vartotojų lėšomis. Be to, „Bybit" gali pasigirti nepriekaištingu saugumu – nuo pat jos įkūrimo 2018 m. nebuvo didelių gedimų ar įsilaužimo incidentų.

Šį pasiryžimą užtikrinti saugumą ir skaidrumą dar labiau patvirtina pramonės pripažinimas. Neseniai paskelbtoje CCData kriptovaliutų biržos lyginamojo indekso ataskaitoje „Bybit" gavo puikų 10/10 pasitikėjimo balą iš „CoinGecko" ir „AA" įvertinimą.

„Pasiekti 30 milijonų registruotų vartotojų yra nuolankus pasiekimas, ir tai nebūtų įmanoma be tvirtos mūsų energingos pasaulinės kriptovaliutų bendruomenės paramos", – sakė „Bybit" Co-founder and CEO Ben Zhou. „Esame nepaprastai dėkingi už jų pasitikėjimą ir esame pasiryžę teikti geriausias savo klasėje, patikimas paslaugas, pritaikytas vietos poreikiams. „Bybit" aktyviai bendradarbiauja su reguliavimo institucijomis visame pasaulyje, kad užtikrintų atitiktį reikalavimams ir atsakingai diegiamas naujoves."

Žvelgiant į priekį: atotrūkio nuo „Web3" mažinimas

„Bybit" nuolat buvo „Web3" naujovių priešakyje, keisdama tai, kaip vartotojai sąveikauja su blokų grandinės ekosistema per į vartotoją orientuotas ir patrauklias platformas. 2024 m. išplėtėme savo pasiūlymų paketą su naujoviškais sprendimais, tokiais kaip „Airdrop Arcade", „NFT Pro" ir „Inscription Marketplaces".

Šios platformos yra kruopščiai sukurtos ne tik siekiant sumažinti kliūtis patekti į rinką ir supaprastinti vartotojų patirtį, bet ir ją praturtinti, ieškant galimybių investuoti į įvairius perspektyvius, populiarius ir „blue-chip" žetonus bei projektus ir juos remti. Mūsų naujausia „Solana Fiesta" ir „Bitcoin economy" tiesioginė transliacija daugelį „Web3" susidomėjusių asmenų supažindino su sparčiai augančiomis ekosistemomis ir jų galimybėmis.

Ši priežiūra nuosekliai užtikrina, kad mūsų vartotojai galėtų naudotis naudingiausiomis ir patikimiausiomis galimybėmis „Web3" erdvėje, todėl dalyvavimas yra ne tik lengvesnis, bet ir malonesnis dėl žaidybinimo ir pažangios duomenų žvalgybos.

Šis įsipareigojimas apima būsimą „Bybit Web3 DEX Pro", pažangios decentralizuotos biržos platformos, veikiančios naudojant revoliucinę „i-SMART" duomenų žvalgybos technologiją, pristatymą. Tai rodo „Bybit" įsipareigojimą naujovėms, kurios suteikia galių, suteikiant priemones, kurios ne tik atitinka, bet ir viršija šiuolaikinių prekybininkų ir investuotojų poreikius.

„Šiandienos etapas reiškia daugiau nei tik skaičius; tai liudija mūsų nuolatinį atsidavimą kriptovaliutų aplinkos revoliucijai", – pabrėžė Zhou. „Bybit" vis dar yra pasiryžusi formuoti kriptovaliutų ateitį. Mes ir toliau vadovausimės klausymosi, rūpinimosi ir tobulėjimo vertybėmis, kad galėtume aptarnauti 30 milijonų vartotojų siūlydami profesionaliausius produktus.

Mūsų klientų interesų apsauga bus įtvirtinta visuose produktų projektuose. Mes įsivaizduojame pasaulį, kuriame „Web3" suteikia galimybių kiekvienam asmeniui, kur finansinė įtrauktis yra ne tik tikslas, bet ir realybė."

„Hawk Infinity“ įsigijo lietuvių startuolį „RoboLabs“

Tai pirmoji bendrovės investicija Baltijos regione. Sėkmingam sandoriui įvykti padėjo advokatų kontoros „TGS Baltic“ ir „COBALT“, atitinkamai atstovavusios parduodančią ir perkančią šalis. Žengiant į Lietuvos rinką, „Hawk Infinity“ konsultavo „Norne Securities“.

„Šis sandoris – reikšmingas sėkmingos mūsų įmonės veiklos pripažinimas, be to, galimybė pasinaudoti „Hawk Infinity“ sukaupta patirtimi ir žiniomis. Taip pat tai užtikrins tolesnį ambicingą „RoboLabs“ augimą ir teikiamų paslaugų plėtrą“, – sakė „RoboLabs“ generalinė direktorė Gintarė Katinaitė.

„RoboLabs“ yra ypač įdomi įmonė. Iškart pajutome, kad mąstymu ir požiūriu į įmonių kūrimą su įkūrėjais esame panašūs. Šis sandoris – tai per ilgus atsidavimo metus sukurta vertė, taip pat kartu su vadovų komanda realizuotas potencialas ir atvertos Baltijos regione slypinčios galimybės“, – sakė „Hawk Infinity“ partneris Evenas Fuglestadas.

Prieš 8 metus Daivaro Anužio ir Deivydo Tumo įkurta „RoboLabs“ teikia modernias apskaitos, dokumentų apdorojimo ir verslo analizės paslaugas daugiau nei 1300 įmonių Lietuvoje. 2019 m. „RoboLabs“ pritraukė 200 000 eurų investiciją iš verslo akseleratoriaus „70ventures“.

2023 m. „RoboLabs“ sėkmingai pradėjo naują buhalterių-partnerių projektą, suteikiantį laisvai samdomiems profesionaliems buhalteriams galimybę dirbti su ROBO sistema nesirūpinant klientų pritraukimu.

Pranešimą paskelbė: Simona Survilaitė, UAB "coagency"
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2024-06-17 14:08
ITT, Verslas, ekonomika, finansai
Norvegijos investicijų bendrovė „Hawk Infinity“ įsigijo dirbtiniu intelektu paremtą finansinės apskaitos programinės įrangos startuolį „RoboLabs“.

Kripto ekspertai piešia verslo ateitį: paprastės NT įsigijimas, o Lietuva pasiūlys savo kriptovaliutą

Finansinių technologijų pažanga pasaulyje padarė didžiulį postūmį teikiant klientams inovatyvias ir patogias paslaugas. Finansų valdymas mobiliąja programėle jau nieko nebestebina. Mažai ką stebina ir kriptovaliutos bei blokų grandinės (angl. blockchain). Apie jas kone kiekvienas esame bent truputį girdėję, tačiau ekspertai pažymi – dar toli gražu ne visos jų galimybės išnaudotos. Neatmetama, kad ateityje Lietuva ne tik naudosis, bet ir turės savo kriptovaliutą.

Kripto ekspertas, „EXZi“ pinigų plovimo prevencijos vadovas Nedas Sipovičius akcentuoja, kad Lietuva turi didžiulį technologinį potencialą ir jį sėkmingai naudoja. Tai prisideda prie užsienio investicijų augimo didinant Lietuvos BVP. Remiantis naujausiais „Invest Lithuania“ duomenimis, šalyje yra arti 300 finansinių technologijų kompanijų, tarp kurių yra gerai žinomų pasaulinių vardų, o tai prisideda prie paslaugų plėtros. Dėl to Lietuva yra viena lyderiaujančių šalių šioje srityje Europos Sąjungoje. Norėdami išlikti vieni lyderių, turime neatsilikti nuo technologijų naujovių.

Naujas reguliavimas išjudins rinką

Didėjantis inovatyvių finansinių paslaugų teikėjų poreikis reikalauja didžiulių pastangų teikiant galutiniam klientui pridėtinę vertę. Finansinių paslaugų teikėjai privalo užtikrinti nuolatinį inovacijų vystymą, išpildant didėjančius lūkesčius. Pastarieji bus taikomi ir kriptoturto bendrovėms po MiCa (angl. Markets in Crypto Assets Regulation) įsigaliojimo. Šis reglamentas dėl ES kriptovaliutų rinkos buvo priimtas 2023 m., o pereinamasis laikotarpis Lietuvoje numatytas iki 2025 birželio.

Paprasčiau tariant, kripto bendrovės bus laikomos finansinėmis institucijomis. Tai reiškia, kad naujasis reglamentas gali dar labiau išjudinti kripto rinką. Kadangi kripto bendrovės turės veikti pagal reglamentą, tai gali tapti papildomu patikimumo garantu ir naujomis galimybėmis verslui.

„Daugėjant reguliavimo priemonių, įmonės priverstos imtis verslo sprendimų, kurie iš esmės optimizuoja procesus užtikrindami duomenų saugumą. Blokų grandinių technologija atveria naujas galimybes, tokias kaip sandorių skaidrumas, sumažintos operacinės išlaidos ir aukštesnis duomenų saugumo lygis. Reikia suprasti, kad ši technologija, nors dažniausiai naudojama finansinėms operacijoms kriptovaliutomis vykdyti, panaudojimo būdų yra ir daugiau, kaip antai tiekimo grandinių valdymas, duomenų saugojimas, su nuosavybe susijusių operacijų vykdymas“, – pažymi N. Sipovičius.

Jam pritaria ir „MELD Finance“ vadovas Gediminas Kiveris, kuris sako, kad ateinantys metai gali pametėti dar nematytų kripto ir blokų grandinių panaudojimo galimybių. Tai, esą būtų galima pamatyti ir Lietuvoje.

„Ateinantys metai atneš daugiau teisinių precedentų, kurie palengvins pritaikomumą globalioje rinkoje. Jau dabar Jungtiniai Arabų Emyratai nori įteisinti skaitmenizuotą nekilnojamąjį turtą, t. y. blokų grandinėje išsaugotą informaciją apie nekilnojamą turtą. Blokų grandinę su tam tikromis išlygomis galima naudoti taip pat kaip globalų elektroninį parašą. Tokius tokenizuotus kontraktus lengva skaidyti, perleisti, ar parduoti kitiems asmenims“, – galimybes įvardija G. Kiveris.

Nauda jaunam ir patyrusiam verslui

Ekspertai pažymi, kad kripto įmonės jau dabar aktyviai ruošiasi laukiantiems pokyčiams. Į plėtrą investuojamos didelės pinigų sumos, rengiami mokymai, samdomi nauji darbuotojai, o tai sukuria ir papildomą patrauklaus darbo pasiūlą šalyje.

„Blokų grandinės technologija aktuali tiek startuoliams, tiek didelėms įmonėms. Reikia pažymėti, kad startuoliai dėl savo lankstumo gali greičiau integruoti technologinius sprendimus, eksperimentuoti. Tai suteikia reikšmingą pranašumą tiek efektyvumo rodikliuose, tiek įgyvendinant inovacijas. Tuo metu didelės įmonės technologiniu keliu juda santūriau. Visgi, blokų grandinių technologija joms gali leisti pasiekti reikšmingą progresą saugumo, skaidrumo ir tarptautinės veiklos efektyvumo srityse. Technologija suteikia galimybę centralizuoti duomenų valdymą, mažinti suklastojimo riziką ir taip kurti patikimus ir automatizuotus verslo procesus“, – blokų grandinės universalumą paryškina N. Sipovičius.

Žvelgdamas į ateities verslą, G. Kiveris pabrėžia, kad vienais pagrindinių verslo įrankių bus dirbtinis intelektas ir blokų grandinės. Visgi, jis pažymi, kad verslai dirbtinį intelektą jau po truputį perpranta ir sugeba jį pritaikyti įvairiems sektoriams – nuo aptarnavimo iki gamybos. Išnaudoti blokų grandinių potencialą gali prireikti daugiau laiko, tačiau tai pagelbės veikti ne tik šalies viduje, bet ir pasauliniu mastu.

„Europa turės savo skaitmeninį eurą, momentiniai tarptautiniai atsiskaitymai įvairiomis kriptovaliutomis bus kasdienybė. Investuosime į tradicinį turtą skaitmeniniu būdu pigiau ir paprasčiau, pavyzdžiui kelių mygtukų paspaudimu galėsime nusipirkti dalį infrastruktūros objekto arba dalį buto Niujorke ar Dubajuje“, – prognozuoja G. Kiveris.

Ar Lietuva turės savo kriptovaliutą?

Skaičiuojama, kad pasaulyje yra apie 10 tūkst. įvairių kriptovaliutų. Be abejo, žinomiausia kriptovaliuta „Bitcoin“, kurios vertė paskutiniu metu pakilo į rekordines aukštumas. Visgi, kriptovaliutos kuriamos įvairiais tikslais, technologijomis ir funkcionalumu, todėl jų skaičius nėra stabilus. Visgi, ekspertai mano, kad ateityje Lietuva ne tik gali turėti, bet ir turės savo kriptovaliutą.

„Lietuvai to reikėtų ir tai įvyks, tačiau pirmieji žingsniai galėtų būti įgyvendinant blogų grandinių technologiją ne kriptovaliutų išleidimo tikslais. Kam Lietuvai to reikėtų? Taip būtų sukurta technologinė struktūra, kuri užtikrintų operacijų skaidrumą, greitį, tarptautinį bendradarbiavimą bei saugumą“, – naudą pažymi „EXZi“ pinigų plovimo prevencijos vadovas N. Sipovičius.

„MELD Finance“ vadovas G. Kiveris priduria, kad Lietuva galėtų būti viena iš pirmųjų pasaulyje, kurios vertybinių popierių būtų galima įsigyti blokų grandinėje. Esą tai palengvintų galimybę valstybei pasiskolinti, atpigintų administravimo ir palūkanų kaštus.

Tiek „EXZi“, tiek „MELD Finance“ vadovai pažymi, kad kiekviena įmonė turėtų individualiai įsivertinti blokų grandinės panaudojimo galimybes. Dėl to pataria pasikonsultuoti su ekspertais, kurie ne tik supažindintų su galimybėmis, bet ir pasiūlytų konkrečius produktus sklandesniam verslo vystymui.

Naujausias sukčių įrankis – „FraudGPT“: kaip apsisaugoti

Tobulėjant technologijoms nuo pažangos neatsilieka ir sukčiai bei jų apgavysčių įrankiai. Viena naujausių šiandieninių grėsmių – dirbtinio intelekto programa „FraudGPT“. Apie tai, kaip veikia ši priemonė ir kaip apsaugoti savo pinigus nuo ją naudojančių asmenų, pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.

Kas yra „FraudGPT“

Dirbtinis intelektas yra sistema, galinti atlikti užduotis, kurioms paprastai reikia žmogaus intelekto. Ji gali suprasti natūraliai vartojamą kalbą, priimti sprendimus, mokytis iš patirties. Tačiau anot eksperto, ji gali būti pasitelkta ir nusikaltimams vykdyti.

„FraudGPT“ yra dirbtinio intelekto pokalbių robotas, panašus į plačiau žinomą „ChatGPT“. Abi programos kuria tikrovišką ir nuoseklų turinį pagal vartotojo užklausą. Skirtumas tarp jų toks, kad paprašytas sugeneruoti apgaulingą turinį „ChatGPT“ tai daryti atsisakys, o „FraudGPT“, deja, būtent tam ir buvo sukurtas. Todėl finansiniai nusikaltėliai gali pasinaudoti šiuo robotu ir kurti įtikinamus pranešimus, jais priversti imtis veiksmų, kurių paprastai nesiimtume“, – sako ekspertas.

Anot L. Sadecko, šiandien „FraudGPT“ geba sukurti apgaulingus el. laiškus, ruošti telefonines žinutes, itin tikroviškas interneto svetaines – taip vartotojas įtikinamas atskleisti asmeninę informaciją ar savo finansinius duomenis.

Padedami „FraudGPT“ sukčiai taip pat gali sukurti ir suklastotus dokumentus, sąskaitas faktūras, mokėjimo prašymus, apgaulingus pranešimus. Neapdairiai spustelėjus pastaruosiuose esančias nuorodas ar priedus, vartotojo įrenginiai gali būti užkrečiami kenkėjiškomis programomis.

Kaip nuo „FraudGPT“ apsaugoti save ir savo pinigus

Pasak L. Sadecko, pirmas žingsnis finansiškai apsisaugoti nuo „FraudGPT“ – išsiugdyti kuo didesnį skepticizmą neįprastiems pranešimams.

„Nors „FraudGPT“ kuriamas turinys ir gali skambėti kaip tolima grėsmė, tikėtina, kad su ja susidursime vis dažniau. Įpraskite rimtai suabejoti kaskart gavę netikėtą prašymą pateikti informaciją ar pervesti pinigus, net jeigu šaltinis iš pirmo žvilgsnio atrodo patikimas. Tikrinkite juos oficialiose interneto svetainėse ir tiesioginiais kontaktiniais būdais”, – pataria banko atstovas.

Be to, apgaulinguose tekstuose galima pastebėti ir tam tikrų anomalijų, kurios rodo bandymus sukčiauti – tai gali būti gramatinės klaidos ar neįprasti terminai, mat dirbtinis intelektas dar nėra toks pažangus, kad tokių atvejų intuityviai išvengtų.

Dar vienas patarimas, siekiant apsisaugoti nuo „FraudGPT“ keliamų grėsmių – patiems domėtis naujausiais dirbtinio intelekto įrankiais.

„Gan paprastas būdas pažinti dirbtinio intelekto įrankius – patiems juos išbandyti. Žinoma, tą reikėtų daryti apdairiai, neatskleisti asmeninės informacijos ir panašių duomenų. Tačiau praktiškai pamatę, kaip veikia anksčiau minėtas „ChatGPT“, lengviau atpažinsite jo ar kitos panašios programinės įrangos generuojamą turinį”, – sako ekspertas.

Taip pat, pataria L. Sadeckas, niekada ir niekam neatskleiskite informacijos apie savo prisijungimus prie interneto banko, slaptažodžius ar kitus konfidencialius duomenis. Jei įtariate, kad visgi susidūrėte su sukčiavimu, praneškite apie tai policijai portale „ePolicija“, paskambinę 112 ar atvykę į artimiausią policijos komisariatą.

„O jeigu įtariamas sukčiavimo atvejis, su kuriuo susidūrėte, susijęs su bankininkyste arba atskleidėte savo prisijungimus prie interneto banko ar slaptažodžius, taip pat kuo skubiau susisiekite su savo banku. Skubiai reaguodami į galimą grėsmę galite padėti ne tik sau, bet ir kitiems“, – teigia L. Sadeckas.

„Vinted“ po spartaus augimo metų fiksavo pelną ir toliau investuoja į ateitį

2023 metais „Vinted“, pirmaujanti Europos internetinė naudotų mados prekių tarpusavio prekybos platforma, toliau augino pajamas, pasiekė pelną ir įgalino daugiau žmonių nei bet kada prekiauti naudotais daiktais.

2023 metais „Vinted Limited“[1], kuri apima visas tiesiogiai ir netiesiogiai patronuojamas įmones, gavo 596,3 mln. eurų pajamų, t. y. 61 proc. daugiau nei 2022 metais (370,2 mln. eurų), jos EBITDA siekė 76,6 mln. eurų, o grynasis pelnas – 17,8 mln. eurų, palyginti su 20,4 mln. eurų[2] grynuoju nuostoliu 2022 metais.

Augimo ir pelningumo metai, investuojant į ilgalaikes galimybes

Nepaisant neramios makroekonominės aplinkos, 2023 metais „Vinted“ augo sparčiau nei planavo.

Grupės pagrindą sudaranti „Vinted“ prekybos platforma augimą užsitikrino keliose skirtingose srityse: toliau didino rinkos dalį esamose rinkose; įžengė į Daniją, Suomiją ir Rumuniją; ir tęsė plėtrą į prabangios mados segmentą per prekių patikrinimo paslaugą. Tuo pačiu Grupė paspartino pristatymo paslaugų plėtrą su „Vinted Go“ ir žengė pirmuosius žingsnius, leisiančius pasiūlyti daugiau vertės mokėjimo paslaugose.

Visa tai padeda „Vinted“ pagerinti savo bendruomenės narių patirtį ir sparčiau įgyvendinti savo misiją – paversti naudotus daiktus pirmuoju pasirinkimu visame pasaulyje.

Žengia į prabangos segmentą

2022 metais sėkmingai įsigijus naudotų dizainerių kurtų daiktų platformą „Rebelle“, „Vinted“ subūrė abiejų bendrovių komandas ir pradėjo teikti daiktų verifikavimo paslaugą, suteikiančią galimybę „Vinted“ nariams ramiau prekiauti dizainerių ir prabangos segmento daiktais. Ši paslauga šiuo metu prieinama devyniose „Vinted“ rinkose ir toliau plėsis, atsižvelgiant į pirminius rezultatus, įskaitant daugiau prekės ženklų ir kategorijų.

„Vinted Go“ pristatymo paslaugų plėtra

2022 metais pradėjusi veikti bendrovė „Vinted Go“, plėtojanti su siuntimu susijusias paslaugas, pernai rodė vis geresnius rezultatus. „Vinted Go“ pagrindiniuose Prancūzijos miestuose jau įrengė apie 1500 siuntų paštomatų ir PUDO (siuntų atsiėmimo ir išsiuntimo, angl. pick-up, drop-off) punktų, ir jau pristatė milijonus siuntų „Vinted“ nariams. Pavyzdžiui, vien 2023 metų gruodžio mėnesį buvo pristatyta daugiau nei 400 tūkst. siuntų.

Praėjusių metų antrąjį pusmetį „Vinted Go“ įsigijo Nyderlandų siuntų pristatymo įmonę „Homerr“. Išaugęs veiklos mastas ir galimybė pasidalinti žiniomis leis abiem organizacijom pagilinti patirtį C2C (klientas-klientui) srityje. Atsižvelgiant į stiprius 2023 metų rezultatus, „Vinted“ ir toliau investuos į „Vinted Go“ 2024 metais, ypač Prancūzijos, Belgijos ir Nyderlandų rinkose.

Plėtra į mokėjimų rinką

Lietuvos bankas suteikė „Vinted“ elektroninių pinigų institucijos licenciją, kas leis bendrovei vystyti naujas paslaugas ir pasiūlyti geresnę patirtį savo nariams.

„Naudotos mados prekės – sąlyginai nauja rinka, užimanti itin mažą dalį visame mados segmente. Tačiau mūsų 2023 metų rezultatai ne tik įrodė, kad galime užtikrinti stiprų augimą, bet ir tai, kad esame rinkos su dideliu potencialu priešakyje. Ne mažiau svarbu ir tai, kad naudotų mados prekių tarpusavio prekybos populiarinimas yra veiksmingas būdas mažinti mados industrijos daromą žalą ir mūsų misijos – paversti naudotus daiktus pirmu pasirinkimu – pagrindas“, – sako Thomas Plantenga, „Vinted Group“ generalinis direktorius.

„Jau daugelį metų investuojame kapitalą su didele investicine grąža, nuolat atsižvelgdami į savo investicijų finansinį tvarumą, todėl džiaugiuosi, kad galime pranešti, jog esame pelningi ir 2023 metais fiksavome teigiamą EBITDA. Tai puikus mūsų komandos atsidavimo ir sunkaus darbo įrodymas, kad „Vinted“ taptų sėkminga mūsų nariams. Tuo pačiu tai tvirtas pamatas tolimesnei plėtrai – horizonte matome daugybę galimybių“, – teigia „Vinted Group“ vadovas.

2023 metų IV ketvirtį „Vinted“ užsitikrino 50 mln. eurų atnaujinamąjį kreditą iš „BNP Paribas“ ir „ING BANK“. Pastarasis suteiktas galimoms būsimoms investicijoms ar plėtros galimybėms, įskaitant susijungimus ir įsigijimus.

„2023 metais mūsų prekybos platforma rodė stiprius veiklos rezultatus, su „Vinted Go“ paspartinome pristatymo paslaugų plėtrą ir žengėme žingsnius į mokėjimų dalį mūsų vertės grandinėje. 2024 metais toliau vykdysime šią misiją, įgyvendindami įvairius augimo vektorius, įskaitant geografinę plėtrą ir kategorijų vystymą, – sako T. Plantenga, – matome daug galimybių ateityje, todėl ir toliau derinsime pelningumą su investavimo galimybėmis, kad sparčiau artėtume prie savo misijos.“

2023 metais „Vinted“ vidutinis mėnesinis darbuotojų skaičius išaugo trečdaliu (33 proc.) iki 1743 darbuotojų, dauguma jų dirbo Lietuvoje. Šiuo metu visoje grupėje dirba daugiau nei 2 000 žmonių.

[1] Skaičiai pagrįsti bendrovės „Vinted Limited“ („Vinted Group“) metiniu pranešimu ir finansine ataskaita, kuri apima visų tiesioginių ir netiesioginių patronuojamųjų įmonių, įskaitant UAB „Vinted“ grupę – pagrindinės „Vinted“ prekybos platformos operatorės – konsoliduotus rezultatus.

[2] Apskaitos pastabos: Atliekant auditą apskaitos metodai buvo peržiūrėti pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus. Peržiūrėjus investicinio portfelio nerealizuoto pelno (nuostolio) apskaitos principus, buvo patikslintas 2022 m. nuostolis.

Kriptovaliutų apmokestinimo aspektai. Kaip „prikasus“ pelno, nesulaukti VMI dėmesio

Artėjant gyventojų 2023 m. gautų pajamų deklaravimo terminui, būtina atkreipti dėmesį į tai, kaip teisingai deklaruoti pajamas, gautas iš investicijų į kriptovaliutas. Gyventojų iš kriptovaliutų realizavimo gautų pajamų deklaravimas bei jų apmokestinimas nėra paprastas, o vienintelis šaltinis, kuriuo remdamasis gyventojas galėtų pasitikrinti, ar teisingai deklaravo iš kriptovaliutų gautas pajamas, yra Valstybinės mokesčių inspekcijos oficialiai skelbiami gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) nuostatų taikymo išaiškinimai.

Pagal GPMĮ nuostatas, gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – GPM) yra apmokestinamos visos gyventojo gautos arba uždirbtos pajamos. Bendrąja prasme gyventojo pajamos – tai gyventojo gautas atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, perduotas ar suteiktas teises, už parduotą, kitaip perleistą ar investuotą turtą, lėšas, taip pat kita gyventojo nauda, gauta pinigais ir (arba) natūra, išskyrus tam tikras įstatyme įtvirtintas išimtis.

Kaip teigia advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė Birutė Čirbaitė, GPMĮ prasme kriptovaliuta laikytina turtu (pagal įstatymą turtu laikomi ne tik kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, bet ir finansinės priemonės, kitas nematerialusis turtas), todėl ir iš šio turto pardavimo gautos pajamos paprastai apmokestinamos kaip kito turto pardavimo pajamos, tačiau tik tuo atveju, jeigu toks kriptovaliutos pardavimo (kitokio realizavimo) sandoris yra vienkartinis.

„Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pats kriptovaliutos pasigaminimas („kasimas“) nelaikomas GPM apmokestinamu sandoriu. Tačiau iš vėlesnio pasigamintos valiutos pardavimo (atsiskaitymo kriptovaliuta už perkamas prekes ar paslaugas) gautos pajamos jau yra apmokestinamos kaip kito turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos. Tokiu atveju yra apmokestinamas skirtumas tarp kriptovaliutos pardavimo pajamų ir faktiškai patirtų jos įsigijimo išlaidų, dėl kurių fiksavimo ir nustatymo praktikoje dažnai kyla įvairių klausimų“, - teigia advokatė.

Ji pastebi, kad iš kriptovaliutos pardavimo gautos pajamos (jeigu kriptovaliuta yra atsiskaitoma už prekes ir paslaugas, kriptovaliutos pardavimo pajamomis bus laikoma prekių ir paslaugų rinkos kaina) sumuojasi su visomis gyventojo per mokestinį laikotarpį gautomis kito turto pardavimo pajamomis.

Ir jeigu bendra šių pajamų suma, apskaičiuota iš visų pajamų atėmus su turto įsigijimu susijusias išlaidas, per metus neviršija 2 500 Eur, tai tokio dydžio gyventojo gautos pajamos yra neapmokestinamos ir jų deklaruoti nereikia. Tačiau jeigu per metus gautos kito turto (įskaitant kriptovaliutą) pardavimo pajamos viršija nurodytąją GPM neapmokestinamų pajamų sumą, 2 500 Eur viršijanti pajamų dalis apmokestinama 15 proc. arba 20 proc. (viršijanti 120 VDU (202 188 Eur) pajamų dalis) GPM tarifu.

Kriptokasėjai su individualios veiklos pažyma

Kiek kitaip yra apmokestinamos gyventojų, kurie nuolat tęstinį laikotarpį, siekdami gauti ekonominės naudos, pasigamina („kasa“) kriptovaliutą, investuoja į kriptovaliutos pirkimą, ją parduoda arba teikia kitiems asmenims kriptovaliutos gamybos („kasimo“) paslaugas, nuomoja tam reikalingas priemones, atkreipia dėmesį teisininkė.

„Tokiu atveju gyventojas turi registruotis mokesčių mokėtojų registre kaip vykdantis individualią veiklą, o mokestiniams metams pasibaigus, pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir deklaruoti joje iš individualios veiklos gautas pajamas“, - sako advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė Birutė Čirbaitė.

Pažymėtina, jog aptariamuoju atveju kriptovaliutos gamybos („kasimo“), pirkimo–pardavimo veikla turi atitikti GPMĮ įtvirtintų individualiai veiklai būdingų požymių visumą: gyventojas turi tęstinį laikotarpį savarankiškai, siekdamas iš to gauti ekonominės naudos sau, užsiimti tokio pobūdžio veikla. Vykdant individualią veiklą GPM mokamas nuo iš šios veiklos gautų apmokestinamųjų pajamų, kurios apskaičiuojamos iš per kalendorinius metus gautų individualios veiklos pajamų atėmus leidžiamus atskaitymus – vykdomos individualios veiklos, susijusios su kriptovaliuta, atveju tai būtų juridinę galią turinčiais dokumentais pagrįstos faktiškai patirtos su kriptovaliutos pasigaminimu ar įsigijimu susijusios (pirkimo, komisiniai mokesčiai ir pan.) išlaidos.

Gyventojas turi galimybę pasirinkti ir alternatyvų individualios veiklos išlaidų atskaitymo iš pajamų būdą – leidžiamais atskaitymais iš pajamų laikyti 30 proc. gautų individualios veiklos pajamų sumą, kurios nereikia pagrįsti juridinę galią turinčiais dokumentais.

Individualios kriptovaliutos pirkimo–pardavimo veiklos pajamos yra apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu ir iš šios gautos sumos yra atimama pajamų mokesčio kredito suma, kuri yra apskaičiuojama pritaikius GPMĮ 182 straipsnio nuostatose įtvirtintas formules. GPMĮ įtvirtintų formulių taikymas reiškia, kad gyventojo individualios veiklos pajamoms faktiškai taikomas GPM tarifas priklausys nuo gyventojo per metus gautų pajamų dydžio: pajamos, neviršijančios 20 000 Eur per metus, faktiškai bus apmokestintos 5 proc. tarifu, pajamoms viršijus 20 000 Eur per metus, GPM tarifas didės, kol pasieks nekintantį 15 proc. tarifą (35 000 Eur ir didesnės pajamos bus apmokestintos 15 proc. GPM tarifu, konkretūs skaičiavimų pavyzdžiai pateikiami GPMĮ 182 straipsnio komentare).

Taip pat ji primena, jog gyventojai, vykdantys individualią veiklą, gautas pajamas privalo deklaruoti kiekvienais metais, nepriklausomai nuo to, ar tais mokestiniais metais jie gavo apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių reikia mokėti GPM. Be to, individualią veiklą vykdantys gyventojai turi prievolę mokėti VSD bei PSD įmokas.

Tačiau net ir tuo atveju, kai gyventojas siekia įvykdyti savo mokestines prievoles, susijusias su pajamų, gautų iš kriptovaliutų pardavimo, deklaravimu bei GPM nuo šių pajamų sumokėjimu, nereiškia, jog mokesčių administratorius pripažins, kad gyventojas šią pareigą atliko tinkamai.

Pirmasis susijęs mokestinis ginčas

Štai vieninteliame su kriptovaliutų apmokestinimu susijusiame mokestiniame ginče, kurį yra išnagrinėjęs ir teismų praktiką mokestiniuose ginčuose formuojantis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2023-06-14 nutartis adm. byloje Nr. eA-598-815/2023), buvo konstatuota, jog nors gyventojas ir buvo įsiregistravęs kaip individualią virtualiosios valiutos pirkimo–pardavimo veiklą vykdantis mokėtojas bei buvo deklaravęs virtualiosios valiutos pardavimo pajamas, kaip gautas vykdant nurodyto pobūdžio individualią veiklą, tačiau mokesčių administratorius vertino, jog iš tiesų mokesčių mokėtojas nepagrįstai gautas pajamas priskyrė individualios veiklos pajamoms, nes turėjo prievolę jas deklaruoti kaip kito turto (virtualiųjų valiutų) pardavimo pajamas, dėl ko apskaičiavo mokesčių mokėtojui ženklią mokėtiną GPM sumą.

Tokią išvadą (kuriai pritarė ir mokestinį ginčą ikiteismine tvarka išnagrinėjusi Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybė bei teismai) mokesčių administratorius padarė įvertinęs aplinkybes, jog mokesčių mokėtojas turėjo skaitmeninius pinigus (bitkoinus), gautus kaip atlygį už kitiems ūkio subjektams suteiktas marketingo (reklamos) paslaugas, juos naudojo ne tolesniam investavimui, o kaip atsiskaitymo priemonę įvairiems asmeninio pobūdžio atsiskaitymams vykdyti (kreditams grąžinti, nekilnojamajam turtui įsigyti). Nurodytos aplinkybės lėmė vertinimą, jog mokesčių mokėtojo deklaruota prekybos virtualiąja valiuta veikla neturėjo individualiai veiklai būtinų veiklos tęstinumo bei ekonominės naudos gavimo požymių, ir todėl ginče aptartos mokesčių mokėtojo gautos pajamos turėjo būti vertintos kaip kito turto pardavimo pajamos ir atitinkamai apmokestintos.

Taigi, pabrėžia advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė Birutė Čirbaitė, deklaruojant iš operacijų kriptovaliutomis gautas pajamas ir jas teisingai apmokestinant GPM, reikia atidumo ir detalaus tęstinio veiksmų įvertinimo.