Jei anksčiau investuotojų turto paskirstymas dažniausiai apsiribodavo klasikiniu ketvertu – akcijomis, obligacijomis, grynaisiais pinigais ir nekilnojamuoju turtu, tai šiandien atsiveria vis daugiau galimybių į investicinį portfelį įtraukti ir naujesnių, dinamiškesnių turto klasių. Viena ryškiausių – kriptovaliutos, kurios per pastarąjį dešimtmetį iš nišinės investicijos tapo dažnai pasirenkamu investicinio portfelio komponentu.

Pastarieji rinkos svyravimai parodė, kad kriptovaliutos gali pasižymėti dideliu atsparumu tradicinių finansų rinkų sukrėtimams – skaitmeninių valiutų kainos sparčiai grįžo į augimo trajektoriją.

„Kriptovaliutos jau seniai nebėra vien tik technologijų entuziastų žaidimo laukas – jos tampa vis aktualesnės ir platesnei investuotojų grupei. Įtraukus jas į investicinį portfelį galima pasiekti didesnę diversifikaciją, o tai ypač svarbu šiandien, kai pasaulinės rinkos patiria daug neapibrėžtumo. Pastarųjų metų rinkų dinamika parodė, kad kriptovaliutos gali tapti saugia alternatyva tradicinėms investicijoms“, – sako Jonas Juengeris, „Bifinity“ vadovas.

Iki šiol kriptovaliutos dažniausiai buvo siejamos su galimybe uždirbti didesnę grąžą, tačiau vis dažniau jos vertinamos ir kaip priemonė apsisaugoti nuo tradicinių rinkų nepastovumo.

Investicinio portfelio konstravimas

Norint suformuoti atsparų ir subalansuotą investicinį portfelį, labai svarbu tinkamai išdalyti kapitalą tarp skirtingų turto klasių, tokių kaip akcijos, obligacijos, nekilnojamasis turtas, investiciniai fondai, įvairios kriptovaliutos. Tai vadinama turto paskirstymu.

Tačiau vien to nepakanka – kiekvienoje iš šių klasių reikėtų dar ir išskaidyti investicijas tarp skirtingų objektų ar sektorių, kad būtų pasiektas kuo didesnis stabilumas. Toks metodas vadinamas diversifikavimu.

Šių dviejų strategijų pagrindinis tikslas – sumažinti galimą riziką ir tuo pat metu maksimaliai padidinti tikėtiną grąžą. Kad tai veiktų, investuotojui svarbu įsivertinti savo rizikos toleranciją, numatyti investavimo laikotarpį ir atsižvelgti į platesnę ekonominę aplinką. Paprasčiau tariant, viskas remiasi į seną gerą taisyklę – visų kiaušinių nedera laikyti viename krepšyje.

Efektyviausias būdas išvengti didesnių svyravimų ir netekčių – turėti tokį portfelį, kuriame būtų skirtingos turto klasės, o jų viduje – tarpusavyje mažai susijusios investicijos.

Patyrę investuotojai dažnai teigia, kad būtent turto paskirstymas, o ne pavieniai investicijų pasirinkimai, gali turėti didžiausią įtaką ilgalaikei portfelio sėkmei.

Amžinas klausimas – kiek ir į ką investuoti?

Amžinas klausimas ir nuolatinė diskusijų tema investuotojų bendruomenėje – kokią dalį portfelyje turėtų sudaryti skirtingos investicijos.

Norint išlaikyti investicinio portfelio pusiausvyrą ir valdyti riziką, kapitalas turėtų būti paskirstytas tarp kelių pagrindinių turto klasių. Pavyzdžiui, 35 proc. galima skirti akcijoms, 25 proc. – obligacijoms, 20 proc. – nekilnojamajam turtui, 15 proc. – likvidžioms lėšoms, o 5 proc. – kriptovaliutoms.

Vieni investuotojai laikosi konservatyvios nuomonės, kad kriptovaliutoms verta skirti vos kelis procentus, kiti – kad ši inovatyvi turto klasė gali užimti reikšmingesnę portfelio dalį, tačiau galiausiai tai priklauso nuo daugybės veiksnių, vienos universalios formulės nėra – kiekvienas investuotojas pasirenka skirtingas proporcijas pagal savo poreikius.

Be rizikos tolerancijos ir tikėtinos grąžos svarbu įvertinti ir tai, kaip greitai gali prireikti pinigų, kokios jų išsigryninimo galimybės bei kokiais gyvenimo etapais planuojama pasinaudoti sukauptu kapitalu.

Investicijas į kriptovaliutas taip pat patariama diversifikuoti

Nusprendus investicinį krepšelį papildyti kriptovaliutomis reikės apsispręsti, kokius skaitmeninius aktyvus pasirinkti. Vieni investuotojai renkasi laikyti populiariausias kriptovaliutas – bitkoiną ar eterį, kiti mėgsta išbandyti alternatyvius skaitmeninius aktyvus, stabilios vertės kriptovaliutas (angl. stablecoins).

Portfelio subalansavimas – nesudėtingas procesas, galintis atnešti apčiuopiamą finansinę naudą. Procesas iš esmės yra panašus į tradicinio investicinio portfelio valdymą. Atsižvelgiant į investuotojo rizikos toleranciją ir investavimo strategiją, tai padeda paprastai ir efektyviai sumažinti bendrą riziką.

Jei investuojama į įmonių akcijas, tai greičiausiai iš karto į kelių. Tas pats ir su kriptovaliutomis – tereikia paskirstyti investicijas tarp skirtingų kriptovaliutų.

Vienas pavyzdžių galėtų būti toks: 70 proc. investuojama į bitkoiną kaip labiausiai įsitvirtinusią kriptovaliutą, 15 proc. skiriama didelės kapitalizacijos projektams, pavyzdžiui, eteriui, 10 proc. – vidutinės kapitalizacijos kriptovaliutoms, o likę 5 proc. – mažos kapitalizacijos, aukštesnės rizikos, bet potencialiai didesnį pelną galinčioms atnešti investicijoms.

Plačiai sutariama, kad turint įvairių kriptovaliutų bei reguliariai koreguojant jų proporcijas, galima reikšmingai sumažinti investicijų riziką.

Prasidėjus bendrovių metinių finansinių rezultatų skelbimui, akivaizdu, jog Lietuvos „fintech“ sektorius didina pagreitį. Vien Lietuvos elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų (EPĮ ir MĮ) veiklos pajamos augo ketvirtadaliu, o mokėjimų operacijų suma pernai buvo trečdaliu didesnė negu per tą patį laikotarpį užpernai, pasiekdama įspūdingą 152 mlrd. eurų žymą.

2024 m. septynių Lietuvoje veikiančių specializuotų bankų paskolų portfelis pasiekė 577 mln. eurų (2023 – 454 mln. eurų), o bendras turtas sudarė apie 1,2 mlrd. eurų. (2023 – 831 mln. eurų).

Skaičiuojama, kad 2024 metais bendrai sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai finansavo apie 278 mln. eurų vertės projektų, 2023 metais – 204 mln. eurų. Apibendrinant, šių finansavimo paslaugų apimtys per metus išaugo daugiau negu trečdaliu.

Greta startuoliško įkarščio – augantis pelningumas

Gausėjantis būrys klientų, didesnė finansuojamų projektų vertė ir operacijų skaičius Lietuvos „fintech“ sektoriui siunčia žinią, kad tiek privatūs klientai, tiek verslas vis aktyviau renkasi specializuotus bankus, nes mato jų privalumus.

Didžiausiais EPĮ ir MĮ lokomotyvais buvo dešimt įstaigų, kurios gavo daugiau negu 60 proc. visų rinkos licencinių pajamų. EPĮ ir MĮ balansą į teigiamą pusę kreipė 49 įstaigos, uždirbusios iki 20 proc. pelno, 16 įstaigų, kurios generavo 20–50 proc. pelningumą ir trys čempionai, pasiekę didesnį negu 50 proc. pelningumą. Tad paties sektoriaus viduje vienos įstaigos gali lygiuotis į kitas ir mūsų asociacijoje dalytis gerosiomis praktikomis ir patirtimi.

Lietuvos banko duomenimis, bendrai pelningai dirbančių specializuotų bankų pelnas 2024 m. lyginant su 2023 m. išaugo 17 procentų.

Lietuvos „fintech“ pozicijos ES – tarp lyderių

Agentūra „Invest Lithuania“ suskaičiavo, kad praėjusių metų finiše Lietuvoje aktyviai veikė 282 „fintech“ paslaugų verslai. Daug tai ar mažai?

Pakankamai, kad Lietuva būtų didžiausias licencijuotų „fintech“ įmonių telkinys Europos Sąjungoje. 2,9 mln. gyventojų šalyje veikiančios įmonės aptarnauja daugiau negu 30 mln. klientų ES.

Kartu pažymėtina, jog Lietuva užėmė aukštą 9-ąją vietą pasaulyje tarp jurisdikcijų, turinčių mažiausią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką. „Fintech Hub LT“ asociacijos nariai sutaria, jog nuolat siūlant mokėjimo paslaugų naujovės rizikų valdymas išlieka prioritetas tvarios verslo plėtros planuose. Pernai atlikta asociacijos narių apklausa atskleidė, kad absoliuti dauguma tyrime dalyvavusių įmonių pastaruoju metu įdarbino daugiau už pinigų plovimo (angl. AML) atsakingų profesionalų, sustiprino komandų gebėjimus ir verslo atsparumą šioms rizikoms.

Talentams patrauklus ir ambicingas sektorius

Per pastaruosius metus įsitikinome, kokia didelė yra pasitikėjimo įtaka ir reputacijos vertė. Pirmiausia, tiek technologiškai, tiek kultūriškai pažangios įmonės lengviau pritraukia talentų. Per 5 pastaruosius metus darbuotojų skaičius „fintech“ įmonėse Lietuvoje išaugo du kartus ir iš viso pasiekė beveik 8 tūkstančius.

Skaičiuojama, kad vidutinis šių darbuotojų bruto darbo užmokestis gerokai viršija Lietuvos vidurkį ir vien „Fintech Hub LT“ asociacijai priklausančiose įmonėse siekia beveik 3900 eurų. Vidutiniškai vienoje įmonėje dirba 27 žmonės.

Dalis įmonių planuoja plėsti komandas, nes šiemet yra pasirengusios pasiekti dviženklį augimą. Spartaus augimo ambicijas išreiškia maždaug 3 iš 5 sektoriaus bendrovių. Ir kodėl gi ne? Juk nuo 2020 iki 2023 metų sektoriaus pajamos padidėjo net 3 kartus. Šiuo metu 36 proc. lietuvių naudojasi „fintech“ įmonių paslaugomis, tai parodė asociacijos „Fintech Hub LT“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.

Akivaizdu, kad Lietuvos „fintech“ kuria ir puikiai išnaudoja pasaulinio lygmens skaitmeninę infrastruktūrą, aktyviai plečia ekosistemą ir sugeba pritraukti aukštos kvalifikacijos talentų – net ir iš užsienio. Pakankamai aiškus ir apibrėžtas reguliavimas bei sklandi prieiga prie ES rinkos taip pat yra mūsų šalies privalumai. Tad tik ambicijų klausimas, kiek galime išauginti savo šalies svorį pasaulinėje „fintech“ rinkoje, kuri globaliai per penkerius artimiausius metus pasieks 1,5 trln. eurų. Atsižvelgiant į pasaulinį augimo pagreitį, Lietuvoje veikiančių įmonių pajamos per tą patį laikotarpį galėtų pasiekti 7,7 mlrd. eurų. Taigi, šioje kelionėje laukia dar didesnės apsukos ir greitis.

Greta Ranonytė, „Fintech Hub LT“ asociacijos vadovė

Kriptovaliutos po sumaišties pasaulinėje finansų rinkoje ant kojų atsistojo greičiau nei tradicinės akcijų rinkos, o bendras nuotaikų fonas sektoriuje pamažu tampa atsargiai optimistiškas.

Balandžio mėnuo kriptovaliutų rinkoje išsiskyrė skirtingomis tendencijomis: bitkoinas (BTC) tęsė savo augimo trajektoriją, tuo tarpu eteris po nuosmukio nors ir atsigavo, jo kaina į mėnesio pradžios lygį negrįžo. Mažesnės kapitalizacijos kriptovaliutos taip pat rodė skirtingus rezultatus: „Ripple“ (XRP) sustiprino savo pozicijas gana stabiliu augimu, o BNB patyrė nedidelį nuosmukį.

Bitkoinas balandį pademonstravo gana įspūdingą augimą – jo kaina pakilo nuo 76 184 eurų iki 83 386 eurų, tad padidėjo 9,5 proc. Šis augimas dar kartą patvirtino bitkoino dominavimą kriptovaliutų rinkoje.

„Institucinių investuotojų susidomėjimas ir jų reikšmingos investicijos į bitkoiną rodo, kad ši kriptovaliuta vis labiau įtvirtina savo vaidmenį kaip patikima vertės saugykla“, – sako Jonas Juengeris, didžiausios Lietuvos kriptovaliutų bendrovės „Bifinity“ vadovas.

Bitkoinas ir toliau atidžiai stebimas – investuotojų viltys vėl nukreiptos į simbolinę 100 tūkst. JAV dolerių kainos ribą.

Tuo metu eteris (ETH), antroji pagal rinkos dydį kriptovaliuta, susidūrė su iššūkiais – jo vertė per balandį sumažėjo 5,5 proc., nuo 1 684 eurų iki 1 592 eurų. Nors valiuta jau atsigavo nuo metų pradžioje fiksuoto žemiausio taško, maždaug 1 400 eurų vertės, lyginant su bitkoinu ji vis dar demonstruoja prastokus rezultatus.

Šiuo metu vis dar laukiama JAV vertybinių popierių ir biržos komisijos (SEC) sprendimo dėl eterio biržoje prekiaujamų fondų (ETF) leidimo su „stakingo“ funkcija, kuri leidžia laikyti tam tikrą kiekį kriptovaliutos blokų grandinėje, kad būtų palaikomas tinklo veikimas, ir už tai gauti palūkanas.

Viena didžiausių pasaulio skaitmeninio turto valdymo bendrovių ir viena iš didžiausių ETF valdytojų „Grayscale“ pažymi, kad tokia galimybė jau būtų sugeneravusi per 60 mln. JAV dolerių papildomų pajamų.

Be to, artimiausiomis dienomis „Ethereum“ ekosistemoje numatytas atnaujinimas „Pectra“ – reikšminga naujovė, kuri padidins „Ethereum“ tinklo efektyvumą, sumažins operacijų sąnaudas ir leis kurti lankstesnes, modernesnes decentralizuotas programas.

Kalbant apie kitas kriptovaliutas, XRP balandį pademonstravo stabilumą – šios kriptovaliutos kaina pakilo 5,7 proc., nuo 1,93 eurų iki 2,04 eurų. Po praėjusių metų svarbių teismų laimėjimų, susijusių su reguliavimu, XRP sustiprino savo pozicijas tarpvalstybinių atsiskaitymų srityje. Keletas stambių finansų institucijų jau integruoja šią technologiją į savo veiklą.

Be to, balandį SEC patvirtino kelis XRP ateities sandorių ETF – JAV biržose jau prekiaujama arba netrukus bus pradėta prekiauti keturiais šios kriptovaliutos fondais.

Pranešimą paskelbė: Matas Miknevičius, UAB Headline Agency

„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.

Šį pavasarį JAV prezidentui Donaldui Trumpui pasirašius vykdomąjį įsakymą, kuriuo šalyje įsteigtas strateginis bitkoinų rezervas, finansų rinkos ekspertai šį žingsnį pavadino istoriniu ir įvertino kaip stiprų pasitikėjimo kriptovaliutomis ženklą. Kai kurie analitikai svarsto, kad rezervas gali tapti svarbiu įrankiu JAV ekonomikos stabilumui ir konkurencingumui stiprinti. JAV – ne vienintelė šalis pasaulyje, bitkoinui skyrusi tokio masto pripažinimą.

Strateginis bitkoinų rezervas – tai bitkoinų atsargos, kurias valstybės ar verslo kompanijos kaupia kaip dalį savo finansinės strategijos. Toks rezervas gali būti formuojamas įvairiais tikslais, tačiau dažniausiai jis laikomas siekiant apsisaugoti nuo infliacijos, diversifikuoti investicijų portfelį ar išsaugoti jo vertę. Kadangi bitkoino pasiūla yra ribota ir nekinta, priešingai nei tradicinių valiutų, jis laikomas patikimesne ilgalaikės vertės saugojimo priemone.

Šis JAV prezidento žingsnis paskatino investuotojus, politikus, verslininkus visame pasaulyje dar labiau įsigilinti į kriptovaliutas kaip turto vertės išsaugojimo priemonę.

„Bitkoinas šiandien vis dažniau vadinamas „skaitmeniniu auksu“. Kaip centriniuose bankuose saugomas auksas ar užsienio valiutos, taip ir bitkoinas daugelio laikomas vertingu ištekliumi, kurį verta laikyti ateičiai. Augant skaitmeninių valiutų populiarumui, daugėjant panaudojimo galimybių strateginiai bitkoino ir kitų kriptovaliutų rezervai tampa įprasta tema finansų politikos formavimo srityse“, – sako Jonas Juengeris, bendrovės „Bifinity“ vadovas.

Ir valstybės, ir verslo korporacijos

Idėja laikyti bitkoiną kaip strateginį rezervą sparčiai įgauna pagreitį. Vis daugiau centrinių bankų ir vyriausybių tiria galimybes integruoti bitkoiną į savo finansines sistemas. Taip pat vis daugiau įmonių pradeda investuoti į šią kriptovaliutą, matydamos ją kaip ilgalaikį vertingą išteklių. Augant bitkoino pripažinimui, vis daugiau institucijų ir vyriausybių gali pradėti vertinti jį kaip svarbią savo finansinės strategijos dalį.

Prieš ketverius metus Salvadoras tapo pirmąja šalimi, pripažinusia bitkoiną teisėta mokėjimo priemone. Nuo to laiko šalies vyriausybė kaupia šią kriptovaliutą kaip dalį savo nacionalinio rezervo. Šiuo metu Salvadoras turi per 6 tūkst. bitkoinų, kurių vertė viršija 500 mln. JAV dolerių.

Butanas taip pat pastaraisiais metais tyliai, bet kryptingai investuoja į kriptovaliutas, daugiausia į bitkoiną. Tiesa, greta bitkoino ir eterio Butanas į savo strategines atsargas įtraukė ir BNB kriptovaliutą. Tai gali tapti lūžio tašku, žyminčiu naują erą, kai kriptovaliutos tampa svarbia priemone stiprinant nacionalinį ekonominį atsparumą. Pasitelkdama savo gausius hidroenergetikos išteklius šalis vysto kriptovaliutų kasybą kaip būdą stiprinti ekonomiką ir diversifikuoti valstybės pajamas.

Norvegijos valstybinis turto fondas 2024 metais taip pat labai smarkiai padidino savo investicijas į bitkoiną. Nuo praėjusių metų pabaigos fondas netiesiogiai valdo 3,8 tūkst. Bitkoinų.

Galiausiai, didelės korporacijos taip pat pradeda matyti bitkoiną kaip vertingą įmonių iždo dalį – pavyzdžiui, „MicroStrategy“ ar „Tesla“ į bitkoiną investuoja šimtus milijonų dolerių, laikydamos jį efektyvia alternatyva gryniesiems pinigams.

Apsaugai nuo infliacijos, diversifikacijai, vertės auginimui

Skirtingai nei tradicinės valiutos, kurios laikui bėgant linkusios prarasti perkamąją galią, bitkoinas turi fiksuotą pasiūlą – niekada nebus sukurta daugiau nei 21 milijonas vienetų bitkoinų, todėl jis vertinamas kaip patikima vertės saugojimo priemonė.

Be to, bitkoinų įtraukimas į rezervus padeda diversifikuoti turtą: šalia grynųjų, aukso ar obligacijų jis veikia kaip papildoma priemonė rizikai mažinti. Kai kurios valstybės, ypač susiduriančios su ekonominiu nestabilumu ar turinčios silpną nacionalinę valiutą, naudoja bitkoiną kaip savotišką saugumo garantą – decentralizuota jo prigimtis apsaugo nuo politinio ar finansinio spaudimo.

Nors bitkoinas kaip ir bet kuris kitas investicinis turtas yra susijęs su tam tikra rizika, pavyzdžiui, kainų svyravimais, vis daugiau valstybių ir investuotojų jį pripažįsta kaip vertingą ir ilgalaikį finansinį turtą.

Kovas kriptovaliutų rinkoje buvo dinamiškas: bitkoinas per jam tradiciškai silpną mėnesį išlaikė stabilumą, eteris patyrė reikšmingesnį nuosmukį.

Svarbiausias kovo mėnesio įvykis kriptovaliutų rinkoje buvo JAV prezidento Donaldo Trumpo kovo 6 d. pasirašytas dekretas, kuriuo numatyta sukurti JAV strateginį kriptovaliutų rezervą. Pagal šį dekretą į rezervą bus įtrauktos kelios kriptovaliutos: bitkoinas, eteris, „Ripple“, „Solana“ ir „Cardano“. Naujiena sukėlė staigų šių kriptovaliutų kainų šuolį, tačiau euforija greitai išblėso ir vos per kelias dienas kainos sugrįžo į mėnesio pradžios lygį.

Bitkoinas (BTC) mėnesį pradėjo kainuodamas 81 217 Eur ir užbaigė paskutinėmis kovo dienomis kainai trumpam kritus iki 76 160 Eur, taip patirdamas 6,2 proc. mėnesinį nuosmukį. Vis tik žinia apie kriptovaliutų rezervą trumpam buvo pakėlusi jo kainą ir virš 91 000 Eur ribos, tačiau vėliau ji sugrįžo į ankstesnį lygį.

„Nepaisant šio mėnesinio sumažėjimo, bitkoino kaina parodė atsparumą rinkos svyravimams. Ankstesnės analizės rodo, kad kovas istoriškai yra sudėtingesnis mėnuo bitkoinui, todėl palyginti nedidelis svyravimas gali būti laikomas teigiamu ženklu“, – sako Jonas Juengeris, UAB „Bifinity“ generalinis direktorius.

Eteriui (ETH) kovas buvo sudėtingesnis laikotarpis. Mėnesio pradžioje ši kriptovaliuta kainavo 2147 Eur, o mėnesio pabaigoje – 1687 Eur, tad per gana trumpą laiką patyrė net 21,4 proc. mėnesinį nuosmukį. Per tris mėnesius nuo metų pradžios eterio vertė sumažėjo jau 47 proc.

Vis dėlto tikimybė, kad eterio kaina ateityje augs, laikoma pakankamai didele. Taip turėtų nutikti, jei JAV Vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC) patvirtins biržoje prekiaujamų fondų (ETF) paraiškas, leidžiančias fondams „stakinti“ eterį, t. y. laikyti tam tikrą kiekį kriptovaliutos blokų grandinėje, kad būtų palaikomas tinklo veikimas, ir už tai gauti palūkanas. Šiuo metu ši galimybė prieinama tik tiems, kurie turi bent 32 eterius, o ETF fondams tai iš viso draudžiama.

Didžiausia pasaulyje skaitmeninio turto valdytoja „BlackRock“, kuri taip pat administruoja ir didžiausią eterio ETF, pareiškė, kad, jei ši galimybė bus patvirtinta, ji žymiai padidins savo turimas eterio atsargas. Neabejojama, kad tai lemtų eterio kainos augimą.

Trečioje vietoje šiuo metu esanti „Ripple“ (XRP) kovo mėnesį pradėjo su 2,07 Eur ir baigė su 1,93 Eur kaina – tad taip pat patyrė 6,7 proc. kainos kritimą. Tiesa, likus kelioms dienoms iki mėnesio pabaigos jo vertė dar fiksavo prieaugį.

„Ripple“ bendruomenėje sklando gandai, kad šiemet galima tikėtis ir jos ETF tiek JAV, tiek kitose svarbiose akcijų biržose. Prognozių platformoje „Polymarket“ tikimybė, kad tai įvyks 2025 m., vertinama daugiau nei 80 proc.

Bendra rinkos nuotaika išlieka nevienareikšmė – optimistai tiki, kad tai tik korekcija ir bulių rinka netrukus atsinaujins, tačiau yra ir tokių, kurie prognozuoja tolesnį nuosmukį.

Pranešimą paskelbė: Matas Miknevičius, UAB Headline Agency
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.

Smulkus ir vidutinis verslas (SVV) Lietuvoje sukuria didžiąją dalį darbo vietų ir užtikrina socialinį stabilumą. Tačiau naujausias Europos Sąjungoje atliktas tyrimas parodė, kad SVV įmonėms kyla daug vargo, norint gauti finansavimą. Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje atmetama daugiausia SVV finansavimo prašymų lyginant su kitomis ES šalimis. Tai skatina verslą ieškoti alternatyvų.

Su kitomis šalimis konkuruojant dėl tarptautinių investicijų, šie duomenys yra tarsi signalas mūsų valstybei gerinti SVV finansavimo sistemą. Mat investuotojams taip pat rūpi, kaip greitai ir sėkmingai aplink stambius projektus susikurs vietinė privačių paslaugų sistema. Kita vertus, tai – ir paraginimas pačioms įmonėms labiau domėtis finansavimo galimybėmis ir alternatyviais šaltiniais, kuriuos atveria šiuolaikinės technologijos ir Lietuvoje nuosekliai augantis „fintech” sektorius.

Verslai atranda specializuotų bankų ir sutelktinio finansavimo paslaugas

„Svarbi „fintech“ sektoriaus dalis yra specializuoti bankai ir sutelktinio finansavimo tiekėjai. Ne vienerius metus Lietuvoje buvo ieškoma sprendimų, kaip bankų sektoriuje padidinti konkurenciją, kuri virstų geresniais SVV finansavimo rodikliais. Vienas tokių sprendimų buvo žemesnė (siekianti 1 mln. eurų) kapitalo reikalavimų kartelė naujiems rinkos dalyviams – specializuotiems bankams. Tokie bankai turi teisę priimti indėlius, skolinti lėšų, teikti lėšų pervedimo ir kitas įprastas bankines paslaugas. Taigi, specializuoti bankai – tarsi SVV įmonės finansų sektoriuje. Šiuo metu Lietuvoje jų yra 7, „SME Bank“, „EMBank”, „Mano bankas“ ir kt.

2024 metų trečiąjį ketvirtį septynių Lietuvoje veikiančių specializuotų bankų paskolų portfelis pasiekė 558 mln. eurų, o bendras turtas sudarė apie 1,16 mlrd. eurų. Palyginti, 2023 metų trečiąjį ketvirtį specializuotų bankų paskolų portfelis sudarė 377 mln. eurų, o bendras turtas – 715 mln. eurų. Kitaip tariant, paskolų portfelis išaugo kone pusantro karto, o bendrasis turtas – dar daugiau, apie 62 procentus. Akivaizdu, kad šis SVV finansavimo šaltinis gausėja ir stiprina pozicijas kaip alternatyva komercinių bankų ir kredito unijų paslaugoms“, – teigia „Fintech Hub LT“ asociacijos vadovė Greta Ranonytė.

Ekspertė priduria, kad kitas „fintech“ sektoriaus atveriamas kelias prie kapitalo – sutelktinis finansavimas (angl. crowdfunding), leidžiantis įmonėms ir investuotojams greičiau ir paprasčiau pasiekti vienas kitą, kartu užtikrinant atitinkamą investuotojų apsaugą. Tarp sutelktinio finansavimo platformų Lietuvoje išsiskiria „NeoFinance“, „SAVY“ ir „FinBee“.

Skaičiuojama, kad 2022 metais bendrai sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai finansavo apie 161 mln. eurų vertės projektų, 2023 metais – per 230 mln. eurų. Vertinant atskirų paslaugų tiekėjų duomenis, 2024 metais rinka išlaikė augimo pagreitį, finansavimas suteiktas keliems tūkstančiams SVV projektų. Šis finansavimo būdas daugiausia naudojamas nekilnojamojo turto ir verslo projektams plėtoti, verslo paskoloms ir apyvartinių lėšų poreikiui finansuoti bei turimoms paskoloms refinansuoti.

Ką laimi technologijų aistruoliai?

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, inovatyvūs finansinių paslaugų tiekėjai pirmiausia sulaukia technologijomis besidominčių žmonių dėmesio. Smalsuolių, kurie pirmieji nori pačiupinėti naują „iPhone“ modelį, kurie nekantrauja atsisiųsti programinės įrangos atnaujinimus, kuriems technologijų pažangos lūkesčiai yra esminė gyvenimo ašis. Kai šie žmonės stovi prie įmonės vairo, inovacijų dvasia veikia visą organizacijos kultūrą. Būtent pažangos priešakyje žengiantys verslininkai savo įmones ir darbuotojus motyvuoja šiandien būti vienu procentu geresniems negu vakar, visų pirma, išnaudojant technologijų pažangą.

Technologinis ir skaitmeninis raštingumas verslams nuolat suteikia progas susirinkti geriausius pasiūlymus ir atrasti naujų būdų mažinti veiklos kaštus. Arba – gauti finansavimą, skirtą apyvartinėms lėšoms padidinti ar naujam projektui įgyvendinti.

„Šiuo metu tiek specializuotiems bankams, tiek sutelktinio finansavimo platformoms didinti žinomumą ir siūlyti išbandyti savo paslaugas yra ne mažiau aktualu negu ir toliau vystyti savo produktus ir didinti klientams suteikiamą vertę. „Fintech“ sektoriaus nariai SVV gali pasiūlyti paprastesnę prieigą prie finansavimo, pavyzdžiui, paskolas, pagrįstas realiu laiku gaunamais finansiniais duomenimis, operatyvų rizikos vertinimą, greitesnes procedūras. Be to, skaitmeninės platformos atveria galimybę sklandžiai dalytis duomenimis su šiuolaikinėmis apskaitos sistemomis – SVV finansininkams ir buhalteriams tai palengvina darbą“, – sako G. Ranonytė.

Mažieji moko didžiuosius ir keičia rinką

Specializuoti bankai gali veikti be fizinių filialų, nes jų variklis – skaitmeninės platformos su patogiai pasiekiamomis ir į vartotoją orientuotomis interneto svetainėmis ir mobiliosiomis programėlėmis. Platformos pasižymi lankstumu ir galimybėmis sklandžiai integruoti naujus funkcionalumus bei SVV svarbius finansų stebėjimo ir valdymo įrankius.

Plėsdami paslaugų asortimentą ir gerindami prieinamumą specializuoti bankai vis labiau įtvirtina „metančiųjų iššūkį“ (angl. „challenger banks“) apibūdinimą – konkuruoja su tradiciniais komerciniais bankais. Pirmiausia, siūlydami mažesnę skolos aptarnavimo kainą, mažesnius mokesčius ir palankesnes finansavimo sąlygas SVV. Kartais – tiesiog finansavimą, kai komercinių bankų kartelė yra iškelta per aukštai. Jeigu kartelė būtų žemesnė, galbūt Lietuva nebūtų šalis, kurioje atmetama daugiausia SVV finansavimo paraiškų. Tačiau tai – konkurencijos ateityje klausimas. Dabar senieji rinkos žaidėjai neretai bando perimti inovatyvius naujokų sprendimus ir mokosi iš kur kas mažesnių konkurentų: nuo skaitmeninės piniginės ir patogesnių pervedimų iki valiutų keitimo ir t. t.

Pasak „Fintech Hub LT“ asociacijos vadovės, šiandien tiek vartotojai, tiek SVV finansų vadovai nori kuo trumpiau sėdėti priešais bankininkus, pildyti gausią dokumentaciją, spręsti biurokratinius klausimus. Sėkmingų „fintech“ įmonių istorijos rodo, kad šią naštą galima efektyviai sumažinti, visų pirma, aiškiai orientuojantis į individualią kliento situaciją ir poreikius. Todėl nestebina, kad į specializuotus bankus vedančiais raktažodžiais tampa kasdieniame „fintech“ žodyne įsitvirtinę angliški „digital-first“, „mobile-only“ ar „AI-driven“ ir panašūs terminai, apibrėžiantys tiek produktų savybes, tiek naujoviškus verslo modelius.

„Daugeliui SVV yra aišku, kad bankininkystėje toliau vyksta spartūs pokyčiai, prilygstantys e. komercijos plėtrai. Tačiau nemaža dalis įmonių vis dar yra šių permainų stebėtojos, o ne dalyvės. Smulkieji verslininkai stokoja pasitikėjimo ir per anksti nuleidžia rankas: Lietuvos banko tyrimas parodė, kad SVV įmonės dėl finansavimo dažniausiai kreipiasi tik į vieną ar dvi finansų įstaigas. Pirmaisiais bandymais negavęs finansavimo verslas deda tašką – kitų finansuotojų paprastai neieško. Nors alternatyvus pasiūlymas gali būti pasiekiamas tiesiog telefono ekrane“, – tvirtina G. Ranonytė.

„Bifinity“, didžiausią pasaulyje kriptovaliutų keityklą valdančios „Binance Group“ padalinys Lietuvoje, paskelbė, kad svetainė „Binance Academy“ nuo šiol bus prieinama ir lietuvių kalba. Bendrovė Lietuvoje siekia sustiprinti žinių apie kriptovaliutas lygį.

Kadangi kriptovaliutos tampa įprasta finansų sistemos dalimi, jų naudojimas auga, o vyriausybės visame pasaulyje kuria reguliavimo sistemas, skirtas apsaugoti vartotojus ir skatinti rinkos augimą, suprasti kriptovaliutas ir blokų grandinės (angl. Blockchain) technologiją yra svarbiau nei bet kada anksčiau.

„Švietimas yra viena iš galingiausių priemonių, kuriomis kiekvienas gali pasinaudoti, kad suteiktų sau daugiau galimybių kriptovaliutų pasaulyje. Žinome, kad kriptovaliutos naujokams gali atrodyti sudėtingai ir nėra aišku, nuo ko pradėti bei kaip priimti gerus sprendimus. Todėl investavome į išsamios „Binance Academy“ mokomosios medžiagos vertimą į lietuvių kalbą, kad lietuviai nepraleistų šio neįtikėtino šaltinio”, – sako Jonas Juengeris, UAB „Bifinity“ generalinis direktorius.

„Binance Academy“ pradedančiųjų kursas pateikia įvadinę blokų grandinės ekosistemos apžvalgą, padedančią pradedantiesiems suprasti pagrindines sąvokas, kurių reikia orientuojantis kriptovaliutų pasaulyje. Šis kursas apima keletą modulių, kuriuose nagrinėjami blokų grandinės technologijos, kriptovaliutų, decentralizuotų finansų (DeFi), Web3 bei prekybos ir investavimo strategijų pagrindai. Baigę šį kursą mokymosi dalyviai gaus NFT sertifikatą.

„Teikdami edukacinę medžiagą Lietuvos kriptovaliutų bendruomenei siekiame skatinti masinį kriptovaliutų naudojimą ir mažinti atotrūkį tarp tradicinės finansų sistemos ir kriptovaliutų pasaulio“, – pridūrė J. Juengeris.

„Binance Academy“ lietuvių kalba pateikia daugiau nei 220 straipsnių, kurių nuolat daugėja. Straipsnius galima skaityti adresu: https://academy.binance.com/lt.

UAB „Bifinity“ suteikia galimybę atlikti fiat sandorius kriptovaliutų biržose Europos Ekonominėje Erdvėje (EEE). Įmonė vartotojams užtikrina saugų ir reikalavimus atitinkantį naudojimąsi fiat paslaugomis, tokiomis kaip sandoriai su kreditinėmis kortelėmis ar SEPA (Bendros mokėjimų eurais erdvės) pervedimai. „Bifinity“ atitikties priemonės yra sukurtos taip, kad atitiktų ES Penktąją kovos su pinigų plovimu direktyvą (AMLD5) ir visus galiojančius Lietuvos įstatymus bei reguliavimus.

Pranešimą paskelbė: Mindaugas Biliauskas, UAB Headline Agency

„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.