Login to your account

Username *
Password *

Bybit", viena iš trijų didžiausių pasaulyje kriptovaliutų biržų pagal prekybos apimtį,  šiandien švenčia svarbų etapą: daugiau nei 30 milijonų registruotų vartotojų visame pasaulyje. Šis puikus pasiekimas ateina kartu su išskirtinio augimo laikotarpiu, įtvirtindamas „Bybit" kaip lyderę blokų grandinės pramonėje.

Rinkos dalis sparčiai auga, vartotojų pasitikėjimas klesti

Remiantis naujausia „Kaiko Research" ketvirčio ataskaita, „Bybit" rinkos dalis prekiaujant neatidėliotinais sandoriais išaugo nuo 2 % 2023 m. iki stulbinančio 9,3 % 2024 m., o tai yra beveik 400 %. Šis reikšmingas šuolis nuo praėjusių metų 7,3 % tvirtai įtvirtina „Bybit" kaip kriptovaliutų biržos lyderę.

„Bybit" šį augimą sieja su tvirtu įsipareigojimu užtikrinti vartotojų saugumą ir pasitikėjimą. Bendrovė teikia pirmenybę turto saugumui reguliariai skelbdama rezervo patikrinimo auditus, užtikrindama skaidrumą ir atskaitomybę vartotojų lėšomis. Be to, „Bybit" gali pasigirti nepriekaištingu saugumu – nuo pat jos įkūrimo 2018 m. nebuvo didelių gedimų ar įsilaužimo incidentų.

Šį pasiryžimą užtikrinti saugumą ir skaidrumą dar labiau patvirtina pramonės pripažinimas. Neseniai paskelbtoje CCData kriptovaliutų biržos lyginamojo indekso ataskaitoje „Bybit" gavo puikų 10/10 pasitikėjimo balą iš „CoinGecko" ir „AA" įvertinimą.

„Pasiekti 30 milijonų registruotų vartotojų yra nuolankus pasiekimas, ir tai nebūtų įmanoma be tvirtos mūsų energingos pasaulinės kriptovaliutų bendruomenės paramos", – sakė „Bybit" Co-founder and CEO Ben Zhou. „Esame nepaprastai dėkingi už jų pasitikėjimą ir esame pasiryžę teikti geriausias savo klasėje, patikimas paslaugas, pritaikytas vietos poreikiams. „Bybit" aktyviai bendradarbiauja su reguliavimo institucijomis visame pasaulyje, kad užtikrintų atitiktį reikalavimams ir atsakingai diegiamas naujoves."

Žvelgiant į priekį: atotrūkio nuo „Web3" mažinimas

„Bybit" nuolat buvo „Web3" naujovių priešakyje, keisdama tai, kaip vartotojai sąveikauja su blokų grandinės ekosistema per į vartotoją orientuotas ir patrauklias platformas. 2024 m. išplėtėme savo pasiūlymų paketą su naujoviškais sprendimais, tokiais kaip „Airdrop Arcade", „NFT Pro" ir „Inscription Marketplaces".

Šios platformos yra kruopščiai sukurtos ne tik siekiant sumažinti kliūtis patekti į rinką ir supaprastinti vartotojų patirtį, bet ir ją praturtinti, ieškant galimybių investuoti į įvairius perspektyvius, populiarius ir „blue-chip" žetonus bei projektus ir juos remti. Mūsų naujausia „Solana Fiesta" ir „Bitcoin economy" tiesioginė transliacija daugelį „Web3" susidomėjusių asmenų supažindino su sparčiai augančiomis ekosistemomis ir jų galimybėmis.

Ši priežiūra nuosekliai užtikrina, kad mūsų vartotojai galėtų naudotis naudingiausiomis ir patikimiausiomis galimybėmis „Web3" erdvėje, todėl dalyvavimas yra ne tik lengvesnis, bet ir malonesnis dėl žaidybinimo ir pažangios duomenų žvalgybos.

Šis įsipareigojimas apima būsimą „Bybit Web3 DEX Pro", pažangios decentralizuotos biržos platformos, veikiančios naudojant revoliucinę „i-SMART" duomenų žvalgybos technologiją, pristatymą. Tai rodo „Bybit" įsipareigojimą naujovėms, kurios suteikia galių, suteikiant priemones, kurios ne tik atitinka, bet ir viršija šiuolaikinių prekybininkų ir investuotojų poreikius.

„Šiandienos etapas reiškia daugiau nei tik skaičius; tai liudija mūsų nuolatinį atsidavimą kriptovaliutų aplinkos revoliucijai", – pabrėžė Zhou. „Bybit" vis dar yra pasiryžusi formuoti kriptovaliutų ateitį. Mes ir toliau vadovausimės klausymosi, rūpinimosi ir tobulėjimo vertybėmis, kad galėtume aptarnauti 30 milijonų vartotojų siūlydami profesionaliausius produktus.

Mūsų klientų interesų apsauga bus įtvirtinta visuose produktų projektuose. Mes įsivaizduojame pasaulį, kuriame „Web3" suteikia galimybių kiekvienam asmeniui, kur finansinė įtrauktis yra ne tik tikslas, bet ir realybė."

Finansinių technologijų pažanga pasaulyje padarė didžiulį postūmį teikiant klientams inovatyvias ir patogias paslaugas. Finansų valdymas mobiliąja programėle jau nieko nebestebina. Mažai ką stebina ir kriptovaliutos bei blokų grandinės (angl. blockchain). Apie jas kone kiekvienas esame bent truputį girdėję, tačiau ekspertai pažymi – dar toli gražu ne visos jų galimybės išnaudotos. Neatmetama, kad ateityje Lietuva ne tik naudosis, bet ir turės savo kriptovaliutą.

Kripto ekspertas, „EXZi“ pinigų plovimo prevencijos vadovas Nedas Sipovičius akcentuoja, kad Lietuva turi didžiulį technologinį potencialą ir jį sėkmingai naudoja. Tai prisideda prie užsienio investicijų augimo didinant Lietuvos BVP. Remiantis naujausiais „Invest Lithuania“ duomenimis, šalyje yra arti 300 finansinių technologijų kompanijų, tarp kurių yra gerai žinomų pasaulinių vardų, o tai prisideda prie paslaugų plėtros. Dėl to Lietuva yra viena lyderiaujančių šalių šioje srityje Europos Sąjungoje. Norėdami išlikti vieni lyderių, turime neatsilikti nuo technologijų naujovių.

Naujas reguliavimas išjudins rinką

Didėjantis inovatyvių finansinių paslaugų teikėjų poreikis reikalauja didžiulių pastangų teikiant galutiniam klientui pridėtinę vertę. Finansinių paslaugų teikėjai privalo užtikrinti nuolatinį inovacijų vystymą, išpildant didėjančius lūkesčius. Pastarieji bus taikomi ir kriptoturto bendrovėms po MiCa (angl. Markets in Crypto Assets Regulation) įsigaliojimo. Šis reglamentas dėl ES kriptovaliutų rinkos buvo priimtas 2023 m., o pereinamasis laikotarpis Lietuvoje numatytas iki 2025 birželio.

Paprasčiau tariant, kripto bendrovės bus laikomos finansinėmis institucijomis. Tai reiškia, kad naujasis reglamentas gali dar labiau išjudinti kripto rinką. Kadangi kripto bendrovės turės veikti pagal reglamentą, tai gali tapti papildomu patikimumo garantu ir naujomis galimybėmis verslui.

„Daugėjant reguliavimo priemonių, įmonės priverstos imtis verslo sprendimų, kurie iš esmės optimizuoja procesus užtikrindami duomenų saugumą. Blokų grandinių technologija atveria naujas galimybes, tokias kaip sandorių skaidrumas, sumažintos operacinės išlaidos ir aukštesnis duomenų saugumo lygis. Reikia suprasti, kad ši technologija, nors dažniausiai naudojama finansinėms operacijoms kriptovaliutomis vykdyti, panaudojimo būdų yra ir daugiau, kaip antai tiekimo grandinių valdymas, duomenų saugojimas, su nuosavybe susijusių operacijų vykdymas“, – pažymi N. Sipovičius.

Jam pritaria ir „MELD Finance“ vadovas Gediminas Kiveris, kuris sako, kad ateinantys metai gali pametėti dar nematytų kripto ir blokų grandinių panaudojimo galimybių. Tai, esą būtų galima pamatyti ir Lietuvoje.

„Ateinantys metai atneš daugiau teisinių precedentų, kurie palengvins pritaikomumą globalioje rinkoje. Jau dabar Jungtiniai Arabų Emyratai nori įteisinti skaitmenizuotą nekilnojamąjį turtą, t. y. blokų grandinėje išsaugotą informaciją apie nekilnojamą turtą. Blokų grandinę su tam tikromis išlygomis galima naudoti taip pat kaip globalų elektroninį parašą. Tokius tokenizuotus kontraktus lengva skaidyti, perleisti, ar parduoti kitiems asmenims“, – galimybes įvardija G. Kiveris.

Nauda jaunam ir patyrusiam verslui

Ekspertai pažymi, kad kripto įmonės jau dabar aktyviai ruošiasi laukiantiems pokyčiams. Į plėtrą investuojamos didelės pinigų sumos, rengiami mokymai, samdomi nauji darbuotojai, o tai sukuria ir papildomą patrauklaus darbo pasiūlą šalyje.

„Blokų grandinės technologija aktuali tiek startuoliams, tiek didelėms įmonėms. Reikia pažymėti, kad startuoliai dėl savo lankstumo gali greičiau integruoti technologinius sprendimus, eksperimentuoti. Tai suteikia reikšmingą pranašumą tiek efektyvumo rodikliuose, tiek įgyvendinant inovacijas. Tuo metu didelės įmonės technologiniu keliu juda santūriau. Visgi, blokų grandinių technologija joms gali leisti pasiekti reikšmingą progresą saugumo, skaidrumo ir tarptautinės veiklos efektyvumo srityse. Technologija suteikia galimybę centralizuoti duomenų valdymą, mažinti suklastojimo riziką ir taip kurti patikimus ir automatizuotus verslo procesus“, – blokų grandinės universalumą paryškina N. Sipovičius.

Žvelgdamas į ateities verslą, G. Kiveris pabrėžia, kad vienais pagrindinių verslo įrankių bus dirbtinis intelektas ir blokų grandinės. Visgi, jis pažymi, kad verslai dirbtinį intelektą jau po truputį perpranta ir sugeba jį pritaikyti įvairiems sektoriams – nuo aptarnavimo iki gamybos. Išnaudoti blokų grandinių potencialą gali prireikti daugiau laiko, tačiau tai pagelbės veikti ne tik šalies viduje, bet ir pasauliniu mastu.

„Europa turės savo skaitmeninį eurą, momentiniai tarptautiniai atsiskaitymai įvairiomis kriptovaliutomis bus kasdienybė. Investuosime į tradicinį turtą skaitmeniniu būdu pigiau ir paprasčiau, pavyzdžiui kelių mygtukų paspaudimu galėsime nusipirkti dalį infrastruktūros objekto arba dalį buto Niujorke ar Dubajuje“, – prognozuoja G. Kiveris.

Ar Lietuva turės savo kriptovaliutą?

Skaičiuojama, kad pasaulyje yra apie 10 tūkst. įvairių kriptovaliutų. Be abejo, žinomiausia kriptovaliuta „Bitcoin“, kurios vertė paskutiniu metu pakilo į rekordines aukštumas. Visgi, kriptovaliutos kuriamos įvairiais tikslais, technologijomis ir funkcionalumu, todėl jų skaičius nėra stabilus. Visgi, ekspertai mano, kad ateityje Lietuva ne tik gali turėti, bet ir turės savo kriptovaliutą.

„Lietuvai to reikėtų ir tai įvyks, tačiau pirmieji žingsniai galėtų būti įgyvendinant blogų grandinių technologiją ne kriptovaliutų išleidimo tikslais. Kam Lietuvai to reikėtų? Taip būtų sukurta technologinė struktūra, kuri užtikrintų operacijų skaidrumą, greitį, tarptautinį bendradarbiavimą bei saugumą“, – naudą pažymi „EXZi“ pinigų plovimo prevencijos vadovas  N. Sipovičius.

„MELD Finance“ vadovas G. Kiveris priduria, kad Lietuva galėtų būti viena iš pirmųjų pasaulyje, kurios vertybinių popierių būtų galima įsigyti blokų grandinėje. Esą tai palengvintų galimybę valstybei pasiskolinti, atpigintų administravimo ir palūkanų kaštus.

Tiek „EXZi“, tiek „MELD Finance“ vadovai pažymi, kad kiekviena įmonė turėtų individualiai įsivertinti blokų grandinės panaudojimo galimybes. Dėl to pataria pasikonsultuoti su ekspertais, kurie ne tik supažindintų su galimybėmis, bet ir pasiūlytų konkrečius produktus sklandesniam verslo vystymui.

Artėjant gyventojų 2023 m. gautų pajamų deklaravimo terminui, būtina atkreipti dėmesį į tai, kaip teisingai deklaruoti pajamas, gautas iš investicijų į kriptovaliutas. Gyventojų iš kriptovaliutų realizavimo gautų pajamų deklaravimas bei jų apmokestinimas nėra paprastas, o vienintelis šaltinis, kuriuo remdamasis gyventojas galėtų pasitikrinti, ar teisingai deklaravo iš kriptovaliutų gautas pajamas, yra Valstybinės mokesčių inspekcijos oficialiai skelbiami gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) nuostatų taikymo išaiškinimai.

Pagal GPMĮ nuostatas, gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – GPM) yra apmokestinamos visos gyventojo gautos arba uždirbtos pajamos. Bendrąja prasme gyventojo pajamos – tai gyventojo gautas atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, perduotas ar suteiktas teises, už parduotą, kitaip perleistą ar investuotą turtą, lėšas, taip pat kita gyventojo nauda, gauta pinigais ir (arba) natūra, išskyrus tam tikras įstatyme įtvirtintas išimtis.

Kaip teigia advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė Birutė Čirbaitė, GPMĮ prasme kriptovaliuta laikytina turtu (pagal įstatymą turtu laikomi ne tik kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, bet ir finansinės priemonės, kitas nematerialusis turtas), todėl ir iš šio turto pardavimo gautos pajamos paprastai apmokestinamos kaip kito turto pardavimo pajamos, tačiau tik tuo atveju, jeigu toks kriptovaliutos pardavimo (kitokio realizavimo) sandoris yra vienkartinis.

„Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pats kriptovaliutos pasigaminimas („kasimas“) nelaikomas GPM apmokestinamu sandoriu. Tačiau iš vėlesnio pasigamintos valiutos pardavimo (atsiskaitymo kriptovaliuta už perkamas prekes ar paslaugas) gautos pajamos jau yra apmokestinamos kaip kito turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos. Tokiu atveju yra apmokestinamas skirtumas tarp kriptovaliutos pardavimo pajamų ir faktiškai patirtų jos įsigijimo išlaidų, dėl kurių fiksavimo ir nustatymo praktikoje dažnai kyla įvairių klausimų“, - teigia advokatė.

Ji pastebi, kad iš kriptovaliutos pardavimo gautos pajamos (jeigu kriptovaliuta yra atsiskaitoma už prekes ir paslaugas, kriptovaliutos pardavimo pajamomis bus laikoma prekių ir paslaugų rinkos kaina) sumuojasi su visomis gyventojo per mokestinį laikotarpį gautomis kito turto pardavimo pajamomis.

Ir jeigu bendra šių pajamų suma, apskaičiuota iš visų pajamų atėmus su turto įsigijimu susijusias išlaidas, per metus neviršija 2 500 Eur, tai tokio dydžio gyventojo gautos pajamos yra neapmokestinamos ir jų deklaruoti nereikia. Tačiau jeigu per metus gautos kito turto (įskaitant kriptovaliutą) pardavimo pajamos viršija nurodytąją GPM neapmokestinamų pajamų sumą, 2 500 Eur viršijanti pajamų dalis apmokestinama 15 proc. arba 20 proc. (viršijanti 120 VDU (202 188 Eur) pajamų dalis) GPM tarifu.

Kriptokasėjai su individualios veiklos pažyma

Kiek kitaip yra apmokestinamos gyventojų, kurie nuolat tęstinį laikotarpį, siekdami gauti ekonominės naudos, pasigamina („kasa“) kriptovaliutą, investuoja į kriptovaliutos pirkimą, ją parduoda arba teikia kitiems asmenims kriptovaliutos gamybos („kasimo“) paslaugas, nuomoja tam reikalingas priemones, atkreipia dėmesį teisininkė.

„Tokiu atveju gyventojas turi registruotis mokesčių mokėtojų registre kaip vykdantis individualią veiklą, o mokestiniams metams pasibaigus, pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir deklaruoti joje iš individualios veiklos gautas pajamas“, - sako advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė Birutė Čirbaitė.

Pažymėtina, jog aptariamuoju atveju kriptovaliutos gamybos („kasimo“), pirkimo–pardavimo veikla turi atitikti GPMĮ įtvirtintų individualiai veiklai būdingų požymių visumą: gyventojas turi tęstinį laikotarpį savarankiškai, siekdamas iš to gauti ekonominės naudos sau, užsiimti tokio pobūdžio veikla. Vykdant individualią veiklą GPM mokamas nuo iš šios veiklos gautų apmokestinamųjų pajamų, kurios apskaičiuojamos iš per kalendorinius metus gautų individualios veiklos pajamų atėmus leidžiamus atskaitymus – vykdomos individualios veiklos, susijusios su kriptovaliuta, atveju tai būtų juridinę galią turinčiais dokumentais pagrįstos faktiškai patirtos su kriptovaliutos pasigaminimu ar įsigijimu susijusios (pirkimo, komisiniai mokesčiai ir pan.) išlaidos.

Gyventojas turi galimybę pasirinkti ir alternatyvų individualios veiklos išlaidų atskaitymo iš pajamų būdą – leidžiamais atskaitymais iš pajamų laikyti 30 proc. gautų individualios veiklos pajamų sumą, kurios nereikia pagrįsti juridinę galią turinčiais dokumentais.

Individualios kriptovaliutos pirkimo–pardavimo veiklos pajamos yra apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu ir iš šios gautos sumos yra atimama pajamų mokesčio kredito suma, kuri yra apskaičiuojama pritaikius GPMĮ 182 straipsnio nuostatose įtvirtintas formules. GPMĮ įtvirtintų formulių taikymas reiškia, kad gyventojo individualios veiklos pajamoms faktiškai taikomas GPM tarifas priklausys nuo gyventojo per metus gautų pajamų dydžio: pajamos, neviršijančios 20 000 Eur per metus, faktiškai bus apmokestintos 5 proc. tarifu, pajamoms viršijus 20 000 Eur per metus, GPM tarifas didės, kol pasieks nekintantį 15 proc. tarifą (35 000 Eur ir didesnės pajamos bus apmokestintos 15 proc. GPM tarifu, konkretūs skaičiavimų pavyzdžiai pateikiami GPMĮ 182 straipsnio komentare).

Taip pat ji primena, jog gyventojai, vykdantys individualią veiklą, gautas pajamas privalo deklaruoti kiekvienais metais, nepriklausomai nuo to, ar tais mokestiniais metais jie gavo apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių reikia mokėti GPM. Be to, individualią veiklą vykdantys gyventojai turi prievolę mokėti VSD bei PSD įmokas.

Tačiau net ir tuo atveju, kai gyventojas siekia įvykdyti savo mokestines prievoles, susijusias su pajamų, gautų iš kriptovaliutų pardavimo, deklaravimu bei GPM nuo šių pajamų sumokėjimu, nereiškia, jog mokesčių administratorius pripažins, kad gyventojas šią pareigą atliko tinkamai.

Pirmasis susijęs mokestinis ginčas

Štai vieninteliame su kriptovaliutų apmokestinimu susijusiame mokestiniame ginče, kurį yra išnagrinėjęs ir teismų praktiką mokestiniuose ginčuose formuojantis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2023-06-14 nutartis adm. byloje Nr. eA-598-815/2023), buvo konstatuota, jog nors gyventojas ir buvo įsiregistravęs kaip individualią virtualiosios valiutos pirkimo–pardavimo veiklą vykdantis mokėtojas bei buvo deklaravęs virtualiosios valiutos pardavimo pajamas, kaip gautas vykdant nurodyto pobūdžio individualią veiklą, tačiau mokesčių administratorius vertino, jog iš tiesų mokesčių mokėtojas nepagrįstai gautas pajamas priskyrė individualios veiklos pajamoms, nes turėjo prievolę jas deklaruoti kaip kito turto (virtualiųjų valiutų) pardavimo pajamas, dėl ko apskaičiavo mokesčių mokėtojui ženklią mokėtiną GPM sumą.

Tokią išvadą (kuriai pritarė ir mokestinį ginčą ikiteismine tvarka išnagrinėjusi Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybė bei teismai) mokesčių administratorius padarė įvertinęs aplinkybes, jog mokesčių mokėtojas turėjo skaitmeninius pinigus (bitkoinus), gautus kaip atlygį už kitiems ūkio subjektams suteiktas marketingo (reklamos) paslaugas, juos naudojo ne tolesniam investavimui, o kaip atsiskaitymo priemonę įvairiems asmeninio pobūdžio atsiskaitymams vykdyti (kreditams grąžinti, nekilnojamajam turtui įsigyti). Nurodytos aplinkybės lėmė vertinimą, jog mokesčių mokėtojo deklaruota prekybos virtualiąja valiuta veikla neturėjo individualiai veiklai būtinų veiklos tęstinumo bei ekonominės naudos gavimo požymių, ir todėl ginče aptartos mokesčių mokėtojo gautos pajamos turėjo būti vertintos kaip kito turto pardavimo pajamos ir atitinkamai apmokestintos.

Taigi, pabrėžia advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė Birutė Čirbaitė, deklaruojant iš operacijų kriptovaliutomis gautas pajamas ir jas teisingai apmokestinant GPM, reikia atidumo ir detalaus tęstinio veiksmų įvertinimo.

 

Kaip žinia, 2022-03-14 Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku parengė ir pakartotinam derinimui su kitomis institucijomis pateikė keliolika įstatymų pakeitimų projektų, kurie nustatys naujus veiklos vykdymo reikalavimus kriptoturto paslaugų teikėjams ir įtvirtins jų licencijavimo procesą.

Lietuvos banko įstatymo pakeitimo įstatymo projekte numatytos naujos metinės įmokos finansų rinkos priežiūros išlaidoms padengti, kurias turėtų mokėti ir licencijuoti kriptoturto rinkos dalyviai. Siūloma tam tikriems subjektams įtvirtinti metinį 0,7 procento įmokos dydį, apskaičiuojamą nuo gaunamų metinių įmonės pajamų, bet visais atvejais ne mažesnį nei 3 000 EUR. Įmokos lubos nenustatytos

Kai kurių rinkoje veikiančių žaidėjų metinės pajamos siekia ir šimtus milijonų eurų, todėl tikėtina, jog kriptoturto rinkos dalyviams tokioms metinėms įmokoms padengti tektų skirti reikšmingus rezervus. Rizika, veiklos potencialas ir mastas – priežastys, kurios nurodytos įstatymų pakeitimo projektų aiškinamajame rašte, argumentuojant tokio dydžio įmokų nustatymą rinkos dalyviams. Tik ar tokie neriboti papildomi reguliaciniai kaštai yra išties pagrįsti ir proporcingi nurodytiems tikslams pasiekti? Gal vis dėlto tikslas yra įvesti naują solidarumo mokestį?

Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku parengė ir pakartotinam derinimui su kitomis institucijomis pateikė keliolika įstatymų pakeitimų projektų, kurie nustatys naujus veiklos vykdymo reikalavimus kriptoturto paslaugų teikėjams ir įtvirtins jų licencijavimo procesą. 

„Parengti siūlymai iš esmės priartins kriptoturto paslaugas teikiančias įmones prie veiklos standartų, taikomų finansų įstaigoms ir užtikrins geresnę finansinių paslaugų vartotojų apsaugą. Be to, lyginant su pirminiu siūlymu, kriptoturto paslaugų teikėjams suteikiama daugiau laiko prisitaikyti prie naujų MiCA ir TRF reglamentų reikalavimų“, – sako finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė – Markevičienė. 

Įgyvendinant europinio kriptoturto rinkų (angl. MiCA) ir lėšų pervedimo (angl. TRF) reglamentus, reikia keisti šiuo metu Lietuvos teisinėje sistemoje apibrėžtų virtualiųjų valiutų keityklų operatorių ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių priežiūros ir registracijos modelį. MiCa reglamentu siekiama, kad visoje ES būtų nustatyti vienodi veiklos vykdymo reikalavimai kriptoturto paslaugų teikėjams, skatinamos inovacijos, kartu išlaikant finansinį stabilumą ir apsaugant vartotojus nuo galimų rizikų. 

Taip pat projektais siūloma taikyti išimtis lėšų pervedimams Lietuvos teritorijoje, atliekant mokėjimus už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą, jei įvykdomos numatytos TRF reglamento sąlygos, taip sudarant palankias veiklos sąlygas Lietuvoje veikiančioms elektroninės komercijos platformoms. 

MiCA reglamentas turi būti taikomasi nuo 2024 m. gruodžio 30 dienos, tačiau numatomas pasirinktinis pereinamasis laikotarpis (iki 2026 m. liepos 1 d.) kriptoturto paslaugų teikėjams prisitaikyti prie naujų reikalavimų. Siūlomame įstatymų pakeitimų pakete numatytas pereinamasis laikotarpis iki 2025 m. birželio 1 dienos, kuris reikalingas pasirengimui ir licencijoms gauti siekiant toliau vykdyti veiklą pagal naująjį reglamentavimą. 

Siūlymas dėl pereinamojo laikotarpio paremtas įsiklausius į rinkos dalyvių argumentus ir tuo, kad kriptoturto paslaugų teikėjai turės pritaikyti savo veiklą prie naujojo reguliavimo. 

Iki 2025 m. birželio 1 dienos virtualiųjų valiutų operatoriai, ketinantys teikti kriptoturto paslaugas, privalės pateikti Lietuvos bankui MiCA reglamente nurodytus dokumentus, duomenis bei informaciją ir gauti veiklos licenciją. Kripto rinkos dalyviai iki to laiko galės konsultuotis su priežiūros institucija naujo reglamento klausimais bei anksčiau numatyto laiko pateikti dokumentus licencijai gauti.   

„Reguliacinį aiškumą didinantys įstatymų pakeitimai sukurs prielaidas tvariam kriproturto sektoriaus vystymuisi. Tai bus savotiškas rinkos išskaidrinimas: toms finansinių technologijų įmonėms, kurios laikosi tvaraus verslo modelio, prisitaikyti neturėtų būti sudėtinga“, – sako viceministrė. 

Įgyvendinus MiCA ir TRF reglamentų nuostatas padidės kriptoturto paslaugų teikėjų veiklos vykdymo teisinis tikrumas, o priežiūros institucijos gaus tinkamus įgaliojimus ir įrankius vykdyti priežiūrą bei geriau valdyti rizikas. 

Įstatymų pakeitimai numato, kad už kriptoturto paslaugų teikėjų priežiūrą bus atsakingas Lietuvos bankas. Už kriptoturto paslaugų teikėjų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (PPTF) priežiūrą atsakingos institucijos – Lietuvos bankas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). 

Įstatymų projektai yra pateikti derinti su institucijomis, pastabų laukiama iki kovo 28 dienos.

Puslapis 1 iš 6