Login to your account

Username *
Password *

Vienos didžiausių ir įtakingiausių kriptovaliutų prekybos bendrovių FTX bankrotas sukrėtė visą kriptovaliutų rinką, o kai kurie ekspertai net pradėjo prognozuoti šios verslo krypties griūtį.

Blokų grandinės technologija, kuria paremtos kriptovaliutos, pirmą kartą aprašyta dar 1982-aisiais David Chaum doktorantūros disertacijoje. Pati valiuta egzistuoja nuo 1997-ųjų, kuomet buvo sukurta pirmoji jos versija – „B-Money“. Dar vėliau buvo „Bit Gold“, kitos valiutos.

Bitkoinas – žinomiausia ir kriptovaliutos etalonu bei pradininke laikoma valiuta – sukurtas tik 2008 metais. Tačiau šią valiutą galime laikyti virtualios finansų rinkos pradininke, nes būtent ji privertė patikėti šio instrumento ateitimi ir pritraukė į rinką milijonus investuotojų.

Šiandien, nepaisant FTX griūties ir staigaus visos rinkos nuosmukio po jos, bendra kriptovaliutų rinkos kapitalizacija pasaulyje vertinama daugiau nei 1 trilijonu JAV dolerių, o tai tikrai milžiniški pinigai.

Kriptovaliuta šiandien – visuotinai pripažintas instrumentas, prekybą virtualiais pinigais jau vykdo ir tradiciniai bankai, pasaulyje ja galima atsiskaityti už prekes ir paslaugas.

Ar gali visiškai žlugti tokia sena ir didelė struktūra? Nemanau. Net ir katastrofinis vieno didžiausių JAV bankų „Lehman Brothers“ bankrotas nesužlugdė pasaulinės bankų sistemos ar investicinių fondų.

Ilguoju periodu ši krizė padės kriptovaliutų rinktai tapti stabilesne, nes atsiras daugiau reguliavimo instrumentų, o žmonės vis dažniau pasitikės ne kriptovaliutoms skirtomis prekybos vietomis, bet tradicinėmis finansų bendrovėmis, kurios į savo paslaugų ir investicijų paketus įtraukia kriptovaliutas.

Tačiau tai nereiškia, jog niekas nesikeičia. Kelios išmoktos pamokos:

1. Įvertinkite riziką

Kriptovaliutų kursas kol kas itin siūbuojantis ir jei tikitės daug išlošti trumpuoju periodu – rizika bus labai aukšta.

Bitkoino kursas nuo 2021 m. lapkričio, kai buvo pasiekta rekordinė 68 tūkst. JAV dolerių riba, iki 2022 m. lapkričio 17 d. nukrito daugiau nei tris kartus – iki 17 tūkst. JAV dolerių.

Tai vis tiek gerokai daugiau už 1 JAV dolerį – toks buvo pirmasis šios kriptovaliutos kursas tik jai pasirodžius, tad ilguoju periodu greičiausiai išlošite.

2. Diversifikuokite investicijas

Nelaikykite visų kiaušinių vienoje pintinėje – matyt, seniausias investuotojo patarimas. Jį galėčiau papildyti tik tiek, kad pasistenkite turėti ne tik kiaušinių.

Investuokite į skirtingus produktus skirtingose vietose. Tai auksinė investavimo taisyklė, galiojusi dar iki kriptovaliutų atsiradimo ir visiškai pasiteisinusi. Griūva ne tik palyginti naujos, bet ir laiko patikrintos sistemos.

3. Ieškokite saugių laikymo vietų

Kriptovaliutas laikykite keliose nesusijusiose vietose – prekybos tinklų šiuo metu yra tikrai ne vienas. Dalį kriptovaliutų, kurias įsigijote ilgesniam laikymui, apskritai galima išvesti iš tinklo į labiau tradicines finansų bendroves, kaip, pavyzdžiui, „Fidelity“.

„Šaltasis“ saugojimas tampa populiarus ir kol kas vienintelis šio metodo minusas – turtas tampa mažiau likvidus ir juo negalima prekiauti greitai. Bet kai kurioms investicijoms ir nereikia greičio.

4. Darykite atsargines sandorių įrašų kopijas

Nesvarbu, kur laikote skaitmeninę valiutą, specialistai siūlo periodiškai atsisiųsti ir išsisaugoti savo sandorių istoriją. Tai padės ne tik „jausti pulsą“, bet ir pareikšti pretenzijas, jei kuri nors birža užsidarys.

5. Įvertinkite ne tik investicines rizikas

Investuojant į kriptovaliutas, labai svarbu nepamiršti kitų su šia finansine priemone susijusių rizikų. Visų pirma, labai gerai įvertinkite gautų pinigų kilmę. Tai svarbu kalbant apie visas valiutas, tačiau virtualūs pinigai vis dar išlieka padidintos rizikos zonoje.

Dar vienas labai svarbus momentas – apskaita. Skaitmeninių pinigų apskaitą reguliuojančių teisės aktų daugėja, valiutos kurso pokyčiai – dideli, tad labai svarbu tinkamai įvertinti mokėtinus mokesčius bei valiutos kurso pokyčio apskaitą.

Jei nesekate visų su tuo susijusių naujienų – būtinai pasitarkite su profesionaliais konsultantais, kurie padės išvengti brangiai galinčių kainuoti klaidų. 

Finansų apskaitos ir teisinių paslaugų bendrovės „MesoGroup“ vadovas Simonas Tamulionis

Šiuolaikinis verslas glaudžiai susijęs su skaitmeninėmis technologijomis bei inovacijomis. Jungtinėse Valstijose bei Europoje vis drąsiau kelią skinasi ir blockchain (blokų grandinė) technologija grįsti sprendimai. Šiemet mūsų šalyje įsteigta organizacija „Lithuanian Blockchain Association“ (Lietuvos blokų grandinės asociacija) sieks padėti verslui diegiant šias technologijas bei švies visuomenę su tuo susijusiais klausimais.

Decentralizuoti finansai, kriptovaliutos, bitkoinas ar NFT Lietuvoje dar daug kam skamba kaip nesuprantami terminai. Plačiajai visuomenei šie pavadinimai neretai asocijuojasi su nedora nusikaltėlių veikla, siekiant išvilioti žmonių pinigus arba nuslėpti mokesčius. Įtariai į naujoves žiūri ir kai kurios mūsų valstybės institucijos. Tačiau pažangiausiose pasaulio valstybėse – pradedant JAV ar Japonija, baigiant Europos šalimis, blokų grandinės (kitaip - decentralizuotos finansinių operacijų saugojimo sistemos) technologijos ir jų produktai tapo neatsiejama ekonomikos bei paprastų piliečių gyvenimo dalimi. Jų pagrindu kuriamos ne tik skaitmeninės valiutos, bet ir atliekami finansiniai atsiskaitymai, verslo sandoriai bei jų teisinis patvirtinimas, saugomi medicininiai, juridiniai dokumentai ir t.t.

Suprasdama šių inovacijų svarbą mūsų šalies vyriausybė blockchain projektus įtraukė į Europos Sąjungos paramos fondų programą. Jos pagrindu netrukus bus pradėta teikti ES parama blokų grandinės projektus vystančioms įmonėms.

Šiemet veiklą pradėjusi „Lithuanian Blockchain Association“ (LBCA), vienijanti su blokų grandine susijusius juridinius asmenis, glaudžiai bendradarbiauja su atsakingomis valstybės institucijomis. Asociacija parengė partnerystės paketą mūsų šalies įmonėms bei vadinamiesiems start’upams. Jis apims pagalbą rengiant projektus ES ir kitų fondų paramai gauti. Asociacija padės ne tik sprendžiant techninius klausimus, bet ir tvarkant teisinius bei kitus aspektus.

Asociacijos valdybos nariai kontaktuoja su mūsų šalyje veikiančiais bankais bei finansinėmis institucijomis, atlieka oficialius užklausimus ir sprendžia kylančius neaiškumus dėl blokchain srityje dirbančių įmonių veiklos ar pavienių asmenų kripto sandorių.

Pasak LBCA valdybos nario Dainiaus Bartusevičiaus, sparčiai besiplečianti asociacija laukia ne tik naujų narių, bet ir specialistų, turinčių patirties su blokų grandine susijusiuose projektuose.

Viena svarbiausių asociacijos veiklos krypčių - švietėjiška veikla. Šiuo tikslu valstybinėms ir verslo įmonėms organizuojami mokymai, susiję su blokų grandine ir jos taikymu organizacijos veikloje. Jau yra pasiektas susitarimas su teisėsaugos institucijomis dėl seminarų policijos pareigūnams, tiriantiems galimus nusižengimus kriptovaliutų srityje. Taip pat dar šį mėnesį Vilniuje bus surengtas praktinis seminaras plačiajai visuomenei. Jame paskaitas skaitys bei mokymus ves tarptautinių konferencijų Kanadoje, Indijoje bei technologijų ir inovacijų festivalio „Login“ Vilniuje pranešėjas Glebas Divovas bei daugelis kitų patyrusių specialistų.

LBCA informacija

 

Vargu, ar rasime žmogų, kuris šiais laikais negirdėjo apie virtualias valiutas, dar vadinamas kriptovaliutomis. Bet tikrai surasime daugybę verslų, kuriems pasiūlymas už prekes ar paslaugas atsiskaityti virtualia valiuta sukels lengvą šoką ir klausimus, ar Lietuvoje tai legalu, o gal susidūriau su sukčiais? Finansų ekspertas atsako, kokiu atveju reikėtų tokio pasiūlymo nepriimti.

Nors garsiai nuskambėję pasiūlymai už bitkoinus parduoti butą, automobilį ar kavos puodelį greičiausiai buvo reklaminis triukas, šiais laikais atsiskaityti virtualia valiuta – joks stebuklas. Užsienio valstybėse yra virtualių valiutų bankomatai, Lietuvoje taip pat yra galimybė pirkti bei parduoti virtualią valiutą bankuose – tai visiškai legalu“, – sako finansų apskaitos ir teisinių paslaugų bendrovės „Meso group“ vadovas Simonas Tamulionis.

Nesiskiria nuo kitų valiutų

Pasak eksperto, sunerimti ir atmesti pasiūlymą verta tik vienu atveju – jei klientas nori atsiskaityti virtualia valiuta ne iš savo, bet trečiųjų fizinių ar juridinių asmenų sąskaitos, nesuteikdamas jokios papildomos informacijos apie savo sąsajas su šia trečiąja šalimi.

Ne paslaptis, kad virtuali valiuta dažnai naudojama pinigų gavėjo paslėpimui – pinigų plovimui. Tad šiuo atveju atsisakyti tokių sandorių, kai sumos yra didelės, reikia ne dėl pačios valiutos, bet dėl įtartino atsiskaitymo būdo. Dažnai patikrinimo atvejais mokestinė našta gali atitekti pinigų gavėjui, o ne mokėtojui“, – teigia S. Tamulionis.

Atsiskaitymo virtualia valiuta procedūros niekuo nesiskiria nuo finansinių operacijų kitomis valiutomis – tiesiog buhalterijoje apskaitoma papildoma sąskaita ir atliekami panašūs veiksmai, kaip ir atsiskaitant eurais, doleriais, svarais sterlingais, rupijomis, šekeliais ir t.t.

Pasak finansų eksperto, didžiausia rizika į bendrovės trumpalaikį turtą įtraukus virtualią valiutą – gerokai didesni nei įprastų valiutų kurso svyravimai.

Svyravimai yra nesvetimi ir įprastoms valiutoms, pavyzdžiui, dolerio-euro kurso kitimas šiais metais viršijo 15 proc. euro nenaudai. Tačiau kriptovaliutų pokyčiai registruojami kartais, pavyzdžiui, bitkoino vertė per tą patį laikotarpį nukrito daugiau nei 3 kartais“, – pasakoja S. Tamulionis.

Svarbiausia – apskaita

Atsiskaitymai virtualiomis valiutomis yra visiškai legalūs, o Lietuvoje jau registruota daugiau nei 250 įmonių, kurios užsiima jų keitimu. Pasak S. Tamulionio, kol kas Lietuvos rinkoje šis instrumentas funkcionuoja labiau kaip investicijų forma, o ne atsiskaitymo vienetas.

Besidomintys finansų rinkomis neabejoja, kad kriptovaliutos yra ateities valiutos, galiausiai pakeisiančios esamas, todėl svarbiu rodikliu tampa apskaita. Anot jo, gaunantieji pelno iš virtualių valiutų rinkos, turi apskaityti savo finansus taip, kaip nurodyta įstatymuose.

Nuolat keičiasi tiek Lietuvos, tiek kitų šalių teisinės bazės, atsiranda vis naujų šių valiutų reglamentavimo subtilybių, kurias būtina žinoti kiekvienam verslui, naudojančiam kriptovaliutas įvairioms operacijoms. Įmonėms svarbu tiksliai tvarkyti savo finansines operacijas, laikytis tam tikrų apskaitos gairių. Tai tinkamai padaryti gali šią sritį išmanantys buhalterinės apskaitos paslaugas teikiantys specialistai“, – pažymi „Meso group“ vadovas.

Kriptovaliutų bendruomenėje šiuo metu plačiai aptarinėjamas sėkmingas antros didžiausios kriptovaliutos „Ethereum“ technologinis atnaujinimas, vadinamas susijungimu (angl. merge). Rugsėjo 15 dieną „Ethereum“ blokų grandinė susijungė su beveik dvejus metus testuota lygiagrečia grandine – šis susijungimas leido pereiti prie efektyvesnio metodo, kuris sumažino elektros energijos suvartojimą 99,9 proc. ir sudaro sąlygas būsimiems atnaujinimams, kurie turėtų padaryti „Ethereum“ greitesnį, pigesnį ir leistų plėstis.

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) profesoriaus habil. dr. Antano Čenio, „Ethereum“ technologinis pasikeitimas yra didelis šuolis į priekį. Tai buvo sudėtingas perėjimo procesas, kuris kriptovaliutų bendruomenėje buvo lyginamas su lėktuvo variklio pakeitimu skrydžio metu.

Anksčiau transakcijų įrašymui „Ethereum“ blokų grandinėje buvo naudojamas daug energijos reikalaujantis procesas, vadinamas „darbo įrodymu“ (angl. proof of work) – atlikti sudėtingus matematinius skaičiavimus buvo naudojama daugybė kompiuterių. Kriptovaliutos sulaukdavo daug kritikos, nes sunaudodavo tiek elektros energijos, kiek maža šalis, kaip Belgija. Naujasis metodas, vadinamas „turimos dalies įrodymu“ (angl. proof of stake), ženkliai sumažino elektros energijos suvartojimą – pagal šį modelį vartotojai naudoja jau turimus „Ethereum“ žetonus ir yra atsitiktine tvarka atrenkami įrašyti transakcijas grandinėje.

„Iš technologinės pusės tai didelis įvykis visoje kriptovaliutų ekosistemoje. Šis susijungimas atveria galimybę ateityje atlikti atnaujinimus, kurie leistų, pavyzdžiui, padidinti transakcijų greitį. Ar tai perversmas? Kriptovaliutos visada žada perversmus, bet susiduria su daug iššūkių“, – teigia profesorius.

Pasak profesoriaus, jei po šio atnaujinimo „Ethereum“ veiks sklandžiai, gali būti, kad ir kitos kriptovaliutos, kurių didžioji dalis yra „Ethereum“ ar „Bitcoin“ kopijos, paseks šiuo pavyzdžiu, juo labiau, kad ir energijos suvartojama žymiai mažiau. Bet jei „Ethereum“ susidurs su techniniais nesklandumais, tuomet tai bus didelis smūgis visoms kriptovaliutoms.

Iššūkių išlieka daug. Kai kurių ekspertų teigimu, „darbo įrodymo“ metodas, prie kurio pasilieka „Bitcoin“, yra saugesnis. Dar vienas svarbus aspektas – decentralizavimas. „Darbo įrodymo“ metodas užtikrina, kad kriptovaliuta yra decentralizuota, o „turimos dalies įrodymo“ metodas kelia klausimų – pavyzdžiui, didelė dalis „Ethereum“ žetonų yra sutelkta kelių rinkos žaidėjų, kelių didelių organizacijų rankose, tad jos ne tik gali lengvai pasididinti turimų žetonų skaičių naujo metodo dėka, bet ir įgyti iš dalies centralizuotą galią.

Nepaisant grėsmių, „Ethereum“ pranašumas prieš „Bitcoin“ yra tai, kad jis siūlo daugiau funkcijų. Nors pagal rinkos kapitalizaciją „Bitcoin“ yra vertingesnis, bet yra ribotų galimybių. Tuo metu „Ethereum“ atveria duris decentralizuotiems finansams (angl. decentralized finance, DeFi) ir kitoms paslaugoms. DeFi projektai išnaudoja „Ethereum“ kaip platformą įvairioms finansinėms operacijoms vykdyti – nuo paskolų suteikimo iki sutarčių sudarymo. Atsiranda ir vis daugiau kitokių decentralizuotų paslaugų. Pavyzdžiui, pavėžėjimo paslauga ar būsto nuomos paslauga – šias paslaugas žmonės taip pat gali teikti tiesiogiai be centralizuoto valdymo ar tarpininkų. Jei atsiras daugiau paslaugų, kurios vystysis „Ethereum“ platformoje, tuomet, pasak profesoriaus, daugumai investuotojų bus įdomiau turėti „Ethereum“ nei „Bitcoin“.

Tačiau profesorius pažymi, kad investicijos į kriptovaliutas yra labai rizikingos, nes kriptovaliutų rinka yra kaip laukiniai vakarai – čia negalioja jokios taisyklės. Bet avantiūristiškai nusiteikusius investuotojus dažniausiai patraukia galimybė investuoti į technologiją.

„Žmogus visuomet siekė sukurti vertės išsaugojimo priemonę. Didžiausias visų laikų ekonominis burbulas yra auksas. Kuo auksas skiriasi nuo „Bitcoin“? Tai filosofinis klausimas. Auksas kaip metalas turi teigiamų savybių, yra ilgaamžiškas, gali būti naudojamas elektronikoje ar kaip papuošalas, bet iš esmės neturi vertės. Tuo metu „Ethereum“ yra šis tas daugiau. Tai platforma, kuri leidžia perkelti įvairias operacijas į skaitmeninę erdvę, sudaryti išmaniąsias sutartis, teikti finansines ir kitas paslaugas, tad šiuo atveju investuojama į technologiją“, – sako profesorius.

Kaip teigia profesorius, tikri pinigai daugeliui žmonių yra patikimesni už kriptovaliutas, nes už pinigų stovi centrinis bankas, valstybė. „Vis dėlto, neatsitiktinai „Bitcoin“ atsirado 2008 metais, kai buvo ekonominis sunkmetis ir sumažėjo pasitikėjimas bankais. „Bitcoin“ ar „Ethereum“ žavesys yra bendruomenės sukuriamas pasitikėjimas vienas kitu – jis nepriklauso nuo valstybės ir jos institucijų, bankų, tad tai yra revoliucija visuomeninėje sistemoje“, – mintimis dalijasi profesorius.

Profesoriaus manymu, potencialas yra didelis, bet kyla klausimas, ar jis bus išnaudotas ir kokia kryptimi blokų grandinės technologija ir kriptovaliutos evoliucionuos. Su kokiais ateities technologiniais iššūkiais kriptovaliutos susidurs – pavyzdžiui, kas pasikeistų atsiradus kvantiniam kompiuteriui, kuris galėtų nulaužti daugiau nei 10 metų senumo „Bitcoin“ algoritmą? Taip pat svarbu kokius finansinių technologijų (angl. FinTech) sprendimus pasiūlys bankai, kurie nori išlikti svarbūs skaitmeniniame amžiuje. Bet viena ar kita forma, pasak profesoriaus, decentralizuoti finansai, kriptovaliutos išliks, jos jau įsitvirtino ekonomikoje, mąstysenoje.

Didžiausia kriptovaliutų birža „Binance“, valdanti vieną iš Lietuvos pelno mokesčių lyderių, bendrovę „Bifinity“, skelbia subūrusi žinomus viešosios politikos, valdymo, finansų ir ekonomikos ekspertus iš skirtingų valstybių. Tikimasi, kad ši valdyba padės spręsti sudėtingus reguliavimo, politikos ir socialinius klausimus, su kuriais susiduria kriptovaliutų sektorius bei skatins tvarią blokų grandinės technologijų raidą.

„Binance“ pasaulinei patariamajai valdybai vadovaus buvęs ilgametis JAV senatorius ir ambasadorius Kinijoje Maxas Baucusas.

„Pastaruosius penkerius metus „Binance“ buvo viena tų priešakinių bendrovių, kurios padėjo kurti naują, jaudinantį blokų grandinių, kriptovaliutų ir Web3 pasaulį.

Per tą laiką mums teko spręsti daugybę sudėtingų klausimų, apie kurių egzistavimą anksčiau niekas net negalvojo. Daugiausia dėmesio skyrėme atitikties sprendimams, apsaugantiems kriptovaliutų naudotojų interesus, lygia greta intensyviai kūrėme socialiai naudingas inovacijas.

Patariamoji valdyba – dar vienas didelis žingsnis šia linkme, nes ji leis su visu pasauliu dalintis šiuolaikinių finansų ir blokų grandinės technologijų teikiamais privalumais“, ‒ sako „Binance“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Changpeng Zhao.

„Bifinity“ vadovas Saulius Galatiltis teigia, kad blokų grandinių technologijos proveržis pirmiausiai pasiekė finansų pasaulį, tačiau tai – tik pradžia.

„Lietuvoje jau dabar akivaizdi nauda, kurią atneša šis proveržis ‒ kriptoturto ekonomikos srityje veikiančios bendrovės vien pelno mokesčio už praėjusius metus sumokėjo dešimtis milijonų eurų.

Web3, kriptovaliutų ir blokų grandinių technologijos itin novatoriškos, ir tam, kad visuomenė galėtų pilnai išnaudoti jų potencialą, jas reikia derinti su teisiniu reguliavimu ir atitikties reikalavimais. Tai – labai rimtas iššūkis ir jam įveikti reikia daug patirties bei visapusiškų kompetencijų. Patariamoji valdyba jų turi su kaupu“, ‒ įsitikinęs S. Galatiltis.

„Binance“ pasitelks kolektyvinę patariamosios valdybos patirtį ir kompetenciją, kad spręsdama sudėtingiausius ir jautriausius reguliavimo bei atitikties klausimus, kurie kyla kriptovaliutų, blokų grandinių ir Web3 sektoriui, prisidėtų prie tvarios jo plėtros.

„Visada į pirmą vietą kėlėme mūsų paslaugos vartotojus ir tai buvo viena pagrindinių mūsų beprecedenčio augimo priežasčių.

Dabar, turėdami patariamąją valdybą, galime pasitelkti aukščiausio pasaulinio lygio ekspertizę, kad sėkmingai veiktume sudėtingomis reguliavimo sąlygomis. Toks „Binance“ ir pirmaujančių ekspertų iš valdybos bendradarbiavimas darkart paliudija mūsų susitelkimą į atitikties reikalavimus, skaidrumo didinimą bei bendradarbiavimą su reguliavimo institucijomis visame pasaulyje, kai jos kuria protingas taisykles“, ‒ teigia Ch. Zhao.

Be Maxo Baucuso, patariamojoje valdyboje bus dar 10 ekspertų iš Pietų Korėjos, Didžiosios Britanijos, Meksikos, JAV, Nigerijos, Prancūzijos, Pietų Afrikos Respublikos, Brazilijos, Vokietijos. Visi jie – savo srityje žinomi ekspertai, dalyvavę tokių kompanijų kaip „Hyundai“, „Samsung“, „Barclays Capital“, „Raytheon Corporation“, „Lloyd’s of London“, „Erste Group Bank“, „Deutsche Bank“ ir kt. valdyme bei patarinėję JAV, Pietų Korėjos prezidentams, buvę Europos komisijos, centrinių bankų valdymo organų nariai ir vadovai.

Lietuvoje veikianti bendrovė „Bifinity“ aptarnauja didžiausios pasaulio kriptoturto bendrovės „Binance“ ekosistemą ir jos klientams padeda konvertuoti įprastinius pinigus į ir iš kriptovaliutų. Už praėjusius metus „Bifinity“ į šalies biudžetą sumokėjo 27 mln. Eur pelno mokesčio.

Puslapis 1 iš 3