Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda darbo vizito Jurbarke metu susitiko su Ryšių reguliavimo tarnybos projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ dalyviais. Šalies vadovo globojamas projektas skirtas mažinti skaitmeninę senjorų atskirtį, ugdant jų skaitmeninį raštingumą, pasitikėjimą skaitmeninėmis priemonėmis ir paslaugomis.

Per pusantrų metų Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) inicijuotas ir LR Prezidento Gitano Nausėdos globojamas projektas tapo tvaria ir prasminga bendradarbiavimo platforma, vienijančia skirtingas organizacijas iš privataus ir viešojo sektoriaus.

„Džiaugiuosi, kad projektui skaičiuojant jau antrus metus, visoje Lietuvoje per šį laikotarpį prie jo prisijungė jau beveik 10 tūkst. dalyvių. Tai rodo, kad vis daugiau senjorų nori ir gali atsiverti naujovėms ir nuolat tobulėti,“ – pabrėžė jo Ekscelencija LR Prezidentas Gitanas Nausėda.

Prezidentas taip pat stebėjo praktinius senjorų mokymus bei palinkėjo ir toliau nesustoti, ieškoti naujų galimybių ir drąsiai nerti į skaitmeninį pasaulį.

Ir visuomenės apklausos, ir pačių mokymų dalyvių atsiliepimai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės neretai stokoja pasitikėjimo savo skaitmeniniais įgūdžiais.

„Šiuo metu mūsų šalies senjorų baziniai skaitmeniniai įgūdžiai, leidžiantys internetu saugiai pasiekti norimą informaciją ir naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, yra žemesni nei ES vidurkis. Tai yra rimtas signalas – todėl skaitmeninių įgūdžių programa turi tapti esminiu nacionalinės skaitmeninės transformacijos strategijos elementu,” – sakė Jūratė Šovienė, RRT pirmininkė.

Į projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ veiklas yra įsitraukę daugiau nei 150 partnerių, teikiančių mokymų erdves ir įrangą savivaldybių viešosiose bibliotekose, taip pat finansinės, energetikos, telekomunikacijų, sveikatos apsaugos institucijos ir įmonės. Praktinių užsiėmimų metu dalyviai išmoksta naudotis skaitmeninės savitarnos programėlėmis, rezervuoti vizito pas gydytojus laiką, o teorinių paskaitų metu sužino, kaip apsisaugoti nuo finansinių sukčių ar kaip naudotis dirbtinio intelekto įrankiais.

„Savo ruožtu dėkoju Jurbarko rajono savivaldybei ir viešajai bibliotekai, kad už pagalbą mokant Jurbarko krašto žmones, už suteiktas patalpas ir mokymų įrangą. Ačiū ir trečiojo amžiaus universitetams, kurie suteikia galimybę mokytis ir tobulėti“, – partneriams dėkojo J. Šovienė.

RRT projektu siekiama didinti senjorų pasitikėjimą skaitmeniniais produktais ir paslaugomis internete, ugdyti gebėjimą atpažinti dezinformaciją ir bandymus sukčiauti, išmokyti apsiginti nuo kibernetinių išpuolių ir išvengti sukčiavimo atvejų internete. Tai padaryti planuojama lankantis trečiojo amžiaus universitetų padaliniuose ir viešosiose bibliotekose visoje Lietuvoje.

Pranešimą paskelbė: Egidijus Steponavičius, LR ryšių reguliavimo tarnyba (RRT)

„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2025-03-26 18:23
Savivalda, regionai ITT

Daugiau kaip 6 tūkst. kartų – tiek vidutiniškai per parą Lietuvoje surenkamas skubios pagalbos telefono numeris 112. Vasario 11-ąją Europoje minima skubios pagalbos telefono numerio 112 diena. Šia proga ekspertai primena, kad pagalbą galima išsikviesti ne tik silpno ryšio zonoje, bet ir visiškai be SIM kortelės, rašoma „Bitės“ pranešime žiniasklaidai.

Skubios pagalbos telefono numeris 112 Lietuvoje veikia jau dvidešimt metų – nuo 2004-ųjų, šaliai įstojus į Europos Sąjungą (ES). ES narės jau naudojo šį vieningą skubaus iškvietimo telefono numerį nuo 1996 m.

„Vyresni žmonės turbūt dar pamena laikus, kai skubią pagalbą tekdavo kviesti trimis skirtingais telefono numeriais – 01, 02 ir 03. Mobiliojo ryšio operatoriai turėjo dar ir papildomas telefonų numerių kombinacijas, tokias, kaip 011, 022, 033 arba 101, 102 ir 103. Visi šie numeriai nustojo veikti prieš kelerius metus“, – pasakoja Mindaugas Rauba, „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.

2003 m. Lietuvoje įkurtas Bendrasis pagalbos centras (BPC) perėmė skirtingų tarnybų darbą ir nuo 2004 metų priima pagalbos skambučius numeriu 112.

„Šiuo metu skubios pagalbos telefono numeris 112 apima visas gelbėjimo tarnybas – priešgaisrinę, greitosios medicinos pagalbos ir policijos. Lietuvoje turime dar ir aplinkosaugos tarnybą, kuri reaguoja į įvairius įvykius su laukiniais gyvūnais, incidentus su žmonėms ar aplinkai pavojingomis cheminėmis medžiagomis, taip pat aplinkosaugos pažeidimus“, – sako M. Rauba.

Numeriui teikiamas pirmumas

Paskambinti numeriu 112 į Bendrąjį pagalbos centrą (BPC) galima nemokamai iš bet kokio telefono, net ir neturint SIM kortelės. Įprastai be SIM kortelės telefonu nepaskambinsite į jokį įprastą telefono numerį.

„Pagalbos skambučio metu telefonas tiesiog prisijungia prie artimiausio ryšio bokšto, nepriklausomai nuo to, kurio ryšio operatoriaus paslaugomis naudojatės. Taip pat paskambinsite, jei esate išankstinio mokėjimo paslaugos vartotojas, pavyzdžiui, „Labas“ klientas, tačiau jūsų sąskaita – tuščia. Be to, skambutis telefono numeriu 112 turi prioritetą visuose ryšio tinkluose, tad net ir esant dideliam tinklo apkrovimui prisiskambinsite į BPC“, – pasakoja M. Rauba.

Pasak jo, jei telefonas ir yra silpnesnio ryšio zonoje, pagalbą vis tiek įmanoma pasiekti – Lietuvoje praktiškai nėra tokios vietovės, kur neveiktų senesnės kartos 2G arba 3G ryšys.

„Palaipsniui Lietuvoje išjungiamas 3G neturės jokios įtakos galimybei paskambinti numeriu 112. Net jei atokioje vietovėje dar neveikia 4G ar naujos kartos 5G ryšys, nelaimės atveju kviečiant skubią pagalbą telefonas jungsis prie 2G ryšio“, – paaiškina technologijų direktorius.

Per pastarąjį dešimtmetį ryšio operatorių naudojamos technologijos padarė nemažą pažangą – šiuo metu skambinančiojo buvimo vietą galima nustatyti ir tuo atveju, jei telefonas apskritai veikia be SIM kortelės. Tai palengvina BPC veiklą, nes centro operatoriai gali 150-550 metrų tikslumu matyti, kurioje vietovėje yra pagalbos prašantis žmogus. Kuo naujesnė ryšio technologija – tuo tikslesnė ir buvimo vieta. Pavyzdžiui, naujos kartos 5G ryšio bokštas gali nustatyti žmogaus buvimo vietą ir 150 metrų atstumu.

Pagalbos prireikia ir užsieniečiams

Bendrasis Europos skubios pagalbos telefono numeris 112 šiuo metu veikia ne tik visose ES šalyse, bet ir Norvegijoje, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje, Turkijoje, Sakartvele (Gruzijoje), Islandijoje ir kitose šalyse. Nors dalyje šalių skubios pagalbos numeriai vis dar dubliuojami, pavyzdžiui, Prancūzijoje greitoji medicinos pagalba kviečiama paskambinus 15, o policija – 17, telefono numeris 112 laikomas pagrindiniu kontaktu ištikus nelaimei.

„Lietuvoje per pastaruosius 6 mėnesius užfiksavome beveik 310 tūkst. skambučių telefono numeriu 112 „Bitės“ tinkle. Į šią statistiką įtraukiami mūsų klientų skambučiai su ir be SIM kortelės, taip pat skambučiai Lietuvoje viešinčių užsieniečių, kurie prisijungia prie mūsų ryšio tinklo su savo šalių operatorių SIM kortelėmis. Plėsdami naujos kartos 5G ryšio tinklą užtikriname ne tik kokybišką „Bitės“ ir „Labas“ ryšį kasdieniams žmonių poreikiams, bet ir prisidedame prie didesnio tinklo prieinamumo nelaimės atveju“, – teigia skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.

Prireikus skubios pagalbos galima ne tik skambinti 112, bet ir rašyti trumpąją SMS žinutę arba pasinaudoti programėle „112 Lietuva“. Vis tik susirašinėjimas užtrunka ilgiau, tad nelaimės atveju rekomenduojama skambinti telefonu. Taip pat nauji automobiliai su integruotomis ryšio funkcijomis avarijos atveju gali automatiškai iškviesti skubią pagalbą 112 per „eCall“ signalą.

Nuo dirbtinio intelekto (DI) plėtros iki autonominių transporto priemonių pažangos – šie metai paliko ryškų inovacijų pėdsaką. Nors kai kurie išmanieji sprendimai dar tik ieško savo vietos rinkoje, kiti daugeliui jau tapo kasdienybės dalimi. Lukas Keraitis, „Tele2“ Inovacijų ekspertas, apžvelgia svarbiausius metų įvykius ir tendencijas, kurios formavo technologijų pasaulį.

DI proveržio metai

„Per šiuos metus DI įrankiai daugeliui įaugo į kraują ir nebėra egzotika. Kai kuriems žmonėms galbūt jau pabodo girdėti apie DI, nes kartais jo pavadinimu siekiama pritraukti dėmesį. Tačiau reali DI pažanga ne tik nesustoja, bet vis labiau įgauna pagreitį ir keičia mūsų kasdienybę į gerąją pusę“, – sako L. Keraitis.

Vos prieš dvejus metus paviešintą „ChatGPT“ kas mėnesį visame pasaulyje  jau naudoja maždaug 350 milijonų žmonių. Vaizdo plokštes DI apmokymui kurianti „Nvidia“ tapo trečia vertingiausia pasaulio įmone. „Windows“ kompiuterių klaviatūrose pirmą kartą per 30 metų atsirado naujas mygtukas, skirtas aktyvuoti „Copilot“ – DI asistentą.

Kaip tendenciją „Tele2“ inovacijų ekspertas įvardina DI multimodališkumą – gebėjimą dirbti ne vien su teksto, bet ir paveikslėlių, video ar garso formatais. Anot jo,  įvairūs DI modeliai sparčiai tobulėjo. „ChatGPT“ geriau naršo internete, naudoja pažangesnius modelius,  daug geriau rašo ir supranta lietuvių kalbą. Taip pat išpopuliarėjo vadinamosios „GPT“ programėlės – naudotojų kuriami specializuoti įrankiai, gerai atliekantys konkrečią funkciją.

„Pavyzdžiui, savo sukurtą straipsnių vertėją ir apibendrintoją naudoju praktiškai kasdien. Man nereikėjo nieko programuoti, tiesiog padirbėti apibūdinant, kokio rezultato noriu. Metų pradžioje tai buvo tik mokamoje versijoje prieinama naujovė, dabar ja naudotis gali bet kas”, – pastebi L. Keraitis. 

Pakartotinai naudojant raketas pinga skrydžiai į kosmosą

Kosmoso srityje 2024-ieji pažymėti įspūdingu „SpaceX“ pasiekimu – pirmą kartą sėkmingai ore „pagauta“ raketa. Po bandomojo skrydžio „Starship“ raketos nešėjas „Super Heavy“ atsiskyrė nuo erdvėlaivio, grįžo į paleidimo aikštelę Teksase ir buvo sulaikytas specialia paleidimo bokšto sistema „chopsticks“.

„Net žiūrint tokį vaizdo įrašą užgniaužia kvapą. Prieš keletą metų „SpaceX“ pademonstravo, kad gali vertikaliai nutupdyti raketos nešėją, o pakartotinis raketos dalies panaudojimas stipriai atpigina skrydžius į kosmosą. Reiškia, kad ateityje tokios kelionės taps vis labiau kasdienišku reiškiniu“, – teigia ekspertas.

Autonominiai taksi kasdien rieda JAV miestų gatvėmis

Įmonė „Waymo“ JAV pradėjo teikti autonominių taksi paslaugas prieš penkerius metus. Iki šiol bendrovė atliko daugiau nei 5 mln. kelionių su savarankiškai važiuojančiais taksi, iš kurių net 4 mln. įvyko 2024 m.  

„Autonominiai arba patys save vairuojantys taksi JAV miestuose jau įveikė tūkstančius kilometrų. Anksčiau ši paslauga buvo prieinama tik programos testuotojams, tačiau dabar ja vis dažniau gali pasinaudoti ir paprasti žmonės. Tokį taksi išsikvietęs žmogus gali pats pasirinkti, kokios muzikos klausys, reguliuoti automobilio temperatūrą ir stebėti kelionę telefone“, – įžvalgomis dalijasi „Tele2“ inovacijų ekspertas.

Anot L. Keraičio, panašios iniciatyvos jau vystomos ir Europoje, tačiau jų įgyvendinimas čia vyksta lėčiau. Iš dalies ir dėl sudėtingesnio kelių tinklo ir labiau vingiuotų Europos kelių. Bendrovė paskelbė, kad kitąmet planuoja plėstis ir globaliu mastu. „Waymo“ savo paslaugas perkels net tik į daugiau JAV miestų, bet robotus taksi išbandyti ketina ir Japonijoje.   

Ką atneš 2025-ieji? 

„Tele2“ Inovacijų eksperto teigimu, viena iš karščiausių temų kitąmet bus DI agentai. Tai DI sistemos, kurios ne tik atsako į klausimus, bet iškart atlieka veiksmus kompiuteryje ar telefone. Nors šiuo metu dar nėra universalių ir plačiai naudojamų DI agentų, didžiosios technologijų įmonės įtemptai konkuruoja jas kuriant.

„Jau matome vis daugiau prototipų, kai programoms leidžiama stebėti, kas vyksta ekrane, ir perimti jo valdymą. Pavyzdžiui, paprašius DI agentas gali užsakyti knygą. Įrankis pradeda rašyti naršyklės paieškos langelyje, palygina kainas internete, randa geriausius pasiūlymus ir įdeda knygą į pirkinių krepšelį. Kol kas šios programos veikia kaip uždari testai, tačiau kitais metais galime tikėtis didelių pokyčių, kai asmeninių užduočių automatizavimas taps prieinamas plačiau. Kitąmet nuobodu tikrai nebus“, – apibendrina „Tele2“ atstovas.

Skaitmeninės technologijos iš esmės keičia meno suvokimą ir patyrimą, atverdamos naujas kūrybos ir dalyvavimo meno procese galimybes. Naudojant skaitmenines priemones, menas tampa prieinamas platesnei auditorijai, o kūrėjai gali eksperimentuoti su naujais formatais. Menotyrininkė Lina Jakučinskaitė sako, kad ateityje meno kūrinių patyrimas bus orientuotas į žiūrovo emocijas, interesus ir pomėgius.

„Šiuolaikinės technologijos suteikia galimybę menui tapti labiau prieinamu ir pasiekiamu paprastam žmogui. Dabar žymiausių menininkų darbai gali būti lengvai peržiūrimi tiesiogiai per televizorių, virtualius akinius ar kitas skaitmenines platformas. Virtualios parodos ir skaitmeniniai muziejai leidžia žiūrovams mėgautis meno kūriniais iš bet kurios pasaulio vietos, neiškėlus kojos iš namų“, – sako meno žinovė. 

Papildytoji ir virtualioji realybė

Menas gali būti įtraukiamas į kasdienį gyvenimą, pavyzdžiui, naudojant papildytąją (AR) arba virtualią (VR) realybę, kurios leidžia vartotojui sąveikauti su meno kūriniais.

AR integruoja skaitmeninius elementus į realų pasaulį, naudojant išmaniuosius įrenginius, tokius kaip telefonai, planšetiniai kompiuteriai ar specialūs akiniai. Tai leidžia vartotojams matyti virtualius objektus, kurie atrodo tarsi būtų aplink juos. Meno srityje AR naudojama kurti interaktyvias parodas, kuriose žiūrovai gali jaustis tarsi meno kūrinius matytų gyvai.

VR sukuria skaitmeninę aplinką, kurioje vartotojai gali patirti objektus ir patirtis, lyg jie būtų realūs. Meno srityje tokia realybė žiūrovams leidžia tapti dalimi meno kūrinio – jie gali vaikščioti po skaitmenines parodas, tyrinėti 3D meno objektus ir net kurti savo asmeninius kūrinius.

Skaitmeninės meno galerijos

Skaitmeninės meno galerijos ir virtualūs muziejai suteikia naujas galimybes pasiekti meno kūrinius, nesvarbu, kur bebūtumėte.

„Būtent tokia meno išraiška populiarėja bene sparčiausiai, nes ji suteikia galimybę lengvai integruoti meną į kasdienį gyvenimą, nesvarbu, kur esate, ir tai daro meną labiau prieinamą visiems, net ir tiems, kurie neturi galimybės aplankyti žymiausių muziejų ar galerijų, kuriose eksponuojami populiariausi meno kūriniai, gyvai. Tokie meno kūriniai taip pat leidžia suasmeninti kiekvieno namų erdvę, kas yra labai aktualu šiuolaikiniam žmogui“, – pasakoja meno ekspertė L. Jakučinskaitė.

Pavyzdžiui, „Samsung The Frame“ televizoriuose esanti „Art Store“ prenumerata suteikia vartotojams prieigą prie gausybės žinomų galerijų bei šiuolaikinių menininkų darbų kolekcijos. Be to, nuo šiol ši platforma siūlo dar platesnį meno kūrinių pasirinkimą, nes joje galima rasti ir 27 gerai žinomus meno kūrinius iš Niujorke esančio „MoMA“ modernaus meno muziejaus.

Virtualūs turai

Daugiau nei keli šimtai pasaulio muziejų ir galerijų siūlo virtualius turus, kuriuose galima apžiūrėti jų eksponatus bei meno kūrinius. Tai dažniausiai yra interaktyvios 360 laipsnių vaizdus naudojančios ekskursijos, kuriose galima pasivaikščioti po ekspozicijas.

Pavyzdžiui, Luvro muziejus Paryžiuje, yra vienas garsiausių pasaulio muziejų, todėl pamatyti jo viduje eksponuojamus kūrinius būtų įdomu kiekvienam. Pasinaudojus virtualiu turu galima „pasivaikščioti“ po pagrindines Luvro sales ir apžiūrėti žymius meno kūrinius, tokius kaip „Mona Liza“ ir „Venus de Millo“.

Britų muziejus taip pat suteikia galimybę apžiūrėti savo kolekcijas per virtualius turus. Juose yra ne tik istoriniai kūriniai, bet ir artefaktai iš viso pasaulio. Šis muziejus leidžia susipažinti su kolekcijomis, pateikiančiomis įžvalgas apie įvairius kultūrinius ir istorinius kontekstus. Ekskursijos yra papildytos garso gidu ir teksto pranešimais, todėl tai leidžia į meno kūrinius įsigilinti dar labiau. 

Ateities galimybės žengiant kartu su dirbtiniu intelektu

Pasak L. Jakučinskaitės, nors šiandien skaitmeninis menas jau yra populiarus, ateityje šios technologijos gali tapti dar interaktyvesnės.

„Naudojant dirbtinį intelektą ir duomenų kiekį, tikėtina, kad bus sukurta galimybė asmeniškai pritaikyti turą pagal žiūrovo pomėgius ir interesus, pasiūlant jiems individualius maršrutus ir rekomendacijas. Dirbtinis intelektas galės stebėti, kaip vartotojas sąveikauja su paroda, ir pagal tai pasiūlyti naujus eksponatus ar net interaktyvias užduotis, kurios sustiprins įsitraukimą ir padės atrasti naujus meno kūrinius“, – sako menotyrininkė.

Ateityje ši technologija galėtų dar labiau transformuoti kiekvieno meno žiūrovo patirtį, kadangi ji nuolat tobulės, prisitaikys prie individualių vartotojų nuotaikų bei emocijų. Pavyzdžiui, jei žiūrovas, tyrinėdamas parodą, išreiškia susidomėjimą, sistema vėliau rekomenduos kitus panašius kūrinius. Tai bus žingsnis į dar labiau emocijomis pagrįstą meno patirtį.