Kiekvieną rudenį technologijų pasaulyje debiutuoja dešimtys naujų įrenginių, bet toli gražu ne visi jų randa kelią į pirkėjų širdis ir pinigines. Dalis, nesulaukę sėkmės, tyliai išimami iš prekybos, o kai kurie tampa tokiu dideliu košmaru, kad juos mielai pamirštų ir patys gamintojai. „Telia“ kviečia prisiminti didžiausias technologijų nesėkmes ir pasvarstyti, kokias pamokas jos davė visai industrijai.

„Kartais net didžiausios inovacijos virsta šnipštu, o nuo to nėra apsaugoti net garsūs rinkos vardai. „Microsoft“ kažkada „prisvilino“ „Windows Vista“ atnaujinimą, „Apple“ nesėkmingai bandė kurti socialinį tinklą, kai „Samsung“ tiesiogine prasme buvo prisižaidusi su ugnimi. Tačiau žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, kai kurie iš šių fiasko svariai prisidėjo prie tokių „hitų“, kaip „iPhone“ ir „Windows 7“ pasirodymo, o kiti – apsaugojo nuo dar didesnių nesėkmių“, – sako „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Marijonas Baltušis.

Atnaujinimas, kurio niekam nereikėjo

Šio amžiaus pradžioje išleista „Windows XP“ operacinė sistema vartotojų buvo vertinama taip gerai, kad 2007 m. pasirodžius jos įpėdinei „Windows Vista“, daugelis tik pasikrapštė pakaušį. Nors „Microsoft“ su šiuo atnaujinimu siekė kompiuterius paversti atsparesniais virusams ir „atšviežinti“ senstantį dizainą, geri ketinimai atsisuko prieš pačią kompaniją.

Anot M. Baltušio, po „Windows Vista“ įdiegimo žmonių kompiuterių įsijungimo laikas smarkiai išaugo, dailioji „Aero Glass“ sąsaja pradėjo godžiai savintis resursus iš naudojamų programų, o saugumą užtikrinti turėję vartotojo paskyros valdymo nustatymai tik trukdė naudotis įrenginiu. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad vos po trejų metų pasirodžiusi „Windows 7“ tik pratęsė „Vista“ pradėtą darbą ir, ištaisiusi daugumą stabilumo problemų, grąžino „Microsoft“ vartotojų palankumą.

Nėra gerų telefonų be dūmų?

2016 m. vasarą ryškiausiai degė ne Joninių laužai, o naujausi „Samsung“ telefonai. Praėjus mažiau, nei mėnesiui, po kompanijos flagmano „Galaxy Note7“ debiuto, buvo užregistruota daugiau negu 30 su jais susijusių gaisrų. Įrenginiai tiesiog sprogdavo be aiškios priežasties, todėl labai greitai šio modelio telefonus tapo draudžiama neštis į lėktuvus ir net kai kuriuos biurus. Kaip vėliau paaiškėjo, šios tragedijos „kaltininkais“ galima įvadinti norą į išmanųjį sutalpinti kuo didesnės talpos bateriją ir pernelyg silpną jos konstrukcija, sukeldavusią trumpąjį jungimą net po nedidelio mechaninio poveikio.

Vos po kelių savaičių „Galaxy Note7“ prekyba buvo sustabdyta su trenksmu, kas „Samsung“ ir daugelį kitų gamintojų privertė rimčiau pasižiūrėti į savo gaminamų prietaisų saugumą. Gautos pamokos visoje rinkoje kuriam laikui pristabdė baterijų talpų augimą, tačiau dėl jų šiandien galime būti daug ramesni, jog „Galaxy Note7“ scenarijus nepasikartos su mūsų kišenėje esančiu išmaniuoju.

Socialinis tinklas be socializacijos

Šiandien mažai kas pamena, jog 2010 m. „Apple“ taip pat bandė savo koją įmerkti į socialinių tinklų jūrą. Bėda, kad to greičiausiai prisiminti nenori ir pati Kupertino milžinė. Muzikos socialiniu tinklu tituluotas „iTunes Ping“ turėjo leisti vartotojams sekti savo draugus ir populiariausius atlikėjus „iTunes“ turinio platformoje. Deja, šiame darinyje socialinis elementas buvo tik teorinis – vartotojai galėjo dalintis praktiškai tik savo apžvalgomis ir virtualiais pirkiniais, o bendravimo bei pažinčių mezgimui vietos palikta nebuvo, todėl juo susidomėjo tik patys didžiausi muzikos gerbėjai.

„Apple“ socialinio tinklo „popieriai“ dar labiau suprastėjo, kai atlikėjai vienas po kito nustojo būti aktyvūs „iTunes Ping“, o paskui juos pasekė ir didelė dalis vartotojų, neapsikentę to, kad jų muzikos klausymo istorija be papildomo sutikimo buvo paskelbiama kitiems šios bendruomenės nariams. Vos porą metų gyvavęs eksperimentas greitai buvo padėtas ant lentynos ir „Apple“ tapo signalu visą dėmesį toliau skirti pirmaujančių įrenginių gamybai, o socialinių tinklų „žaidimą“ palikti tame labiau patyrusiems rinkos grandams“, – sako M. Baltušis.

Virtualios realybės konsolė, turėjusi pasilikti virtualiame pasaulyje

Jei šiandien su susižavėjimu žvelgiate į „Apple Vision Pro“, „PlayStation VR“ ir kitus virtualios realybės (VR) akinius, nustebsite sužinoję, kad labai panašią produkto koncepciją dar 1995 m. rinkoje bandė įtvirtinti „Nintento“. „Virtual Boy“ pavadinta konsolė-akiniai siūlė pasinerti į trijų dimensijų žaidimų pasaulį, bet vietoje to, žaidėjams tik sukeldavo pykinimą ir diskomfortą.

Akis varginančiam, raudono vaizdo „Virtual Boy“ formatui buvo sukurti vos 22 žaidimai, o pati konsolė iš prekybos išimta vos po metų. Tokį apmaudų inovatyvaus produkto likimą lėmė „Nintendo“ skubėjimas „Virtual Boy“ kuo greičiau išleisti į rinką ir taip atlaisvinti resursus legendinio „Nintendo 64“ kompiuterio kūrimui. Šis nebaigtas eksperimentas iki šiol masina daugybę kompanijų, kurios VR akinius tikisi paversti nauju technologijų proveržiu.

Nesėkmė, davusi paspirtį „iPhone“

Per pastaruosius du dešimtmečius nesėkmingus „Apple“ įrenginius galime skaičiuoti ant pirštų, bet devyniasdešimtaisiais kompanijai buvo labai toli iki dabartinės sėkmės. Tuo metu bendrovė bandė eksperimentuoti su daugybe pačių įvairiausių produktų, pradedant žaidimų konsolėmis ir baigiant kameromis. Visgi daugiausia resursų buvo skirta „Newton“ delninių kompiuterių linijai. 1993 m. išleistas jos atstovas „MessagePad“ gebėjo talpinti kontaktus, siųsti faksogramas ir veikti kaip virtuali užrašinė.

Pagrindinis šio įrenginio išskirtinumas turėjo būti rašysenos atpažinimas, naudojant pagaliuką primenantį rašiklį. Tačiau kaip ir galima tikėtis, turint omenyje tų laikų technologijų išsivystymą, ši inovacija paprasčiausiai neveikė. Kupertino gigantė situaciją bandė taisyti išleisdama išorinių klaviatūrų priedus, bet „MessagePad“ traukinys jau buvo nuvažiavęs. Nenuostabu, kad į kompaniją sugrįžęs jos įkūrėjas Styvas Jobsas vienu pirmųjų savo darbų pasirinko nutraukti nesėkmingąją delninukų liniją.

„Nepaisant to, kad „Newton“ tuo metu reikšmingai „Apple“ priartino prie bankroto, patirtis delninukų rinkoje prisidėjo prie vėlesnės „iPhone“ linijos sėkmės. Pirmąjį „Apple“ išmanųjį kūrė būtent „Newton“ komandos branduolys, o „MessagePad“ laikais atliktos investicijos į ARM technologijos lustus yra šiuo metu rinkoje pirmaujančių „Apple“ procesorių ištakos. Be to, „Newton“ istoriniu kontekstu galima paaiškinti, kodėl „iPhone“ iki šių dienų nepalaiko jokio rašiklio, nors tokį išmaniojo priedą sėkmingai siūlo vienas didžiausių jos konkurentų „Samsung“, – prideda „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Marijonas Baltušis.

„Bitė“ investuoja 5 mln. eurų į naujos kartos tinklo diegimą ir apsaugos technologijas. Įmonė tapo pirmąja Baltijos šalyse ir viena pirmųjų Europoje į interneto ir duomenų perdavimo tinklą integravusia „Nokia Deepfield Defender“ technologijas. Naujasis sprendimas padės užtikrinti stipresnę tinklo ir žmonių apsaugą nuo vis dažnėjančių kibernetinių atakų.

„Į modernų „Nokia“ technologijų diegimą „Bitė“ investuoja 5 mln. eurų. Šios investicijos padės pagerinti ir esamų paslaugų kokybę sukuriant pagrindą būsimoms 5G tinklo inovacijoms“, – pranešime žiniasklaidai teigia Modestas Ropė, „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklo direktorius.  

Vadovas neslepia, kad vis didesnes investicijas skatina ir augančios kibernetinės grėsmės. Kaip pasakoja M. Ropė, šiandien kaip niekad svarbu apsaugoti žmones nuo vis dažnėjančių pavojų internete.  

„Šis saugumą užtikrinantis sprendimas – ypač svarbus tinklų infrastruktūrai. Jau kurį laiką sparčiai diegiame naujos kartos 5G technologiją. Nuolat stebime ir augantį klientų duomenų sunaudojimą. „Nokia Deepfield Defender“ technologija yra integruota į interneto ir duomenų perdavimo tinklą bei paremta dirbtinio intelekto sprendimais. Technologija veikia „Nokia” naujos kartos FP5 procesorių pagrindu ir 800GE duomenų magistralėmis aprūpintuose maršrutizatoriuose, užtikrina aukštus saugumo standartus bei efektyvų duomenų srauto perdavimą, apdorojimą realiu laiku“, – pasakoja M. Ropė.

Viena pirmųjų Europoje

„Nokia Deepfield“ viceprezidentas ir generalinis direktorius Jeffas Smithas išskiria, kad „Bitė“ – pirmoji Baltijos šalyse ir viena pirmųjų Europoje, sujungusi „Nokia 800GE“ maršrutizavimo technologiją ir „Deepfield Defender“ naujos kartos apsaugą.

Kalbėdamas apie šį įmonės sprendimą ekspertas priduria, kad tai – išskirtinė galimybė apsaugoti tinklą ir jo vartotojus nuo kibernetinių atakų srauto. 

„Dirbtinio intelekto valdoma technologija „Deepfield Defender“ leidžia aptikti grėsmes realiuoju laiku ir operatyviai mažina jų poveikį. „Nokia“ DDoS saugumo sprendimas suteiks „Bitei“ išskirtinę galimybę visą tinklą apsaugoti nuo sudėtingų kibernetinių atakų ir užtikrinti neprilygstamą apsaugos lygį savo klientams“, – pasakoja Jeffas Smithas, vienas „Nokia Deepfield“ vadovų.

M. Ropė priduria, jog naujos „Bitės“ investicijos itin aktualios ir visos Lietuvos verslo klientams bei viešojo sektoriaus įstaigoms. Nauja technologija padės ne tik apsaugoti siunčiamus ir gaunamus tinklo duomenis, bet ir leis naudotis privalumais išvengiant didelės finansinės naštos. Šios technologijos – ne tik inovatyvios bei būtinos tinklo plėtrai, bet ir atitinkančios atsakingo, tvaraus verslo požymius.

„Deepfield Defender“ integravimas į mūsų tinklo infrastruktūrą – šuolis į priekį, padėsiantis siekti dar aukštesnių paslaugų bei tinklų saugumo standartų“, – įsitikinęs „Bitės“ naujos kartos tinklų direktorius M. Ropė.

Šiuo metu „Bitė“ išgyvena transformaciją iš „telco“ į „techco“ – telekomunikacijų operatorius virsta skaitmeninių paslaugų bendrove. Transformacijai svarbios ir rekordinės – net 100 mln. eurų siekiančios investicijos į naujos kartos tinklo statybas bei turimų tinklų modernizavimą.

Paskutinę vasario savaitę Barselonoje vyko didžiausia pasaulyje telekomunikacijų technologijų paroda „Mobile World Congress“ („MWC“). Čia aptartos ir svarbiausios technologijų sektoriaus tendencijos, tarp kurių – 5G ryšio ateitis, aplinkos tausojimas ir dirbtinio intelekto (DI) pergalė visose srityse. Parodai pasibaigus, „Tele2“ apžvelgia svarbiausias joje aptartas aktualijas bei kaip jos formuoja ir Lietuvos telekomunikacijų sektoriaus pažangą bei plėtrą.

Vasario 26–29 dienomis Barselonoje vykstanti „Mobile World Congress“ paroda kasmet pritraukia gausybę technologijų entuziastų.

Viename svarbiausių šio sektoriaus renginių pasaulio technologijų bendrovės, tarp jų ir „Huawei“, pristatė ilgai kurtas inovacijas, kurios leidžia susipažinti su tuo, kas mūsų lauks ateinančiais metais. Kokios novatoriškos technologijos pasieks ne tik vartotojų rankas, bet ir formuos ateinančių metų technologinį kraštovaizdį?

Sveikata – svarbiausias prioritetas

Jau kuris laikas technologijų gamintojai vartotojams pristato vis įmantresnius išmaniųjų laikrodžių modelius, kurių pagrindinis tikslas – stebėti sveikatos ir sporto rezultatus. Kaip teigia parodoje dalyvaujanti „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė, gamintojai ir šiais metais technologijų pagalba skatins vartotojus dar atidžiau rūpintis savo sveikata.

„Fitneso ir sveikatos parodos zonoje buvo galima pamatyti nemažai išmaniųjų laikrodžių patobulinimų. Viena iš akį patraukusių tokių įrenginių funkcijų – galimybė per 60 sekundžių išmatuoti net dešimt žmogaus sveikatos rodiklių. Svarbu tai, kad išmanusis laikrodis po tokio matavimo vartotojui pateiks ir jo esamos sveikatos būklės ataskaitą.

Tokiuose įrenginiuose taip pat buvo pristatytos ir įdiegtos aktyvumo žiedų funkcijos, kurios leis vartotojui nustatyti pagrindinius jo kasdienius sporto tikslus. Įgyvendinus visų trijų žiedų tikslą, dienos pabaigoje vartotojas bus apdovanotas virtualiu medaliu“, – apie naujus išmaniųjų laikrodžių patobulinimus pasakoja U. Eidžiūnaitė.

Išskirtinio dizaino paieškos

Šiandien rinkoje randami išmanieji įrenginiai stebina vartotojus ne tik savo specifikacijomis, bet ir dizainu. Būtent per jį technologijų kūrėjai stengiasi vartotojams suteikti ne tik plačias įrenginių pasirinkimo galimybes, bet ir kurti personalizuotas patirtis.

Kaip teigia U. Eidžiūnaitė, naujų rinkoje pristatomų išmaniųjų įrenginių dizainas šiais bei ateinančiais metais taps dar svarbesniu segmentu technologijų kūrėjams.

„Šiais metais parodos dalyviai ypatingą dėmesį skyrė ne tik techninėms įrenginių specifikacijoms, bet ir jų vizualiniam išpildymui. Šioje srityje produktų kūrimo paslaptis atskleidė ir išmanaus telefono „Huawei Mate 60 RS Ultimate Design“ kūrėjai.

Parodos metu dalyviams buvo pasakojama, kokių gamybos procesų metu yra išgaunama tokio telefono korpuso ryškiai raudona spalva. Įdomu tai, kad tyrimų ir plėtros darbuotojai pirmą kartą į raudonosios keramikos sukepinimo procesą įtraukė retųjų žemių elementų.

Kiekvienas toks išmanusis telefonas gamybos metu yra kalcinuojamas 1400 laipsnių temperatūroje ir per 60 dienų gamybos laikotarpį patiria daugiau kaip 50 procesų“, – apie išmanaus telefono gamybą pasakoja pašnekovė.

Tačiau tokie kruopštūs ir apgalvoti išmaniųjų įrenginių dizaino elementai ne vieninteliai, kurie patraukė parodos dalyvių akį. Tikru prabangos simboliu pasirodo gali tapti ir ankščiau minėti išmanieji laikrodžiai.

„Vartotojai per pastaruosius metus labai pamėgo išmaniųjų laikrodžių teikiamas funkcijas, todėl kūrėjams tampa svarbu ne tik tobulinti jų funkcijas, bet ir kreipti dėmesį į dizainą. Parodos metu buvo pristatytas prabangaus dizaino išmanusis laikrodis „Watch Ultimate”, kurio gamyboje buvo panaudotas 18 karatų auksas ir cirkonio pagrindu pagamintas skystasis metalas“, – apie prabangų išmanųjį laikrodį pasakoja ekspertė.

Dėmesys skaitmeninei kūrybai

Parodoje didelis dėmesys buvo skiriamas ne tik vartotojų sveikatai ar įrenginių dizainui, bet ir žmogaus kūrybos potencialo ugdymui. Šį kartą technologijų bendrovės kreipėsi į skaitmeninius kūrėjus, pristatydamos ne tik išskirtinio dizaino, bet ir funkcionalumo įrenginį.

„Parodos metu buvo pristatyta ploniausia kada nors pagaminta planšetė su siauriausiais rėmeliais ir didžiausiu ekrano bei korpuso santykiu. Tačiau didžiausią dėmesį skaitmeniniai kūrėjai visgi skyrė šio įrenginio specifikacijoms. Prie planšetės integruotas rašiklis palaiko daugiau nei 10 tūkst. slėgio jutimo lygių, todėl vartotojams tai leidžia sukurti precedento neturinčią skaitmeninės kūrybos patirtį.

Tai didelis žingsnis ne tik skaitmeninėje kūryboje, bet ir apskritai technologijų pasaulyje“, – pasakoja „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė.