Apie kokį žmogų pagalvojate, kai išgirstate įmonės „SpaceX“ pavadinimą? Tikriausiai pirmiausiai į galvą šauna Elonas Muskas, bet ar žinojote, kad šios bendrovės vykdančioji direktorė iš tiesų yra moteris? Didžiosios technologijų įmonės, tokios, kaip „Amazon“, „Apple“, „Google“, „Microsoft“, skiria didelį dėmesį lyčių lygybei, tad moterų lyderystė šiame sektoriuje vis didėja. Kovo 8-osios proga „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas Arnoldas Lukošius kviečia susipažinti su moterimis, kurios šiuo metu laikomos technologijų srities lyderėmis.

Šios įkvepiančios moterys ne tik pačios pasiekė karjeros aukštumų, bet ir buria bendruomenes, steigia organizacijas tam, kad įgalintų mergaites tobulėti technologijų srityje. 

Gwynne Shotwell – kosmoso bendrovės „SpaceX“ vykdančioji direktorė. G. Shotwell susidomėjimas kosmosu atvėrė jai karjeros kelią „SpaceX“ dar 2002 metais. Šiuo metu ji vadovauja Elono Musko įkurtos kosmoso bendrovės veiklai ir rūpinasi jos klestėjimu.

Kate Maxwell – „Microsoft“ technologijų vadovė. Kasdieniame darbe K. Maxwell teikia rekomendacijas visiems įmonės technologiniams sprendimams, bendradarbiauja su klientais ir inžinieriais, yra atsakinga už „Microsoft“ lyderystės strategiją. Be to, K. Maxwell finansuoja technologijų sritimi besidominčių mergaičių studijas ir skatina jas siekti karjeros šiame sektoriuje. 

Lorraine Twohill – „Google“ rinkodaros vadovė. Per visą savo 20 metų karjerą „Google“ L. Twohill pakeitė daugybę pozicijų įmonės viduje. Prieš pradėdama dabartines pareigas, L. Twohill buvo atsakinga už įmonės rinkodaros veiklą Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje. Dabar jos rankose vieno didžiausių technologinių gigantų, „Google“, pasaulinis įvaizdis. Pati Lorraine tikina, kad jos svarbiausia kasdiene užduotimi yra įtrauktis – ji siekia, kad prekių ženklas būtų artimas visiems, nepriklausomai nuo rasės ar religinių įsitikinimų. 

Natasha Sayce-Zelem – „Amazon Prime Video“ inžinerijos vadovė. Stringantis vaizdo įrašas, pikseliais nusėtas vaizdas – visi šie dalykai kelia tikrą susierzinimą. Tuo, kad „Amazon Prime Video“ techninių nesklandumų būtų kuo mažiau, rūpinasi Natasha. Kasdien ji, kartu su komanda, tobulina inžinerinius procesus, kad visi žiūrovai galėtų mėgautis pačia geriausia vaizdo kokybe. N. Sayce-Zelem taip pat yra įmonės „Empowering Women with Tech“ įkūrėja. Šią įmonę ji įkūrė siekdama pritraukti daugiau moterų rinktis karjerą technologijų srityje. 

Dr. Lauren Goodwin – „NASA“ IT vadovė. Dr. Lauren Goodwin savo daktaro laipsnį apsigynė tyrinėdama dirbtinio intelekto galimybes. Profesinėje srityje jos pasiekimai taip pat įspūdingi – ji vadovauja „NASA“ sistemų inžinerijos ir IT skyriui. Dr. Lauren viena pirmųjų pradėjo taikyti automatizuotą duomenų rinkimą, kuris palengvina duomenų analizę.

Cynthia Stoddard – „Adobe“ viceprezidentė, IT vadovė. C. Stoddard yra didelę patirtį IT srityje sukaupusi ekspertė. Per 25 karjeros metus, ji yra vadovavusi tokių bendrovių, kaip „Netapp“, „Safeway“, „APL Limited“, plėtrai. Dabar C. Stoddard dirba visame pasaulyje itin gerai žinomoje įmonėje „Adobe“, kurioje rūpinasi bendrovės IT klausimais.

Jameeka Green Aaron – „Okta“ kibernetinio saugumo vadovė. J. Green Aaron yra kibernetinio saugumo ekspertė, šiame sektoriuje dirbanti apie 20 metų. Be to, ji remia kitas moteris, siekiančias karjeros technologijų srityje, todėl aktyviai įsitraukia į įvairių organizacijų veiklas ir yra laikoma pokyčių technologijų sektoriuje iniciatore. 

Reshma Saujani –„Girls Who Code“ įmonės įkūrėja. R. Saujani yra pelno nesiekiančios organizacijos įkūrėja ir generalinė direktorė, siekianti panaikinti lyčių nelygybę technologijų pasaulyje ir pakeisti stereotipišką programuotojų įvaizdį. 

Kiekviena naujų technologijų paroda atskleidžia dalelę ateities pasaulio ir visuomenei pristato ne tik naudingų, bet ir juoką keliančių atradimų. Nors dalis įrenginių, kurie anksčiau atrodydavo beprasmiai, dabar tapę neatsiejama kasdienybės dalimi, kai kurie iš jų taip ir liko tinkami nebent į kvailysčių muziejų. Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, apžvelgia keisčiausias technologines naujoves ir kodėl jos iš viso atsirado? 

Daktaro Kelloggo stebuklai. Legendinį sveikatingumo guru daktarą Johną Harvey‘jų Kelloggą dabar primena nebent dribsnių pakelis, tačiau jis sukūrė ne tik tai. Nors dalis jo išradimų atrodo beprotiški, bet Kellogo įsteigtoje sanatorijoje jais naudotis vykdavo visa JAV šviesuomenė. Nuo elektra varomos perkusijos mašinos, kuri greitais smūgiais į pilvą turėjo padėti atsikratyti riebalų iki vibruojančios kėdės, kuri valgio metu kratė pacientą, kad šiam susuktų vidurius. Sanatorijoje procedūros buvo atliekamos ir su elektrine sėdmenų minkymo mašina, elektros šviesos voniomis bei automatine klizma. Vis dėlto kelios inovacijos yra naudojamos iki šių dienų, kaip vibruojantis diržas ar raumenis elektros srove stimuliuojantis aparatas. 

Kai sprendi problemą, kurios nėra. Jeigu naujovės padeda išspręsti aktualią problemą, jos tampa kasdienybe, o sprendžiančios neegzistuojančią problemą ar siūlančios netikusį būdą – tampa kuriozais. Pavyzdžiui, 1910 m. problema tapo tamsa kino teatruose – sklido kalbos, kad žmonės bijo būti tamsoje, o darbuotojams sunku juos aptarnauti. Spręsti šią „problemą“ buvo bandoma „dienos šviesos kinu“, tačiau technologijos stūmėjai užmiršo, kad naujovė turi veikti. Viskas baigėsi tuo, kad moterys ir vaikai tiesiog nustojo bijoti tamsių kino salių. Kartais atrodo, kad naujovė nesprendžia jokios realios problemos, nes ji pasirodė ne laiku, pavyzdžiui, 1998 m. numarintas „Apple“ skaitmeninis asistentas „The Newton MessagePad“, kadangi tuomet žmonėms nereikėjo nešiojamo priedelio su rašikliu. Tačiau patobulėjus technologijoms, atsiradus naujiems poreikiams, jis grįžo – dabar populiarus kaip niekada, tik vadinasi „iPad“.

Plaukų lazeriai. Tyrimai rodo, kad mažo galingumo raudono spektro lazerio šviesa skatina plaukų augimą. Tik ne visiems iš to yra naudos, tad juoką kelia ne lazerinės kepurės, o pažadas: pirk ir atgausi ševeliūrą. Dabartinis „Dr. Finger Volume Booster ver.2.0“ jau atrodo rimtas diagnostinis bei gydomasis galvos odos ir plaukų priežiūros prietaisas. Prieš puldamas „gydyti“, šis įrenginys nustato, ką ir kaip daryti. Dirbtinis intelektas (DI) nustato diagnozę, programėlė pasiūlo tinkamiausią individualų sprendimą ir tik tada prietaisas atlieka LED terapiją, elektroporaciją ar masažą. Tad kol kažkas juokėsi, technologija vystėsi ir galiausiai atsiranda tai, kas išties padeda suprasti ir spręsti problemą. 

DI kovoja su nemiga. Ši amžina problema neturi universalaus technologinio sprendimo, tad jų atsiranda labai daug. Kai kurie įrenginiai migdo švelnia šviesa, ramiais garsais, pulsuojančiu kvėpavimo ritmu, tiksėjimu ar visais būdais vienu metu. Šiais metais CES parodoje išsiskyręs, „Frenz Brainband“, migdo, prisitaikydamas prie individualių poreikių – užsidedi lankelį ant galvos, jis analizuoja pulsą ir smegenų bangas, perduoda duomenis į programėlę, o DI parenka tinkamiausius terapinius garsus. Užmigus garsai nutyla, bet įrenginys toliau renka duomenis ir analizuoja miego kokybę. 

Ko išmokė radijo kepurė ir skaitymo mašina? 1949 m. viena Bruklino parduotuvė reklamavo „Žmogaus iš Marso radijo kepurę“ – šalmą su antenomis ir į ragus panašiomis lempomis, tačiau proveržis neįvyko. Problemos išsisprendė, kai lempas radijo imtuvuose pakeitė tranzistoriai, praktiškai visus radijo imtuvus pavertę nešiojamais, tik į kepures vis tiek jų nebekišo. Kepurė-radijas – pavyzdys, koks išeina anekdotas, kai skubi pristatyti aktualų daiktą anksčiau, nei atsiranda jam būtina technologija. O kasetiniai bei CD ausinukai, „iPod“ bei „mp3“ grotuvai ar „Bluetooth“ ausinės – kokiais rimtais dalykais gali tas anekdotas virsti technologijai vystantis.

Panašiai paskubėjo ir išradėjas Bradleyjus Fiske, 1922 m. su skaitymo mašina, kuri turėjo išvaduoti pasaulį nuo spaudos, tačiau šio stebuklo taip ir neišvydome. B. Fiske pasiūlė spausdinti knygas miniatiūriniu šriftu ant mažyčių popieriaus lapelių ir skaityti įtvirtinus specialiame įtaise su didinamuoju stiklu. Deja, žmonės taip ir nepanoro kankintis žiūrėdami į raides pro lęšiuką. Praėjus keliems dešimtmečiams B. Fiske įrenginio funkcijas perėmė mikrofilmai – taupant vietą bibliotekose, daugybė leidinių buvo perkelta į foto juosteles, kurias skaitytojai galėjo peržiūrėti specialiuose įrenginiuose. O dabar visi naudojamės rankose laikomais skaitymo įrenginiais. 

Spalvingi spalvotos ateities pažadai. Prieš metus BMW pristatė pirmąjį pasaulyje kėbulo spalvą iš juodos į baltą keisti galintį automobilį „iX Flow“, o šiais metais jį dar patobulino. Koncepcinio elektromobilio „i Vision Dee“ korpusas persidažo 32 spalvomis. Taip pat ir naujas LG šaldytuvas „MoodUp“ ne tik gali keisti savo durelių spalvą, bet ir paversti jas permatomomis, prietaisas netgi turi įmontuotą „Bluetooth“ garsiakalbių sistemą. Durelių spalva įspės, jog per ilgai laikote šaldytuvą atidarytą, o priėjus naktį – įsižiebs sukurdamos ramų apšvietimą. Pagaliau turėsime galimybę savo valia keisti ne virtualaus, o realiai mus supančio pasaulio spalvas. Daugybė dabar įprastų ir net būtinų dalykų daugelį juokino, gąsdino ar glumino, kai tik buvo sukurti. Tad juokdamiesi iš keistenybių ir keistuolių neužmirškime, kad kitame kontekste, kitu laiku, pasikeitus aplinkybėmis, niekam nereikalingi daiktai gali virsti itin svarbiais. 

2022-ieji Lietuvai buvo gana įsimintini technologinių pasiekimų prasme. Tapome 5G mobiliojo ryšio šalimi, lietuvių „NanoAvionics“ palydovas pirmasis kosmose pasidarė 4K raiškos asmenukę, o „SoliTek“ sukurta išmani saulės baterija „Nova“ su dirbtiniu intelektu pati galės pirkti ir parduoti elektrą geriausia kaina. Stulbinančių pasiekimų netrūko ir visame pasaulyje – Arnoldas Lukošius, „Tele2“ Inovacijų biuro ekspertas, apžvelgia ryškiausias 2022-aisiais metais pristatytas mokslines ir technologines naujoves.

Kosmosas tapo mažiau tamsus ir grėsmingas. Milijoną kilometrų nuo Žemės nutolusią orbitą, 2022 m. sausio pabaigoje pasiekė bene įspūdingiausias į kosmosą pakilęs mokslinis instrumentas – Jameso Webbo teleskopas. Jį 17 metų kartu kūrė NASA, Europos bei Kanados kosminės agentūros, šis projektas atsiėjo net 10 mlrd. JAV dolerių. Teleskopas orbitoje išskleidė teniso aikštelės dydžio apsauginį ekraną, tai leido atlikti spalvotas nuotraukas ir praplėsti žmonijos suvokimą apie visatą. 2022 m. pirmą kartą istorijoje pakeista ir kosminio kūno skrydžio trajektorija – 500 kg sveriantis kosminis laivas 22 530 km/h greičiu rėžėsi į 160 metrų skersmens asteroidą „Dimorphos“. Tad nuo šių metų galime gyventi ramiau – jei koks asteroidas grasins Žemei, NASA jau pasirengusi „nuspirti“ jį tolyn.

Gyvenimas bus ilgesnis ir kokybiškesnis. Apie žmogaus genomo sekvenavimą (sekos nuskaitymą) kalbama tiek metų, tačiau tik 2022 m. pavyko nuskenuoti likusius 8 proc. genomo DNR sekos. Jau dabar genetiniai tyrimai leidžia nuspėti galimas paveldimas ligas ar parodo gresiantį vėžį, o gautas visas genomo žemėlapis leis tiksliai nustatyti, kokios genų kombinacijos nulemia retas ir paplitusias ligas. Šie metai buvo itin reikšmingi ir organų spausdinimui 3D technologija – birželį dvidešimtmetė pacientė iš Meksikos pirmoji pasaulyje gavo ausies implantą, kuris buvo sukurtas 3D spausdintuvu, panaudojant gyvas jos ląsteles. Medicinos pasaulį sudrebino ir tai, kad šiemet 3 paralyžiuoti žmonės vėl atsistojo ant kojų. Visiškai kūno nevaldantiems pacientams į stuburą buvo implantuoti elektrodai, kurie siunčia elektros impulsus tam tikriems stuburo smegenų regionams, taip aktyvuodami liemens bei kojų raumenis.

Skaitmeninis pasaulis dar labiau įtraukia. Dirbtinis intelektas (DI) kurti meną pradėjo jau seniai, tačiau 2022-ieji buvo itin derlingi tokio meno apraiškomis. „OpenAI“ sukurtas dirbtinio intelekto valdomas „dailininkas“ „DALL-E“ gali nutapyti bet kokį paveikslą, aprašius žodžiais tai, ką nori paveiksle matyti ir kokiu stiliumi turi būti atliktas darbas. Jei domina ne dailė, o rašymas – ta pati „OpenAI“ siūlo „ChatGPT“ – jis gali atsakinėti į klausimus, kurti straipsnius bei apybraižas. DI ne tik moka kurti rišlų ir „žmogišką“ tekstą, bet gali save cenzūruoti, supranta, kai užduodami neįmanomi klausimai. 2022 m. buvo įspūdingi ir „metavisatai“, kuriame kiekvienas galės lankytis, bendrauti, susikurti namus ar rengti koncertus. „Meta“, besirengdama žengti į „metavisatą“, pristatė „Quest Pro“ – virtualios realybės šalmą ir papildytos realybės akinius bei kompiuterį viename. Šis įrenginys seka jūsų veido išraiškas, tad bendraujant virtualioje realybėje, jas matys ir pašnekovas.

Gyvensime ir mirsime žalesni. Rugsėjį elektra varomas lėktuvas „Alice“ atliko pirmąjį savo skrydį – nors truko tik 8 minutes, tačiau tapo pirmuoju žingsniu link netaršios aviacijos. O Ispanijoje pradėta statyti didžiausia ekologiška vandenilio gamykla „HyDeal Espana“. Taip jau yra, kad žmogus prie taršos prisideda dar ir miręs – kartu su kūnu po žeme užkasama daugybė nuodingų chemikalų ir metalų, o kremuojant – teršiamas oras ir didinamas šiltnamio efektas. Olandų kompanija „Loop Biotech“ šiais metais pasiūlė pirmąjį pasaulyje „gyvą“ karstą „The Cocoon“ – per 7 dienas užaugintas iš grybienos, kuri išdžiovinama. Užpiltas drėgnu gruntu jis greitai suyra, o per 45 dienas jis virsta gyvais grybais, kurie pagreitina kūno irimą, įsisavina ir perdirba žmogaus organizme buvusias taršias medžiagas ir taip maitina supančius augalus.

Technologijos tampa nuolatiniais gyvenimo palydovais. 2022 m. „iPhone 14“ ir „iPhone 14 Pro“ modeliai gavo visiškai naują funkciją – atsitikus nelaimei, vietoje, kur nėra jokio ryšio, pasiųsti žinutę pagalbos tarnyboms per orbitoje skriejančius palydovus. Nors „Emergency SOS“ paslauga kol kas veikia tik JAV ir Kanadoje, tai galimybė padaryti kažką, kas iki tol buvo išvis neįmanoma. Dar vieną ilgai lauktą inovaciją pristatė švedų kompanija „Exeger“ – ji sukūrė lankstų ir atsparų saulės elementą „Powerfoyle“, kurį galima lankstyti, keisti jo išvaizdą ir spalvą. Jau dabar galima įsigyti saulės įkraunamas ausines, save įsikraunančią šuns GPS apykaklę ar net dviračio šalmą. Šiemet beveik nepastebimai išmanieji laikrodžiai virto diagnostikos ir pagalbos įrenginiu ne tik sveikuoliams, bet ir sergantiems. Dabar populiariausi „Apple“ ir „Samsung“ laikrodžiai ne tik skaičiuoja pulsą ir žingsnius, bet gali sekti kraujo prisotinimą deguonimi, miego kokybę, kūno temperatūrą, pranešti apie širdies ritmo sutrikimą, daryti elektrokardiogramą, kai kurie net matuoja kraujo spaudimą. Ir nors kol kas tai nėra idealiai tikslu, tai nepakeičia mediko, tačiau surinkta informacija tikrai padės gydytojui geriau suprasti ligonio būklę.

„LG Electronics“ (LG) skelbia priimanti paraiškas savo pirmajam apdovanojimui „Life’s Good Award“, kurio bendras 1 mln. JAV dolerių prizas bus skirtas laimėjusių projektų įgyvendinimui. Šiuo apdovanojimu siekiama rasti ir paskatinti novatoriškus sprendimus, atitinkančius LG tikslą – kurti geresnį gyvenimą. Paraiškas galima teikti iki spalio 10 d. Jas teikti kviečiami ir Lietuvos inovacijų kūrėjai.  

Plėtodama tvaraus pasaulio, kuriame gyvenimas yra geras tiek mūsų planetai, tiek visiems jos gyventojams, viziją, LG toliau aktyviai ieško aplinką tausojančių sprendimų bei idėjų. Visų jų tikslas – vystyti į vartotoją orientuotus gaminius ir paslaugas, kuriančias visiems prieinamas, vertingas bei naujas patogaus naudojimo patirtis. 

Apdovanojimas „Life’s Good Award“ – tai dar vienas svarbus žingsnis į priekį LG tvarumo kelionėje, padėsiantis skleisti LG gero gyvenimo (angl. „Life’s Good“) žinutę visame pasaulyje. Šiuo metu bendrovė ne tik pati vykdo tvarią veiklą, bet ir kviečia bendraminčius žmones bei jų grupes išsakyti savo unikalias idėjas ir taip padėti kurti geresnį gyvenimą visiems. 

„Life’s Good Award“ konkurso dalyvių prašoma pateikti savo originalius ir rinkoje paklausius sprendimus, susijusius su inovacijomis, skirtomis planetai ir žmonėms. Planetai teikiamos inovacijos turėtų padėti gerinti aplinkos gerovę, o žmonėms – palengvinti kasdienį gyvenimą, teikiant pirmenybę gyventojų saugumui ir patogumui. 

Paraiškas galima pateikti apdovanojimo „Life’s Good Award“ tinklalapyje, kuriame konkurso dalyviai taip pat ras išsamią informaciją ir paraiškų teikimo sąlygas. 

„Life’s Good Award“ apdovanojimas tobulai atspindi mūsų inovacijų filosofiją ir įsitikinimą, kad kelias geresnės ateities link gali būti nutiestas tik bendromis mūsų visų pastangomis“, – pažymi „LG Electronics“ generalinis direktorius Williamas Cho. „Nekantraujame susipažinti su konkurso dalyvių novatoriškomis idėjomis visuomenės ir aplinkos gerovės labui bei remti ir skatinti jų įgyvendinimą.“ 

Be LG vadovybės, konkurso vertintojų komisiją, dar vadinamą „Gero gyvenimo komisija“, sudaro žymūs aplinkosaugos ir socialinių mokslų sričių akademikai. Vertinimo komisijoje bus „Financial Times“ geriausios 2020 m. verslo knygos apdovanojimą ir „Financial Times“ apdovanojimą už meistriškumą tvarių finansų švietimo srityje laimėjęs Londono verslo mokyklos profesorius Alex’as Edmanasas, 2021 m. „Axiom“ verslo knygų apdovanojimų aukso medalį verslo etikos kategorijoje laimėjęs Kembridžo universiteto Verslo mokyklos profesorius Christopheris Marquisas, Hanjango universiteto Verslo mokyklos profesorius ir jo Kolektyvinio poveikio centro direktorius Hyunas S. Shinas ir kt. 

„Taikyti savo sukauptas žinias realių pasaulio problemų sprendimui – kiekvieno akademiko tikslas“, – teigia prof. Ch. Marquisas. „LG mums suteikia puikią platformą tai padaryti. „Life’s Good Award“ LG ištekliai panaudojami perspektyvių novatorių, verslininkų, akademikų ir verslo srities profesionalų sutelkimui, todėl šis apdovanojimas – puikus pavyzdys, kaip bendrovės gali realiai prisidėti prie gyvenimo gerinimo“. 

Siekdama užtikrinti, kad visos apdovanojimo „Life’s Good Award“ konkurso paraiškos būtų įvertintos pagal aktualius rodiklius, LG suvienijo jėgas su verslo socialinį poveikį matuojančia ir sertifikuojančia ne pelno siekiančia organizacija „B Lab Korea“. 

Pirmajame atrankos etape kruopščiai įvertintos ir daugiausia balų surinkusios paraiškos pateks į antrąjį etapą, kuriame bus vertinamos iš LG vadovų ir pirmaujančių aukštojo mokslo institucijų žymių akademikų sudarytos vertinimo komisijos. Trys konkurso finalininkai bus paskelbti technologijų parodos „CES 2023“ metu ir sausio mėn. turės progą vertinimo komisijai pristatyti galutinį savo idėjos variantą. Pirmosios vietos laimėtojui atitiks 700 tūkst. JAV dolerių (didysis prizas), antrosios (sidabro medalio) – 200 tūkst. JAV dolerių, o trečiosios (bronzos medalio) – 100 tūkst. JAV dolerių. 

Daugiau informacijos novatoriai gali ieškoti „Life’s Good Award“ tinklalapyje. Visas naujienas apie LG pirmąjį inovacijų konkursą galima rasti „LG Newsroom“.