Balandis 23, 2025

FinTech

Didžiausia Baltijos šalyse „fintech“ konferencija: Vilniuje susitinka finansinių technologijų lyderiai iš 30 pasaulio šalių

Balandžio 3 d. Vilniaus rotušėje renkasi „fintech“ lyderiai iš viso pasaulio. Vyksta finansinių technologijų sektoriaus konferencija „Baltic Fintech Days“. Daugiau nei 1 000 dalyvių iš viso pasaulio – nuo Šiaurės ir Baltijos šalių iki Pietų Korėjos, Singapūro, Jungtinės Karalystės bei Lenkijos – renkasi aptarti svarbiausių „fintech“ sektoriaus tendencijų, inovacijų ir ateities vizijų, rašoma finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centro „Rockit“ pranešime žiniasklaidai.

„Baltic Fintech Days 2025“ – unikalus projektas, kurį organizuoja finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centras„Rockit“ ir „Nordic Fintech Magazine“ – didžiausia Skandinavijoje veikianti „fintech“ naujienų ir renginių medijų platforma, bendradarbiaujanti su net aštuoniomis rinkomis ir ekosistemomis Šiaurės ir Baltijos regione.

Šiais metais bendram ir svarbiam tikslui susivienijo ne tik trijų Baltijos šalių „fintech“ bendruomenės ir asociacijos, bet ir institucijos: „Finance Estonia“ asociacija, „Latvian Fintech Association“, „Nordic Fintech Magazine“ media platforma ir „Rockit“. Anot organizatorių, tai simbolizuoja naują regioninio bendradarbiavimo etapą, kuriame Baltijos šalys tampa ne tik inovacijų kūrėjomis, bet ir aktyviomis tarptautinių finansinių sprendimų formuotojomis.

Naujausiais duomenimis, Baltijos šalių „fintech“ sektoriuje veikia beveik 700 įmonių, kuriose dirba apie 14 tūkst.darbuotojų. Šie skaičiai tik patvirtina, kad Baltijos šalys ne tik aktyviai kuria finansų inovacijas, bet ir tampa svarbiu tašku pasauliniame technologijų ir finansų žemėlapyje.

Rekordinis turinys ir pirmą kartą – svečiai iš Azijos

Šių metų konferencijoje – net 3 scenos, 3000 minučių turinio, daugiau nei 120 pranešėjų, 70 diskusijų ir sesijų, atstovaujančių apie 300 įmonių. Pirmą kartą renginyje dalyvaus kalbėtojai ir delegacijos iš Azijos – Pietų Korėjos ir Singapūro.

Tarp jų – Reuben Lim, Singapūro „fintech“ asociacijos vadovas, Taeyong Lee, Korėjos „fintech“ centro atstovas ir Sung Kyun Son iš Pietų Korėjos „fintech“ centro, kurių atvykimas ženklina naują bendradarbiavimo etapą tarp Baltijos ir Azijos finansinių technologijų ekosistemų.

„Tai – kur kas daugiau nei konferencija“, – apie „Baltic Fintech Days“ sako „Rockit“ vadovė Lina Žemaitytė-Kirkman. „Kartu su partneriais iš „Nordic Fintech Magazine“ ėmėmės iššūkio suvienyti trijų Baltijos šalių „fintech“ ekosistemas. Ši iniciatyva parodė, kiek daug potencialo slypi mūsų regione, kiek daug ryžto turime žygiuoti į priekį ir tapti „fintech“ traukos centru pasaulyje. Tai labai stiprus signalas tarptautinei „fintech“ bendruomenei.“

Anot jos, šiandien „Rockit“ yra vienas iš pagrindinių „fintech“ ekosistemos variklių Lietuvoje. „Esame ne tik fizinė erdvė, bet ir gyva bendruomenė, jungianti inovatorius, idėjas ir rinkas. Didžiuojamės, kad tiek partneriai, tiek bendruomenės nariai mumis pasitiki, palaiko ir prisideda prie šios misijos.“

Aktualiausios temos ir 3000 minučių turinio

Šių metų programos temos atspindi svarbiausias finansų sektoriaus transformacijas: bus nagrinėjami finansų prieinamumo, pinigų plovimo prevencijos, duomenų valdymo ir dirbtinio intelekto taikymo klausimai.

Anot organizatorių, dalyviai dalinsis įžvalgomis ir patirtimi, kaip dirbtinis intelektas leidžia kurti vartotojui pritaikytas paslaugas ir kaip pačios paslaugos tampa integruotos į kitas industrijas, o duomenys ir sprendimai sklandžiai juda tarp sektorių ir šalių. Iš viso konferencijoje suplanuota daugiau nei 3 000 minučių turinio – nuo strateginių įžvalgų iki diskusijų bei inovatyvių sprendimų pristatymų.

„Neabejotinai viena svarbiausių „fintech“ temų – kibernetinis saugumas. Finansinių paslaugų ekosistema neišvengiamai susiduria su vis išmanesnėmis grėsmėmis – nuo kibernetinių atakų iki sudėtingų finansinių sukčiavimų schemų. Todėl šiandien ypač svarbu kalbėti apie tai, kaip pažangūs sprendimai keičia požiūrį, leidžia ne tik greitai reaguoti, bet ir numatyti pavojus. Išmanesnės grėsmės reikalauja išmanesnių saugumo užtikrinimo priemonių“, – teigia viena iš panelinės diskusijos dalyvių Žygeda Augonė, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.

Konferencijos dalyvius pasveikins Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.

FinTech

Smulkus ir vidutinis verslas ieško išeičių – kelią rodo „fintech”

Smulkus ir vidutinis verslas (SVV) Lietuvoje sukuria didžiąją dalį darbo vietų ir užtikrina socialinį stabilumą. Tačiau naujausias Europos Sąjungoje atliktas tyrimas parodė, kad SVV įmonėms kyla daug vargo, norint gauti finansavimą. Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje atmetama daugiausia SVV finansavimo prašymų lyginant su kitomis ES šalimis. Tai skatina verslą ieškoti alternatyvų.

Su kitomis šalimis konkuruojant dėl tarptautinių investicijų, šie duomenys yra tarsi signalas mūsų valstybei gerinti SVV finansavimo sistemą. Mat investuotojams taip pat rūpi, kaip greitai ir sėkmingai aplink stambius projektus susikurs vietinė privačių paslaugų sistema. Kita vertus, tai – ir paraginimas pačioms įmonėms labiau domėtis finansavimo galimybėmis ir alternatyviais šaltiniais, kuriuos atveria šiuolaikinės technologijos ir Lietuvoje nuosekliai augantis „fintech” sektorius.

Verslai atranda specializuotų bankų ir sutelktinio finansavimo paslaugas

„Svarbi „fintech“ sektoriaus dalis yra specializuoti bankai ir sutelktinio finansavimo tiekėjai. Ne vienerius metus Lietuvoje buvo ieškoma sprendimų, kaip bankų sektoriuje padidinti konkurenciją, kuri virstų geresniais SVV finansavimo rodikliais. Vienas tokių sprendimų buvo žemesnė (siekianti 1 mln. eurų) kapitalo reikalavimų kartelė naujiems rinkos dalyviams – specializuotiems bankams. Tokie bankai turi teisę priimti indėlius, skolinti lėšų, teikti lėšų pervedimo ir kitas įprastas bankines paslaugas. Taigi, specializuoti bankai – tarsi SVV įmonės finansų sektoriuje. Šiuo metu Lietuvoje jų yra 7, „SME Bank“, „EMBank”, „Mano bankas“ ir kt.

2024 metų trečiąjį ketvirtį septynių Lietuvoje veikiančių specializuotų bankų paskolų portfelis pasiekė 558 mln. eurų, o bendras turtas sudarė apie 1,16 mlrd. eurų. Palyginti, 2023 metų trečiąjį ketvirtį specializuotų bankų paskolų portfelis sudarė 377 mln. eurų, o bendras turtas – 715 mln. eurų. Kitaip tariant, paskolų portfelis išaugo kone pusantro karto, o bendrasis turtas – dar daugiau, apie 62 procentus. Akivaizdu, kad šis SVV finansavimo šaltinis gausėja ir stiprina pozicijas kaip alternatyva komercinių bankų ir kredito unijų paslaugoms“, – teigia „Fintech Hub LT“ asociacijos vadovė Greta Ranonytė.

Ekspertė priduria, kad kitas „fintech“ sektoriaus atveriamas kelias prie kapitalo – sutelktinis finansavimas (angl. crowdfunding), leidžiantis įmonėms ir investuotojams greičiau ir paprasčiau pasiekti vienas kitą, kartu užtikrinant atitinkamą investuotojų apsaugą. Tarp sutelktinio finansavimo platformų Lietuvoje išsiskiria „NeoFinance“, „SAVY“ ir „FinBee“.

Skaičiuojama, kad 2022 metais bendrai sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai finansavo apie 161 mln. eurų vertės projektų, 2023 metais – per 230 mln. eurų. Vertinant atskirų paslaugų tiekėjų duomenis, 2024 metais rinka išlaikė augimo pagreitį, finansavimas suteiktas keliems tūkstančiams SVV projektų. Šis finansavimo būdas daugiausia naudojamas nekilnojamojo turto ir verslo projektams plėtoti, verslo paskoloms ir apyvartinių lėšų poreikiui finansuoti bei turimoms paskoloms refinansuoti.

Ką laimi technologijų aistruoliai?

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, inovatyvūs finansinių paslaugų tiekėjai pirmiausia sulaukia technologijomis besidominčių žmonių dėmesio. Smalsuolių, kurie pirmieji nori pačiupinėti naują „iPhone“ modelį, kurie nekantrauja atsisiųsti programinės įrangos atnaujinimus, kuriems technologijų pažangos lūkesčiai yra esminė gyvenimo ašis. Kai šie žmonės stovi prie įmonės vairo, inovacijų dvasia veikia visą organizacijos kultūrą. Būtent pažangos priešakyje žengiantys verslininkai savo įmones ir darbuotojus motyvuoja šiandien būti vienu procentu geresniems negu vakar, visų pirma, išnaudojant technologijų pažangą.

Technologinis ir skaitmeninis raštingumas verslams nuolat suteikia progas susirinkti geriausius pasiūlymus ir atrasti naujų būdų mažinti veiklos kaštus. Arba – gauti finansavimą, skirtą apyvartinėms lėšoms padidinti ar naujam projektui įgyvendinti.

„Šiuo metu tiek specializuotiems bankams, tiek sutelktinio finansavimo platformoms didinti žinomumą ir siūlyti išbandyti savo paslaugas yra ne mažiau aktualu negu ir toliau vystyti savo produktus ir didinti klientams suteikiamą vertę. „Fintech“ sektoriaus nariai SVV gali pasiūlyti paprastesnę prieigą prie finansavimo, pavyzdžiui, paskolas, pagrįstas realiu laiku gaunamais finansiniais duomenimis, operatyvų rizikos vertinimą, greitesnes procedūras. Be to, skaitmeninės platformos atveria galimybę sklandžiai dalytis duomenimis su šiuolaikinėmis apskaitos sistemomis – SVV finansininkams ir buhalteriams tai palengvina darbą“, – sako G. Ranonytė.

Mažieji moko didžiuosius ir keičia rinką

Specializuoti bankai gali veikti be fizinių filialų, nes jų variklis – skaitmeninės platformos su patogiai pasiekiamomis ir į vartotoją orientuotomis interneto svetainėmis ir mobiliosiomis programėlėmis. Platformos pasižymi lankstumu ir galimybėmis sklandžiai integruoti naujus funkcionalumus bei SVV svarbius finansų stebėjimo ir valdymo įrankius.

Plėsdami paslaugų asortimentą ir gerindami prieinamumą specializuoti bankai vis labiau įtvirtina „metančiųjų iššūkį“ (angl. „challenger banks“) apibūdinimą – konkuruoja su tradiciniais komerciniais bankais. Pirmiausia, siūlydami mažesnę skolos aptarnavimo kainą, mažesnius mokesčius ir palankesnes finansavimo sąlygas SVV. Kartais – tiesiog finansavimą, kai komercinių bankų kartelė yra iškelta per aukštai. Jeigu kartelė būtų žemesnė, galbūt Lietuva nebūtų šalis, kurioje atmetama daugiausia SVV finansavimo paraiškų. Tačiau tai – konkurencijos ateityje klausimas. Dabar senieji rinkos žaidėjai neretai bando perimti inovatyvius naujokų sprendimus ir mokosi iš kur kas mažesnių konkurentų: nuo skaitmeninės piniginės ir patogesnių pervedimų iki valiutų keitimo ir t. t.

Pasak „Fintech Hub LT“ asociacijos vadovės, šiandien tiek vartotojai, tiek SVV finansų vadovai nori kuo trumpiau sėdėti priešais bankininkus, pildyti gausią dokumentaciją, spręsti biurokratinius klausimus. Sėkmingų „fintech“ įmonių istorijos rodo, kad šią naštą galima efektyviai sumažinti, visų pirma, aiškiai orientuojantis į individualią kliento situaciją ir poreikius. Todėl nestebina, kad į specializuotus bankus vedančiais raktažodžiais tampa kasdieniame „fintech“ žodyne įsitvirtinę angliški „digital-first“, „mobile-only“ ar „AI-driven“ ir panašūs terminai, apibrėžiantys tiek produktų savybes, tiek naujoviškus verslo modelius.

„Daugeliui SVV yra aišku, kad bankininkystėje toliau vyksta spartūs pokyčiai, prilygstantys e. komercijos plėtrai. Tačiau nemaža dalis įmonių vis dar yra šių permainų stebėtojos, o ne dalyvės. Smulkieji verslininkai stokoja pasitikėjimo ir per anksti nuleidžia rankas: Lietuvos banko tyrimas parodė, kad SVV įmonės dėl finansavimo dažniausiai kreipiasi tik į vieną ar dvi finansų įstaigas. Pirmaisiais bandymais negavęs finansavimo verslas deda tašką – kitų finansuotojų paprastai neieško. Nors alternatyvus pasiūlymas gali būti pasiekiamas tiesiog telefono ekrane“, – tvirtina G. Ranonytė.

FinTech

Ate, „fintech“? Labas, „greentech“! Lietuva stumiasi į priekį žaliųjų technologijų plėtros srityje

Nors dar prieš kurį laiką Lietuva buvo laikoma viena palankiausių valstybių „fintech“ veiklai vystyti, griežtėjantys reikalavimai, ypač kriptoturto bendrovėms, verčia ieškoti kitų verslo nišų. Viena tokių – vis labiau populiarėjančios žaliosios technologijos, teigiama pranešime žiniasklaidai.

„Žalioji ekonomika suteikia plačias galimybes ekonomikos augimui, darbo vietų kūrimui ir aplinkos išsaugojimui. Lietuvoje tokie sektoriai kaip atsinaujinančioji energetika, tvarus žemės ūkis ir ekologiška gamyba yra pasirengę plėstis. Šalies vyriausybės įsipareigojimas įgyvendinti žaliąsias iniciatyvas pabrėžia žaliųjų technologijų potencialą skatinti ekonomikos transformaciją“, – sako miškininkystės technologijų bendrovės „Arbonics“ vadovas Kristjanas Lepikas.

„Greentech“, arba žaliosios technologijos, reiškia inovacijas, kuriomis siekiama skatinti aplinkos tvarumą ir spręsti klimato kaitos problemas. Jos svarbios tuo, kad mažina neigiamą poveikį aplinkai ir skatina tvarią ateitį. Lietuvoje žaliųjų technologijų diegimas yra labai svarbus siekiant atitikti Europos Sąjungos (ES) aplinkosaugos direktyvų keliamus reikalavimus ir padidinti visuotinį energijos vartojimo efektyvumą.

Miško įveisimas – žaliųjų technologijų dalis

Žaliosios technologijos apima daugybę inovacijų, kuriomis siekiama skatinti tvarumą, mažinti taršą ir tausoti gamtos išteklius. Viena iš tokių iniciatyvų gali būti miško įveisimas.

„Miško įveisimas – medžių sodinimo procesas vietovėse, kurios anksčiau nebuvo apaugusios mišku, – atitinka žaliųjų technologijų sritį, nes didina anglies dioksido sekvestraciją, atkuria ekosistemas ir skatina biologinę įvairovę. Išmaniųjų technologijų įtraukimas į miškų valdymą, pavyzdžiui, per Lietuvoje įgyvendinamą iniciatyvą „Forest 4.0“, yra pavyzdys, kaip išmaniąsias technologijas pasitelkti miško įveisimui. Tai padeda pasiekti veiksmingesnių ir tvaresnių rezultatų“, – paaiškina K. Lepikas.

Miško įveisimas – naujų miškų sodinimo procesas – yra esminis žaliųjų technologijų komponentas. Naujai pasodinti miškai dar labiau sulaiko anglies dioksidą, didina biologinę įvairovę ir kovoja su dirvožemio erozija. Lietuvoje miškų įveisimo iniciatyvos padeda siekti ES klimato tikslų ir palaiko šalies ekologinę pusiausvyrą.

Lietuvos mokslininkai, bendradarbiaudami su Švedijos ekspertais, sukūrė „Forest 4.0“ – išmanųjį miško duomenų apdorojimo modelį, integruojantį blokų grandinių, daiktų interneto (IoT) ir dirbtinio intelekto (DI) technologijas. Sistema leidžia realiuoju laiku stebėti miškų būklę, vykdyti tvarią išteklių apskaitą ir sukurti skaidresnį miškų valdymo modelį.

Laukia iššūkiai, prireiks ir didelių investicijų

Miškų įveisimo projektai atrodo viliojančiai, tačiau laikantis žaliųjų technologijų krypties, gali kilti tam tikrų iššūkių. Tarp tokių – tinkamos žemės, tiek pagal paskirtį, tiek ir pagal savybes, užtikrinimas, rūšių įvairovės buvimas ir pakankamas finansavimas. Neabejojama, kad tam prireiks strateginio mąstymo.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemė sudaro beveik 3 mln. hektarų, iš kurių 750 tūkst. hektarų yra ne žemės ūkio paskirties žemė, tinkama būtent miškų įveisimui. Kiekvieno hektaro vidutinė vertė viršija 4,1 tūkst. eurų, o bendra vertė siekia daugiau nei 3 mlrd. eurų.

„Investuotojai taip pat turėtų atsižvelgti į tai, kad miškų sodinimui ir priežiūrai reikalingas didelis pradinis kapitalas, o grąža galima tik ilguoju laikotarpiu. Žinoma, jos sulauksime greičiau, nei medžius sodinant tik medienai. Be to, diegiant pažangias miškotvarkos technologijas, reikia investuoti į infrastruktūrą ir mokymus. Galiausiai, reikia užtikrinti, kad miško įveisimo pastangos būtų suderinamos ekologiškai ir neigiamai nepaveiktų esamų ekosistemų“, – sako „Arbonics“ vadovas K. Lepikas.

Norint plėtoti žaliųjų technologijų ir jomis paremtas miškų įveisimo iniciatyvas, būtinos didelės investicijos. Pavyzdžiui, Lietuva su Europos investicijų banku (EIB) sudarė 300 mln. eurų vertės finansavimo sutartį, pagal kurią siekiama paremti į ekologiją ir skaitmeninę plėtrą sutelktas investicijas. Taip pabrėžiama, kokio dydžio lėšų reikia norint pasiekti reikšmingos pažangos.

Ši paskola yra pirmoji iš maždaug 1 mlrd. eurų apimties EIB įsipareigojimų remti investicijas, skirtas visiems Lietuvos regionams vystyti, dalis. Be to, ja bus remiamas tikslinis perėjimas prie trijų sričių, kuriose anglies dioksido emisijos – didžiausios ir kurios gali būti labiausiai paveiktos perėjimo prie klimatui neutralios ekonomikos.

Sutarta struktūrinės programos paskola yra specialus sprendimas, skirtas bendrai finansuoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų remiamus projektus. Iš viso planuojama investuoti 7,7 mlrd. eurų, iš kurių apie 6 mlrd. eurų bus finansuojami ES struktūrinių fondų lėšomis, o likusi dalis – per nacionalines bendrojo finansavimo programas, į kurias taip pat įeina EIB paskola.

Kriptovaliutos

„Bifinity“ pasiekė vienaragio statusą ir įsitvirtino kriptovaliutų paslaugų lyderės pozicijoje

„Bifinity“, didžiausia šalyje kriptovaliutų keityklos operatorė, 2024-aisiais pasiekė precedento neturintį augimą – įmonės vertei viršijus 1 mlrd. eurų ji pasiekė vienaragio statusą. „Bifinity“ tapo vos antrąja finansinių technologijų bendrove Lietuvoje, pasiekusia tokią vertę.

Bendrovė skelbia 2024-aisiais įgyvendinusi reikšmingus tikslus ir dar labiau įtvirtinusi savo kaip svarbios žaidėjos pozicijas pasaulinėje kriptovaliutų ekosistemoje.

Praėjusiais metais, augant kriptovaliutų sektoriui, „Bifinity“ sulaukė didelio fiat (tradicinių) valiutų sandorių paslaugų naudotojų susidomėjimo. Tai parodė didėjantį kriptovaliutų paslaugų pripažinimą ir naudojimą, o rekordinės sandorių apimtys atspindėjo aukštą įmonės paslaugų kokybę ir patikimumą.

Siekdama paskatinti šį augimą „Bifinity“ dar labiau patobulino savo fiat paslaugas ir į partnerių sąrašą įtraukė keletą pasaulinio garso įmonių, taip plėsdama savo veiklos apimtis ir pasiekiamumą. 2024 metais įmonė pristatė naujas realaus laiko fiat paslaugas, įskaitant SEPA momentinius pervedimus, kurie leidžia naudotojams beprecedenčiu greičiu įnešti, prekiauti ir išsiimti lėšas. Daugelis pagrindinių „Bifinity“ fiat paslaugų naudotojų yra Lietuvos įmonės – tai pabrėžia šalies finansinių technologijų stiprybę ir kriptovaliutų teikiamą naudą vietos ekonomikai.

„2024 metai „Bifinity“ buvo labai reikšmingi. Mūsų augimas ir pasiekimai atspindi ne tik teigiamas tendencijas kriptovaliutų rinkoje, bet ir pasitikėjimą, kurį mūsų naudotojai rodo teikiamoms paslaugoms. Ypač didžiuojamės savo indėliu į Lietuvos finansinių technologijų ekosistemą ir vaidmeniu skatinant kriptovaliutų naudojimą pasauliniu mastu“, – sako Jonas Juengeris, „Bifinity“ generalinis direktorius.

Įmonės augimas Lietuvoje buvo ypač įspūdingas. „2024-ųjų rekordiniai pasiekimai tapo įmanomi tik dėl mūsų komandos sunkaus darbo ir palankios aplinkos Lietuvoje. Pasinaudodami šalies pasaulinio lygio talentais kriptovaliutų ir finansinių technologijų srityse, savo komandą Lietuvoje mes padidinome trigubai”, – sako J. Juengeris. „Didžiuojamės būdami asociacijos „Crypto Economy Organisation“ nariais ir prisidėję prie pirmosios plataus masto viešosios švietimo kampanijos Lietuvoje, padėjusios didinti visuomenės žinias apie kriptovaliutų pramonę ir naudą, kurią ji teikia vartotojams bei vietos ekonomikai.“

Žvelgiant į ateitį „Bifinity“ išlieka ištikima savo misijai skatinti masinį kriptovaliutų naudojimą ir stiprinti ryšius tarp tradicinės finansų sistemos ir kriptovaliutų pasaulio. Įmonė toliau investuoja į inovacijas, atitiktį reguliavimo reikalavimams ir bendruomenės įsitraukimą Lietuvoje, siekdama prisidėti prie finansų ateities kūrimo.

FinTech

„Fintech“ paslaugomis naudojasi kas trečias lietuvis, dar 19 proc. ketina išbandyti

36 proc. lietuvių naudojasi „fintech“ įmonių paslaugomis, tai parodė asociacijos „Fintech Hub LT“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Dažniausiai tokiomis paslaugomis naudojasi 18–45 metų amžiaus gyventojai, tačiau šias paslaugas vis dažniau atranda ir vyresnio amžiaus klientai. Kaip rodo bendrovės „Plaid“ duomenys, pagal „fintech“ paslaugų naudojimą lietuviai šiek tiek atsilieka nuo Jungtinių Amerikos Valstijų, kuriose šiomis paslaugomis naudojasi apie 48 proc. gyventojų.

„Fintech Hub LT“ vadovė Greta Ranonytė sako, kad „fintech“ sektorius turi potencialo augti. Tam reikalingos ne tik investicijos, bet ir visuomenės edukacija.

„19 proc. respondentų atsakė, kad artimiausiu metu planuoja išbandyti „fintech“ paslaugas. Tai rodo, kad žmonės yra žingeidūs, nori integruoti pažangias technologijas į savo kasdienybę. Šiuo metu dažniausiai „fintech“ paslaugomis naudojasi didmiesčių gyventojai, kurie sudaro atitinkamai 40 proc. paslaugų naudotojų, tačiau po truputį daugėja naudotojų ir už didžiųjų miestų ribų. Verta paminėti ir tai, jog 45 proc. respondentų atsakė, kad galbūt svarstytų išbandyti „fintech“ paslaugas. Tokių žmonių daugiausia yra didmiesčiuose“, – pastebi G. Ranonytė.

„Fintech Hub LT“ vadovė pažymi, kad dažniausi pliusai, kuriuos įvardijo respondentai – „fintech“ paslaugų patogumas ir draugiškumas vartotojui, žemesnės paslaugų kainos nei bankuose, platus paslaugų spektras, lengvumas ir greitis, norint tapti klientu.

Iš visų apklaustųjų, kurie naudojasi „fintech“, daugiausiai dėmesio skiriama mokėjimams, sąskaitų valdymui ir kortelių paslaugoms. Kitiems patrauklios paslaugos apima investavimą, paskolas ir finansų valdymo įrankius.

Tik 5 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų mano, kad „fintech“ paslaugos yra brangios, 4 proc. – nepatogios.

Sektorius auga kasmet

Finansų ekspertų vertinimu, „fintech“ sektorius Lietuvoje turi didžiulį augimo potencialą, ypač jei bus investuojama į švietimą, saugumo gerinimą ir konkurencingų sąlygų kūrimą. Artimiausiais metais prognozuojama, kad „fintech“ paslaugų naudotojų skaičius didės, o tai dar labiau skatins šio sektoriaus plėtrą.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra 276 „fintech“ įmonės, kurios aptarnauja 35 mln. Europos klientų, t. y. daugiau nei dešimtadalį visų suaugusių ES piliečių. Sektoriuje dirba apie 7,4 tūkstančio darbuotojų. „Fintech“ sektoriaus pajamų augimas pastebimas dėl didėjančio klientų skaičiaus ir stiprių Lietuvos pozicijų finansinių technologijų rinkoje.

„Investuok Lietuvoje“ duomenimis 2022 m. Lietuvos „fintech“ sektorius pritraukė apie 67,9 mln. eurų investicijų. Tai rodo stabilų sektoriaus augimą, kuris pritraukia tiek vietinius, tiek tarptautinius investuotojus. Šios investicijos daugiausia buvo skirtos įmonių plėtrai, naujų darbo vietų kūrimui ir aukštos pridėtinės vertės finansinių paslaugų tobulinimui

Lietuvos banko duomenimis, elektroninių pinigų (EPĮ) ir mokėjimo (MĮ) įstaigų licencinės veiklos pajamos 2024 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 431,4 mln. Eur – palyginti su atitinkamu laikotarpiu 2023 m., jos padidėjo 22,4 proc. Bendra įstaigų mokėjimo operacijų suma išaugo iki 140,7 mlrd. Eur. O tai – 36,7 proc. daugiau nei 2023 m. trečiąjį ketvirtį.

Apie tyrimą

Reprezentatyvų tyrimą apie gyventojų naudojimąsi „fintech“ paslaugomis 2024 m. lapkričio mėn. atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrime dalyvavo 1013 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų.