Login to your account

Username *
Password *

Sparčiai augančiame Lietuvos finansinių technologijų (fintech) sektoriuje šiuo metu veikia daugiau nei 265 bendrovių, kuriose dirba apie 6 tūkst. žmonių. Nors jų atlyginimai kelis kartus lenkia šalies vidurkį, Lietuva išlieka patraukli tarptautiniams žaidėjams, kurie įžvelgia ne vieną privalumą. Kas juos privilioja ir padeda įsitvirtinti mūsų šalyje?

Lietuvoje įsikūrusios ar savo padalinius turinčios fintech bendrovės užsiima pačia įvairiausia veikla, nuo paskolų, taupymo, investicinių sprendimų, iki skaitmeninių bankų, didžiųjų duomenų ir analitikos paslaugų. Visgi didžioji dalis, daugiau nei šimtas, užsiima mokėjimais ir su jais susijusiomis paslaugomis.

Tarp jų galima rasti ir visame pasaulyje žinomų prekių ženklų, tokių kaip mokėjimo paslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui teikėja „SumUp“. Neseniai 590 mln. Eur investicijų pritraukusios bendrovės vertė šiuo metu siekia 8 mlrd. eurų. „SumUp“ padeda daugiau nei 4 mln. smulkiųjų prekybininkų, vykdančių veiklą 35 šalyse visame pasaulyje. Biurus „SumUp“ turi 25 šalyse, nuo Jungtinės Karalystės, Bulgarijos, iki JAV ir Brazilijos.

„Kuomet rinkomės vietą naujam biurui, pagrindiniai reikalavimai buvo šalies inovatyvumas, palankus valdžios institucijų požiūris į finansines technologijas, parama steigiant ir vykdant veiklą bei, žinoma, aukštos kvalifikacijos talentų pasiūla. Lietuva atitiko visus šiuos kriterijus, šiandien drąsiai galime sakyti, kad pasirinkimas buvo teisingas“, – sako mokėjimų paslaugų bendrovės „SumUp“ padalinio Lietuvoje vadovė Sigutė Kuncevičiūtė.

Iššūkių – ne vienas

Didelį indėlį telkiant bendruomenę ir skatinant sektoriaus dalyvių bendradarbiavimą atlieka asociacija „Fintech Hub LT“. Ji vienija daugiau nei 60 licencijuotų fintech įmonių.

„Fintech Hub LT“ vadovė Vaiva Amulė pastebi, kad sektoriaus augimui didelę įtaką turi atviras dialogas tarp viešojo ir privataus sektorių. „Tai yra ir vienas mūsų asociacijos uždavinių. Mes nuolat bendraujame su reguliuotojais, tokiais kaip Lietuvos bankas ar Vyriausybė, bei kitomis atsakingomis institucijomis, siekdami padėti sudaryti palankias sąlygas fintech įmonių veiklai ir jų plėtrai. Mūsų tikslas – padėti Lietuvai tapti šios srities įmonių traukos centru ne tik Baltijos regione, bet ir visoje Europos Sąjungoje“, – teigia V. Amulė.

S. Kuncevičiūtė ją papildo, kad vienas pagrindinių iššūkių yra talentų ugdymas ir pritraukimas iš užsienio. Nors tai vyksta, dar reikia atlikti nemažai namų darbų, kad užsienio talentai Lietuvoje jaustųsi kaip namie ir laukiami, o fintech bendruomenė būtų tvirta ir gebėtų susidoroti su iššūkiais ilgalaikėje perspektyvoje. Užsienio pavyzdžių gausu – Šveicarija, Danija, Belgija, Airija ir daugybė kitų šalių gali pasigirti sėkmingomis programomis, belieka sekti jų pavyzdžiu arba padaryti dar geriau. 

„SumUp“ vadovė prognozuoja, kad fintech sektoriui augant, tradiciniai finansų rinkos žaidėjai jaus vis didesnį spaudimą: „Žaidimo taisyklės, kaip ir kokiu greičiu diegiamos naujovės finansiniame sektoriuje, jau pasikeitė. Esu tikra, kad artimiausioje ateityje laukia dar daugiau įdomių dalykų.“ 

Lietuvoje turi plačių užmojų

Biurą Vilniuje „SumUp“ atidarė prieš trejus metus. Per tą laiką bendrovė ne tik išplėtė komandą Lietuvoje, bet ir įsigijo vietinį startuolį, bankinės sistemos teikėją „Paysolut“, taip sustiprindama savo technologinius sprendimus.

Vilniaus biuras atlieka svarbų vaidmenį vystant „SumUp“ prekės ženklą bei veiklą ne tik Baltijos šalyse, bet ir platesniu mastu. Šiuo metu didžiausią dėmesį specialistai Lietuvoje skiria verslo plėtros, atitikties ir operacijų funkcijoms, tačiau S. Kuncevičiūtė užsimena, kad ateities užmojai dar didesni.

„Planuojame plėsti siūlomų produktų spektrą, pasiūlydami smulkiesiems prekybininkams dar daugiau puikių skaitmeninių įrankių, kurie padės sėkmingai ir sklandžiai auginti verslą. Keletą naujovių neseniai jau pristatėme, pavyzdžiui, „SumUp Pay“ e. piniginę su integruota lojalumo sistema bei įrankį, leidžiantį vos kelių mygtukų paspaudimu susikurti nuosavą internetinę parduotuvę“, – sako S. Kuncevičiūtė.

 

Po daugiau nei dvejus metus trukusių pasiruošimo darbų ir 300 tūkst. Eur investicijų, Baltijos šalyse ir visoje Europos Sąjungoje (ES) darbus pradeda nauja sutelktinio investavimo platforma „CrowdedHero“.

Bendrovė suteikia naujų galimybių įmonėms pritraukti būtinąjį kapitalą ir siūlo ekspertines žinias verslų plėtrai, be to, kiekvienam norinčiam leidžia tapti potencialiu investuotoju. Investicijų siekiančių įmonių perspektyvumą kruopščiai įvertina aukščiausio lygio finansų ir investicijų ekspertai.

„CrowdedHero“ kūrėjai nurodo, kad iki šiol Baltijos šalyse sparčiai augančios įmonės neturėjo galimybės naudotis sutelktiniu investuotojų kapitalu, problemą padidino ir per aukštas investavimo slenkstis, nuo kurio jie galėjo įsitraukti. Naujoji platforma suteikia galimybę investuoti į jau veikiančias įmones ir patogiai stebėti įdėtą kapitalą.

„Anksčiau visuomenė turėjo galimybę investuoti tik į pradedančiąsias įmones, kurios dažniausiai turi tik idėją, įmonės logotipą ir produkto prototipą. Tačiau „CrowdedHero“ bendroves vertina ne tik pagal idėjos lygį ir už jos slypintį rinkos potencialą, bet ir pagal investavimo tikslus, gebėjimą mokėti dividendus, „išėjimo strategijas“ ir kitus svarbiausius veiksnius.

Dėl to kiekvienas platformoje esantis projektas pirmiausia įvertinamas per profesionalių investuotojų prizmę“, – teigia „CrowdedHero“ valdybos pirmininkas Janis Blaževičs.

Naudojant šią platformą kiekvienas gali tapti investuotoju, o minimali investicijų suma siekia 100 eurų. Prisijungus prie investavimo sistemos galima susipažinti su įvairiais investiciniais projektais, kurie prieš tai buvo kruopščiai išanalizuoti, kalbant tiek apie finansinius, tiek ir teisinius aspektus, įvertintos konkretaus projekto augimo galimybės.

„Manome, kad tai puikus šansas verslininkams gauti postūmį tolesniam augimui. Tai ne tik kapitalo pritraukimas naujoms idėjoms įgyvendinti ar esamoms rinkoms plėsti, bet ir papildomos žinios bei informacija iš „CrowdedHero“ ekspertų tokiose srityse kaip įmonių finansai, rinkodara, teisė. Tai bendrovėms suteiks galimybę priimti optimalius sprendimus ir toliau augti“, – pabrėžia J. Blaževičs.

Į šią platformą kaip investicijų vertinimo ekspertai buvo pakviesti vietos ir tarptautiniai ekspertai, turintys ilgalaikės patirties mažmeninės prekybos, e. komercijos, pramonės, finansinių technologijų, IT, energetikos srityse.

Šiuo metu platforma siūlo galimybę investuoti į sparčiai augančią ir perspektyvią Latvijoje sukurtą e. prekybos platformą „The GeGe“. (https://crowdedhero.com/project/view?id=2).

Pirmasis Lietuvos neobankas „SME Bank“ pradeda bendradarbiauti su naujosios kartos mokėjimų infrastruktūros tiekėju „kevin.“. Partnerystės tikslas – plėsti paslaugų spektrą smulkiam ir vidutiniam verslui (SVV). Nuo šiol „SME Bank“ pradeda teikti įmokų surinkimo internete paslaugas el. komercijos įmonėms.

Viena iš bene svarbiausių el. parduotuvės integracijų – patogus įmokų surinkimas. „SME Bank“ įmokų      surinkimo paslauga el. parduotuvių klientams suteiks galimybę atsiskaityti nevaržomai, jiems patogiausiu būdu, o el. parduotuvių savininkai galės mokėjimus gauti į vieną sąskaitą. Tai – vienas saugiausių, patikimiausių ir greičiausių įmokų surinkimo internete būdų rinkoje.

Šis „kevin.“ įmokų surinkimo sprendimas yra paremtas atviros bankininkystės Mokėjimų Inicijavimo Paslauga (MIP), leidžiančia akimirksniu efektyviai ir patogiai surinkti įmokas iš vartotojų, turinčių banko sąskaitas daugelyje Europos sąjungos šalių bankų.

„SME Bank“ įkurtas siekiant palengvinti gyvenimą smulkaus ir vidutinio verslo savininkams. Technologijas diegiame ten, kur jos gali padėti pasiekti mūsų tikslą. Bendradarbiaudami su finansinių technologijų bendrove „kevin.“ ir naudodami jų atvirosios bankininkystės integracijas, į vieną platformą sujungiame paslaugas, kurios reikalingos smulkiam ir vidutiniam verslui: greitas ir saugus įmokų surinkimas, mažesnės operacijų išlaidos“ – teigia „SME Bank“ generalinis direktorius Mantvydas Štareika.

Įmokų surinkimo paslauga naudotis itin paprasta. „SME Bank“ siūlo kiekvienam verslui pritaikytus integracijos sprendimus: įskiepiai didžiosioms elektroninės prekybos platformoms, tokioms kaip „WooCommerce“, „Prestashop“, „Opencart“ bei „Magento“ arba paruoštą programinės įrangos kodą populiarioms programavimo kalboms PHP ar JAVA.

„Mes džiaugiamės, jog „SME Bank“ pasirinko mūsų mokėjimų infrastruktūrą, leidžiančią verslams      maksimaliai išnaudoti atviros bankininkystės teikiamas galimybes. „kevin.“ siekia, jog inovatyvus, naujosios kartos įmokų surinkimas iš sąskaitos į sąskaitą internetu bei fizinėse parduotuvėse taptų naująja realybe visoje Europoje, tad visada džiaugiamės, kai prie šios mūsų misijos prisideda tokie partneriai kaip „SME Bank,“ – tikina „kevin.“ bendraįkūrėjas ir generalinis direktorius Tadas Tamošiūnas.

Be kita ko, e-komercijos įmonėms, besinaudojančiomis mokėjimų surinkimo paslauga, „SME Bank“ galės pasiūlyti ir verslo finansavimą, remiantis tik verslo sąskaitos apyvarta. Taip neobankas siekia suteikti pilną finansinių paslaugų spektrą.

Iki šiol, tam, kad gautų svarbiausias finansų paslaugas, smulkus ir vidutinis verslas turėjo kreiptis į keletą paslaugų teikėjų. Partnerystė su mokėjimų infrastruktūros tiekėju leis užtikrinti, kad „SME Bank“  pilnavertiškai teiks visas kasdienės bankininkystės paslaugas bei galės dar greičiau priimti sprendimą dėl finansavimo verslui suteikimo.

Mokėjimo sprendimų kūrėjai nenustoja ieškoti naujų augimo kelių nepaisant to, kad pastaraisiais metais susidūrė su dideliais iššūkiais, pradedant pandemija, „Brexit“ ir baigiant karu Ukrainoje. Drąsiausi finansų rinkų žaidėjai jau žengia į „Metavisatą“, tačiau artimiausioje ateityje „paytech“ augins žemiškesnės tendencijos, tarp jų vadinamieji A2A mokėjimai, „climate fintech“ plėtra ar įterptosios bankininkystės populiarėjimas.

Auga mokėjimai iš sąskaitos į sąskaitą. Mokėjimai iš sąskaitos į sąskaitą (angl. account-to-account, A2A) populiarėja pirmiausia dėl mokėjimų greičio ir kaštų. Tiesiogiai iš vienos sąskaitos į kitą atliekami mokėjimai padeda išvengti kortelių operacijoms taikomų mokesčių, o be tarpininkų pinigai gavėjus pasiekia greičiau.

Nors mokėjimai kortelėmis kol kas išlieka pagrindinis verslo įmonių pasirinkimas, tačiau, atsižvelgiant į augantį susidomėjimą, ateityje A2A sprendimai turėtų keisti kortelinius mokėjimus, juo labiau kad A2A sprendimus siūlantys startuoliai savo plėtrai pritraukia milijonines investicijas. Tačiau prieš tai jie turi nemažai nuveikti. Pavyzdžiui, perteikti vertę pirkėjams, nes kol kas daugiausia naudos iš A2A privalumų gauna prekybininkai, o ne jų klientai.

Didėja spaudimas dėl žaliųjų inovacijų. Jungtinės Tautos yra užsibrėžusios tikslą iki 2050 metų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti iki nulio. Tai didina spaudimą ir „fintech“ įmonėms, nepaisant to, kad daugelio jų įtaka pasaulinei klimato kaitai yra santykinai maža, todėl  „fintech“ finansuoja žaliąsias inovacijas ir kuria sprendimus, padedančius mažinti poveikį aplinkai kitiems sektoriams.

Beje, remiantis „CommerzVentures“ ataskaita, 2021 metais „climate fintech“ pritraukė 3 kartus didesnį finansavimą nei visais ankstesniais metais kartu sudėjus.

Populiarėja įterptoji bankininkystė. Įterptoji bankininkystė suteikia galimybę ne bankinėms institucijoms integruoti savo platformose ir teikti klientams finansines paslaugas, kurios tradiciškai buvo prieinamos tik bankuose. Pavyzdžiui, „Amazon“ teikia vartojimo paskolas bendradarbiaudama su „pirk dabar, mokėk vėliau“ paslaugų teikėju „Affirm“.

Tokių sprendimų augimą prognozuojantis „Barclay“ teigia, kad vien mokėjimų srityje 2020 metais pajamos iš įterptųjų bankinių paslaugų buvo 16,1 mlrd. JAV dolerių. Prognozuojama, kad per ateinančius 10 metų įterptosios bankininkystės vertė sieks maždaug 7 trilijonus JAV dolerių.

„No-code“ arba „low-code“ – tai programinės įrangos kūrimo būdai, nereikalaujantys didesnių programavimo įgūdžių. Rinkoje esančios programinės įrangos produktai nebūtinai atitinka įmonių poreikius, tuo tarpu „no-code“ arba „low-code“ sprendimai leidžia ir nepatyrusiems specialistams lengvai redaguoti arba kurti naują programinę įrangą ir prisitaikyti ją savo poreikiams.

Finansų sektorius žengia į „Metavisatą“. Prognozuojama, kad iki 2030 metų virtualaus pasaulio ekonomika pasieks nei daug, nei mažai – 13 trilijonų dolerių.

„JP Morgan“ bankas nesenai atidarė „Onyx Lounge“ saloną viename iš populiariausių virtualių pasaulių – Decentralande, ir tapo pirmuoju JAV banku, įžengusiu į metaverslą.

Tikėtina, kad „fintech“ bus vienas iš pagrindinių žaidėjų, formuojančių „Metavisatos“ mokėjimų aplinką, dėl savoskaitmeninės prigimties. „Metavisata“ gali iš esmės pakeisti internetinių mažmenininkų bendravimą su klientais, o tai, kaip atrodys mokėjimai virtualiame pasaulyje, nuspręs būtent „fintech“ sektorius.

Marius Galdikas yra finansinių technologijų bendrovės „ConnectPay“ vadovas, finansinių technologijų rinkos ekspertas

Pagiriamųjų žodžių Lietuvai kaip FinTech valstybei netrūksta nei Baltijos ar Skandinavijos šalyse, nei plačiau pasaulyje. Ir Lietuva šioje srityje neabejotinai padarė daug svarbių darbų. Žvelgiant plačiau, tai turės ne tik tiesioginės įtakos šalies finansų sektoriaus vystymuisi ir konkurencingumui, bet ir, pavyzdžiui, žmonių pasitikėjimui technologijomis ir jų norui naudotis skaitmeninėmis naujovėmis mokėjimų srityje. 

Atsiranda branda ir užtikrintumas

Naujausi duomenys rodo, kad FinTech rinka Lietuvoje toliau sparčiai auga. Štai „The Fintech Landscape in Lithuania” apžvalgoje konstatuojama, kad praėjusių metų pabaigoje šalyje buvo 13 proc. daugiau bendrovių, kurios kartu pasiekė įspūdingų rezultatų: 50 proc. augino savo komandas, didino apyvartas, pritraukė rekordines investicijas. Be to, visi jie neslepia ambicingų planų dėl ateities ir tikisi dar įspūdingesnių skaičių.

Lietuvoje jau kuris laikas pasigirsta kalbų apie būtinybę ne tik kiekybiškai, bet ir kokybiškai augintį FinTech sektorių, tačiau kaip kitaip, jei ne branda, galime pavadinti tai, ką matėme praėjusiais metais? Žinoma, reikia pabrėžti, kad 2021 m. finansinių technologijų sektorius stipriai ūgtelėjo visame pasaulyje. Ir kaip ir daugelyje sričių: pirmieji sėkmingai startavę turi daug pranašumų.

 Kova dėl išlikimo

Tačiau niekur nedingsta ir kita tiesa, kad ateities priklauso stipriesiems. Todėl, jei artimiausias metais, apžvelgdami vietinįFinTech sektorių nebematysime tokio augimo, o kažkada galbūt fiksuosime ir mažesnį įmonių skaičių, nereikėtų išsigąsti. Panašūs procesai paprastai vyksta daugelyje sričių – išlieka stipriausieji, gebantys prisitaikyti, individualizuoti paslaugas, o mažesnieji susijungia ir vienija jėgas. Be to, dėl to yra priversti keistis net, rodos, ir nepajudinami konkurentai, kuriais šioje srityje yra tradiciniai bankai. 

Išties, Lietuvos FinTech rinka jau kelerius metus yra itin įdomi naujokams. Čia vis dar išduodama išskirtinai daug licencijų ir pagal jų skaičių Lietuva vertinama kaip didžiausia finansinių technologijų bendruomenė Europos Sąjungoje. Kartu girdžiu, kad šalyje vis garsiau kalbama apie tai, kad reikia ieškoti būdų, kaip visas šias Lietuvoje licencijas gavusias kompanijas paskatinti apčiuopiamiau veikti vietinėje rinkoje.

Visuomenės pasitikėjimas technologijomis

Ir čia reikia pripažinti, kad tai didžia dalimi priklauso ne tik nuo įmonių, bet ir nuo pačios visuomenės bei žmonių. Pavyzdžiui, ar esame labiau linkę naudotis kortelėmis ar grynaisiais? Ar pasitikime mokėjimais, kuriems naudojami biometriniai duomenys? Ar noriai kasdienybėje prisipratiname tokias technologijas kaip NFC (angl. Near Field Communication), kai atsiskaitymui pasitelkiami išmanieji telefonai ir prietaisai?  

Sutikite, kad kad šios naujovės bus palankiau priimamos ir turės daugiau potencialo tokiose visuomenėse kaip Estija ir Lietuva, kur žmonės didžiąją dalį paslaugų jau yra įpratę ir moka gauti elektroniniu būdu. Mažiau entuziazmo matysime, pavyzdžiui, Vokietijoje, kuri vis dar yra grynųjų pinigų šalis. 

Finansinės įtraukties didinimas yra aktualus daugeliui valstybių. Tai yra ilgas, daugialypis procesas, prie kurio prisidėti turėtų ir verslas, ir institucijos. Bendros visų pastangos gali ne tik paskatinti žmones naudotis inovatyviais finansiniais produktais, bet ir tokiu būdu užtikrinti ir didinti šių paslaugų prieinamumą visoms visuomenės grupėms.

Informacinių sistemų pasiūla

Taip pat svarbūs veiksniai šioje situacijoje yra ir tokie dalykai kaip konkurencija bankiniame sektoriuje, kiek finansinio turto, paskolų yra šalies finansų rinkoje. Ne mažesnę įtaką finansinių paslaugų plėtrai arba įvairovei turi ir tai, kiek rinkoje yra jau paruoštų ir pritaikytų prie vietinių įstatymų informacinių technologijų (IT) sistemų, skirtų finansines paslaugas teikiančioms kompanijoms. 

Patiems kurti IT sistemas nuo pradžių ir kartu būti priešakyje užtrunka ir ne visada pasiteisina tokioje sparčiai besikeičiančioje ir didelėje konkurencinėje kovoje. Juolab, kad vis dažniau nieko bendro su finansinėmis paslaugomis neturinčios įmonės pačios pradeda rūpintis tokių paslaugų savo vartotojams teikimu.

Kitaip tariant, palaipsniui beveik kiekviena įmonė tampa FinTech įmone. Infrastruktūros, kad tai nutiktų, jau pakankamai. Turėdama stiprų FinTechsektorių šalyje, Lietuvos visuomenė tam bus gerai pasiruošusi.

 

Komentaro autorė – „TietoEVRY“ programinės įrangos „EasyFS“ vadovė Hipp Gustavson

 

Puslapis 1 iš 5