Login to your account

Username *
Password *

Create an account

Fields marked with an asterisk (*) are required.
Name *
Username *
Password *
Verify password *
Email *
Verify email *
Captcha *
Reload Captcha

Tolesnis dviženklis šalies fintech sektoriaus augimas, naujas startuolių ir bankų partnerystės etapas bei už šalies sienų pripažinimo sulaukiantys Lietuvoje sukurti produktai. Tokias pagrindines tendencijas rinkoje stebi finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centras „Rockit“, pradedantis skaičiuoti antrus savo veiklos metus.

„Džiaugiamės, kad per praėjusius metus „Rockit“ suteikiamomis galimybėmis pasinaudojo 47 kompanijos, o mūsų nariai pritraukė finansavimo už daugiau kaip 510 mln. eurų. Reikšmingai daliai bendruomenės narių padėjome praverti duris į platesnius vandenis tiek įgytų žinių bei patirties, tiek  finansine prasmėmis. Per centre vykstančias programas, renginius ir kitas iniciatyvas aktyviai stiprinome vietos startuolių bendruomenę ir pastaraisiais metais stebime sparčią Lietuvos fintech sektoriaus plėtrą“, – sako „Rockit“ vadovė Šarūnė Smalakytė.

Pasak Š. Smalakytės, žengdamas į antruosius veiklos metus „Rockit“ planuoja platesnę ir intensyvesnę veiklą, kuri skatintų šalies fintech ekosistemos plėtrą ir atitiktų šio sektoriaus tendencijas. „Rockit“ šiuo metu išskiria tris pagrindines tendencijas

1. Dviženklė lietuviško fintech sektoriaus plėtra su Vilniumi priešakyje

Šiandien fintech sektoriuje Vilniuje dirba apie 2,4 tūkst. specialistų. Šįmet tai turėtų būti vienas iš sparčiausiai augančių sektorių, kuriame, nepaisant ekonominių sunkumų, tikimasi dviženklio darbo vietų augimo.

 Leidinio „Financial Times“ sudarytame perspektyvių fintech lokacijų reitinge Vilnius užima 2 vietą pagal veiklos sąnaudų efektyvumą. Šalies sostinė taip pat yra 4 vietoje pasauliniame 2020 m. Fintech indekse. Palanki reguliavimo aplinka, besiplečianti ekosistema ir aktyvi bendruomenė – tai pagrindiniai veiksniai, kurie turėtų užtikrinti lietuviško fintech sektoriaus sėkmę ateityje.

„Lietuva yra fintech valstybė, o Vilnius – fintech sostinė. Esame pirmi Europos Sąjungoje pagal licencijuotų fintech įmonių skaičių ir tai yra didžiulis pasiekimas per itin trumpą laikotarpį. Kai 2015 metais Vilniuje pradėjome aktyviau kalbėti apie fintech sektorių ir ėmėmės veiksmų, kad kuo daugiau tokių įmonių įsikurtų čia, nesitikėjome, kad po penkerių metų tapsime fintech lyderiais ir sau kelsime dar ambicingesnius tikslus. Džiaugiuosi, kad „Rockit“ yra visų šių teigiamų pokyčių priešakyje“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

„Rockit“ yra sukūręs Lietuvoje veikiančių fintech įmonių duomenų bazę, kurioje šiuo metu galima rasti 210 kompanijų, didžioji jų dalis įsikūrusios Vilniuje. Prognozuojama, kad per ateinančius metus šiame žemėlapyje turėtų atsirasti dar bent 30 šios srities naujokių.

2. Naujas startuolių ir bankų bendradarbiavimo etapas

Iki šiol fintech startuoliai dažniau buvo laikomi bankų konkurentais, bet tokia nuostata keičiasi. Pasak Dovilės Grigienės, „Swedbank“ Lietuvoje vadovės, per artimiausius metus startuolių ir bankų bendradarbiavimas siekiant klientams pasiūlyti novatoriškų produktų turėtų duoti daugiau apčiuopiamų rezultatų, nes visus vienija bendras tikslas –  geriau atliepti klientų poreikius.

„Skaitmeninės technologijos lemia didelį pokyčių tempą ir greitai kintančius vartotojų lūkesčius. Džiugu, kad fintech sritis Lietuvoje kartu su „Rockit“ bendruomene sparčiai auga, o šis augimas virsta naujomis ir aktualiomis idėjomis. Tikimės, kad šio bendradarbiavimo tarp banko ir startuolių dėka jau netolimoje ateityje galėsime kalbėti apie dar patogesnes finansines paslaugas“, – sako D. Grigienė.

„Swedbank“ šiandien suteikia galimybę pasinaudoti atvirosios bankininkystės sąsaja ir kartu su „Rockit“ nariais bei kitais fintech ekosistemos dalyviais testuoja idėjas ir plėtoja jungtinius sprendimus.

 3. Lietuviškų fintech kompanijų pasaulinio lygio inovatyvūs sprendimai

Pasak Š. Smalakytės, šiuo metu lietuviškos fintech kompanijos vysto pasaulio mastu konkurencingus sprendimus, apimančius didžiųjų duomenų, dirbtinio intelekto ar biometrinių priemonių sritis. Kelios didelį potencialą turinčios „Rockit“ narių plėtojamos idėjos:

  • Didžiųjų duomenų srityje „Peekdata.io“ plėtoja informacijos mainų tarp finansų rinkos dalyvių ir priežiūros institucijos sprendimą, už kurį yra laimėjusi Lietuvos Banko skelbtą „GovTech Lab“ iššūkį;
  • Startuolis „NEO Finance“, pelnęs Metų kompanijos paskolų, investicijų ir P2P srityje apdovanojimą, pirmasis Lietuvoje kredito reitingo skaičiavimui yra pasitelkęs dirbtinio intelekto technologiją;
  • Lietuvos metų fintech inovatoriais pripažinti „MANU Analytics“, analizuoja klientų elgseną pasitelkdami specialų dirbtinio intelekto algoritmą. Vartotojų elgsena tiriama analizuojant prisilietimus prie ekrano, rašymo greitį pildant internetinės paraiškos formos laukelius ir kitus susijusius aspektus. Tokia atlikta analizė leidžia finansų įmonėms realiu laiku sudaryti potencialių klientų profilius; 
  • Startuolis „Ondato“, neseniai pritraukęs apie 0,5 mln. eurų investiciją, plėtoja B2B sričiai skirtą kliento pažinimo sprendimą, kuris yra pagrįstas biometriniais duomenimis ir dirbtinio intelekto technologijomis.

Savo ruožtu „Rockit“ per ateinančius metus planuoja surengti apie 150 renginių ir į juos sukviesti daugiau kaip 10 tūkst. žmonių. Naujose šio centro erdvėse, kurios neseniai buvo išplėstos iki 800 kv. m, leis suorganizuoti dar dagiau bendruomenei skirtų renginių, projektų ir hakatonų, pristatyti naujų tvarių inovacijų skatinimo iniciatyvų. 

Mokėjimo paslaugų rinka sparčiai prisitaiko prie technologijų augimo ir šiuolaikinių vartotojų lūkesčių. Lietuviams jau įprastos bekontaktės mokėjimo kortelės, o nuo pernai, vietoje bekontaktės kortelės, užtenka ir išmaniojo telefono. Šiemet sulaukėme dar išradingesnio sprendimo – bekontakčių „Visa“ mokėjimo lipdukų, kurie gali būti prilipdyti prie bet kokio paviršiaus. Šią atsiskaitymo naujovę sukūrė ir šiuo metu bandymus atlieka Estijos finansinių technologijų startuolis „Wallester AS“.

Startuolis „Wallester AS“, bendradarbiaudamas su „Visa“ ir „Worldline“ kompanijomis, sutelkė dėmesį į lanksčius ir patogius mokėjimų sprendimus, kurie padeda verslininkams pagerinti klientų apsipirkinėjimo patirtį. Naują bekontaktę mokėjimo kortelę – lipduką, kurio plotis panašus į standartinės degtukų dėžutės, galima prilipdyti prie bet kokio paviršiaus. Mokėjimo lipdukai gali būti naudojami visuose „Visa“ sertifikuotuose bevieliuose mokėjimo terminaluose arba internete, kaip virtualios kortelės.

„Ši naujovė yra sukurta kartu su „Worldline Baltics“ – lyderiaujančia mokėjimų kompanija Lietuvoje ir Baltijoje. Iki balandžio „Wallester AS“ testuos mokėjimo lipdukus, kuriuos galima pritvirtinti prie bet kokio paviršiaus, pavyzdžiui, jūsų telefono. Jūsų dėvimi aksesuarai, tokie kaip apyrankės, taip pat gali tapti atsiskaitymo priemone. Mobilieji telefonai, kaip atskira mokėjimo priemonė, gali palengvinti jūsų atsiskaitymų patirtis, bet telefonai gali išsikrauti, todėl mokėjimo lipdukas ant telefono nugarėlės gali išgelbėti jūsų dieną”, - kalba „Wallester AS“ kompanijos vadovas Ahto Pärl.

Pasak kompanijos vadovo, atsiskaitant su bekontakčiu lipduku, kai atsiskaitymo suma nėra didesnė nei 25 eurai, nereikalaujama dviejų faktorių autentifikavimo, bet atsiskaitant didesnėmis sumomis gali būti taikomos papildomos saugumo priemonės.

„Pavyzdžiui, perkant prekes internetu, jūsų gali paprašyti patvirtinti mokėjimą SMS žinute, mobiliąja aplikacija ir taip toliau. Taip pat egzistuoja tokios naujovės, kaip biometrika – technologijos, kurios atpažįsta naudotojų biologinius duomenis. „Wallester AS“ siekia, kad tokio tipo technologijos taptų prieinamos Baltijos ir Šiaurės šalių atsiskaitymo kortelių tiekėjams, kad bankai ir panašios įstaigos  galėtų greitu metu jas pradėti išduoti“, - sako kompanijos vadovas.

Kompanijos atstovai teigia siekiantys savo verslo klientams suteikti patogias ir lanksčias paslaugas, įskaitant ir bekontakčius mokėjimus. Artimoje ateityje „Wallester AS“ planuoja dar labiau vystyti kuriamas technologijas ir  plėsti siūlomas paslaugas.

 „Džiaugiamės galėdami pristatyti bekontakčius atsiskaitymo lipdukus mūsų paslaugų platformoje. Manome, kad naujoviškos skaitmeninių mokėjimų technologijos ir toliau transformuos rinką bei ilgainiui pradės dominuoti atsiskaitant už paslaugas. Esame pasiryžę investuoti į kuriamų produktų plėtrą, įskaitant bekontaktes technologijas ir inovatyvias mokėjimų saugumo technologijas. Mūsų bendrovė ir toliau plėtos sprendimus, skirtus kintančiai rinkos paklausai ir vartotojų pageidavimams tenkinti“, - teigia kompanijos vadovas Ahto Pärl.

Apie „Wallester AS“

 „Wallester AS“ yra Europos finansinių technologijų kompanija, kuri šiuo metu teikia paslaugas Norvegijoje, Danijoje, Švedijoje, Suomijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Kompanijos tikslas – kurti skaitmenines atsiskaitymo platformas savo klientams. Kompanija teikia įmonėms white label tipo produktus (prekės ženklais nepažymėtus produktus, kuriuos lengvai galima pažymėti kitų rinkos dalyvių ženklais), skirtus elektroninėms mokėjimo operacijoms, pagrįstomis „Visa“ mokėjimo technologijomis. „Wallester AS“ inovatyvių paslaugų platforma garantuoja klientams rinkos reikalavimus atitinkančius, greitai pritaikomus produktus.

Lietuvos banko inovatyvios LBChain platformos kūrimo projektas sulaukė didelio susidomėjimo – bandomąją platformą ir savo produktą kartu su paslaugų teikėjais kurti panoro 21 FinTech įmonė iš Belgijos, Lenkijos, Lietuvos, Nyderlandų, Suomijos, Serbijos ir Švedijos.

Iš jų bus atrinkta iki šešių įmonių. „Matome, kad rinka palankiai ir entuziastingai sutinka Lietuvos banko iniciatyvą kurti su blokų grandinės technologija susijusias inovacijas. Tą liudija ir susirinkęs gausus norinčiųjų dalyvauti skaičius“, – sako Lietuvos banko LBChain projekto vadovas Andrius Adamonis.

LBChain projektas įgyvendinamas trimis etapais, dabar vyksta atranka į antrąjį. Kurios FinTech įmonės dalyvaus šiame projekto etape, paaiškės iki kovo vidurio. Kartu su pirmame etape atrinktais paslaugų teikėjais jos prisidės prie pačios LBChain platformos kūrimo ir kurs savo produkto prototipą.

Sukurtą platformą ir savo produktus FinTech įmonės vėliau išbandys su Lietuvos banko pasiūlyta testuotojų komanda.   

Įmonės, neatrinktos dalyvauti antrame etape, galės prisijungti prie LBChain testuotojų bendruomenės, kuri bandys kuriamą platformą. Jos taip pat galės registruotis į trečią etapą, kuris prasidės rugsėjo mėn. Šio etapo metu LBChain platformoje įmonės galės kurti ir testuoti savo produktus.  LBChain yra blokų grandinės technologija pagrįsta bandomoji technologinė platforma, sujungianti reguliacines ir technologijų konsultacijas.

Ji kuriama siekiant padėti Lietuvos ir tarptautinėms finansų bei FinTech įmonėms ir startuoliams įgyti naujų žinių, atlikti tyrimus, išbandyti ir pritaikyti blokų grandinės technologija pagrįstas paslaugas, siūlyti pažangias inovacijas vartotojams. LBChain ypatinga tuo, kad yra pirmoji tokio tipo platforma, kuriama finansų rinkos reguliuotojo (Lietuvos banko). 

Šiai idėjai įgyvendinti Lietuvos bankas pasitelkė paslaugų teikėjus, kuriuos pasirinko paskelbęs inovatyvų ikiprekybinio pirkimo konkursą. Pirmo etapo metu jie rengė platformos koncepciją bei techninius sprendimus, kuriuos įvertinus į antrą etapą buvo atrinkti 3 paslaugų teikėjai UAB „Deloitte verslo konsultacijos“, IBM Polska Sp. z.o.o. ir UAB „Tieto Lietuva“. 


Lietuvos banko teikimu Europos Centrinio Banko licenciją specializuoto banko veiklai vykdyti gavusi UAB „European Merchant“, planuojama, paslaugas pradės teikti 2019 metų birželį. Banko būstinę Vilniuje planuojama atidaryti 2019 m. sausį.

Puslapis 1 iš 3