Balandis 19, 2026

FinTech

„PAYSTRAX“ Fintech startuolis Lietuvoje įkurs naujų darbo vietų Vilniuje ir Klaipėdoje

Finansinių technologijų startuolis „PAYSTRAX“ šiais metais planuoja Lietuvoje priimti iki 75 naujų darbuotojų, o per artimiausius trejus metus net 150.

Plėtra planuojama abiejuose „PAYSTRAX“ Lietuvos biuruose – Vilniuje ir Klaipėdoje. Įmonė ketina stiprinti IT, finansų, rinkodaros, operacijų bei klientų valdymo ir įtraukimo funkcijas. Klaipėdoje „PAYSTRAX“ jau persikėlė į didesnes patalpas, o Vilniuje prie įmonės biuro verslo centre „Burės“ prijungtas papildomas antras aukštas.

„Lietuva nuo pat pradžių buvo labai svarbi „PAYSTRAX“. Čia esantys talentai, ekosistema ir darbo kultūra buvo lemiami veiksniai mūsų augimo kelionėje nuo pačių pirmųjų darbuotojų iki tarptautinio pripažinimo. Nauji plėtros planai atspindi mūsų pasitikėjimą Lietuva kaip tinkamiausia vieta kurti naujos kartos mokėjimų sprendimus“, – sako Johannes Ingi Kolbeinsson, „PAYSTRAX“ grupės generalinis direktorius ir vienas iš įkūrėjų.

Anot įmonės vadovų, svarbiausi faktoriai, lėmę sprendimą toliau plėsti veiklą Lietuvoje – aukšto lygio specialistai, puikūs jų anglų kalbos įgūdžiai ir darbštumas. „PAYSTRAX“ pabrėžia, kad darbuotojų dėmesingumas detalėms ir gebėjimas prisitaikyti yra ypač vertingi griežtai reguliuojamame mokėjimų sektoriuje.

„Drauge su augančia šalies fintech ekosistema ir stabilia verslo aplinka, šie veiksniai daro Lietuvą strategine, patikima vieta mūsų ilgalaikei plėtrai“, – teigia J. Kolbeinsson.

„Visa“ ir „Mastercard“ licencijas turinti „PAYSTRAX“ teikia mokėjimo apdorojimų paslaugas ir aptarnauja internetinius bei fizinius prekybininkus 24 EEE šalyse ir Jungtinėje Karalystėje. Įmonė nuolat kuria naujus produktus ir paslaugas, pavyzdžiui, papildomas e. prekybos platformų integracijas, prekybininkų portalą su realaus laiko verslo duomenų analitikos sistema, lėšų išmokėjimo į korteles galimybes (angl. Card payouts), atsiskaitymus stabilios vertės kriptovaliutomis (angl. stablecoin) ir mokėjimų tarpininkavimo programą (angl. Payment Facilitator), leidžiančią prekybos platformoms valdyti mokėjimų priėmimą dideliu mastu.

„Vis daugiau technologijų kuriame įmonės viduje, todėl mums reikia stiprių IT specialistų, tačiau investuojame ir į rinkodarą, klientų aptarnavimą bei atitiktį. Ieškome tiek patyrusių profesionalų, tiek ambicingų pradedančiųjų specialistų, norinčių augti fintech srityje. Hibridinis darbo modelis mums leidžia pritraukti talentus iš visos Lietuvos, o ne tik iš miestų, kuriuose veikia mūsų biurai“, – sako Monika Kareckaitė-Šiupinienė, „PAYSTRAX“ grupės personalo vadovė.

Lietuva yra didžiausias „PAYSTRAX“ tinklo centras – šiuo metu šalyje dirba maždaug 115 iš 150 bendrovės darbuotojų visame pasaulyje. 2024 m. bendrovė buvo pripažinta metų įmone „Lithuanian Fintech Awards“ apdovanojimuose, o įmonių katalogo „Rekvizitai.lt“ įtraukta tarp labiausiai patikimų Lietuvos įmonių.

Pasak ekonomikos ir inovacijų ministro Edvino Grikšo, nuolatinis „PAYSTRAX“ augimas Lietuvoje rodo, kad šalies fintech ekosistema sugeba padėti įmonėms augti nuo startuolio etapo iki tarptautinės plėtros:

„Lietuva sukūrė vieną dinamiškiausių fintech sektorių Europoje, o „PAYSTRAX“ parodo, kad įkūrėjai iš užsienio gali čia įsteigti pasauliniu mastu konkurencingus verslus. Įmonės sprendimas toliau plėstis tiek Vilniuje, tiek Klaipėdoje atitinka mūsų tikslą užtikrinti, kad didelės vertės investicijos ir darbo vietų kūrimas pasiektų ir kitus miestus, ne tik sostinę.“

Investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Elijus Čivilis mano, kad „PAYSTRAX“ kelias nuo dviejų įkūrėjų iki 150 darbuotojų turinčios bendrovės yra puikus Lietuvos investicinės aplinkos sėkmės pavyzdys.

„PAYSTRAX“ istorija – vienas nuosekliausių augimo scenarijų, kuriuos esame matę Lietuvos fintech sektoriuje: nuo įmonės įregistravimo iki pagrindinės būstinės įkūrimo, nuo kelių žmonių komandos iki daugiau nei šimto specialistų, nuo vieno biuro iki padalinių keliuose miestuose. Įmonės plėtra Vilniuje ir Klaipėdoje toliau įrodo, kad Lietuva siūlo talentus, infrastruktūrą ir verslo aplinką, reikalingus ambicingiems tarptautiniams fintech projektams“, – teigia jis.

„PAYSTRAX“ 2018 m. įkūrė du Islandijos mokėjimų pramonės veteranai – Johannes Ingi Kolbeinsson ir Gunnar Mar Gunnarsson. Šiandien įmonė turi biurus Vilniuje, Klaipėdoje, Londone, Lidse, Maltoje ir Reikjavike. Prieš pasirinkdami Lietuvą savo naujo verslo baze, įkūrėjai įsteigė „Kortathjonustan“ (vėliau – „KORTA PAY“) – vieną pirmųjų Islandijos mokėjimų bendrovių. „PAYSTRAX“ yra ES ir Jungtinėje Karalystėje licencijuota mokėjimo įstaiga.

FinTech

„Visa“ regione stiprina „fintech“ ekosistemą – startuoliai kviečiami teikti paraiškas „Visa Innovation Program Europe“ programai

Pasaulinė mokėjimų technologijų bendrovė „Visa“, bendradarbiaudama su „Tenity“, pristato „Visa Innovation Program Europe – Nordics & Baltics“ – į pilotinius projektus orientuotą bendradarbiavimo platformą, kuria siekiama spartinti „fintech“ sektoriaus augimą. Startuoliams bus suteikiama galimybė užmegzti ryšius su plačiu „Visa“ partnerių ir klientų tinklu, jungiančiu 200 šalių, bei naudotis „Visa“ technologijomis, resursais ir patirtimi.

„Didžiuojamės galėdami pristatyti „Visa Innovation Program Europe – Nordics & Baltics“ platformą. Šis regionas pasižymi verslumu ir skaitmeniniu pažangumu „fintech“ srityje. Atnešdami čia mūsų patikrintą inovacijų platformą, padedame startuoliams atrasti naujų galimybių plėstis, bendradarbiauti ir kurti mokėjimų ateitį tiek vietiniu, tiek pasauliniu mastu“, – sako Philipas Konopikas, „Visa“ Šiaurės ir Baltijos šalių regiono vadovas.

Iki šiol „Visa Innovation Program Europe“ padėjo 120 sėkmingų „fintech“ įmonių aštuoniose šalyse, atrinktų iš daugiau nei 1 200 paraiškų. Šiaurės ir Baltijos šalims šįkart skirta programa leis spartinti „fintech“ sektoriaus plėtrą šiame regione, skatinant startuolių ir „Visa“ pasaulinės ekosistemos bendradarbiavimą, kad inovatyvūs sprendimai rinką pasiektų greičiau ir efektyviau.

„Lietuva tapo vienu iš pagrindinių „fintech“ centrų Europoje, o ši programa šią poziciją dar labiau sustiprins. Sujungdami Lietuvos startuolius su „Visa“ pasauliniu tinklu ir patirtimi, galime paspartinti jų augimą ir paremti pažangiausių mokėjimų sprendimų kūrimą“, – sako Juris Paegle, „Visa“ Lietuvos padalinio vadovas.

„Visa Innovation Program Europe – Nordics & Baltics“ programa regiono „fintech“ įmonėms atvers naujas galimybes. Dalyviai galės naudotis „Visa“ API per „Visa Developer Platform“, pasiekti pasaulinius investicinius tinklus per „Tenity“ ir tyrinėti naujas rinkas. Programoje taip pat numatyta patyrusių pramonės ekspertų mentorystė bei bendradarbiavimo galimybės su regioniniais bankais bei finansų institucijomis.

Daugiau nei 160 „Visa Innovation Program“ partnerių ši programa suteikia galimybę pasinaudoti kruopščiai atrinkta inovatyvių „fintech“ įmonių baze ir užtikrinti tiesioginį kelią į naujus skaitmeninius sprendimus taupant laiką ir lėšas.

„Šios programos startas sutampa su itin sparčiu regiono „fintech“ sektoriaus augimu, kurį skatina gyvybinga startuolių bendruomenė ir naujos technologijos. Tai svarbus žingsnis, atnešantis „Visa“ patikrintą platformą į vieną iš dinamiškiausių Europos centrų. Ji skatins bendradarbiavimą, spartins inovacijas, leis atverti naujas augimo galimybes bei sustiprins regiono, kaip skaitmeninių finansų lyderio, poziciją pasaulyje. Džiaugiamės galėdami kartu su „Visa“ pristatyti šią iniciatyvą Šiaurės ir Baltijos šalims“, – sako Kaanas Akinas, „Tenity“ vykdomasis partneris ir komercijos vadovas.

Programa atvira visoms Šiaurės ir Baltijos šalių „fintech“ įmonėms, turinčioms stiprią rinkos poziciją. Paraiškos priimamos nuo spalio 6 d., o atrinkti dalyviai bus paskelbti gruodį.

Daugiau informacijos ir paraiškų teikimas: https://www.visainnovationprogram.com/nb/

FinTech

Naujas „fintech“ žaidėjas Lietuvoje – „payabl.“ pasirinko Vilnių plėtrai Baltijos šalyse ir Skandinavijoje

Europos elektroninių pinigų įstaiga (EMI) „payabl.“ steigia naują padalinį Vilniuje, kuris taps pagrindine įmonės veiklos baze Baltijos ir Šiaurės Europos šalyse. Šis žingsnis leis plėsti komandą, stiprinti paslaugų pasiūlą ir atliepti augančią verslų paklausą moderniems finansiniams sprendimams.

Rugsėjo 24 d., 2025. „payabl.“, Europos finansinių technologijų bendrovė, siūlanti mokėjimų sprendimus ir verslo sąskaitas įvairių sektorių įmonėms, atidaro padalinį Lietuvoje. Bendrovė jau kelerius metus telkė komandą Vilniuje, o dabar miestas tampa pagrindiniu plėtros centru Baltijos regione. Padaliniui vadovaus įmonės rinkodaros direktorė (CMO) Esfira Zaka.

„Lietuva – vienas dinamiškiausių finansinių technologijų centrų Europoje – čia veikia pažangi reguliacinė sistema, gausu aukštos kvalifikacijos specialistų, o verslo bendruomenė yra labai aktyvi., – sako E. Zaka. – Naujojo padalinio įsteigimas leis mums stiprinti komandą ir toliau plėtoti „payabl.one“ platformą, kuri vienoje vietoje sujungia visus el. prekybos žaidėjams ir paslaugų bei technologijų teikėjams reikalingus finansinius įrankius.“

Pastaraisiais metais įmonė stabiliai augo ir pristatatė naujus produktus: mokėjimo terminalus (2023 m.), daugiavaliutes verslo sąskaitas (2024 m.) ir virtualias mokėjimo korteles (2025 m.). Sukaupusi ilgametę patirtį elektroninės prekybos atsiskaitymų srityje ir pristatydama naujus produktus, bendrovė siekia dar labiau sustiprinti savo pozicijas Baltijos šalyse ir Skandinavijoje.

Strateginis centras regiono augimui

Lietuvoje šiuo metu veikia 282 finansinių technologijų įmonės, aptarnaujančios daugiau kaip 30 milijonų ES klientų ir įdarbinančios beveik 8 000 specialistų – dvigubai daugiau nei prieš penkerius metus. Lietuva taip pat pirmauja ES pagal išduotų mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų licencijų skaičių, todėl, „Invest Lithuania“ teigimu, šalis išlieka viena patraukliausių vietų Europoje finansinių technologijų plėtrai.

Baltijos šalys ir jas supančios rinkos yra vienos sparčiausiai augančių Europos Sąjungoje, o ypač išsiskiria technologijų, elektroninės prekybos ir mobilumo sektoriai. Tokios šalys kaip Švedija, Estija ir Lenkija taip pat pasižymi didelėmis investicijomis į skaitmeninę infrastruktūrą ir sparčiai augančiu naujos kartos įmonių skaičiumi.

„Lietuva turi visas sąlygas tapti mūsų įmonės veiklos baze Baltijos šalyse ir Šiaurės Europoje. Vilniaus, kaip regiono centro, vaidmenį sustiprina jo geografinė padėtis, draugiška aplinka verslui ir gausus technologijų talentų pasirinkimas. Būdama lietuvė, didžiuojuosi, kad mūsų įmonė dar labiau įsitvirtina čia, ir nekantrauju matyti mūsų komandos bei įmonės augimą šalyje“, – pridūrė „payabl.“ grupės generalinė direktorė Ugne Buracienė.

FinTech

Greta Ranonytė. 152 milijardai eurų – ne riba. Kiek dar gali augti „fintech“ Lietuvoje?

Prasidėjus bendrovių metinių finansinių rezultatų skelbimui, akivaizdu, jog Lietuvos „fintech“ sektorius didina pagreitį. Vien Lietuvos elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų (EPĮ ir MĮ) veiklos pajamos augo ketvirtadaliu, o mokėjimų operacijų suma pernai buvo trečdaliu didesnė negu per tą patį laikotarpį užpernai, pasiekdama įspūdingą 152 mlrd. eurų žymą.

2024 m. septynių Lietuvoje veikiančių specializuotų bankų paskolų portfelis pasiekė 577 mln. eurų (2023 – 454 mln. eurų), o bendras turtas sudarė apie 1,2 mlrd. eurų. (2023 – 831 mln. eurų).

Skaičiuojama, kad 2024 metais bendrai sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai finansavo apie 278 mln. eurų vertės projektų, 2023 metais – 204 mln. eurų. Apibendrinant, šių finansavimo paslaugų apimtys per metus išaugo daugiau negu trečdaliu.

Greta startuoliško įkarščio – augantis pelningumas

Gausėjantis būrys klientų, didesnė finansuojamų projektų vertė ir operacijų skaičius Lietuvos „fintech“ sektoriui siunčia žinią, kad tiek privatūs klientai, tiek verslas vis aktyviau renkasi specializuotus bankus, nes mato jų privalumus.

Didžiausiais EPĮ ir MĮ lokomotyvais buvo dešimt įstaigų, kurios gavo daugiau negu 60 proc. visų rinkos licencinių pajamų. EPĮ ir MĮ balansą į teigiamą pusę kreipė 49 įstaigos, uždirbusios iki 20 proc. pelno, 16 įstaigų, kurios generavo 20–50 proc. pelningumą ir trys čempionai, pasiekę didesnį negu 50 proc. pelningumą. Tad paties sektoriaus viduje vienos įstaigos gali lygiuotis į kitas ir mūsų asociacijoje dalytis gerosiomis praktikomis ir patirtimi.

Lietuvos banko duomenimis, bendrai pelningai dirbančių specializuotų bankų pelnas 2024 m. lyginant su 2023 m. išaugo 17 procentų.

Lietuvos „fintech“ pozicijos ES – tarp lyderių

Agentūra „Invest Lithuania“ suskaičiavo, kad praėjusių metų finiše Lietuvoje aktyviai veikė 282 „fintech“ paslaugų verslai. Daug tai ar mažai?

Pakankamai, kad Lietuva būtų didžiausias licencijuotų „fintech“ įmonių telkinys Europos Sąjungoje. 2,9 mln. gyventojų šalyje veikiančios įmonės aptarnauja daugiau negu 30 mln. klientų ES.

Kartu pažymėtina, jog Lietuva užėmė aukštą 9-ąją vietą pasaulyje tarp jurisdikcijų, turinčių mažiausią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką. „Fintech Hub LT“ asociacijos nariai sutaria, jog nuolat siūlant mokėjimo paslaugų naujovės rizikų valdymas išlieka prioritetas tvarios verslo plėtros planuose. Pernai atlikta asociacijos narių apklausa atskleidė, kad absoliuti dauguma tyrime dalyvavusių įmonių pastaruoju metu įdarbino daugiau už pinigų plovimo (angl. AML) atsakingų profesionalų, sustiprino komandų gebėjimus ir verslo atsparumą šioms rizikoms.

Talentams patrauklus ir ambicingas sektorius

Per pastaruosius metus įsitikinome, kokia didelė yra pasitikėjimo įtaka ir reputacijos vertė. Pirmiausia, tiek technologiškai, tiek kultūriškai pažangios įmonės lengviau pritraukia talentų. Per 5 pastaruosius metus darbuotojų skaičius „fintech“ įmonėse Lietuvoje išaugo du kartus ir iš viso pasiekė beveik 8 tūkstančius.

Skaičiuojama, kad vidutinis šių darbuotojų bruto darbo užmokestis gerokai viršija Lietuvos vidurkį ir vien „Fintech Hub LT“ asociacijai priklausančiose įmonėse siekia beveik 3900 eurų. Vidutiniškai vienoje įmonėje dirba 27 žmonės.

Dalis įmonių planuoja plėsti komandas, nes šiemet yra pasirengusios pasiekti dviženklį augimą. Spartaus augimo ambicijas išreiškia maždaug 3 iš 5 sektoriaus bendrovių. Ir kodėl gi ne? Juk nuo 2020 iki 2023 metų sektoriaus pajamos padidėjo net 3 kartus. Šiuo metu 36 proc. lietuvių naudojasi „fintech“ įmonių paslaugomis, tai parodė asociacijos „Fintech Hub LT“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.

Akivaizdu, kad Lietuvos „fintech“ kuria ir puikiai išnaudoja pasaulinio lygmens skaitmeninę infrastruktūrą, aktyviai plečia ekosistemą ir sugeba pritraukti aukštos kvalifikacijos talentų – net ir iš užsienio. Pakankamai aiškus ir apibrėžtas reguliavimas bei sklandi prieiga prie ES rinkos taip pat yra mūsų šalies privalumai. Tad tik ambicijų klausimas, kiek galime išauginti savo šalies svorį pasaulinėje „fintech“ rinkoje, kuri globaliai per penkerius artimiausius metus pasieks 1,5 trln. eurų. Atsižvelgiant į pasaulinį augimo pagreitį, Lietuvoje veikiančių įmonių pajamos per tą patį laikotarpį galėtų pasiekti 7,7 mlrd. eurų. Taigi, šioje kelionėje laukia dar didesnės apsukos ir greitis.

Greta Ranonytė, „Fintech Hub LT“ asociacijos vadovė

FinTech

Didžiausia Baltijos šalyse „fintech“ konferencija: Vilniuje susitinka finansinių technologijų lyderiai iš 30 pasaulio šalių

Balandžio 3 d. Vilniaus rotušėje renkasi „fintech“ lyderiai iš viso pasaulio. Vyksta finansinių technologijų sektoriaus konferencija „Baltic Fintech Days“. Daugiau nei 1 000 dalyvių iš viso pasaulio – nuo Šiaurės ir Baltijos šalių iki Pietų Korėjos, Singapūro, Jungtinės Karalystės bei Lenkijos – renkasi aptarti svarbiausių „fintech“ sektoriaus tendencijų, inovacijų ir ateities vizijų, rašoma finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centro „Rockit“ pranešime žiniasklaidai.

„Baltic Fintech Days 2025“ – unikalus projektas, kurį organizuoja finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centras„Rockit“ ir „Nordic Fintech Magazine“ – didžiausia Skandinavijoje veikianti „fintech“ naujienų ir renginių medijų platforma, bendradarbiaujanti su net aštuoniomis rinkomis ir ekosistemomis Šiaurės ir Baltijos regione.

Šiais metais bendram ir svarbiam tikslui susivienijo ne tik trijų Baltijos šalių „fintech“ bendruomenės ir asociacijos, bet ir institucijos: „Finance Estonia“ asociacija, „Latvian Fintech Association“, „Nordic Fintech Magazine“ media platforma ir „Rockit“. Anot organizatorių, tai simbolizuoja naują regioninio bendradarbiavimo etapą, kuriame Baltijos šalys tampa ne tik inovacijų kūrėjomis, bet ir aktyviomis tarptautinių finansinių sprendimų formuotojomis.

Naujausiais duomenimis, Baltijos šalių „fintech“ sektoriuje veikia beveik 700 įmonių, kuriose dirba apie 14 tūkst.darbuotojų. Šie skaičiai tik patvirtina, kad Baltijos šalys ne tik aktyviai kuria finansų inovacijas, bet ir tampa svarbiu tašku pasauliniame technologijų ir finansų žemėlapyje.

Rekordinis turinys ir pirmą kartą – svečiai iš Azijos

Šių metų konferencijoje – net 3 scenos, 3000 minučių turinio, daugiau nei 120 pranešėjų, 70 diskusijų ir sesijų, atstovaujančių apie 300 įmonių. Pirmą kartą renginyje dalyvaus kalbėtojai ir delegacijos iš Azijos – Pietų Korėjos ir Singapūro.

Tarp jų – Reuben Lim, Singapūro „fintech“ asociacijos vadovas, Taeyong Lee, Korėjos „fintech“ centro atstovas ir Sung Kyun Son iš Pietų Korėjos „fintech“ centro, kurių atvykimas ženklina naują bendradarbiavimo etapą tarp Baltijos ir Azijos finansinių technologijų ekosistemų.

„Tai – kur kas daugiau nei konferencija“, – apie „Baltic Fintech Days“ sako „Rockit“ vadovė Lina Žemaitytė-Kirkman. „Kartu su partneriais iš „Nordic Fintech Magazine“ ėmėmės iššūkio suvienyti trijų Baltijos šalių „fintech“ ekosistemas. Ši iniciatyva parodė, kiek daug potencialo slypi mūsų regione, kiek daug ryžto turime žygiuoti į priekį ir tapti „fintech“ traukos centru pasaulyje. Tai labai stiprus signalas tarptautinei „fintech“ bendruomenei.“

Anot jos, šiandien „Rockit“ yra vienas iš pagrindinių „fintech“ ekosistemos variklių Lietuvoje. „Esame ne tik fizinė erdvė, bet ir gyva bendruomenė, jungianti inovatorius, idėjas ir rinkas. Didžiuojamės, kad tiek partneriai, tiek bendruomenės nariai mumis pasitiki, palaiko ir prisideda prie šios misijos.“

Aktualiausios temos ir 3000 minučių turinio

Šių metų programos temos atspindi svarbiausias finansų sektoriaus transformacijas: bus nagrinėjami finansų prieinamumo, pinigų plovimo prevencijos, duomenų valdymo ir dirbtinio intelekto taikymo klausimai.

Anot organizatorių, dalyviai dalinsis įžvalgomis ir patirtimi, kaip dirbtinis intelektas leidžia kurti vartotojui pritaikytas paslaugas ir kaip pačios paslaugos tampa integruotos į kitas industrijas, o duomenys ir sprendimai sklandžiai juda tarp sektorių ir šalių. Iš viso konferencijoje suplanuota daugiau nei 3 000 minučių turinio – nuo strateginių įžvalgų iki diskusijų bei inovatyvių sprendimų pristatymų.

„Neabejotinai viena svarbiausių „fintech“ temų – kibernetinis saugumas. Finansinių paslaugų ekosistema neišvengiamai susiduria su vis išmanesnėmis grėsmėmis – nuo kibernetinių atakų iki sudėtingų finansinių sukčiavimų schemų. Todėl šiandien ypač svarbu kalbėti apie tai, kaip pažangūs sprendimai keičia požiūrį, leidžia ne tik greitai reaguoti, bet ir numatyti pavojus. Išmanesnės grėsmės reikalauja išmanesnių saugumo užtikrinimo priemonių“, – teigia viena iš panelinės diskusijos dalyvių Žygeda Augonė, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.

Konferencijos dalyvius pasveikins Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.