Fintech

Gruodis 01, 2023

FinTech

Ekspertai išskyrė 4 priežastis, kodėl Lietuva yra pasiruošusi tapti Europos „Fintech“ centru

„Per artimiausius penkerius metus norime tapti tarptautiniu mastu pripažįstamu aukštos pridėtinės vertės Europos finansinių technologijų („Fintech“) centru“, – teigia Lietuvos Respublikos finansų viceministrė Vaida Markevičienė. Šiandien Kauno technologijos universitete įvykusioje diskusijoje „Fintech“ sektorius: inovacijų ir talentų perspektyvos“ dalyvavę ekspertai pateikė 4 priežastis, kodėl Lietuva jau dabar yra verta būti Europoje pripažinta „Fintech“ sektoriaus lydere.

1. Praeities nuopelnai „Fintech“

„Pastaraisiais metais Lietuva patyrė išskirtinį „Fintech“ sektoriaus augimą. Nuosekliai stiprėja licencijuotų įmonių segmentas, buvo plėtojamos inovatyvios finansinės technologijos ir įgyvendinami modernūs finansiniai sprendimai“, – įžvalgomis dalijosi 2023-2028 m. „Fintech“ sektoriaus plėtros gaires pristačiusi V. Markevičienė.

Anot viceministrės, šalies sėkmė šiame sektoriuje jau yra pripažįstama ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu: „Lietuva – viena patraukliausių „Fintech“ jurisdikcijų Europos Sąjungoje. „Invest Lithuania“ duomenimis šiuo metu „Fintech“ sektorių šalyje sudaro 263 įmonės, kuriose dirba per 7000 darbuotojų, kurių pajėgomis paslaugos teikiamos net 25 mln. klientų visoje Europos sąjungoje“.

Ekspertai pastebi, kad Lietuva pritraukia vis daugiau „Fintech“ įmonių, startuolių, verslininkų ir tokiu būdu kuria gyvybingą finansinių technologijų ekosistemą.

„Lietuvos „Fintech“ įmonės aktyviai bendradarbiauja tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu. Prie šio sektoriaus augimo prisidėjo bendradarbiavimas su tradicinėmis finansų institucijomis, taip pat su pasauliniais „Fintech“ žaidėjais“, – komentuoja finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centro „Rockit“ vadovė Lina Žemaitytė-Kirkman.

Kauno technologijos universiteto (KTU) MGMF Matematinio modeliavimo katedros docentas Audrius Kabašinskas priduria, jog Lietuvos reguliavimo aplinka yra palanki „Fintech“ plėtrai: „Šalyje įdiegta reguliavimo sistema, leidžianti „Fintech“ įmonėms išbandyti naujoves kontroliuojamoje aplinkoje“.

2. Rizikų valdymas ir reguliavimo skaidrumas

Anot diskusijoje dalyvavusių ekspertų, rizikų valdymas ir tinkamas sektoriaus reguliavimas bei skaidrumas yra esminė sėkmingo „Fintech“ sektoriaus vystymosi dalis.

A. Kabašinskas teigia: „Partneriai iš užsienio tyrimų institucijų pastebi, kad lyginant su kitomis Europos sąjungos šalimis, Lietuva yra stipriai išsiveržusi į prieki. Tačiau negalime užmigti ant laurų, nes tobulėjant technologijoms sudėtingėja ir sektoriaus reguliavimas. Svarbu, jog reglamentavimas išliktų neutralus technologijų atžvilgiu. Verta paminėti Lietuvoje įkurtą pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrą, kuris puikiai prisideda, kad būtų formuojamos bendros pozicijos ir praktikos kovojant su finansinių nusikaltimų grėsmėmis“.

Docentas priduria, kad daug žinių finansinių rinkų rizikų valdyme ateina iš nuolat atliekamų tyrimų: „Bendradarbiaujant su užsienio universitetais iš visų Europos šalių neseniai baigėme projektą, skirtą padėti finansinių rinkų reguliuotojams pasirengti iškylantiems naujiems iššūkiams, kurių padaugėjo dėl staigaus technologinio proveržio. Mokslinių tyrimų dėka esame visų grėsmių priešakyje“.

Finansų viceministrė V. Markevičienė pabrėžė, kad 2023-2028 m. finansinių technologijų sektoriaus plėtros gairėse numatyta daug dėmesio skirti būtent rizikų valdymui.

„Numatytas reguliavimo reikalavimų aiškumo didinimas ir stiprinimas, siekiant užtikrinti, kad įmonės veiktų atvirai, etiškai ir saugiai, o tai padidintų sektoriaus patikimumą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Apibrėžtos ir priemonės, skirtos rizikoms valdyti, tokioms kaip pinigų plovimo, teroristų finansavimo, kibernetinio saugumo ir kt.”, – teigė V. Markevičienė.

„Įmonės, veikiančios finansinių paslaugų sektoriuje, kuriame svarbiausias stabilumas ir saugumas, privalo užtikrinti efektyvų rizikų valdymą. Šis aspektas yra labai svarbus norint pritraukti investuotojus, klientus, partnerius“, – pastebi L. Žemaitytė-Kirkman.

3. Valstybės institucijų ir verslo ryšys

Anot L. Žemaitytės-Kirkman, „Fintech“ plėtrai įtakos turi ir tai, kad verslo organizacijos, valstybės institucijos ir švietimo įstaigos kartu sudaro stiprią bendrais principais veikiančią ekosistemą.

„Džiaugiuosi, kad ateinančių penkerių metų finansinių technologijų sektoriaus plėtros gairės buvo sudarytos visų šalių bendru nutarimu: Finansų ministerijos, Lietuvos banko ir „Fintech“ bendruomenės. Kartu memorandume numatoma, kad bendromis jėgomis net 26 suinteresuotos šalys – valstybinės institucijos, rinkos dalyviai, viešosios įstaigos sieks pagrindinio gairėse numatyto tikslo – tapti „Fintech“ rinkos lydere Europoje“, – teigia L. Žemaitytė-Kirkman.

Ekspertas A. Kabašinskas pastebi: „Fintech“ sektoriaus ir valstybės institucijų, aukštojo mokslo įstaigų ir tyrimų institucijų bendradarbiavimas yra būtinas kuriant palankią aplinką, skatinančią inovacijas, užtikrinančią skaidrumą, apsaugančią vartotojus ir prisidedančią prie ekonomikos augimo. Subalansuotas požiūris padeda sukurti sinergiją tarp inovacijų skatinimo ir būtinų reguliavimo apsaugos priemonių“.

4. Perspektyvių talentų ugdymas

Visgi svarbu suprasti, kad finansinių technologijų rinkai gyvybiškai svarbus aukštos kvalifikacijos talentų kiekis – sektoriaus plėtra augina naujų darbo vietų skaičių, o tai kartu kuria ir naujų kompetencijų poreikį.

„2020-2021 m. duomenys rodo, kad daugėja jaunų specialistų, besirenkančių informacines komunikacines technologijas. Bendradarbiaudami su aukštojo mokslo įstaigomis siekiame kurti ir įgyvendinti programas, kursus, skirtus „Fintech“ reikalingiems specialistams rengti“, – teigia V. Markevičienė.

Ekspertai pastebi, kad milžiniška sektoriaus dinamika ir nuolatinės inovacijos reikalauja nuolatinių ekspertų žinių atnaujinimų, kvalifikacijos kėlimo mokymų.

Docentas A. Kabašinskas teigia: „Labai svarbu, kad universitetai reaguoja į pokyčius rinkoje ir siūlo naujoves jaunajai kartai, stengiasi kurti programas kurios būtų iš tiesų naudingos ir orientuotos į ateities įgūdžius“.

„Kaip ir ko gero kiekvieną sektorių, taip ir finansinių technologijų sritį gerokai pakoregavo dirbtinio intelekto valdomų įrankių atsiradimas ir „Blockchain“ technologijos. Dabar į technologijas orientuotos studijų programos būtent ir leidžia studentui įgyti naujausių profesinių „Fintech“ sistemos žinių. “, – dėsto A. Kabašinskas.

FinTech

„Nuvei“ vadovas Lietuvoje J. Kaminskas: Lietuva turi išskirtinę „fintech“ ekosistemą

Užsienyje dažnai galima išgirsti, kad Lietuva yra Europos Sąjungos (ES) finansinių technologijų centras. Mūsų šalis pagal elektroninių pinigų įstaigų skaičių yra lyderė ES.VšĮ „Investuok Lietuvoje” duomenimis, Lietuvoje 2022 m. pabaigoje buvo 263 „fintech“ bendrovės, įskaitant licencijuotas ir nelicencijuotas finansinių technologijų įstaigas. Pernai mūsų šalyje įsikūrusios finansų įstaigos mokėjimo paslaugas teikė 25 mln. klientų visoje Europos Sąjungoje. Lietuvoje sparčiai augantis „fintech“ sektorius vis dažniau sulaukia ir tarptautinių finansinių technologijų įmonių dėmesio. Pavyzdžiui, 2022 m. į Lietuvą įžengė „fintech“ gigantas „Nuvei“, veiklą vykdantis visuose pasaulio kontinentuose kaip mokėjimų partneris verslui.

„Nuvei“ Lietuvos padalinio vadovas Juozas Kaminskas sako, kad tokios didelės įmonės padalinio atsiradimas Lietuvoje sukūrė gerai apmokamų darbo vietų, naujų paslaugų verslui. Vilniuje dirbanti „Nuvei“ komanda kuria tarptautinius produktus, kurie palengvina ir pagreitina verslo organizacijų plėtrą suteikdama verslui visus reikiamus mokėjimo kanalus, priemones pasiekti vartotojus visame pasaulyje lengvai ir greitai.

Anot didžiausios Baltijos šalyje licencijuotas finansinių technologijų įmones Lietuvoje vienijančios asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovės Gretos Ranonytės, tarptautinės įmonės „Nuvei“ atėjimas įrodo, kad Lietuvoje sudarytos geros sąlygos ambicingų „fintech“ bendrovių augimui, lietuvių specialistų žinios yra itin vertinamos ir reikalingos tarptautinėms įmonėms.

„Nuvei“ – Toronto ir Niujorko „Nasdaq“ biržoje listinguojama finansų grupė

Kanadietiškų šaknų turinti grupė šiemet atšventė 20 metų gimtadienį. Greičiausiai ji pradėjo augti ir plėstis prieš kelerius metus, kai ėmė aktyviau įsigyti verslus įvairiuose pasaulio regionuose, praplečiant verslo klientų segmentus bei užtikrinant geresnius lokalizuotų mokėjimo sprendimus partneriams. Šiemet „Nuvei“ grupė artėja prie 200 mlrd. JAV dolerių metinės apyvartos pasauliniu mastu, bei 1,1 mlrd. metinių pajamų. Skaičiuojama, kad grupės akcijų vertė yra per 2 mlrd. JAV dolerių.

Lietuvoje bendrovė turi elektroninių pinigų įstaigos licenciją. Pagal mokėjimų apimtis ar jų vertę, „Nuvei“ yra viena iš didžiausių elektroninių pinigų įstaigų Lietuvoje.

„Nuvei“ grupė vystė dvi produktų linijas: mokėjimo kortelių apdorojimą globaliu mastu bei alternatyvius mokėjimo metodus. Dabar „Nuvei“ siūlo ir mokėjimo sąskaitas, bei kortelių leidybą. Už tai atsakingas tapo Lietuvos padalinys. Mes atidarome verslo sąskaitas, teikiame SEPA, SEPA Instant, SWIFT mokėjimus, taip pat, siūlome atvirąją bankininkystę (angl. Open banking) bei leidžiame korteles verslui. Pirma rinka, kurioje pradėjome siūlyti ir toliau sėkmingai vystome šiuos produktus – Europa. Vėliau planuojame produktus plėsti globaliai. Šiuo metu grupėje dalinamės atsakomybėmis pasauliniu mastu, o Lietuva išlieka strategiškai svarbi šių paslaugų tiekimui“, – teigia Juozas Kaminskas.

„Nuvei“ Lietuvoje dirba 100 darbuotojų. Skaičiuojama, kad vidutinis atlyginimas yra 4 774 eurų.

Kuo Lietuva traukia tarptautines „fintech“ įmones

Kaip teigia J. Kaminskas, Lietuvoje susiklostė ypatingai gera ekosistema „fintech“ įmonėms. Pirmiausia – reguliacinė bazė, kuri aiškiai pristatoma ir suprantama. Antras labai svarbus aspektas – lanksti prieiga prie EU mokėjimo sistemos SEPA. Lietuvos banko „CentroLink“ produktas leidžia gana lengvai integruotis naujai licencijuotoms įmonėms, bei pradėti teikti mokėjimus eurais. Kitos šalys tokių įrankių ar tokio lengvo prisijungimo prie SEPA sistemos neturi ir kreipiasi netgi į „CentroLink“ komandą, ar turi rinktis kitus komercinius bankus, kaip tarpininkus. Trečias svarbus dalykas – bendruomenė, kuri jau yra susiformavusi. Joje dalijamasi žiniomis ir patirtimi Lietuvos bei globaliniu mastu.

FinTech

Finansų ministerija brėžia Lietuvos „Fintech“ gaires: tikslas – tapti šio sektoriaus lyderiais Europoje

Lietuvos finansinių technologijų („Fintech“) sektoriaus vystymasis per artimiausius penkerius metus turėtų įgauti dar didesnį pagreitį, o galutinis tikslas yra tapti tarptautiniu mastu pripažįstamu aukštos pridėtinės vertės Europos „Fintech“ centru. Tai numatyta 2023–2028 m. Lietuvos „Fintech“ sektoriaus plėtros gairėse, kurias su partneriais parengė ir šiandien pristatė Finansų ministerija.

Renginyje Finansų ministerijos, Lietuvos banko, VšĮ „Investuok Lietuvoje“, VšĮ „GO Vilnius“, „Rockit“, BCCS klasterio, asociacijos „Fintech Hub LT“ ir asociacijos „Infobalt“ atstovai pasirašė Memorandumą dėl 2023–2028 metų finansinių technologijų sektoriaus plėtros Lietuvoje veiksmų plano vykdymo. Memorandumas numato, kad bendromis pastangomis valstybės institucijos ir rinkos dalyviai sieks gairėse užsibrėžto pagrindinio tikslo.

„Per pastaruosius šešerius metus šalyje pasiekėme tikrą „Fintech“ sektoriaus proveržį, o šio sektoriaus tolesnė kokybinė plėtra yra vienas iš mūsų prioritetų. Todėl siekiame ne tik stiprinti Lietuvos kaip regioninio finansinių technologijų centro poziciją, bet keliame tikslą, kad mūsų šalis būtų visuotinai pripažįstama kaip Europos aukštos pridėtinės vertės „Fintech“ centras. Kartu su partneriais parengtos šio sektoriaus plėtros gairės numato esminius darbus, reikalingus šio tikslo įgyvendinimui“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Pasak ministrės, sėkmingai ir tvariai sektoriaus plėtrai svarbu užtikrinti kokybinę sektoriaus plėtrą, kompetencijų ir talentų ugdymą bei rizikų valdymą ir didėjančią įmonių brandą. Taip pat bus siekiama į Lietuvą pritraukti inovatyvius sprendimus siūlančias įmones bei didinti Lietuvos, kaip jurisdikcijos, žinomumą.

Skatinant kokybinę sektoriaus plėtrą Finansų ministerija išanalizuos įmonėms kylančias kapitalo pritraukimo problemas (ypač vėlesnėse įmonių augimo stadijose) ir, esant poreikiui, pasiūlys galimus sprendimo būdus – pavyzdžiui, pritraukiant tarptautinius investuotojus, didinant INVEGOS paramos verslui priemonių apimtį ar geriau išnaudojant Europos Sąjungos ir kitų fondų teikiamas galimybes.

Finansinių technologijų rinkai yra gyvybiškai svarbus pakankamas aukštos kvalifikacijos talentų kiekis. Todėl ketinama stiprinti bendradarbiavimą su aukštojo mokslo įstaigomis, kurių nemaža dalis jau inicijavo programas ar kursus, skirtus „Fintech“ reikalingiems specialistams rengti – tai leistų išlaikyti stabilų ir tvarų sektoriaus augimą ateityje sumažinant profesionalių darbuotojų trūkumo tikimybę.

Siekiant geriau valdyti galimas „Fintech“ rizikas, bus daugiau dėmesio skiriama mokymams, konsultacijoms – tai padidins reguliavimo reikalavimų aiškumą ir įmonių brandą. Taip pat numatoma stiprinti kylančių rizikų – pinigų plovimo, teroristų finansavimo, kibernetinio sukčiavimo ir kitų – valdymą bei gerinti valstybės institucijų bendradarbiavimą ir informacijos keitimąsi.

Viena didžiausių Lietuvos stiprybių – artimas ir atviras valstybės institucijų bei rinkos dalyvių bendradarbiavimas sprendžiant kylančias problemas ir siekiant užsibrėžtų tikslų. Pakartoti šią Lietuvos sėkmės istoriją kitoms šalims bus sunku – tai rodo ir Finansų ministerijos parengtas penkerių metų „Fintech“ plėtros Lietuvoje veiksmų planas, kurį sudaro 59 priemonės ir kurias įgyvendins net 26 suinteresuotos šalys – valstybės institucijos, viešosios įstaigos ir asociacijos.

„Gairių ir jų įgyvendinimo plano parengimas bei derinimas subūrė geriausius šalies ekspertus, rinkos ir Lietuvos institucijų atstovus, o bendro darbo rezultatas – dokumentas, kuris brėžia ilgalaikius nacionalinius ir tarptautinius tikslus visam sektoriui“, – sako G. Skaistė.

Artimiausių penkerių metų „Fintech“ sektoriaus plėtros Lietuvoje gairės yra svarbios finansinių technologijų ekosistemos plėtrai bei licencijuotiems dalyviams, technologinėms įmonėms, viešojo sektoriaus institucijoms ir daugeliui kitų.

FinTech

Išanalizavo Lietuvos startuolius: kokiose srityse ir sektoriuose veikia

Atlikus išsamų Lietuvos startuolių sektoriaus tyrimą paaiškėjo, kad didžioji dalis startuolių savo veiklą vykdo verslui skirtos programinės įrangos, finansinių technologijų ir sveikatingumo srityse. Nuo šiol visa pagrindinė informacija apie Lietuvos startuolius pasiekiama atnaujintoje Lietuvos startuolių duomenų bazėje.

Inovacijų agentūros skyriaus „Startup Lithuania“ ir startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ bendra iniciatyva, nuo šiol bus galima realiu laiku sekti Lietuvoje veikiančių startuolių augimą – tiek individualiai, kadangi nuo šiol kiekvienas Lietuvos startuolis turi savo profilį su svarbiausia veiklos informacija, pritrauktų investicijų skaičiumi ir laisvomis darbo vietomis, tiek filtruoti ir nagrinėti startuolius pagal industriją, kuriose jie veikia, verslo modelį.

Remiantis naujausiais duomenimis, šiandien Lietuvoje aktyviai veikia per 850 startuolių. Maždaug du trečdaliai jų vadovaujasi verslas verslui (B2B) modeliu, apie trečdalis – verslas klientui (B2C), iki 5 proc. produktus ar paslaugas siūlo vyriausybei, viešajam sektoriui (B2G).

Informacija apie investicinę startuolių aplinką nurodoma remiantis Ventury.app duomenimis. Šiemet į startuolius Baltijos šalyse iš viso jau investuota per 100 mln. eurų: Estijoje – 47 mln. eurų, Lietuvoje – 34 mln. eurų, o Latvijoje – 28 mln. eurų.

TOP 5 industrijos, kuriose aktyviausiai veikia Lietuvos startuoliai:

Verslui skirta programinė įranga (Business Software), 25 proc.
Finansų technologijos (FinTech), 14 proc.
Sveikatingumas (HealthTech, Life sciences & Wellness), 10 proc.
Gamyba ir pramonė (Advanced Manufacturing & Industry), 7 proc.
Reklama ir kūryba (AdTech & Creative Tech), 6,5 proc.

„Kurdami vieningą ir išsamią Lietuvos startuolių duomenų bazę, siekiame pažinti mūsų šalies startuolius, jausti nuolat augančios startuolių ekosistemos pulsą.

Tik rinkdami tokius duomenis galime kokybiškai analizuoti sektoriaus situaciją – tai ne tik padeda identifikuoti ekosistemos problemas bei galimybes, bet taip pat leidžia geriau pristatyti ir reprezentuoti ekosistemos potencialą užsienyje, patekti į tarptautinius reitingus ar apžvalgas“, – teigia Inovacijų agentūros skyriaus „Startup Lithuania“ vadovė Roberta Rudokienė.

Startuolius vienijančios asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Inga Langaitė pastebi, kad tendencijos Lietuvoje pernelyg nesiskiria nuo vyraujančių pasaulyje – tai rodo visos mūsų šalies startuolių ekosistemos brandą ir patvirtina galimybes dar stipriau augti.

„Lietuvos startuoliai kuriasi ir veiklą vykdo perspektyviose industrijose, orientuojasi į globalią rinką, tvarų verslo modelį, geriausius talentus ir skaidrumą, turi aukštas ambicijas. Esame gerame kelyje, reikia tik šiek tiek laiko naujoms sėkmės istorijoms gimti“, – sako I. Langaitė.

2023 m. I ketv. duomenimis, Lietuvos startuoliai šalies biudžetą jau papildė 83 mln. eurų, sektoriuje dirba 17,5 tūkst. darbuotojų, vidutiniškai gaunančių 3,7 tūkst. eurų atlyginimą. Šiuo metu startuoliai ieško per 500 darbuotojų – IT, kibernetinio saugumo, produktų, pardavimų, marketingo, žmogiškųjų išteklių, klientų aptarnavimo specialistų ir vadovų.

FinTech

Tarptautinėje fintech konferencijoje – dėmesys tvariems finansams ir kelios dešimtys startuolių iš Lietuvos

Birželio 6–8 d. Nyderlandų sostinėje Amsterdame vyksta didžiausias Europoje fintech industrijos renginys – konferencija „Money 20/20 Europe 2023“. Konferencijoje, kuri, skaičiuojama, sutraukė per 7,5 tūkst. dalyvių iš viso regiono, daug dėmesio skiriama finansiniam tvarumui, finansų rinkos stiprinimui ir naujiems reguliaciniams iššūkiams.

Viename svarbiausių fintech renginių pasaulyje Lietuvai atstovauja VšĮ „Investuok Lietuvoje“, didžiausia, fintech įmones vienijanti bendruomenė „ROCKIT“, startuolis „Ondato“, skaitmeninis bankas „EMBank“ ir kt. Šiemet šalies delegaciją sudaro daugiau nei 50 įmonių ir organizacijų, kurias renginio svečiai galės išvysti apsilankę ryškiame Lietuvos stende.

Siekiama dar labiau išryškinti Lietuvos patrauklumą

Pasak vienos iš „Money 20/20“ dalyvių, asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovės Vaivos Amulės, Lietuva jau dabar yra matoma kaip ryški fintech inovacijų kryptis, pritraukianti įvairių fintech įmonių iš viso pasaulio dėmesį.

„Mūsų bendradarbiavimo ekosistema puoselėja dalijimosi žiniomis, bendradarbiavimo ir augimo dvasią, ir dėl to Lietuvos fintech sektorius pasiekė puikių laimėjimų. Šiame pasaulinio lygio renginyje dalyvaujančios šalies įmonės siekia atrasti naujų partnerių, investuotojų ir klientų, taip pat įgyti pačių naujausių žinių bei atkurti ryšius su senais partneriais. Tokie renginiai – galimybė parodyti dinamišką Lietuvos fintech kraštovaizdį ir įtvirtinti mūsų, kaip lyderiaujančio fintech centro Europoje, poziciją“, – teigia V. Amulė.

Lietuva garsėja pasiekimais kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityse, pažangia skaitmeninių technologijų pramone ir atitikties ekosistema šalyje, taip pat nacionaline reguliavimo patirtimi finansų sektoriuje.

Šalies sostinė Vilnius jau kelerius metus iš eilės pripažįstamas didžiausiu fintech centru Europoje pagal Europos Sąjungos (ES) licencijuotų įmonių skaičių bei daugiau nei 7 tūkst. specialistų, dirbančių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo srityje. Kitas sostinės žingsnis – tapti naujaisiais ES Kovos su pinigų plovimu institucijos (angl. Anti-Money Laundering Authority) namais.

Lietuva – svajonių namai fintech bendrovėms

Šalies patrauklumus vardija ir Lietuvos banko Finansų rinkos plėtros vadovas Lukas Jakubonis: „Turint platų užsakomųjų paslaugų spektrą, viską, ko reikia verslo plėtrai, pas mus besikuriančios fintech įmonės ras po ranka. Be to, pats rinkos reguliavimo procesas – nesudėtingas ir lengvai valdomas. Tad, jei svajojama sukurti savo fintech įmonę ar plėstis Europoje, Lietuva – puiki vieta tam įgyvendinti.“

Pasak nuotolinio klientų atpažinimo technologijų bendrovės „Ondato“ bendraįkūrėjo ir vadovo Liudo Kanapienio, Lietuvos, kaip Europos „fintech hub“ vardas, pastebimai ryškėja pasaulinėse rinkose. Vis daugiau fintech įmonių iš Lietuvos plečiasi į užsienį, ir taip didina šalies rinkos žinomumą.

„Apskritai, pati fintech rinka darosi brandesnė, o naudojami ir sukurti technologiniai sprendimai yra vis pažangesni tiek tradicinių finansų, tiek kriptovaliutų srityje. Todėl į joje veikiančius žaidėjus kur kas daugiau dėmesio atkreipia stambesni prekių ženklai, į juos palankiau žvelgia užsienio rinkos.

Be abejonės, reikia suprasti ir dabartinę makroekonominę situaciją: karas Europoje, sulėtėjęs investavimas į startuolius, fintech sektorių taip pat skatina elgtis apdairiau ir protingai planuoti plėtrą. Nors investicijų šiais metais matome ir matysime mažiau, Lietuvos fintech sektorius toliau stiprins savo konkurencingumą, o viena pagrindinių to priežasčių yra ekosistemos alkis inovacijoms ir sugebėjimas jas greitai adaptuoti“, – sako L. Kanapienis.