Login to your account

Username *
Password *


    Kovas kriptovaliutų rinkoje buvo dinamiškas: bitkoinas per jam tradiciškai silpną mėnesį išlaikė stabilumą, eteris patyrė reikšmingesnį nuosmukį.

    Svarbiausias kovo mėnesio įvykis kriptovaliutų rinkoje buvo JAV prezidento Donaldo Trumpo kovo 6 d. pasirašytas dekretas, kuriuo numatyta sukurti JAV strateginį kriptovaliutų rezervą. Pagal šį dekretą į rezervą bus įtrauktos kelios kriptovaliutos: bitkoinas, eteris, „Ripple“, „Solana“ ir „Cardano“. Naujiena sukėlė staigų šių kriptovaliutų kainų šuolį, tačiau euforija greitai išblėso ir vos per kelias dienas kainos sugrįžo į mėnesio pradžios lygį.

    Bitkoinas (BTC) mėnesį pradėjo kainuodamas 81 217 Eur ir užbaigė paskutinėmis kovo dienomis kainai trumpam kritus iki 76 160 Eur, taip patirdamas 6,2 proc. mėnesinį nuosmukį. Vis tik žinia apie kriptovaliutų rezervą trumpam buvo pakėlusi jo kainą ir virš 91 000 Eur ribos, tačiau vėliau ji sugrįžo į ankstesnį lygį.

    „Nepaisant šio mėnesinio sumažėjimo, bitkoino kaina parodė atsparumą rinkos svyravimams. Ankstesnės analizės rodo, kad kovas istoriškai yra sudėtingesnis mėnuo bitkoinui, todėl palyginti nedidelis svyravimas gali būti laikomas teigiamu ženklu“, – sako Jonas Juengeris, UAB „Bifinity“ generalinis direktorius.

    Eteriui (ETH) kovas buvo sudėtingesnis laikotarpis. Mėnesio pradžioje ši kriptovaliuta kainavo 2147 Eur, o mėnesio pabaigoje – 1687 Eur, tad per gana trumpą laiką patyrė net 21,4 proc. mėnesinį nuosmukį. Per tris mėnesius nuo metų pradžios eterio vertė sumažėjo jau 47 proc.

    Vis dėlto tikimybė, kad eterio kaina ateityje augs, laikoma pakankamai didele. Taip turėtų nutikti, jei JAV Vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC) patvirtins biržoje prekiaujamų fondų (ETF) paraiškas, leidžiančias fondams „stakinti“ eterį, t. y. laikyti tam tikrą kiekį kriptovaliutos blokų grandinėje, kad būtų palaikomas tinklo veikimas, ir už tai gauti palūkanas. Šiuo metu ši galimybė prieinama tik tiems, kurie turi bent 32 eterius, o ETF fondams tai iš viso draudžiama.

    Didžiausia pasaulyje skaitmeninio turto valdytoja „BlackRock“, kuri taip pat administruoja ir didžiausią eterio ETF, pareiškė, kad, jei ši galimybė bus patvirtinta, ji žymiai padidins savo turimas eterio atsargas. Neabejojama, kad tai lemtų eterio kainos augimą.

    Trečioje vietoje šiuo metu esanti „Ripple“ (XRP) kovo mėnesį pradėjo su 2,07 Eur ir baigė su 1,93 Eur kaina – tad taip pat patyrė 6,7 proc. kainos kritimą. Tiesa, likus kelioms dienoms iki mėnesio pabaigos jo vertė dar fiksavo prieaugį.

    „Ripple“ bendruomenėje sklando gandai, kad šiemet galima tikėtis ir jos ETF tiek JAV, tiek kitose svarbiose akcijų biržose. Prognozių platformoje „Polymarket“ tikimybė, kad tai įvyks 2025 m., vertinama daugiau nei 80 proc.

    Bendra rinkos nuotaika išlieka nevienareikšmė – optimistai tiki, kad tai tik korekcija ir bulių rinka netrukus atsinaujins, tačiau yra ir tokių, kurie prognozuoja tolesnį nuosmukį.

    Pranešimą paskelbė: Matas Miknevičius, UAB Headline Agency
    „BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.

    Balandžio 3 d. Vilniaus rotušėje renkasi „fintech“ lyderiai iš viso pasaulio. Vyksta finansinių technologijų sektoriaus konferencija „Baltic Fintech Days“. Daugiau nei 1 000 dalyvių iš viso pasaulio – nuo Šiaurės ir Baltijos šalių iki Pietų Korėjos, Singapūro, Jungtinės Karalystės bei Lenkijos – renkasi aptarti svarbiausių „fintech“ sektoriaus tendencijų, inovacijų ir ateities vizijų, rašoma finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centro „Rockit“ pranešime žiniasklaidai.

    „Baltic Fintech Days 2025“ – unikalus projektas, kurį organizuoja finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centras„Rockit“ ir „Nordic Fintech Magazine“ – didžiausia Skandinavijoje veikianti „fintech“ naujienų ir renginių medijų platforma, bendradarbiaujanti su net aštuoniomis rinkomis ir ekosistemomis Šiaurės ir Baltijos regione.

    Šiais metais bendram ir svarbiam tikslui susivienijo ne tik trijų Baltijos šalių „fintech“ bendruomenės ir asociacijos, bet ir institucijos: „Finance Estonia“ asociacija, „Latvian Fintech Association“, „Nordic Fintech Magazine“ media platforma ir „Rockit“. Anot organizatorių, tai simbolizuoja naują regioninio bendradarbiavimo etapą, kuriame Baltijos šalys tampa ne tik inovacijų kūrėjomis, bet ir aktyviomis tarptautinių finansinių sprendimų formuotojomis.

    Naujausiais duomenimis, Baltijos šalių „fintech“ sektoriuje veikia beveik 700 įmonių, kuriose dirba apie 14 tūkst.darbuotojų. Šie skaičiai tik patvirtina, kad Baltijos šalys ne tik aktyviai kuria finansų inovacijas, bet ir tampa svarbiu tašku pasauliniame technologijų ir finansų žemėlapyje.

    Rekordinis turinys ir pirmą kartą – svečiai iš Azijos

    Šių metų konferencijoje – net 3 scenos, 3000 minučių turinio, daugiau nei 120 pranešėjų, 70 diskusijų ir sesijų, atstovaujančių apie 300 įmonių. Pirmą kartą renginyje dalyvaus kalbėtojai ir delegacijos iš Azijos – Pietų Korėjos ir Singapūro.

    Tarp jų – Reuben Lim, Singapūro „fintech“ asociacijos vadovas, Taeyong Lee, Korėjos „fintech“ centro atstovas ir Sung Kyun Son iš Pietų Korėjos „fintech“ centro, kurių atvykimas ženklina naują bendradarbiavimo etapą tarp Baltijos ir Azijos finansinių technologijų ekosistemų.

    „Tai – kur kas daugiau nei konferencija“, – apie „Baltic Fintech Days“ sako „Rockit“ vadovė Lina Žemaitytė-Kirkman. „Kartu su partneriais iš „Nordic Fintech Magazine“ ėmėmės iššūkio suvienyti trijų Baltijos šalių „fintech“ ekosistemas. Ši iniciatyva parodė, kiek daug potencialo slypi mūsų regione, kiek daug ryžto turime žygiuoti į priekį ir tapti „fintech“ traukos centru pasaulyje. Tai labai stiprus signalas tarptautinei „fintech“ bendruomenei.“

    Anot jos, šiandien „Rockit“ yra vienas iš pagrindinių „fintech“ ekosistemos variklių Lietuvoje. „Esame ne tik fizinė erdvė, bet ir gyva bendruomenė, jungianti inovatorius, idėjas ir rinkas. Didžiuojamės, kad tiek partneriai, tiek bendruomenės nariai mumis pasitiki, palaiko ir prisideda prie šios misijos.“

    Aktualiausios temos ir 3000 minučių turinio

    Šių metų programos temos atspindi svarbiausias finansų sektoriaus transformacijas: bus nagrinėjami finansų prieinamumo, pinigų plovimo prevencijos, duomenų valdymo ir dirbtinio intelekto taikymo klausimai. 

    Anot organizatorių, dalyviai dalinsis įžvalgomis ir patirtimi, kaip dirbtinis intelektas leidžia kurti vartotojui pritaikytas paslaugas ir kaip pačios paslaugos tampa integruotos į kitas industrijas, o duomenys ir sprendimai sklandžiai juda tarp sektorių ir šalių. Iš viso konferencijoje suplanuota daugiau nei 3 000 minučių turinio – nuo strateginių įžvalgų iki diskusijų bei inovatyvių sprendimų pristatymų.

    „Neabejotinai viena svarbiausių „fintech“ temų – kibernetinis saugumas. Finansinių paslaugų ekosistema neišvengiamai susiduria su vis išmanesnėmis grėsmėmis – nuo kibernetinių atakų iki sudėtingų finansinių sukčiavimų schemų. Todėl šiandien ypač svarbu kalbėti apie tai, kaip pažangūs sprendimai keičia požiūrį, leidžia ne tik greitai reaguoti, bet ir numatyti pavojus. Išmanesnės grėsmės reikalauja išmanesnių saugumo užtikrinimo priemonių“, – teigia viena iš panelinės diskusijos dalyvių Žygeda Augonė, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.

    Konferencijos dalyvius pasveikins Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.

    Smulkus ir vidutinis verslas (SVV) Lietuvoje sukuria didžiąją dalį darbo vietų ir užtikrina socialinį stabilumą. Tačiau naujausias Europos Sąjungoje atliktas tyrimas parodė, kad SVV įmonėms kyla daug vargo, norint gauti finansavimą. Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje atmetama daugiausia SVV finansavimo prašymų lyginant su kitomis ES šalimis. Tai skatina verslą ieškoti alternatyvų.

    Su kitomis šalimis konkuruojant dėl tarptautinių investicijų, šie duomenys yra tarsi signalas mūsų valstybei gerinti SVV finansavimo sistemą. Mat investuotojams taip pat rūpi, kaip greitai ir sėkmingai aplink stambius projektus susikurs vietinė privačių paslaugų sistema. Kita vertus, tai – ir paraginimas pačioms įmonėms labiau domėtis finansavimo galimybėmis ir alternatyviais šaltiniais, kuriuos atveria šiuolaikinės technologijos ir Lietuvoje nuosekliai augantis „fintech” sektorius.

    Verslai atranda specializuotų bankų ir sutelktinio finansavimo paslaugas

    „Svarbi „fintech“ sektoriaus dalis yra specializuoti bankai ir sutelktinio finansavimo tiekėjai. Ne vienerius metus Lietuvoje buvo ieškoma sprendimų, kaip bankų sektoriuje padidinti konkurenciją, kuri virstų geresniais SVV finansavimo rodikliais. Vienas tokių sprendimų buvo žemesnė (siekianti 1 mln. eurų) kapitalo reikalavimų kartelė naujiems rinkos dalyviams – specializuotiems bankams. Tokie bankai turi teisę priimti indėlius, skolinti lėšų, teikti lėšų pervedimo ir kitas įprastas bankines paslaugas. Taigi, specializuoti bankai – tarsi SVV įmonės finansų sektoriuje. Šiuo metu Lietuvoje jų yra 7, „SME Bank“, „EMBank”, „Mano bankas“ ir kt.

    2024 metų trečiąjį ketvirtį septynių Lietuvoje veikiančių specializuotų bankų paskolų portfelis pasiekė 558 mln. eurų, o bendras turtas sudarė apie 1,16 mlrd. eurų. Palyginti, 2023 metų trečiąjį ketvirtį specializuotų bankų paskolų portfelis sudarė 377 mln. eurų, o bendras turtas – 715 mln. eurų. Kitaip tariant, paskolų portfelis išaugo kone pusantro karto, o bendrasis turtas – dar daugiau, apie 62 procentus. Akivaizdu, kad šis SVV finansavimo šaltinis gausėja ir stiprina pozicijas kaip alternatyva komercinių bankų ir kredito unijų paslaugoms“, – teigia „Fintech Hub LT“ asociacijos vadovė Greta Ranonytė.

    Ekspertė priduria, kad kitas „fintech“ sektoriaus atveriamas kelias prie kapitalo – sutelktinis finansavimas (angl. crowdfunding), leidžiantis įmonėms ir investuotojams greičiau ir paprasčiau pasiekti vienas kitą, kartu užtikrinant atitinkamą investuotojų apsaugą. Tarp sutelktinio finansavimo platformų Lietuvoje išsiskiria „NeoFinance“, „SAVY“ ir „FinBee“.

    Skaičiuojama, kad 2022 metais bendrai sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai finansavo apie 161 mln. eurų vertės projektų, 2023 metais – per 230 mln. eurų. Vertinant atskirų paslaugų tiekėjų duomenis, 2024 metais rinka išlaikė augimo pagreitį, finansavimas suteiktas keliems tūkstančiams SVV projektų. Šis finansavimo būdas daugiausia naudojamas nekilnojamojo turto ir verslo projektams plėtoti, verslo paskoloms ir apyvartinių lėšų poreikiui finansuoti bei turimoms paskoloms refinansuoti.

    Ką laimi technologijų aistruoliai?

    Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, inovatyvūs finansinių paslaugų tiekėjai pirmiausia sulaukia technologijomis besidominčių žmonių dėmesio. Smalsuolių, kurie pirmieji nori pačiupinėti naują „iPhone“ modelį, kurie nekantrauja atsisiųsti programinės įrangos atnaujinimus, kuriems technologijų pažangos lūkesčiai yra esminė gyvenimo ašis. Kai šie žmonės stovi prie įmonės vairo, inovacijų dvasia veikia visą organizacijos kultūrą. Būtent pažangos priešakyje žengiantys verslininkai savo įmones ir darbuotojus motyvuoja šiandien būti vienu procentu geresniems negu vakar, visų pirma, išnaudojant technologijų pažangą.

    Technologinis ir skaitmeninis raštingumas verslams nuolat suteikia progas susirinkti geriausius pasiūlymus ir atrasti naujų būdų mažinti veiklos kaštus. Arba – gauti finansavimą, skirtą apyvartinėms lėšoms padidinti ar naujam projektui įgyvendinti.

    „Šiuo metu tiek specializuotiems bankams, tiek sutelktinio finansavimo platformoms didinti žinomumą ir siūlyti išbandyti savo paslaugas yra ne mažiau aktualu negu ir toliau vystyti savo produktus ir didinti klientams suteikiamą vertę. „Fintech“ sektoriaus nariai SVV gali pasiūlyti paprastesnę prieigą prie finansavimo, pavyzdžiui, paskolas, pagrįstas realiu laiku gaunamais finansiniais duomenimis, operatyvų rizikos vertinimą, greitesnes procedūras. Be to, skaitmeninės platformos atveria galimybę sklandžiai dalytis duomenimis su šiuolaikinėmis apskaitos sistemomis – SVV finansininkams ir buhalteriams tai palengvina darbą“, – sako G. Ranonytė.

    Mažieji moko didžiuosius ir keičia rinką

    Specializuoti bankai gali veikti be fizinių filialų, nes jų variklis – skaitmeninės platformos su patogiai pasiekiamomis ir į vartotoją orientuotomis interneto svetainėmis ir mobiliosiomis programėlėmis. Platformos pasižymi lankstumu ir galimybėmis sklandžiai integruoti naujus funkcionalumus bei SVV svarbius finansų stebėjimo ir valdymo įrankius.

    Plėsdami paslaugų asortimentą ir gerindami prieinamumą specializuoti bankai vis labiau įtvirtina „metančiųjų iššūkį“ (angl. „challenger banks“) apibūdinimą – konkuruoja su tradiciniais komerciniais bankais. Pirmiausia, siūlydami mažesnę skolos aptarnavimo kainą, mažesnius mokesčius ir palankesnes finansavimo sąlygas SVV. Kartais – tiesiog finansavimą, kai komercinių bankų kartelė yra iškelta per aukštai. Jeigu kartelė būtų žemesnė, galbūt Lietuva nebūtų šalis, kurioje atmetama daugiausia SVV finansavimo paraiškų. Tačiau tai – konkurencijos ateityje klausimas. Dabar senieji rinkos žaidėjai neretai bando perimti inovatyvius naujokų sprendimus ir mokosi iš kur kas mažesnių konkurentų: nuo skaitmeninės piniginės ir patogesnių pervedimų iki valiutų keitimo ir t. t.

    Pasak „Fintech Hub LT“ asociacijos vadovės, šiandien tiek vartotojai, tiek SVV finansų vadovai nori kuo trumpiau sėdėti priešais bankininkus, pildyti gausią dokumentaciją, spręsti biurokratinius klausimus. Sėkmingų „fintech“ įmonių istorijos rodo, kad šią naštą galima efektyviai sumažinti, visų pirma, aiškiai orientuojantis į individualią kliento situaciją ir poreikius. Todėl nestebina, kad į specializuotus bankus vedančiais raktažodžiais tampa kasdieniame „fintech“ žodyne įsitvirtinę angliški „digital-first“, „mobile-only“ ar „AI-driven“ ir panašūs terminai, apibrėžiantys tiek produktų savybes, tiek naujoviškus verslo modelius.

    „Daugeliui SVV yra aišku, kad bankininkystėje toliau vyksta spartūs pokyčiai, prilygstantys e. komercijos plėtrai. Tačiau nemaža dalis įmonių vis dar yra šių permainų stebėtojos, o ne dalyvės. Smulkieji verslininkai stokoja pasitikėjimo ir per anksti nuleidžia rankas: Lietuvos banko tyrimas parodė, kad SVV įmonės dėl finansavimo dažniausiai kreipiasi tik į vieną ar dvi finansų įstaigas. Pirmaisiais bandymais negavęs finansavimo verslas deda tašką – kitų finansuotojų paprastai neieško. Nors alternatyvus pasiūlymas gali būti pasiekiamas tiesiog telefono ekrane“, – tvirtina G. Ranonytė.


    „Bifinity“, didžiausią pasaulyje kriptovaliutų keityklą valdančios „Binance Group“ padalinys Lietuvoje, paskelbė, kad svetainė „Binance Academy“ nuo šiol bus prieinama ir lietuvių kalba. Bendrovė Lietuvoje siekia sustiprinti žinių apie kriptovaliutas lygį.

    Kadangi kriptovaliutos tampa įprasta finansų sistemos dalimi, jų naudojimas auga, o vyriausybės visame pasaulyje kuria reguliavimo sistemas, skirtas apsaugoti vartotojus ir skatinti rinkos augimą, suprasti kriptovaliutas ir blokų grandinės (angl. Blockchain) technologiją yra svarbiau nei bet kada anksčiau.

    „Švietimas yra viena iš galingiausių priemonių, kuriomis kiekvienas gali pasinaudoti, kad suteiktų sau daugiau galimybių kriptovaliutų pasaulyje. Žinome, kad kriptovaliutos naujokams gali atrodyti sudėtingai ir nėra aišku, nuo ko pradėti bei kaip priimti gerus sprendimus. Todėl investavome į išsamios „Binance Academy“ mokomosios medžiagos vertimą į lietuvių kalbą, kad lietuviai nepraleistų šio neįtikėtino šaltinio”, – sako Jonas Juengeris, UAB „Bifinity“ generalinis direktorius.

    „Binance Academy“ pradedančiųjų kursas pateikia įvadinę blokų grandinės ekosistemos apžvalgą, padedančią pradedantiesiems suprasti pagrindines sąvokas, kurių reikia orientuojantis kriptovaliutų pasaulyje. Šis kursas apima keletą modulių, kuriuose nagrinėjami blokų grandinės technologijos, kriptovaliutų, decentralizuotų finansų (DeFi), Web3 bei prekybos ir investavimo strategijų pagrindai. Baigę šį kursą mokymosi dalyviai gaus NFT sertifikatą.

    „Teikdami edukacinę medžiagą Lietuvos kriptovaliutų bendruomenei siekiame skatinti masinį kriptovaliutų naudojimą ir mažinti atotrūkį tarp tradicinės finansų sistemos ir kriptovaliutų pasaulio“, – pridūrė J. Juengeris.

    „Binance Academy“ lietuvių kalba pateikia daugiau nei 220 straipsnių, kurių nuolat daugėja. Straipsnius galima skaityti adresu: https://academy.binance.com/lt.

    UAB „Bifinity“ suteikia galimybę atlikti fiat sandorius kriptovaliutų biržose Europos Ekonominėje Erdvėje (EEE). Įmonė vartotojams užtikrina saugų ir reikalavimus atitinkantį naudojimąsi fiat paslaugomis, tokiomis kaip sandoriai su kreditinėmis kortelėmis ar SEPA (Bendros mokėjimų eurais erdvės) pervedimai. „Bifinity“ atitikties priemonės yra sukurtos taip, kad atitiktų ES Penktąją kovos su pinigų plovimu direktyvą (AMLD5) ir visus galiojančius Lietuvos įstatymus bei reguliavimus.

    Pranešimą paskelbė: Mindaugas Biliauskas, UAB Headline Agency

    „BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.

    Lietuvos bankas jau yra gavęs daugiau nei dešimt paraiškų gauti kriptoturto paslaugų teikėjo licenciją. Dauguma jų – su trūkumais, todėl buvo operatyviai grąžintos tikslinti.

    „Matome nemažą kriptoturto įmonių susidomėjimą Lietuva, kaip jurisdikcija, ir esame pasirengę užtikrinti, kad licencijavimo procesas truktų kuo trumpiau. Tačiau vertinimui turime gauti išsamią informaciją“, – sako Lietuvos banko Teisės ir Licencijavimo departamento direktorius Arūnas Raišutis.

    Dažniausia paraiškų atmetimo priežastis – pretendentai nepateikė svarbių dokumentų, kurie yra būtini vadovų ir akcininkų tinkamam įvertinimui.

    Lietuvos bankas atkreipia dėmesį – teisės aktais numatyta, jog pažymas apie nepriekaištingą reputaciją vadovai ir akcininkai turi pateikti ir iš valstybių, kurios piliečiai jie yra, ir iš rezidavimo valstybių, jeigu jos skiriasi. Taip pat akcininkai turi pasirūpinti, kad jų lėšų kilmę pagrindžiantys duomenys būtų nuoseklūs ir pagrįsti.

    Akcininkų ir vadovų tinkamumo vertinimui skiriamas ypatingas dėmesys. Praėjusią savaitę Valstybės saugumo departamentas paskelbė 2025 m. grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Jame nustatyta, kad išaugo atvejų, kai į Lietuvos finansų sektorių nesėkmingai ketino investuoti asmenys, turėję sąsajų su rusija, skaičius. Tikėtina, kad tokiomis investicijomis siekiama susikurti galimybių tarptautinėms sankcijoms apeiti.

    Lietuvos bankas siekia, kad mūsų šalies, o kartu ir visos Europos Sąjungos rinką pasiektų tik patikimi dalyviai, nes, gavęs licenciją mūsų šalyje, kriptoturto paslaugų teikėjas galėtų teikti paslaugas visoje Europos Sąjungoje.
     
     

    Nors dar prieš kurį laiką Lietuva buvo laikoma viena palankiausių valstybių „fintech“ veiklai vystyti, griežtėjantys reikalavimai, ypač kriptoturto bendrovėms, verčia ieškoti kitų verslo nišų. Viena tokių – vis labiau populiarėjančios žaliosios technologijos, teigiama pranešime žiniasklaidai.

    „Žalioji ekonomika suteikia plačias galimybes ekonomikos augimui, darbo vietų kūrimui ir aplinkos išsaugojimui. Lietuvoje tokie sektoriai kaip atsinaujinančioji energetika, tvarus žemės ūkis ir ekologiška gamyba yra pasirengę plėstis. Šalies vyriausybės įsipareigojimas įgyvendinti žaliąsias iniciatyvas pabrėžia žaliųjų technologijų potencialą skatinti ekonomikos transformaciją“, – sako miškininkystės technologijų bendrovės „Arbonics“ vadovas Kristjanas Lepikas.

    „Greentech“, arba žaliosios technologijos, reiškia inovacijas, kuriomis siekiama skatinti aplinkos tvarumą ir spręsti klimato kaitos problemas. Jos svarbios tuo, kad mažina neigiamą poveikį aplinkai ir skatina tvarią ateitį. Lietuvoje žaliųjų technologijų diegimas yra labai svarbus siekiant atitikti Europos Sąjungos (ES) aplinkosaugos direktyvų keliamus reikalavimus ir padidinti visuotinį energijos vartojimo efektyvumą.

    Miško įveisimas – žaliųjų technologijų dalis

    Žaliosios technologijos apima daugybę inovacijų, kuriomis siekiama skatinti tvarumą, mažinti taršą ir tausoti gamtos išteklius. Viena iš tokių iniciatyvų gali būti miško įveisimas.

    „Miško įveisimas – medžių sodinimo procesas vietovėse, kurios anksčiau nebuvo apaugusios mišku, – atitinka žaliųjų technologijų sritį, nes didina anglies dioksido sekvestraciją, atkuria ekosistemas ir skatina biologinę įvairovę. Išmaniųjų technologijų įtraukimas į miškų valdymą, pavyzdžiui, per Lietuvoje įgyvendinamą iniciatyvą „Forest 4.0“, yra pavyzdys, kaip išmaniąsias technologijas pasitelkti miško įveisimui. Tai padeda pasiekti veiksmingesnių ir tvaresnių rezultatų“, – paaiškina K. Lepikas.

    Miško įveisimas – naujų miškų sodinimo procesas – yra esminis žaliųjų technologijų komponentas. Naujai pasodinti miškai dar labiau sulaiko anglies dioksidą, didina biologinę įvairovę ir kovoja su dirvožemio erozija. Lietuvoje miškų įveisimo iniciatyvos padeda siekti ES klimato tikslų ir palaiko šalies ekologinę pusiausvyrą.

    Lietuvos mokslininkai, bendradarbiaudami su Švedijos ekspertais, sukūrė „Forest 4.0“ – išmanųjį miško duomenų apdorojimo modelį, integruojantį blokų grandinių, daiktų interneto (IoT) ir dirbtinio intelekto (DI) technologijas. Sistema leidžia realiuoju laiku stebėti miškų būklę, vykdyti tvarią išteklių apskaitą ir sukurti skaidresnį miškų valdymo modelį.

    Laukia iššūkiai, prireiks ir didelių investicijų

    Miškų įveisimo projektai atrodo viliojančiai, tačiau laikantis žaliųjų technologijų krypties, gali kilti tam tikrų iššūkių. Tarp tokių – tinkamos žemės, tiek pagal paskirtį, tiek ir pagal savybes, užtikrinimas, rūšių įvairovės buvimas ir pakankamas finansavimas. Neabejojama, kad tam prireiks strateginio mąstymo.

    Naujausiais duomenimis, Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemė sudaro beveik 3 mln. hektarų, iš kurių 750 tūkst. hektarų yra ne žemės ūkio paskirties žemė, tinkama būtent miškų įveisimui. Kiekvieno hektaro vidutinė vertė viršija 4,1 tūkst. eurų, o bendra vertė siekia daugiau nei 3 mlrd. eurų.

    „Investuotojai taip pat turėtų atsižvelgti į tai, kad miškų sodinimui ir priežiūrai reikalingas didelis pradinis kapitalas, o grąža galima tik ilguoju laikotarpiu. Žinoma, jos sulauksime greičiau, nei medžius sodinant tik medienai. Be to, diegiant pažangias miškotvarkos technologijas, reikia investuoti į infrastruktūrą ir mokymus. Galiausiai, reikia užtikrinti, kad miško įveisimo pastangos būtų suderinamos ekologiškai ir neigiamai nepaveiktų esamų ekosistemų“, – sako „Arbonics“ vadovas K. Lepikas.

    Norint plėtoti žaliųjų technologijų ir jomis paremtas miškų įveisimo iniciatyvas, būtinos didelės investicijos. Pavyzdžiui, Lietuva su Europos investicijų banku (EIB) sudarė 300 mln. eurų vertės finansavimo sutartį, pagal kurią siekiama paremti į ekologiją ir skaitmeninę plėtrą sutelktas investicijas. Taip pabrėžiama, kokio dydžio lėšų reikia norint pasiekti reikšmingos pažangos.

    Ši paskola yra pirmoji iš maždaug 1 mlrd. eurų apimties EIB įsipareigojimų remti investicijas, skirtas visiems Lietuvos regionams vystyti, dalis. Be to, ja bus remiamas tikslinis perėjimas prie trijų sričių, kuriose anglies dioksido emisijos – didžiausios ir kurios gali būti labiausiai paveiktos perėjimo prie klimatui neutralios ekonomikos.

    Sutarta struktūrinės programos paskola yra specialus sprendimas, skirtas bendrai finansuoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų remiamus projektus. Iš viso planuojama investuoti 7,7 mlrd. eurų, iš kurių apie 6 mlrd. eurų bus finansuojami ES struktūrinių fondų lėšomis, o likusi dalis – per nacionalines bendrojo finansavimo programas, į kurias taip pat įeina EIB paskola.

    Nors kriptovaliutų pasaulis nėra toks pavojingas, kaip kai kurie mano, jos, kaip ir bet koks kitas vertingas turtas, traukia sukčių dėmesį. Valentino diena yra puiki proga prisiminti itin dažną nusikaltėlių naudojamą schemą – romantinį sukčiavimą.

    Priešingai populiariam įsitikinimui, kriptovaliutos nėra nusikaltėlių žaidimų aikštelė. Remiantis „Chainalysis“ duomenimis, nepaisant kriptovaliutų populiarumo augimo, neteisėtų operacijų dalis šioje rinkoje pernai sumažėjo iki 0,14 proc. Tai žemiausias lygis nuo 2021-ųjų, kai neteisėtų operacijų dalis siekė 0,12 proc. Palyginimui, 2023-iaisiais tokių operacijų buvo 0,61 proc.

    Deja, romantinės apgavystės retkarčiais neaplenkia ir kriptovaliutų turėtojų. „Romantiniai sukčiai dažnai veikia per pažinčių programėles ar socialinius tinklus, kur kuria internetinius santykius tam, kad pelnytų aukų pasitikėjimą. Galiausiai jie prašo pinigų, dažniausiai pasinaudodami skubios pagalbos, verslo galimybių ar pelningų investicijų priedanga. Gavę pinigus jie dingsta, palikdami aukas tiek finansiškai, tiek emociškai sužlugdytas“, – sako Jonas Juengeris, „Bifinity“ vadovas.

    Tokios schemos gali tęstis mėnesį, metus ar net keletą metų, o apgauti žmonės dažnai supranta tiesą tik tada, kai jau būna praradę dideles pinigų sumas. Šie sukčiai savo aukas renkasi tikslingai, dažniausiai taikydamiesi į pasiturinčius žmones.

    J. Juengeris išskiria kelias pagrindines taisykles, kurios padės nepakliūti į romantinių sukčių spąstus. „Visų pirma, saugokitės profilių, kurie atrodo per daug geri, kad būtų tikri. Sukčiai slepia savo tikrąją tapatybę, kuria netikras asmenybes ir naudoja vogtas arba suklastotas patrauklių žmonių nuotraukas. Kad sukurtų akiai patrauklius vaizdus, padirbtus asmens dokumentus ar net pakeistų savo balsą, jie gali pasitelkti net dirbtinį intelektą. Norėdami apsisaugoti skirkite laiko išsiaiškinti, su kuo iš tiesų bendraujate“, – pataria ekspertas.

    Antrasis patarimas – neskubėkite, neįsitraukite į santykius pernelyg greitai. Užduokite klausimus ir atkreipkite dėmesį į prieštaravimus pašnekovo istorijose – jie gali išduoti apgavystę.

    Be to, atkreipkite dėmesį į nuolatines gyvų susitikimų atšaukimų priežastis. Jei žmogus ilgą laiką vengia susitikti asmeniškai, visada randa pasiteisinimų, tai yra rimtas įspėjamasis ženklas.

    „Niekada nepažįstamiesiems nesiųskite pinigų. Jei internetinis pažįstamas, kurio dar nesate sutikę realiame gyvenime, prašo finansinės pagalbos arba siūlo pelningas investicijas – nesvarbu, ar tai būtų kriptovaliuta, bankinis pavedimas, ar kita forma – tai greičiausiai yra sukčiavimas. Būkite skeptiški nerealiai patraukliems pasiūlymams. Aukštos grąžos be jokios rizikos pažadai dažniausiai yra melagingi“, – pabrėžia J. Juengeris.

    Labai svarbu ir apsaugoti savo asmeninę informaciją. Negalima dalintis kriptovaliutų piniginių slaptažodžiais ar privačiais raktais, net jei kas nors apsimeta teisėsaugos pareigūnais.

     

    Kriptovaliutų birža „BITmarkets“ paskelbė skaitmeninių valiutų TOP „Game-changers penketą, kuris 2025 metais gali pakeisti žaidimo taisykles kriptovaliutų pasaulyje. Šiame sąraše tarp tokių žinomų kritovaliutų kaip „Cardano“ ir „Sui“ atsirado net trys didelį potencialą turintys naujokai: XRP, „Dogecoin“ ir „Stellar“.

    „Stellar“ įžengė į 2025 metus pasirengusi tęsti savo misiją plėsdama finansinę aprėptį ir diegdama inovacijas. Šio tinklo išmaniųjų sutarčių platforma „Soroban“ pritraukia kūrėjus, o jos blokų grandinė naudojama perlaidoms ir humanitarinei pagalbai. Todėl „Stellar“ vaidins svarbų vaidmenį formuojant tarptautinių mokėjimų ateitį“, – kodėl „Stellar“ nusipelnė vietos šių metų kritptovaliutų TOP penketo sąraše komentuoja „BITmarkets“ duomenų skyriaus vadovas Ali Daylami.

    „Ripple Labs“  sukurta XRP valiuta ir toliau stiprina savo kaip pasaulinės tarpinės valiutos vaidmenį. XRP siekia plėsti partnerystę su finansų įstaigomis visame pasaulyje ir taip skatinti platesnį šio mokėjimų protokolo pritaikymą perlaidų ir institucinių sandorių srityje“, – sako Ali Daylami.

    Kalbėdamas apie „Dogecoin“, ekspertas pažymi, kad šios mokėjimo iš karto sistemos kelionė buvo įkvepianti. „Iš „nerimtos monetos“ ir populiaraus memo „Doge“ ji tapo viena galingiausių kriptovaliutų. Kūrėjai daugiausia dėmesio skiria jos masto, galimybių ir efektyvumo didinimui, o strateginė partnerystė su mokėjimo platformomis turėtų dar labiau išplėsti DOGE panaudojimą“, – pažymi A. Daylami.

    TOP kriptovaliutų „Game-changers“ sąrašas yra reguliariai atnaujinama „BITmarkets“ rinkos tyrimo dalis. Šiame tyrime kartu su pagrindinėmis skaitmeninių valiutų tendencijomis analizuojamas ir bitkoinas –  pagrindinis rinkos žaidėjas, su kuriuo siejama kriptovaliutų ir blokų grandinės eros pradžia.

    „BITmarkets“ yra kriptovaliutų keitykla, veikianti 24/7 ir teikianti palaikymą 15 kalbų. Prekiautojams užtikrinama galimybė prekiauti daugiau nei 200 kriptovaliutų, o taip pat ir prieiga prie kasdien atnaujinamų rinkos naujienų ir įvairios mokomosios medžiagos. Daugiau informacijos rasite BITmarkets.com arba biržos sąraše CoinMarketCap.com.

    Kalbos apie nacionalines JAV kriptovaliutų atsargas ir stabiliųjų kriptovaliutų (angl. Stablecoins) reguliavimo mechanizmus šios rinkos vertę sausį išaugino iki rekordinių 3,76 trilijono JAV dolerių. Vis dėlto vasario pradžioje rinkose įsivyravo nepastovumas: JAV  siekiai įvesti importo mokesčius pagrindinėms prekybos partnerėms investuotojus privertė trypčioti vietoje. 

    Iš tiesų nemenkas sąmyšis finansų rinkose kilo jau praėjusio mėnesio pabaigoje, kuomet Kinijos kompanija „DeepSeek“ pranešė, kad savo dirbtinio intelekto (DI) technologijos plėtrai skyrė mažiau nei 6 mln. JAV dolerių ir ją sukūrė vos per du mėnesius. 

    „Tai iškart sukėlė abejonių dėl tokių milžinių kaip „Nvidia“, „Microsoft“ ir „Alphabet“, kurios DI technologijoms vystyti išleidžia nepalyginamai daugiau ir užtrunka žymiai ilgiau. „DeepSeek“ per kelias dienas atsisiuntimų skaičiumi aplenkė „ChatGPT“ ir sukėlė 2 proc. kritimą tiek JAV akcijų, tiek kriptovaliutų rinkose“, – sako Jonas Juengeris, „Bifinity“ vadovas.

    Vis dėlto, anot jo, nepaisant laikino rinkų nepastovumo investuotojai, regis, optimistinių nuotaikų paleisti nenori.

    Gausybė naujų ETF paraiškų 

    Naują postūmį kriptovaliutų rinkai atnešė politiniai pokyčiai JAV – antrosios prezidento Donaldo Trumpo kadencijos pradžia ir kriptovaliutoms palankių respublikonų vadovavimas svarbioms finansų institucijoms.  

    Konservatyvaus buvusio JAV vertybinių popierių ir biržų komisijos (SEC) pirmininko Gary Genslerio pasitraukimas sukėlė didelę kriptovaliutų ETF paraiškų bangą.

    Šiuo metu JAV svarstomos net 47 ETF paraiškos, apimančios 16 skirtingų turto kategorijų, tarp jų – ir memų kriptovaliutas. Nors liberalėjanti kriptovaliutų rinkos aplinka ir skatina optimizmą, pokyčiams reguliavimo sistemoje prireiks nemažai laiko, tad aiškių terminų, kada fondai galėtų pradėti veikti, nėra.

    Optimizmo į rinką mėnesio pradžioje įnešė ir kelių JAV senatorių pristatytas įstatymo projektas, pagal kurį būtų nustatyta aiški tvarka įstaigoms, norinčioms gauti licenciją leisti stabiliąsias kriptovaliutas. Įstatymu būtų įvesti rezervų reikalavimai ir švelnesni, šių kriptovaliutų leidėjams specialiai pritaikyti reguliavimo standartai.

    Memų kriptovaliutų bumas

    Pastaruoju metu pasaulyje stebima memų kriptovaliutų kūrimo manija – bendras jų vienetų skaičius jau viršijo 37 mln., o iki metų pabaigos, spėjama, gali perkopti 100 mln. vienetų ribą. 

    Vis dėlto toks spartus augimas suskaidė kapitalą ir apsunkino memų kriptovaliutų galimybes išlaikyti stabilias kainas bei pasiekti aukštą vertę. Masinis naujų žetonų srautas vilioja spekuliantus, mažina investuotojų dėmesio trukmę ir atgraso nuo ilgalaikio investavimo.

    Dauguma šių žetonų turi mažą rinkos kapitalizaciją ir gyvybingi išbūna pernelyg trumpai, tik nedidelė jų dalis turi potencialo įgyti realią vertę ir išsilaikyti rinkoje. 

    Nepaisant nuolatinio naujų kriptovaliutų kūrimo, šiuo metu net 98 proc. visos rinkos kapitalizacijos priklauso 100 didžiausių kriptovaliutų.

    „Solanos“ ir „Ethereum“ varžybos

    Pastaruoju metu DeFi (decentralizuotų finansų) sektoriuje „Solana“ blokų grandinė tampa vis rimtesne konkurente „Ethereum“ tinklui.

    Solanos“ tinklo decentralizuotų biržų (DEX) prekybos apimtys nuo 2024 m. spalio nuosekliai lenkia „Ethereum“, o sausį jos buvo net 200 proc. didesnės. Šios blokų grandinės populiarumą lemia lyderystė memų kriptovaliutų ir DI agentų srityse, o augimą dar labiau paskatino naujųjų $TRUMP ir $MELANIA žetonų išleidimas.

    DeFi sektoriuje „Solana“ išliko viena iš nedaugelio blokų grandinių, kurios 2025 m. tęsė augimą – dideles pajamas generavo „Jito“, „Raydium“, „Meteora“ ir „Pump.fun“ DeFi protokolai

    Svarbia žinia šiemet tapo tai, kad pirmaujantis DEX agregatorius „Jupiter“ įsigijo memų kriptovaliutų programėlę „Moonshot“.

    Nors metų pradžioje DeFi sektorius rodė optimizmo ženklų, sausį jis vis tiek baigė su 10 proc. nuostoliu. Vis dėlto kriptovaliutos, susijusios su dirbtinio intelekto technologijų plėtra, naudojimu ar finansavimu, išlieka populiarios. 

    DI kriptovaliutos sparčiai populiarėja dėl atvirojo kodo inovacijų, kurios leidžia šiai technologijai greitai tobulėti. Kadangi konkurencija DI srityje nuolat auga, šių  žetonų prekybos tendencijos gali padėti suprasti, kaip keičiasi investuotojų susidomėjimas ir pati Di ekosistema.

    Pirmasis metų mėnuo kriptovaliutų rinkoje prasidėjo pozityviomis nuotaikomis – investuotojai stebėjo, kaip bitkoinas (BTC) ir toliau siekia vieno po kito savo kainos rekordų, įspūdingai stiprėjo „Ripple“ (XRP) kriptovaliuta.

    Bitkoinas metus pradėjo nuo 90 539 Eur kainos ir sausio mėnesį baigė ties 97 939 Eur, fiksuodamas solidų 8,17 proc. mėnesinį augimą. Sausio 20-ąją, įpusėjus mėnesiui, didžiausia pagal rinkos kapitalizaciją kriptovaliuta pasiekė naują visų laikų kainos rekordą – 104 950 Eur.

    „Naujos kainos aukštumos dar kartą įrodė, kad investuotojų susidomėjimas ir pasitikėjimas bitkoinu išlieka labai stiprus“, – sako Jonas Juengeris, „Bifinity“ generalinis direktorius.

    Tuo tarpu antroji pagal dydį kriptovaliuta eteris (ETH) per mėnesį šiek tiek atpigo – mėnesio pradžioje jo kaina siekė 3 219 Eur, vėliau gana žymiai krito ir mėnesio pabaigoje vėl atsitiesė iki 3 195 Eur, fiksuodama 0,7  proc. kainos mažėjimą. Kuklesni eterio rezultatai, palyginti su kitomis didžiausiomis kriptovaliutomis, greičiausiai reiškia, kad investuotojai nukreipė dėmesį į kitus aktyvus.

    Be to, „Solana“ (SOL) kriptovaliuta pastaruoju metu tampa vis rimtesne eterio konkurente DeFi (decentralizuotų finansų) paslaugų rinkoje.

    Pastaruoju metu rinkoje nemažai kritikos sulaukė eterio pardavimo sandoriai, kuriuos atliko „Ethereum“ fondas – nepriklausoma ne pelno organizacija, atsakinga už „Ethereum“ blokų grandinės plėtrą, mokslinius tyrimus ir ekosistemos palaikymą.

    Nepaisant to, bendra eterio ekosistemos situacija išlieka stipri – sausį aktyvių šios kriptovaliutos piniginių skaičius išaugo 37 proc. Tai, kaip manoma, buvo paskatinta institucinių investuotojų susidomėjimo.

    „Ripple”, pagal rinkos kapitalizaciją trečiąją vietą užimanti kriptovaliuta, sausį patyrė įspūdingą šuolį – mėnesio pradžioje kainavusi 2,02 Eur jį baigė pasiekusi 2,90 Eur kainą. Užfiksuotas įspūdingas 43,5 proc. augimas.

    „Ripple“ stiprėjimas taip padidino jos rinkos kapitalizaciją, kad buvo aplenkta stabiliosios vertės kriptovaliuta „Tether“. Tai svarbus etapas „Ripple“, kurios vertė pastaraisiais mėnesiais demonstruoja stabilumą.

    „Bendra nuotaika kriptovaliutų rinkose išlieka optimistinė – ją palaiko naujas „Bitcoin“ visų laikų kainos rekordas ir reikšmingas „Ripple“ augimas. Tačiau kuklesni eterio rezultatai rodo, kad rinka gali pereiti į naują etapą, kuriame investuotojai aktyviau ieško galimybių už dviejų didžiausių valiutų ribų. Pozityvi metų pradžia leidžia tikėtis tolesnio aktyvumo kriptovaliutų rinkose“, – komentuoja J. Juengeris.
     
     
    © 2018 Your Company. All Rights Reserved. Designed By Tripples