FinTech naujienos

Rugpjūtis 12, 2026

Ate, „fintech“? Labas, „greentech“! Lietuva stumiasi į priekį žaliųjų technologijų plėtros srityje

Nors dar prieš kurį laiką Lietuva buvo laikoma viena palankiausių valstybių „fintech“ veiklai vystyti, griežtėjantys reikalavimai, ypač kriptoturto bendrovėms, verčia ieškoti kitų verslo nišų. Viena tokių – vis labiau populiarėjančios žaliosios technologijos, teigiama pranešime žiniasklaidai.

„Žalioji ekonomika suteikia plačias galimybes ekonomikos augimui, darbo vietų kūrimui ir aplinkos išsaugojimui. Lietuvoje tokie sektoriai kaip atsinaujinančioji energetika, tvarus žemės ūkis ir ekologiška gamyba yra pasirengę plėstis. Šalies vyriausybės įsipareigojimas įgyvendinti žaliąsias iniciatyvas pabrėžia žaliųjų technologijų potencialą skatinti ekonomikos transformaciją“, – sako miškininkystės technologijų bendrovės „Arbonics“ vadovas Kristjanas Lepikas.

„Greentech“, arba žaliosios technologijos, reiškia inovacijas, kuriomis siekiama skatinti aplinkos tvarumą ir spręsti klimato kaitos problemas. Jos svarbios tuo, kad mažina neigiamą poveikį aplinkai ir skatina tvarią ateitį. Lietuvoje žaliųjų technologijų diegimas yra labai svarbus siekiant atitikti Europos Sąjungos (ES) aplinkosaugos direktyvų keliamus reikalavimus ir padidinti visuotinį energijos vartojimo efektyvumą.

Miško įveisimas – žaliųjų technologijų dalis

Žaliosios technologijos apima daugybę inovacijų, kuriomis siekiama skatinti tvarumą, mažinti taršą ir tausoti gamtos išteklius. Viena iš tokių iniciatyvų gali būti miško įveisimas.

„Miško įveisimas – medžių sodinimo procesas vietovėse, kurios anksčiau nebuvo apaugusios mišku, – atitinka žaliųjų technologijų sritį, nes didina anglies dioksido sekvestraciją, atkuria ekosistemas ir skatina biologinę įvairovę. Išmaniųjų technologijų įtraukimas į miškų valdymą, pavyzdžiui, per Lietuvoje įgyvendinamą iniciatyvą „Forest 4.0“, yra pavyzdys, kaip išmaniąsias technologijas pasitelkti miško įveisimui. Tai padeda pasiekti veiksmingesnių ir tvaresnių rezultatų“, – paaiškina K. Lepikas.

Miško įveisimas – naujų miškų sodinimo procesas – yra esminis žaliųjų technologijų komponentas. Naujai pasodinti miškai dar labiau sulaiko anglies dioksidą, didina biologinę įvairovę ir kovoja su dirvožemio erozija. Lietuvoje miškų įveisimo iniciatyvos padeda siekti ES klimato tikslų ir palaiko šalies ekologinę pusiausvyrą.

Lietuvos mokslininkai, bendradarbiaudami su Švedijos ekspertais, sukūrė „Forest 4.0“ – išmanųjį miško duomenų apdorojimo modelį, integruojantį blokų grandinių, daiktų interneto (IoT) ir dirbtinio intelekto (DI) technologijas. Sistema leidžia realiuoju laiku stebėti miškų būklę, vykdyti tvarią išteklių apskaitą ir sukurti skaidresnį miškų valdymo modelį.

Laukia iššūkiai, prireiks ir didelių investicijų

Miškų įveisimo projektai atrodo viliojančiai, tačiau laikantis žaliųjų technologijų krypties, gali kilti tam tikrų iššūkių. Tarp tokių – tinkamos žemės, tiek pagal paskirtį, tiek ir pagal savybes, užtikrinimas, rūšių įvairovės buvimas ir pakankamas finansavimas. Neabejojama, kad tam prireiks strateginio mąstymo.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemė sudaro beveik 3 mln. hektarų, iš kurių 750 tūkst. hektarų yra ne žemės ūkio paskirties žemė, tinkama būtent miškų įveisimui. Kiekvieno hektaro vidutinė vertė viršija 4,1 tūkst. eurų, o bendra vertė siekia daugiau nei 3 mlrd. eurų.

„Investuotojai taip pat turėtų atsižvelgti į tai, kad miškų sodinimui ir priežiūrai reikalingas didelis pradinis kapitalas, o grąža galima tik ilguoju laikotarpiu. Žinoma, jos sulauksime greičiau, nei medžius sodinant tik medienai. Be to, diegiant pažangias miškotvarkos technologijas, reikia investuoti į infrastruktūrą ir mokymus. Galiausiai, reikia užtikrinti, kad miško įveisimo pastangos būtų suderinamos ekologiškai ir neigiamai nepaveiktų esamų ekosistemų“, – sako „Arbonics“ vadovas K. Lepikas.

Norint plėtoti žaliųjų technologijų ir jomis paremtas miškų įveisimo iniciatyvas, būtinos didelės investicijos. Pavyzdžiui, Lietuva su Europos investicijų banku (EIB) sudarė 300 mln. eurų vertės finansavimo sutartį, pagal kurią siekiama paremti į ekologiją ir skaitmeninę plėtrą sutelktas investicijas. Taip pabrėžiama, kokio dydžio lėšų reikia norint pasiekti reikšmingos pažangos.

Ši paskola yra pirmoji iš maždaug 1 mlrd. eurų apimties EIB įsipareigojimų remti investicijas, skirtas visiems Lietuvos regionams vystyti, dalis. Be to, ja bus remiamas tikslinis perėjimas prie trijų sričių, kuriose anglies dioksido emisijos – didžiausios ir kurios gali būti labiausiai paveiktos perėjimo prie klimatui neutralios ekonomikos.

Sutarta struktūrinės programos paskola yra specialus sprendimas, skirtas bendrai finansuoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų remiamus projektus. Iš viso planuojama investuoti 7,7 mlrd. eurų, iš kurių apie 6 mlrd. eurų bus finansuojami ES struktūrinių fondų lėšomis, o likusi dalis – per nacionalines bendrojo finansavimo programas, į kurias taip pat įeina EIB paskola.

Patarimai, kaip nuo romantinių sukčių apsaugoti savo širdį ir kriptovaliutas

Nors kriptovaliutų pasaulis nėra toks pavojingas, kaip kai kurie mano, jos, kaip ir bet koks kitas vertingas turtas, traukia sukčių dėmesį. Valentino diena yra puiki proga prisiminti itin dažną nusikaltėlių naudojamą schemą – romantinį sukčiavimą.

Priešingai populiariam įsitikinimui, kriptovaliutos nėra nusikaltėlių žaidimų aikštelė. Remiantis „Chainalysis“ duomenimis, nepaisant kriptovaliutų populiarumo augimo, neteisėtų operacijų dalis šioje rinkoje pernai sumažėjo iki 0,14 proc. Tai žemiausias lygis nuo 2021-ųjų, kai neteisėtų operacijų dalis siekė 0,12 proc. Palyginimui, 2023-iaisiais tokių operacijų buvo 0,61 proc.

Deja, romantinės apgavystės retkarčiais neaplenkia ir kriptovaliutų turėtojų. „Romantiniai sukčiai dažnai veikia per pažinčių programėles ar socialinius tinklus, kur kuria internetinius santykius tam, kad pelnytų aukų pasitikėjimą. Galiausiai jie prašo pinigų, dažniausiai pasinaudodami skubios pagalbos, verslo galimybių ar pelningų investicijų priedanga. Gavę pinigus jie dingsta, palikdami aukas tiek finansiškai, tiek emociškai sužlugdytas“, – sako Jonas Juengeris, „Bifinity“ vadovas.

Tokios schemos gali tęstis mėnesį, metus ar net keletą metų, o apgauti žmonės dažnai supranta tiesą tik tada, kai jau būna praradę dideles pinigų sumas. Šie sukčiai savo aukas renkasi tikslingai, dažniausiai taikydamiesi į pasiturinčius žmones.

J. Juengeris išskiria kelias pagrindines taisykles, kurios padės nepakliūti į romantinių sukčių spąstus. „Visų pirma, saugokitės profilių, kurie atrodo per daug geri, kad būtų tikri. Sukčiai slepia savo tikrąją tapatybę, kuria netikras asmenybes ir naudoja vogtas arba suklastotas patrauklių žmonių nuotraukas. Kad sukurtų akiai patrauklius vaizdus, padirbtus asmens dokumentus ar net pakeistų savo balsą, jie gali pasitelkti net dirbtinį intelektą. Norėdami apsisaugoti skirkite laiko išsiaiškinti, su kuo iš tiesų bendraujate“, – pataria ekspertas.

Antrasis patarimas – neskubėkite, neįsitraukite į santykius pernelyg greitai. Užduokite klausimus ir atkreipkite dėmesį į prieštaravimus pašnekovo istorijose – jie gali išduoti apgavystę.

Be to, atkreipkite dėmesį į nuolatines gyvų susitikimų atšaukimų priežastis. Jei žmogus ilgą laiką vengia susitikti asmeniškai, visada randa pasiteisinimų, tai yra rimtas įspėjamasis ženklas.

„Niekada nepažįstamiesiems nesiųskite pinigų. Jei internetinis pažįstamas, kurio dar nesate sutikę realiame gyvenime, prašo finansinės pagalbos arba siūlo pelningas investicijas – nesvarbu, ar tai būtų kriptovaliuta, bankinis pavedimas, ar kita forma – tai greičiausiai yra sukčiavimas. Būkite skeptiški nerealiai patraukliems pasiūlymams. Aukštos grąžos be jokios rizikos pažadai dažniausiai yra melagingi“, – pabrėžia J. Juengeris.

Labai svarbu ir apsaugoti savo asmeninę informaciją. Negalima dalintis kriptovaliutų piniginių slaptažodžiais ar privačiais raktais, net jei kas nors apsimeta teisėsaugos pareigūnais.

Įvardijo, kurios kriptovaliutos 2025 m. gali pakeisti rinkos žaidimo taisykles

Kriptovaliutų birža „BITmarkets“ paskelbė skaitmeninių valiutų TOP „Game-changers“ penketą, kuris 2025 metais gali pakeisti žaidimo taisykles kriptovaliutų pasaulyje. Šiame sąraše tarp tokių žinomų kritovaliutų kaip „Cardano“ ir „Sui“ atsirado net trys didelį potencialą turintys naujokai: XRP, „Dogecoin“ ir „Stellar“.

„Stellar“ įžengė į 2025 metus pasirengusi tęsti savo misiją plėsdama finansinę aprėptį ir diegdama inovacijas. Šio tinklo išmaniųjų sutarčių platforma „Soroban“ pritraukia kūrėjus, o jos blokų grandinė naudojama perlaidoms ir humanitarinei pagalbai. Todėl „Stellar“ vaidins svarbų vaidmenį formuojant tarptautinių mokėjimų ateitį“, – kodėl „Stellar“ nusipelnė vietos šių metų kritptovaliutų TOP penketo sąraše komentuoja „BITmarkets“ duomenų skyriaus vadovas Ali Daylami.

„Ripple Labs“ sukurta XRP valiuta ir toliau stiprina savo kaip pasaulinės tarpinės valiutos vaidmenį. XRP siekia plėsti partnerystę su finansų įstaigomis visame pasaulyje ir taip skatinti platesnį šio mokėjimų protokolo pritaikymą perlaidų ir institucinių sandorių srityje“, – sako Ali Daylami.

Kalbėdamas apie „Dogecoin“, ekspertas pažymi, kad šios mokėjimo iš karto sistemos kelionė buvo įkvepianti. „Iš „nerimtos monetos“ ir populiaraus memo „Doge“ ji tapo viena galingiausių kriptovaliutų. Kūrėjai daugiausia dėmesio skiria jos masto, galimybių ir efektyvumo didinimui, o strateginė partnerystė su mokėjimo platformomis turėtų dar labiau išplėsti DOGE panaudojimą“, – pažymi A. Daylami.

TOP kriptovaliutų „Game-changers“ sąrašas yra reguliariai atnaujinama „BITmarkets“ rinkos tyrimo dalis. Šiame tyrime kartu su pagrindinėmis skaitmeninių valiutų tendencijomis analizuojamas ir bitkoinas – pagrindinis rinkos žaidėjas, su kuriuo siejama kriptovaliutų ir blokų grandinės eros pradžia.

„BITmarkets“ yra kriptovaliutų keitykla, veikianti 24/7 ir teikianti palaikymą 15 kalbų. Prekiautojams užtikrinama galimybė prekiauti daugiau nei 200 kriptovaliutų, o taip pat ir prieiga prie kasdien atnaujinamų rinkos naujienų ir įvairios mokomosios medžiagos. Daugiau informacijos rasite BITmarkets.com arba biržos sąraše CoinMarketCap.com.

Kriptovaliutų rinkos tendencijos: laikinas nepastovumas investuotojų optimizmo nenumalšino

Kalbos apie nacionalines JAV kriptovaliutų atsargas ir stabiliųjų kriptovaliutų (angl. Stablecoins) reguliavimo mechanizmus šios rinkos vertę sausį išaugino iki rekordinių 3,76 trilijono JAV dolerių. Vis dėlto vasario pradžioje rinkose įsivyravo nepastovumas: JAV siekiai įvesti importo mokesčius pagrindinėms prekybos partnerėms investuotojus privertė trypčioti vietoje.

Iš tiesų nemenkas sąmyšis finansų rinkose kilo jau praėjusio mėnesio pabaigoje, kuomet Kinijos kompanija „DeepSeek“ pranešė, kad savo dirbtinio intelekto (DI) technologijos plėtrai skyrė mažiau nei 6 mln. JAV dolerių ir ją sukūrė vos per du mėnesius.

„Tai iškart sukėlė abejonių dėl tokių milžinių kaip „Nvidia“, „Microsoft“ ir „Alphabet“, kurios DI technologijoms vystyti išleidžia nepalyginamai daugiau ir užtrunka žymiai ilgiau. „DeepSeek“ per kelias dienas atsisiuntimų skaičiumi aplenkė „ChatGPT“ ir sukėlė 2 proc. kritimą tiek JAV akcijų, tiek kriptovaliutų rinkose“, – sako Jonas Juengeris, „Bifinity“ vadovas.

Vis dėlto, anot jo, nepaisant laikino rinkų nepastovumo investuotojai, regis, optimistinių nuotaikų paleisti nenori.

Gausybė naujų ETF paraiškų

Naują postūmį kriptovaliutų rinkai atnešė politiniai pokyčiai JAV – antrosios prezidento Donaldo Trumpo kadencijos pradžia ir kriptovaliutoms palankių respublikonų vadovavimas svarbioms finansų institucijoms.

Konservatyvaus buvusio JAV vertybinių popierių ir biržų komisijos (SEC) pirmininko Gary Genslerio pasitraukimas sukėlė didelę kriptovaliutų ETF paraiškų bangą.

Šiuo metu JAV svarstomos net 47 ETF paraiškos, apimančios 16 skirtingų turto kategorijų, tarp jų – ir memų kriptovaliutas. Nors liberalėjanti kriptovaliutų rinkos aplinka ir skatina optimizmą, pokyčiams reguliavimo sistemoje prireiks nemažai laiko, tad aiškių terminų, kada fondai galėtų pradėti veikti, nėra.

Optimizmo į rinką mėnesio pradžioje įnešė ir kelių JAV senatorių pristatytas įstatymo projektas, pagal kurį būtų nustatyta aiški tvarka įstaigoms, norinčioms gauti licenciją leisti stabiliąsias kriptovaliutas. Įstatymu būtų įvesti rezervų reikalavimai ir švelnesni, šių kriptovaliutų leidėjams specialiai pritaikyti reguliavimo standartai.

Memų kriptovaliutų bumas

Pastaruoju metu pasaulyje stebima memų kriptovaliutų kūrimo manija – bendras jų vienetų skaičius jau viršijo 37 mln., o iki metų pabaigos, spėjama, gali perkopti 100 mln. vienetų ribą.

Vis dėlto toks spartus augimas suskaidė kapitalą ir apsunkino memų kriptovaliutų galimybes išlaikyti stabilias kainas bei pasiekti aukštą vertę. Masinis naujų žetonų srautas vilioja spekuliantus, mažina investuotojų dėmesio trukmę ir atgraso nuo ilgalaikio investavimo.

Dauguma šių žetonų turi mažą rinkos kapitalizaciją ir gyvybingi išbūna pernelyg trumpai, tik nedidelė jų dalis turi potencialo įgyti realią vertę ir išsilaikyti rinkoje.

Nepaisant nuolatinio naujų kriptovaliutų kūrimo, šiuo metu net 98 proc. visos rinkos kapitalizacijos priklauso 100 didžiausių kriptovaliutų.

„Solanos“ ir „Ethereum“ varžybos

Pastaruoju metu DeFi (decentralizuotų finansų) sektoriuje „Solana“ blokų grandinė tampa vis rimtesne konkurente „Ethereum“ tinklui.

„Solanos“ tinklo decentralizuotų biržų (DEX) prekybos apimtys nuo 2024 m. spalio nuosekliai lenkia „Ethereum“, o sausį jos buvo net 200 proc. didesnės. Šios blokų grandinės populiarumą lemia lyderystė memų kriptovaliutų ir DI agentų srityse, o augimą dar labiau paskatino naujųjų $TRUMP ir $MELANIA žetonų išleidimas.

DeFi sektoriuje „Solana“ išliko viena iš nedaugelio blokų grandinių, kurios 2025 m. tęsė augimą – dideles pajamas generavo „Jito“, „Raydium“, „Meteora“ ir „Pump.fun“ DeFi protokolai.

Svarbia žinia šiemet tapo tai, kad pirmaujantis DEX agregatorius „Jupiter“ įsigijo memų kriptovaliutų programėlę „Moonshot“.

Nors metų pradžioje DeFi sektorius rodė optimizmo ženklų, sausį jis vis tiek baigė su 10 proc. nuostoliu. Vis dėlto kriptovaliutos, susijusios su dirbtinio intelekto technologijų plėtra, naudojimu ar finansavimu, išlieka populiarios.

DI kriptovaliutos sparčiai populiarėja dėl atvirojo kodo inovacijų, kurios leidžia šiai technologijai greitai tobulėti. Kadangi konkurencija DI srityje nuolat auga, šių žetonų prekybos tendencijos gali padėti suprasti, kaip keičiasi investuotojų susidomėjimas ir pati Di ekosistema.

Sausio mėnesio kriptovaliutų rinkos apžvalga: naujas bitkoino rekordas, apsnūdęs eteris ir „Ripple“ spurtas

Pirmasis metų mėnuo kriptovaliutų rinkoje prasidėjo pozityviomis nuotaikomis – investuotojai stebėjo, kaip bitkoinas (BTC) ir toliau siekia vieno po kito savo kainos rekordų, įspūdingai stiprėjo „Ripple“ (XRP) kriptovaliuta.

Bitkoinas metus pradėjo nuo 90 539 Eur kainos ir sausio mėnesį baigė ties 97 939 Eur, fiksuodamas solidų 8,17 proc. mėnesinį augimą. Sausio 20-ąją, įpusėjus mėnesiui, didžiausia pagal rinkos kapitalizaciją kriptovaliuta pasiekė naują visų laikų kainos rekordą – 104 950 Eur.

„Naujos kainos aukštumos dar kartą įrodė, kad investuotojų susidomėjimas ir pasitikėjimas bitkoinu išlieka labai stiprus“, – sako Jonas Juengeris, „Bifinity“ generalinis direktorius.

Tuo tarpu antroji pagal dydį kriptovaliuta eteris (ETH) per mėnesį šiek tiek atpigo – mėnesio pradžioje jo kaina siekė 3 219 Eur, vėliau gana žymiai krito ir mėnesio pabaigoje vėl atsitiesė iki 3 195 Eur, fiksuodama 0,7 proc. kainos mažėjimą. Kuklesni eterio rezultatai, palyginti su kitomis didžiausiomis kriptovaliutomis, greičiausiai reiškia, kad investuotojai nukreipė dėmesį į kitus aktyvus.

Be to, „Solana“ (SOL) kriptovaliuta pastaruoju metu tampa vis rimtesne eterio konkurente DeFi (decentralizuotų finansų) paslaugų rinkoje.

Pastaruoju metu rinkoje nemažai kritikos sulaukė eterio pardavimo sandoriai, kuriuos atliko „Ethereum“ fondas – nepriklausoma ne pelno organizacija, atsakinga už „Ethereum“ blokų grandinės plėtrą, mokslinius tyrimus ir ekosistemos palaikymą.

Nepaisant to, bendra eterio ekosistemos situacija išlieka stipri – sausį aktyvių šios kriptovaliutos piniginių skaičius išaugo 37 proc. Tai, kaip manoma, buvo paskatinta institucinių investuotojų susidomėjimo.

„Ripple”, pagal rinkos kapitalizaciją trečiąją vietą užimanti kriptovaliuta, sausį patyrė įspūdingą šuolį – mėnesio pradžioje kainavusi 2,02 Eur jį baigė pasiekusi 2,90 Eur kainą. Užfiksuotas įspūdingas 43,5 proc. augimas.

„Ripple“ stiprėjimas taip padidino jos rinkos kapitalizaciją, kad buvo aplenkta stabiliosios vertės kriptovaliuta „Tether“. Tai svarbus etapas „Ripple“, kurios vertė pastaraisiais mėnesiais demonstruoja stabilumą.

„Bendra nuotaika kriptovaliutų rinkose išlieka optimistinė – ją palaiko naujas „Bitcoin“ visų laikų kainos rekordas ir reikšmingas „Ripple“ augimas. Tačiau kuklesni eterio rezultatai rodo, kad rinka gali pereiti į naują etapą, kuriame investuotojai aktyviau ieško galimybių už dviejų didžiausių valiutų ribų. Pozityvi metų pradžia leidžia tikėtis tolesnio aktyvumo kriptovaliutų rinkose“, – komentuoja J. Juengeris.

„Bifinity“ pasiekė vienaragio statusą ir įsitvirtino kriptovaliutų paslaugų lyderės pozicijoje

„Bifinity“, didžiausia šalyje kriptovaliutų keityklos operatorė, 2024-aisiais pasiekė precedento neturintį augimą – įmonės vertei viršijus 1 mlrd. eurų ji pasiekė vienaragio statusą. „Bifinity“ tapo vos antrąja finansinių technologijų bendrove Lietuvoje, pasiekusia tokią vertę.

Bendrovė skelbia 2024-aisiais įgyvendinusi reikšmingus tikslus ir dar labiau įtvirtinusi savo kaip svarbios žaidėjos pozicijas pasaulinėje kriptovaliutų ekosistemoje.

Praėjusiais metais, augant kriptovaliutų sektoriui, „Bifinity“ sulaukė didelio fiat (tradicinių) valiutų sandorių paslaugų naudotojų susidomėjimo. Tai parodė didėjantį kriptovaliutų paslaugų pripažinimą ir naudojimą, o rekordinės sandorių apimtys atspindėjo aukštą įmonės paslaugų kokybę ir patikimumą.

Siekdama paskatinti šį augimą „Bifinity“ dar labiau patobulino savo fiat paslaugas ir į partnerių sąrašą įtraukė keletą pasaulinio garso įmonių, taip plėsdama savo veiklos apimtis ir pasiekiamumą. 2024 metais įmonė pristatė naujas realaus laiko fiat paslaugas, įskaitant SEPA momentinius pervedimus, kurie leidžia naudotojams beprecedenčiu greičiu įnešti, prekiauti ir išsiimti lėšas. Daugelis pagrindinių „Bifinity“ fiat paslaugų naudotojų yra Lietuvos įmonės – tai pabrėžia šalies finansinių technologijų stiprybę ir kriptovaliutų teikiamą naudą vietos ekonomikai.

„2024 metai „Bifinity“ buvo labai reikšmingi. Mūsų augimas ir pasiekimai atspindi ne tik teigiamas tendencijas kriptovaliutų rinkoje, bet ir pasitikėjimą, kurį mūsų naudotojai rodo teikiamoms paslaugoms. Ypač didžiuojamės savo indėliu į Lietuvos finansinių technologijų ekosistemą ir vaidmeniu skatinant kriptovaliutų naudojimą pasauliniu mastu“, – sako Jonas Juengeris, „Bifinity“ generalinis direktorius.

Įmonės augimas Lietuvoje buvo ypač įspūdingas. „2024-ųjų rekordiniai pasiekimai tapo įmanomi tik dėl mūsų komandos sunkaus darbo ir palankios aplinkos Lietuvoje. Pasinaudodami šalies pasaulinio lygio talentais kriptovaliutų ir finansinių technologijų srityse, savo komandą Lietuvoje mes padidinome trigubai”, – sako J. Juengeris. „Didžiuojamės būdami asociacijos „Crypto Economy Organisation“ nariais ir prisidėję prie pirmosios plataus masto viešosios švietimo kampanijos Lietuvoje, padėjusios didinti visuomenės žinias apie kriptovaliutų pramonę ir naudą, kurią ji teikia vartotojams bei vietos ekonomikai.“

Žvelgiant į ateitį „Bifinity“ išlieka ištikima savo misijai skatinti masinį kriptovaliutų naudojimą ir stiprinti ryšius tarp tradicinės finansų sistemos ir kriptovaliutų pasaulio. Įmonė toliau investuoja į inovacijas, atitiktį reguliavimo reikalavimams ir bendruomenės įsitraukimą Lietuvoje, siekdama prisidėti prie finansų ateities kūrimo.

Lietuvos bankas: kriptoturto paslaugų licencijos siekiančios bendrovės turėtų paskubėti

Lietuvos bankas kol kas dar nėra sulaukęs nė vienos paraiškos gauti kriptoturto paslaugų licenciją, nors potencialūs dalyviai jas gali teikti nuo 2024 m. gruodžio 30 d. Apie tokią galimybę centrinis bankas skelbė iš anksto.

„Turime indikacijų, kad galimybe gauti licenciją Lietuvoje domisi nemažai bendrovių, todėl kviečiame nedelsti ir teikti paraiškas. Primename, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, paslaugas, susijusias su kriptoturtu, Lietuvoje galės teikti tik licencijuoti dalyviai. Savo ruožtu Lietuvos bankas skyrė daug laiko ir išteklių pasirengimui, todėl sieks užtikrinti, kad tinkamai pasirengusių dalyvių licencijavimo procesas būtų kuo efektyvesnis ir sklandesnis“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.

2024 m. gruodžio 30 d. visoje Europos Sąjungoje pradėtas taikyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2023/1114 dėl kriptoturto rinkų (MiCA reglamentas).

Lietuvoje šiuo metu galioja pereinamasis laikotarpis, kuris truks iki birželio 1 d. Iki jo pabaigos visos bendrovės, mūsų šalyje teikiančios ar ateityje ketinančios teikti su kriptoturtu susijusias paslaugas, privalo gauti veiklos leidimą (licenciją).

Įvertinęs sąlyginai trumpą pereinamąjį laikotarpį, praėjusiais metais Lietuvos bankas sustiprino licencijavimo ir priežiūros komandos pajėgumą. Siekdamas padėti potencialiems pareiškėjams, surengė konsultacinių renginių, patvirtino Kriptoturto paslaugų teikėjų licencijavimo taisykles. Jose nurodyta konkreti informacija, kurią turi pateikti pareiškėjas, siekiantis gauti kriptoturto paslaugų teikėjo licenciją.

Iš pareiškėjų tikimasi, kad jie tinkamai atliks namų darbus: paraišką gauti licenciją teiks gerai susipažinę su teisės aktais, o jų veikla atitiks aukščiausius standartus.

Ypatingą dėmesį Lietuvos bankas skirs pareiškėjo akcininkų ir vadovų reputacijai, lėšų kilmės skaidrumui, vadovų kvalifikacijai, pareiškėjo pasirengimui užtikrinti tvarią, saugią ir patikimą veiklą, įskaitant veiksmingą vidaus kontrolę bei rizikų valdymą.

Fiktyvioms, realios veiklos neketinančioms vykdyti (angl. empty shell) įmonėms ir pareiškėjams, kurie nepateiks prašomos informacijos arba teiks neišsamią, neteisingą, klaidinančią informaciją, kriptoturto paslaugų teikėjų licencijos nebus išduodamos.

Išsamią informaciją apie kriptoturto paslaugų licencijavimą rasite čia

„Fintech“ paslaugomis naudojasi kas trečias lietuvis, dar 19 proc. ketina išbandyti

36 proc. lietuvių naudojasi „fintech“ įmonių paslaugomis, tai parodė asociacijos „Fintech Hub LT“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Dažniausiai tokiomis paslaugomis naudojasi 18–45 metų amžiaus gyventojai, tačiau šias paslaugas vis dažniau atranda ir vyresnio amžiaus klientai. Kaip rodo bendrovės „Plaid“ duomenys, pagal „fintech“ paslaugų naudojimą lietuviai šiek tiek atsilieka nuo Jungtinių Amerikos Valstijų, kuriose šiomis paslaugomis naudojasi apie 48 proc. gyventojų.

„Fintech Hub LT“ vadovė Greta Ranonytė sako, kad „fintech“ sektorius turi potencialo augti. Tam reikalingos ne tik investicijos, bet ir visuomenės edukacija.

„19 proc. respondentų atsakė, kad artimiausiu metu planuoja išbandyti „fintech“ paslaugas. Tai rodo, kad žmonės yra žingeidūs, nori integruoti pažangias technologijas į savo kasdienybę. Šiuo metu dažniausiai „fintech“ paslaugomis naudojasi didmiesčių gyventojai, kurie sudaro atitinkamai 40 proc. paslaugų naudotojų, tačiau po truputį daugėja naudotojų ir už didžiųjų miestų ribų. Verta paminėti ir tai, jog 45 proc. respondentų atsakė, kad galbūt svarstytų išbandyti „fintech“ paslaugas. Tokių žmonių daugiausia yra didmiesčiuose“, – pastebi G. Ranonytė.

„Fintech Hub LT“ vadovė pažymi, kad dažniausi pliusai, kuriuos įvardijo respondentai – „fintech“ paslaugų patogumas ir draugiškumas vartotojui, žemesnės paslaugų kainos nei bankuose, platus paslaugų spektras, lengvumas ir greitis, norint tapti klientu.

Iš visų apklaustųjų, kurie naudojasi „fintech“, daugiausiai dėmesio skiriama mokėjimams, sąskaitų valdymui ir kortelių paslaugoms. Kitiems patrauklios paslaugos apima investavimą, paskolas ir finansų valdymo įrankius.

Tik 5 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų mano, kad „fintech“ paslaugos yra brangios, 4 proc. – nepatogios.

Sektorius auga kasmet

Finansų ekspertų vertinimu, „fintech“ sektorius Lietuvoje turi didžiulį augimo potencialą, ypač jei bus investuojama į švietimą, saugumo gerinimą ir konkurencingų sąlygų kūrimą. Artimiausiais metais prognozuojama, kad „fintech“ paslaugų naudotojų skaičius didės, o tai dar labiau skatins šio sektoriaus plėtrą.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra 276 „fintech“ įmonės, kurios aptarnauja 35 mln. Europos klientų, t. y. daugiau nei dešimtadalį visų suaugusių ES piliečių. Sektoriuje dirba apie 7,4 tūkstančio darbuotojų. „Fintech“ sektoriaus pajamų augimas pastebimas dėl didėjančio klientų skaičiaus ir stiprių Lietuvos pozicijų finansinių technologijų rinkoje.

„Investuok Lietuvoje“ duomenimis 2022 m. Lietuvos „fintech“ sektorius pritraukė apie 67,9 mln. eurų investicijų. Tai rodo stabilų sektoriaus augimą, kuris pritraukia tiek vietinius, tiek tarptautinius investuotojus. Šios investicijos daugiausia buvo skirtos įmonių plėtrai, naujų darbo vietų kūrimui ir aukštos pridėtinės vertės finansinių paslaugų tobulinimui

Lietuvos banko duomenimis, elektroninių pinigų (EPĮ) ir mokėjimo (MĮ) įstaigų licencinės veiklos pajamos 2024 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 431,4 mln. Eur – palyginti su atitinkamu laikotarpiu 2023 m., jos padidėjo 22,4 proc. Bendra įstaigų mokėjimo operacijų suma išaugo iki 140,7 mlrd. Eur. O tai – 36,7 proc. daugiau nei 2023 m. trečiąjį ketvirtį.

Apie tyrimą

Reprezentatyvų tyrimą apie gyventojų naudojimąsi „fintech“ paslaugomis 2024 m. lapkričio mėn. atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrime dalyvavo 1013 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų.

„Paysera“ įsigijo „Foxbox“ terminalus: užtikrins greitą paslaugų atnaujinimą gydymo ir kitose įstaigose

Finansinių technologijų bendrovė „Paysera“ iš įmonės „Foxpay“ įsigijo savitarnos mokėjimo terminalų tinklą „Foxbox“, kurio sklandžiu ir skubiu perleidimu rūpinosi Ieva Trinkūnaitė ir „Foxpay“ komanda. Pirmiausia „Paysera“ koncentruosis į kuo greitesnį paslaugų atnaujinimą – planuojama atkurti 120 esamų terminalų veiklą bei pasiūlyti 27 dar neeksploatuotus terminalus.

Pirminis paslaugų atnaujinimas, įskaitant mokėjimo funkcijas, bus užtikrintas per artimiausius du mėnesius.

Marijus Plančiūnas, „Paysera“ generalinis direktorius, teigia, kad sandoris įvyko sklandžiai ir profesionaliai, nes abi šalys prioritetu laikė greitą visuomenei svarbios paslaugos atnaujinimą.

„Terminalais kasdien naudojosi tūkstančiai žmonių, ypač gydymo įstaigose, todėl skubus veiklos atnaujinimas yra tiek mūsų, tiek „Foxpay“ prioritetas. Matėme dideles pastangas iš akcininkės Ievos Trinkūnaitės sklandžiai atkurti paslaugų teikimą. Įsigyti savitarnos terminalai pasižymi paprastu valdymu, padeda efektyviai trumpinti eiles ir yra patogūs naudoti visoms amžiaus grupėms, įskaitant vyresnio amžiaus žmones. Pirmiausia susitelksime į Lietuvos rinką, o vėliau, įvertinę sėkmingą patirtį, planuojame plėsti terminalų tinklą kitose „Paysera“ grupės šalyse“, – sako M. Plančiūnas.

Bendrovės specialistai sausio pirmoje pusėje susisieks su įstaigomis, kuriose įrengti terminalai, ir pristatys paslaugų tęstinumo galimybes.

Terminaluose, kurie toliau veiks su „Paysera“ prekės ženklu, gyventojai 2023 m. atliko 768 tūkst. mokėjimų už daugiau nei 34 mln. eurų. Didžioji dalis, arba 80 proc. terminalų, įrengti gydymo įstaigose.

Programinė įranga bus panaudota bankomatuose

„Paysera“ taip pat planuoja įsigytą terminalų programinę įrangą pritaikyti ir pradėtame vystyti bankomatų tinkle, kuriame šiuo metu naudojamos trečiųjų šalių technologijos. Tai reiškia, kad tiek bankomatai, tiek įsigyti terminalai ateityje veiks su ta pačia programine įranga.

Investicijos atsipirks per dvejus metus

Planuojama, kad investicijos į „Foxbox"“ terminalų tinklą atsipirks per maždaug dvejus metus. Atsipirkimas bus skatinamas plečiant terminalų paslaugų funkcionalumą bei pasiekiamumą kitose „Paysera“ grupės šalyse – Latvijoje, Estijoje, Kosove, Albanijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje.

Plėtra fizinėje prekyboje

„Paysera“, kurios pagrindinis verslas Baltijos šalyse yra mokėjimų apdorojimas elektroninėje prekyboje, pastaruoju metu vis labiau stiprina savo pozicijas ir fizinių mokėjimų rinkoje. 2024 m. pavasarį bendrovė įsigijo MB „Brand Lions“ sukurtą sprendimą, skirtą priimti mokėjimus kortelėmis ir perduoti kvitų duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai.

„Foxbox“ terminalų tinklo perėmimas yra dar vienas strateginis žingsnis siekiant sukurti visapusę mokėjimo ekosistemą.

ESMA įspėjimas investuotojams dėl kriptoturto

Nors nuo šiandien pradedamas taikyti Reglamentas dėl kriptoturto rinkų (MiCA reglamentas)atveria naują kriptoturto srities priežiūros erą, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (European Securities and Markets Authority, ESMA) įspėja investuotojus, kad prieš priimdami finansinius sprendimus dėl investavimo į kriptoturtą gerai apgalvotų savo finansinius poreikius bei tikslus.

Naujasis reguliavimas visų rizikų nepašalins

ESMA atkreipia investuotojų dėmesį, kad, nepaisant reguliavimo pokyčių, investicijos į kriptoturtą ir toliau yra rizikingos. Daugelis kriptoturto rūšių yra labai spekuliatyvios ir nepastovios, jų kainos gali netikėtai ir labai svyruoti, reikšmingai pasikeisti net ir per naktį. Todėl minėtas kainų šuolis galimai tėra tik dar vienas trumpalaikis svyravimas. Negana to, kriptoturtui būdinga ir su informacinėmis technologijomis susijusi rizika.

MiCA reglamente nustatyti saugikliai nėra taip plačiai taikomi, kaip tradicinių investicinių produktų atveju. Nors MiCA reglamentu siekiama sustiprinti investuotojų apsaugą, jis neužtikrina tokio paties apsaugos lygio, kaip tradicinių investicinių produktų atveju. Pavyzdžiui:

kriptoturtui nebus taikoma kompensacijų investuotojams schema. Tradicinėms investicinėms paslaugoms taikomose taisyklėse (2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, FPRD II ) nustatyta, kad investicinės įmonės privalo dalyvauti kompensacijų investuotojams mechanizmuose. Taip investuotojai gauna kompensaciją, jei, pavyzdžiui, investicinė įmonė bankrutuoja ir negali grąžinti investuotojui priklausančių finansinių priemonių (pvz., akcijų). MiCA reglamente panaši investuotojų apsauga nenustatyta. Tad, jeigu Jūsų kriptoturto paslaugų teikėjas nepajėgia grąžinti kriptoturto, jokios „saugos pagalvės“ nėra;
skirtingai nuo tradicinėms investicinėms paslaugoms taikomų taisyklių, MiCA reglamente nėra nustatyta, kad visi kriptoturto paslaugų teikėjai privalo kaupti informaciją apie klientus, kad įvertintų jų gebėjimą suprasti kriptoturto produktus, kuriais norima prekiauti;
kriptoturto paslaugų teikėjai nėra įpareigoti periodiškai pranešti klientams apie jų vardu laikomą kriptoturtą ir jo patikslintą ar esamą vertę.

Tikėtina, kad klientai galės pasinaudoti MiCA reglamento apsauga visa apimtimi ne iš karto. Dauguma ES valstybių nusprendė taikyti esamiems nacionaliniams kriptoturto paslaugų teikėjams pereinamąjį laikotarpį iki 18 mėn. nuo MiCA reglamento taikymo pradžios. Dėl to klientai pasinaudoti MiCA reglamente nustatytomis apsaugos priemonėmis visa apimtimi galės tik nuo 2026 m. liepos 1 d. Be to, nacionalinės finansų rinkos priežiūros institucijos turės ribotus įgaliojimus prižiūrėti kriptoturto paslaugų teikėjus, kol jiems bus suteikti šios veiklos leidimai. Iki to laiko šie įgaliojimai gali apsiriboti tik pinigų plovimo prevencijos priežiūra.

Klientai turėtų būti itin atsargūs, kai bendrauja ne su ES įmonėmis

Ne ES įsikūrusių įmonių siūlymai dėl investicijų į kriptoturtą ar susijusios paslaugos reiškia dar mažesnę apsaugą, didesnę sukčiavimo ir apgaulės riziką ir ribotą galimybę kreiptis į teismą (jei tokia galimybė apskritai yra), kilus ginčams ar pareiškus pretenzijas paslaugų teikėjui. Be to, ESMA pabrėžia, kad MiCA reglamentas neapsaugo investuotojų, kai kriptoturto paslaugas teikia ES leidimo neturinčios įmonės.

Ką turėtumėte žinoti ir tikrinti

Turėtumėte gerai žinoti ir suprasti būtent su kriptoturtu ir panašiais produktais bei paslaugomis susijusią riziką ir, įvertinę savo tikslus, finansinę padėtį, atidžiai pasverti, ar ši rizika Jums priimtina.

Galite susidurti su šiomis rizikomis:

prarasti visas investuotas lėšas;
per trumpą laiką kainos gali sparčiai kristi ir kilti;
tapti apgaulės, sukčiavimo, operacinių klaidų ar kibernetinių atakų auka;
mažai tikėtina, kad turėsite teisę į apsaugą ar kompensaciją, jei reikalai susiklostytų nesėkmingai.

Jei ketinate įsigyti kriptoturto arba susijusių produktų ir paslaugų, turėtumėte įsitikinti, kad:

galite sau leisti prarasti visas investuotas lėšas;
esate pasirengę prisiimti didelę riziką;
suprantate kriptoturto ir susijusių produktų bei paslaugų, kurių pageidaujate arba kurie jums buvo pasiūlyti, ypatybes;
galėsite tinkamai apsaugoti įrenginius, kuriuos naudojate kriptoturtui įsigyti, saugoti ar perduoti, įskaitant savo asmeninius atminties raktus;
kriptoturto, į kurį norite investuoti, emitentai turi teisę siūlyti tokį kriptoturtą ES;
paslaugų teikėjai, su kuriais susiduriate, turi reikiamus įgaliojimus teikti kriptoturto paslaugas ES.

Papildoma informacija

ESMA taip pat primena investuotojams Europos priežiūros institucijų pranešimus ir įspėjimus, susijusius su kriptoturto produktų siūlymu ir kriptoturto paslaugų teikimu ES:

bendras Europos priežiūros institucijų įspėjimas vartotojams dėl investavimo į kriptoturtą riziką;
ESMA pranešimas, kuriuo siekiama paaiškinti MiCA reglamento terminus ir paskatinti rinkos dalyvius bei nacionalines kompetentingas institucijas pradėti rengtis pokyčiams;
Europos bankininkystės institucijos pranešimas, kuriame išdėstyti lūkesčiai elektroninių pinigų (angl. electronic money token, EMT) ir su turtu susietų žetonų (angl. asset-referenced token, ART) emitentams nedelsiant laikytis MiCA reglamente nustatytų nurodymų ir primenama rizika vartotojams.

Originalus ESMA pranešimas (anglų kalba)

Plačiau: https://www.lb.lt/lt/naujienos/esma-ispejimas-del-kriptoturto