Login to your account

Username *
Password *

Create an account

Fields marked with an asterisk (*) are required.
Name *
Username *
Password *
Verify password *
Email *
Verify email *
Captcha *
Reload Captcha

Naujas požiūris į kibernetinį ir nacionalinį saugumą

Informacijos apsauga – sudėtinga ir įvairialypė. Nors dauguma žmonių įsivaizduoja, kad viskas priklauso tik nuo technologinių sprendimų, tai tik vienas iš daugybės aspektų. Čia pat slepiasi įvairūs technologijų kibernetinį saugumą reglamentuojantys teisės aktai, nuostatai, patentai ir įvairūs kiti aspektai, kurie ir kelia daugiausia iššūkių. 

„Mūsų tikslas yra pasiūlyti naują požiūrį į kibernetinį saugumą ir skaitmeninį valstybės suverenitetą. Dėl šios priežasties laikomės visų nacionalinių teisės aktų ir itin atsakingai žiūrime į teisinį saugumo aspektą. Tikime, jog būtent taip elgtis privalo kiekvienas 5G infrastruktūros tiekėjas“, – teigia Mika Lauhde.

„Huawei“ 5G įranga suteikia galimybę valstybėms naudoti savo pačių sukurtus informacijos šifravo algoritmus, kurių iššifravimo raktai nebus prieinami „Huawei“, pašaliniams ar kitų šalių vyriausybėms. Informaciją iššifruoti galės tik vietiniai mobiliojo ryšio operatoriai, kai jie tai padaryti bus įpareigojami teisiškai. Kitaip tariant, „Huawei“ neturi prieigos prie duomenų, kurie keliauja per jos gaminamą įrangą, o centrinė kompanijos strategija – palaikyti kiekvienos valstybės nacionalinį informacijos suverenitetą.

5G – saugiausia ryšio technologija

Septynias telekomunikacijų standartus kuriančias organizacijas vienijantis konsorciumas 3GPP išanalizavo 5G saugumo grėsmes ir rizikas 17-oje skirtingų sričių: saugumo architektūroje, autentifikavime, saugumo konteksto ir raktų valdymo, radijo tinklo prieigos (RAN) saugume, NG-UE saugume, autorizacijoje, prenumeratos privatume, „Tinklo pjaustymo“ architektūroje, perdavimo saugume, tinklo domeno saugume, saugumo matomume ir konfigūravime, įgaliojimų suteikime, sąveikoje ir migracijoje, mažųjų duomenų, transliavimo (daugiaadresio perdavimo) saugume, valdymo saugume ir kriptografiniuose algoritmuose. 

Tai leido padaryti išvadą, kad nors penktos kartos tinklas patiria įvairių saugumo iššūkių dėl naujų paslaugų, architektūrų, technologijų bei aukštesnių vartotojų privatumo ir apsaugos reikalavimų, 5G yra pats saugiausias telekomunikacijų standartas, kokį tik gali pasiūlyti industrija.

Paminėtina, kad 5G tinklo pagrindinė įranga, skaičiavimo resursai, paskyros, slaptažodžiai, registracijų žurnalai, konfigūracijos ir apmokestinamų duomenų įrašai yra tvarkomi mobiliojo ryšio operatorių, o ne įrangos gamintojų. „Kadangi programišiai atakuoja tinklus, norėdami pavogti vartotojo asmeninius duomenis, sutrikdyti tinklo prieinamumą ar sumažinti jo pajėgumą, įrangos tiekėjai turėtų bendradarbiauti su operatoriais, siekdami apsunkinti šių neteisėtų veiklų vykdymą, įgyvendinant 3GPP numatytas specifikacijas. Pavyzdžiui, Paketinių duomenų konvergencijos protokolas (PDCP) gali būti panaudotas oro sąsajai ir užšifruotų IPsec paketų perdavimui, kas garantuotų vartotojo duomenų konfidencialumą ir nepažeidžiamumą.“ – pasakoja „Huawei Technologies“ viceprezidentas kibernetiniam saugumui. 

Standartų svarba kibernetiniame saugume

„Huawei“ yra tvirta visame pasaulyje pripažįstamų ir suderintų kibernetinio saugumo standartų šalininkė. Pasak Mika Lauhde, kompanija mano, jog pasitikėjimas turi būti paremtas faktais, kurie gali būti patikrinti remiantis bendrais standartais. Šios pramonės šakos praktika rodo, jog pats efektyviausias būdas spręsti saugumo problemas yra sertifikavimas. Šis procesas užtikrina, kad visi standartus interpretuoja vienodai, bei garantuoja tai, jog skirtingų gamintojų įranga gali sklandžiai veikti kartu.

Šioje srityje „Huawei“ jau yra nuveikusi nemažai. Jos moksliniai tyrimai ir plėtra bei tiekimo grandinės valdymas yra gavę kelis Tarptautinės standartų organizacijos (ISO) sertifikatus, užtikrinančius tvarumą ir apsaugą nuo terorizmo grėsmių. Bendrovė taip pat aktyviai kviečia nepriklausomas trečiųjų šalių laboratorijas sertifikuoti „Huawei“ produktus – 2019 metų balandį kompanija jau buvo sulaukusi 242 skirtingų sertifikatų. 

Visame pasaulyje plinta įvairiausi mitai apie 5G: neva dėl jo mobilieji duomenys taps brangesni, spinduliuotė žalinga sveikatai, aplinkai ir net bitėms. Tyrimai rodo, kad tiek Europoje, tiek Lietuvoje apstu tuo tikinčių žmonių. Anot specialistų, tai lemia žinių stoka – žmonės linkę nepasitikėti ar net bijoti to, ko gerai nesupranta.

Trimis mitais tiki kas penktas

Visais laikais buvo žmonių, kurie bijojo ar net priešinosi naujovėms. Taip yra ir dabar – akivaizdu, kad su 5G artėja milžiniški pokyčiai, kurie palies daugelį, ir dalį žmonių tai baugina. Europos telekomunikacijų tinklo operatorių asociacija (ETNO) nusprendė išsiaiškinti, kiek tokių žmonių yra Europoje, o „Telia“ analogišką reprezentatyvią apklausą atliko Lietuvoje.

Daugiausiai, net po 19 procentų, lietuvių tiki trimis mitais: kad 5G yra žalingas aplinkai (gamtai), kad 5G spinduliuotė kenkia sveikatai ir kad 5G neužtikrins privatumo. Panašios tendencijos ir visoje Europoje.

Kaip paaiškina „Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius, 5G ryšiui naudojamos tos pačios radijo bangos, kaip ir kitų, dešimtmečius naudojamų, technologijų – 2G, 3G ir 4G. Jos patenka į nejonizuojančių kategoriją – tokio tipo radijo bangos neturi pakankamai energijos, kad galėtų pažeisti ląsteles.

„Visoms mobiliojo ryšio technologijoms taikomi tokie pat griežti saugumo reikalavimai ir normos, kurių „Telia“ atsakingai laikosi. Kalbant apie aplinką, 5G kaip tik yra gerokai taupesnė ir efektyvesnė nei ankstesnių kartų technologijos. Be to, tiek mūsų 5G, tiek ankstesnių kartų mobilieji tinklai naudoja 100 proc. atsinaujinančią energiją“, – sako A. Šemeškevičius.

Jis priduria, kad technologine prasme 5G yra saugesnis ir protingesnis tinklas, taigi 5G ryšiu siunčiami duomenys kaip tik yra labiau apsaugoti.

5G kaltina net dėl COVID-19

Dar 17 proc. lietuvių tiki, esą įdiegus 5G technologiją pabrangs mobilieji duomenys. Pasak „Telia“ eksperto, mobilieji duomenys pastarąjį dešimtmetį tik pigo, tačiau dėl augančio vartojimo dažnas to neįvertino. Tokia pati tendencija tęsis ir išplitus 5G ryšiui.

„Anksčiau vaizdo įrašų raiška ir kokybė buvo keliskart prastesnė, be to, dabar savo telefone galime žiūrėti ne tik „YouTube“ klipus, bet ir išmaniąją televiziją, patys rengti tiesiogines transliacijas, skambinti su vaizdu. Taigi jei prieš dešimtmetį retas mobiliuoju telefonu išnaršydavo daugiau nei 1 GB duomenų, šiandien jau visų „Telia“ klientų vidurkis siekia 20 GB per mėnesį“, – pastebi A. Šemeškevičius. Vidutiniai „Telia“ klientų per mėnesį sunaudojamų mobiliųjų duomenų kiekiai skelbiami paskutinėje Ryšių reguliavimo tarnybos ataskaitoje.

Beje, yra ir egzotiškesnių mitų. Antai kas dešimtas (12 proc.) lietuvis tiki, kad 5G spinduliuotė kenkia bitėms, o visoje Europoje tokių yra net 16 procentų.

Dar 13 procentų lietuvių mano, kad 5G yra susijęs su COVID-19, tuo tarpu Europoje šiuo mitu tiki perpus mažiau (6 proc.) apklaustųjų. Beje, Europos Sąjungos kovos su dezinformacija ekspertai šį mitą išskyrė kaip vieną dažniausiai kartojamų melagienų.

Kita vertus, 65 proc. lietuvių ir net 75 proc. europiečių supranta, kad 5G ir COVID-19 sąsajos yra laužtos iš piršto. Palyginimui, visais kitais mitais netikinčiųjų dalis svyruoja tarp 10–30 procentų, o daugiau nei pusė respondentų tiesiog neturi nuomonės.

Baugina nežinojimas

Mitų ir sąmokslo teorijų apie 5G paplitimui įtakos gali turėti žmogaus psichologija, sako „Asmens sveikatos klinikos“ gydytojas psichiatras, psichoterapeutas Edgaras Čiūras. Anot jo, populiacijoje visada yra tam tikra nedidelė dalis žmonių, kurie tiki moksliškai nepagrįstais dalykais.

„Tam įtakos gali turėti keletas veiksnių, tokių kaip temperamentas, patirtys vaikystėje ir panašūs. Kai kurie jaučiasi nesaugūs ir daug kur gali įžvelgti pavojus, jiems sunku pasitikėti kitais, tokie žmonės lengviau patikės bauginančiomis žinutėmis, net netikrindami jų šaltinio ir patikimumo. Taigi kai būna nutikimų, kuriuos sunku paaiškinti mokslu, tada žmogus nori daugiau aiškumo, apibrėžtumo, ieško greitų atsakymų ir išauga tikimybė patikėti klaidingomis naujienomis, kurias sukurti užtrunka mažiau laiko, nei atlikti mokslinius tyrimus. Kitais atvejais tai lemia mąstymo būdas, kai žmogus tam tikrus dalykus išfiltruoja, pasirenka kuo tikėti ir nemato pilno vaizdo. Arba susieja sutapimus, išveda tarp jų ryšį, kuriuo įtiki ir išjungia kritinį mąstymą, racionalų požiūrį – šiuo atveju tai būtų COVID-19 ir 5G sąsajos“, – sako E. Čiūras.

Dar yra žmonių, kurie jaučia bendrystę su kitais – pavyzdžiui, kai kuriais atvejais vieniši žmonės per įvairias sąmokslo teorijas, mitus randa siejančius dalykus, dingstį bendrauti.

Pasak E. Čiūro, natūralu, kad nauji, nepažįstami ir gerai nesuprantami dalykai žmonėms kelia nerimą, todėl jie vertinami atsargiai. „Baimės jausmas nėra blogas, jis skirtas žmogui apsisaugoti. Klausimas, kada to yra per daug. Kai žmonės pradeda naudoti folijos kepurėles ar vaikščioti aplink ligonines ir jas filmuoti – čia jau kraštutiniai dalykai, neracionalūs. Dažniausiai tokias žmonių reakcijas sukelia baimė, nesaugumo jausmas, noras kontroliuoti situaciją“, – sako psichiatras.

Pagrindinis kovos su melagienomis ir mitais įrankis – visuomenės švietimas. Kuo daugiau patikimos, specialistų parengtos, patikrintos, faktais įrodytos informacijos yra prieinama ir kuo platesnė jos sklaida, tuo greičiau mitai ir sąmokslo teorijos žūsta. Kita vertus, ir patys žmonės turi domėtis, kritiškai vertinti informacijos šaltinius, jų patikimumą bei neskubėti dalintis abejotina informacija socialiniuose tinkluose.

Nauja ryšio technologijos karta – 5G ryšys – ne tik kelia diskusijų apie šios technologijos galimybes ir trūkumus, tačiau paskatino ir neregėtas lenktynes tarp šalių. Šiandien praktiškai visos valstybės konkuruoja dėl to, kurios gyventojai galės greičiau naudotis itin sparčia interneto technologija. Vis tik Lietuvą 5G lenktynėse keleriais metais jau lenkia ne tik didžiosios valstybės, bet ir kaimyninė Latvija. Kas nutiko?

„Kol Lietuvoje dar tik ruošiamasi 5G ryšio startui, Latvijoje penktos kartos bevielio ryšio tinklai jau veikia dar nuo 2019 m. vasaros. Tiesa, dar ne visoje Latvijos teritorijoje, bet 5G ryšys komerciniais įrenginiais – veikia. Lietuvai naujos ryšio technologijos startą stabdo elektroninių ryšių išteklių trūkumas, kurį Latvija sėkmingai išsprendė dar pernai“, – aiškina Gintas Butėnas, „Bitė Lietuva“ technologijų vadovas.

Trukdo dažnių trūkumas

5G yra penktos kartos bevielio ryšio technologija, kuri leis didelius duomenų srautus perduoti gerokai greičiau ir lengviau nei iki šiol – galime tikėtis iki 100 kartų didesnio greičio nei šiandien naudojamame 4G tinkle. Ji taip pat paskatins daiktų interneto plėtrą ir platesnes jo panaudojimo galimybes bei leis prie tinklo prisijungti didesniam skaičiui vartotojų.

Vis tik tam, kad galėtume Lietuvoje išnaudoti visą šį 5G potencialą, pirmiausia reikia turėti daugiau dažnių, o jų šalyje labai trūksta. Radijo dažniai 3,5 GHz juostoje reikalingi būtent 5G ryšio tinklams diegti.

„Dažnių aukciono laukiame jau seniai. Tokią situaciją iš dalies lėmė tai, kad naujai technologijai reikalingas radijo dažnių 3,5 GHz juostas iki šiol naudoja Rusija ir Baltarusija. Šią problemą įgyvendinus aukcioną tikimasi išspręsti šių metų pabaigoje ir 2021-aisiais jau suteikti pirmiesiems vartotojams galimybes prisijungti prie 5G tinklo“, – pasakoja „Bitės“  technologijų vadovas.

Eksperto teigimu, Latvijoje analogiška dažnių problema jau išspręsta dar 2019 metais.

Dažnių dalybos pradėtos prieš 2 metus

Lietuva mobiliojo ryšio sparta kaimyninę Latviją lenkia net 33 proc., rodo interneto greičio matavimo lyderės „Ookla“ duomenys. Taip pat mobiliuoju ryšiu esame padengę daugiau šalies teritorijos ir turime gerokai konkurencingesnę telekomunikacijų rinką.

Jeigu šalis prieš kelerius metus ir būtų išsprendusi dažnių problemą, šiandien greičiausiai būtume lygiaverčiai ar net geresni rinkos žaidėjai už kaimyninę  Latviją.

Latvijoje pirmieji dažnių aukcionai pradėti prieš dvejus metus, o praėjusias metais „Bitė Latvija“ jau atidarė porą 5G ryšio stočių Rygoje. Naująją technologiją kaimyninėje šalyje padėjo diegti ir Lietuvos inžinieriai.

„Kol kas neturėdami galimybės statyti 5G ryšio tinklo stočių Lietuvoje, mūsų inžinieriai patirties sėmėsi labai artimoje rinkoje. Todėl ateityje diegdami naująją technologiją savo šalyje, specialistai jau turės praktinės patirties ir procesas bus daug greitesnis bei sklandesnis“, – paaiškina G. Butėnas.

Įrenginių stygius

Vis tik 5G pritaikomumas priklauso ir nuo to, kiek vartotojų iš tiesų turi naujos technologijos kartą palaikančius įrenginius. Nors techninės galimybės 5G veikimui jau egzistuoja, bet jei paslauga Lietuvoje taptų prieinama šiandien, ja galėtų pasinaudoti nedaugelis.

„Šiandien 5G ryšį palaikančių telefonų – nedaug, todėl kai jis bus imtas taikyti Lietuvoje, naująja technologija masiškai žmonės naudotis nepradės – gali neturėti tam reikiamo įrenginio. Tiesa, rinka nestovi vietoje ir naująjį ryšį palaikančių mobiliųjų telefonų gaminama vis daugiau. Savo modelius jau pristatė tokie gamintojai kaip „Samsung“, „Huawei“, „OnePlus“, taip pat šią technologiją palaiko ir praeitą savaitę pristatytas naujasis „iPhone” modelis”, – sako „Bitės“ technologijų vadovas.

Vis tik, kad 5G ryšys veiktų, tik palaikančio įrenginio neužtenka. Būtina atlikti ir sertifikavimo procedūrą, kuri paprastai užtrunka iki pusės metų ir ilgiau. Čia taip pat gerokai atsiliekame nuo kaimynų – Latvijoje sertifikavimo procesai jau pajudėję. Lietuvoje procesas dar neprasidėjęs, nes išmaniųjų telefonų gamintojai nepradeda procedūrų šalyje, kur 5G ryšio tinklas dar neveikia.

Lenktynėse nusileidžiame ne visiems

Lietuva, lyginant su Baltijos šalimis, atsilieka tik nuo Latvijos – su Estija esame labai panašioje situacijoje. 5G svarbių radijo dažnių (3,5 GHz) aukcionas tiek Lietuvoje, tiek Estijoje turėtų įvykti šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje.

„Svarbu paminėti, kad Lietuva pagal šalies padengimą mobiliuoju ryšiu, visuomet buvo viena pasaulinių lyderių ir tikėtina, jog šią poziciją vertinant 5G integraciją išlaikysime. Vis tik gana mažas gyventojų tankis bei sąlyginai mažas sunkiosios pramonės įmonių skaičius leidžia spėti, kad Lietuva itin sparčiu ryšiu bus padengta jau iki 2023 metų“, – teigia G. Butėnas.

Anot jo, žvelgiant globaliai, Europa bendrose 5G varžybose atsilieka praktiškai nuo viso pasaulio, mat su panašiomis dažnių problemomis susiduria daugelio Europos šalių operatoriai. Vis tik Europos sąjunga į 5G tinklo vystymą planuoja investuoti apie 3 mlrd. eurų, nes puikiai supranta, kad pralaimėjus technologines lenktynes su Azijos ir Amerikos žemynų šalimis, išlaikyti ekonominę gerovę, prie kurios europiečiai taip įpratę, bus labai sudėtinga.

Paspartins ekonomikos augimą

Naujos kartos mobiliojo 5G ryšio technologija iki 2030 m. prie pasaulio BVP pridės daugiau nei 6,7 trilijonus eurų (o tai beveik 60 proc. daugiau nei JAV metinis biudžetas), rodo telekomunikacijų kompanijos „Nokia“ atlikto tyrimo duomenys. Tyrimas parodė, kad koronavirusas paspartino vidutinės trukmės ir ilgalaikes investicijas į 5G ryšio plėtrą. Naująją technologiją vystančios bendrovės buvo vienintelės, kurios pandemijos metu net 10 proc. padidino savo produktyvumą.

Pasak „Nokios“, per artimiausius penkerius metus net 72 proc. didžiųjų pasaulio įmonių, veikiančių Australijoje, Vokietijoje, Suomijoje ir kitose investuos į 5G plėtrą. Nors daugelis jų jau turi pasiruošę 5G ryšio strategiją, vos 15 proc. šiuo metu vysto technologiją, kai 29 proc. per artimiausius trejus metus išvis neplanuoja jokių investicijų.

Pagrindinės tyrimo metu paaiškėjusios priežastys: ekosistemos prieinamumas (ypač nuo miesto centro nutolusiose vietovėse) (28 proc.), žinių apie 5G ryšio naudą (17 proc.) ar lėšų trūkumas (22 proc.). Kitiems verslams 5G ryšio technologijos diegimas nėra pagrindinis prioritetas (15 proc.), kiti – baiminasi dėl saugumo (34 proc.).

Nors apie 5G pastaruoju metu ir kalbama nemažai, sklando ir nemažai nepagrįstų sąmokslo teorijų, kurias skuba paneigti net valstybių vadovai, vis tik praktinio naujos technologijos diegimo dar reikės palaukti.  

„Gal jau ir turime automobilį, bet kelio vis dar nėra – technologijos nors ir pasiekiamos, bet praktiškai 5G – neįmanomas, nes jam reikalingi dažniai naudojami aplinkinių valstybių karinių objektų“, – teigia Gintas Butėnas, „Bitė Lietuva“ technologijų vadovas.

Didesnio technologinio proveržio tikimasi nebent kitąmet, nors greičiau už eilinį vartotoją 5G galimybes išnaudoti gali verslas.

Europa bando sekti JAV ir Pietų Korėjos pavyzdžiu 

Kad 5G efekto daugelio Europos valstybių, tarp jų ir Lietuvos, gyventojai iki šiol nepastebėjo nėra keista, nes visoje Europoje skaičiuojama vos keli tūkstančiai bazinių 5G ryšio stočių, kai, pavyzdžiui, vien Pietų Korėjoje, kuri šioje srityje yra pasaulinė lyderė, jų stovi apie 100 tūkstančių.

Europoje ryšio plėtrą stabdo faktas, jog operatoriams tenka derinti 5G pritaikymą skirtingose valstybėse ir derintis prie kiekvienoje jų taikomos tvarkos. Lietuvoje papildomą iššūkį kelia ir tai, kad naujai technologijai reikalingas radijo dažnių juostas iki šiol naudoja Rusija ir Baltarusija. 5G tinklams diegti reikalingi radijo dažniai (3,5 GHz) Lietuvoje aukcionu bus parduodami tik šių metų pabaigoje.

„Lietuva kalbant apie tinklus visuomet buvo viena pasaulinių lyderių ir tikėtina, jog šią poziciją vertinant 5G integraciją išlaikysime. Vis tik gana mažas gyventojų tankis bei sąlyginai mažas sunkiosios pramonės įmonių skaičius leidžia spėti, kad tam prireiks dar bent keleto metų. Egzistuojančią dažnio problemą tikimasi aukciono dėka išspręsti 2020-ųjų pabaigoje ir 2021-aisiais jau suteikti pirmiesiems vartotojams galimybes prisijungti prie 5G tinklo. Nepaisant to, dėl reikalingų prietaisų stygiaus prireiks laiko, kol juo ims naudotis daugiau nei keli procentai žmonių“, – teigia G. Butėnas.

Europa kol kas atsilieka ir nuo JAV, mat su panašiomis dažnių problemomis susiduria daugelio Europos šalių operatoriai. JAV egzistuoja viena institucija, reguliuojanti reikalingus dažnius per visas valstijas – Europoje tokios nėra, nors Europos Sąjunga deda vis didesnes pastangas padėti šalims rasti sprendimus, nes technologiškai mūsų žemyną gerokai lenkia Azijos šalys ir JAV.

Šiandien koją kiša dažnis, rytoj – prietaisų stygius

Ekspertas aiškina, kad kol kas šalyse, kuriose 5G pritaikytas komerciniam naudojimui, didžiausią pokytį jis atneša kasdieniams vartotojams, kuriems svarbi aukštesnė ryšio sparta ir greitesnis prietaisų kontaktas su ryšio stotimis. Tuo tarpu techninių revoliucijų, žadėtų su 5G ryšio atsiradimu, kol kas dar tenka palaukti.

„5G pritaikomumas priklauso nuo to, kiek vartotojų iš tiesų turi įrenginius juo naudotis. Techninės galimybės 5G veikimui jau egzistuoja, bet net jei paslauga taptų prieinama šiandien, ja galėtų pasinaudoti nedaugelis. 2010-aisiais į Lietuvą atėjo 4G ryšys, tačiau po trejų metų jį naudoti vis dar galėjo mažiau kaip 10 proc. visų telefonų ir tik šiam ryšiui sukūrus galimybę atlikti garsinį skambutį vartotojai ėmė norėti 4G. Visgi net ir šiandien tik apie 65 proc. telefonų jį palaiko. Todėl kai 5G bus imtas taikyti Lietuvoje, standartinis vartotojas pernakt jo paslaugomis naudotis nepradės, nes gali paprasčiausiai neturėti tam reikiamo įrenginio“, – sako „Bitė Lietuva“ technologijų vadovas.

Tiesa, rinka vietoje nestovi – savo 5G modelius jau anonsavo tokie gamintojai kaip „Samsung“, „Huawei“, „OnePlus“, taip pat manoma, kad šią technologiją palaikys ir šių metų rugsėjį išleidžiamas „iPhone“. Kita vertus, vartotojų noras ir galimybės įsigyti šiuos modelius vis dar gana ribotos.

Dažniausiai apie 5G ryšį naujienos pasirodo kalbant apie fantastiškus išradimus, kuriuos jis padės paversti kasdienybe, pavyzdžiui, save vairuojančius automobilius. „Bitė Lietuva“ ekspertas perspėja, kad šiuo atveju, kaip ir dažniausiai, fantazija gerokai prasilenkia su praktiniais sprendimais.

„Norint pamatyti tikrą technologinio proveržio mąstą, turime išvysti jį pilnai pritaikytą. Lietuvoje paruošus tinklus 5G ryšiui vis vien prireiks bent keleto metų aktyvaus gyventojų skatinimo ir aiškios komunikacijos, ką jiems duos 5G ryšį palaikantis telefonas, kol dauguma gyventojų ims šia galimybe naudotis. Kita vertus, tik 2022-2023 m. turėtų būti išleista nauja 5G ryšio programinė versija – jai išėjus galima tikėtis platformų ir įrenginių, kurie 5G panaudos kažkam revoliucingo. Tad kritinės klientų masės ir esminių pokyčių reiktų tikėtis tik 2024-2025 metais“, – sako G. Butėnas. 

Galimybės: nuo mažesnių spūsčių iki sveikatos

Viena sričių, kur tikimasi, jog 5G technologijos Lietuvoje gali sukelti lūžį – žemės ūkis. Šioje svarbioje ūkio šakoje vis dažniau pasitelkiami dronai, kurie gali atlikti tiek stebėjimo, tiek, pavyzdžiui, įvairių chemikalų, trąšų purškimo funkcijas. Greitesnis ryšys leistų Lietuvoje pritaikyti dronų sistemas, kurios beveik be jokio žmogaus įsikišimo stebėtų laukus ir iškart perduotų informaciją į debesyje esantį procesorių, kuriame informacija apdorojama ir pateikiama dronui atgal. Taip įmanoma tiksliau nustatyti kuriai laukų daliai kokios priežiūros reikia ir taip sutaupyti žemdirbių laiko bei pinigų, o gyventojams suteikti sveikesnį produktą. Šiandien cheminėmis medžiagomis purškiami ir tie augalai, kuriems tas visai nėra būtina.

„Akivaizdu, jog vartotojai vis labiau įpranta prie debesijos sprendimų ir vis noriau patiki savo duomenis debesyje esančioms duomenų bazėms. 5G ryšys bene labiausiai pasijaus su tuo susijusiose srityse: mažesnis užvėlinimo laikas signalui keliaujant iš įrenginio iki ryšio stoties ir atgal leis vis daugiau procesoriaus atsakomybės perkelti nuo įrenginio prie debesies. Taip turimas telefonas ar planšetė naudingi bus vien tik kaip ekranai ir, pavyzdžiui, žaidimus mėgstantiems vartotojams svarbesniu taps geras ryšys, o ne galingas kompiuteris. Šiandien tas pats vyksta su televizija – ją gali žiūrėti savo telefone tiesiog turėdamas interneto ryšį“, – teigia G. Butėnas.

Kita sričių, kurioje 5G integracijos tikimasi greičiau – sveikatos apsauga.

„5G geba greitai perduoti itin didelius duomenų kiekius, todėl leis tikrinti ir stebėti žmogaus biometrinę informaciją. Tuomet debesyje įvairūs savijautos parametrai nuo fizinio aktyvumo iki širdies ritmo išanalizuojami ir pastebėjus sutrikimą žmogus bet kurioje pasaulio vietoje perspėjamas, kad, pavyzdžiui, turėtų apsilankyti pas gydytoją“, – pasakoja G. Butėnas.

Nors su save vairuojančiais automobiliais 5G ryšys nėra neatskiriamai susijęs, judėjimą eisme jis gali pakeisti gana radikaliai, nes leis automobilių sistemoms greičiau reaguoti į aplinkoje esančius automobilius, žmones ir įvairias kliūtis. Kritinei masei automobilių mieste turint prisijungimą prie greito ryšio galima realiu laiku netgi nuspėti dar tik susidarančias spūstis, o atsidūrus pavojingose situacijose padėti vairuotojui jų išvengti.

„Kaip ir su telefonais, taip ir su automobiliais rimti pokyčiai įvyks tik tuomet, kai patys žmonės ims plačiau naudoti 5G technologiją palaikančius prietaisus. Todėl ir tikėtina, jog greičiau technologiją Lietuvoje ir pasaulyje pirmiausia įsisavins verslas ar žemės ūkio pramonė, kurie noriau investuoja į šiuolaikines technologijas“, – sako „Bitė Lietuva“ atstovas.

Lietuvos vyriausybė tikisi, kad naujos kartos telekomunikacijos bus įdiegtos visuose didžiuosiuose šalies miestuose ir transporto mazguose jau iki 2025 m. pabaigos. „Ericsson“ teigimu, palyginus su dabartine 4G technologija, 5G leidžia ženkliai padidinti realiuoju laiku perduodamų duomenų kiekį. Tai, savo ruožtu, pakeis daugelį mūsų gyvenimo aspektų. Pateikiame penkis revoliucingus pokyčius, kuriuos dėl 5G plėtros pajaus tiek lietuviai, tiek kitų šalių gyventojai.

Revoliucija #1: greitesnis internetas ir efektyvesnis tinklas

Prasidėjus mobiliųjų telefonų erai, 1G ir 2G ryšys sudarė sąlygas žmonėms tik skambinti ir siųsti SMS. Trečiosios kartos telekomunikacijų tinklas leido naršyti internete, o dabartinė, 4G, technologija jau ir žiūrėti vaizdo įrašus telefone, kartu padidindama duomenų perdavimo greitį ir įkvėpdama gyvybės dabartiniams išmaniesiems telefonams.

4G leidžia vidutiniškai 10-15 Mb per sekundę greitį su apytiksliai 20 milisekundžių tinklo vėlavimu. Kasdieniams vartotojams iki šiol tokie tinklo pajėgumai buvo pakankami. Tačiau augant didelės raiškos vaizdo įrašų, tiesioginių transliacijų, itin realistiškų internetinių žaidimų poreikiui, taip pat sparčiai didėjant duomenų mainams tarp privačių ir viešojo sektoriaus organizacijų, 4G tinklas greitai artėja prie savo galimybių ribos.

„Tuo tarpu 5G technologijos suteikiama galimybė per tinklą persiųsti žymiai didesnį duomenų kiekį leis sutrumpinti didelių failų atsisiuntimo laiką iki 20 kartų. Be to, kadangi 5G leidžia prijungti prie toje pačioje geografinėje vietovėje esančio tinklo daugiau įrenginių ir nereikalauja kabelio jungties itin didelės spartos internetui, vieno gigabito kaina operatoriams sumažės iki 10 kartų“, – sako Thomas Johansenas, „Ericsson“ atstovas vyriausybiniams ryšiams Šiaurės ir Centrinėje Europoje.

Revoliucija #2: prieiga prie aukščiausio lygio medicinos pagalbos platesniam žmonių ratui

Kelionė pas gydytoją, ypač į antrinio ir tretinio lygio konsultacijas, daugeliui žmonių kaimo vietovėse arba judėjimo negalią turintiems miestų gyventojams dažnai yra sudėtinga ir kelianti daug streso. Be to, kai kuriuose regionuose žmonėms gali būti nesudaryta galimybė gauti aukščiausio lygio medicinos specialisto konsultacijos.

Bet tokia padėtis gali pradėti keistis dėl telemedicinos, kuriai postūmį suteikė ir COVID-19 pandemija. Lietuvoje jau yra keli telemedicinos projektai, tačiau tam, kad ši sritis suteiktų kuo daugiau pagalbos sergantiems, tiek gydytojai, tiek pacientai privalo turėti galimybę saugiai keistis dideliais duomenų kiekiais realiuoju laiku.

Kalbame ne tik apie aukštos kokybės vaizdo skambučius, kurių metu gydytojas gali vizualiai įvertinti pacientą. Kartu atsiranda galimybė analizuoti į gydytoją besikreipusio žmogaus širdies ritmą, kūno temperatūrą bei kitus sveikatos rodiklius realiuoju laiku, taip leidžiant greitai sureaguoti į bet kokį sveikatos pablogėjimą. Medicinos procesų skaitmeninimas taip pat padės medicinos organizacijoms beveik akimirksniu apsikeisti duomenimis. Šiuo metu tai yra neįmanoma, nes kai kurie tyrimai, tarp jų Magnetinio rezonanso tomografo ir Pozitronų emisijos tomografijos, reikalauja ypač didelių failų, kurių duomenų dydis gali siekti ir 1 Gb.

„5G tinklas gydytojams leis gauti išsamesnę įvairių rodiklių analizę ir stebėti savo pacientų būklę einamuoju metu. Pacientams 5G įgalinta telemedicina, sveikatos valdymo sistemos ir išmaniosios klinikos suteiks kokybišką medicinos pagalbą laiku be papildomo fizinio ar emocinio streso, susijusio su kelionėmis į sveikatos įstaigą“, – teigia T. Johansenas.

Revoliucija #3: gausesnis ūkininkų derlius su mažiau vandens ir energijos

Kiekvienas, kuris mielai leidžia vasaros dienas sode arba mėgsta auginti augalus namuose, puikiai žino, kad net tokių paprastų augalų kaip pomidoras auginimas teorijoje skamba lengviau nei praktikoje.

Sėkmingas daržovių, vaisių, pasėlių ar bet kurio kito žemės ūkio produkto derlius yra sunkaus darbo, nuolatinio fizinio augalų stebėjimo ir dalelės sėkmės rezultatas. Pastaroji tampa ypač svarbi, kai ūkininkai susiduria su sausromis, potvyniais, augalų ligomis, vabzdžiais ir kitomis negandomis.

Tačiau auginimo, užaugintų produktų saugojimo ir logistikos procesų supaprastinimas naudojant išmaniąsias stebėjimo ir drėkinimo sistemas ūkininkams gali padėti smarkiai sumažinti vandens ir energijos suvartojimą, taip pat laiku reaguoti į bet kurią riziką, kuri gali kelti pavojų visam derliui.

„Europoje trečdalis vandens sunaudojama žemės ūkyje. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, žemdirbystė išskiria daugiau nei pusę tokių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kaip metanas ir azoto oksidas. Šių dujų išmetimai gali būti sumažinti įdiegiant technologinį alternatyvių drėkinimo procesų sprendimą. Pasitelkiant šį sprendimą naudojami Daiktų interneto jutikliai su prailgintu akumuliatoriaus veikimo laiku, leidžiantys nuolat ir nepertraukiamai stebėti orų sąlygas ir pasėlių būklę, taip pat automatizuoti vandens tiekimą ten, kur jo reikia. Tam, kad visi jutikliai ir įranga veiktų sklandžiai, taip pat būtų atliekama duomenų analizė, reikalinga aplinka, leidžianti nuolatos ir greitai perduoti didžiulį duomenų kiekį, kuris tampa prieinamas įdiegus 5G “, – sako „Ericsson” atstovas.

Revoliucija #4: spartesnis gamybos tempas ir greitesnis techninių nesklandumų pašalinimas

Dėl proceso sudėtingumo bet kuri gamykla reikalauja didžiulio kiekio išteklių ir sąnaudų. Štai kodėl naujos kartos telekomunikacijų tinklas yra ypač svarbus pramonėje – 5G dėka veikiančios Daiktų interneto sistemos leidžia dar labiau automatizuoti procesus, taip pat optimizuoti medžiagų ir energijos suvartojimą realiu laiku.

Remiantis „Ericsson“ tyrimu, atliktu metalines geležtes gaminančioje „MTU Aero Engines“ įmonėje Vokietijoje, 5G dėka veikiančios gamybos sistemos gali vienai gamyklai sutaupyti maždaug 27 mln. eurų per metus. Tokį sutaupymą lemia mažesnis, dažnai net 25 proc., reikalingo pergaminti metalo kiekis. Dėl 5G tinklo spartos visi jutikliai ir kiti gamybos linijos elementai gali keistis duomenimis vos su 1 milisekundės vėlavimu, tokiu būdu beveik akimirksniu prisitaikydami prie gaminamos produkcijos.

„5G ryšio įgalintos gamyklos taip pat gali sutrumpinti laiką, skirtą įvairioms atsiradusioms problemoms spręsti, pasitelkdamos papildytą realybę. Maždaug 50 proc. viso trikdžių šalinimui reikalingo laiko praleidžiama ieškant informacijos dokumentuose, instrukcijose ir schemose. Gedimams spręsti naudojant papildytą realybę, vidutinis jų aptikimo laikas gali būti sutrumpintas 15 proc. “, – sako Thomas Johansenas.

Revoliucija #5: Daugiau šifruotų ir mažiau neapsaugotų duomenų

5G yra saugiausias visų laikų mobiliojo tinklo ryšys, kurį plėtojant dėmesys saugumui buvo skiriamas nuo pat pradžios. Tai ypač svarbu, nes 5G tinklas bus strateginės svarbos infrastruktūros dalis, greitinanti skaitmenizaciją, automatizavimą ir prisijungimą prie mašinų, robotų ir įvairių transporto sprendimų.

Ir nors dėmesys saugumui buvo skiriamas nuo pat tinko plėtojimo pradžios, tai nėra vienintelė 5G saugumo priežastis. 5G leidžia visiems tinklo dalyviams užšifruoti daugiau duomenų, todėl mažesnis neapsaugotų duomenų, kuriuos galima nelegaliai perimti, kiekis tampa prieinamas trečiosioms šalims.

Puslapis 1 iš 3