FinTech naujienos

Rugsėjis 15, 2026

Kriptovaliutos: investicija ar kasdienio gyvenimo dalis?

Nors kriptovaliutų rinka pastaraisiais metais sparčiai auga, jų panaudojimo galimybių Europoje kasdieniams atsiskaitymams tebėra nedaug. Daugeliui vartotojų kriptovaliutos, kurios dar žinomos skaitmeninio turto pavadinimu, vis dar atrodo labiau kaip investicija nei kaip reali praktinė priemonė.

Vis dėlto verslo pasaulyje, ypač verslas verslui (B2B) segmente, kriptovaliutos, kurių vertė nesikeičia ir jos atitinka eurus ar JAV dolerius 1:1 santykiu – stablecoins – įgauna vis daugiau prasmės. B2B segmente stablecoins gali atnešti naudą tada, kai vienas iš verslų nori dirbti tik su kriptovaliutomis, o kitas tik su tradicinėmis valiutomis.

Kur stringa kasdieniai atsiskaitymai?

Rinkos praktika rodo, kad pagrindinės kliūtys išlieka nekintančios – rizikos ir patikimumo klausimai: lėti lėšų pervedimai palyginus su tradiciniais bankais, nenuspėjami terminai ir dideli bei neplanuoti mokesčiai.

Vartotojai tikisi paprastų lėšų grąžinimo procesų, aiškaus mokesčių taikymo ir suprantamų taisyklių, todėl mažmeninėje rinkoje kriptovaliutos dažnai lieka investicijos arba nišinės technologijos vaidmenyje.

Kitas iššūkis – ypač verslams nevienodas reguliavimas skirtingose rinkose. Įmonės, norinčios priimti kriptoturtas, privalo spręsti apskaitos, PVM ir audito klausimus, taip pat užtikrinti klientų pažinimą, sankcijų patikras bei transakcijų stebėseną. Toks procesas reikalauja nemažų resursų, todėl daugeliui smulkių prekybininkų tai tampa pernelyg sudėtinga užduotimi.

Kol kriptovaliutos mažmeninės prekybos aplinkoje išlieka užribyje, specifinių kriptovaliutų – stablecoins – vaidmuo verslo segmentuose pamažu stiprėja.

Kur stablecoins jau duoda vertę?

Nors vartotojų atsiskaitymuose kriptovaliutos kol kas sunkiai skinasi kelią, verslo segmente jos jau turi aiškią nišą. Pasak advokatų kontoros „Tegos“ Technologijų industrijos grupės vadovo Mindaugo Civilkos, B2B srityje skaitmeninis turtas tampa ne tiek galutiniu tikslu, kiek technine priemone.

„Jei įmonė dalį iždo laiko kriptovaliutomis, jai itin svarbu greitai ir patikimai atlikti mokėjimus – tiek atlyginimus darbuotojams, tiek sąskaitų apmokėjimus tiekėjams. Tikslas paprastas – kad pinigai pasiektų gavėjo banko sąskaitą. Vertę kuria ne pati moneta, o operacinis sluoksnis: kliento pažinimo praktikos (KYB/KYC), transakcijų atsekamumas, sudengimas su sąskaitomis, integracija į apskaitą bei vietiniai mokėjimo kanalai, tokie kaip SEPA ar ACH. Kai šie procesai veikia sklandžiai, finansų komandos įgyja kontrolę ir prognozuojamumą, o vadovybei tampa lengviau matyti rizikas ir kaštus“, – aiškina jis.

Panaudojimai praktikoje jau matomi keliose srityse: Afrikos ir Lotynų Amerikos laisvai samdomi specialistai gali užsidirbti atlikdami skaitmeninį darbą, nes tarpvalstybiniai mokesčiai nebesumažina uždirbtų sumų, privačios aviacijos įmonės priima naktinius apmokėjimus per kelias minutes ir po kelių valandų vykdo skrydžius, Europos įmonės, užsakančios produktus Indijoje ar Kinijoje ir už juos apmokėdamos kriptovaliutomis, kurių vertė nekinta, anksčiau pradeda gamybą, sutrumpina tiekimo ciklą ir paspartina užsakymo ir pinigų gavimo procesą, taip didindami pajamas ir efektyvumą.

Konsultacijų įmonė „McKinsey“ skaičiuoja, kad 20–30 mlrd. JAV dolerių vertės mokėjimų per dieną atliekama naudojant stablecoins. Mokėjimai yra paskirstomi tarp piniginių perlaidų ir atsiskaitymų, o Matt Higginson ir Garry Spanz, „McKinsey“ partneriai, teiga, kad 2025 m. gali būti lūžio taškas stablecoins.

Technologinis tiltas į tradicines valiutas

Čia į pagalbą ateina vadinamoji crypto-to-fiat technologija, leidžianti kriptovaliutas automatiškai paversti į eurus, dolerius ar kitą įprastą valiutą.

„Matome labai aiškią dinamiką: crypto-to-fiat tampa kasdieniu darbo įrankiu ne tik JAV ar Singapūre, bet ir čia, Lietuvoje. Įrankį renkasi ne tik įmonės, kurios dirba su skaitmeniniu turtu, o taip pat įprasti verslo žaidėjai, pavyzdžiui, programinės įrangos kūrėjai, audito ir konsultacijų bendrovės. Šioms įmonėms reguliavimo ir apskaitos reikalavimų laikymasis yra prioritetas.

Tarptautiniu mastu veikiančios įmonės turi galimybę pasinaudoti tiek tradiciniu, tiek skaitmeniniu turtu. „Request Technologies“ užpildo spragą sujungdami šiuos du finansavimo būdus ir palengvina finansinius santykius visame pasaulyje. Technologija užtikrina, kad klientas gali atsiskaityti stablecoins, o mes pasirūpiname patikromis, konvertavimu ir pavedimu į gavėjo banko sąskaitą. Finansų komandai tai reiškia aiškius audito pėdsakus, patogų sąskaitų sudengimą, tikslias ataskaitas ir prognozuojamus terminus. Tai leidžia naudoti kriptoturtą racionaliai, neatsisakant būtinos finansinės kontrolės“, – teigia „Request Technologies“ vadovas Lietuvai Andrius Dubikovas

Ekspertai pabrėžia, kad B2B atsiskaitymai kriptovaliutomis lenkia verslas–vartotojui segmentą, nes čia tikslas išlieka aiškus: efektyviai suvaldyti daugybę mokėjimų keliomis valiutomis įvairiose šalyse. Kai dalis iždo laikoma stablecoins, crypto-to-fiat tampa tiltu į tradicinę finansų sistemą, o didžiausią vertę įmonėms kuria procesų kokybė ir atitiktis, o ne rinkos nuotaikos ar konkrečios monetos pavadinimas.

Request Technologies, UAB – Lietuvoje veikiantis virtualiojo turto paslaugų teikėjas (VASP), įkurtas 2023 m. Vilniuje įmonė jau sukūrė daug darbo vietų ir planuoja plėtrą, pritraukdama tarptautinius specialistus su galimybe net persikraustyti į Lietuvą. Bendrovė specializuojasi crypto-to-fiat srityje B2B segmentui. Ji padeda įmonėms atsiskaityti kriptovaliutomis, o gavėjams lėšas gauti tradicinėmis valiutomis. Paslauga taikoma tiek tiekėjų sąskaitoms, tiek darbo užmokesčio išmokoms. Įmonė siunčia pavedimus į daugiau kaip 190 šalių ir konvertuoja kriptovaliutas į daugiau nei 20 tradicinių valiutų. Įmonės duomenimis, nuo 2024 m. kovo operacijų apimtys išaugo apie 5 kartus.

Vidurvasaris kriptovaliutų rinkoje: kainų rekordai, užtikrintumo suteikiantys reguliavimo pokyčiai ir augantis institucinių investuotojų pripažinimas

Liepa kriptovaliutų rinkoje pasižymėjo aktyvumu ir svarbiais lūžio taškais. Bitkoinas ir eteris pasiekė naujas kainų viršūnes, tuo pat metu pajudėjo ir rinkos dalyvių laukti reguliaciniai procesai – JAV pristatytas istorinis stabiliųjų kriptovaliutų įstatymas, augo susidomėjimas kriptovaliutų ETF fondais, o tradicinės finansų institucijos vis drąsiau žengė į skaitmeninio turto sritį.

„Šio vidurvasario įvykiai rodo ne šiaip rinkos atsigavimą, o rimtą perėjimą į brandesnę fazę. Bitkoino ir eterio rekordai, nauji reguliaciniai žingsniai JAV bei tradicinių bankų įsitraukimas siunčia aiškų signalą – kriptovaliutos tampa vis labiau integruota pasaulinės finansų sistemos dalimi. Rinka įgauna struktūrą, pasitikėjimą ir gilėjančias sąsajas su instituciniais investuotojais. Daug ženklų rodo, kad tai – ne trumpalaikis entuziazmas, o ilgalaikės transformacijos ženklas“, – sako Jonas Juengeris, didžiausios šalies kriptovaliutų bendrovės „Bifinity“ vadovas.

Bitkoinas ir eteris demonstruoja raumenis

Bitkoinas liepos 14 d. pasiekė naują visų laikų kainos rekordą, peržengęs 123 000 JAV dolerių ribą. Tai patvirtino dominuojantį šios kriptovaliutos vaidmenį pasaulinėje skaitmeninių finansų rinkoje. Tuo pačiu metu eteris pasiekė aukščiausią šių metų lygį, išryškindamas savo svarbą decentralizuotų finansų sektoriuje kaip pagrindinė išmaniųjų sutarčių platforma.

Abi kriptovaliutos išlieka itin stiprios ir populiarios, o analitikai prognozuoja, kad bitkoino kaina iki šių metų pabaigos gali išaugti ir iki 200 000 JAV dolerių.

Šis augimas yra susijęs su didėjančiu institucinių investuotojų įsitraukimu, rinkos likvidumu bei vis didėjančiu bitkoino kaip skaitmeninio aukso pripažinimu. Rinkoje tikimasi, kad eteris, toliau diegdamas technologines naujoves, taip pat išlaikys tvirtas pozicijas ir pritrauks dar daugiau vartotojų.

Svarbus žingsnis stabiliųjų kriptovaliutų reguliavime

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė „GENIUS Act“ – pirmąjį federalinį įstatymą, kuris nustato griežtus stabiliųjų kriptovaliutų (angl. stablecoins) reguliavimo reikalavimus. Įstatymas reikalauja, kad šių kriptovaliutų leidėjai turėtų 100 proc. likvidžių rezervų ir reguliariai skelbtų jų sudėtį. Be to, kriptovaliutų įmonėms suteikiama galimybė gauti bankų licencijas bei tiesiogiai jungtis prie Federalinės rezervų sistemos.

Tai stiprina pasitikėjimą stabilios vertės kriptovaliutomis, didina rinkos skaidrumą ir saugumą bei atveria kelią plačiam institucinių investuotojų dalyvavimui. „GENIUS Act“ žymi svarbų etapą kriptovaliutų rinkos integracijoje į tradicinę finansų sistemą, skatina rinkos augimą ir stabilumą.

Kriptovaliutomis domisi bankai

Vienas didžiausių JAV bankų „JPMorgan Chase“ svarsto galimybę teikti paskolas, užtikrintas kriptovaliutomis, pavyzdžiui, bitkoinais ar eteriais. Tai rodo vis didėjantį tradicinių finansų institucijų susidomėjimą kriptovaliutomis ir jų integravimą į įprastą finansų sistemą. Tokia naujovė suteiktų kriptovaliutų turėtojams daugiau galimybių naudotis savo skaitmeniniu turtu kaip užstatu.

Tradicinių bankų įsitraukimas taip pat mažina neapibrėžtumą ir rizikas, susijusias su kriptovaliutų sektoriaus reguliavimu bei likvidumu. Tai žingsnis link platesnio kriptovaliutų panaudojimo, kuris gali pagilinti rinkos integraciją ir pritraukti dar daugiau institucinių investuotojų.

Dar viena tendencija – pokyčiai įmonių iždo valdyme. Organizacijos pereina nuo vien tik bitkoino modelio prie diversifikuotų skaitmeninių aktyvų portfelių. Didėjantis institucijų susidomėjimas skaitmeninio turto įtraukimu į finansines strategijas liudija apie augantį pasitikėjimą šia turto klase.

Kriptovaliutų ETF įgauna kūną

JAV Vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC) pradėjo patvirtinti kriptovaliutų biržoje prekiaujamus fondus (ETF). Pirmasis toks ETF debiutavo liepos 1 d. ir per pirmąją prekybos dieną pritraukė net 12 mln. JAV dolerių investicijų. Tai atspindi augantį institucinių ir mažmeninių investuotojų susidomėjimą kriptovaliutomis kaip nauja, reguliuojama investavimo priemone.

Kriptovaliutų ETF suteikia galimybę investuotojams įsigyti skaitmeninių valiutų be tiesioginio jų pirkimo ar laikymo, taip sumažinant technines ir saugumo problemas. Be to, tokie fondai skatina rinkos likvidumą ir padeda integruoti kriptovaliutas į tradicinę finansų sistemą.

Turto tokenizacija įgauna pagreitį

Turto tokenizacijos tema kriptovaliutų pasaulyje sparčiai stiprėja. Liepos mėnesį „Solana“ blokų grandinėje buvo paleisti keli nauji tokenizuotų akcijų projektai, o tuo pačiu metu tradicinės finansų institucijos (angl. TradFi) pradėjo aktyviau tyrinėti ir diegti blokų grandinės (angl. blockchain) pagrindu veikiančius kapitalo rinkos sprendimus.

Prie to prisidėjo ir palankūs SEC komentarai, pabrėžiantys technologijos potencialą padidinti skaidrumą, efektyvumą bei prieigą prie investavimo galimybių.

Šie žingsniai rodo aiškią tendenciją: institucinis susidomėjimas blokų grandinės pagrindu veikiančiomis finansų infrastruktūromis auga. Tokios inovacijos kaip, pavyzdžiui, tokenizuoti vertybiniai popieriai leidžia realų turtą padaryti prieinamesnį platesniam investuotojų ratui, o pati rinka juda link lankstesnės, skaidresnės ir labiau į skaitmenizaciją orientuotos struktūros.

Visa tai rodo, kad kriptovaliutų ir blokų grandinės inovacijos pereina iš eksperimentinės fazės į praktinį taikymą visame finansų sektoriuje.

Apklausa parodė lietuvių lūkesčius dėl bitkoino: didžioji dalis viliasi, kad kaina augs kartais

Didžiausios pasaulyje kriptovaliutų biržos „Binance“ atlikta apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 16 tūkst. jos naudotojų iš Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Lenkijos ir Lietuvos, atskleidė didelius investuotojų lūkesčius dėl bitkoino kainos augimo. Didžioji dalis apklaustų lietuvių sako neabejojantys, kad pagrindinės kriptovaliutos kaina per penkerius ateinančius metus augs bent du–tris kartus.

Apklausa, kurioje Lietuvoje dalyvavo per 800 respondentų, parodė itin didelį investuotojų optimizmą dėl bitkoino kainos 2030 m. Didžiausia dalis – beveik 28 proc. – tiki, kad bitkoino kaina įsitvirtins 200–300 tūkst. JAV dolerių intervale, beveik 11 proc. prognozuoja jos augimą iki 300–400 tūkst. JAV dolerių. Daugiau nei 7 proc. respondentų mano, kad šios kriptovaliutos kaina pasieks 400–500 tūkst. JAV dolerių, tiek pat tikisi, kad bitkoinas viršys net pusės milijono JAV dolerių kainos ribą.

Tuo tarpu manančių, kad kriptovaliutos vertė laikysis žemiau 100 tūkst. JAV dolerių ribos, tebuvo kiek daugiau nei 6 proc.

„Šie apklausos rezultatai aiškiai parodo, kad ilgalaikiai investuotojų lūkesčiai yra labai dideli – vis daugiau žmonių supranta kriptovaliutų svarbą ateities finansų pasaulyje. Lietuvių pasitikėjimas šia technologija yra itin stiprus: net 72 proc. apklaustųjų tiki kriptovaliutų ilgalaike perspektyva, o skeptikų yra mažiau nei 3 proc.“, – sako Jonas Juengeris, didžiausios šalies kriptovaliutų bendrovės „Bifinity“ vadovas.

Vertindami šiuos metus, daugiausia – 40 proc. apklaustųjų – prognozuoja bitkoino kainą tarp 100–125 tūkst. JAV dolerių. Verta paminėti, kad visų laikų aukščiausia bitkoino kaina neseniai buvo pasiekta būtent šiame intervale. Beveik ketvirtadalis (23 proc.) respondentų tikisi augimo iki 125–150 tūkst. JAV dolerių, o 22 proc. nusiteikę nuosaikiau – mano, kad jis bus vertas 90–100 tūkst. JAV dolerių.

Investuotojai optimistiškai vertina ir eterio ateitį. Daugiau nei trečdalis (35 proc.) respondentų prognozuoja, kad 2030 m. eterio kaina sieks 3–7,5 tūkst. JAV dolerių.

Kas lemia bitkoino kainą?

Kaip ir bet kurios kitos turto klasės, bitkoino kainą daugiausia lemia pasiūlos ir paklausos santykis. Įtakos gali turėti tinklo atnaujinimai, reguliavimo pokyčiai, institucinių investuotojų įsitraukimas ar atlygio kasėjams sumažėjimas.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad skaitmeninio turto kainos pasižymi dideliu rinkos nepastovumu ir rizika. Investicijų vertė gali tiek padidėti, tiek sumažėti, o investuota suma – nebūtinai sugrįžta. Už visus priimtus investicinius sprendimus atsako pats investuotojas.

Rekomenduojama investuoti į tuos produktus, kurių veikimo principas aiškus, o su jais susijusios rizikos – suprantamos. Investavimo sprendimai turi būti grindžiami duomenimis, asmenine patirtimi, finansine situacija, tikslų aiškumu ir rizikos tolerancija.

Lietuviai renkasi ilgalaikį investavimą

Ta pati apklausa taip pat paneigė mitą, kad kriptovaliutos – tik Z kartos reikalas. Lietuvoje jomis aktyviau domisi 26–45 metų gyventojai – ši amžiaus grupė sudaro didžiąją dalį naudotojų. Jaunesni (18–25 m.) sudaro 26 proc., o vyresni nei 56 m. – vos 3 proc.

Naudotojai kriptovaliutas vis dažniau vertina kaip ilgalaikę finansinę priemonę. 40 proc. jas naudoja investavimui, 20 proc. – taupymui, tik 15 proc. – trumpalaikei prekybai. Apklausos duomenys taip pat atskleidė, kad kasdien skaitmeniniu turtu prekiauja tik 11 proc. respondentų, o 42 proc. sandorius atlieka rečiau nei kartą per mėnesį – tai rodo ilgalaikių, apgalvotų strategijų pasirinkimą.

Kriptovaliutų patrauklumą lemia ne tik pelno galimybė, bet ir vertybės – decentralizacija, finansinė nepriklausomybė, saugumas, privatumas ir apsauga nuo infliacijos.

Lietuvoje įsikūrusi pasaulinė finansinių technologijų bendrovė „Paynt“ paskelbė apie Kanados įmonės įsigijimą, taip įtvirtindama savo pozicijas Šiaurės Amerikoje

Lietuvoje įsikūrusi tarptautinių mokėjimų technologijų bendrovė „Paynt“ skelbia apie Kanados įmonės „E-xact Transactions“ įsigijimą. Po neseniai atidaryto biuro Konektikute, šis svarbus žingsnis žymi kryptingą „Paynt“ plėtrą pasaulyje.

Baltijos šalyse įsišaknijusi „Paynt“ išaugo į pasaulinę finansinių technologijų novatorių bendrovę, kuri plečia savo veiklą už Atlanto įsigydama „E-xact Transactions“ – Kanados įmonę, kasmet apdorojančią daugiau nei 50 mln. operacijų ir generuojančią 3,5 mlrd. Kanados dolerių.

Anot Samo Kohli, „Paynt“ įkūrėjo ir valdybos nario, atidariusi naują biurą Vankuveryje ir įvykdžiusi šį strateginį įsigijimą, „Paynt“ žengia į kitą etapą, peržengdama inovacijų ribas ir įtvirtindama savo, kaip pasaulinio mokėjimų sprendimų lyderio, poziciją.

„Mūsų vizija – sukurti vientisą ir saugią pasaulinę mokėjimų ekosistemą, suteikiančią galimybę įvairaus dydžio įmonėms augti, diegti naujoves ir klestėti. Žengiame į kitą etapą, stiprindami savo pozicijas Šiaurės Amerikos rinkoje, plėsdami inovacijų ribas ir stiprindami „Paynt“ kaip pasaulinės lyderės mokėjimų sprendimų srityje poziciją“, – teigia jis.

Greitų ir saugių mokėjimų internetu sprendimas (angl. payment gateway) „E-xact Transactions“ užtikrina užšifruotų duomenų apsaugą ir apdorojimą, kartu leidžia integruotis su įvairiais mokėjimo būdais ir el. prekybos platformomis, įskaitant „Shopify“, „Magento“ ir „WooCommerce“. Tai yra patikima platforma, veikianti daugiau nei 25 metus ir žinoma savo efektyviais sprendimais bankų sektoriuje ir tarp prekybininkų.

S. Kohli teigimu, „E-xact Transactions“ įsigijimas leis „Paynt“ teikti aukštos kokybės sprendimus, taip pat išplėsti savo veiklą, siūlant daugiakanales mokėjimų apdorojimo paslaugas visoje Kanadoje. Inovatyvūs „Paynt“ sprendimai, įskaitant rinkoje pirmaujančią arbatpinigių platformą, jau padarė didelę įtaką Lietuvos paslaugų sektoriui. Bendrovė taip pat nuolat remia Lietuvos paslaugų industriją bei bendradarbiauja su tokiomis organizacijomis kaip Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija.

Visai neseniai įmonė taip pat laimėjo prestižinį „Merchant Payment Ecosystem“ apdovanojimą („MPE Awards“) Berlyne, mokėjimų inovacijų kategorijoje, aplenkdama tokius žaidėjus kaip „Mastercard“.

Apie „Paynt“

Įkurta 2014 m., „Paynt“ yra Europos mokėjimų technologijų įmonė, kuri specializuojasi POS, arbatpinigių sistemų ir integruotų finansinių paslaugų teikime. Savo novatoriškais finansinių technologijų sprendimais bendrovė aptarnauja paslaugų sektorių.

Turėdama atstovybes Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV ir dabar – Kanadoje, „Paynt“ tęsia savo globalaus augimo trajektoriją. Įsigijusi „E-exact Transactions“, bendrovė yra pasirengusi pakartoti savo sėkmę Šiaurės Amerikoje, pasiūlydama skaidrius, greitus ir sklandžius, besikeičiančius finansinius reglamentus atitinkančius integruotus mokėjimų sprendimus paslaugų sektoriui.

Kriptovaliutų rinkos apžvalga: spartų augimą pademonstravęs bitkoinas vėl gerino rekordus

Pastarasis mėnuo kriptovaliutų rinkai buvo ypač sėkmingas – daugelio jų vertė augo, o kainų šuoliai stebino net ir patyrusius investuotojus. Bitkoinas (BTC) gegužę pasiekė naują visų laikų rekordą pabrangdamas iki 99 136 eurų (112 000 JAV dolerių). Ir nors mėnesio pabaigoje BTC kaina kiek nukrito, pagrindinė kriptovaliuta fiksavo solidų 10,5 proc. mėnesinį vertės prieaugį.

„Kainų augimą paskatino keli svarbūs veiksniai: švelnėjanti prekybinė įtampa tarp JAV ir Kinijos, nuosekliai augančios biržoje prekiaujamų fondų (ETF) įplaukos bei aktyvus didžiųjų investuotojų – vadinamųjų „banginių“ – dėmesys“, – sako Jonas Juengeris, didžiausios Lietuvos kriptovaliutų bendrovės „Bifinity“ vadovas.

Dar įspūdingiau gegužę pasirodė eteris (ETH). Mėnesį ši kriptovaliuta pradėjo nuo 1 586 eurų vertės, o mėnesio viduryje jau viršijo 2 500 eurų ribą. Gegužės pabaigoje ETH kaina stabilizavosi ties 2 238 eurais, o tai reiškė stulbinamą 41,1 proc. augimą.

Prie eterio kainos šuolio prisidėjo kelios svarbios naujienos: tinklo kūrėjas Vitalikas Buterinas pristatė naujus sprendimus, padėsiančius greičiau ir pigiau vykdyti sandorius, augo institucinių investuotojų susidomėjimas decentralizuotomis finansų platformomis (DeFi), o investuotojai ėmė tikėtis, kad eterio ETF bus patvirtinti jau netolimoje ateityje.

„Ethereum“ tinklas taip pat gyvuoja – kasdien sukuriama apie 90 tūkst. naujų adresų, o tai rodo, kad susidomėjimas juo vis dar auga.

„Ripple“ (XRP) kaina bangavo smarkiau. Mėnesį kriptovaliuta pradėjo kainuodama 1,94 euro, vėliau brango virš 2 eurų ribos, trumpam pasiekė net 2,34 euro, bet mėnesį baigė kainuodama 1,93 euro.

Nors XRP pasirodymas šįkart buvo kuklesnis nei kitų pagrindinių kriptovaliutų, ji vis tiek patraukė institucinių investuotojų dėmesį. Rinkoje netrūko kalbų apie galimus ETF patvirtinimus, aiškesnes taisykles, tad investuotojai išliko nuosaikiai pozityvūs.

„Solana“ (SOL) gegužę pradėjo nuo 130 eurų vertės, vėliau brango iki 164 eurų, o mėnesio pabaigoje stabilizavosi ties 139 eurais – tad brango 6,9 proc. Prie kainos šuolio prisidėjo stiprūs tinklo rodikliai – piko metu „Solana“ apdorodavo daugiau nei 400 tūkst. transakcijų per sekundę. Rinkoje sklandžiusios kalbos apie galimą ETF patvirtinimą (prognozės rodė net 76 proc. tikimybę) taip pat prisidėjo prie augimo. Be to, vis aktyvesnė DeFi ir NFT veikla „Solana“ tinkle dar labiau stiprino teigiamas nuotaikas.

Gegužė buvo įvykių kupinas mėnuo, smarkiai paveikęs visą kriptovaliutų sektorių. Viena svarbiausių naujienų – bankrutavusi kriptobirža FTX pradėjo grąžinti lėšas nukentėjusiems klientams ir paskirstė apie 5 mlrd. JAV dolerių vertės stabilios vertės kriptovaliutų (angl. stablecoins). Tai rinkai suteikė papildomo likvidumo ir palaikė teigiamas nuotaikas.

Politinėje arenoje taip pat netrūko svarbių žinių – Pakistanas paskelbė apie strateginių kriptovaliutų rezervų kūrimą, o JAV ir Kinija susitarė dėl 90 dienų tarifų didinimo pertraukos.

Didelis išliko institucinių investuotojų susidomėjimas – „MicroStrategy“ ir toliau aktyviai pirko bitkoiną, per gegužę įsigijusi dar apie 14 tūkst. BTC.

Visa kriptovaliutų rinkos kapitalizacija per mėnesį šoktelėjo iki 2,86 trln. eurų – tai net 23,8 proc. daugiau nei balandžio pabaigoje, kai bendra vertė siekė 2,31 trln. eurų. Bitkoino dominavimas rinkoje išliko stabilus – 63,7 proc. visos kriptovaliutų rinkos vertės.

Pranešimą paskelbė: Matas Miknevičius, UAB Headline Agency

„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.

Investicijų dėlionė: kaip tarp akcijų, fondų ir obligacijų rasti vietos kriptovaliutoms

Jei anksčiau investuotojų turto paskirstymas dažniausiai apsiribodavo klasikiniu ketvertu – akcijomis, obligacijomis, grynaisiais pinigais ir nekilnojamuoju turtu, tai šiandien atsiveria vis daugiau galimybių į investicinį portfelį įtraukti ir naujesnių, dinamiškesnių turto klasių. Viena ryškiausių – kriptovaliutos, kurios per pastarąjį dešimtmetį iš nišinės investicijos tapo dažnai pasirenkamu investicinio portfelio komponentu.

Pastarieji rinkos svyravimai parodė, kad kriptovaliutos gali pasižymėti dideliu atsparumu tradicinių finansų rinkų sukrėtimams – skaitmeninių valiutų kainos sparčiai grįžo į augimo trajektoriją.

„Kriptovaliutos jau seniai nebėra vien tik technologijų entuziastų žaidimo laukas – jos tampa vis aktualesnės ir platesnei investuotojų grupei. Įtraukus jas į investicinį portfelį galima pasiekti didesnę diversifikaciją, o tai ypač svarbu šiandien, kai pasaulinės rinkos patiria daug neapibrėžtumo. Pastarųjų metų rinkų dinamika parodė, kad kriptovaliutos gali tapti saugia alternatyva tradicinėms investicijoms“, – sako Jonas Juengeris, „Bifinity“ vadovas.

Iki šiol kriptovaliutos dažniausiai buvo siejamos su galimybe uždirbti didesnę grąžą, tačiau vis dažniau jos vertinamos ir kaip priemonė apsisaugoti nuo tradicinių rinkų nepastovumo.

Investicinio portfelio konstravimas

Norint suformuoti atsparų ir subalansuotą investicinį portfelį, labai svarbu tinkamai išdalyti kapitalą tarp skirtingų turto klasių, tokių kaip akcijos, obligacijos, nekilnojamasis turtas, investiciniai fondai, įvairios kriptovaliutos. Tai vadinama turto paskirstymu.

Tačiau vien to nepakanka – kiekvienoje iš šių klasių reikėtų dar ir išskaidyti investicijas tarp skirtingų objektų ar sektorių, kad būtų pasiektas kuo didesnis stabilumas. Toks metodas vadinamas diversifikavimu.

Šių dviejų strategijų pagrindinis tikslas – sumažinti galimą riziką ir tuo pat metu maksimaliai padidinti tikėtiną grąžą. Kad tai veiktų, investuotojui svarbu įsivertinti savo rizikos toleranciją, numatyti investavimo laikotarpį ir atsižvelgti į platesnę ekonominę aplinką. Paprasčiau tariant, viskas remiasi į seną gerą taisyklę – visų kiaušinių nedera laikyti viename krepšyje.

Efektyviausias būdas išvengti didesnių svyravimų ir netekčių – turėti tokį portfelį, kuriame būtų skirtingos turto klasės, o jų viduje – tarpusavyje mažai susijusios investicijos.

Patyrę investuotojai dažnai teigia, kad būtent turto paskirstymas, o ne pavieniai investicijų pasirinkimai, gali turėti didžiausią įtaką ilgalaikei portfelio sėkmei.

Amžinas klausimas – kiek ir į ką investuoti?

Amžinas klausimas ir nuolatinė diskusijų tema investuotojų bendruomenėje – kokią dalį portfelyje turėtų sudaryti skirtingos investicijos.

Norint išlaikyti investicinio portfelio pusiausvyrą ir valdyti riziką, kapitalas turėtų būti paskirstytas tarp kelių pagrindinių turto klasių. Pavyzdžiui, 35 proc. galima skirti akcijoms, 25 proc. – obligacijoms, 20 proc. – nekilnojamajam turtui, 15 proc. – likvidžioms lėšoms, o 5 proc. – kriptovaliutoms.

Vieni investuotojai laikosi konservatyvios nuomonės, kad kriptovaliutoms verta skirti vos kelis procentus, kiti – kad ši inovatyvi turto klasė gali užimti reikšmingesnę portfelio dalį, tačiau galiausiai tai priklauso nuo daugybės veiksnių, vienos universalios formulės nėra – kiekvienas investuotojas pasirenka skirtingas proporcijas pagal savo poreikius.

Be rizikos tolerancijos ir tikėtinos grąžos svarbu įvertinti ir tai, kaip greitai gali prireikti pinigų, kokios jų išsigryninimo galimybės bei kokiais gyvenimo etapais planuojama pasinaudoti sukauptu kapitalu.

Investicijas į kriptovaliutas taip pat patariama diversifikuoti

Nusprendus investicinį krepšelį papildyti kriptovaliutomis reikės apsispręsti, kokius skaitmeninius aktyvus pasirinkti. Vieni investuotojai renkasi laikyti populiariausias kriptovaliutas – bitkoiną ar eterį, kiti mėgsta išbandyti alternatyvius skaitmeninius aktyvus, stabilios vertės kriptovaliutas (angl. stablecoins).

Portfelio subalansavimas – nesudėtingas procesas, galintis atnešti apčiuopiamą finansinę naudą. Procesas iš esmės yra panašus į tradicinio investicinio portfelio valdymą. Atsižvelgiant į investuotojo rizikos toleranciją ir investavimo strategiją, tai padeda paprastai ir efektyviai sumažinti bendrą riziką.

Jei investuojama į įmonių akcijas, tai greičiausiai iš karto į kelių. Tas pats ir su kriptovaliutomis – tereikia paskirstyti investicijas tarp skirtingų kriptovaliutų.

Vienas pavyzdžių galėtų būti toks: 70 proc. investuojama į bitkoiną kaip labiausiai įsitvirtinusią kriptovaliutą, 15 proc. skiriama didelės kapitalizacijos projektams, pavyzdžiui, eteriui, 10 proc. – vidutinės kapitalizacijos kriptovaliutoms, o likę 5 proc. – mažos kapitalizacijos, aukštesnės rizikos, bet potencialiai didesnį pelną galinčioms atnešti investicijoms.

Plačiai sutariama, kad turint įvairių kriptovaliutų bei reguliariai koreguojant jų proporcijas, galima reikšmingai sumažinti investicijų riziką.

Greta Ranonytė. 152 milijardai eurų – ne riba. Kiek dar gali augti „fintech“ Lietuvoje?

Prasidėjus bendrovių metinių finansinių rezultatų skelbimui, akivaizdu, jog Lietuvos „fintech“ sektorius didina pagreitį. Vien Lietuvos elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų (EPĮ ir MĮ) veiklos pajamos augo ketvirtadaliu, o mokėjimų operacijų suma pernai buvo trečdaliu didesnė negu per tą patį laikotarpį užpernai, pasiekdama įspūdingą 152 mlrd. eurų žymą.

2024 m. septynių Lietuvoje veikiančių specializuotų bankų paskolų portfelis pasiekė 577 mln. eurų (2023 – 454 mln. eurų), o bendras turtas sudarė apie 1,2 mlrd. eurų. (2023 – 831 mln. eurų).

Skaičiuojama, kad 2024 metais bendrai sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai finansavo apie 278 mln. eurų vertės projektų, 2023 metais – 204 mln. eurų. Apibendrinant, šių finansavimo paslaugų apimtys per metus išaugo daugiau negu trečdaliu.

Greta startuoliško įkarščio – augantis pelningumas

Gausėjantis būrys klientų, didesnė finansuojamų projektų vertė ir operacijų skaičius Lietuvos „fintech“ sektoriui siunčia žinią, kad tiek privatūs klientai, tiek verslas vis aktyviau renkasi specializuotus bankus, nes mato jų privalumus.

Didžiausiais EPĮ ir MĮ lokomotyvais buvo dešimt įstaigų, kurios gavo daugiau negu 60 proc. visų rinkos licencinių pajamų. EPĮ ir MĮ balansą į teigiamą pusę kreipė 49 įstaigos, uždirbusios iki 20 proc. pelno, 16 įstaigų, kurios generavo 20–50 proc. pelningumą ir trys čempionai, pasiekę didesnį negu 50 proc. pelningumą. Tad paties sektoriaus viduje vienos įstaigos gali lygiuotis į kitas ir mūsų asociacijoje dalytis gerosiomis praktikomis ir patirtimi.

Lietuvos banko duomenimis, bendrai pelningai dirbančių specializuotų bankų pelnas 2024 m. lyginant su 2023 m. išaugo 17 procentų.

Lietuvos „fintech“ pozicijos ES – tarp lyderių

Agentūra „Invest Lithuania“ suskaičiavo, kad praėjusių metų finiše Lietuvoje aktyviai veikė 282 „fintech“ paslaugų verslai. Daug tai ar mažai?

Pakankamai, kad Lietuva būtų didžiausias licencijuotų „fintech“ įmonių telkinys Europos Sąjungoje. 2,9 mln. gyventojų šalyje veikiančios įmonės aptarnauja daugiau negu 30 mln. klientų ES.

Kartu pažymėtina, jog Lietuva užėmė aukštą 9-ąją vietą pasaulyje tarp jurisdikcijų, turinčių mažiausią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką. „Fintech Hub LT“ asociacijos nariai sutaria, jog nuolat siūlant mokėjimo paslaugų naujovės rizikų valdymas išlieka prioritetas tvarios verslo plėtros planuose. Pernai atlikta asociacijos narių apklausa atskleidė, kad absoliuti dauguma tyrime dalyvavusių įmonių pastaruoju metu įdarbino daugiau už pinigų plovimo (angl. AML) atsakingų profesionalų, sustiprino komandų gebėjimus ir verslo atsparumą šioms rizikoms.

Talentams patrauklus ir ambicingas sektorius

Per pastaruosius metus įsitikinome, kokia didelė yra pasitikėjimo įtaka ir reputacijos vertė. Pirmiausia, tiek technologiškai, tiek kultūriškai pažangios įmonės lengviau pritraukia talentų. Per 5 pastaruosius metus darbuotojų skaičius „fintech“ įmonėse Lietuvoje išaugo du kartus ir iš viso pasiekė beveik 8 tūkstančius.

Skaičiuojama, kad vidutinis šių darbuotojų bruto darbo užmokestis gerokai viršija Lietuvos vidurkį ir vien „Fintech Hub LT“ asociacijai priklausančiose įmonėse siekia beveik 3900 eurų. Vidutiniškai vienoje įmonėje dirba 27 žmonės.

Dalis įmonių planuoja plėsti komandas, nes šiemet yra pasirengusios pasiekti dviženklį augimą. Spartaus augimo ambicijas išreiškia maždaug 3 iš 5 sektoriaus bendrovių. Ir kodėl gi ne? Juk nuo 2020 iki 2023 metų sektoriaus pajamos padidėjo net 3 kartus. Šiuo metu 36 proc. lietuvių naudojasi „fintech“ įmonių paslaugomis, tai parodė asociacijos „Fintech Hub LT“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.

Akivaizdu, kad Lietuvos „fintech“ kuria ir puikiai išnaudoja pasaulinio lygmens skaitmeninę infrastruktūrą, aktyviai plečia ekosistemą ir sugeba pritraukti aukštos kvalifikacijos talentų – net ir iš užsienio. Pakankamai aiškus ir apibrėžtas reguliavimas bei sklandi prieiga prie ES rinkos taip pat yra mūsų šalies privalumai. Tad tik ambicijų klausimas, kiek galime išauginti savo šalies svorį pasaulinėje „fintech“ rinkoje, kuri globaliai per penkerius artimiausius metus pasieks 1,5 trln. eurų. Atsižvelgiant į pasaulinį augimo pagreitį, Lietuvoje veikiančių įmonių pajamos per tą patį laikotarpį galėtų pasiekti 7,7 mlrd. eurų. Taigi, šioje kelionėje laukia dar didesnės apsukos ir greitis.

Greta Ranonytė, „Fintech Hub LT“ asociacijos vadovė

Vienas „Binance“ vadovų: šiuo metu visas kriptovaliutų pasaulis dėmesį sutelkęs į tris pagrindines temas

Sparčiai augantis institucinių investuotojų dėmesys, DeFi sektoriaus plėtra ir didėjantis susidomėjimas stabilios vertės kriptovaliutomis – trys temos, apie kurias šiuo metu kriptovaliutų sektoriuje kalbama daugiausiai, sostinėje vykusiame renginyje „CryptoTalks“ teigė Thomas Gregory, didžiausios pasaulyje kriptovaliutų biržos „Binance“ „Fiat“ paslaugų padalinio vadovas.

Jo teigimu, kriptovaliutų sektorius šiandien vystosi itin sparčiai, o skaitmeninio turto ekosistema žengia į brandesnį vystymosi etapą – daugelyje pasaulio šalių kriptovaliutų sektorius vis dažniau suvokiamas kaip neatsiejama finansų rinkos dalis. T. Gregory pabrėžia, kad šiuo metu itin svarbu ne tik sekti rinkos tendencijas, bet ir gebėti prie jų greitai prisitaikyti, mat pusmetis kriptovaliutų pasaulyje gali prilygti keliems metams tradicinėje finansų sistemoje.

Įvardijo tris „karščiausias“ temas sektoriuje

„Pirmiausia – didžiulis institucinių investuotojų dėmesys. Jeigu pažvelgtume į 2020–2021 metų bulių rinką, ji buvo orientuota į mažmeninę prekybą. Dabar, 2024–2025 m., rinką į priekį varo instituciniai investuotojai. Tą įrodo irkriptovaliutų ETFpaleidimas, JAV rinkimų kontekstas – atrodo, sektorius JAV peržengė tam tikrą ribą“, – teigia T. Gregory.

Pastaruoju metu į kriptovaliutas vis aktyviau investuoja didieji pasaulio investicijų valdytojai – pavyzdžiui, „BlackRock“ ir „Fidelity“ jau siūlo su bitkoinu susijusius ETF fondus, kriptovaliutas į savo atsargas įtraukia vis daugiau valstybių, o sektorius įgauna vis didesnį institucinį pripažinimą.

Antra tendencija, kuri vis aiškiau matoma, pasak jo – DeFi (angl. decentralized finance) sektoriaus raida.

DeFi naudojamas tam, kad žmonės galėtų skolintis, skolinti, keisti, investuoti kriptovaliutas ir kitas skaitmenines vertybes tiesiogiai tarpusavyje – be bankų ar kitų tradicinių finansų institucijų, taip sumažinant paslaugų kainą, padidinant prieinamumą ir finansinį skaidrumą. T. Gregory pastebi, kad atsiranda vis daugiau DeFi projektų su realių pritaikymu kasdieniame gyvenime.

„Trečia – stabilios vertės kriptovaliutos (angl. stablecoins). Apie jas kalba visi. Ieškoma realių jų pritaikymo galimybių – tiek pinigų perlaidoms, tiek kitiems tikslams. Vėl ir vėl tai girdime – žmonės labai susidomėję stabiliosiomis kriptovaliutomis“, – pastebėjo T. Gregory.

Stabilios vertės kriptovaliutos – tai skaitmeniniai žetonai, kurių vertė yra susieta su tradicine valiuta, pavyzdžiui, euru ar JAV doleriu, siekiant išlaikyti pastovią kainą ir sumažinti svyravimus rinkoje. Euro zonos stabilios vertės kriptovaliutos naudojimo mastais dar neprilygsta doleriu paremtoms rinkos lyderėms, tačiau pastaruoju metu jų naudojimas stiprėja, o auganti paklausa rodo vis didesnį vartotojų ir institucijų pasitikėjimą.

Web3 vystosi itin greitai

Susitikime su kriptovaliutomis besidominčia investuotojų, teisininkų bendruomene T. Gregory taip pat teigė, kad sektoriuje vykstantys pokyčiai artimiausiu metu pareikalaus itin greitos reakcijos, gebėjimo prisitaikyti.

„Web3 dar labai ankstyvoje stadijoje, bet per artimiausius 2, 3, 5 ar 10 metų jis stipriai augs. Jei šiandien paklaustumėte eilinio žmogaus, jis tikriausiai net nežinotų, kas tas Web3. Juk žmonės gyvena įprastą gyvenimą – keliasi, eina į darbą, valgo pietus, grįžta namo, rūpinasi vaikais – Web3 dar nėra jų kasdienybėje.Tačiau netrukus jis atsiras“, – teigia T. Gregory.

Jo teigimu, technologijos šiandien vystosi itin greitai, tad pokyčiai, kuriems anksčiau prireikdavo kelerių metų, šiandien neretai įvyksta vos per mėnesį.

„Technologijos juda beprotiškai greitai. Kaip sakoma – 6 mėnesiai kriptovaliutų sektoriuje prilygsta 6 metams realiame pasaulyje.Aš „Binance“ dirbu jau trejus metus – tai tarsi 36 metai šioje industrijoje. Web3 vystosi nepaprastaigreitai ir artimiausiais metais jis tikrai turės daugiau realių pritaikymųkasdieniame žmonių gyvenime“, – įsitikinęs vienas bendrovės vadovų.

Kriptovaliutų rinkos apžvalga: bitkoinas po sukrėtimo atsitiesė sparčiau nei tradicinės akcijų rinkos

Kriptovaliutos po sumaišties pasaulinėje finansų rinkoje ant kojų atsistojo greičiau nei tradicinės akcijų rinkos, o bendras nuotaikų fonas sektoriuje pamažu tampa atsargiai optimistiškas.

Balandžio mėnuo kriptovaliutų rinkoje išsiskyrė skirtingomis tendencijomis: bitkoinas (BTC) tęsė savo augimo trajektoriją, tuo tarpu eteris po nuosmukio nors ir atsigavo, jo kaina į mėnesio pradžios lygį negrįžo. Mažesnės kapitalizacijos kriptovaliutos taip pat rodė skirtingus rezultatus: „Ripple“ (XRP) sustiprino savo pozicijas gana stabiliu augimu, o BNB patyrė nedidelį nuosmukį.

Bitkoinas balandį pademonstravo gana įspūdingą augimą – jo kaina pakilo nuo 76 184 eurų iki 83 386 eurų, tad padidėjo 9,5 proc. Šis augimas dar kartą patvirtino bitkoino dominavimą kriptovaliutų rinkoje.

„Institucinių investuotojų susidomėjimas ir jų reikšmingos investicijos į bitkoiną rodo, kad ši kriptovaliuta vis labiau įtvirtina savo vaidmenį kaip patikima vertės saugykla“, – sako Jonas Juengeris, didžiausios Lietuvos kriptovaliutų bendrovės „Bifinity“ vadovas.

Bitkoinas ir toliau atidžiai stebimas – investuotojų viltys vėl nukreiptos į simbolinę 100 tūkst. JAV dolerių kainos ribą.

Tuo metu eteris (ETH), antroji pagal rinkos dydį kriptovaliuta, susidūrė su iššūkiais – jo vertė per balandį sumažėjo 5,5 proc., nuo 1 684 eurų iki 1 592 eurų. Nors valiuta jau atsigavo nuo metų pradžioje fiksuoto žemiausio taško, maždaug 1 400 eurų vertės, lyginant su bitkoinu ji vis dar demonstruoja prastokus rezultatus.

Šiuo metu vis dar laukiama JAV vertybinių popierių ir biržos komisijos (SEC) sprendimo dėl eterio biržoje prekiaujamų fondų (ETF) leidimo su „stakingo“ funkcija, kuri leidžia laikyti tam tikrą kiekį kriptovaliutos blokų grandinėje, kad būtų palaikomas tinklo veikimas, ir už tai gauti palūkanas.

Viena didžiausių pasaulio skaitmeninio turto valdymo bendrovių ir viena iš didžiausių ETF valdytojų „Grayscale“ pažymi, kad tokia galimybė jau būtų sugeneravusi per 60 mln. JAV dolerių papildomų pajamų.

Be to, artimiausiomis dienomis „Ethereum“ ekosistemoje numatytas atnaujinimas „Pectra“ – reikšminga naujovė, kuri padidins „Ethereum“ tinklo efektyvumą, sumažins operacijų sąnaudas ir leis kurti lankstesnes, modernesnes decentralizuotas programas.

Kalbant apie kitas kriptovaliutas, XRP balandį pademonstravo stabilumą – šios kriptovaliutos kaina pakilo 5,7 proc., nuo 1,93 eurų iki 2,04 eurų. Po praėjusių metų svarbių teismų laimėjimų, susijusių su reguliavimu, XRP sustiprino savo pozicijas tarpvalstybinių atsiskaitymų srityje. Keletas stambių finansų institucijų jau integruoja šią technologiją į savo veiklą.

Be to, balandį SEC patvirtino kelis XRP ateities sandorių ETF – JAV biržose jau prekiaujama arba netrukus bus pradėta prekiauti keturiais šios kriptovaliutos fondais.

Pranešimą paskelbė: Matas Miknevičius, UAB Headline Agency

„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.

Pasaulio valstybės nusitaikė į bitkoiną: iš „skaitmeninio aukso“ tikimasi apsaugos nuo infliacijos

Šį pavasarį JAV prezidentui Donaldui Trumpui pasirašius vykdomąjį įsakymą, kuriuo šalyje įsteigtas strateginis bitkoinų rezervas, finansų rinkos ekspertai šį žingsnį pavadino istoriniu ir įvertino kaip stiprų pasitikėjimo kriptovaliutomis ženklą. Kai kurie analitikai svarsto, kad rezervas gali tapti svarbiu įrankiu JAV ekonomikos stabilumui ir konkurencingumui stiprinti. JAV – ne vienintelė šalis pasaulyje, bitkoinui skyrusi tokio masto pripažinimą.

Strateginis bitkoinų rezervas – tai bitkoinų atsargos, kurias valstybės ar verslo kompanijos kaupia kaip dalį savo finansinės strategijos. Toks rezervas gali būti formuojamas įvairiais tikslais, tačiau dažniausiai jis laikomas siekiant apsisaugoti nuo infliacijos, diversifikuoti investicijų portfelį ar išsaugoti jo vertę. Kadangi bitkoino pasiūla yra ribota ir nekinta, priešingai nei tradicinių valiutų, jis laikomas patikimesne ilgalaikės vertės saugojimo priemone.

Šis JAV prezidento žingsnis paskatino investuotojus, politikus, verslininkus visame pasaulyje dar labiau įsigilinti į kriptovaliutas kaip turto vertės išsaugojimo priemonę.

„Bitkoinas šiandien vis dažniau vadinamas „skaitmeniniu auksu“. Kaip centriniuose bankuose saugomas auksas ar užsienio valiutos, taip ir bitkoinas daugelio laikomas vertingu ištekliumi, kurį verta laikyti ateičiai. Augant skaitmeninių valiutų populiarumui, daugėjant panaudojimo galimybių strateginiai bitkoino ir kitų kriptovaliutų rezervai tampa įprasta tema finansų politikos formavimo srityse“, – sako Jonas Juengeris, bendrovės „Bifinity“ vadovas.

Ir valstybės, ir verslo korporacijos

Idėja laikyti bitkoiną kaip strateginį rezervą sparčiai įgauna pagreitį. Vis daugiau centrinių bankų ir vyriausybių tiria galimybes integruoti bitkoiną į savo finansines sistemas. Taip pat vis daugiau įmonių pradeda investuoti į šią kriptovaliutą, matydamos ją kaip ilgalaikį vertingą išteklių. Augant bitkoino pripažinimui, vis daugiau institucijų ir vyriausybių gali pradėti vertinti jį kaip svarbią savo finansinės strategijos dalį.

Prieš ketverius metus Salvadoras tapo pirmąja šalimi, pripažinusia bitkoiną teisėta mokėjimo priemone. Nuo to laiko šalies vyriausybė kaupia šią kriptovaliutą kaip dalį savo nacionalinio rezervo. Šiuo metu Salvadoras turi per 6 tūkst. bitkoinų, kurių vertė viršija 500 mln. JAV dolerių.

Butanas taip pat pastaraisiais metais tyliai, bet kryptingai investuoja į kriptovaliutas, daugiausia į bitkoiną. Tiesa, greta bitkoino ir eterio Butanas į savo strategines atsargas įtraukė ir BNB kriptovaliutą. Tai gali tapti lūžio tašku, žyminčiu naują erą, kai kriptovaliutos tampa svarbia priemone stiprinant nacionalinį ekonominį atsparumą. Pasitelkdama savo gausius hidroenergetikos išteklius šalis vysto kriptovaliutų kasybą kaip būdą stiprinti ekonomiką ir diversifikuoti valstybės pajamas.

Norvegijos valstybinis turto fondas 2024 metais taip pat labai smarkiai padidino savo investicijas į bitkoiną. Nuo praėjusių metų pabaigos fondas netiesiogiai valdo 3,8 tūkst. Bitkoinų.

Galiausiai, didelės korporacijos taip pat pradeda matyti bitkoiną kaip vertingą įmonių iždo dalį – pavyzdžiui, „MicroStrategy“ ar „Tesla“ į bitkoiną investuoja šimtus milijonų dolerių, laikydamos jį efektyvia alternatyva gryniesiems pinigams.

Apsaugai nuo infliacijos, diversifikacijai, vertės auginimui

Skirtingai nei tradicinės valiutos, kurios laikui bėgant linkusios prarasti perkamąją galią, bitkoinas turi fiksuotą pasiūlą – niekada nebus sukurta daugiau nei 21 milijonas vienetų bitkoinų, todėl jis vertinamas kaip patikima vertės saugojimo priemonė.

Be to, bitkoinų įtraukimas į rezervus padeda diversifikuoti turtą: šalia grynųjų, aukso ar obligacijų jis veikia kaip papildoma priemonė rizikai mažinti. Kai kurios valstybės, ypač susiduriančios su ekonominiu nestabilumu ar turinčios silpną nacionalinę valiutą, naudoja bitkoiną kaip savotišką saugumo garantą – decentralizuota jo prigimtis apsaugo nuo politinio ar finansinio spaudimo.

Nors bitkoinas kaip ir bet kuris kitas investicinis turtas yra susijęs su tam tikra rizika, pavyzdžiui, kainų svyravimais, vis daugiau valstybių ir investuotojų jį pripažįsta kaip vertingą ir ilgalaikį finansinį turtą.